2022-06-15 Nr. AB-16035-3-64-3-00449-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-560-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00449-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir ŠAVPK) Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2021 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 21-IL-40-00121-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. ŠAVPK 2021 m. sausio 25 d. priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0006114, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Atsakovas, motyvuodamas Sprendimą, iš esmės vadovaujasi pareiškėjui pareikštais įtarimais ir kaltinimais baudžiamoje byloje Nr. 01-1-45013-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 255 straipsnio 1 dalį, nes šovinius ir ginklus laikė ne name įrengtame metaliniame rakinamame seife, ir tuo sudarė galimybę kitam asmeniui (savo žmonai, vaikams) neteisėtai paimti jam priklausančius ginklus bei šovinius ir taip sukėlė grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovo nurodomas Sprendimo priėmimo, leidimo panaikinimo teisinis ir faktinis pagrindas yra grindžiamas tik jam pareikštu kaltinimu dėl galbūt neatsargaus baudžiamojo nusižengimo padarymo, tačiau sprendimu nepagrindžiama ir nemotyvuojama, kad būtent šios sprendime nurodytos faktinės aplinkybės neabejotinai charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį (galintį) kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

2.2. Atsakovas, priimdamas Sprendimą panaikinti leidimą, vadovavosi vien tik gauta informacija dėl šio pareikšto kaltinimo baudžiamojoje byloje, tačiau visiškai nerinko jokių faktinių duomenų, nenagrinėjo, nenustatinėjo ir neanalizavo jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų bent jau neabejotinai teigti, kad jis gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra baudžiamojoje byloje jam kaltinimą pareiškė dėl galbūt neatsargaus baudžiamojo nusižengimo padarymo pagal BK 255 straipsnio 1 dalį dėl teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimo ir dėl to jis neva sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti (baudžiamoji byla Nr. 1-446-496/2021 yra perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams). Šio baudžiamojo nusižengimo kvalifikuojantis požymis yra realių sąlygų sudarymas neteisėtai pasinaudoti kitam asmeniui ginklais, šaudmenimis ir šis nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis atriboja baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 229 straipsnio 2 dalyje (teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas).

2.3. Teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą dėl susiklosčiusių tuo metu nepalankių objektyvių aplinkybių: 2020 m. gruodžio 23 apie 00.30 val. grįžęs iš medžioklės jis ketino valyti ginklus ir tai iš esmės pradėjo daryti, tačiau tuo metu jo mažamečiams vaikams ((duomenys neskelbtini)) kilo sveikatos problemų (duomenys neskelbtini), todėl reikėjo padėti sutuoktinei prižiūrėti, rūpintis vaikais. Tuomet jis ginklus tik laikinai padėjo į svetainės kambaryje esančios sofos-lovos patalynės dėžę, o šovinius užkėlė ant virtuvėje esančios spintelės viršaus, t. y. virš 2 m aukščio. Jo sutuoktinė net negalėjo numanyti apie šioje vietoje laikinai padėtus ginklus, šaudmenis. Prižiūrėti vaikus teko iki maždaug 5.00 val. ryto, o po to jam pačiam pablogėjo sveikata ir ryte apie 8.00 val. išvyko pas gydytojus, o apie 10.00 val. iš sutuoktinės sužinojo, kad į namus atvyko policijos pareigūnai ir namuose bus atliekama krata. Išvykdamas pas gydytojus sutuoktinę paliko miegančią su vaikais, ji apie sofos-lovos patalynės dėžėje laikinai padėtus ginklus, virtuvėje ant spintelės laikinai padėtus šovinius nieko nežinojo ir net negalėjo žinoti ir tai patvirtina ta aplinkybė, kad, atvykus policijos pareigūnams daryti kratos, ji negalėjo parodyti, kur yra ginklai, šoviniai, o raktai nuo metalinio seifo yra visuomet pas pareiškėją. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad jis naudojosi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reguliuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

2.4. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, teisingai pažymėjo, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir TAVPK) Viešosios tvarkos poskyris 2015 m. birželio 25 d. jam buvo panaikinęs leidimą laikyti (nešioti) dėl jam apkaltinamojo nuosprendžio pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį priėmimo, tačiau teistumas yra išnykęs. Atsakovas taip pat atsižvelgė, kad nuo 2016 m. sausio 17 d. iki 2017 m. birželio 10 d. yra baustas už administracinius pažeidimus (nusižengimus). Atsakovas nenurodė, kodėl visos šios faktinės aplinkybės, objektyvūs duomenys, kuriuos turėjo ir buvo žinomi atsakovui, niekaip neturėjo įtakos atsakovo sprendimui 2020 m. lapkričio 16 d. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0006114. Atsakovas, vertindamas vienas ir tas pačias faktines aplinkybes, iš esmės 2021 m. sausio 25 d. panaikina savo paties 2020 m. lapkričio 16 d. priimtą sprendimą. 2020 m. spalio pabaigoje įgyvendindamas savo teisėtus lūkesčius jis kreipėsi į atsakovą dėl leidimo grąžinimo (išdavimo) ir bendravo būtent su specialistu A. S., kuriam visos tos faktinės aplinkybės buvo žinomos. Būtent specialistas A. S. ir priėmė 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą grąžinti (išduoti) pareiškėjui leidimą Nr. L1-0006114.

2.5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d. ir 2003 m. kovo 4 d. nutarimus). Šie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo galimo pažeidimo aspektų yra susijęs su tuo, ar viešojo administravimo subjektas gali panaikinti savo priimtą sprendimą. Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas paprastai negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reguliuojančiuose specialiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Administracinis teismas, nagrinėdamas bylą dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo, neturėtų apsiriboti viešojo administravimo subjekto jau išnagrinėtų klausimų vertinimu (kurie paprastai atkartojami atsiliepime į skundą), bet taip pat administracinis teismas turėtų atkreipti dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinį sprendimą, nepažeidė teisės principų.

3. Atsakovas ŠAVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas 2020 m. spalio 27 d. pateikė prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo per Policijos elektroninių paslaugų sistemą (toliau – ir PEPS). Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-649 redakcija) patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis buvo atliekami patikrinimai, siekiant nustatyti, ar nėra priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui galėtų būti neišduodamas (11 p.). Nenustačius priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus neišduodamas, Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje (toliau – ir PLVIS) 2020 m. lapkričio 11 d. buvo suformuotas teigiamas sprendimas Nr. 20-IL-40-01085-e ir atsakymas Nr. 20-S-40-00960-e asmeniui dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Teigiami sprendimai ir atsakymai asmenims dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo registruojami ir saugomi PLVIS (15 p.). 2020 m. lapkričio 16 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0006114 (toliau – ir Leidimas), nenustačius priežasčių dėl kurių būtų neišduodamas leidimas.

3.2. 2021 m. sausio 7 d. gauta informacija, kad 2020 m. gruodžio 23 d. TAVPK Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai pas pareiškėją darė kratą. Pareiškėjo namuose nerado. Tuo metu namuose buvo jo žmona ir vaikai. Pareiškėjui grįžus namo ir paprašius jo atrakinti seifą bei parodyti ginklus, jis parodė, kad abu šautuvai sudėti sofos-lovos patalynės dėžėje. Šoviniai buvo padėti virtuvėje, lengvai prieinamoje vietoje ant spintelės. Nors namuose įrengtas seifas, pareiškėjas ginklų seife nelaikė. Tokiais veiksmais pareiškėjas sudarė galimybę kitam asmeniui (savo žmonai, neturinčiai leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, ir vaikams) neteisėtai paimti jam priklausančius ginklus bei šovinius. Pareiškėjas, palikdamas ginklus ir šovinius lengvai prieinamose vietose, o ne užrakindamas seife, sukėlė grėsmę kitų asmenų ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

3.3. Įstatymo 17, 18, 30 straipsnių nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Sprendimo panaikinimą lėmė gauti duomenys apie pareiškėjo veiksmus. Sprendimo panaikinimą lėmė gautų faktinių duomenų visuma apie pareiškėjo veiksmus, kai gyvendamas kartu su žmona ir mažamečiais vaikais, šautuvus laiko sudėtus sofos-lovos patalynės dėžėje, o šovinius padėtus virtuvėje, lengvai prieinamoje vietoje ant spintelės, nors namuose yra įrengtas seifas; 2017 m. birželio 10 d. baustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad viešoje vietoje sukėlė muštynes; 2016 m. gruodžio 18 d. baustas pagal ANK 183 straipsnio 1dalį, kad vakaro metu garsiai šūkavo, trukdė namo gyventojams; 2016 m. kovo 15 d. baustas pagal ANK 124 (1) straipsnio 2 dalį, kad vairuodamas automobilį, vežė keleivių daugiau nei numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje; 2016 m. sausio 17 d. baustas pagal ANK 123 straipsnio 5 dalį, nes vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2010 m. spalio 29 d. pareiškėjas buvo Šiaulių apygardos teismo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), 2011 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010 m. spalio 29 d. nuosprendį panaikino ir bylą nutraukė; 2013 m. lapkričio 26 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pripažintas kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį (darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas) ir paskirta galutinė bausmė –6 500 Lt bauda. Baudą sumokėjo 2014 m. kovo 24 d.; 2015 m. gegužės 6 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), 145 straipsnio 1 dalį (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą) ir jam skyrė galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams. Visa tai neigiamai charakterizuoja pareiškėją, kaip asmenybę, pabrėžia jo rūpestingumo ir atsakingumo stoką ir pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui.

3.4. Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos ginklo, šaudmenų savininko, valdytojo, naudotojo pareigos: įsirengti tinkamas sąlygas laikyti ginklą, šaudmenis ir laikytis ginklo, šaudmenų laikymo reikalavimų. Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Reikalavimų, keliamus patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta (toliau – ir Reikalavimai), 35.1.2 punktas nurodo, kad ne daugiau kaip 5 ginklai, atitinkantys bet kurią B kategoriją ir jų šaudmenys turi būti laikomi prie grindų ar sienų pritvirtintoje metalinėje spintoje (seife), kurios sienelės turi būti ne plonesnės kaip 3 milimetrų ir kuri užrakinta patikima vidine plokšteline arba kodine spyna. Tai yra ginklai ir šaudmenys turi būti saugomi taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys. Pareiškėjui, turinčiam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, yra privaloma žinoti ir vykdyti tiek Įstatymo, tiek kitų ginklų apyvartą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus. Minėtų teisės aktų reikalavimai yra imperatyvūs, vadinasi, kitokie elgesio variantai yra neleidžiami, šių reikalavimų negalima aiškinti plečiamai ar jų įgyvendinimą sieti su kokiomis nors sąlygomis ar išimtimis. Pareiškėjas yra asmeniškai atsakingas už tinkamą jų vykdymą, todėl aplinkybės, jog pareiškėjas laikė ginklus ir šovinius kitiems asmenims prieinamoje vietoje, įrodo, kad pareiškėjo elgesys yra lengvabūdiškas, neatsakingas, neatitinkantis elementarių taisyklių, kurių turi laikytis leidimo nešiotis ginklus ir šaudmenis turėtojas, akivaizdžiai keliantis grėsmę savo ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Padarydamas anksčiau minėtus pažeidimus, rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata ar net gyvybe, kelia grėsmę visuomenės saugumui, viešajai tvarkai.

3.5. Nuo pažeidimų padarymo dar nėra praėję dešimt metų, todėl negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1520-662/2020). Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Tokie pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, teismų praktika, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2021 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 21-IL-40-00121-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas (institucija, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio klausimus), vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, Sprendimu nusprendė panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0006114, išduotą pareiškėjui.

6. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gegužės 5 d.) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Teismas atkreipė dėmesį, kad Įstatymo atveju numatyta poveikio priemonė yra taikoma už ginklo naudojimąsi, pažeidžiant įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, t. y. ne tik už baudžiamojo įstatymo pažeidimus, bet ir už kitų teisės aktų, reguliuojančių ginklų ir šaudmenų naudojimo sąlygų bei tvarkos pažeidimą. Be to, reikalaujama, kad šio pažeidimo darymas keltų grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Teismas taip pat vadovavosi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Teismas pažymėjo, jog Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

7. Teismas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo (2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-974/2014; 2018 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018), pažymėjo, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų, <...>, vertinimas.

8. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį dėl smurto bei grasinimo prieš savo sugyventinę. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas, palikdamas svetainės kambaryje esančios sofos-lovos patalynės dėžėje ginklą, o virtuvės kambaryje, lengvai prieinamoje vietoje, ant spintelės ginklų dėtuves su šoviniais, neužtikrindamas jų saugojimo (Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. sausio 7 d. tarnybinis pranešimas), savo veiksmais 2020 m. gruodžio 23 d. padarė savarankišką teisės pažeidimą, numatytą Įstatymo 32 straipsnio 3 dalies dispozicijoje. Tais pačiais veiksmais pareiškėjas pažeidė ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintų Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų 35.1.1 punktą. Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas teismo posėdžio metu sutiko, kad buvo pažeistos ginklų laikymo, saugojimo tvarkos taisyklės. Aptartos bylos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas naudojosi ginklu ir šaudmenimis, pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reguliuojančius teisės aktus bei, kad tas pažeidimas sukėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas paliko svetainės kambaryje esančios sofos-lovos patalynės dėžėje ginklą, o virtuvės kambaryje, lengvai prieinamoje vietoje, ant spintelės ginklų dėtuves su šoviniais. Šios aplinkybės nurodo pareiškėjo rūpestingumo ir atsakingumo stoką.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pareiškėjo veiksmų pobūdis rodo, kad pareiškėjo elgesys neabejotinai sukėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, kadangi ginklas yra padidinto pavojaus šaltinis, jo palikimas sofos-lovos patalynės dėžėje ir šaudmenų palikimas lengvai prieinamoje vietoje, neužtikrinant ginklo ir šaudmenų saugojimo, reikšmingai padidino pavojų pareiškėjo sutuoktinei ir aplinkiniams asmenims. Kaip nurodyta TAVPK Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. sausio 7 d. tarnybiniame pranešime, iki pareiškėjo grįžimo į namus, name buvusius mažamečius vaikus prižiūrėjo jų motina bei vėliau į namus atvykę vaikų seneliai. Atsižvelgiant į tai, kad šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos objektai, jų turėjimas ir nešiojimas yra susijęs su padidinta rizika pačiam asmeniui ir aplinkiniams, nėra pagrindo daryti išvadą, kad priimdamas ginčijamą sprendimą atsakovas būtų netinkamai nustatęs pareiškėjo ir visuomenės interesų pusiausvyrą.

10. Teismas akcentavo, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (LVAT 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2019 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2662-662/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-572-415/2019). Tačiau pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytos aplinkybės ir pateikti įrodymai ((duomenys neskelbtini) seniūnijos 2020 m. gruodžio 11 d. padėka dėl išgelbėtos kitos asmens gyvybės) šioje byloje nagrinėjamu konkrečiu atveju priešingos išvados aptartų aplinkybių kontekste nesuponuoja.

11. Be to, teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro duomenimis pareiškėjas nuo 2016 metų 4 kartus baustas administracine tvarka, paskutinį kartą – 2017 m. birželio 10 d. (baustas pagal ANK 481 straipsnio l dalį (viešoje vietoje sukėlė muštynes)); 2017 m. sausio 11 d. baustas pagal ANK 183 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. gruodžio 18 d. vakaro metu garsiai šūkavo, trukdė namo gyventojams ilsėtis, tuo trikdė viešąją tvarką; 2016 m. kovo 15 d. baustas pagal ANK 124 (1) straipsnio 2 dalį, nes vairuodamas automobilį vežė keleivių daugiau nei numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje; 2016 m. sausio 17 d. baustas pagal ANK 123 straipsnio 5 dalį (vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu). Dėl pareiškėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų, teismo nuomone, tai yra taip pat asmenį papildomai charakterizuojanti medžiaga. Pareiškėjas sistemingai pažeidžia teisės aktais nustatytas taisykles, tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai. Nuo paskutinio pažeidimo padarymo dar nėra praėję dešimt metų, todėl, teisėjų kolegijos manymu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).

12. Teismo vertinimu, visuma aptartų aplinkybių, kurios nurodytos ir skundžiamame Sprendime (2015 m. gegužės 6 d. Kelmės rajono apylinkės teismo priimtas baudžiamasis įsakymas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), 145 straipsnio 1 dalį (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą); tai, kad pareiškėjas nuo 2016 metų 4 kartus baustas administracine tvarka, paskutinį kartą – 2017 m. birželio 10 d.; pareiškėjas, 2020 m. gruodžio 23 d. palikdamas svetainės kambaryje esančios sofos-lovos patalynės dėžėje ginklą, o virtuvės kambaryje, lengvai prieinamoje vietoje, ant spintelės ginklų dėtuves su šoviniais, neužtikrino jų saugojimo) rodo pareiškėjo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Tokie pareiškėjo moralės požiūriu nepriimtini veiksmai akivaizdžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamame Sprendime neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, kurie neigiamai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenybę, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl atsakovas pagrįstai priėmė Sprendimą, kurio naikinti nėra jokio pagrindo.

14. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. lapkričio 16 d. atsakovui priimant sprendimą pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0006114 objektyviai negalėjo būti žinomos aplinkybės dėl 2020 m. gruodžio 23 d. ginklo ir šaudmenų laikymo tvarkos pažeidimo. Teismas nusprendė, kad, nors 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo ir ginčijamo Sprendimo priėmimo metu egzistavo tam tikros tos pačios aplinkybės, tačiau lemiamą reikšmę ginčijamo Sprendimo priėmimui turėjo pareiškėjo 2020 m. gruodžio 23 d. padarytas ginklo ir šaudmenų laikymo tvarkos pažeidimas.

15. Teismas pažymėjo, kad pagal Konstitucinio Teismo nuostatas, teisėti lūkesčiai kyla iš Konstitucijos ir įstatymų, bet ne iš tikėjimo ar manymo, kad 2020 m. lapkričio 16 d. išdavus leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, o 2020 m. gruodžio 23 d. padarius savarankišką teisės pažeidimą, numatytą Įstatymo 32 straipsnio 3 dalies dispozicijoje, tokiu būdu sukėlus grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, išduotas leidimas negali būti panaikintas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves (pvz. 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas, 2013 m. sausio 25 d. nutarimas). Be to, vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo galimo pažeidimo aspektų yra susijęs su tuo, ar viešojo administravimo subjektas gali panaikinti savo priimtą sprendimą (LVAT 2017 m. spalio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017). Teismas dar kartą akcentavo, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas po pareiškėjo 2020 m. gruodžio 23 d. padaryto ginklo ir šaudmenų laikymo tvarkos pažeidimo dėl grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Nors Sprendimas priimtas šiek tiek daugiau nei per 10 darbo dienų (Aprašo 92.1 p.), tai nelaikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, galinčių lemti ginčijamo akto panaikinimą.

16. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra proporcinga priemonė, kadangi priešingu atveju būtų pažeistas viešasis interesas, kiltų grėsmė visuomenės saugumui, nebūtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo ir jo atstovo advokato argumentai, susiję su pareiškėjo teisėtais lūkesčiais, atmesti. Teismas pažymėjo, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijos ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo, nes pareiškėjui ginklas reikalingas užsiimti mėgstama veikla (medžiokle), o ne darbui kaip pragyvenimo šaltiniui, todėl privataus intereso negalima iškelti aukščiau už visuomeninį interesą. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas. Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, dėl to jo naikinti nėra pagrindo.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti; bylą nagrinėti žodinio proceso būdu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi pažeistas įrodymų viseto vertinimo, teisėtų lūkesčių principai. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

17.2. Teismas, atmesdamas jo skundą, iš esmės vadovavosi 2020 m. gruodžio 23 d. jam pareikštu įtarimu pagal BK 255 straipsnio 1 dalį. 2021 m. sausio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas net nevertino ir nepažymėjo, kokiomis aplinkybėmis ir kodėl ginklai buvo palikti svetainėje esančioje sofos-lovos patalynės dėžėje. Teismas konstatavo, kad jis atliko tokius neteisėtus veiksmus, kurie dar negali būti preziumuojami, kadangi jokio įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu nėra priimta. Įvertinus šias aplinkybes bei galimas teisines pasekmes ateityje, bylos nagrinėjimo metu buvo teikiamas prašymas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tačiau toks prašymas buvo atmestas. Teismas, atmesdamas prašymą sustabdyti bylą, vėliau atmesdamas jo skundą, jau vadovaujasi baudžiamojoje byloje nurodytomis faktinėmis aplinkybės, kurios nėra ištirtos, įvertintos ir patvirtintos įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu.

17.3. Aplinkybės, kad sutuoktinė, mažamečiai vaikai galbūt galėjo paimti ginklus, šaudmenis, nepatvirtina, jog tuo buvo sudaryta reali galimybė ginklais, šaudmenimis pasinaudoti kitiems asmenims, tuo sukeliant grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenei, juolab, kad Aprašo 12 punktas nustato, jog pareiškėjas ir kartu su juo viename būste gyvenantys vyresni kaip 14 metų asmenys tikrinami, ar yra (nėra) nepriekaištingos reputacijos asmenys, t. y. ar asmenys teisti (neteisti), bausti (nebausti) administracinėmis nuobaudomis, ar asmenims Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai, ar per pastaruosius 5 metus Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka buvo skirtas vienas ar keli teismo įpareigojimai, ar teritorinė policijos įstaiga arba Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas turi (neturi) duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui arba valstybės saugumui. Akivaizdu, kad nei jo sutuoktinė, nei mažamečiai vaikai, kaip asmenybės, nebuvo kliūtimis gauti leidimus ginklams, šaudmenims ir juos įsigyti. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstama veika pagal BK 255 straipsnio 1 dalį konstatuotina tada, kai ginklai paliekami vietoje, kurioje gali neribotai lankytis kiti asmenys. Traukiamų baudžiamojon atsakomybėn asmenų sutuoktiniai yra specifiniai subjektai, kurių veiksmų dėl itin artimų ryšių sukontroliuoti nėra įmanoma net ir maksimaliai sąžiningai vykdant pareigas. Tokiu būdu teismas, vadovaudamasis selektyviai atrinktais ir nepatvirtintais įrodymais, nemotyvuotai atmesdamas faktinius duomenis, kurie leidžia pagrįstai suabejoti asmens keliama grėsme kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenei, pažeidė įrodymų viseto vertinimo principą.

17.4. LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018 yra pažymima, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vertinimas. Atsakovas, priimdamas 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus Nr. L1-0006114, rinko duomenis apie jo teistumą, baustumą administracine tvarka. Tokie duomenys buvo gauti ir aplinkybės, kad jis buvau teistas bei baustas už administracinius teisės pažeidimus, atsakovui priimant 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą buvo žinomi ir atsakovo įvertinti. Visi šie faktiniai duomenys atsakovui nesukėlė jokių abejonių ir atsakovas pripažino, kad jis nebekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenei. Tačiau gavus 2021 m. sausio 7 d. policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, atsakovas jau vienas ir tas pačias aplinkybes vertina skirtingai.

17.5. Sprendžiant klausimą dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo laikymosi viešojo administravimo srityje ir vertinant, ar viešojo administravimo subjektas galėjo panaikinti savo priimtą sprendimą, svarbu nustatyti, ar asmuo konkretaus administracinio sprendimo pagrindu įgijo tam tikras teises ir pareigas, ar priimant kitą administracinį sprendimą (dėl administracinio sprendimo panaikinimo) nebus paneigtos asmenų administracinio sprendimo pagrindu įgytos teisės, taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, ar nepriėmus sprendimo dėl galiojančio administracinio sprendimo panaikinimo, nebus pažeisti kiti teisės principai ar viešas interesas, ar įgytos teisės panaikinimas bus proporcinga priemonė. Taigi sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo laikymosi, svarbu nustatyti, ar asmuo įgijo tam tikras teises sprendimo, kurį vėliau viešojo administravimo subjektas naikina, pagrindu; sprendžiant šį klausimą gali būti svarbu nustatyti, kokio pobūdžio sprendimas naikinamas (kaip yra nagrinėjamoje byloje), ar tai yra sprendimas nustatantis materialines teises, ar tai yra sprendimas laikinai sureguliuojantis padėtį ir nustatantis teises ar pareigas asmeniui. Tokiu būdu atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė jo teisėtų lūkesčių principą, kadangi sprendimą panaikinti leidimą atsakovas priėmė iš esmės vadovaudamasis tomis pačiomis aplinkybėmis ir faktiniais duomenimis, kurie nebuvo kliūtimi priimant 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą išduoti leidimą. O aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 255 straipsnio 1 dalį (tik policijos pareigūno tarnybinis pranešimas), negalėjo būti teisėtu ir faktiniu pagrindu konstatuoti, jog jis neabejotinai, besąlygiškai, realiai jau kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenei. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo teigti, jog jis naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reguliuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

18. Atsakovas ŠAVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

18.1. Teismas teisingai konstatavo, jog Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teismas atkreipė dėmesį, kad Įstatymo atveju numatyta poveikio priemonė yra taikoma už ginklo naudojimąsi, pažeidžiant įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, t. y. ne tik už baudžiamojo įstatymo pažeidimus, bet ir už kitų teisės aktų, reguliuojančių ginklų ir šaudmenų naudojimo sąlygų bei tvarkos pažeidimą. Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad ginklo, šaudmenų savininko, valdytojo, naudotojo pareigos: įsirengti tinkamas sąlygas laikyti ginklą, šaudmenis ir laikytis ginklo, šaudmenų laikymo reikalavimų. Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Pareiškėjui, turinčiam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, yra privaloma žinoti ir vykdyti tiek Įstatymo, tiek kitų ginklų apyvartą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas yra asmeniškai atsakingas už tinkamą jų vykdymą, todėl aplinkybės, jog pareiškėjas laikė ginklus ir šovinius kitiems asmenims prieinamoje vietoje, įrodo, kad pareiškėjo elgesys yra lengvabūdiškas, neatsakingas, neatitinkantis elementarių taisyklių, kurių turi laikytis leidimo nešiotis ginklus ir šaudmenis turėtojas, akivaizdžiai keliantis grėsmę savo ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui.

18.2. 2020 m. lapkričio 16 d., išduodant leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, buvo kilę abejonių dėl anksčiau pareiškėjo padarytų nusikalstamų veikų bei administracinių teisės pažeidimų, tačiau patikėta, kad pareiškėjas padarė teigiamas išvadas ir pažeidimų nedarys, tačiau jau 2020 m. gruodžio 23 d. nustatyta, jog jis pažeidė Reikalavimus, tuo sukeldamas grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teismas teisingai konstatavo, kad 2020 m. lapkričio 16 d., priimant sprendimą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, objektyviai negalėjo būti žinomos aplinkybės dėl 2020 m. gruodžio 23 d. ginklo ir šaudmenų laikymo tvarkos pažeidimo. Teismas teisingai sprendė, kad, nors 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo ir 2021 m. sausio 25 d. sprendimo metu egzistavo tam tikros tos pačios aplinkybės, tačiau teismo nuomone, lemiamą reikšmę ginčijamo Sprendimo priėmimui turėjo pareiškėjo 2020 m. gruodžio 23 d. padaryto ginklo ir šaudmenų laikymo tvarkos pažeidimas.

18.3. Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Tokie pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir jo atstovas advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas teikė paaiškinimus. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

20. Nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas ginčas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2021 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 21-IL-40-00121-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, kuriuo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0006114, išduotas pareiškėjui.

21. Ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais ir atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. gruodžio 23 d. pareiškėjas namuose, palikdamas ginklus ir šovinius lengvai prieinamose vietose, o ne užrakindamas seife, sukėlė grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas, palikdamas svetainės kambaryje esančios sofos-lovos patalynės dėžėje ginklą, o virtuvės kambaryje, lengvai prieinamoje vietoje, ant spintelės ginklų dėtuves su šoviniais, neužtikrindamas jų saugojimo (Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. sausio 7 d. tarnybinis pranešimas), savo veiksmais 2020 m. gruodžio 23 d. padarė savarankišką teisės pažeidimą, numatytą Įstatymo 32 straipsnio 3 dalies dispozicijoje. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo veiksmų pobūdis rodo, kad pareiškėjo elgesys neabejotinai sukėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, kadangi ginklas yra padidinto pavojaus šaltinis, jo palikimas sofos-lovos patalynės dėžėje ir šaudmenų palikimas lengvai prieinamoje vietoje, neužtikrinant ginklo ir šaudmenų saugojimo, reikšmingai padidino pavojų pareiškėjo sutuoktinei ir aplinkiniams asmenims (žr. nutarties 8–9 p.). Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, kurie neigiamai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenybę, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl atsakovas pagrįstai priėmė Sprendimą, kurio naikinti nėra jokio pagrindo.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti atsakovo Sprendimą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų viseto vertinimo, teisėtų lūkesčių principus. Teismas net nevertino, kokiomis aplinkybėmis ir kodėl ginklai buvo palikti svetainėje esančioje sofos-lovos patalynės dėžėje. Teismas konstatavo, kad jis atliko tokius neteisėtus veiksmus, kurie dar negali būti preziumuojami, kadangi jokio įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu nėra priimta. Aplinkybės, kad sutuoktinė, mažamečiai vaikai galbūt galėjo paimti ginklus, šaudmenis, nepatvirtina, jog tuo buvo sudaryta reali galimybė ginklais, šaudmenimis pasinaudoti kitiems asmenims, tuo sukeliant grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenei. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė jo teisėtų lūkesčių principą, kadangi sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus atsakovas priėmė iš esmės vadovaudamasis tomis pačiomis aplinkybėmis ir faktiniais duomenimis, kurie nebuvo kliūtimi priimant 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0006114.

24. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gegužės 5 d.) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimo panaikinimo pagrindai, vienas iš jų – kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p.).

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad sprendžiant dėl asmens teisės nešioti ir laikyti ginklą panaikinimo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, turi būti nustatytos dvi sąlygos – įstatymų, teisės aktų pažeidimas, bei tuo keliama grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1369/2012; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-114-492/2022). Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-114-492/2022).

26. Iš skundžiamo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sprendimo turinio matyti, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0006114 panaikintas, nustačius, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje 2020 m. gruodžio 23 d. kratos metu rasti ginklai kambaryje esančios sofos-lovos patalynės dėžėje, o virtuvėje, lengvai prieinamoje vietoje, ant spintelės šoviniai, nors namuose įrengtas seifas. Dėl šių atsakovo nustatytų aplinkybių nėra ginčo.

27. Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkas, valdytojas, naudotojas privalo įsirengti nustatytas sąlygas atitinkančią ginklui, ginklo priedėliui, šaudmenims, jų dalims laikyti vietą ir laikytis ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo reikalavimų. Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Civilinėje apyvartoje esančių ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

28. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtinti Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimai. Lietuvos Respublikos nuolatinių gyventojų laikomų ginklų ir jų šaudmenų, ginklų priedėlių laikymo sąlygos ir reikalavimai detaliai nurodyti šių reikalavimų 35–37 punktuose, iš kurių nuostatų matyti, kad ginklai ir jų šaudmenys turi būti laikomi patalpose, kuriose užtikrinamas jų saugumas ir ginklu (-ais) ir jų šaudmenimis negali pasinaudoti kiti asmenys (pvz., metalinėje spintoje (seife)).

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma, skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais, jiems keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-843-492/2015; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-114-492/2022).

30. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginklus, taip pat šovinius 2020 m. gruodžio 23 d. laikė ne namuose įrengtame seife, ginklai buvo sudėti kambaryje esančios sofos-lovos patalynės dėžėje, o šoviniai buvo padėti virtuvėje, lengvai prieinamoje vietoje, ant spintelės. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas, laikydamas ginklus ir šaudmenis nurodytomis aplinkybėmis, neužtikrino saugaus jų laikymo, sudarė sąlygas kitiems asmenims disponuoti jam priklausančiais ginklais ir šaudmenimis, taigi padarytas ginklų, šaudmenų laikymo reikalavimų pažeidimas kėlė potencialią grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Šiuo atveju kilusios grėsmės vertinimas neturi būti siejamas su konkrečių pasekmių kilimu, pakanka konstatuoti, kad dėl daromo pažeidimo kyla teisės normoje nurodytos grėsmės reali galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-114-492/2022).

31. Pažymėtina, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata yra imperatyvi, todėl nėra pagrindo vertinti Sprendimo proporcingumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1532-756/2021; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-114-492/2022).

32. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokiomis aplinkybėmis ir kodėl ginklai buvo palikti svetainėje esančioje sofos-lovos patalynės dėžėje, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes šie argumentai nepaneigia atsakovo ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas ginklus bei šaudmenis laikė nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos jų laikymo ir saugojimo tvarkos. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad patalpa, kurioje jis 2020 m. gruodžio 23 d. laikė ginklus bei šaudmenis, buvo apsaugota taip, jog jais negalėtų pasinaudoti kiti asmenys.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė jo teisėtų lūkesčių principą, kadangi sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus atsakovas priėmė iš esmės vadovaudamasis tomis pačiomis aplinkybėmis ir faktiniais duomenimis, kurie nebuvo kliūtimi priimant 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0006114. Pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės išsamiai pasisakė (žr. nutarties 14, 15 p.). Teisėjų kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas po pareiškėjo 2020 m. gruodžio 23 d. padaryto ginklų ir šaudmenų laikymo tvarkos pažeidimo.

34. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-114-492/2022 ir kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reguliuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

35. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie ikiteisminiame tyrime, baudžiamoje priimtus sprendimus, neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų šioje nutartyje nepasisako.

36. Kaip minėta, ginčijamas Sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, tačiau, kaip nurodyta šios nutarties 31 punkte, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata yra imperatyvi, todėl, nustatęs sąlygas, numatytas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte, atsakovas jau turėjo pakankamą pagrindą priimti skundžiamą Sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, išduotą pareiškėjui, o pirmosios instancijos teismas pripažinti, kad Sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Šiuo atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės nurodytais aspektais neturi teisinės reikšmės.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius