AS-143-455-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-455/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00106-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2; 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „BLT technology“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Bilietai LT“) ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos reklamos projektai“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „BLT technology“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos reklamos projektai“ skundą atsakovams Utenos rajono savivaldybės tarybai, Utenos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „BLT technology“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos reklamos projektai“ (toliau – ir pareiškėjai) 2012 m. balandžio 30 d. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovų Utenos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. TS-67 „Dėl Utenos miesto daugiafunkcinio sporto komplekso (arenos) valdymo ir naudojimo koncesijos suteikimo sutarties projekto“ ir Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. AĮ-347 „Dėl Utenos miesto daugiafunkcinio sporto komplekso (arenos) valdymo ir naudojimo koncesijos suteikimo konkurso nutraukimo“.

Pareiškėjai nurodė, kad Utenos rajono savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. TS-315 pripažino tikslingu Utenos miesto daugiafunkcinio sporto komplekso (arenos) valdymo ir naudojimo koncesijos suteikimą. Utenos rajono savivaldybės administracija paskelbė atvirą viešą konkursą dėl koncesijos suteikimo, kuriame jie pateikė įpareigojantį pasiūlymą. Utenos rajono savivaldybės administracija derybas su jais vesti pavedė šiam konkursui sudarytai komisijai. Tarp jų ir komisijos dėl esminių koncesijos sutarties sąlygų buvo susitarta dar 2009 m., tačiau pateikus sutarties projektą tvirtinti Utenos rajono savivaldybės tarybai, ši ginčijamu sprendimu nepritarė pateiktam projektui ir pasiūlė Utenos rajono savivaldybės administracijai nutraukti konkurso procedūras, kuri ginčijamu įsakymu nutraukė konkursą.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą ir nurodė, kad su tokiu skundu jie turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą pagal Utenos rajono savivaldybei atstovaujančių institucijų buveinę (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p.).

Teismas nurodė, kad ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis numato, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama pagal ginčo teisinį pobūdį. Savivaldybė, kaip viešasis subjektas, vykdo viešąjį administravimą, tačiau ji taip pat dalyvauja privatinės teisės reguliuojamuose civiliniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektas.

Teismas pažymėjo, jog Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad koncesijos sutartys gali būti sudaromos dėl bet kurios iš šio straipsnio 2 ir (ar) 3 dalyse išvardytos veiklos ir funkcijų. Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 14 punktas numato, kad, vadovaujantis koncesijos sutartimi, koncesininkui suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, arba teikti viešąsias paslaugas, be kitų sričių, ir kultūros, sporto, laisvalaikio leidimo objektų, įrenginių ir kitos infrastruktūros.

Koncesijų įstatymo 8 straipsnis nustato septynis konkurso etapus. Šiuo skundu keliamas ginčas dėl Utenos rajono savivaldybės tarybos ir Utenos rajono savivaldybės administracijos veiksmų septintame konkurso etape, kuris numato derybas ir koncesijos sutarties sudarymą. Pagal Koncesijų įstatymo 9 straipsnį, konkurso sąlygos rengiamos, vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.947 straipsnio 2 dalimi. Koncesijų įstatymo 21 straipsnis nurodo, kad, sudarydama koncesijos sutartį, suteikiančioji institucija veikia remdamasi CK 2.36 straipsniu, reglamentuojančiu valstybės ir savivaldybių dalyvavimą civiliniuose teisiniuose santykiuose.

Taigi pareiškėjo reikalavimai iš esmės keliami dėl koncesijos sutarties sudarymo, ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, kuriuose savivaldybės institucijos dalyvauja kaip civilinių teisinių santykių subjektai, todėl toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Tokia pozicija išreikšta ir Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2006 m. birželio 2 d. nutartyje (byloje, nagrinėtoje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Rubicon City Service“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai).

Teismas nurodė, jog ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad administracinio teismo teisėjas nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti skundą šiuo pagrindu.

III. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartį.

Pareiškėjai nurodo, kad, vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, galima daryti išvadą, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Skundą argumentavo tuo, jog atsakovai, priimdami skundžiamus sprendimus, pažeidė imperatyvias įstatymo normas, t. y. Koncesijų įstatymo 9 straipsnio 4 dalį bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus, o būtent – įstatymo viršenybės principą. Valstybė ar savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Svarbu nustatyti keliamame ginče dominuojančių teisinių santykių prigimtį. Pabrėžia, jog skunde remiasi išimtinai administracinio pobūdžio aplinkybėmis, nekelia klausimų, susijusių su privatinės teisės normų taikymu (pačios koncesijos konkurso), todėl šis ginčas yra priskirtinas administracinio teismo kompetencijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjai ginčija Utenos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. TS-67 „Dėl Utenos miesto daugiafunkcinio sporto komplekso (arenos) valdymo ir naudojimo koncesijos suteikimo sutarties projekto“ ir Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. AĮ-347 „Dėl Utenos miesto daugiafunkcinio sporto komplekso (arenos) valdymo ir naudojimo koncesijos suteikimo konkurso nutraukimo“ (b. l. 2–8).

Utenos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. TS-67 „Dėl Utenos miesto daugiafunkcinio sporto komplekso (arenos) valdymo ir naudojimo koncesijos suteikimo sutarties projekto“ nuspręsta: nepritarti galutiniam Utenos miesto daugiafunkcinio sporto komplekso (arenos) valdymo ir naudojimo koncesijos suteikimo sutarties projektui, derybų metu nepavykus pasiekti konsensuso, šalims nesutarus dėl esminės koncesijos sutarties sąlygos – koncesijos mokesčio dydžio (1 p.); siūlyti Utenos rajono savivaldybės administracijai nutraukti Utenos miesto daugiafunkcinio sporto komplekso (arenos) valdymo ir naudojimo koncesijos suteikimo konkurso procedūras (2 p.) (b. l. 12). Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. AĮ-347 „Dėl Utenos miesto daugiafunkcinio sporto komplekso (arenos) valdymo ir naudojimo koncesijos suteikimo konkurso nutraukimo“ Utenos miesto daugiafunkcinio sporto komplekso (arenos) valdymo ir naudojimo koncesijos suteikimo konkursas, derybų metu nepavykus pasiekti konsensuso, šalims nesutarus dėl esminės koncesijos sutarties sąlygos, nutrauktas (b. l. 11).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Kaip matyti, pareiškėjai skundžia Utenos rajono savivaldybės institucijų priimtus sprendimus. Tačiau bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama vadovaujantis ne vien tik pagal ginčo subjektą, bet ir pagal teisinio santykio teisinę prigimtį ir pobūdį. Šiuo atveju kilęs ginčas turi civilinio teisinio santykio pobūdį.

Savivaldybė, kaip viešasis subjektas, vykdo dvejopas funkcijas: vykdydama viešąjį administravimą, kurį reglamentuoja viešoji teisė, valdžios funkcijas ir, dalyvaudama privatinės teisės reguliuojamuose civiliniuose teisiniuose santykiuose, kaip civilinių teisinių santykių dalyvis lygiais pagrindais su kitais civilinių santykių subjektais. Jeigu ginčas kyla iš civilinio teisinio santykio, tai nesvarbu, kad viena iš šio ginčo šalių yra savivaldybės institucija, šis ginčas turi būti laikomas civiliniu, o ne administraciniu, ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams.

Pareiškėjų reikalavimai panaikinti Utenos rajono savivaldybės institucijų priimtus aktus, kurie susiję su Utenos miesto daugiafunkcinio sporto komplekso (arenos) valdymo ir naudojimo koncesijos suteikimu, yra kilę iš civilinių teisinių santykių tarp ginčo šalių, kurie iš esmės susiklostė dėl savivaldybei priklausančio turto valdymo ir naudojimo. Skundžiami aktai priimti vykdant ne valdžios funkcijas viešojo administravimo srityje, bet įgyvendinant savininko teises. Todėl ginčas turėtų būti sprendžiamas ne administraciniame teisme, o bendrosios kompetencijos teisme.

ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nurodo, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtinos bendrosios kompetencijos teismams.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, yra pagrįsta.

Tokią poziciją patvirtina ir Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti formuojama praktika (2006 m. birželio 2 d. nutartis byloje akcinė bendrovė „Rubicon City Service“ v. Kauno miesto savivaldybės taryba; 2011 m. sausio 3 d. nutartis byloje Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje v. Elektrėnų savivaldybės taryba ir kt.).

Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Be to, ABTĮ 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą) turi būti nurodymas grąžinti žyminį mokestį tais atvejais, kai paduodant skundą (prašymą) toks mokestis buvo sumokėtas. Byloje esantis 2012 m. balandžio 30 d. mokėjimo nurodymas Nr. 137 (b. l. 9) patvirtina, kad paduodant skundą pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „BLT technology“ sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismo nutartyje atsisakyti priimti skundą nėra nurodymo grąžinti žyminį mokestį, teismas nepagrįstai neišsprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimo. Atsižvelgiant į tai, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis keistina (ABTĮ 151 str. 2 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „BLT technology“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos reklamos projektai“ atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartį pakeisti.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „BLT technology“ 2012 m. balandžio 30 d. sumokėtą 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminį mokestį.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis