2020-05-20 Nr. AB-10216-3-62-3-00973-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-905-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00973-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. (R. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. (R. S.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 68-222 (toliau – ir Nutarimas) už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės. Nors Nutarimo tekste nurodyta, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 30 d. neatvyko pasirašyti į Nuteistųjų išeinančių iš / į atvirosios kolonijos apskaitos žurnalą (toliau – ir Žurnalas), tačiau Nutarimu drausminė nuobauda jam buvo skirta už BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą, t. y. alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą.

2.2. Pareiškėjas Žurnale pasirašė, tačiau dėl silpno patalpos apšvietimo ir sunkiai įskaitomo rašto parašą padėjo prie kito nuteistojo (J. B.) pavardės. Pravieniškių PN-AK administracija įvykio aplinkybių detaliai nesiaiškino, vaizdo kamerų neperžiūrėjo, neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimą. Apsvaigimo faktas pareiškėjui nebuvo nustatytas ir nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Pravieniškių PN-AK direktoriaus Nutarimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriui, kuris 2018 m. kovo 19 d. sprendimu Nutarimą panaikino.

2.3. Pareiškėjo motinai, sužinojusiai apie jam paskirtą nuobaudą, pablogėjo sveikata, o pačios aplinkybės dėl nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos pareiškėjui sukėlė išgyvenimus, diskomfortą, fizinius nepatogumus, emocinį šoką, stresą, nemigą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. 2018 m. sausio 4 d. buvo gautas Pravieniškių PN-AK Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų V. K. ir T. R. 2018 m. gruodžio 30 d. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas 15.00 val. ir 16.00 val. neatėjo prie KPP Nr. 1 pasirašyti į Žurnalą. Pareiškėjas pasiaiškinime nurodė, kad pasirašydamas suklydo ir pasirašė prie kito nuteistojo pavardės. Įvertinus tarnybinio tyrimo metu surinką medžiagą, pareigūno V. P. 2018 m. sausio 15 d. pažymoje nurodytas aplinkybes, pareigūnų V. K. ir T. R. parodymus buvo nuspręsta, kad pareiškėjas 15.00 val. ir 16.00 val. nebuvo atėjęs pasirašyti Žurnale. Atlikęs tarnybinį tyrimą atsakovo atstovas pripažino, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagal kurį nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-38 patvirtintos dienotvarkės. Pareiškėjas Nutarimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, kuris 2018 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. N-6 Nutarimą panaikino.

3.2. Nutarime buvo padaryta techninė klaida, tačiau ši klaida nepaneigia pareiškėjo padaryto režimo reikalavimų pažeidimo fakto. Pareiškėjas valingai nesilaikė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjo prašomą neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, kuriuos galėjo įtakoti paskirta drausminė nuobauda. Pareiškėjas skunde aiškiai nenurodė, iš ko susideda prašoma priteisti žala, savo reikalavimo nepagrindė jokiais duomenimis ar įrodymais. Pareiškėjo skundo argumentai dėl tariamai padarytos žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti abstrakčiais teiginiais, bendromis frazėmis.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 68-222 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ už BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą pareiškėjui skirta drausminė nuobauda – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 30 d. neatėjo prie KPP Nr. 1 pasirašyti į Nuteistųjų išeinančių iš / į atvirosios kolonijos apskaitos žurnalą ir tuo pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą, draudžiantį nuteistiesiems įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones, taip pat BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame numatyta pareiga nuteistiesiems laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, bei Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. kovo 27 d.

įsakymu Nr. V-137 patvirtintų nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos ribų, elgesio taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5.3 punkto reikalavimus (Nuteistiesiems, kuriems suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, draudžiama vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas). Nesutikdamas su jam paskirta drausmine nuobauda pareiškėjas skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių. Pareiškėjo skundo pagrindu Kalėjimų departamente buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2018 m. kovo 16 d. surašyta tarnybinio tyrimo išvada Nr. LV-1015 „Dėl nuteistojo R.

S. skundo“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 68-222 drausminė nuobauda pareiškėjui skirta nepagrįstai. Išvadoje pažymėta, kad drausminė nuobauda pareiškėjui paskirta už BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Taisyklių 5.3 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. režimo reikalavimų pažeidimą, susijusį su alkoholio ar narkotinių medžiagų įsigijimu / platinimu / gaminimu / vartojimu, nors nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų nustatytas neblaivumas ar apsvaigimas nuo psichotropinių medžiagų, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas minėtas medžiagas įsigytų, gamintų ar platintų.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, Kalėjimų departamentas sprendė, kad pareiškėjui drausminė nuobauda skirta už pažeidimą, kurio jis nepadarė, todėl yra pagrindas panaikinti ginčijamą Nutarimą. Kalėjimų departamentas Pravieniškių PN-AK administracijos pateiktus paaiškinimai dėl techninės klaidos Nutarime vertino kritiškai, nes minėta klaida laiku nebuvo ištaisyta, o pažyma apie klaidą pateikta jau pradėjus tarnybinį tyrimą. Kalėjimų departamento direktorius 2018 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. N-6, vadovaudamasis BVK 143 straipsnio 8 dalimi ir atsižvelgdamas į Išvadą, panaikino Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. 68-222 „Dėl nuteistojo nubaudimo“.

6. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamentui Išvadoje konstatavus, jog drausminė nuobauda pareiškėjui skirta nepagrįstai, t. y. už pažeidimą, kurio pareiškėjas nepadarė, bei Kalėjimų departamentui 2018 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. N-6 panaikinus Nutarimą, yra pagrindas konstatuoti, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai, tirdami pareiškėjo galimai padarytą pažeidimą ir priimdami Nutarimą, pažeidė BVK 142 ir 143 straipsnių nuostatas, skirdami nuobaudą nuteistajam, nepadariusiam bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo. Nustatęs, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai, teismas vertino, ar tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

7. Teismas nurodė, kas nors pareiškėjas teigia, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė diskomfortu, fiziniais nepatogumais, emociniu šoku, stresu, nemiga, pareiškėjo motinos pablogėjusia sveikata, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Teismas iš Pravieniškių PN-AK pateikto Medicininio pažymėjimo nustatė, kad pareiškėjas nesikreipė į medikus dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti netinkamos kalinimo sąlygos. Teismas akcentavo, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba, o duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

8. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės, atsižvelgdamas į pareiškėjui skirtos nuobaudos rūšį bei aplinkybę, kad drausminė nuobauda buvo panaikinta, sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo neigiami išgyvenimai buvo tokio pobūdžio, kad jų nekompensuotų Kalėjimų departamento pripažinimas, jog Pravieniškių PN-AK direktorius nuobaudą jam paskyrė nepagrįstai. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, todėl atmetė pareikėjo reikalavimą atlyginti 800 Eur neturtinę žalą.

III. 9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma:

9.1. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas administracinę bylą buvo vienašališkas ir neobjektyvus, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Teismas pažeidė ne tik nacionalinės teisės aktus ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas, bet ir Tarptautinės teisės aktų reikalavimus, o būtent Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, Jungtinių Tautų Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto (toliau – ir Paktas) 14 straipsnio pirmąją ir trečiąją dalis.

9.2. Teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į aplinkybę, kad dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos pareiškėjas patyrė emocinį stresą, išgyvenimus, kentė nemigą, todėl turėjo kreiptis į psichologą. Apie pareiškėjo nubaudimą sužinojo jo motina, kuriai dėl to pablogėjo sveikata ir teko kreiptis į medikus. Pareiškėjas išgyveno dėl motinos sveikatos ir aplinkybių, jog dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos kiti nuteistieji ir pareigūnai į jį žiūrėjo kaip į asmenį, linkusi vartoti alkoholį ir psichotropines medžiagas. Teismas neišreikalavo iš atsakovo atstovo įrodymų apie pareiškėjo kreipimusis į Socialinę tarnybą, psichologą, neįvertino kartu su skundu pateiktų medicininių dokumentų apie pareiškėjo motinos sveikatos būklę, kurie patvirtina, kad tarp neteisėto nubaudimo ir pareiškėjo bei jo motinos pablogėjusios sveikatos yra priežastinis ryšys. Teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo.

10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas įvertino visas faktines bylos aplinkybes, taip pat išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose, analizę ir pagrįstai konstatavo, jog nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytos žalos ir atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių pagrįstų argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors procesines ar materialinės teisės normas.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, įrodymus įvertino laikydamasis įstatymo nuostatų. Pareiškėjas nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Kalėjimų departamentas visiškai sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė ginčijamąjį sprendimą, todėl plačiau dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių nepasisakė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 800 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, atlyginimo priteisimo.

13. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus priėmus Nutarimą, kuriuo nuobauda pareiškėjui paskirta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tačiau nenustatęs pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

14. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos jis patyrė emocinį stresą, išgyvenimus, kentė nemigą, todėl turėjo kreiptis į psichologą. Apie pareiškėjo nubaudimą sužinojo jo motina, kuriai dėl to pablogėjo sveikata ir teko kreiptis į medikus. Teismas neišreikalavo iš atsakovo atstovo įrodymų apie pareiškėjo kreipimusis į Socialinę tarnybą, psichologą, neįvertino kartu su skundu pateiktų medicininių dokumentų apie pareiškėjo motinos sveikatos būklę, kurie patvirtina, kad tarp neteisėto nubaudimo ir pareiškėjo bei jo motinos pablogėjusios sveikatos yra priežastinis ryšys.

16. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, teisėjų kolegija pažymi, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

17. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinei atsakomybei atsirasti turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys, institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

19. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad Pravieniškių PN-AK direktorius 2018 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 68-222 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ paskyręs pareiškėjui nuobaudą, kuri Kalėjimų departamento direktorius 2018 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. N-6 buvo panaikinti kaip paskirta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, atliko neteisėtus veiksmus. Tačiau įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės, atsižvelgdamas į pareiškėjui skirtos nuobaudos rūšį bei aplinkybę, kad drausminė nuobauda buvo panaikinta, teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo neigiami išgyvenimai buvo tokio pobūdžio, kad jų nekompensuotų Kalėjimų departamento pripažinimas, jog Pravieniškių PN-AK direktorius nuobaudą jam paskyrė nepagrįstai.

20. Teisėjų kolegija, patikrinimus bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp nustatytų Pravieniškių PN-AK administracijos neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, jog dėl nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos jis patyrė išgyvenimus, diskomfortą, fizinius nepatogumus, emocinį šoką, stresą, nemigą. Iš byloje pateikto Pravieniškių PN-AK 2018 m. liepos 10 d. medicininio pažymėjo Nr. 81(3)-332 matyti, kad asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų apie psichikos ar priklausomybės ligas; pareiškėjas du kartus lankėsi pas psichiatrą dėl adaptacijos sutrikimų; į medikus dėl sveikatos pablogėjimo, susijusio su nepagrįstu nubaudimu, nesikreipė (b. l. 107). Pareiškėjo byloje pateikti jo motinos medicininiai dokumentai, t. y. 2017 m. gruodžio 7 d. gydytojo įrašas asmens sveikatos istorijoje ir 2018 m. sausio 4 d. medicinos dokumentų išrašas / siuntimas, nėra priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais ir pareiškėjo įrodinėjama žala, kadangi iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog pareiškėjo motinos sveikatos būklė pradėjo blogėti nuo 2017 m. gruodžio 7 d., iš ligoninės ji išrašyta 2018 m. sausio 4 d., o pareiškėjui nuobauda paskirta 2018 m. vasario 1 d.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokių konkrečių duomenų apie jo sveikatą teismas neišreikalavo iš atsakovo atstovo, taip pat nenurodo, dėl kokių priežasčių nebuvo pateiktas tokio pobūdžio prašymas pirmosios instancijos teismui, kuris bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėjo iš esmės.

22. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė dėl neteisėtos atsakovo atstovo veikos patyręs neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai netenkintas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, aptartas teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikęs ir aiškinęs procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. S. (R. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė