a45c4298-3cf0-4fc3-9b23-5fcb95b7375c · Panevėžio miesto apylinkės teismas

                                                                                                          Civilinė byla Nr. 2-5714-223/2015                                                                                                                         Pr.Nr.2-08-3-04580-2015-8                                                         Procesinio sprendimo kategorija 24;1;4;2;33; 116.4             (S)                                                     PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 18 d.Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,Sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,Dalyvaujant ieškovei D.

Ž., jos atstovui advokato padėjėjui M. R.,Trečiojo asmens LR Generalinės prokuratÅ«ros atstovei Rimai Å pokevičienei,            VieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal ieÅ¡kovės D. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratÅ«rai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie LR VRM ir n u s t a t ė :

          ieÅ¡kovė ir jos atstovas ieÅ¡kininius reikalavimus palaiko pilnai ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos ieÅ¡kovės naudai 2104,34 EUR turtinės žalos ir 15 000 EUR neturtinės žalos. IeÅ¡kinį palaiko jame nurodytais motyvais ir argumentais.          IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų patyrė persileidimÄ , kadangi labai bijojo teismo proceso ir galimo nuteisimo. Ji daug kartų buvo kviečiama į apklausas, kurių metu tyrėja V. vertė jÄ prisipažinti dėl padarytos nusikalstamos veikos, gÄ sdino, iÅ¡vadino „melage“.

Dėl Å¡ių veiksmų ji patyrė didelį stresÄ . Ä® apklausas ji buvo kviečiama viso 6 kartus: 1 kartÄ apklausinėjama namuose ir 5 kartus turėjo vykti į Å iaulius. Teismo metu ji taip pat labai prastai jautėsi, nes prokuroras jai prašė skirti 4-ių metų laisvės atėmimo bausmę, jai įvyko persileidimas. Tam tikrus nepatogumus ir iÅ¡gyvenimus jai sukėlė ir paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nes ji ketino važiuoti pailsėti su Å¡eima į užsienį.

Visos bylos aplinkybės rodė, kad ji nekalta, bet byla vis tiek buvo atiduota į teismÄ . Taip pat jai buvo apribota nuosavybė į gaunamas motinystės iÅ¡mokas, todėl ji neturėjo pakankamai pinigų vaiko poreikių tenkinimui. Dėl teismo veiksmų pretenzijų kaip ir neturi. Dėl patirtų iÅ¡gyvenimų ikiteisminiame tyrimo ir teismo proceso metu vaistų nenaudojo, pas gydytojus nesikreipė, Å¡iuo metu jokių liekamųjų reiÅ¡kinių nejaučia.          IeÅ¡kovės atstovas nurodė, kad praktiÅ¡kai be jokio pagrindo 2009-06-17 Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieÅ¡kovės atliktų veikų.

IeÅ¡kovei buvo pritaikytos procesinės prievartos priemonės, 2009-10-19 apribotos nuosavybės teisės į gaunamÄ motinystės iÅ¡mokÄ , kuri dėl to buvo mokama tik minimali. IeÅ¡kovei buvo paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Patirtas stresas, finansinės problemos sukėlė ieÅ¡kovei sunkias pasekmes - įvyko persileidimas. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai turėjo bÅ«ti ypatingai jautrÅ«s ir atidÅ«s, žinodami apie ieÅ¡kovės nėštumÄ .Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laikÄ ir vietÄ informuotas, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Gautas atsiliepimas (b.l.23-26), kuriame nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.273 str. 1 d. nuostatas bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalÄ privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Žala, padaryta teisėsaugos institucijų ar pareigÅ«nų veiksmais baudžiamojo proceso srityje atlyginama pagal CK 6.272 str. 1 d.Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika pasireiÅ¡kia tuo, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija ar jos pareigÅ«nas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl Å¡ių subjektų neteisėtų veiksmų.

Å i civilinės atsakomybės rÅ«Å¡is ypatinga tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar teismo kaltės įrodinėti nereikia, kadangi valstybei deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda nepaisant Å¡ių asmenų kaltės, jeigu nustatomos kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.247 str.);

2) žala ir jos dydis (CK 6.249 -6.250 str.);

3) priežastinio ryÅ¡io buvimas tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 str.). Jeigu delikto sudėtyje nėra bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų atsakomybė pagal CK 6.272 str. 1 d. negalima. Visų Å¡ių sÄ lygų buvimÄ privalo įrodyti IeÅ¡kovas (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne sykį yra nurodęs, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ ; civilinės atsakomybės požiÅ«riu reikÅ¡minga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens iÅ¡teisinimo pagrindas; reikÅ¡minga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visÄ Å¡iÄ informacijÄ laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiÅ«riu turi įvertinti civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių iÅ¡vadų pagrindu spręsti apie pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumÄ .

CK 6.249 str. 1 d. nustato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Be to, tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos privalo bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys, t. y., patirtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti atitinkamų veiksmų pasekmė. IeÅ¡kovė praÅ¡o atlyginti jos patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovė praÅ¡o atlyginti turtinę žalÄ , sudarančiÄ 2 103 EUR sumÄ , kuri ieÅ¡kovės teigimu atsirado dėl advokato iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Tačiau procesas buvo teisėtas ir pagrįstas, tai kad IeÅ¡kovė buvo iÅ¡teisinta nesudaro pagrindo atlyginti jai nuostolių dėl patirtų advokato iÅ¡laidų. Be to, IeÅ¡kovės sumokėtos iÅ¡laidos advokatui neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 15 000 EUR neturtinės žalos.

Neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus (CK 6.250 str.), atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį - teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus.

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė iÅ¡raiÅ¡ka atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus.

Ä®statyme nėra pateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio kriterijų sÄ raÅ¡as, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Trečiojo asmens LR Generalinės prokuratÅ«ros atstovė nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Palaiko savo pateiktame atsiliepime (b.l. 46-48) nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovės nepateikė jokių įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovės atžvilgiu, procesinės prievartos priemonės nėra pripažintos neteisėtomis, o ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pakankamų duomenų pagrindu.

Trečiojo asmens FNTT prie LR VRM atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laikÄ ir vietÄ informuotas. Gautas atsiliepimas (b.l. 42-45), kuriame nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai negali bÅ«ti laikomi neteisėtais, ieÅ¡kovė nepateikė jokių konkrečių duomenų Å¡iuo klausimu, neįrodė nei vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti. IeÅ¡kinys atmestinas.Byloje nustatyta, kad Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-31 nuosprendžiu D.

Ž. buvo iÅ¡teisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių; kardomÄ jÄ priemonę D. Ž. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti paliekant galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. IÅ¡ 2009-10-19 Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros nutarimo matyti, kad D. Ž. laikinai apribotos nuosavybės teisės į motinystės paÅ¡alpas (b.l.5 ), kurių terminas buvo pratęstas Å iaulių miesto apylinkės teismo nutartimi. 2009-12-14 D.

Ž. buvo pareikštas įtarimas (b. l. 6-8) pagal  BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. Šiaulių apygardos 2010-11-12 nutarimu (b. l.

17) D. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dėl to, kad jai Å¡i žala buvo padaryta neteisėtais, ieÅ¡kovės teigimu, teisėsaugos institucijų veiksmais. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 str. 1 d. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiÅ¡kinimo ir taikymo yra pakankamai iÅ¡plėtota ir nuosekli.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).

Dėl to ieÅ¡kovė, reikalaudama atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau ji neatleidžiama nuo CPK 178 str. įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).

Pagal CPK 12 ir 178 str. Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 226 str. nustatyta, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus.

Ä®rodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu .

Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Teismas bylos nagrinėjimo metu, vadovaudamasis CPK 8 str. numatytų teismo ir dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo principu, iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei jos pareigÄ pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , nurodė aplinkybes, kurias bÅ«tina byloje įrodyti, iÅ¡aiÅ¡kino teisę praÅ¡yti teismo iÅ¡reikalauti įrodymus, kurių ji pati negali gauti, buvo nustatytas papildomas terminas Å¡iems įrodymams pateikti. o taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta teisė pasinaudoti teisine advokato pagalba (b.l. 59-60).

IeÅ¡kovė pasinaudojo teisine advokato pagalba ir pateikė papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, papildomų praÅ¡ymų dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo teismui nereiÅ¡kė. Dėl Å¡ių aplinkybių, turint omeny, kad ieÅ¡kovė naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, laikytina, kad ji turėjo realiÄ galimybę pateikti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jos ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, teismas Å¡ios kategorijos bylose neturi pareigos rinkti įrodymus, todėl sprendimas priimtinas ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų pagrindu, juos vertinant visumoje ir pagal įrodymų pakankamumo principÄ .Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi bÅ«ti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalÄ , suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ir, kiek tai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje garantuojamų teisių apsauga, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.

Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ ; civilinės atsakomybės aspektu reikÅ¡minga aplinkybė – ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens iÅ¡teisinimo pagrindas; reikÅ¡minga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visÄ Å¡iÄ informacijÄ laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aspektu turi įvertinti civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių iÅ¡vadų pagrindu spręsti apie pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumÄ .

Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinės nuostatos, jog net ir iÅ¡teisinamojo nuosprendžio reabilituojančiais pagrindais priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas reiÅ¡kia asmens visiÅ¡kÄ reabilitavimÄ baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir bÅ«damas reikÅ¡minga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007;2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012 ir kt.).

Be to, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese Kiekvienu atveju, sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ , vertintina kaip ir kiek proporcingai ikiteisminio tyrimo veiksmai suvaržė asmens teises, kiek tai truko, kokias pasekmes turėjo ir pan.Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto ieÅ¡kinio turinio, ieÅ¡kovė teisę į neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmais padarytos žalos atlyginimÄ grindžia tuo, jog 1) ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, be pagrindo iÅ¡kėlė baudžiamÄ jÄ bylÄ , 2) ieÅ¡kovei buvo paskirta kardomoji priemonė, kuri suvaržė jos laisvę, 3) ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kas apsunkino jos turtinę padėtį, 4) ieÅ¡kovė buvo kviečiama į apklausas, kurių metu jai buvo daromas psichologinis spaudimas.

Kitų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, kurie buvo neteisėti, pažeidė ieškovės teises ir ieškovei sukėlė neigiamas pasekmes ieškovė nenurodė.Iš baudžiamosios bylos medžiagos (b. l. 1 tomas 1) matyti, kad ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas remiantis FNTT prie LR VRM Šiaulių apskrities skyriaus medžiaga. Baudžiamojo proceso kodekso 166 str. 1 d. 2 p. nustato, kad ikiteisminis tyrimas yra pradedamas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui nustačius nusikalstamos veikos požymius.

Pagal BPK 165 str. viena iÅ¡ ikiteisminio tyrimo įstaigų yra FNTT prie LR VRM. Taigi, ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo pradėtas tam įgaliotų ikiteisminio tyrimo institucijų ir gavus pagrindÄ , t.y. FNTT prie LR VRM Å iaulių skyriaus surinktÄ medžiagÄ (vadÄ ) ikiteisminiam tyrimui pradėti. Vertinant minėtÄ Â medžiagÄ , matyti, kad joje yra surinkta visapusiÅ¡ka informacija, įrodymai, specialistų iÅ¡vados, kurie iÅ¡ tiesų tuo metu leido daryti pakankamÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie ieÅ¡kovei inkriminuojamos galimai nusikalstamos veikos buvimÄ .

Taigi, konstatuotina, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas esant pakankamam pagrindui. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovė buvo iÅ¡teisinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.Kas liečia ieÅ¡kovės teiginį apie tai, kad jai paskirta kardomoji priemonė suvaržė jos teises ir laisves, tai sutinkamai su BPK 119 str. kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

Pažymėtina, kad skiriant kardomÄ sias priemones ar kitas procesines prievartos priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, Å¡ios priemonės taikomos pagal jų taikymo metu turimus duomenis. Tokiu bÅ«du, ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus 2009-12-14 įtarimÄ dėl nusikaltimo padarymo ( baudžiamosios bylos lapai 67-69 tomas 3, 24-26 tomas 6) įtariamajai D. Ž. prokuroro 2010-11-12 nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (baudžiamosios bylos lapai 45—46 tomas 6).

Kaip matyti, D. Ž. buvo paskirta pati Å¡velniausia kardomoji priemonė. IeÅ¡kovės teiginys, kad kardomoji priemonė sutrukdė jai iÅ¡vykti poilsiui į užsienį nėra pagrįsta įrodymais. IeÅ¡kovė nepateikė jokių kelionės įrodymų , t.y. kelialapių, bilietų ir pan. todėl teigti, kad dėl kardomosios priemonės buvo sutrikdyta jos kelionė į užsienį nėra pagrindo. Be to, tai, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui, įtariamÄ jam yra apribojama judėjimo laisvė negali bÅ«ti laikoma jo teisių pažeidimu, o šiuo atveju, kardomoji priemonė buvo paskirta laikantis BPK normų reikalavimų (BPK 119 str., 121 str., 125-126 str., 139 str.) , taigi laikyti tai neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmais nėra pagrindo.IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad jai buvo pritaikytas laikinÄ sis nuosavybės teisės apribojimas į jai iÅ¡mokėtinas motinystės iÅ¡mokas.

IÅ¡Â baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad VSDFV Å iaulių skyrius 2009-12-01 baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį D. Ž. dėl žalos atlyginimo (baudžiamosios bylos lapai 187-190 tomas 2). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla.

Kai civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį ( BPK 109 str.). Civilinio ieÅ¡kinio baudžiamajame procese užtikrinimui prokuroras turi imtis priemonių galimam civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtÄ ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį (BPK 116 str.).

Taigi, šių įstatyminių normų pagrindu prokuroro 2009-10-19 nutarimu ieškovei D. Ž. buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į gaunamas motinystės pašalpas. Ieškovė nurodo, kad ši priemonė pažeidė jos teises, nes ji neturėjo pakankamai lėšų vaiko poreikiams patenkinti, bet toks ieškovės teiginys negali būti laikomas įtikinamu, nes ieškovė taip pat nurodė, jog jos sutuoktinis tuo metu dirbo ir gavo pakankamas pajamas, o šeima ketino išvykti poilsiauti į užsienį.

Taigi teigti, kad mažesnių iÅ¡mokų iÅ¡ valstybės gavimas iÅ¡ esmės pažeidė ieÅ¡kovės teisės , jokiu bÅ«du negalima. Tokiu bÅ«du, kadangi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nepažeidė BPK normų, reguliuojančių civilinio ieÅ¡kinio baudžiamajame procese užtikrinimo priemonių skyrimo sÄ lygų ir tvarkos, laikyti jų veiksmus neteisėtais nėra pagrindo.IeÅ¡kovė nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo kviečiama į apklausas, ten jai daromas psichologinis spaudimas, tačiau vien kvietimas į apklausas negali bÅ«ti laikoma neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmais, nes įtariamojo apklausa yra įprastas ikiteisminio tyrimo veiksmas.

Ä®rodymų, kad ieÅ¡kovė buvo vadinama „melage“ ar jai daromas psichologinis spaudimas ieÅ¡kovė teismui nepateikė, todėl Å¡i aplinkybė laikytina neįrodyta. Kas liečia teiginį, jog ieÅ¡kovė dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų ir kaltės patyrė persileidimÄ , tai byloje nėra pateikta duomenų ir neįrodytas priežastinis ryÅ¡ys, jog tai įvyko dėl pareigÅ«nų veiksmų, o ne dėl vaisiaus patologijos ar kitų aplinkybių.Taigi, reziumuojant nurodytas aplinkybes ir motyvus, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai buvo neteisėti.

Tokiu bÅ«du, nesant vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės bÅ«tinųjų sÄ lygų- neteisėtų veiksmų- civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma ir ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.Atmetus ieÅ¡kinį, bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybės naudai priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 88 str., 92-93 str., 96 str.)Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir CPK 259-260 str., 270 str. teismasn u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 12,10 EUR iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Panevėžio miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                 Birutė Mėlinauskienė