a4576cdb-7f0a-4af2-86e6-63f2f916e8bd · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2VP-8298-793/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05229-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1.; 3.5.1.; 3.5.24. KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. rugsėjo 14 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant L. E. – K., dalyvaujant suinteresuotiems asmenims M. B., R. B., institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui G.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos antstolės V. D. pareiÅ¡kimÄ dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys R. B., M. B., iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja antstolė V. D. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo sprendimo nevykdymo, praÅ¡ydama spręsti M.

B. atsakomybės klausimÄ vykdomojoje byloje Nr. 0004/21/27123, dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-10026-400/2017, kuriuo nustatyta tvarka dėl mamos R. B. bendravimo su sÅ«numi T. B., nevykdymo ir M. B. taikyti įstatymo numatytas sankcijas – baudÄ iÅ¡ieÅ¡kotojos R. B. naudai už nesuteiktÄ galimybę bendrauti su sÅ«numi T. B. 2021 m. liepos 13 d. ir 2021 m. liepos 15 d. Nurodo, kad M. B. nesuteikė galimybės pagal teismo sprendimu nustatytÄ tvarkÄ , t. y. antradienį, liepos 13 d. nuo 17 val. iki 19 val. vaiko mamai bendrauti su sÅ«numi.

Pažymėjo, kad 2021 m. liepos 13 d. surašytas aktas dėl R. B. nustatytos bendravimo tvarkos su sūnumi T. B. nevykdymo. 2021 m. antstolės kontoroje užregistruotas išieškotojos pranešimas, jog ir ketvirtadienį, liepos mėn. 15 d. M. B. nesuteikė teisės kaip numatyta teismo sprendime matytis su sūnumi T. B.. 2021 m. liepos 15 d. surašytas aktas dėl R. B. nustatytos bendravimo tvarkos su sūnumi T. B. nevykdymo. Nurodė, kad iš išieškotojos pareiškimo paaiškinimų matyti, kad vaiko tėvas M.

B. be priežasčių, kurios bÅ«tų svarbios nesuteikti galimybės mamai bendrauti su sÅ«numi, kategoriÅ¡kai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo. Suinteresuotas asmuo R. B. per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ teismui nepateikė. Suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepime į pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu nesutinka, teismo prašė teisės aktais nustatytos sankcijos netaikyti. Pažymėjo, kad apie 2017 metais priimtÄ teismo sprendimÄ R.

B. prisiminė tik 2021 metais ir 2021 m. birželio 25 d. iÅ¡siėmė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . 2021 m. liepos 13 d. R. B. kreipėsi į antstolį, nurodydama, kad vaiko tėvas M. B. nevykdo teismo sprendimo, kliudo bendrauti su sÅ«numi pagal teismo sprendimo 3.3.1. punktÄ , neleidžia sÅ«nui paskambinti asmeniÅ¡kai, sÅ«nui yra uždraudęs skambinti motinai, bendravimas telefonu gali vykti tik susisiekus su M. B.. Nurodė, kad antstolės pareiÅ¡kime teismui ir R. B. antstolei adresuotame pareiÅ¡kime nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės. Mano, kad negali bÅ«ti kaltinamas teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nesilaikymu, nes pati R.

B. beveik ketverius metus minėtos tvarkos nesilaiko arba laikosi taip, kaip jai pačiai yra patogu. Taip pat pažymėjo, kad iš anksto informavo R. B. apie tai, kad sūnus T. B. nuo 2021 m. liepos 12 d. iki 2021 m. liepos 18 d. bus su savo seserimi A. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena (duomenys neskelbtini). A. G. yra R. B. dukra. Minėtas laikotarpis brolio ir sesers laiko praleidimui kartu buvo pasirinktas, nes A. G. tuo metu turėjo atostogas ir apie tai buvo žinoma R. B.. Brolį ir seserį sieja glaudūs ir artimi ryšiai, jie pastoviai bendrauja.

A. G. jam yra daugiau nei sesuo. Kai R. B. paliko Å¡eimÄ , (duomenys neskelbtini) savo broliui (duomenys neskelbtini) ilgÄ laikÄ atstojo motinÄ . A. G. ir jos motina R. B. daugiau nei 3,5 metų nebendrauja. Mano, kad R. B. kreipimasis į antstolius yra kerÅ¡tas ir pykčio protrÅ«kis. Kaltinimai neleidžiant susitikti su vaiku yra nepagrįsti ir iÅ¡traukti iÅ¡ konteksto. BÅ«tent, R. B. reguliariai pažeisdavo susitikimų su vaiku tvarkÄ . Ne vienÄ kartÄ buvo atvejų, kai R. B., pasiėmusi T. B., jo negrÄ Å¾indavo keletÄ dienų, tuo metu, kai neturėdavo teisės su juo bÅ«ti ir tam negaudavo leidimo.

Taip pat per paskutinius 3,5 metų, R. B. sistemingai nepasirodydavo ir nesusisiekdavo po mėnesį, du ar net ilgiau. Atsiradusi reikalaudavo nedelsiant suteikti galimybę pasiimti vaikÄ , neatsižvelgiant į suplanuotus planus. Atkreipė dėmesį, kad neriboja R. B. ir T. B. bendravimo telefonu. PaaiÅ¡kino, jog T. B. turėjo savo telefonÄ , kuris buvo skirtas susisiekti, esant bÅ«tinybei. Tačiau, kai R. B. pradėjo skambinti po keliolika kartų į dienÄ , kas svarbiausia, pamokų metu – teko sugrįžti prie bendravimo per jo telefonÄ .

R. B. ,siekdama savo asmeninių interesų bei tikslų, piktybiÅ¡kai pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl tariamo teismo nustatytos tvarkos nesilaikymo, turėdama tikslÄ pabloginti tėvo ir sÅ«naus gerus tarpusavio santykius, o tai rodo, kad R. B. nesiekia vaiko gerovės ir neatsižvelgia į teisėtus vaiko interesus, todėl antstolės pareiÅ¡kimas dėl teismo sprendimo nevykdymo turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir Skyrius) pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, jog Å¡eima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančius nepilnamečius vaikus, apskaitÄ , atvejo vadybos procesas netaikomas.

Å eimoje vaiko teisių pažeidimai nebuvo nustatyti. Å eimos nepilnametis vaikas T. B., gim. (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini), taip pat berniukas lanko (duomenys neskelbtini) sekcijÄ . Vaiko tėvas M. B. yra dirbantis asmuo, dėl jo netinkamo elgesio skyrius nėra gavęs jokių praneÅ¡imų, iÅ¡skyrus tai, kad 2021 m. liepos 30 d. į skyrių kreipėsi R. B., kuri raÅ¡te prašė vertinti sÅ«naus emocinę ir psichologinę bÅ«senÄ . Skyrius pateikė raÅ¡tiÅ¡kÄ atsakymÄ Nr. 5SD-4982, kuriame nurodė, jog nenustatė jokio teisinio ir faktinio pagrindo atlikti praÅ¡omus medicininio pobÅ«džio veiksmus nepilnamečio asmens atžvilgiu.

Vaiko tėvas, skyriaus manymu, tinkamai vykdo sÅ«naus priežiÅ«rÄ , juo rÅ«pinasi, auklėja, materialiai iÅ¡laiko. Ar nagrinėjamu atveju teismo sprendimo netinkamas vykdymas buvo piktybiÅ¡kas, ar tik formalus, sutapus tam tikroms aplinkybėms, palieka spręsti teismui, tačiau skyrius atstovaudamas prioritetines vaiko teises ir interesus bendravimÄ su kitais giminaičiais netraktuoja tai kaip vaiko teisių pažeidimÄ . Skyriaus nuomone, kad tai galėtų bÅ«ti vertintina kaip R. B. teisių pažeidimas bei vienetinis 2017 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimo nevykdymas (formaliai).

Skyriaus nuomone antstolio fiksuotas 2017 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimo nevykdymas nėra sisteminis ar piktybiÅ¡kas, todėl nevertintinas kaip vaiko teisių pažeidimas ar netinkamas nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymas. Mano kad, nepilnametis berniukas turi teisę bendrauti ne tik su mama, bet ir su seserimi, o to pasėkoje gali rastis tokios situacijos, todėl abu tėvai abipusiu sutarimu ir nuolaidų bÅ«du turi spręsti tokias situacijas. Å iuo atveju dėl tėvų nesusikalbėjimo, ambicijų ar galimai asmeninių siekių pasikreipta į teismÄ dėl administracinės atsakomybės taikymo.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. B. pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ palaikė. Nurodė, kad tai nebuvo vienkartinis M. B. pažeidimas. Pažymėjo, kad besikreipiant į institucijas gavo patarimÄ fiksuoti pažeidimus oficialiai, nes kitu atveju niekas nepasikeis. Teigė, kad M. B. vienaÅ¡aliÅ¡kai sprendžia dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir nesivadovauja tvarka, kuri yra numatyta teismo sprendime. M. B. piktybiÅ¡kai ir vienaÅ¡aliÅ¡kai sprendžia, kada ir kaip jai reikėtų bendrauti su sÅ«numi T.

B.. Teigė, kad apie dukros A. G. atostogas iÅ¡ anksto informuota nebuvo. Nurodė, kad 2021 m. liepos 11 d. M. B. atsiuntė žinutę, kurioje informavo jau kaip faktÄ , jog nematys sÅ«naus nes jis leis vaikÄ pas seserį. M. B., žinodamas, jog jai priklauso matytis su sÅ«numi ateinančios savaitės antradienį ir ketvirtadienį, piktybiÅ¡kai ignoravo teismo sprendimÄ ir iÅ¡vežė sÅ«nų pas seserį. Nurodė, jog priekaiÅ¡tų, kad sÅ«nus bendrauja su seserimi, neturi. Teigė, kad 2021 m. liepos 11 d. rašė M.

B. žinutę, jog antradienį atvažiuos ryte pasiimti vaiko, jei neleis, fiksuos faktÄ . M. B. į Å¡iÄ Å¾inutę nieko neatsakė. 2021 m. liepos 12 d. rašė žinutę M. B., jog nesulaukia informacijos kelintÄ valandÄ pasiimti (duomenys neskelbtini). M. B. atrašė, jog jau buvau informuota, kad Å¡iÄ savaitę (duomenys neskelbtini) laikÄ leis su seserimi. Pabrėžė, kad su ja nebuvo derinta dėl vaiko laiko su seserimi, o atostogos yra žinomas dalykas iÅ¡ anksto. Mano, kad jos teisė bendrauti su sÅ«numi nėra susijusi su jos sÅ«naus ir dukros bendravimu, todėl pagrindo keisti teismo sprendime numatytos bendravimo tvarkos nebuvo.

Atsakydama į klausimus R. B. patvirtino aplinkybę, kad 2021 m. liepos 7 d. pasiėmė vaikÄ ir grÄ Å¾ino jį tik 2021 m. liepos 11 d., nors per šį laikotarpį turėjo grÄ Å¾inti sÅ«nų į gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. B. su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu nesutiko. Nurodė, kad patį faktÄ pripažįsta, jog minimas dienas sÅ«nus nebuvo su R. B., tačiau ji buvo iÅ¡ anksto informuota, jog jų sÅ«nus laikÄ leis su seserimi. Atkreipė dėmesį, kad prieÅ¡ tai pati R.

B. laiku negrÄ Å¾ino vaiko. Pažymėjo, kad vaikas turi labai stiprų emocinį ryšį su seserimi. Mano, kad kreipimasis į antstolius yra kerÅ¡tas už tai, kad vaikai gražiai tarpusavyje bendrauja. 2021 m. liepos 11 d. viskas vyko labai greitai ir operatyviai, viskas buvo iÅ¡ anksto suplanuota. Nors minėtas dienas vaiko su R. B. nebuvo, tačiau ji puikiai žinojo su kuo ir kur yra vaikas. A. G. turi labai nedaug atostogų, o ir Å¡ios nebuvo suplanuotos iÅ¡ anksto. Mano, kad brolis su sese taip pat turi teisę praleisti kartu laikÄ .

Teigė, kad pati R. B. nesilaiko bendravimo tvarkos, dažnai dingdavo kuriam laikui, o paskui vėl norėdavo bendrauti su sÅ«numi. Paskutinį kartÄ vaikÄ parvežti namo turėjo 2021 m. liepos 8 d., tačiau vaikÄ grÄ Å¾ino tik 2021 m. liepos 11 d. Tuomet R. B. nurodė, jog vaiko negrÄ Å¾ins, nes M. B. savaitgalį sÅ«naus jai neduos. Patvirtino, kad tai ta pati 2021 m. liepos 11 d., kai R. B. žinute buvo informuota apie tai, kad vaikas iÅ¡vyks pas seserį. Nurodė, kad per pastarÄ jį laikotarpį nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 20 d. bendravimas su sÅ«numi vyko taip kaip nustatyta teismo bendravimo tvarkoje.

Pažymėjo, kad vaikas pats norėjo važiuoti pas seserį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje atstovas G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad į bylÄ pateikė raÅ¡ytinę iÅ¡vadÄ ir pasilieka prie tos pačios pozicijos. Papildomai nurodė, jog gyvenimas ir vaiko interesai yra kur kas daugiau nei teismo nustatyta bendravimo tvarka, nors ji ir turi įstatymo galiÄ .

Institucija, atstovaudama iÅ¡imtinai vaiko interesus, Å¡ioje situacijoje niekaip neidentifikavo, kad bÅ«tų pažeisti vaiko interesai. Galimai M. B., siekdamas apginti vaiko teises bei interesus ir leisdamas pasisvečiuoti pas seserį, padarė mažiau blogÄ dalykÄ vaikui, nei uždrausdamas tuo metu vaikui susitikti su seserimi ir atiduodamas vaikÄ mamai laikantis formalios bendravimo tvarkos. Vaiko interesas turi bÅ«ti aukščiau už formalias bendravimo tvarkas. Atsižvelgiant į sÄ lygas, kurios lėmė formalios bendravimo tvarkos pažeidimÄ , nemano, kad buvo padarytas nusižengimas dėl ko turėtų bÅ«ti skiriama sankcija.

PareiÅ¡kėja antstolė V. D. į teismo posėdį neatvyko, pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant bei praÅ¡o pareiÅ¡kimo tenkinimo ar netenkinimo klausimÄ spręsti įvertinus byloje surinktus įrodymus bei proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimus dėl netinkamo teismo sprendimo vykdymo nesilaikant teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Teismas konstatuoja: pareiÅ¡kimas atmestinas. IÅ¡ vykdomosios bylos Nr. 0004/21/27123 raÅ¡ytinės medžiagos nustatyta, kad antstolė V. D. vykdo 2021 m. birželio 25 d. pateiktÄ Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2YT-10026-400/2017 dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sÅ«numi, iÅ¡ieÅ¡kotoja R.

B., skolininkas M. B. (v. b. l. 1-4). Panevėžio apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pagal pareiÅ¡kėjų R. B. ir M. B. praÅ¡ymÄ , institucija teikianti iÅ¡vadÄ â€“ Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas nusprendė patvirtinti 2017 m. lapkričio 29 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Be kita ko, teismo sprendimu 3.3.1. ir 3.3.2. punktais nustatyta tokia bendravimo tvarka:

R. B. turi teisę bendrauti su sÅ«numi pasiimant ir iÅ¡sivežant (iÅ¡skyrus teisę iÅ¡vežti vaikÄ už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų) sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, vaikų darželio ar mokymosi įstaigos, prieÅ¡ tai praneÅ¡usi vaiko tėvui, pirmadienį ir trečiadienį tos savaitės, kurios savaitgalį vaikas bus su ja, bei antradienį ir ketvirtadienį tos savaitės, kurios savaitgalį vaikas bus su M. B., nuo 17 val. (ar ankstesnės valandos, jeigu užsiėmimai vaiko mokymo ar ugdymo įstaigoje baigiasi anksčiau) ir parvežant jį į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau, kaip iki tos pačios dienos 19 val.;

R. B. turės teisę bendrauti su sÅ«numi pasiimant ir iÅ¡sivežant (iÅ¡skyrus teisę iÅ¡sivežti vaikÄ už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, jeigu prieÅ¡ tai nebuvo susitarta kitaip su M. B.) sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos arba iÅ¡ Å¡vietimo ar ugdymo įstaigos, prieÅ¡ tai praneÅ¡usi vaiko tėvui, kas antrÄ savaitgalį, skaičiuojant nuo kalendorinių metų pradžios, nuo penktadienio 16 val. (ar ankstesnės valandos, jeigu užsiėmimai vaiko mokymo ar ugdymo įstaigoje baigiasi anksčiau) ir parvežant jį į gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau, kaip iki atitinkamo tos savaitės sekmadienio 19 val.

Jei buvimo su sÅ«numi metu prieÅ¡ Å¡eÅ¡tadienį eina ne darbo ar oficiali Å¡ventės diena, tai R. B. turi teisė bÅ«ti su vaiku nuo paskutinės darbo dienos prieÅ¡ ne darbo ar oficialios Å¡ventės dienÄ (iÅ¡skyrus Å¡ios sutarties 3.3.7. punkte numatytus atvejus) 16 val. ( ar ankstesnės valandos, jeigu užsiėmimai vaiko mokymo ar ugdymo įstaigoje baigiasi anksčiau). Jei buvimo su sÅ«numi metu po sekmadienio seka ne darbo ar oficiali Å¡ventės diena (iÅ¡skyrus Å¡ios sutarties 3.3.7. punkte numatytus atvejus), tai R.

B. turi teisę bÅ«ti su vaiku ir minėtÄ ne darbo ar oficialiÄ Å¡ventės dienÄ , o parvežti jį į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip iki tos dienos 19 val. (v. b. l. 3). 2021 m. liepos 13 d. antstolė priėmė patvarkymÄ Nr. S-21-4-25306 „Priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti“. Patvarkymas Nr. S-21-4-25306 iÅ¡siųstas skolininkui M. B. 2021 m. liepos 13 d. (v. b. l. 10-11). 2021 m. liepos 13 d. suraÅ¡ytas aktas Nr. S-210000477 dėl R. B. nustatytos bendravimo tvarkos su sÅ«numi T. B..

Akte nurodyta, kad 2021 m. liepos 13 d. R. B. kreipėsi į antstolę, nurodydama, kad vaiko tėvas M. B. nevykdo teismo sprendimo, kliudo bendrauti su sÅ«numi pagal teismo sprendimo 3.3.1. punktÄ , neleidžia sÅ«nui paskambinti jam asmeniÅ¡kai, sÅ«nui tėvas yra uždraudęs skambinti motinai, bendravimas telefonu gali vykti tik susisiekus su M. B.. Antstolė 2021 m. liepos 13 d. nuvykusi stebėti ar M. B. teismo sprendime nurodytu laiku leis motinai bendrauti su sÅ«numi, nustatė, kad M. B. nepalydėjo sÅ«naus į susitikimo vietÄ , t. y. 2021 m. liepos 13 d. (antradienį) vaiko motina R.

B. negalėjo bendrauti su savo vaiku (v. b. l. 13). 2021 m. liepos 15 d. surašytas aktas Nr. S-210000480 dėl R. B. nustatytos bendravimo tvarkos su sūnumi T. B.. Akte nurodyta, kad 2021 m. liepos 15 d. antstolės kontoroje užregistruotas išieškotojos R. B. pranešimas, jog ketvirtadienį, liepos mėn. 15 d. M. B. nesuteikė teisės, kaip numatyta teismo sprendime, matytis su sūnumi Tomu. M. B. nevykdo teismo sprendimu nurodytos bendravimo tvarkos 3.3.1. punkte, 2021 m. liepos 15 d. (ketvirtadienį) vaiko motina R.

B. negalėjo bendrauti su savo vaiku T. B. (v. b. l. 15). 2021 m. liepos 27 d. antstolė kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo sprendimo nevykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas vieÅ¡osios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi Å¡io proceso dalyviai privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebÅ«tų pažeidžiamos iÅ¡ieÅ¡kotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobÅ«džio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai suraÅ¡o Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktÄ ir perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimÄ . Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų Å¡imtų eurų baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ dienÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Tačiau akcentuotina, jog teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktÄ , taip užtikrinant vaiko teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius.

Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iÅ¡ tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingÄ svarbÄ vykdant tokį sprendimÄ Ä¯gyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas Å¡iuo atveju apima ne tik susilaikymÄ nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymÄ negalimÄ , bet ir pareigÄ imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų realiai pasiekiamas sprendimu įtvirtintas siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryÅ¡io atkÅ«rimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.

Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktÄ , turi bÅ«ti siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Nagrinėjamu atveju faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog teismo sprendimas 2021 m. liepos 13 d. ir 2021 m. liepos 15 d. nebuvo vykdomas, tačiau, įvertinus bylos duomenis ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, matyti, jog minėtomis dienomis teismo sprendimo nevykdymÄ lėmė objektyvios priežastys. IÅ¡ raÅ¡ytinės bylos medžiagos duomenų ir bylos Å¡alių žodinių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad M.

B. iÅ¡ anksto informavo R. B. apie tai, kad jų sÅ«nus T. B. nuo 2021 m. liepos 12 d. iki 2021 m. liepos 18 d. laikÄ leis su seserimi A. G., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Minėtus duomenis patvirtina suinteresuoto asmens M. B. atsiliepime pridėtas ginčo Å¡alių telefoninis susiraÅ¡inėjimas. Tai, jog nepilnametis vaikas T. B. savaitę laiko praleido su seserimi ir tuo metu negalėjo susitikti su mama, kaip tai numatyta teismo sprendime, nesudaro pagrindo pagrįstai teigti, kad M. B. sÄ moningai ar tyčia siekė pažeisti nustatytÄ bendravimo tvarkÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad A. G. nėra svetimas žmogus, ji yra suinteresuotų asmenų dukra bei T. B. sesuo. Taip pat iÅ¡ suinteresuoto asmens M. B. atsiliepimo ir paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad seserį ir brolį sieja itin glaudÅ«s ryÅ¡iai. Suinteresuotas asmuo R. B., duodama paaiÅ¡kinimus teigė, kad priekaiÅ¡tų, jog sÅ«nus bendrauja su seserimi neturi. Sutiktina su institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, pateiktu argumentu, jog nepilnametis vaikas turi teisę bendrauti ne tik su mama, bet ir su seserimi, todėl abu tėvai turi abipusiu sutarimu ir nuolaidų bÅ«du spręsti dėl galimų bendravimo su vaiku pokyčių, atsižvelgiant iÅ¡imtinai į vaiko interesus.

Teismas neturi duomenų, jog pažeidimai būtų sisteminio ar piktybinio pobūdžio, fiksuotas pažeidimas laikytinas vienetinis 2017 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimo nevykdymas. Pažymėtina, kad abi šalys viena kitos atžvilgiu turi priekaištų dėl nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo. Iš byloje nustatytų aplinkybių aišku, kad ir pati R. B. atskirais atvejais nesilaikė bendravimo tvarkos, numatytos teismo sprendime, todėl nėra pagrindo teigti, kad sprendimo nevykdymas buvo vienpusiškas tik M.

B. pusės. Teismo sprendime numatyta, kad R. B. turi informuoti M. B. apie ketinimÄ numatytÄ dienÄ bendrauti su vaiku T. B., tačiau duomenų, kad ji Å¡iuos veiksmus bÅ«tų atlikusi konkrečiai 2021 m. liepos 13 d. ir 2021 m. liepos 15 d., byloje nėra. Pažymėtina, kad iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, kaip jau minėta, nustatyta, kad pati R. B. kelios dienos prieÅ¡ užfiksuojant antstolei minėtÄ pažeidimÄ , nesilaikė nustatytos bendravimo tvarkos, t. y. 2021 m. liepos 7 d. pasiėmė vaikÄ ir grÄ Å¾ino jį tik 2021 m. liepos 11 d., nors per šį laikotarpį turėjo grÄ Å¾inti sÅ«nų į gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais užtikrinimas priklauso nuo abiejų tėvų geranoriÅ¡kumo ir pastangų ieÅ¡koti sprendimo, kuris geriausiai atitiktų ilgalaikius vaiko interesus. Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iÅ¡ griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobÅ«džio neigiamas pasekmes. Ä®vertinant Å¡ios nuobaudos sukeliamas pasekmes, Å¡i priemonė turi bÅ«ti taikoma atsakingai, tinkamai iÅ¡analizavus ir įvertinus jos taikymo bÅ«tinumÄ ir pagrįstumÄ .

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas pagrindžiantiems įrodymams, konstatuotina, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, teismo sprendimo netinkamas vykdymas nebuvo piktybiÅ¡kas, o tik formalus, sutapus tam tikroms aplinkybėms, todėl nelaikytinas vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, pažeidžiančiu vaiko teisės į Å¡eimos ryÅ¡ius užtikrinimÄ , todėl, vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principais baudos skyrimas suinteresuotam asmeniui M. B., atsižvelgiant į egzistuojančias ir tuo metu susiklosčiusias aplinkybes, yra neproporcingas, netikslingas ir nebÅ«tinas, todėl pareiÅ¡kėjos antstolės V.

D. pareiÅ¡kimas kaip nepagrįstas atmestinas (CPK 185 straipsnis, 771 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas n u t a r i a : atmesti pareiÅ¡kėjos antstolės V. D. pareiÅ¡kimÄ dėl teismo sprendimo nevykdymo. Nutarčiai įsiteisėjus vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0004/21/27123 grÄ Å¾inti antstolei V. D.. Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams.

Teisėjas Petras Mineikis