a455532c-0b22-4e7a-ba2d-5e0469617bf5 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2A-890-232/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-08876-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6; 121 (S)                                                                                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 24 d.    Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Alvydo Barkausko, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo asmens V.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Seta“, tretiesiems asmenims V. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo.    Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,                                                             NUSTATĖ:         I.GINČO ESMĖ.         IeÅ¡kovas Valstybinė teritorijų planavimo statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi (toliau tekste Inspekcija arba ieÅ¡kovas)į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovÄ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti (pertvarkyti) savavaliÅ¡kai rekonstruotÄ keliÄ Å¾emės sklypo (unikalus numeris), adresas Å ermukÅ¡nių g. (toliau tekste ginčo sklypas), Vilniuje, rytinėje dalyje į iki savavaliÅ¡ko rekonstravimo buvusiÄ padėtį pagal 2003 m. rugpjūčio 11d.

Inžinerinių statinių, esančių ginčo, sklype, kadastrinių matavimų bylÄ bei įpareigoti atsakovÄ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti ginčo sklypo, rytinėje dalyje savavaliÅ¡kai pastatytus užstumiamus metalinius vartus su užraktu, o ginčo sklypo, Å¡iaurinėje dalyje savavaliÅ¡kai pastatytÄ metalinę tvorÄ su rakinamais varteliais, kuri susideda iÅ¡ kelių fragmentų: pirmasis fragmentas pagal SchemÄ (2003 m. rugpjūčio 11 d.

Inžinerinių statinių kadastrinių matavimų bylos horizontalinė objekto Šermukšnių g., Vilnius, nuotrauka su Statybos valstybinės priežiūros vyriausiosios specialistės E. Š. atliktu žymėjimu) yra tarp 6 taško ir 5 taško, atstumu ~ 10,90 m., antrasis fragmentas – tarp 5 taško ir 4 taško, atstumu ~ 13,50 m., trečiasis fragmentas – tarp 4 taško ir 3 taško, atstumu ~ 4,10 m., ketvirtasis fragmentas – tarp 3 taško ir 2 taško (rakinami varteliai), atstumu ~ 1,10 m., penktasis fragmentas – tarp 2 taško ir 1 taško, atstumu ~ 2,40 m.        Nurodė, kad Inspekcijos, Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausieji specialistai, gavę A.

J. g. 16, Vilniuje esančio namo gyventojų įgaliotinio V. M. 2010-05-11 pareiÅ¡kimÄ , 2010-06-23 atliko valstybei nuosavybės teise priklausančiame, UAB „Seta“ nuomos pagrindais valdomame žemės sklype, adresu Å ermukÅ¡nių g., Vilniuje, esančių statinių patikrinimÄ ir nustatė savavaliÅ¡kos statybos faktus. Patikrinimo metu specialistai nustatė, kad atsakovas ginčo sklypo rytinėje dalyje savavaliÅ¡kai iÅ¡ardė dalį buvusios betono plytelių dangos (Å¡aligatvio) ir praplatino automobilių saugyklos važiuojamÄ jÄ dalį ties įvažiavimu į saugyklÄ , t.y. savavaliÅ¡kai vykdė statinio rekonstravimÄ ;

Å¡iaurinėje ginčo sklypo dalyje savavaliÅ¡kai įrengė metalinę tvorÄ su rakinamais praėjimo varteliais, o rytinėje ginčo sklypo dalyje (ties įvažiavimu į automobilių saugyklÄ ) vietoj buvusių į vidų atveriamų vartų įrengė užstumiamus metalinius vartus su užraktu, t.y. savavaliÅ¡kai vykdė naujo statinio statybÄ . Pažymėjo, jog ginčo sklypas patenka į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijÄ ir apsaugos zonÄ (Vilniaus miesto istorinė dalis, vad.

Naujamiesčiu, unikalus objekto kodas 33653). Taip pat pažymėjo, jog Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija atsakovui leido vykdyti statybos darbus tik gavus teisės aktuose numatytus bÅ«tinus leidimus, kurių atsakovas nebuvo gavęs. Atsižvelgę į nurodytas  A. D. įteiktas 2010-06-29. Tokiu bÅ«du atsakovas neturėdamas statybos leidimo rekonstravęs statinį, pažeidė SÄ® 12 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ ir 23 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo ir tai, jog atsakovas nesilaikydamas SÄ® 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto taip pat minėto reglamento 12.4.2 ir 12.4.3 punktus, valstybinėje žemėje vykdė savavaliÅ¡kÄ statybÄ , nes statydamas tvorÄ ir vartus neturėjo nei supaprastinto statinio projekto, nei savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo pritarimo.

Atsakovas UAB „Seta“ atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad visus statinius ir statybos darbus, kuriuos jis atliko, nėra absoliučiai uždrausta atlikti sklype. Juos bÅ«tų galima atlikti ir jie bÅ«tų laikomi teisėtais, jeigu jie bÅ«tų buvę atlikti prieÅ¡ tai suderinus nesudėtingų statinių projektÄ ir gavus statybos leidimÄ . Atsakovas nurodė ruoÅ¡iÄ s projektinę dokumentacijÄ ir atliekÄ s visus veiksmus bÅ«tinus projekto suderinimui ir SÄ® pažeidimų paÅ¡alinimui, aktyviais veiksmais siekdamas savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo.

Todėl, vadovaudamasis nuo 2010-10-01 galiojusios SÄ® redakcijos 28 straipsnio 7 dalies 1 punktu, atsakovas prašė priimti sprendimÄ , kuriuo jam leidžiama teisės aktų nustatyta tvarka per Å¡eÅ¡ių mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Ir tik jeigu, per nurodytÄ terminÄ nepavyks suderinti projekto ir gauti statybos leidimo - įpareigoti nugriauti ir atstatyti ankstesnę padėtį. ReikalavimÄ nugriauti statinius ir atstatyti ankstesnę padėtį prašė atmesti.

Nurodė, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios. Pažeidimas padarytas tik neteisingai supratus žodinę konsultacijÄ dėl informacijos stygiaus, o ne iÅ¡ piktavaliÅ¡kų paskatų. PrieÅ¡ atliekant darbus buvo pasiteirauta savivaldybėje ar reikia statybos leidimo tokiems darbams ir buvo gautas atsakymas, kad leidimas nebÅ«tinas, reikia gauti tik apskrities sutikimÄ kadangi sklypas nuomojamas. Bendrovė sutikimÄ iÅ¡ apskrities gavo ir todėl sÄ Å¾iningai klysdama atliko darbus. Dėl tokios situacijos nuoÅ¡irdžiai gailisi, pažeidimas iÅ¡ karto paaiÅ¡kinus situacijÄ buvo pripažintas, jis dalyvavo aiÅ¡kinantis aplinkybes, teikė visÄ informacijÄ pareigÅ«nams, dalyvavo apžiÅ«roje vietoje, kas taip pat patvirtina neesant atsakovo veiksmuose tyčinių veiksmų vykdyti savavaliÅ¡kÄ statybÄ .

Darbai pagerino eismo saugumÄ , kadangi praplėtus įvažiavimÄ sumažėjo smulkių autoįvykių, kai dėl siauro važiavimo ir didelio automobilių kiekio dažnai įvykdavo smulkÅ«s autoįvykiai. Atlikti darbai jokio pavojaus turtui ar aplinkiniams nesukėlė ir nekelia, kas parodo pažeidimo nepavojingumÄ . FaktiÅ¡kai darbais nesukurtas naujas objektas, nes realiai yra tik pakeista susidėvėjusi kelio ir Å¡aligatvio danga, kuri buvo paklota dar 1979 m. Trečiasis asmuo V. M. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu sutiko.

Nurodė, kad atsakovas visiÅ¡kai neatsižvelgė į trečiųjų asmenų interesus užblokuodamas ne tik į įvažiavimÄ , bet ir priėjimÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ , A. J. g. 16, Vilnius. Trečiasis asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymėjo, kad ginčo statyba patenka į kultÅ«ros vertybės - Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu teritorijÄ , kurios vertingosios savybės nustatytos Departamento Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos 2010-04-21 aktu Nr. KPD-RM-1387.

Atlikti statybos darbai - iÅ¡ardyta dalis buvusios betono plytelių dangos ir praplatinta automobilių saugyklos važiuojamoji dalis ties įvažiavimu į saugyklÄ , metalinės tvoros su rakinamais praėjimo varteliais, užstumiamų metalinių vartų su užraktu įrengimas nedaro įtakos Å¡ios kultÅ«ros vertybės vertingosioms savybėms. Tačiau pažymėjo, kad jeigu bÅ«tų nustatyta, jog Å¡ie darbai buvo atlikti savavaliÅ¡kai, dėl jų pasekmių Å¡alinimo turi bÅ«ti sprendžiama teisės aktų nustatyta tvarka.

Prašė klausimÄ dėl ieÅ¡kinio tenkinimo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius nurodė, kad atsakovas 2009-08-24 su praÅ¡ymu kreipėsi į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių praÅ¡ydamas leisti aptverti iÅ¡ valstybės nuomojamÄ sklypÄ metaline tvora, kuriai statybos leidimas nereikalingas, adresu Å ermukÅ¡nių g. 6 a., taip pat leisti nuardyti dalį Å¡aligatvio, siekiant patogesnio įvažiavimo į nuomojamÄ teritorijÄ .

V. Ž. įstatymo (toliau tekste ŽĮ) 7 straipsnio 1 dalimi Apskrities virÅ¡ininko įstatymo 10 straipsniu, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija 2009-10-19 raÅ¡te Nr. (31)-1.2-2515-(3.31) nurodė neprieÅ¡taraujanti, kad atsakovas, teritorijų planavimo dokumentuose numatytoje vietoje, pagal SÄ® ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ statytų tvorÄ ir nuardant dalį Å¡aligatvio valstybinės žemės sklype Å ermukÅ¡nių g. 6 A, Vilniuje, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų naudotojų bei kitų trečiųjų asmenų pagrįstų interesų.

Prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1996-02-01 sprendimu Nr. 110V „Dėl sklypų ribų ir dydžio nustatymo“ buvo nustatyta, kad AB „Seta“ administracinės paskirties pastatui Å ermukÅ¡nių g. 6A priskiriamas sklypas yra 2486 kv. m. dydžio. Vilniaus apskrities valdytojas ir atsakovas (tuometinis pavadinimas AB „Seta“) 1996-11-18 sudarė Valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutartį Nr. 275 N01/96-11984, kuria 99 metams atsakovui iÅ¡nuomotas 2486 kv. m.

žemės sklypas, esantis Å ermukÅ¡nių g. 6A, Vilniuje, administraciniam pastatui eksploatuoti. Sutarties 4 punkte numatyta, kad statant pastatus, statinius, inžinierinius įrenginius bei komunikacijas sklype, bÅ«tina laikytis reikalavimų, nustatytų Vyriausybės bei Vilniaus apskrities valdytojo įsakymais. Sutarties 11 punktu nuomininkas įsipareigojo naudoti šį sklypÄ sutartyje numatytomis sÄ lygomis: želdinius sklype tvarkyti Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės nustatyta tvarka: iÅ¡saugoti kiemo želdinius ir juo tvarkyti; pastato rekonstrukcijos ar sklypo tvarkymo darbus vykdyti tik pagal nustatyta tvarka parengtÄ ir suderintÄ projektinę dokumentacijÄ .

Å ios sutarties 15 punkte numatyta sÄ lyga, jog sutartis gali bÅ«ti nutraukta vienos Å¡alies reikalavimu ankščiau sutarto laiko, jeigu kita Å¡alis nevykdo savo įsipareigojimų arba pažeidžia Å¡ios sutarties reikalavimus. Nurodė, kad atsakovas 2008-04-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio departamento InfrastruktÅ«ros projektų skyriui pateikė praÅ¡ymÄ dėl Å¡aligatvio įrengimo, kuriuo prašė leisti nuomojamame iÅ¡ valstybės žemės sklype Å ermukÅ¡nių g. 6A, Vilniuje, iÅ¡kloti trinkelėmis 1 m. pločio Å¡aligatvį Å¡alia automobilių stovėjimo aikÅ¡telės. InfrastruktÅ«ros projektų skyrius 2008-04-30 raÅ¡tu Nr. A51-10400(16.2-ŪK4) informavo atsakovÄ , kad Miesto Å«kio departamentas Å¡aligatvių bei pėsčiųjų takų įrengimo ir gerbÅ«vio tvarkymo fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiame ar iÅ¡nuomotame žemės sklype nereglamentuoja.

Pagal tuo metu galiojusios redakcijos SÄ® 23 straipsnio 1 dalį statinio rekonstravimui vykdyti buvo bÅ«tinas statybos leidimas, o pagal SÄ® 2 straipsnio 71 dalį statinio statyba be statybos leidimo buvo pripažįstama savavaliÅ¡ka. Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Aplinkos ministro ir Susisiekimo ministro 2008-01-09 įsakymu Nr. D1-11/3-3 1 priedo 3 punkte nurodyta, kad kelio rekonstravimas - statybos rÅ«Å¡is, kai esamas kelias pertvarkomas pagal reglamentu nustatytus reikalavimus pertvarkant inter alia kelio kompleksui priklausančius statinius  ir įrenginius bei daugiau kaip 30% keičiant kelio trasÄ , didinant kelio horizontaliųjų kreivių spindulius (plane) ir atliekant jo iÅ¡tiesinimo darbus papildomai skirtame žemės sklype.

IeÅ¡kovas nurodė, kad atliekant patikrinimÄ jo pareigÅ«nai nustatė, kad atlikti darbai priskirtini statinio rekonstravimui, kadangi kelio važiuojamoji dalis ties įvažiavimu į tvora aptvertÄ automobilių saugyklÄ yra iÅ¡plėsta iÅ¡ardant dalį buvusios betono plytelių dangos - Å¡aligatvio (plane pažymėta a3) aplink esamÄ fontanÄ (plane pažymėta - cl), praplatinta važiuojamoji dalis iÅ¡klota betoninėmis trinkelėmis. Taigi mano, kad 2010-06-23 savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. SSA-1000-100623-00090 atsakovui buvo suraÅ¡ytas pagrįstai.

   II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI               Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas: atsakovui 3500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti; valstybei 51 Lt, iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.            Teismas nurodė, jog ginčo sklypo nuomos sutarties 4 dalyje numatyta atsakovo teisė nuomojamame sklype statyti pastatus, kitus statinius, inžinerinius įrenginius bei komunikacijas, su sÄ lyga, kad bÅ«tų laikomasi Vyriausybės nutarimuose bei Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymuose nustatytų reikalavimų.

Teismas nustatė, kad atsakovas statybÄ leidžiančių dokumentų neturėjo, tačiau atsakovas, norėdamas įteisinti savavaliÅ¡kai pastatytus nesudėtingus statinius bei atliktÄ sklypo dangos rekonstrukcijÄ yra parengęs II gr. nesudėtingo statinio „Tvoros ir sklypo dangų sutvarkymo projektÄ â€œ. Atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentÄ dėl nesudėtingo statinio projekto „Tvoros ir sklypo dangų sutvarkymo projektas“ derinimo. 2012-05-07 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas raÅ¡ytiniu pritarimu Nr. 12-0982 pritarė statinio projektui, tvoros statybos, sklypo dangų sutvarkymo ir fontano griovimo Å ermukÅ¡nių g. 6A, Vilniuje, projektui Nr. 2012.

Atsakovui UAB „Seta“ suteikta teisė statyti naujÄ (-us) statinį (ius) (nesudėtingus) bei rekonstruoti statinius ir t. t. Suderinto projekto kopija pateikta į bylÄ . Be to, iÅ¡ byloje esančio Tvoros ir sklypo dangų sutvarkymo techninio projekto aiÅ¡kinamojo raÅ¡to matyti, jog metalinės segmentinės tvoros su vartais ir varteliais techniniame apraÅ¡yme nurodytas tvoros aukÅ¡tis yra 1,4 m. Antrajai grupei priskiriamiems nesudėtingiems statiniams yra leistinas aukÅ¡tis iki 2 m, tuo tarpu atsakovo pastatytos tvoros aukÅ¡tis - 1,4 m.

Teismas pažymėjo, jog SÄ® 28 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta galimybė ir teismui savo sprendimu įpareigoti statytojÄ savo lėšomis per nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Pagal SÄ® 23 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ bei 17 dalį. Å¡iuo atveju leidimas tvoros statybai nereikalingas, tačiau atsakovas privalo gauti Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo raÅ¡tiÅ¡ka pritarimÄ projektui. Pagal SÄ® 23 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju reikalingas leidimas rekonstruoti statinį, kurį iÅ¡duoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo atliktiems dangos rekonstravimo darbams turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas leidimas rekonstruoti statinį. Kadangi leistini normatyvai nėra pažeisti bei yra įvykdytos visos sÄ lygos, bÅ«tinos nesudėtingų statinių, kurių legalumÄ ginčija ieÅ¡kovas, statybai, teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovo reikalavimas nugriauti pastatytus užstumiamus metalinius vartus su užraktu ir savavaliÅ¡kai pastatytÄ metalinę tvorÄ su rakinamais varteliais yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atsakovas derino projektÄ , jam buvo duotas leidimas ir dalis statinių įteisinta, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti atsakovÄ atstatyti (pertvarkyti) savavaliÅ¡kai rekonstruotÄ keliÄ Å¾emės sklypo rytinėje dalyje į iki savavaliÅ¡ko rekonstravimo buvusiÄ , tapo neaktualus.    III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Ä® JÄ® ARGUMENTAI.       Apeliantas (ieÅ¡kovas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-08 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .

Ä®pareigoti atsakovÄ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pertvarkyti ginčo sklypo rytinėje dalyje savavaliÅ¡kai pastatytus užstraukiamus metalinius vartus su užraktu ir ginčo sklypo Å¡iaurinėje dalyje savavaliÅ¡kai pastatytÄ metalinę tvorÄ su rakinamais varteliais, kuri susideda iÅ¡ kelių fragmentų: pirmasis fragmentas pagal SchemÄ (2003-08-11 Inžinerinių statinių kadastrinių matavimų bylos horizontalinė objekto Å ermukÅ¡nių g., Viunius, nuotrauka su statybos valstybinės priežiÅ«ros vyriausiosios specialistės E. Å . atliktu žymėjimu) yra tarp 6 taÅ¡ko ir 5 taÅ¡ko, atstumu ~10,90m; antrasis fragmentas – tarp 5 taÅ¡ko ir 4 taÅ¡ko, atstumu ~13,50 m., trečiasis fragmentas – tarp 4 taÅ¡ko ir 3 taÅ¡ko, atstumu ~4,10 m., ketvirtasis fragmentas – tarp 3 taÅ¡ko ir 2 taÅ¡ko (rakinami varteliai), atstumu ~1,10 m., penktasis fragmentas – tarp 2 taÅ¡ko ir 1 taÅ¡ko, atstumu ~ 2,40 m., kad jie atitiktų Tvoros statybos, sklypo dangų sutvarkymo ir fontano griovimo Å ermukÅ¡nių g. 6a, Vilniuje, projekto, kuriam įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012-05-07 iÅ¡davė statybÄ leidžiantį dokumentÄ â€“ raÅ¡ytinį pritarimÄ Nr.12-0982, sprendinius; atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius pirmojo reikalavimo, įpareigoti atsakovÄ savo lėšomis nugriauti ginčo sklypo, rytinėje dalyje savavaliÅ¡kai pastatytus stumiamus metalinius vartus su užraktu ir ginčo sklypo, Å¡iaurinėje dalyje savavaliÅ¡kai pastatytÄ metalinę tvorÄ su rakinamais varteliais, kuri susideda iÅ¡ kelių fragmentų: pirmasis fragmentas pagal SchemÄ (2003-08-11 Inžinerinių statinių kadastrinių matavimų bylos horizontalinė objekto Å ermukÅ¡nių g. 6A, Vilniuje, nuotrauka su statybos valstybinės priežiÅ«ros vyriausiosios specialistės E. Å . atliktu žymėjimu) yra tarp 6 taÅ¡ko ir 5 taÅ¡ko, atstumu ~10,90m; antrasis fragmentas – tarp 5 taÅ¡ko ir 4 taÅ¡ko, atstumu ~13,50 m., trečiasis fragmentas – tarp 4 taÅ¡ko ir 3 taÅ¡ko, atstumu ~4,10 m., ketvirtasis fragmentas – tarp 3 taÅ¡ko ir 2 taÅ¡ko (rakinami varteliai), atstumu ~1,10 m., penktasis fragmentas – tarp 2 taÅ¡ko ir 1 taÅ¡ko, atstumu ~ 2,40 m., per 1 mėnesį nuo nustatyto termino įvykdyti reikalavimÄ pasibaigimo dienos; atmesti atsakovo praymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

         Nurodė, kad nors ginčo vartams ir tvorai buvo gautas SÄ® 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas statybÄ leidžiantis dokumentas, vartų ir tvoros aukÅ¡tis virÅ¡ija projekto sprendiniuose nurodytÄ aukÅ¡tį. Projekto sprendiniais numatytas užstumiamų metalinių vartų su užraktu ir metalinės tvoros su rakinamais varteliais aukÅ¡tis yra 1,4 m., tuo tarpu faktinis užstumiamų metalinių vartų su užraktu aukÅ¡tis yra 1,5 m., o metalinės tvoros su rakinamais varteliais aukÅ¡tis – nuo 1,6 m iki 1,7 m.

Tai reiÅ¡kia, kad pažeisti esminai projekto sprendiniai, nustatantys statinių aukÅ¡tį ir ginčo vartai ir tvora tebelaikytini savavaliÅ¡kai pastatytais statiniais. Todėl teismo sprendimo iÅ¡vada, kad atsakovas įvykdė visas sÄ lygas, bÅ«tinas nesudėtingų statinių, kurių legalumas yra ginčijamas statybai, yra nepagrįstas. Atsakovas neįteisino savavaliÅ¡kai pastatytų ginče vartų ir tvoros, todėl teismas privalėjo vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalimi ir sprendime nurodyti, kokiu bÅ«du atsakovas turi paÅ¡alinti ginčo vartų ir tvoros savavaliÅ¡kos statybos padarinius.

Palikus galioti SprendimÄ bÅ«tų sukurtas neigiamas precedentas, kuriuo bÅ«tų suformuluota taisyklė, kad savavaliÅ¡kÄ statybÄ galima įteisinti parengus statinio projektÄ ir jam įgyvendinti gavus statybÄ leidžiantį dokumentÄ net ir tuo atveju, kai savavaliÅ¡kai pastatyti statiniai neatitinka parengto statinio projekto esminių sprendinių. Apeliantas pažymėjo ir tai, jog inspekcija 2013-01-21 raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu Nr. (2.34)-2D-1047 atsisakė vieno iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų, įpareigoti atsakovÄ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti (pertvarkyti) savavaliÅ¡kai rekonstruotÄ keliÄ , todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nepriimti Inspekcijos reikalavimo atsisakymo.

Nagrinėjamu atveju Inspekcijos ieÅ¡kinio dalyko tikslinimo dėl vartų ir tvoros bÅ«tinumas atsirado tik atnaujinus bylÄ po to, kai pasibaigė administracinė byla I-3725-815/2012, kurioje buvo keliamas Pritarimo teisėtumo klausimas, ir kai nagrinėjamoje civilinėje byloje su atsakovu nepavyko sudaryti taikos sutarties. Atsakovas 2013-01-02 pateikė pasiÅ«lymÄ sudaryti taikos sutartį. Inspekcija 2013-01-21 raÅ¡tu nurodė atsakovui sÄ lygas, kuriomis Inspekcija sutiktų sudaryti taikos sutartį, tačiau atsakovas su jomis nesutiko.

Nors ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo tikslinimas galimas tik nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgiant į tai, kad SÄ® 28 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatos suteikia teisę teismui sprendime nurodyti kitokį savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo bÅ«dÄ nei praÅ¡oma ieÅ¡kinyje, apelianto manymu, apeliacinės instancijos teismas gali iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytÄ pažeidimÄ priimdamas sprendimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ paÅ¡alinti ginčo vartų ir tvoros savavaliÅ¡kos statybos padarinius Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodytu bÅ«du. t.y. pertvarkyti ginčo vartus ir tvorÄ taip, kad jie atitiktų Projekto sprendinius.

Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai priteisė inspekcijai atlyginti atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nes jos atsirado paties atsakovo neteisėtų veiksmų pasekoje t.y. atsakovas pats pripažino, kad ginčo statiniai yra pastatyti neteisėtai ir ėmėsi veiksmų jiems įteisinti. Taip pat pažymėjo, jog atsakovas nepagrindė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų dydžių. Apeliantas kategoriškai nesutinka, kad Inspekcija turi atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir, kad atsakovas pagrindė patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimu priteista 3 500 Lt bylinėjimmos iÅ¡laidų suma akivaizdžiai virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius.          Tretysis asmuo V. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o atsakovÄ Ä¯pareigoti jo lėšomis atstatyti savavaliÅ¡kai rekonstruotÄ keliÄ ginčo sklype, nugriauti ginčo sklypo rytinėje dalyje savavaliÅ¡kai pastatytus užstumiamus metalinius vartus su užraktu ir žemės sklypo Å¡iaurinėje dalyje savavaliÅ¡kai pastatytÄ metalinę tvorÄ su rakinamais varteliais, kuri susideda iÅ¡ fragmentų.

Nurodė, jog teismas neatsižvelgė į trečiojo asmens V. M. namo A. J. g. Nr. 16 namo bendrijos pirmininko teismui pateiktus procesinius dokumentus, kuriuose akcentuojama situacija, jog atsakovo nuomojamo sklypo aptvėrimas grubiai pažeidė trečiųjų asmenų interesus atimant galimybę netrukdomai prieiti, privažiuoti prie gyvenamųjų patalpų, netrukdomai, ir savalaikiai gauti medicininę pagalbÄ . Tai liudija Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties aptariamos vietovės patikrinimo aktas.

Teismas taip pat neįvertino ir kitų teiktų trečiojo asmens praÅ¡ymų bei dokumentų: 2011-07-04 Nr.13/11 A. J. g. 26 namo bendrijos pirmininko prof. R. K. procesinio dokumento, Vilniaus miesto plėtros departamento 2012-04-19 atsakymo į 2012-04-02 pareiÅ¡kimÄ "Dėl UAB "Seta" Vilnius, Å ermukÅ¡nių g. veiksmų steigiant ir modernizuojant nelegaliÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. Apelianto teigimu atsakovas vykdo daugiametę nelegaliÄ statybinę veiklÄ . Nagrinėjamu atveju, bylos apimtis turėtų bÅ«ti iÅ¡plėsta, kadangi ne mažiau svarbi problema – automobilių saugyklos legalumas.

Pažymėjo, jog automobilių saugykla yra nelegalus statinys. Atsakovas nėra pateikęs LR Aplinkos ministerijai bÅ«tinų dokumentų steigiant automobilių saugyklÄ . Tačiau minėtų apelianto aplinkybių pirmosios instancijos teismas net nevertino. Apelianto teigimu teismas nepagrįstai atmetė raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti dalyvauti teismo procese Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojÄ J. R., pasiraÅ¡iusiÄ atsiliepimÄ , kurio pagrindu Inspekcija priėmė nemotyvuotÄ sprendimÄ â€“ nutraukti bylÄ .

Pirmosios instancijos teismo sprendimas atveria galimybes atsakovo administracijai toliau plėsti nelegaliÄ automobilių saugyklÄ , nepaisant nustatytų jų steigimo normų (leistinas automobilių skaičius).        IeÅ¡kovas atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ nurodė, palaikÄ s savo pozicijÄ dėl sprendimo neteisėtumo, iÅ¡dėstytÄ apeliaciniame skunde. IÅ¡ esmės sutinkantis su trečiojo asmens apeliaciniu skundu, kad sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Pažymėjo, jog Å¡i byla iÅ¡kelta pagal Inspekcijos ieÅ¡kinį, jai vykdant statybos valstybinę priežiÅ«rÄ dėl savavaliÅ¡kos kelio rekonstrukcijos ir savavaliÅ¡kos užstumiamų metalinių vartų su užraktu ir metalinės tvoros su rakinamais varteliais statybos.

Jokių kitų statybos darbų teisėtumas nėra nagrinėjamas. Nei trečiasis asmuo, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys savarankiÅ¡kų reikalavimų nepateikė. Todėl visos trečiojo asmens apeliaciniame skunde minimos aplinkybės dėl kitų, nei Inspekcijos ieÅ¡kinyje nurodytų statybos darbų, yra nesusijusios su Å¡ia byla.        Atsakovas atsiliepimu trečiojo asmens apeliacinį skundÄ prašė atmesti. Nurodė, jog apeliacinį skundÄ be V. M. pasirašė asmenys, kurie nebuvo įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis ir byloje nedalyvavo jokia forma.

V. M. apskritai neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi bylos baigtis niekaip negali įtakoti jo teisių ir pareigų, todėl jo argumentai vien dėl Å¡ios priežasties yra nepagrįsti. Pats V. M. apeliaciniame skunde kelia iÅ¡imtinai tokius pačius argumentus, kuriuos jis anksčiau buvo pareiÅ¡kęs jau iÅ¡nagrinėtoje ir užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-739-726/2008, Vilniaus m. 2 apylinkės teisme, kurioje buvo pateikęs ir absoliučiai visus dokumentus, kuriuos bandė teikti ir pateikė ir į Å¡iÄ bylÄ .

Minėtoje byloje nei viena V. M. pretenzija nebuvo patvirtinta kaip pagrįsta, todėl prejudiciniais faktais yra nustatytas V. M. pretenzijų nepagrįstumas ir dar kartÄ Å¡ių argumentų negalima nagrinėti. V. M. teikia argumentus dėl neva neteisėtos stovėjimo aikÅ¡telės įrengimo, kai Å¡ios bylos dalykas buvo tik tvoros įrengimas, vartų pakeitimas, dalies Å¡aligatvio iÅ¡ardymas ir trinkelių iÅ¡klojimas, t.y. V. M. argumentai neturi jokio teisinio ir faktinio ryÅ¡io su Å¡ia byla. Jau iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. Nr. 2-739-726/2008 metu Å¡i byla buvo nagrinėjama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiame Teisme (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas), kuris 2007-05-02 nutartyje, civilinės bylos Nr. 3K-3-179/2007 suformavo prejudicinę taisyklę V.

M. atžvilgiu, kad V. M. ir kt. skundÄ pasirašę asmenys (tie patys, kur dalyvavo ankstesnėje byloje) gali reikÅ¡ti kokius nors reikalavimus ir gali ginti savo teises tik tuo atveju, jeigu įgis (ar reikÅ¡tų reikalavimÄ teisme įgyti) bent kokį nors teisėtÄ pagrindÄ naudotis ginčo sklypu, kurį nuomojasi tik atsakovas.         Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , prašė skundÄ atmesti. Nurodė, kad atsakovas siekdamas įteisinti savavaliÅ¡kus statinius jo nuomojamame žemės sklype Å ermukÅ¡nių g., Vilniuje, - 2012-05-07 gavo Vilniaus miesto savivaldybės raÅ¡ytinį pritarimÄ Nr. 12-0982 dėl pateikto II grupės nesudėtingo statinio projekto „Tvoros ir sklypo dangų sutvarkymo projektas" adresu Å ermukÅ¡nių g. 6A, Vilniuje, sklypo kadastrinis Nr. 0101/0032:207 ir tokiu bÅ«du įteisino visus iki to momento savavaliÅ¡kai pastatytus statinius, todėl apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Pagal apeliacinį skundÄ ginčas toliau tęsiamas tik dėl to, kad suderintame projekte UAB „Seta" nurodė tvoros aukÅ¡tį 1.40 m., nors teikė projektÄ prieÅ¡ tai realiai pastatytai ir savavaliÅ¡kos statybos aktuose užfiksuotai tvorai įteisinti, kurios aukÅ¡tis vietose buvo didesnis negu 1.40 m. - t.y. 1.5-1.7 m. aukščio, todėl ginčas keliamas dėl 30 cm. tvoros aukščiau skirtumo. Pažymėjo, jog toks neesminis neatitikimas įvyko tik dėl elementarios raÅ¡ymo apsirikimo klaidos projekte nurodant 1.40 m. aukÅ¡tį, nes atsakovas siekė įteisinti jau realiai prieÅ¡ teikiant projektÄ pastatytÄ tvorÄ , kurios aukÅ¡tis vietose virÅ¡ijo 1.40 m.

Byloje tiek KultÅ«ros paveldo departamentas, tiek Nacionalinė žemės tarnyba savo atsiliepimuose nurodė, kad realiai pastatyti statiniai, kurių tvoros aukÅ¡tis virÅ¡ija projekte numatytÄ 1.40 m., jokių imperatyvių aplinkosaugos, kultÅ«ros paveldo ar saugomų teritorijų reikalavimų nepažeidžia ir tokie statiniai gali stovėti sklype, jeigu jiems suderinamas nesudėtingų statinių projektas. Pati inspekcija sutiko su nuomone, kad statiniai jokių imperatyvių aplinkosaugos, kultÅ«ros paveldo ar saugomų teritorijų reikalavimų nepažeidžia.

IeÅ¡kovo nurodomas formalus tvoros aukščio neatitikimas projektui neturi jokios realios reikÅ¡mės statinio teisėtumui ir dėl ieÅ¡kovo nurodomo 30 cm aukščio skirtumo. Pažymėjo ir tai, kad absoliučiai niekas nepasikeistų, jeigu į projektÄ bÅ«tų buvęs įraÅ¡ytas 1.7 m. ar net 2 m. aukščio tvora, nes tai tos pačios grupės statinys, o kadangi realiai pastatytos tvoros padariniai įvertinti kaip nepakenkę teisės aktų reikalavimams, tai tokiu atveju laikytina, kad ir buvo suderinta realiai stovinti tvora, kuri galėjo bÅ«ti ir iki 2 m. aukščio.

IeÅ¡kovo argumentai dėl jo patikslinto ieÅ¡kinio nepriėmimo neturi įtakos apeliacinio skundo pagrįstumui iÅ¡spręsti, kadangi apeliacinio skundo reikalavimu ieÅ¡kovas pats pripažįsta, kad visi kiti jo ieÅ¡kinio reikalavimai yra nepagrįsti ir dėl jų atmetimo pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas. Advokato atliktų darbų ataskaita pateikta, jÄ pagrindžia į bylÄ pateikti procesiniai dokumentai ir advokato dalyvavimas teismo posėdžiuose, už darbus yra iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos - faktÅ«ros, jos yra apmokėtos, kÄ patvirtina advokatų bendrijos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, todėl Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos leistinais įmanomais dokumentais.

Advokato iÅ¡laidos nevirÅ¡ijo nustatyto Teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų dydžio, todėl argumentai dėl jų dydžio yra nepagrįsti. PaaiÅ¡kinimuose nurodė, jog Inspekcija nepagrįstai neatsižvelgė į nuo 2012-11-23 galiojančios Statybos techninio reglamento STR. 1.07.01:2010 „statybÄ leidžiantys dokumentai“ redakcijos 48 ir 48.5.2. p. reikalavimus. Å io STR 48 p. nurodyti atvejai kada suderinto projekto, Å¡iuo atveju 2012-05-007 suderinto projekto, kuriame tvoros aukÅ¡tis nurodytas 1.40 m., nereikia keisti ir suderinti iÅ¡ naujo kaičiant projekto sprendinius,o 48.5.2. p. aiÅ¡kiai įtvirtinta, kad visais atvejais nereikai rengti naujo ir iÅ¡ naujo nereikia derinti projekto, jeigu projekte nurodytas aukÅ¡tis keičiamas iki 0,2 metro.

          Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, jog atsakovės pastatytos tvoros aukštis projekte nurodomas 1,4 m, o Inspekcijos teigimu, faktinis užstumiamų metalinių vartų su užraktu aukštis yra 1,5 m, metalinės tvoros su rakinamais varteliais aukštis - nuo 1,6 m iki 1,7 m. Taigi leistinas aukštis (iki 2 m) neviršijamas. Todėl trečiojo asmens manymu, jog vien tik formaliu pagrindu, kad Projekte ne visai tiksliai nurodyti aukščiai, nors leistinas aukštis neviršijamas, ginčo vartai ir tvora nelaikytini savavališkai pastatytais statiniais.

Todėl nepagrįsti Inspekcijos iÅ¡dėstyti argumentai dėl Teismo atsisakymo priimti Inspekcijos raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų patikslinimo. Taip pat mano, kad nėra jokio pagrindo apeliacinės instancijos teismui įpareigoti atsakovę, anot Inspekcijos, paÅ¡alinti ginčo vartų ir tvoros savavaliÅ¡kos statybos padarinius SÄ® 28 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodytu bÅ«du, pertvarkant ginčo vartus ir tvorÄ , kad jie atitiktų Projekto sprendinius.        Tretysis asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos atsiliepimu palaikė savo pozicijÄ iÅ¡dėstytÄ nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, jog ginčo statyba patenka į kultÅ«ros vertybės - Vilniaus miesto istorinės dalies, vad.

Naujamiesčiu teritorijÄ , kuriai vertingosios savybės nustatytos Departamento Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos 2010-04-21 aktu Nr. KPD-RM-1387. Atlikti statybos darbai - iÅ¡ardyta dalis buvusios betono plytelių dangos ir praplatinta automobilių saugyklos važiuojamoji dalis ties įvažiavimu į saugyklÄ , metalinės tvoros su rakinamais praėjimo varteliais, užstumiamų metalinių vartų su užraktu įrengimas nedaro įtakos Å¡ios kultÅ«ros vertybės vertingosioms savybėms. Taip pat nurodė, jog Departamentas pritarė projektui, kuriame nurodyta, kad užstumiamų metalinių vartų su užraktu ir metalinės tvoros su rakinamais varteliais aukÅ¡tis yra 1,4 m.

PraÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.               IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).          Kasacinis teismas formuoja praktikÄ (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde įvardijamų aplinkybių ir argumentų.           Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvų.          Ginčas byloje yra kilęs dėl daugiaaukščių namų kieme, valstybinėje žemėje esančių statinių ir jų rekonstrukcijos teisėtumo.

           IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovo darbuotojai reaguodami į Inspekcijai perduotus spręsti trečiojo asmens JakÅ¡to g. namo, Vilniuje įgaliotinio V. M. skundÄ (t.1,b.l.6-10) 2010-06-23 atliko patikrinimÄ (t.1,b.l. 11-14) valstybei nuosavybės teise priklausančiame, UAB „Seta“ 1996 11 18 nuomos sutarties Nr. N01/96-11894, įregistruotos (t.1,b.l.15,16) Nekilnojamojo turto registre (toliau tekste NTR) pagrindu valdomame žemės sklype, adresu Å ermukÅ¡nių g. 6A,Vilniuje.

Minėtame sklype kaip matyti iÅ¡ NTR iÅ¡raÅ¡o (t.1b.l. 17-19) 1979 metais buvo pastatytas pastatas Å ermukÅ¡nių g., kuriame ir yra įsikÅ«ręs atsakovas UAB „Seta“ ir tais pačiais metais (1979 metais) įregistruotas pastato priklausinys susisiekimo komunikacijos – maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telė. Tikrintojams buvo pateikti sklypo Å¡ermukÅ¡nių 6A aptvėrimo projektas (t.1,b.l. 24-31), suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentu 2001 11 19, UAB „Seta“ raÅ¡tas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai raÅ¡ytas 2009 08 24 su priedais (t.1,b.l. 33-35),k uriuo praÅ¡yta leisti aptverti ginčo sklypÄ metaline tvora, kuriai statybos leidimas nereikalingas ir nuardyti dalį Å¡aligatvio bei Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos atsakymas į minėtÄ raÅ¡tÄ , kuriame nurodoma jog administracija neprieÅ¡tarauja, kad ieÅ¡kovas pagal nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ , nepažeidžiant kaimyninių sklypų naudotojų ir kitų trečiųjų asmenų interesų bÅ«tų statoma tvora ir nuardoma dalis Å¡aligatvio, raÅ¡te nurodoma jog teritorijai taikomi paminklotvarkos reikalavimai.          Atlikus minėtÄ patikrinimÄ SavavaliÅ¡kos statybos 2010-06-23 aktu Nr. SSA-100-100623-00089, nustatyta, kad atsakovas Å¡iaurinėje žemės sklypo dalyje savavaliÅ¡kai įrengė metalinę tvorÄ su rakinamais praėjimo varteliais, o rytinėje žemės sklypo dalyje (ties įvažiavimu į automobilių saugyklÄ ) vietoj buvusių (pagal 1998 metų projektÄ suderintų) į vidų atveriamų vartų įrengė užstumiamus metalinius vartus su užraktu, t. y. savavaliÅ¡kai vykdė naujo statinio statybÄ , toje dalyje neturėdamas raÅ¡tiÅ¡ko valstybės tarnautojo pritarimo bei privalomo supaprastinto projekto (t. 1, b. l. 37-39).

Minėtu savavaliÅ¡kos statybos aktu Nr. SSA-100-100623-00090 nustatyta, kad atsakovas žemės sklypo rytinėje dalyje savavaliÅ¡kai iÅ¡ardė dalį buvusios betono plytelių dangos (Å¡aligatvio) ir praplatino automobilių saugyklos važiuojamÄ jÄ dalį ties įvažiavimu į saugyklÄ , t. y. savavaliÅ¡kai vykdė statinio rekonstravimÄ , neturėdamas privalomo statybos leidimo ir projekto (t. 1, b. l. 40-42).        IÅ¡ byloje pateiktos 1996 11 18 nuomos sutarties, pasiraÅ¡ytos tuometinės AB „Seta“ (nuomininko) iÅ¡ vienos pusės ir Vilniaus apskrities valdytojo (nuomotojo) iÅ¡ kitos pusės kopijos (t.1,b.l.

97) matyti, kad ieÅ¡kovui sklypas buvo iÅ¡nuomotas 99 metams (2 punktas) kitai ne žemės Å«kio veiklai (administraciniam pastatui eksploatuoti) statyba nuomojame žemės sklype nebuvo iÅ¡ esmės draudžiama, tačiau turėjo atitikti statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (4 punktas). SavavaliÅ¡kos statybos aktuose nurodyta, kad atsakovo įrengtai metalinei tvorai su rakinamais varteliais bei užstumiamiems metaliniams vartams su užraktu statybos leidimas neprivalomas, statinio kategorija priskirta II grupės nesudėtingiems statiniams (t. 1, b. l. 37), kuriems reikalingas supaprastintas statybos projektas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas statybÄ leidžiančių dokumentų neturėjo, tačiau atsakovas, norėdamas įteisinti savavaliÅ¡kai pastatytus nesudėtingus statinius bei atliktÄ sklypo dangos rekonstrukcijÄ buvo parengęs II gr. Nesudėtingo statinio „Tvoros ir sklypo dangų sutvarkymo projektÄ â€œ (t.1. 1, b. l. 88-107,127,128, t.2,b.l.19-25,86). Atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentÄ dėl nesudėtingo statinio projekto „Tvoros ir sklypo dangų sutvarkymo projektas“ derinimo.

Tačiau savivaldybė 2011 07 20 raÅ¡tu atsakė jog derinimas stabdomas dėl nagrinėjamos bylos (t.2,b.l. 33). Todėl pirmosios instancijos teismas 2011 10 25 nutartimi buvo bylÄ sustabdęs, leidęs atsakovui UAB „Seta“ per vienÄ mėnesį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl statybÄ leidžiančio dokumento, reikalingo Å¡aligatvio rekonstrukcijai, gavimo, bei įpareigojęs Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamentÄ per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iÅ¡spręsti atsakovo UAB „Seta“ parengto II grupės nesudėtingo statinio projekto „Tvoros ir sklypo dangų sutvarkymo projektas“ derinimo bei statybÄ leidžiančio dokumento, reikalingo Å¡aligatvio rekonstrukcijai, iÅ¡davimo klausimus. 2012-05-07 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas raÅ¡ytiniu pritarimu Nr. 12-0982 pritarė statinio projektui, t. y. tvoros statybos, sklypo dangų sutvarkymo ir fontano griovimo Å ermukÅ¡nių g. 6A, Vilniuje, projektui Nr. 2012.

Atsakovui UAB „Seta“ suteikta teisė statyti naujÄ (-us) statinį (ius) (nesudėtingus) bei rekonstruoti statinius ir t. t. Suderinto projekto kopija pateikta į bylÄ (t.2, b. l. 86). Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai pažymėjo jog atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ reglamentuojantis nesudėtingų statinių, projektavimÄ , numato, kad antrajai grupei priskiriamiems nesudėtingiems statiniams kuriems priskirtina ir ginčo objektu byloje tapusi tvora, yra leistinas aukÅ¡tis iki 2 m, o atsakovo pastatytos tvoros aukÅ¡tis nevirÅ¡ija Å¡io leistino aukščio, pagrįstai rėmėsi Konstitucinio Teismo (toliau tekste KT) 2011-01-31 nutarimu, kuriame Å¡is teismas pasisakė jog Civilinio kodekso (toliau tekste CK) 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija;

Žin., 2006, Nr. 116-4403) 3 dalies nuostatos, ta apimtimi, kuria nebuvo numatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams, todėl buvo pakeisti CK ir SÄ® straipsniai, reglamentuojantys neteisėtos statybos civilines teisines pasekmes bei savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo tvarkÄ .

Pakeitus CK 4.103 str. 3 d. (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-993 redakcija, galiojanti nuo 2011-01-01) nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo klausimÄ iÅ¡sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. SÄ® 28 straipsnio 2 ir 3 dalys (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija, galiojanti nuo 2010-10-01, Žin., 2010, Nr. 84-4401) numato, kad Inspekcija, iÅ¡nagrinėjusi savavaliÅ¡kos statybos faktÄ pareikalauja iÅ¡ statytojo (užsakovo) savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius: nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę; atstatyti (atkurti) nugriautÄ kultÅ«ros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, ir, jeigu bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę.

Nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad asmuo turi teisę kreiptis į statybÄ leidžiančius dokumentus iÅ¡duodančius subjektus dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo Å¡io Ä®statymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Nors Å¡io straipsnio redakcija įsigaliojo jau po atsakovo įvykdytų savavaliÅ¡kos statybos darbų fakto nustatymo, tačiau SÄ® 28 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustato galimybę ir teismui savo sprendimu įpareigoti statytojÄ savo lėšomis per nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.           Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ SÄ® 23 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ 17 dalį leidimas tvoros statybai nereikalingas, tačiau tvoros pastatymui privaloma gauti atitinkamo valstybės tarnautojo, Å¡iuo atveju Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo raÅ¡tiÅ¡kÄ pritarimÄ projektui.

Inspekcija buvo kreipusis į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su reikalavimu panaikinti šį pritarimÄ . Vilniaus apygardos administracinis teismas šį praÅ¡ymÄ priėmė ir iÅ¡kėlė administracinę bylÄ Nr. 1-3725-815/2012. Tačiau vėliau Å¡io savo praÅ¡ymo atsisakė. Todėl ginčas dėl Vilniaus savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 05 07 iÅ¡duoto raÅ¡ytinio pritarimo statinio projektui teisėtumo jau yra iÅ¡spręstas kitoje (administracinėje) byloje, apeliantui atsisakius pareikÅ¡tų reikalavimų, apeliantui tokio atsisakymo pasekmės buvo iÅ¡aiÅ¡kintos todėl pakartotinai tas pats ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebegali bÅ«ti sprendžiamas teisme.

Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovo statiniai tvora ir varteliai neatitinka esminių projekto sprendinių taip pat nesudaro pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisingo ir pagrįsto sprendimo. SÄ® nėra pateikta esminio sprendinio sÄ voka. Esminiai statinio architektÅ«ros reikalavimai įvardijami SÄ® 5 straipsnyje numatančiame jog statinio architektÅ«ra turi bÅ«ti tokia, kad:

1) neprieštarautų esminiams statinių reikalavimams, nustatytiems Reglamente (ES) Nr. 305/2011; statinys derėtų prie kraštovaizdžio; atitiktų savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomų teritorijų ir paveldosaugos reikalavimus;

4) atitiktų statinio paskirtį. Todėl ar buvo esminiai nukrypta nuo projekto kiekvienu kartu spręstina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Å ioje byloje apelianto nurodyti nukrypimai nuo vartelių ir tvoros aukščių nurodytų projekte kolegijos nuomone nesudaro pagrindo juos pripažinti esminiais, nes kaip pripažįsta ir pats apeliantas nėra virÅ¡ytas pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ leistinas įrenginių aukÅ¡tis. Be to, kaip teisingai nurodo atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas, atsižvelgiant į faktinę aplinkybę, kad projektas buvo derinamas įstatymo numatytÄ ja tvarka įteisinant jau pastatytus įrenginius, projekto neatitikimas realiai projekto ruoÅ¡imo metu egzistavusiems įrenginiams laikytinas technine projekto klaida, nes pastatytųjų statinių aukÅ¡tis nevirÅ¡ijo leistino ir statytojui nebuvo pagrindo slėpti jų tikrÄ jį aukÅ¡tį.

Todėl Å¡is formalus neatitikimas, remiantis protingumo teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais nelaikytinas pakankamu pagrindu laikyti įrenginius neatitinkančiais esminiams projekto sprendiniams. Todėl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje atmetamas.       Apeliacinio skundo argumentai jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai priteisė inspekcijai atlyginti atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes jos atsirado paties atsakovo neteisėtų veiksmų pasėkoje, nes pats atsakovas esÄ pripažino, kad ginčo statiniai yra pastatyti neteisėtai ir ėmėsi veiksmų jiems įteisinti, taip pat apelianto samprotavimai, jog atsakovas nepagrindė, kad praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų dydžių atmestini.

Kolegija pažymi jog, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs terminÄ pažeidimams paÅ¡alinti ir atsakovas juos paÅ¡alino suderindamas projektÄ , tačiau ieÅ¡kovas ir toliau ginčijo jau suderintÄ projektÄ , o pirmosios instancijos teismas jo argumentus atmetė, todėl pagrįstai nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai pastarojo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantas taip pat teigia jog sprendimu priteista 3 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų suma akivaizdžiai virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius, tačiau neįvardija, kurie Teisingumo ministro 2004 04 02 Ä®sakymu Nr 1R-85 patvirtintų rekomendacijų punktai buvo pažeisti.

Tuo tarpu atsakovas į bylÄ yra pateikęs iÅ¡samiÄ ataskaitÄ apie advokato dalyvavimÄ byloje ir jo apmokėjimÄ bei kvitus (t.3,b.l.39-60), kad ataskaitoje nurodytos sumos yra sumokėtos. IÅ¡ minėtos ataskaitos ir visos bylos turinio, matyti, kad advokatas ruošė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (už kurį mokėtina maksimali suma rekomendacijose nurodoma 3 MMA), raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dalyvavo 9 teismo posėdžiuose (Rekomendacijose numatytas maksimalus įkainis - po 0,15 MMA už valandÄ ). Todėl akivaizdu, kad rekomendacijose numatyti maksimalÅ«s įkainiai nebuvo virÅ¡yti.      Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo motyvų.      Kolegija pritaria atsiliepimuose į šį apeliacinį skundÄ iÅ¡sakytiems motyvams, kad dalis trečiojo asmens skunde dėstomų reikalavimų ir argumentų, nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme ir nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku, bei kad tokio pobÅ«džio reikalavimai jau buvo nagrinėjami ginčo tvarka ir atmesti kasacinėje instancijoje kitoje byloje.

Tai Å¡io apelianto teiginiai jog atsakovo modernizuota automobilių stovėjimo aikÅ¡telė yra iÅ¡ viso nelegali, kad joje daug metų vykdoma nelegali statybinė veikla, kad nagrinėjamu atveju, bylos apimtis turėtų bÅ«ti iÅ¡plėsta, nes automobilių saugykla yra nelegalus statinys, o atsakovas neva nėra pateikęs LR Aplinkos ministerijai bÅ«tinų dokumentų steigiant automobilių saugyklÄ , kad Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas net nevertino, nepagrįstai atmesdamas raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti dalyvauti teismo procese Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojÄ J.

R., pasiraÅ¡iusiÄ atsiliepimÄ , kurio pagrindu Inspekcija priėmė nemotyvuotÄ sprendimÄ â€“ nutraukti bylÄ . Taip pat, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atveriÄ s galimybes atsakovo administracijai toliau plėsti nelegaliÄ automobilių saugyklÄ , nepaisant nustatytų jų steigimo normų (leistino automobilių skaičiaus).   Kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazėje patalpintos LAT 2007 05 02 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2007 trečiasis asmuo nagrinėjamoje byloje V.

M., minėtoje byloje kartu su kitais asmenimis buvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį, kuriuo be kitų klausimų kėlė ir padėties buvusios iki 1996 11 18 Valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutarties Nr. 275 N01/96-11894, pasiraÅ¡ymo atkÅ«rimo klausimus.   Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. gegužės 4 d. sprendimu ieÅ¡kovų V. M., R. R., R. Č., V. Č., D. J. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Vilniaus apygardos teismas 2006 10 02 nutartimi UAB ,,Seta” apeliacinį skundÄ tenkino, ieÅ¡kovų V.

M., R. Č., R. R., V. Č. apeliacinį skundÄ ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies. LAT nagrinėdamas bylÄ kasacine tvarka nurodė, jog spręsdamas ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ teismas turėjo pareikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovų tikslinti ieÅ¡kinį, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl sutarties nuginčijimo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinis teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai ieÅ¡kinio reikalavimai nepakankamai aiÅ¡kÅ«s ar nebaigti, ar reiÅ¡kiamas tik iÅ¡vestinis reikalavimas, galintis bÅ«ti nagrinėjamas tik kartu su pagrindiniu, tai pirmosios instancijos teismas turi pareikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo tikslinti ieÅ¡kinio dalykÄ , jį aiÅ¡kiai suformuluojant, taip sukonkretinant ieÅ¡kinio reikalavimus.

Nurodė jog bylÄ Å¾emesniųjų instancijų teismai iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjo neturėdami aiÅ¡kaus ieÅ¡kinio dalyko (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinis teismas konstatavo, kad pagal kilusį Å¡alių teisinį ginÄÄ neatskleista bylos esmė, t. y. pagal byloje surinktus įrodymus ir pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus nėra įmanoma teisingai iÅ¡nagrinėti teisminį ginÄÄ tam, kad bÅ«tų atkurta Å¡alių teisinė taika (CPK 2 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Su tuo susiję teismo procesiniai veiksmai turi bÅ«ti iÅ¡ naujo atliekami pirmosios instancijos teisme ir negali bÅ«ti atliekami apeliacinės instancijos teisme, dėl to bylÄ grÄ Å¾ino iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodęs, kad ieÅ¡kinio dalyko trÅ«kumai iki ieÅ¡kinio priėmimo turi bÅ«ti paÅ¡alinami CPK nustatyta ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo tvarka (CPK 138 straipsnis). BylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 05 18 nutartimi nustatė ieÅ¡kovams terminÄ iki 2007 06 04 nutartyje nurodytiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti pateikiant patikslintÄ ieÅ¡kinį, nurodant patikslintÄ ieÅ¡kinio dalykÄ (reikalavimÄ ). 2008 03 14 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nutartimi ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ , ieÅ¡kovams neatvykus į teismo posėdį.

IÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ Vilniaus apygardos teismas 2008 06 03 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ . RyÅ¡ium su tuo Trečiajam asmeniui iÅ¡aiÅ¡kintina jog ieÅ¡kinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio kreiptis į teismÄ iÅ¡ naujo su tuo pačiu reikalavimu. Tačiau Å¡ioje byloje tokio reikalavimo (dėl žemės sklypo nuomos sutarties nuginčijimo, pripažinimo neteisėta) nėra pareikÅ¡ta. Pažymėtina jog trečiasis asmuo Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismui savarankiÅ¡kų reikalavimų iÅ¡ viso nereiÅ¡kė. Kiti trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai iÅ¡ esmės sutampa su jau aptartais ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais todėl plačiau neaptariami.

             Apeliacinius skundÄ atmetus, remiantis CPK 93 straipsniu iÅ¡ ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens atsakovui priteisiamos bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje iÅ¡laidos už atsiliepimų į apeliacinius skundus suraÅ¡ymÄ po 726 Lt.            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija                                                     NUTARIA:         Vilniaus miesto  apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .         Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, įstaigos kodas 288600210, buveinė A.

J. g., Vilniuje ir trečiojo asmens V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. JakÅ¡to g., Vilniuje, po 726 Lt (septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje iÅ¡laidų, atsakovo UAB „Seta“, įmonės kodas 121360077, buveinė Å ermukÅ¡nių, Vilniuje, naudai.                     Teisėjai                                                     RÅ«ta Veniulytė JankÅ«nienė                                                                                        Alvydas Barkauskas                                                                                                 Liuda Uckienė            Â