a45360fb-a65b-4ea1-b7eb-2c414bcd7653 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-3843-1063/2018 Proceso Nr. 3-61-3-02392-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas J. K. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–6) praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 5 000 Eur neturtinės ir 59, 90 Eur turtinės žalos atlyginimÄ . Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, jog 2018 m. birželio 11 d. apie 20.20 val. jis Vilniaus PN pareigÅ«nų buvo iÅ¡kviestas į tam tikrÄ patalpÄ , kurioje buvo informuotas, jog jam bus atliekama greitoji tyrimo priemonė (testas) dėl narkotinių medžiagų vartojimo.

PareiÅ¡kėjui perdavus indelį su Å¡lapimu, išėjus iÅ¡ tualeto pareigÅ«nai jį informavo, jog tyrimo metu, jo Å¡lapime buvo aptikta narkotinės medžiagos metadono. PareiÅ¡kėjas prašė atlikti narkotinių medžiagų vartojimo testÄ pakartotinai, tačiau pareigÅ«nai, pareiÅ¡kę, jog testas yra 100 proc. patikimas, pakartotinai jį atlikti atsisakė. PareiÅ¡kėjas nesutiko su narkotinių medžiagų testo rezultatais, todėl Vilniaus PN administracijai pateikė praÅ¡ymÄ , kad jo tiriamoji medžiaga bÅ«tų nusiųsta į Valstybinę teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijÄ (toliau – ir VTMT prie LR TM laboratorija) ir bÅ«tų atliktas iÅ¡samus tyrimas.

Pažymėjo, jog pareigÅ«nai vengė priimti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , tačiau pareiÅ¡kėjo artimiesiems apmokėjus pareiÅ¡kėjo tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ , Å¡lapimo mėginys į Valstybinę teismo medicinos tarnybÄ buvo iÅ¡siųstas. VTMT prie LR TM laboratorijai atlikus tyrimÄ , pareiÅ¡kėjo Å¡lapime metadono nebuvo rasta. 2018 m. birželio 13 d. kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡saugoti vaizdo registratoriaus įraÅ¡Ä , kuriame galimai buvo matyti, jog pareigÅ«nai prieÅ¡ atlikdami narkotinių medžiagų atlikimo testÄ pareiÅ¡kėjui neleido įsitikinti, jog narkotinių medžiagų testo pakuotė buvo nepažeista.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Vilniaus PN nesuteikė teisės pakartoti greitojo narkotikų testo, testas buvo atliekamas pareiÅ¡kėjui nematant, neiÅ¡aiÅ¡kinus jam kokiu bÅ«du galėjo bÅ«ti apgintos jo pažeistos teisė, nepagrįstai. Dėl Å¡ių pažeidimų jautė nemigÄ , stresÄ , pablogėjo jo santykiai su sutuoktine. PareiÅ¡kėjas pateikė atsikirtimÄ Ä¯ atsakovo atsiliepimÄ , kuriame detalizavo skunde nurodytas aplinkybes (b. l. 48-49). Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujami Vilniaus pataisos namai atsiliepimo argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti (b. l. 20-23).

PaaiÅ¡kina, kad Vilniaus PN yra naudojami „Artron“ firmos kelių narkotikų testas įmerkiama kortelė (atitikties deklaracija IVDD 98/79/EB), skirtas 10 skirtingų narkotinių medžiagų nustatymui. Å is testas yra kokybinis, rodantis ar Å¡lapimo mėginyje yra narkotinių medžiagų, tačiau neparodantis kiekybinio koncentracijos lygio. „Artron“ kelių narkotikų testo kortelė yra pakankamai jautri aptikti narkotinių medžiagų buvimÄ Å¡lapime, tačiau kaip ir kiekviena greitoji priemonė (testas) turi tam tikrÄ paklaidÄ .

Pažymi, jog VTMT prie LR TM laboratorijai iÅ¡tyrus pareiÅ¡kėjo tiriamÄ jÄ medžiagÄ neaptiko narkotinių medžiagų vartojimo, todėl tokiu bÅ«du buvo paneigtas Vilniaus PN atliktos greitosios tyrimo priemonės rezultatas. Atsakovės atstovo teigimu, tokia situacija įvyko dėl galimo greitosios tyrimo priemonės galimos paklaidos. Atsižvelgiant į VTMT prie LR TM laboratorijos specialisto iÅ¡vadÄ Nr. T-N1479/2018(01), pareiÅ¡kėjui nebuvo taikyta drausminė atsakomybė, todėl tyrimas dėl galimo narkotinių medžiagų vartojimo buvo nutrauktas.

Pabrėžė, jog teisės aktais nustatyta, kad nuteistajam nesutikus su greitosios tyrimo priemonės rezultatu, pagal nuteistojo praÅ¡ymÄ tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikto jo tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ VTMT prie LR TM laboratorijoje. Teisės aktai nereglamentuoja laisvės atėmimo įstaigoms grÄ Å¾inti nuteistiesiems jiems patirtas iÅ¡laidas, nepriklausomai nuo laboratorijoje atliktų tyrimo rezultatų. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiÅ¡kėjui buvo pateiktas Vilniaus PN sprendimas Nr. 42-736, tačiau Vilniaus PN duomenų, jog Å¡is sprendimÄ pareiÅ¡kėjas bÅ«tų apskundęs, neturi.

Atsakovės atstovo nuomone, visos pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais, todėl pagrindo priteisti neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjui nėra. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , jo teigimu, jis patyrė dėl galimai neteisėtų Vilniaus PN veiksmų. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis).

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimÄ reguliuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis).

Taigi, valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

IÅ¡ 2018 m. birželio 11 d. Vilniaus PN Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 79-88 matyti, jog pareiÅ¡kėjui 2018 m. birželio 11 d. apie 20.20 val. buvo atlikta greitoji tyrimo priemonė apsvaigimui nustatyti (b. l. 24-25). PareiÅ¡kėjas su greitosios tyrimo priemonės rezultatu nesutiko ir 2018 m. birželio 11 d. pateikė praÅ¡ymÄ Nr. 40-643 ir praÅ¡ymÄ Nr. 29-(2)-112, kuriais prašė iÅ¡siųsti jo tiriamÄ jÄ medžiagÄ Valstybinei teismo medicinos tarnybai, apmokant tyrimÄ jo paties lėšomis (b. l. 28-29).

PareiÅ¡kėjo artimieji Lietuvos paÅ¡tu apmokėjo pareiÅ¡kėjo tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje (b. l. 7). 2018 m. birželio 11 d. buvo suraÅ¡ytas tiriamosios medžiagos siuntimo aktas Nr. 80-1 (b. l. 87), o 2018 m. birželio 12 d. tiriamoji medžiaga į VTMT prie LR TM laboratorijÄ buvo pristatyta. IÅ¡ VTMT prie LR TM laboratorijos 2018 m. birželio 12 d. specialisto iÅ¡vados Nr. T-N 12479 ž/2018(01) matyti, jog iÅ¡tyrus pareiÅ¡kėjo tiriamÄ jÄ medžiagÄ narkotinių medžiagų vartojimo aptikta nebuvo (b. l. 31).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems yra draudžiama įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d.

įsakymu Nr. V-20 5 punkte (toliau – ir ApraÅ¡as) nustatyta, jog neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi bÅ«ti atliekamas iÅ¡ karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas. ApraÅ¡o 15 punkte nustatyta, jog suimtajam (nuteistasis) nesutikus su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratorijÄ iÅ¡tyrimui. IÅ¡ VTMT prie LR TM laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. T-N 12479 ž/2018(01) matyti, jog iÅ¡tyrus pareiÅ¡kėjo tiriamÄ jÄ medžiagÄ pareiÅ¡kėjo Å¡lapime metadono ir etilo alkoholio nerasta.

Minėti įrodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas nepažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtino reikalavimo, draudžiančio narkotinių priemonių vartojimÄ , todėl laikytina, jog pareiÅ¡kėjui drausminė atsakomybė nebuvo taikyta pagrįstai. IÅ¡ ApraÅ¡o 5 punkto nuostatų matyti, jog neblaivumo nustatymo aplinkybei pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas, todėl pareiÅ¡kėjo atliekamos greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų galėjo bÅ«ti atliekamas ir nesant akivaizdžių pakitimų pareiÅ¡kėjo elgesyje.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Vilniaus PN nesuteikė teisės pakartoti greitojo narkotikų testo, testas buvo daromas pareiÅ¡kėjui nematant. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3-105 patvirtintų „Tiriamųjų medžiagų pristatymo į valstybinės teismo medicinos tarnybos taisyklių“ (b. l. 42-43) (toliau ir – Taisyklės) 3 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietoje laikomam asmeniui atsisakius tikrintis ar medicininės apžiÅ«ros arba nesutikus su tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros rezultatais, jis ne vėliau kaip per 1 val. po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiÅ«ros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administracijÄ , kad Å¡i tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje.

Taisyklių 5 punkte nustatyta, jog indelis su Å¡lapimu turi bÅ«ti užantspauduotas. Ant jo etiketės turi bÅ«ti nurodytas nuteistojo vardas ir pavardė, tikslus Å¡lapimo paėmimo laikas minučių tikslumu. Pagal Taisyklių 6 punktÄ , užantspauduotas indelis dedamas į vokÄ , kuris užklijuojamas ir pažymimas Vilniaus PN spaudu taip, kad voko nebÅ«tų galima atidaryti nepažeidus spaudo. Ant voko užraÅ¡omas nuteistojo vardas ir pavardė. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nėra numatyta, jog greitoji tyrimo priemonė (testas) turėjo bÅ«ti atliekama nuteistųjų akivaizdoje.

Teisės aktais, nustatyta, jog laisvės atėmimo vietos administracija nuteistajam nesutikus su greitosios tyrimo priemonės rezultatu, pagal nuteistojo praÅ¡ymÄ tarpininkautų padėdama asmeniui atlikti jo tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ , tačiau pakartotinis testo atlikimas teisės aktuose nėra reglamentuotas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog Vilniaus PN pareigÅ«nai bÅ«tų vengę priimti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl jo tiriamosios medžiagos iÅ¡siuntimo į VTMT prie LR TM laboratorijÄ .

PareiÅ¡kėjo artimiesiems apmokėjus pareiÅ¡kėjo tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ , Å¡lapimo mėginys į Valstybinę teismo medicinos tarnybÄ buvo iÅ¡siųstas, todėl laikytina, jog Vilniaus PN pareigÅ«nai tinkamai tarpininkavo atliekant jo tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ , o pareiÅ¡kėjo teisė kreiptis VTMT prie LR TM laboratorijÄ nebuvo pažeista. Remiantis tuo kas iÅ¡dėstyta, minėti pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini. PareiÅ¡kėjas skunde prieÅ¡tarauja, kad atliktas iÅ¡samus tyrimas turėjo bÅ«ti apmokamas pareiÅ¡kėjo asmeninėmis lėšomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 21 punkte nustatyta, jog Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiÅ«rimų asmenų neblaivumÄ arba apsvaigimÄ nustato laisvės atėmimo įstaigos arba probacijos tarnybos vadovų įgalioti asmenys, atlikdami asmens tikrinimÄ ar pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintÄ metodikÄ vertindami bendrÄ asmens bÅ«klę arba atlikdami jo medicininę apžiÅ«rÄ .

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybų prižiÅ«rimų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiÅ«ros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros rezultatais, jis ne vėliau kaip per 1 val. po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiÅ«ros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administracijÄ , kad Å¡i tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje.

Å iuo atveju kartu su tiriamÄ ja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ yra sumokėtas. IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog teisės aktuose nėra nustatytos galimybės laisvės atėmimo vietoms grÄ Å¾inti nuteistiesiems jų patirtas iÅ¡laidas, nepriklausomai nuo to ar atliktų tyrimų rezultatai bÅ«tų neigiami ar teigiami. Pažymėtina, jog teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros rezultatais, atlikti jo tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ jo lėšomis.

Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo pagrindu neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas patyrė kokius nors fizinius sužalojimus ar kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl iÅ¡kvietimo sistemos mygtuko neįrengimo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų apimtį, Å¡iuo atveju negali pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo. Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos.

Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. PareiÅ¡kėjas Vilniaus PN veiksmų neteisėtumo neįrodė, todėl darytina iÅ¡vada, kad nėra bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos – Vilniaus PN neteisėtų veiksmų. Teismas, apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę Vilniaus PN, Å¡ios įstaigos pareigÅ«nai veikė pagal galiojančius teisės aktus. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Å iuo atveju nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo J. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas Tomas Blinstrubis