2020-02-26 Nr. AB-4549-3-62-3-02112-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-301-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02112-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui viešajai įstaigai „Ekoagros“ dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Ekoagros“ 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. LSK-K-17-07299 „Dėl dokumentų išdavimo“ (toliau – Sprendimas) ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. NUT-K-17-01459 „Dėl ekologinės gamybos“ (toliau – Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad ūkininkauja ekologiškai, laikosi ekologinio ūkininkavimo reikalavimų ir neleistinų cheminių sintetinių medžiagų žemės ūkio produkcijos auginimui nenaudojo, todėl ekologinio ūkininkavimo sąlygų nepažeidė. Atsakovas pareiškėjo ekologinio ūkio lauko dirvožemyje rado neleistinos cheminės medžiagos, tačiau paimant dirvožemio mėginį buvo pažeista mėginio paėmimo procedūra. Rastas glifosato likučių kiekis buvo labai nedidelis – 0,011 mg/kg, kuris galėjo atsirasti dėl įvairių aplinkybių. Pareiškėjas teigė, jog niekur nebuvo galima įsigyti atestuotos avižų sėklos, o apie leidimų, suteikiančių teisę naudoti neekologiškai užaugintą sėklą, išdavimą nežinojo. Taip pat pareiškėjas teigė, jog nepagrįstai nustatyti nesertifikuotų laukų prijungimo faktai ir taikytos poveikio priemonės, kurios neadekvačios nustatytiems pažeidimams. Pareiškėjas pažymėjo, kad iš ekologinės gamybos į įprastinę neperėjo.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas ir Nutarimas (toliau kartu – ginčijami aktai) yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjas ir atsakovas sudarė sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo veiklą vykdyti vadovaudamasis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, leisdamas atsakovui išsamiai įvertinti vykdomą veiklą. Atsakovas atliko pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio patikrą ir surašė ekologinės gamybos ūkio tikrinimo protokolą. Tikrinimo metu iš pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio lauko buvo paimtas dirvožemio mėginys, surašytas mėginio atrinkimo aktas.

5. Pareiškėjas sutiko su protokole pateikta informacija, patvirtindamas savo sutikimą parašu, taip pat pareiškėjas sutiko, kad paimtas mėginys būtų ištirtas akredituotoje laboratorijoje. Akredituota Vokietijos laboratorija patvirtino nustačiusi mėginyje teisės aktuose nenumatytos neleistinos cheminės medžiagos – glifosato likučių. Suabejojus mėginio paėmimo procedūra paimtas dar vienas pakartotinis mėginys, kuriame taip pat buvo nustatytos tos pačios neleistinos cheminės medžiagos – glifosato likučiai. Tikrinimo metu nustatyta kitų ekologinės gamybos neatitikčių – prie sertifikavimo įstaigos kontroliuojamų ekologinės gamybos statusą (E) turinčių laukų buvo prijungti nauji nesertifikuoti (J) arba pirmųjų metų pereinamojo į ekologinę gamybą laikotarpio (PI) laukai, panaudota įprastinė neatestuota, ekologiška neatestuota (iš kito ekologinio ūkio) ar įprastinė atestuota dauginamoji medžiaga be sertifikavimo įstaigos Žemės ūkio ministerijos leidimo, auginama paralelinė produkcija įprastinės ir ekologinės gamybos ūkio bei skirtingų statusų laukuose, apsaugos juostose. Atsakovas, nustatęs pažeidimų, ginčijamais aktais taikė poveikio priemones, kurios numatytos VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36 patvirtintoje Neatitikčių vertinimo procedūroje PER-05.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 13 d. sprendimu priėmė pareiškėjo atstovo skundo reikalavimo – panaikinti VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. LSK-K-17-10683 „Dėl išduotų dokumentų“ – atsisakymą ir bylą dėl šio skundo reikalavimo nutraukė. Dėl kitų pareiškėjo reikalavimų teismas skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovo priimtų ginčijamų aktų, kuriais pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje konstatuota ekologinės gamybos pažeidimų, ir dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui taikytų poveikio priemonių.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje buvo rasta draudžiamos sintetinės cheminės medžiagos – glifosato skilimo produkto aminometilo fosfoninės rūgšties. Glifosatas ir aminometilo fosfoninė rūgštis (AMPA) 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008 I ir II priede nėra įvardinta kaip ekologinėje gamyboje naudoti leistinas produktas. Pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimas yra susijęs su įsipareigojimu griežtai laikytis Reglamentų, nustatančių reikalavimus ekologiškų žemės ūkio produktų gamybai ir ženklinimui, Ekologinio žemės ūkio taisyklių ir kitų su ekologine žemės ūkio produktų gamyba susijusių Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau teismas nurodė, kad pareiškėjas ekologinės gamybos ūkyje nustatytų įsipareigojimų nesilaikė.

9. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenimis, pažymėjo, jog atsakovas, priimdamas ginčijamus aktus, vadovavosi akredituotos laboratorijos Vokietijoje „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“, atlikusios pareiškėjo ekologinio ūkio dirvožemio tyrimą, nustatytais rezultatais. Tiek pirminio, tiek pakartotinio tyrimo rezultatai patvirtino, jog pareiškėjo lauko Nr. 1 (plotas – 10,51 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dirvožemyje rasta neleistinos cheminės medžiagos – glifosato skilimo produkto aminometilo fosfoninės rūgšties (AMPA) likučių (sintetinių herbicidų). Byloje nenustatyta jokių pagrįstų abejonių dėl akredituotos laboratorijos Vokietijoje „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ atliktų pareiškėjo ekologinio ūkio dirvožemio tyrimo rezultatų patikimumo. Atsakovas, nustatydamas pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje pažeidimų dėl neleistinų cheminių medžiagų naudojimo ekologinėje gamyboje, ginčijamais aktais pritaikė pareiškėjo ekologiniam ūkiui I lygio poveikio priemonę – įspėjimą, be to, laukas Nr. 1 (10,51 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nustatytas neleistinų ekologinėje gamyboje cheminių medžiagų likutis, laikytinas neatitinkančiu ekologinės gamybos reikalavimų, o šiame lauke išaugintą avižų produkciją leidžiama realizuoti tik kaip įprastinę, laukui iš naujo taikant pereinamąjį laikotarpį, suteikiant PI statusą.

10. Atsakovo pritaikytos poveikio priemonės pagrįstos VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36 patvirtintos Neatitikčių vertinimo procedūros PER-05 (su vėlesnėmis įsakymo redakcijomis) nuostatomis (toliau – Neatitikčių vertinimo procedūra). Pritaikytos pareiškėjo ekologiniam ūkiui poveikio priemonės atitiko Neatitikčių vertinimo procedūros 33 punkte numatytas neatitikties aplinkybes ir poveikio priemonių pobūdį, kai dėl minėto nustatyto pažeidimo ekologinio ūkio laukui gali būti iš naujo taikomas pereinamasis laikotarpis, suteikiamas PI statusas, lauke užauginta produkcija gali būti realizuojama kaip įprastinė. Neatitikčių vertinimo procedūroje nenurodyta jokių išimčių netaikyti nurodytų poveikio priemonių arba jas švelninti nagrinėjamo ginčo atveju. Nustatyti pareiškėjo lauke Nr. 1 (10,51 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Laukas Nr. 1) draudžiamų cheminių medžiagų kiekiai įtakos atsakomybei ir poveikio priemonių taikymui už neleistinų medžiagų naudojimą ekologinės gamybos ūkyje neturi. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo ekologiniame ūkyje buvo panaudoti neleidžiami cheminiai produktai. Atsakovas teisėtai taikė minėtas poveikio priemones, kurios atitiko teisės aktų reikalavimus ir sąlygas. Byloje nėra leistinų ir patikimų įrodymų, jog pareiškėjo laukas galėjo būti užterštas kaimyniniame lauke panaudotomis cheminėmis medžiagomis.

11. Pareiškėjas ginčijo kitus atsakovo nustatytus pažeidimus ir taikytų poveikio priemonių teisėtumą, nurodydamas, kad nustatytų pažeidimų nepadarė, o taikytos poveikio priemonės yra neadekvačios. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog prie sertifikavimo įstaigos kontroliuojamų ekologinės gamybos statusą (E) turinčių laukų prijungti nauji nesertifikuoti (Į) ir pirmųjų metų pereinamojo į ekologinę gamybą laikotarpio (P1) laukai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 (toliau – Taisyklės) 34 punktą, t. y. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 (plotas – 10,51 ha) ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 (plotas – 9,76 ha) prijungti prie 2016 metais sertifikuotų, ekologinės gamybos statusą turinčių lauko Nr. 1 (8,80 ha) ir dalies lauko Nr. 1 (16,94 ha) prijungus naujus plotus, taikyta poveikio priemonė – I lygio neatitiktis – įspėjimas ir taikyti korekciniai prevenciniai veiksmai – neprijungti naujo nesertifikuoto ploto prie sertifikavimo įstaigos kontroliuojamų ekologinį statusą turinčių laukų, laukams Nr. 1 (plotas – 10,51 ha ir plotas – 9,76 ha) šiais metais suteikiamas P1 statusas.

12. Taisyklių 34 punktas draudžia prie sertifikuotų, ekologinės gamybos statusą turinčių laukų, prijungti naujus nesertifikuotus arba pirmųjų metų pereinamojo į ekologinę gamybą laikotarpio laukus. Nustatytą pažeidimą, kaip nurodė teismas, patvirtina valstybės įmonės (toliau – VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro paraiškų priėmimo informacinės sistemos pateikti pareiškėjo laukų 2015–2017 žemėlapių duomenys apie laukų plotų pakitusias ribas ir jų sanklodą.

13. Teismas nusprendė, kad nustatytas pažeidimas ir taikytos poveikio priemonės atitinka Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 17 punkto neatitiktį ir taikytą poveikio priemonę – laukams Nr. 1 (plotas –10,51 ha ir plotas – 9,76 ha) 2017 metais suteikiamas P1 statusas (pirmųjų metų pereinamojo į ekologinę gamybą laikotarpio lauko statusas) bei Taisyklių 20 punkto reikalavimus, kad perėjus iš ekologinės gamybos į įprastinę ūkis negali būti laikomas ekologinės gamybos, vėl norint pereiti į ekologinę gamybą iš naujo taikomas pereinamasis laikotarpis. Neatitikčių vertinimo procedūros nuostatose nustatyta taikomų poveikio priemonių tvarka nebuvo pažeista ar taikoma neteisėtai.

14. Atsakovas nustatė, jog dėl nurodyto pažeidimo, susijusio su prijungimu naujų nesertifikuotų laukų prie sertifikuotų, ekologinės gamybos statusą turinčių laukų, buvo auginama paralelinė produkcija įprastinės ir ekologinės gamybos ūkio skirtingų statusų laukuose, apsaugos juostose, t. y. ekologinės gamybos ūkio avižos buvo auginamos skirtingų laukų statusą turinčiuose laukuose, taip pažeidžiant Taisyklių 118.11 punktą, Reglamento 11 straipsnį, 17 straipsnio 1 dalies, 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės 40 straipsnio l dalies reikalavimus. Pritaikyta poveikio priemonė – IV lygio neatitiktis – produkcijos nesertifikavimas (2017 m. derliaus avižos gali būti realizuojamos tik kaip įprastinė produkcija). Nurodyta poveikio priemonė atitiko Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 29 punkto neatitikties sąlygas. Prijungus minėtus nesertifikuotus laukus prie sertifikuotų laukų nebuvo galimybės atskirti ekologinės ir neekologinės paralelinės produkcijos (avižų). Atsakovas negalėjo užtikrinti ekologinės produkcijos kontrolės, nes nebuvo galimybės atskirti ekologinės produkcijos nuo neekologinės. Pagal Taisyklių 4 punktą ekologinės gamybos sertifikavimas – tai procedūra, kuria sertifikavimo įstaiga patvirtina, kad laikomasi su ekologine gamyba susijusių teisės aktų reikalavimų tvarkant, gaminant tam tikros gamybos srities ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir renkant laukinius augalus. Pareiškėjas, užsiimantis ekologine ir neekologine gamyba, privalo užtikrinti, kad visais atvejais bus galima atskirti ekologiškus produktus nuo neekologiškų.

15. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju atsakovas taikė adekvačias poveikio priemones padarytam pažeidimui. Be to, kaip pažymėjo teismas, atsakovo taikytos poveikio priemonės atitinka Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 29 punkto neatitikties sąlygas ir sankcijas. Neatitikčių vertinimo procedūros A priede nustatyta, kad IV lygio poveikio priemonė taikoma tais atvejais, kai negalima užtikrinti arba atsekti ekologiškų produktų kilmės (produkcijos sumaišymas, dokumentų, įrodančių produktų kilmę, nepateikimas ir pan.) arba padaryta neigiama įtaka produkcijos ekologiškumui.

16. Teismas nusprendė, kad laikyti nustatytus pažeidimus mažareikšmiais ir pripažinti atsakovo taikytas poveikio priemones neadekvačiomis nėra jokio pagrindo. Visų pirma, ekologinė gamyba – gamybos metodo naudojimas laikantis šiame reglamente nustatytų taisyklių visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais (Reglamento 2 str. 1 d. a) p.). Ūkio subjektas – fizinis arba juridinis asmuo, atsakingas už tai, kad jo kontroliuojamoje ekologinės gamybos įmonėje būtų užtikrintas šio Reglamento reikalavimų laikymasis (Reglamento 2 str. 1 d. d) punktas). Pagal Taisyklių 4.5 punktą, ekologinės gamybos sertifikavimas – tai procedūra, kuria sertifikavimo įstaiga patvirtina, kad laikomasi su ekologine gamyba susijusių teisės aktų reikalavimų tvarkant, gaminant tam tikros gamybos srities ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir renkant laukinius augalus. Taisyklių 4.10 punkte numatyta, kad neatitiktis ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams – tai nukrypimas nuo reglamente (EB) Nr. 834/2007, reglamente (EB) Nr. 889/2008, reglamente (EB) Nr. 1235/2008 ir (ar) šiose taisyklėse nustatytų ekologinės gamybos metodų (žemės ūkio ir maisto produktų auginimo, rinkimo, ženklinimo ir tvarkymo) reikalavimų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas akivaizdžiai nukrypo nuo ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nustatyti pažeidimai paneigia ekologinio ūkininkavimo esminius principus ir tvarką.

17. Atsakovas taip pat nustatė, jog pareiškėjo ekologiniame ūkyje buvo panaudota įprastinė neatestuota, ekologiška neatestuota (iš kito ekologinio ūkio) ar įprastinė atestuota dauginamoji medžiaga avižų sėkla be sertifikavimo įstaigos leidimo, todėl buvo pažeisti Taisyklių 421, 46, 48, 49, 118.1. punktų, Reglamento 12 straipsnio 1 dalies i) punkto, Įgyvendinimo reglamento 45 straipsnio reikalavimai. Pareiškėjo ūkiui taikyta poveikio priemonė – II lygio neatitiktis – griežtas įspėjimas pagal Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 27 punktą. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 421 straipsniu, Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 27 punktu, Taisyklių 118.1 punktu, nustatė, kad pareiškėjas pažeidė nustatytą tvarką, nes būdamas ekologinio ūkio subjektas, kuriam taikoma sertifikavimo įstaigos kontrolė, privalėjo laikytis teisės aktų reikalavimų. Be to, nežinojimas apie leidimų išdavimo tvarką neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės bei jos nešvelnina.

18. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, nusprendė, jog pareiškėjas pažeidė ekologinei gamybai keliamus reikalavimus ir savo įsipareigojimus. Atsakovas, nustatęs pareiškėjo ūkyje ekologinės gamybos pažeidimų, teisėtai ir pagrįstai taikė poveikio priemones, numatytas Neatitikčių vertinimo procedūroje, jų netaikyti ar švelninti, kaip nurodė teismas, nėra teisinių pagrindų.

III

19. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti G. K. patikslintą skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai iš VšĮ „Ekoagros“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

20. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo tyrimo išvadomis, kad Lauko Nr. 1 dirvožemyje buvo rasta glifosato (AMPA). Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad yra ūkininkas, kuris ekologiniu ūkininkavimu užsiima daugelį metų ir savo veikloje nenaudojo ekologiniam ūkininkavimui draudžiamų medžiagų. Glifosato (AMPA) likučiai galėjo būti nustatyti dėl atsakovo netinkamai atliktų dirvožemio mėginių paėmimų (ar šių mėginių netinkamo ištyrimo). Pareiškėjas pažymi, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. atliktas pareiškėjo Lauko Nr. 1 patikrinimas buvo neteisėtas, atliktas nesivadovaujant atsakovo direktoriaus 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu V-27 patvirtintų Mėginių atrinkimo, paruošimo ir išsiuntimo procedūroje (PR-08 (6)), 7 leidimas (2017 m. kovo 29 d.) (toliau – Procedūra) įtvirtintų reikalavimų. Šio neteisėto patikrinimo pagrindu buvo priimti ginčijami aktai, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių aplinkybių (faktų) nevertino, nepasisakė dėl neteisėtai atlikto patikrinimo reikšmės ginčijamų aktų teisėtumui ir pagrįstumui.

21. Dėl paralelinės avižų produkcijos ir IV lygio Neatitikties poveikio priemonės – produkto nesertifikavimas – pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė argumentų ir motyvų, pagrindžiančių teismo išvadą, jog pareiškėjo laukų 2015–2017 m. žemėlapių duomenys apie laukų plotų pakitusias ribas ir jų sanklodą (toliau – Žemėlapių duomenys) patvirtina atsakovo nustatytą pažeidimą, kad prie 2016 m. sertifikuotų, E statusą turinčių lauko Nr. 1 (8,80 ha) ir dalies lauko Nr. 1 (16,94 ha) buvo prijungti nauji nesertifikuoti (Į) ir (arba) P1 statusą turintys laukai (Laukai Nr. 1 ir Nr. 2).

22. Pareiškėjas nurodo, jog Sprendimu ir Nutarimu priimtos poveikio priemonės pareiškėjo atžvilgiu yra neteisėtos bei neproporcingos, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo argumentų dėl Pažeidimo mažareikšmiškumo.

23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo ekologiniame ūkyje buvo panaudota įprastinė neatestuota, ekologiškai neatestuota (iš kito ekologinio ūkio) ar įprastinė atestuota dauginamoji medžiaga – avižų sėkla be sertifikavimo įstaigos leidimo. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakomybę už minėto pažeidimo padarymą priskyrė tik pareiškėjui. Paaiškina, kad Sprendime (Nutarime) prie Pažeidimo nurodoma aplinkybė, jog „Pažeidimas padarytas po Taisyklių pakeitimo (t. y. po 2017 m. sausio 12 d.)“. Iki Taisyklių pasikeitimo atsakovo nurodomas reikalavimas buvo įtvirtintas kitoje Taisyklių nuostatoje (t. y. šis reikalavimas iš vienos Taisyklių nuostatos perkeltas į kitą). Taisyklių nuostatoms pasikeitus pareiškėjas sprendė, jog minėtas reikalavimas buvo panaikintas. Esant svarbių teisės aktų nuostatų pasikeitimams, atsakovas savo interneto tinklalapyje apie tai turėtų informuoti ūkininkus, tačiau šiuo atveju atsiradus pasikeitimams, atsakovas apie tai viešai neinformavo, nors galėjo ir turėjo tai padaryti. Pareiškėjas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakomybę už pažeidimo padarymą priskyrė tik pareiškėjui, nors esant akivaizdu, jog atsakovas pritaikė pareiškėjui per griežtą sankciją.

24. Dėl viešojo administravimo keliamų reikalavimų pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas ir Nutarimas neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų. Ginčijami aktai yra neaiškūs, nemotyvuoti, o tai apsunkina pareiškėjo galimybes ginti pažeistas teises ir interesus.

25. Atsakovas VšĮ „Ekoagros“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovas teigia, kad remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teisės aktų nuostatomis, atliktais laboratoriniais tyrimais, kurių rezultatus patvirtina teismui pateikti dokumentai, buvo nustatyta, jog G. K. ekologinės gamybos ūkyje nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų, nes glifosatai ir aminometil-fosfoninė rūgštis (AMPA) ekologinėje gamyboje yra draudžiami. Atsakovas pažymėjo, kad buvo nustatyti ir kiti teisės aktų pažeidimai.

27. Dėl dirvožemio mėginio ėmimo tvarkos pažeidimo atsakovas nurodo, kad po pirminio, t. y. 2017 m. rugpjūčio 17 d., dirvožemio mėginio ištyrimo rastas glisofatų skilimo produkto – aminometil-fosfoninės rūgšties (AMPA) – kiekis pareiškėjo valdomame ekologinės gamybos lauke Nr. 1 – 1,011 mg/kg, po pakartotinio, 2017 m. spalio 30 d., dirvožemio mėginio ištyrimo rastas glisofato skilimo produkto aminometil-fosfoninė rūgšties (AMPA) kiekis – 0,021 mg/kg – patvirtina, kad pirmasis mėginys negalėjo būti užterštas dėl atsakovo kaltės. Pakartotinai mėginys buvo paimtas su tikslu išsklaidyti bet kokias galimas abejones dėl pirmojo mėginio tyrimo rezultatų teisingumo.

28. Teisės aktų nuostatų įgyvendinimui VšĮ „Ekoagros“ atlieka kasmetines iš anksto suplanuotas ekologinės gamybos ūkių patikras, atlieka papildomus patikrinimus ir ima mėginius jų tyrimui atlikti. Pareiškėjas neteisingai apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovui nėra suteikta teisė atlikti pakartotinį patikrinimą. Pareiškėjas taip pat neteisingai nurodo, kad „atsakovas, neturėdamas įgaliojimų panaikinti (pakeisti) savo priimtus individualius administracinius aktus, viršijo jam suteiktus įgaliojimus“ – atsakovas pabrėžia, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas dėl dokumentų išdavimo Nr. LSK-K-17-07299 nebuvo panaikintas ar pakeistas. 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. PNU-K-17-00608 pagrindu priimtu 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. LSK-K-17-10163 palikus galioti 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą dėl dokumentų išdavimo Nr. LSK-K-17-07299, atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas įgyvendino netraukimo atsakomybėn du kartus už tą patį principą.

29. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas priėmė sprendimą dėl laukų prijungimo, todėl dėl tokio sprendimo nebegalima užtikrinti ekologinės ir neekologinės paralelinės produkcijos, šiuo atveju avižų, atskyrimo. Pareiškėjas pažeidė ekologinį ūkininkavimą reglamentuojančias teisės normas, kurių įsipareigojo laikytis sudarydamas sutartį su atsakovu, kartu sutikdamas, kad jam būtų taikoma kontrolės sistema. Taip pat atsakovas akcentuoja, kad tai, jog pareiškėjas teigia nežinojęs apie teisinį reglamentavimą dėl sertifikavimo įstaigos / ŽŪM leidimo – paneigia ir tai, jog 2012 m. liepos 30 d. VšĮ „Ekoagros“ sprendimu Nr. SK-(3791), 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. LSK-K-14-07054, 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. SK-K-08414 pareiškėjui pritaikytos tokios pačios poveikio priemonės dėl panaudotos įprastinės neatestuotos sėklos panaudojimo be sertifikavimo įstaigos / ŽŪM leidimo.

30. Analizuojant ginčijamų aktų turinį yra akivaizdu, jog yra nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai. Ginčijami aktai, kaip teigia atsakovas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. LSK-K-17-07299 „Dėl dokumentų išdavimo“ ir Všį „Ekoagros“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. NUT-K-17- 01459 „Dėl ekologinės gamybos“ teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

33. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

34. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad ginčijami Sprendimas ir Nutarimas yra teisėti bei pagrįsti.

35. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. atliekant kasmetinį tikrinimą pareiškėjo ūkyje buvo apžiūrėti visi sertifikuojami laukai. Nustatyta, kad bendras sertifikuojamas plotas, palyginus su 2016 m., keitėsi (sumažėjo 17,54 ha), nes pareiškėjas perdavė 2016 m. sertifikuotą E statuso lauką Nr. 1 (15,81 ha) ŽŪB „Dubičiai“. Taip pat nustatyta, kad sumažinti ir kitų laukų plotai, o prie laukų Nr. 1 (10,51 ha) ir Nr. 1 (9,76 ha) prijungti nauji plotai. Pagal mėginių atrinkimo planą buvo paimtas dirvožemio mėginys iš avižų lauko Nr. 1 (10,51 ha, kontrolinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)). 2017 m. rugpjūčio 17 d. gautas atsakymas iš akredituotos Vokietijos laboratorijos „Eurofins Dr. Spechts Laboratorien GmbH”, kad dirvožemio mėginyje rasta glifosatų skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties (AMPA) likučių (0,011 mg/kg) (I t., b. l. 93–97).

36. Paaiškėjus aplinkybei, kad imant dirvožemio mėginį buvo padarytas mėginių atrinkimo procedūros pažeidimas (VšĮ „Ekoagros“ tikrintojas nedėvėjo vienkartinių pirštinių), VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. spalio 30 d. atliko papildomą pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio patikrą ir iš Lauko Nr. 1 paėmė dar vieną dirvožemio mėginį ištyrimui. 2017 m. lapkričio 13 d. gautas atsakymas iš akredituotos Vokietijos laboratorijos „Eurofins Dr. Spechts Laboratorien GmbH”, kad paimtame dirvožemio mėginyje buvo rasta glifosatų skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties (AMPA) likučių (0,021 mg/kg) (I t., b. l. 114–116).

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad glifosato (AMPA) likučiai galėjo būti nustatyti dėl atsakovo netinkamai atliktų dirvožemio mėginių paėmimo (ar šių mėginių netinkamo ištyrimo).

38. Paaiškėjus aplinkybei, jog dirvožemio mėginį ėmęs VšĮ „Ekoagros“ tikrintojas nedėvėjo vienkartinių pirštinių, VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. spalio 30 d. atliko papildomą pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio patikrinimą, ir laikydamasis nustatytos procedūros, iš Lauko Nr. 1 paėmė dirvožemio mėginį ištyrimui. Atlikus papildomą patikrinimą rasta 0,021 mg/kg glifosato skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties (AMPA) likučių. Taigi, glifosato skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties (AMPA) likučių kiekis pareiškėjo dirvožemyje papildomo patikrinimo metu nustatytas dar didesnis (0,021 mg/kg) nei pirminio patikrinimo metu (0,011 mg/kg). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl dirvožemio mėginio paėmimo tvarkos pažeidimo, sprendžia, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. atliekant pareiškėjo ūkio patikrinimą, procedūrinis pažeidimas (mėginio paėmimas be vienkartinių pirštinių) neturėjo esminės įtakos pareiškėjo priklausančio Lauko Nr. 1 dirvožemio tyrimo rezultatams ir pažeidimo nustatymui, nes atlikus pakartotinai paimtų mėginių tyrimą irgi buvo rasta glifosato skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties (AMPA) likučių. Pažymėtina tai, jog nenustatyta, kad pakartotinai paimant mėginius būtų nesilaikyta jų paėmimo tvarkos. Todėl minėtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas panaikinti skundžiamus Sprendimą ir Nutarimą.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad glifosatas ir aminometil-fosfoninė rūgštis (AMPA) nėra įvardinti 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008 I ir II prieduose kaip leistini naudoti ekologinėje gamyboje. Pareiškėjas pagal sutartį Nr. SUT-K-14-02079 „Dėl ekologinės gamybos sertifikavimo“ (toliau – Sutartis) įsipareigojo vykdyti veiklą vadovaujantis veiklą reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais (1.2 p.) (I t., b. l. 180–183). Todėl atsakovas, vadovaudamasis 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, Taisyklių nuostatomis, pagrįstai Lauką Nr. 1 įvardijo kaip neatitinkantį ekologinės gamybos reikalavimų ir jam iš naujo taikė pereinamąjį laikotarpį, suteikiant P1 statusą.

40. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas pagrįstai nustatė pažeidimą, nes prie sertifikuotų, E statusą turinčių lauko Nr. 1 (8,80 ha) ir dalies lauko Nr. 1 (16,94 ha) buvo prijungti nauji sertifikuoti (Į) ir (arba) P1 statusą turintys laukai (Laukai Nr. 1 ir Nr. 2) (toliau – Pažeidimas) ir pritaikė atitinkamą poveikio priemonę, suteikdamas Laukams Nr. 1 (10,51 ha ir 9,76 ha) P1 (pirmųjų pereinamųjų metų) statusą.

41. Taisyklių 34 punkte nustatyta, kad ūkio subjektai prie sertifikavimo įstaigos kontroliuojamų ekologinės gamybos statusą turinčių laukų negali prijungti naujų nesertifikuotų ir (arba) pirmųjų metų pereinamojo į ekologinio gamybą laikotarpio laukų, išskyrus atvejį, jeigu laukai ir (arba) plotai prijungiami dėl elektroninio įbraižymo specifikos, nepriklausomai nuo ūkio subjekto. Į bylą pateikti VšĮ „Ekoagros“ duomenys (2018 m. sausio 24 d. paaiškinimas Nr. K-17 „Dėl informacijos ir papildomų dokumentų pateikimo administracinėje byloje Nr. I-1174-428/2018”, 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. filtrai dėl 2017 m. lauko Nr. 1 (10,51 ha) ir lauko Nr. 1 (9,76 ha), spausdinti žemėlapiai su 2016 m. ir 2017 m. lauko ploto persidengimais dėl 2017 m. lauko Nr. 1 (10,51 ha) ir lauko Nr. (9,76 ha) žymėjimų (II t., b. l. 50-148)) patvirtina, jog laukai Nr. 1 (10, 51 ha) ir Nr. 1 (9,76 ha) suformuoti prie 2016 m. sertifikuotų E statuso lauko Nr.1 (8,80 ha) ir dalies lauko Nr. 1 (16,94 ha) prijungus naujų plotų.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pritaikyta IV lygio poveikio priemone - produkcijos nesertifikavimu.

43. Neatikčių vertinimo procedūros A priede nustatyta, kad IV lygio poveikio priemonė taikoma tais atvejais, kai negalima užtikrinti arba atsekti ekologiškų produktų kilmės (produkcijos sumaišymas, dokumentų, įrodančių produktų kilmę, nepateikimas ir pan.) arba buvo padaryta neigiama įtaka produkcijos ekologiškumui. Taip pat, Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 29 punkte įtvirtinta, kad poveikio priemonė taikoma, jeigu patikros metu nustatoma, kad ekologinės gamybos ir įprastiniuose laukuose bei apsaugos juostose ar skirtingų statusų laukuose auginama paralelinė (augalai ir jų produktai, kurių negalima lengvai atskirti bet kuriuo metu) produkcija (I t., b. l. 139). Nagrinėjamu atveju nustatyta neatitiktis – „Avižos auginamos skirtingų statusų (E/P2/P1) laukuose. Paralelinė produkcija atsirado prie sertifikuojamų laukų Nr. 1 (10,51 ha) ir Nr. 1 (9,76 ha) prijungus naujų plotų ir laukams suteikus P1 statusus. Laukui Nr. 1 (10,51 ha) suteiktas P1 statusas ir dėl paimtame mėginyje rastų ekologinėje gamyboje neleistinų medžiagų” (I t., b. l. 93–99). Pareiškėjas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, užsiimantis ekologine ir neekologine gamyba, privalo užtikrinti, kad visais atvejais bus galima atskirti ekologiškus produktus nuo neekologiškų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui prijungus nesertifikuotus laukus prie sertifikuotų laukų nebuvo galimybės atskirti ekologinės ir neekologinės paralelinės produkcijos, atsakovas pagrįstai taikė poveikio priemonę – IV lygio neatitiktis – produkcijos nesertifikavimas.

44. 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (toliau – ir Reglamentas) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nustatomas neatitikimas, susijęs su šiame reglamente nustatytų reikalavimų laikymusi, kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga užtikrina, kad nebūtų pateiktos jokios su ekologinės gamybos metodu susijusios nuorodos ženklinant ir reklamuojant visą produktų partiją arba gaminamus produktus, kuriems šis neatitikimas turi poveikį, jeigu tai būtų proporcinga pažeisto reikalavimo svarbai ir neteisėtos veiklos pobūdžiui bei konkrečioms aplinkybėms; jei nustatomas rimtas pažeidimas arba pažeidimas, sukeliantis ilgalaikes pasekmes, kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga su valstybės narės kompetentinga institucija sutartam laikotarpiui uždraudžia atitinkamam ūkio subjektui prekiauti produktais naudojant su ekologinės gamybos metodu susijusias nuorodas produktų ženklinime ir reklamoje.

45. Taigi, nustačius Reglamento reikalavimų nesilaikymą, tam, kad būtų įvykdyta Reglamento 30 straipsnio 1 dalies nuostata, turi būti taikoma priemonių visuma, užtikrinanti, jog ūkio subjektas negalės prekiauti produktais naudojant su ekologinės gamybos metodu susijusias nuorodas produktų ženklinime ir reklamoje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjui poveikio priemonė paskirta už jo ekologinio ūkio tikrinimo metu nustatytą imperatyvių teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, apeliacinio skundo argumentus dėl Pažeidimo mažareikšmiškumo atmeta kaip nepagrįstus.

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pasikeitus Taisyklių nuostatoms suprato, jog reikalavimas dėl nesertifikuotos / neekologiškos sėklos panaudojimo buvo panaikintas. Esant svarbių teisės aktų nuostatų pasikeitimams, pareiškėjo nuomone, atsakovas savo internetiniame tinklalapyje turėtų informuoti ūkininkus. Pareiškėjo argumentai, kad apie leidimų, suteikiančių teisę naudoti neekologiškai užaugintą sėklą, išdavimą nežinojo, laikytini nepagrįstais. Teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklės yra oficialiai paskelbtos Teisės aktų registre, todėl vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas nežinojo apie leidimų, suteikiančių teisę naudoti neekologiškai užaugintą sėklą, išdavimą, neatleidžia nuo atsakomybės.

47. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog skundžiami Sprendimas ir Nutarimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, pažymi, kad ginčijami administraciniai aktai pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, t. y. atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

48. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsižvelgiant į pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius