2022-08-24 Nr. AB-21291-4-39-3-00264-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3690-968/2022

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00264-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Beatos Martišienės,

sekretoriaujant N. P.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini), jo atstovui advokatui R. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pabradės užsieniečių registracijos centro atstovui P. K.,

vertėjaujant (duomenys neskelbtini),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pabradės užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) skirto sulaikymo pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Pabradės užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikimu teismo posėdyje prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis), skirto sulaikymo terminą iki 2022 m. spalio 7 d., bet ne ilgiau kol bus pabaigta Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra.

2. Centras nurodė, kad 2022 m. balandžio 5 d. į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritoriją esančią Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte iš Stokholmo (Švedija) pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Dublino III reglamentas) buvo grąžintas Užsienietis. Atvykęs į Lietuvos Respubliką, Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, todėl turi prieglobsčio prašytojo statusą, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) pradėjo prieglobsčio procedūrą pagal Užsieniečio prašymą, galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas.

3. Centras paaiškino, kad Užsienietis nenustatytu laiku atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas Lietuvos Respublikos išduotą vizą, vėliau išvyko iš Lietuvos ir gyveno neteisėtai Europos Sąjungos valstybėse (Italijoje ir Švedijoje), naudodamas suklastotus asmens dokumentus, kuriuos, Užsieniečio teigimu, jis įsigijo iš nepažįstamu asmenų, kurie užsiima dokumentų klastojimu. Centras akcentavo, kad tokie Užsieniečio veiksmai patvirtina, jog jis nėra linkęs laikytis Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių migracijos klausimus Europos Sąjungoje. Centras pažymėjo, kad Užsieniečio tapatybė ir pilietybė nustatyta pagal (duomenys neskelbtini) vidaus asmens kortelę ir vairuotojo pažymėjimą, asmens paso Užsienietis nėra pateikęs.

4. Centras nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Centre iki 2022 m. liepos 7 d., 2022 m. gegužės 19 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio apeliacinį skundą, jį atmetė ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

5. Centras pažymėjo, kad nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei dabar esanti, kadangi Užsienietis atvyko į Lietuvos Respublikos teritorija turėdamas tikslą nuvykti į kitas Europos šalis, sąmoningai įsigijo suklastotus dokumentus ir jais naudojosi, prieglobsčio prašymą pateikė tik po sulaikymo, byloje nėra duomenų apie Užsieniečio gyvenamąją vietą, lėšas pragyvenimui, šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, o tai sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti. Centras laikėsi pozicijos, kad Užsieniečio veiksmai leidžia abejoti jo atvykimo tikslais ir leidžia pagrįstai manyti, kad Užsienietis piktnaudžiauja savo, kaip prieglobsčio prašytojo teisėmis ir gali vengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį, todėl judėjimo laisvės apribojimas šiuo atveju yra proporcingas ir tikslingas, siekiant pašalinti aplinkybę, kad Užsienietis nepasinaudotu laisvu asmenų judėjimu ir neišvyktų iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis.

6. Teismo posėdyje Užsienietis nurodė, kad nežinojo, jog jo dokumentas suklastotas, taip pat nurodė, kad yra sulaikytas jau labai ilgą laiką.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. liepos 7 d. sprendimu Centro teikimą tenkino iš dalies ir skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. spalio 7 d., bet ne ilgiau kol bus pabaigta Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra.

8. Teismas nustatė, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą. Įvertinęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatas (113 str. 4 d., 14017 str.,14018 str. 1 d.).

9. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad Užsienietis yra prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytojas, jo tapatybė yra nustatyta, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje dar nėra priimtas. Lietuvos Respublikos teritorijoje Užsienietis yra sulaikytas jau tris mėnesius, nenustatyta, kad Užsienietis būtų pažeidęs kokius nors Lietuvos Respublikos teisės aktus ar keltų grėsmę viešajai tvarkai ir valstybės saugumui, byloje nėra duomenų, kad Užsienietis trukdytų vykdyti sprendimą jo prieglobsčio byloje ar bandytų bėgti bei pasislėpti vengdamas būti grąžintas į kilmės šalį. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas nepratęsti Užsieniečiui skirto sulaikymo, bet skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. spalio 7 d., bet ne ilgiau kol bus pabaigta Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra.

III. 10. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo teismo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimą – sutrumpinti Užsieniečio apgyvendinimo terminą ir / arba netaikyti judėjimo laisvės apribojimo.

11. Užsienietis teigia, kad apgyvendinimo termino pratęsimas su judėjimo teisės apribojimu yra neteisėta ir neproporcinga sankcija, teises. Užsieniečio įsitikinimu, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra pažeidžiamos jo teisės susijusios su sveikatos priežiūra, nepagrįstai ribojama Užsieniečio teisė į buitinį aprūpinimą, Užsienietis negali susirasti darbo.

12. Užsienietis akcentuoja, kad tikslingai nesiekė suklaidinti pareigūnų ir nesinaudojo suklastotais dokumentais atvykdamas į Lietuvos Respubliką. Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas išduotą Lietuvos Respublikos vizą, t. y. Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką epizode nėra nustatyta neteisėto suklastotų dokumentų pasinaudojimo faktų. Užsienietis teisėtai, turėdamas išduotą vizą kirto Lietuvos Respublikos sieną ir teisėtai atvyko į šalį.

13. Užsienietis pažymi, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui bei kitas aplinkybes, gali skirti švelnesnę sankciją. Užsienietis pažymi, kad jis nekelia grėsmės viešajai tvarkai, nesiekia pasišalinti, nedaro pažeidimų, jis jau ilgai laikomas laisvės apribojimo sąlygomis, jo teisė į laisvę pažeidžiama, jam taikomas judėjimo apribojimus niekuo nesiskiria nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo įkalinimo įstaigose, todėl Užsienietis prašo sutrumpinti apgyvendinimo terminą ir / arba netaikyti judėjimo laisvės apribojimo.

14. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja teikime nurodytas faktines aplinkybes bei argumentus ir nurodo, kad nėra priežasčių taikyti užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei dabar esanti, kadangi byloje yra pakankamai nebendradarbiavimo duomenų (užsienietis atvyko į Lietuvos Respublikos teritorija teisėtai, tačiau vėliau iš Lietuvos išvyko ir neteisėtai pasinaudodamas suklastotais dokumentais gyveno Italijoje bei Švedijoje, prieglobsčio prašymą pateikė tik po sulaikymo. Tai rodo, kad Lietuva nebuvo ir nėra Užsieniečio galutinis kelionės taškas, tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties.

15. Centras taip pat pažymi, kad Užsieniečiui Centre užtikrinamos ir teikiamos visos socialinės paslaugos – apgyvendinimas šiltose patalpose, visavertis maitinimas, medicininė priežiūra, galimybė sportuoti, bendrauti su savo kilmės šalies bendraamžiais, organizuojami laisvalaikio renginiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas Centro teikimas dėl sulaikymo pratęsimo Užsieniečiui ir jam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. spalio 7 d., bet ne ilgiau kol bus pabaigta Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra, teisėtumas ir pagrįstumas.

17. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą iš dalies, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis yra prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytojas, jo tapatybė yra nustatyta, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje dar nėra priimtas, Lietuvos Respublikos teritorijoje Užsienietis yra sulaikytas jau tris mėnesius, nenustatyta, kad Užsienietis būtų pažeidęs kokius nors Lietuvos Respublikos teisės aktus ar keltų grėsmę viešajai tvarkai ir valstybės saugumui, byloje nėra duomenų, kad Užsienietis trukdytų vykdyti sprendimą jo prieglobsčio byloje ar bandytų bėgti bei pasislėpti vengdamas būti grąžintas į kilmės šalį.

18. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – sutrumpinti Užsieniečio apgyvendinimo terminą ir / arba netaikyti jam judėjimo laisvės apribojimo, nes Užsienietis yra sulaikytas jau pakankamai ilgą laiką, jo laisvės apribojimas faktiškai prilygsta sulaikymui, taip pažeidžiamos Užsieniečio teisės.

19. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytoju laikomas užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog Užsieniečio prieglobsčio prašymas dar nėra galutinai išnagrinėtas, todėl Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir ekstremalioji situacija iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

21. Pagal Įstatymo 14018 straipsnio 1 dalį užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. VSAT periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 14021 straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

22. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

23. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, pavyzdžiui, ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018). Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktą alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

24. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2022 m. balandžio 5 d. į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritoriją esančią Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte iš Stokholmo (Švedija) pagal Dublino III reglamentą buvo grąžintas Užsienietis. Nors Užsienietis su savimi turėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (teises ir (duomenys neskelbtini) identifikacinę kortelę), tačiau, vykdamas į kitas Europos Sąjungos šalis, jis naudojo suklastotus dokumentus (tai pripažįsta pats Užsienietis), neteisėtai gyveno Italijoje ir Švedijoje. Kadangi Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, tinkamam jo išnagrinėjimui (padavimo motyvų išaiškinimui) yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje. Taip pat, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog Užsienietis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras, todėl Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas būtinas ir dėl nelegalios migracijos Šengeno erdvėje rizikos užkardymo. Akcentuotina ir tai, jog Užsienietis neturi jokių šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje bei lėšų joje pragyventi.

25. Atsakydama į Užsieniečio argumentus, kad yra pažeidžiamos jo teisės (Užsienietis negali pasirinkti gydytojo, nusipirkti maisto produktų, negali dirbti), teisėjų kolegija nurodo, kad Centras akcentavo, jog Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtinosios paslaugos, todėl nėra pagrindo teigti, kad Užsieniečio teisės yra pažeidžiamos.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra aplinkybių, suponuojančių švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo galimybę. Užsieniečio elgesys (suklastotų dokumentų naudojimas) nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo prieglobsčio byloje.

27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė