a44eebe6-ecb9-4140-9ea2-366a60517d18 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-922-601/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14776-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.1.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo D.

B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. B. ieÅ¡kinį atsakovui D. B., trečiajam asmeniui be savarankiÅ¡kų reikalavimų Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarui M. L., dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimų pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiais. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. B. 2020-09-22 ieÅ¡kiniu (kurio reikalavimus patikslino 2020-11-18 pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo) prašė:

1) atnaujinti jai, t. y. ieÅ¡kovei J. B., 3 mėnesių terminÄ palikimui, atsiradusiam po V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti;

2) pripažinti negaliojančia 2019-04-08 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, iÅ¡duoto atsakovui D. B. Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notaro M. L. (notarinio registro Nr. ML2825) dalį dėl 1/2 dalies pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), pastato - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), 1992 m. liepos 23 d. valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis sumokėtos 9,38 Eur dydžio įmokos už 800 kv. m. namų valdos žemės sklypÄ , esantį Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), paveldėjimo;

3) pripažinti negaliojančia 2019-04-26 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, iÅ¡duoto atsakovui D. B. Kauno rajono 1- jo notaro biuro notaro M. L. (notarinio registro Nr. ML3483) dalį dėl 1/2 dalies piniginių lėšų, esančių AB „Swedbank“ riboto naudojimo sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), terminuoto indėlio sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindas: 2018-01-30 AB „Swedbank“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)) ir esančių AB „SEB bankas“ sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindas: 2018-01-23 AB „SEB bankas“ pažyma Nr. 07.04.08-808), paveldėjimo; 4) priteisti iÅ¡ atsakovo D. B. visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2004 m. iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos gyventi į IspanijÄ . Lietuvoje tuo metu liko gyventi jos dukra I. B. (Å¡iuo metu – B.) bei sutuoktinis V. B.. Nuo 2004 m. ji nuolat gyvena Ispanijoje, (duomenys neskelbtini) mieste. Ä® LietuvÄ buvo grįžusi vos vienÄ kartÄ , į 2013 m. vykusias dukros vestuves. Tuo metu aplankė ir dėdę V. V., bendravo su juo. Santuoka su V. B. buvo nutraukta dar (duomenys neskelbtini). Gyvendama Ispanijoje tiek su dukra, tiek su buvusiu sutuoktiniu, ji palaikė ryÅ¡ius.

Taip pat artimÄ ir pastovų ryšį palaikė su savo broliu - atsakovu D. B.. Nuolat su broliu susiraÅ¡inėdavo per mobilaus ryÅ¡io telefono „Messenger“ programėlę, keisdavosi nuotraukomis, komentuodavo įvairius gyvenimo įvykius. Minėtos programėlės pagalba su D. B. susiskambindavo ir kalbėdavosi gyvai. 2020 m. liepos mėnesį telefonu kalbėjosi su buvusiu sutuoktiniu V. B.. Jis užsiminė jai apie gautÄ kažkokį laiÅ¡kÄ bei nurodė, kad tai galimai susiję su V. V. turto paveldėjimu.

Pradėjusi daugiau klausinėti, ji iÅ¡ savo buvusio sutuoktinio sužinojo, kad galimai yra miręs jos dėdė V. V.. IÅ¡ karto paskambino broliui D. B., norėdama sužinoti, ar tai yra tiesa. Pastarasis nurodė, kad apie V. V. mirtį nieko nežino. Tačiau iÅ¡ buvusio sutuoktinio V. B. ji gavo patvirtinimÄ , kad V. V. tikrai yra miręs, o jo visÄ palikimÄ priėmė D. B.. Kadangi ji nuolat gyvena Ispanijoje, tai situacijai iÅ¡siaiÅ¡kinti 2020-07-15 sudarė susitarimÄ su advokate iÅ¡ Lietuvos, kuriai pavedė surinkti visÄ informacijÄ apie dėdės V.

V. mirtį, jo turto paveldėjimo procesÄ , kitas su tuo susijusias aplinkybes. 2020 m. rugpjūčio mėnesį gavus dokumentus iÅ¡ kompetentingų įstaigų paaiÅ¡kėjo, kad V. V. mirė dar (duomenys neskelbtini), o dėl jo turto paveldėjimo kreipėsi D. B., kuriam jau buvo iÅ¡duoti du paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimai. D. B. visus Å¡iuos faktus nuo jos nuslėpė, jai iki pat 2020 m. liepos mėnesio nebuvo žinoma, kad dėdė V. V. yra miręs. Nežinodama Å¡ių aplinkybių, ji praleido įstatymų nustatytÄ 3 mėn. terminÄ kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Ji yra tos pačios eilės dėdės V. V. turto paveldėtoja pagal įstatymÄ kaip ir atsakovas D. B.. Dėl to, kad nuolat gyvena Ispanijoje, neturėjo tikslios informacijos apie įvykius Lietuvoje. Dėl nesÄ Å¾iningo D. B. elgesio, ji tik 2020 m. liepos mėnesį atsitiktinai sužinojo apie dėdės mirtį. Atsižvelgiant į tai, laiko, kad įstatymų nustatytÄ terminÄ kreiptis dėl palikimo priėmimo ji praleido dėl svarbių priežasčių. Todėl Å¡is terminas jai turi bÅ«ti atnaujintas.

Atnaujinus terminÄ palikimui po V. V. mirties priimti, turi bÅ«ti iÅ¡ dalies panaikinti D. B. 2019-04-08 ir 2019-04-26 iÅ¡duoti paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimai.

3. Atsakovas paaiškino, kad J. B. yra jo sesuo. V. V. buvo jų abiejų dėdė, jo ir ieškovės motinos brolis. V. V. kitų artimų giminaičių neturėjo. Iki mirties jis prižiūrėjo dėdę, juo rūpinosi. Žinojo, kad jo sesuo nuo 2004 m. gyvena Ispanijoje. Tačiau niekada nežinojo nei jos gyvenamosios vietos adreso, nei telefono numerio. Su seserimi bendraudavo epizodiškai, naudodamasis mobilaus ryšio telefono programėle „Messenger“. Bendraudavo itin retai, pasveikindavo su šventėmis ir tiek.

Kelis kartus per minėtÄ programėlę su seserimi yra kalbėjęs. Jos visai nedomino jokie įvykiai Lietuvoje, nedomino ir artimi giminaičiai. V. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po dėdės mirties jis organizavo jo laidotuves. Laidotuvėse dalyvavo jis su sutuoktine, kaimynai, keli nežinomi žmonės. Apie dėdės mirtį jis J. B. nepranešė, apie tai jai nieko nesakė. Nemanė, kad jai tai įdomu, nes jos jokie įvykiai Lietuvoje nedomino. Be to, jokie teisės aktai ir nenustatė jam pareigos tai daryti.

Ä® V. V. laidotuves nekvietė nei ieÅ¡kovės dukters, nei jos buvusio sutuoktinio. Vėliau ėmėsi veiksmų palikimui po dėdės mirties priimti, savo vardu tvarkėsi visus bÅ«tinus paveldėjimo formalumus, priėmė palikimÄ . Kadangi jis vienas iki mirties prižiÅ«rėjo dėdę, juo rÅ«pinosi, laiko, jog yra teisinga, kad visas mirusiojo palikimas atiteko jam. Gyvendama Ispanijoje, ieÅ¡kovė privalėjo domėtis tuo, gyvas vis dar jos dėdė ar ne, galėjo nesunkiai tai sužinoti. Todėl jai praleistas terminas palikimui po dėdės mirties priimti negali bÅ«ti atnaujintas.

Nesutinka ir su paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimų pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiais, nes laiko, kad ieÅ¡kovei, kuri visiÅ¡kai nesirÅ«pino savo dėde, nesidomėjo jo gyvenimu, jokia palikimo dalis nepriklauso. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino:

1) atnaujino ieÅ¡kovei J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 3 (trijų) mėnesių terminÄ palikimui, atsiradusiam po V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)), gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti;

2) pripažino negaliojančia 2019-04-08 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, iÅ¡duoto atsakovui D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notaro M. L. (notarinio registro Nr. ML2825) dalį dėl 1/2 dalies pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), pastato - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), 1992 m. liepos 23 d. valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis sumokėtos 9,38 Eur dydžio įmokos už 800 kv. m. namų valdos žemės sklypÄ , esantį Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), paveldėjimo;

3) pripažino negaliojančia 2019-04-26 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, iÅ¡duoto atsakovui D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notaro M. L. (notarinio registro Nr. ML3483) dalį dėl 1/2 dalies piniginių lėšų, esančių AB „Swedbank“ riboto naudojimo sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), terminuoto indėlio sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindas: 2018-01-30 AB „Swedbank“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)) ir esančių AB „SEB bankas“ sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini)-7, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindas: 2018-01-23 AB „SEB bankas“ pažyma Nr. 07.04.08-808), paveldėjimo.

5. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė J. B. savo reikalavimÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui priimti grindė iÅ¡ esmės tuo, kad (1) nuolat ir nepertraukiamai gyvendama Ispanijoje, ji iki 2020 m. liepos mėn. net nežinojo apie tai, jog yra miręs jos dėdė V. V., (2) kitas mirusiojo įstatyminis įpėdinis - atsakovas D. B. - šį faktÄ nuo jos slėpė, o iÅ¡ jokių kitų asmenų ji apie dėdės mirtį daugiau sužinoti negalėjo.

6. Teismas nurodė, kad buvo neginčijamai nustatyta, jog ieÅ¡kovė nuo 2013 m. nebuvo grįžusi į LietuvÄ , nuolat ir nepertraukiamai gyveno Ispanijoje. IÅ¡ to seka, kad apie giminaičio - dėdės V. V. - mirtį ji galėjo sužinoti tik iÅ¡ artimų giminaičių, gyvenusių Lietuvoje. Tačiau bylos duomenys liudija, kad V. V., savo mirties momentu jau buvo pergyvenęs visus artimus giminaičius (tėvus, brolius/seseris, o vaikų mirusysis neturėjo), dėl ko jo artimiausi giminaičiai buvo likę tik ieÅ¡kovė ir atsakovas.

Tačiau dėdės mirties faktÄ gerai žinojęs atsakovas Å¡iÄ informacijÄ nuo ieÅ¡kovės, savo sesers, sÄ moningai slėpė. Nors atsakovas galimai ir nežinojo tikslaus ieÅ¡kovės adreso Ispanijoje, tačiau jis palaikė tiesioginius ryÅ¡ius su ja per mobilaus ryÅ¡io telefono programėlę „Messenger“ (susiraÅ¡inėdavo tekstinėmis žinutėmis; atlikdavo balso skambučius). Nepaisant to, jis neinformavo ieÅ¡kovės apie dėdės V. V. mirtį. Šį faktÄ jis pats tiesiogiai patvirtino teismo posėdžio metu.

Tokio savo elgesio logiškai paaiškinti atsakovas negalėjo, tik teigė, kad tokia pareiga jam nėra nustatyta, bet to, ieškovės nedomino jokie įvykiai Lietuvoje. Nors atsakovas asmeniškai organizavo V. V. laidotuves, tačiau į jas nei ieškovės, nei kitų jai artimų asmenų, pvz. J. B. dukros I. B., atsakovas nekvietė. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti asmenys - I. B. ir V. B. patvirtino, kad apie V. V. mirtį nežinojo, į jo laidotuves kviesti nebuvo ir nedalyvavo. Kad atsakovas slėpė V.

V. mirties faktÄ nuo ieÅ¡kovės, liudija ir jo elgesys Kauno apylinkės teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2YT-10482-587/2018 procese. Minėtoje civilinėje byloje atsakovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. V., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ po savo sutuoktinės M. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. IeÅ¡kovės suinteresuotu asmeniu į nurodytos civilinės bylos nagrinėjimÄ atsakovas neįtraukė.

Teismui įpareigojus jį tai padaryti, atsakovas teigė, kad apie savo sesers J. B. buvimo vietÄ jis nieko nežino, su ja visiÅ¡kai nebendrauja, nepalaiko su ja jokių ryÅ¡ių jau 15 m. Tačiau kaip jau buvo nurodyta, civilinės bylos Nr. e2YT-10482-587/2018 nagrinėjimo teisme metu, atsakovas bendravo su ieÅ¡kove (pvz. 2018-04-01 jai buvo siųsta tekstinė žinutė „Labas <....> Su balandzio 1-aja :) ha ha“. Nepaisant to, jis jai apie nurodytos civilinės bylos užvedimÄ neužsiminė. J. B. galiausiai įtraukus į civilinę bylÄ Nr. e2YT-10482-587/2018 dalyvauti suinteresuoto asmens teisėmis, jai procesiniai dokumentai buvo įteikiami formaliai - vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.

Tai taip pat liudija, kad 2018 m. ieÅ¡kovė tikrai nieko nežinojo nei apie V. V. mirtį, nei apie atsakovo vykdomas mirusio dėdės palikimo priėmimo procedÅ«ras. Teismas sprendė, kad apie dėdės V. V. mirtį ieÅ¡kovė J. B. iÅ¡ tiesų sužinojo tik 2020 m. liepos mėn., kada apie tai užsiminė jos buvęs sutuoktinis V. B.. Jokių duomenų, kurie leistų teismui daryti bent minimaliÄ prielaidÄ , jog Å¡is faktas ieÅ¡kovei iÅ¡ kokių nors kitų Å¡altinių buvo žinomas anksčiau (t. y. dar iki 2020 m. liepos mėn.), nagrinėjamojoje civilinėje byloje nėra.

Tokių duomenų nepateikė ir atsakovas (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Todėl teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovei J. B. apie dėdės V. V. mirtį tapo žinoma 2020 m. liepos mėn. Gavusi nurodytÄ informacijÄ ieÅ¡kovė, siekdama įgyvendinti savo, kaip įstatyminės V. V. įpėdinės teises, elgėsi aktyviai, rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai - 2020-07-15 sudarė teisinių paslaugų susitarimÄ Nr. 10-JD2020 su advokate D. J. dėl atstovavimo paveldėjimo teisiniuose santykiuose; ieÅ¡kovės atstovė operatyviai surinko reikÅ¡mingus faktinius duomenis iÅ¡ kompetentingų institucijų ir registrų; to pasėkoje, ieÅ¡kovė 2020-09-14 kreipėsi su ieÅ¡kiniu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimų pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiais į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mus; pastarajam teismui atsisakius ieÅ¡kinį priimti, ieÅ¡kovė 2020-09-22 analogiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams.

7. Ä®vertinus nurodytų aplinkybių visumÄ , palikimo atsiradimo momentu individualiai susiklosčiusiÄ situacijÄ (ieÅ¡kovė gyveno Ispanijoje, apie dėdės mirtį sužinojo 2020 m. liepos mėn.), Å¡alių elgesį (atsakovas D. B. dėdės mirties faktÄ sÄ moningai slėpė nuo ieÅ¡kovės), byloje iÅ¡tirtus įrodymus, vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijais, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos CK 5.57 str. 1 d., t. y. atnaujinti Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ palikimui priimti, pripažinus, kad ieÅ¡kovė J. B. jį praleido dėl svarbių priežasčių.

8. Atnaujinus ieÅ¡kovei J. B. įstatymo nustatytÄ palikimo priėmimo terminÄ , teismas laikė, kad kitam tos pačios eilės paveldėtojui - atsakovui D. B., vienasmeniÅ¡kai negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas į visÄ palikėjo V. V. turtÄ . Remiantis tuo, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 1.81 straipsniu darė iÅ¡vadÄ , kad yra teisinis pagrindas pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiais atsakovui D. B. Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notaro M. L. 2019-04-08 iÅ¡duotÄ paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ (notarinio registro Nr. ML2825) ir 2019-04-26 iÅ¡duotÄ paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ (notarinio registro Nr. ML3483) 1/2 paveldimo V.

V. turto dalyje (Lietuvos Respublikos CK 1.96 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno apygardos teismo praÅ¡o ieÅ¡kovės J. B. ieÅ¡kinį dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimų iÅ¡ dalies pripažinimo negaliojančiais – atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 9.1. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs įrodymus, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė J.

B. apie V. V. mirtį sužinojo tik 2020 m. liepos mėnesį, kad apeliantas D. B. nuslėpė nuo ieÅ¡kovės dėdės V. V. mirties faktÄ , nevertino ir nepasisakė dėl apelianto, kaip palikimÄ priėmusio įpėdinio, pozicijos dėl termino pratęsimo ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos formuojamos bylose dėl termino atnaujinimo; 9.2. tikint, kad ieÅ¡kovė apie V. V. mirtį sužinojo iÅ¡ pokalbio su V. B. metu, tai tas pokalbis galėjo bÅ«ti 2018 metų vasarÄ , vėliausiai rudenį, nes kaip tvirtina liudytojai gautuose teismo dokumentuose kalba ėjo apie paveldėjimo reikalus, minimos B., B. pavardės, o dokumentai dėl paveldėjimo reikalų buvo forminami ir siunčiami suinteresuotoms Å¡alims 2018 metais, todėl seka logiÅ¡kai pagrįsta ir labiau tikėtina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė apie V.

V. mirtį vėliausiai sužinojo 2018 metų rugsėjo-lapkričio mėnesį, o ne 2020 m. liepos mėn.; 9.3. ieÅ¡kovės valiÄ priimti (nepriimti) palikimÄ rodo jos veiksmai, iki 2020 m. liepos mėnesio neatliko jokių veiksmų palikimui priimti. Tai rodo, kad į paveldėjimo santykius neįstojo sÄ moningai, elgėsi neatidžiai, nerÅ«pestingai, neapdairiai, lengvabÅ«diÅ¡kai; 9.4. teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantas sÄ moningai nuslėpė V. V. mirties faktÄ nuo ieÅ¡kovės. IeÅ¡kovė negyveno Lietuvoje ir nesidomėjo V.

V., o apeliantas retai bendraudavo su ieÅ¡kove (tik per Facebook Messenger programėlę), nežinojo jos adreso; 9.5. teismas be pagrindo pripažino svarbia aplinkybe, neva, apeliantas neįvykdė prievolės nepraneÅ¡ti J. B. apie dėdės V. V. mirtį. Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai. Ä®statymai ir norminiai aktai neįpareigoja įpėdinio praneÅ¡ti kitiems įpėdiniams apie turimÄ paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitÄ apie palikėjo turto sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). PalikimÄ priėmęs įpėdinis neturi prievolės ieÅ¡koti kitų įpėdinių, praneÅ¡ti kitiems įpėdiniams apie jų turimÄ paveldėjimo teisę, palikėjo turto sudėtį, taip pat jis neturi pareigos informuoti giminaičius apie giminaičio mirtį; 9.6. ieÅ¡kovė J. B. palikimÄ atsiradusį po dėdės V.

V. mirties (duomenys neskelbtini), turėjo priimti per tris mėnesius, iki 2018-03-14. Tačiau veiksmų dėl palikimo priėmimo ėmėsi tik po 2020 m. liepos mėnesio, praėjus pustrečių metų po palikimo atsiradimo momento, todėl ženkliai be svarbių priežasčių praleido įstatymo numatytÄ terminÄ palikimui priimti. IeÅ¡kovė su V. V. nuo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos praktiÅ¡kai nebendravo (ieÅ¡kovė pripažino, jog V. V. aplankė tik 2013 metais), V. V. reikalais ir sveikata nesidomėjo, ryÅ¡io su V.

V. nepalaikė. Gyvendama užsienyje ji turėjo galimybę, pasinaudodama įvairiomis ryÅ¡io priemonėmis palaikyti ryšį su giminaičiais Lietuvoje, domėtis jų gyvenimu ir problemomis, sužinoti duomenis, esančius vieÅ¡uose registruose, tačiau tokio noro ieÅ¡kovė nerodė, toks jos elgesys negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu, teisingu ir protingu, todėl gyvenimas užsienyje ir informacijos apie V. V. mirtį nežinojimas negalėjo bÅ«ti pripažinta svarbia priežastimi sukliudžiusiÄ Ä¯statymo nustatytu terminu priimti palikimÄ . 9.7.

Teismas sprendime nepasisakė ir nevertino aplinkybės, kaip ieÅ¡kovės praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ terminÄ paveiks apelianto interesus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja bÅ«tinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimÄ ir tokiu bÅ«du jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokiÄ Ä¯takÄ gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) Å¡ių santykių dalyvių turtiniams interesams.

Taigi, teismas, spręsdamas įstatymo nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimÄ , visais atvejai turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistÄ terminÄ nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017); 9.8. Termino atnaujinimas nesant svarbių termino praleidimo priežasčių pažeidžia paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principÄ , teisingo teisėtų interesų balansÄ .

Apeliantas V. V. slaugė, prižiÅ«rėjo ir tvarkė jam priklausantį turtÄ . V. V. mirus, jį palaidojo savo lėšomis, atstatė (restauravo) antkapį, prižiÅ«ri jo kapÄ . Sutvarkė V. V. palikimo priėmimo reikalus po jo sutuoktinės mirties, tuo tikslu užvedė civilinę bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, sutvarkė gyvenamojo namo rekonstrukcijos įteisinimÄ , sugaiÅ¡o daug laiko, įdėjo daug pastangų ir pinigų. Apeliantas naudojasi paveldėtu turtu, jį prižiÅ«riu, administruoja, Å¡iuo metu jis jam priklauso asmeninės nuosavybės teise.

IeÅ¡kovė nuo 2004 metų gyvena Ispanijoje, ilgas gyvenimas ne Lietuvoje, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad savo ateitį ji sieja ne su gyvenimu Lietuvoje. Dėdės V. V. turtu ieÅ¡kovė niekada nesinaudojo, prie jo pagerinimo neprisidėjo, realiai paveldėtino turto ji niekada nevaldė, apie trejus metus į jį nepretendavo ir manytina neatnaujinus termino palikimui priimti jos turtiniai interesai faktiÅ¡kai nenukentės, ji gyvena Ispanijoje, turi pragyvenimo Å¡altinį, akivaizdu paveldėtinas turtas jai reikalingas ne gyvenimo sÄ lygų pagerinimui.

Tuo tarpu atnaujinus terminÄ palikimui priimti akivaizdžiai pablogėja apelianto turtinė padėtis, jis netenka dalies paveldėto turto, praranda lėšas investuotas į V. V. turto įteisinimÄ bei pagerinimÄ , patirtas bylinėjimosi ir kitas iÅ¡laidas, patiria materialinę ir moralinę skriaudÄ .

10. Atsiliepime ieÅ¡kovė apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o apelianto D. B. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir Kauno apylinkės teismo 2021-02-10 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-583-950/2021 paliktÄ nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 10.1. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad ieÅ¡kovė apie dėdės V. V. mirtį sužinojo anksčiau nei 2020 m. liepos mėnesį. Argumentai apie tai, jog ieÅ¡kovei apie dėdės mirtį galėjo bÅ«ti žinoma anksčiau nei 2020 m. liepos mėn., nepagrįsti bylos medžiaga ir grindžiami niekuo nepagrįstomis apelianto prielaidomis.

Liudytojų V. B., V. B. ir I. B. patvirtino, kad ieÅ¡kovė apie dėdės mirtį galėjo sužinoti tik 2020 m. liepos mėnesį, kuomet buvo gautas laiÅ¡kas iÅ¡ teismo dėl skolos už vietines rinkliavas; 10.2. raÅ¡ytinė bylos medžiaga įrodo aktyvius, sÄ moningus apelianto veiksmus slepiant nuo ieÅ¡kovės V. V. mirties faktÄ . IÅ¡ Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notaro M. L. į bylÄ pateiktos paveldėjimo pagal įstatymÄ bylos Nr. 18/2018 matyti, jog apeliantas 2018-01-22 su pareiÅ¡kimu dėl palikimo po V.

V. mirties priėmimo kreipėsi į notarÄ ir iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po V. V. mirties. Å iame pareiÅ¡kime apeliantas paraÅ¡u patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis tikslingai nurodęs „kitų įstatyminių įpėdinių nėra“. 2017-02-17 apeliantas per Facebook Messenger pokalbių programėlę parašė ieÅ¡kovei žinutę „Sese netekom dedes algio uzuojauta tau netekus kriksto tevelio“, tačiau apie tais pačiais metais ((duomenys neskelbtini)) mirusį dėdę V.

V. ieÅ¡kovės neinformavo, nors raÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina Å¡alių tarpusavio bendravimÄ 2017 metais. 2018-03-15 apeliantas pareiÅ¡kimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog V. V. po sutuoktinės M. V. mirties priėmė palikimÄ , pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Å iame pareiÅ¡kime apeliantas suinteresuotu asmeniu nurodė tik VÄ® Turto bankÄ , ieÅ¡kovės, kaip suinteresuoto asmens, nenurodė. Apeliantas 2018-05-24 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-10482- 587/2018 (2020-11-18 praÅ¡ymo dėl papildomų dokumentų prijungimo priedas Nr.

3) buvo įpareigotas paÅ¡alinti pareiÅ¡kimo trÅ«kumus ir įtraukti byloje suinteresuotais asmenimis visus palikėjo V. V. įpėdinius. Apeliantas ieÅ¡kovę kaip suinteresuotÄ asmenį Å¡ioje byloje įtraukė tik po atskirųjų skundų teikimo ir apeliantui nepalankaus jų iÅ¡sprendimo. 2018-09-10 patikslintame apelianto pareiÅ¡kime nurodyta, jog ieÅ¡kovės paskutinė žinoma deklaruota vieta: (duomenys neskelbtini) Varėnos r. sav. (2020-11-18 praÅ¡ymo dėl papildomų dokumentų prijungimo priedas Nr. 6), o 2018-09-24 apeliantas siuntė ieÅ¡kovei savo sÅ«nų fotonuotraukÄ , turėjo visas galimybes informuoti IeÅ¡kovę apie vykstantį teisminį procesÄ , paklausti ieÅ¡kovės jos faktinės gyvenamosios vietos adreso Ispanijos Karalystėje, jeigu, kaip tvirtina apeliantas, tikslaus adreso, neva, neturėjo; 10.3. 2018-05-15 Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2YT-10482-587/2018 vykusio teismo posėdžio metu, davęs priesaikÄ , apeliantas nurodė su ieÅ¡kove visiÅ¡kai nebendraujantis, apie ieÅ¡kovę nieko nežinantis, su ja nepalaikantis jokių ryÅ¡ių daugiau nei 15 metų, nežinantis, netgi, kurioje Å¡alyje ieÅ¡kovė gyvenanti (2020-11-18 praÅ¡ymo dėl papildomų dokumentų prijungimo priedas Nr. 7).

AnalogiÅ¡kus faktus apeliantas teikė ir 2018-11-12 Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2YT-10482-587/2018 vykusio teismo posėdžio metu (2020-11-18 praÅ¡ymo dėl papildomų dokumentų prijungimo priedas Nr. 7). Kaip matyti, apeliantas Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2YT-10482-587/2018 teikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kadangi raÅ¡ytiniai ginčo bylos įrodymai patvirtina ieÅ¡kovės ir apelianto tarpusavio bendravimÄ tiek susiraÅ¡inėjant, tiek susiskambinant (ieÅ¡kinio priedai Nr. 15-27, 2020-11-18 praÅ¡ymo dėl papildomų dokumentų prijungimo priedas Nr. 11, 13), to fakto ginčo byloje neneigė ir pats apeliantas.

Negana to, raÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina Å¡alis siejus artimÄ ryšį, kadangi apeliantas dalyvavo tiek ieÅ¡kovės dukros I. B. vestuvėse, tiek turėjo pačios ieÅ¡kovės iÅ¡duotÄ notarinį įgaliojimÄ atstovauti ieÅ¡kovės interesams; 10.4. apeliantas gyvena ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), Varėna. 2020 m. liepos mėnesį Å¡iuo adresu gavęsi ieÅ¡kovei adresuotus teismo dokumentus, apeliantas apie tai nedelsiant informavo ieÅ¡kovę, nufotografavęs Lietuvos paÅ¡to praneÅ¡imÄ ir atsiuntęs ieÅ¡kovei per Facebook Messenger programėlę.

Apie tokio laiÅ¡ko gavimÄ ieÅ¡kovės dukrÄ I. B. informavo ir apelianto sutuoktinė. Tuo tarpu 2018 m. Kauno apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. e2YT10482-587/2018 dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo apeliantas nesiėmė jokios iniciatyvos nei dėl realaus ieÅ¡kovės adreso teismui pateikimo, nei dėl ieÅ¡kovės informavimo apie užvestÄ teisminę bylÄ , kurioje ji dalyvauja suinteresuoto asmens statusu. Toks nenuoseklus apelianto elgesys patvirtina, jog apeliantas ne tik kad neinformavo ieÅ¡kovės apie dėdės mirtį, bet ir atliko tyčinius veiksmus slepiant nuo ieÅ¡kovės V.

V. mirties faktÄ , turėdamas tikslÄ atimti iÅ¡ ieÅ¡kovės paveldėjimo teisę; 10.5. apeliantas atliko tyčinius, sÄ moningus veiksmus, kuriais siekė atimti iÅ¡ ieÅ¡kovės paveldėjimo teisę: suvokdamas, jog jis yra vienintelis asmuo, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovė gali gauti informacijÄ apie dėdės V. V. mirtį, Å¡iÄ informacijÄ nuo ieÅ¡kovės sÄ moningai slėpė; melavo Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notarui M. L. ir pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo su tikrovės neatitinkančiais duomenimis; melavo Kauno apylinkės teismui, nors buvo davęs priesaikÄ .

Toks apelianto elgesys prieÅ¡taravo gerai moralei, neatitiko teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, pasirinkęs tokį elgesio variantÄ apeliantas prisiėmė visÄ su tuo susijusiÄ neigiamų padarinių rizikÄ . Apelianto elgesys lemia ir taisyklės ex iniuria ius non oritur (iÅ¡ neteisės teisė nekyla) taikymÄ ir leidžia pripažinti, kad apelianto lÅ«kesčiai vienam paveldėti po dėdės V. V. mirties likusį turtÄ nėra teisėti, todėl negali bÅ«ti ginami; 10.6. apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su rÅ«pinimusi V.

V., jo namų priežiÅ«ra, teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingos ir nepaÅ¡alina ieÅ¡kovės teisės paveldėti mirusio V. V. turto dalies; 10.7. taipogi atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuoseklioje teismų praktikoje tokio pobÅ«džio bylose yra aiÅ¡kiai konstatuota, jog teisė į palikimÄ nesiejama su palikėjo ir paveldėtojų bendravimu iki palikėjo mirties. Sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti suinteresuotiems asmenims praleistÄ terminÄ palikimui priimti, svarbu tai, ar suinteresuoti asmenys, sužinoję apie palikėjo mirtį, pareiÅ¡kė norÄ palikimÄ priimti, ir ar suinteresuotų asmenų kreipimasis su ieÅ¡kiniu dėl praleisto termino atnaujinimo nevertintinas kaip nepagrįstas delsimas įgyvendinti savo teises (2018-12- 20 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1886-896/2018, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės sutampa su ginčo bylos).

Byloje esantys duomenys rodo, kad ieÅ¡kovei gavus informacijÄ apie dėdės V. V. mirtį, ji be nepagrįsto delsimo ėmėsi nuoseklių veiksmų dėl termino priimti palikimÄ atnaujinimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimų ginčijimo. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Apeliacinis skundas atmestinas.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

13. Byloje nustatyta, kad V. V., miręs 2017 m. gruodžio 14 d., yra ieÅ¡kovės ir apelianto (atsakovo) dėdė. IeÅ¡kovė ir apeliantas yra artimiausi likę gyvi V. V. giminaičiai, kurie turi teisę paveldėti jo turtÄ (penktos eilės įpėdiniai pagal įstatymÄ - CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliantas gyvena Lietuvoje, o ieÅ¡kovė nuo 2007 m. yra iÅ¡vykusi į IspanijÄ ir ten gyvena. 2013 m. rugpjūčio 14 d. ieÅ¡kovė oficialiai deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ IspanijÄ . Paskutinį kartÄ ieÅ¡kovė į LietuvÄ buvo grįžusi tik 2013 m.

į dukros Inesos vestuves. Gyvendama Ispanijoje, ieÅ¡kovė palaikė ryÅ¡ius su dukra I. B. ir buvusiu sutuoktiniu V. B., taip pat palaikė ryÅ¡ius ir bendravo su apeliantu (tai darė naudodami mobilaus ryÅ¡io telefono programėlę „Messenger“). Mirus V. V., apeliantas nepranešė ieÅ¡kovei (savo seseriai) apie dėdės mirtį, nepranešė ne tik ieÅ¡kovei, bet ir jos dukrai bei buvusiam sutuoktiniui, gyvenantiems Lietuvoje, apie laidotuves. 2018 m. sausio 22 d. apeliantas kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo, nurodydamas, kad kitų įstatyminių įpėdinių nėra.

Siekdamas paveldėti dėdės turtÄ , apeliantas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. V., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ po savo sutuoktinės M. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Tačiau ieÅ¡kovės suinteresuotu asmeniu į nurodytos civilinės bylos nagrinėjimÄ neįtraukė. Teismui įpareigojus jį tai padaryti, apeliantas nesutiko ir tokį teismo sprendimÄ skundė, tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismui pripažinus, jog ieÅ¡kovė turi bÅ«ti įtraukta suinteresuotuoju asmeniu byloje, apeliantas teigė, kad apie savo sesers J.

B. buvimo vietÄ jis nieko nežino, su ja visiÅ¡kai nebendrauja, nepalaiko su ja jokių ryÅ¡ių jau 15 m., todėl byla buvo iÅ¡nagrinėta ieÅ¡kovei procesinius dokumentus įteikiant vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (realiai ieÅ¡kovei nežinant apie Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ). 2019 m. balandžio 8 d. ir 2019 m. balandžio 26 d. Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notaras M. L. iÅ¡davė vienam apeliantui paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimus į dėdės likusį turtÄ . IeÅ¡kovė 2020 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimų pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiais, o 2020 m. rugsėjo 22 d. su analogiÅ¡ku ieÅ¡kiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ .

14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvuodamas tuo, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nukrypo nuo tokio pobūdžio bylose formuojamos kasacinio teismo praktikos.

15. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimÄ , tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė Å¡iose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

17. Kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra iÅ¡plėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi įrodyti, jog Å¡is praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.

Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ . Ä®statyme įpėdinis neįpareigojamas praneÅ¡ti kitiems įpėdiniams apie jų turimÄ paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitÄ , t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimÄ asmeniÅ¡kai, pats arba per atstovÄ .

Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).

18. Taigi, kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ , trečia, iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

19. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui priimti grindžia tuo, kad nuolat ir nepertraukiamai gyvendama Ispanijoje, ji iki 2020 m. liepos mėn. nežinojo apie jos dėdės V. V. mirtį, o apeliantas tyčia šį faktÄ nuo jos nuslėpė.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės tokios kaip:

1) ieÅ¡kovė nuo 2007 m. gyvena Ispanijoje (buvo grįžusi į LietuvÄ tik 2013 m.);

2) nepalaikė ryšių su dėdė V. V.; 3) ryšius palaikė su dukra, buvusiu sutuoktiniu ir apeliantu, kurie gyveno Lietuvoje;

4) mirus dėdei, ieÅ¡kovė apie jo mirtį galėjo sužinoti tik iÅ¡ dukros, buvusio sutuoktinio ir apelianto, tačiau apeliantas šį faktÄ nuslėpė tiek nuo ieÅ¡kovės, tiek nuo jos dukros ir buvusio sutuoktinio;

5) ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad apeliantas (brolis) praneš jai apie dėdės mirtį ((duomenys neskelbtini) nes apie kito dėdės mirtį apeliantas jai pranešė (2017 m. vasario 17 d. žinute);

6) apeliantas pateikdamas pareiÅ¡kimÄ notarui dėl dėdės palikimo priėmimo nurodė, kad kitų įstatyminių įpėdinių nėra, t. y. nuslėpė kito įstatyminio įpėdinio buvimÄ ; 6) 2018 m. Kauno apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. e2YT-10482-587/2018 (dėl palikimo priėmimo), apeliantas neįtraukė suinteresuotuoju asmeniu ieÅ¡kovės, nors tai buvo bÅ«tina, o teismui tai padarius, apeliantas nenurodė kaip galima susisiekti su ieÅ¡kove, nors tai neabejotinai žinojo; apie Å¡ios bylos nagrinėjimÄ apeliantas nepranešė ieÅ¡kovei; Å¡i byla buvo iÅ¡nagrinėta ieÅ¡kovei realiai apie jÄ nežinant;

7) ieÅ¡kovė apie dėdės mirtį sužinojo tik 2020 m. liepos mėnesį (apie tai jai užsiminė buvęs sutuoktinis V. B.) ir tuoj pat ėmėsi veiksmų (2020 m. liepos 15 d. sudarė susitarimÄ su advokate ir kreipėsi į teismÄ ), įgyvendinant savo kaip įstatyminės įpėdinės teises, - leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovės elgesys yra pakankamai atidus ir sÄ Å¾iningas, ieÅ¡kovė nebuvo nerÅ«pestinga ar aplaidi, įgyvendindama savo kaip įstatyminės įpėdinės teises. Tuo tarpu, apelianto elgesys laikytinas nesÄ Å¾iningu, nes apeliantas nuslėpė dėdės mirties faktÄ nuo ieÅ¡kovės, siekdamas vienas paveldėti turtÄ . Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po dėdės mirties buvo suvaržyta. Taigi, Å¡iuo atveju, aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstai laikytinos svarbiomis priežastimis palikimo priėmimo terminui atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

21. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovė apie dėdės mirtį sužinojo 2018 m., o ne 2020 m. liepos mėnesį. Apeliantas tokiÄ prielaidÄ daro dėl to, kad 2018 m. buvo nagrinėjama apelianto užvesta byla (Nr. e2YT-10482-587/2018) dėl palikimo priėmimo, į kuriÄ teismo iniciatyva buvo įtraukta suinteresuotuoju asmeniu ieÅ¡kovė, ir kuriai buvo siunčiami procesiniai dokumentai. BÅ«tent Å¡iuose dokumentuose, kuriuos matė V. B. (ieÅ¡kovės buvusio sutuoktinio žmona) buvo minimos ieÅ¡kovės, apelianto ir dėdės pavardės. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie apelianto teiginiai yra deklaratyvaus pobÅ«džio, jie nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

Nėra pagrindo abejoti, kad ieÅ¡kovė apie dėdės mirtį sužinojo 2020 m. liepos mėnesį, nes Å¡iuos ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus patvirtina liudytojai I. B., V. B. ir V. B., kurie nurodo, kad anksčiau, nei 2020 m. liepos mėnesį ieÅ¡kovei nebuvo pasakyta apie dėdės V. V. mirtį, o ieÅ¡kovei adresuoti teismo procesiniai dokumentai, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų sužinoti apie dėdės mirtį, jai nebuvo įteikti (jie buvo grÄ Å¾inti teismui).

22. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (dėl rÅ«pinimosi dėde, dėl palaidojimo, kapo priežiÅ«ros, dėl dėdės turto valdymo nuosavybės teise bei jo netekimo, apelianto turtinės padėties pablogėjimo ir kt.) nepasisakytina, nes jie neturi teisinės reikÅ¡mės, vertinant apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ skundo argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

23. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 24. Apeliacinį skundÄ atmetus iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 800 Eur patirtas iÅ¡laidas advokatės pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ).

PraÅ¡omos priteisti patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio maksimalių dydžių (Å¡iuo atveju žymiai mažesnės), atitinka bylos sudėtingumÄ , advokatės darbo ir laiko sÄ naudas, todėl priteistinos. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieškovei J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Evaldas Burzdikas Diana Labokaitė Lina Žemaitienė