a44d2a1a-ebca-438a-b153-8b68d8e7dbf0 · Kauno apygardos teismas

Bylos Nr                                                                                                 Bylos Nr. 1S-2224-485/2014Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo L.

L. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. spalio 21 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t ė : L. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., paskirta 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2008-10-21 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Kauno miesto apylinkės teismo 2011-08-23 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., Kauno rajono apylinkės teismo 2010-07-02 nuosprendžiu ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-15 nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, paskirta galutinė subendrinta 9 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2010-07-02, pabaiga – 2019-10-31.Komisijos 2014-10-21 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti L.

L. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam L. L. lygtinį paleidimÄ tvirtinti atsisakė, konstatuodamas, kad Å¡iuo metu nuteistÄ jį L. L. lygtinai paleidus iÅ¡ pataisos įstaigos, bÅ«tų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei bÅ«tų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes iÅ¡vadai, jog Å¡iuo metu lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistasis L.

L. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.Nuteistasis L. L. skundu praÅ¡o KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Komisijos nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.Nuteistasis skunde nurodo, kad yra atlikęs privalomÄ dalį paskirtos bausmės, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, be to ir prokurorė pritarė Komisijos nutarimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra.

Skunde taip pat pabrėžiama, kad nuteistasis pakeitė savo elgesį pataisos namuose, mokėsi, planuoja įsidarbinti, net 7 kartus yra skatintas, kas taip pat rodo, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsiliepimų negauta.Nuteistojo L. L. skundas atmetamas.BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Sprendimas paleisti lygtinai turi bÅ«ti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iÅ¡ visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos iÅ¡vados neįpareigoja teismo nuteistÄ jį lygtinai paleisti.

Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos, L. L. yra atlikęs įstatyme nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bÅ«tinÄ taikant lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi bÅ«ti vertinama visuma aplinkybių, reikÅ¡mingų pataisos procesui. Apylinkės teismas spręsdamas L. L. lygtinio paleidimo iÅ¡ bausmės atlikimo vietos klausimÄ , atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, veikos pavojingumÄ , likusiÄ neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos iÅ¡vados, kuriai esant, nuteistÄ jį bÅ«tų galima lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos.Nors nuteistasis yra atlikęs privalomÄ bausmės dalį, tačiau atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis ir kitos nuteistojo skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra besÄ lyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimÄ , nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius iÅ¡vadÄ , jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Atsižvelgtina ir į visuomenės interesÄ , jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmės dalį, kad bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kadangi formalus lygtinio paleidimo taikymas, gali suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ ir tai gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Pažymėtina ir tai, kad vienas iÅ¡ nusikaltimų (prekyba žmonėmis), už kuriuos nuteistasis atlieka bausmę yra priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai.

Å i nusikalstama veika pagal kaltės formÄ yra tyčinė, o tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė. Civilinio ieÅ¡kinio ( 151341,12 Lt) nuteistasis nėra atlyginęs, naujus nusikaltimus padarė esant neiÅ¡nykusiam teistumui.Nors atlikdamas laisvės atėmimo bausmę L. L. septynis kartus skatintas, mokėsi, tačiau 1 kartÄ baustas už vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus, kas parodo, jog atlikdamas bausmę nuteistasis nesielgė nepriekaiÅ¡tingai.

IÅ¡ nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis ankščiau Å¡eÅ¡is kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau tai neturėjo teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, nes jo padaromi nusikaltimai tik sunkėjo, kas rodo nuteistojo polinkį nusikalsti ir lėšas pragyvenimui gauti nusikalstamu bÅ«du. IÅ¡ pataisos namų psichologinės tarnybos ir socialinio tyrimo iÅ¡vadų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ didinantys veiksniai yra teisės pažeidimai ir emocinė gerovė (Anglijos kalėjime save žalojo), pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (63 balai pagal „OASys“).

Be to, nuteistojo atliktos bausmės dalis (iÅ¡ paskirtų 9 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatliko 5 metų 15 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dienai)), vadinasi atlikta bausmės dalis neleidžia padaryti pagrįstų iÅ¡vadų dėl nuteistojo elgesio ir asmenybės teigiamumo bausmės atlikimo metu. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu lygtinai paleidus nuteistÄ jį iÅ¡ pataisos įstaigos, bÅ«tų neįgyvendinta nuosprendžiu paskirta individualizuota bausmė ir teisingumo principas, bÅ«tų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas.

Ne mažiau svarbus Å¡ia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti.

Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, bet ir kitos aplinkybės, kurios, teismo nuomone, yra reikÅ¡mingos sprendžiant, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad paleidus nuteistÄ jį lygtinai bus pasiekti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BVK 164 str. 2 d.).Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog apylinkės teismo iÅ¡vados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis pagrįsta ir teisėta.

Pagrindo jÄ keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo L. L. skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                     Algirdas Remeika