a44d0ccb-7cdb-495c-ab37-4ec5a6c5f7a0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-762-196/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00626-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.7.; 3.5.1.19.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 7 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų       ArtÅ«ro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-830-553/2017 pagal ieÅ¡kovės valstybės įmonės Turto bako ieÅ¡kinį atsakovams S. F., Vilniaus miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Edvitalas“, antstoliui I.

G. ir uždarajai akcinei bendrovei „Orsema“ dėl sutarties nutraukimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys notarė J. K., AIG Europe Limited (Finland Branch), AAS „BTA Baltic Insurance Company“.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovė VÄ® Turto bankas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento antstolio I. G. suraÅ¡ytÄ 2014-06-26 turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. 118201406261008/14; pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento S. F. ir UAB „Orsema“ sudarytÄ 2014-06-28 sutartinės hipotekos sandorį (notarinio registro Nr. JK-5902); nutraukti 2013-10-03 sutartį Nr. A421-52(2.14.1.8-EK5) „Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo“ (notarinio registro Nr. 8-6104); taikyti restitucijÄ natÅ«ra ir grÄ Å¾inti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn nekilnojamÄ jį turtÄ : mokyklos pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kio pastatus (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2013-07-22 surengė vieÅ¡Ä aukcionÄ , kurio metu buvo privatizuojamas savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: mokyklos pastatas, Å«kio pastatai ir kiemo pastatai bei Å¡iems pastatams priskirtas 0,4857 ha valstybinės žemės sklypas.

VieÅ¡o aukciono laimėtoju buvo pripažinta UAB „Edvitalas“. 2013-10-03 Vilniaus miesto savivaldybė sudarė su UAB „Edvitalas“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. A421-52(2.14.1.8-EK5) „Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo“ (toliau – Privatizavimo sutartis). Sutartyje nurodytu terminu privatizavimo objektui priskirto žemė sklypo pardavimo kainos į VÄ® Valstybės turto fondo sÄ skaitÄ UAB „Edvitalas“ nesumokėjo ir privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė. 2014-06-30 UAB „Edvitalas“ informavo VÄ® Valstybės turto fondÄ , kad UAB „Edvitalas“ dėl blogos finansinės padėties nepajėgė toliau vystyti projekto, tačiau projekto vystymui surado investuotojÄ iÅ¡ Baltarusijos S. F., kuri nupirko turtÄ varžytynių procese ir toliau vystys projektÄ .

Prokuroras nustatė, kad dėl UAB „Edvitalas“ padarytų privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties ir CK 6.189 str., 6.200 str., 6.256 str. pažeidimų yra nepabaigtas Vilniaus miesto savivaldybei priklausiusio mokyklos pastato su pagalbiniais statiniais privatizavimo procesas, dėl ko valstybė ir savivaldybė negavo didelės vertės įplaukų už privatizavimo objektui priskirtÄ Å¾emės sklypÄ . Be to, UAB „Edvitalas“ mokyklos pastato, Å«kio pastatų ir kiemo pastatų pardavimas S. F. 2014-06-26 turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktu Nr. 11 8 2014 06 26 1008/14 (toliau – Pardavimo aktas) prieÅ¡tarauja imperatyvioms CK 6.394 str., 6.396 str. normoms.

Å is Pardavimo aktas negaliojančiu taip pat turi bÅ«ti pripažintas ir CPK 602 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Statiniai parduoti asmeniui kuris neturi teisės Lietuvos Respublikoje įsigyti žemės savo nuosavybėn. Atsakovė UAB „Orsema“ kaip hipotekos kreditorius žinojo ar privalėjo žinoti, kas yra jam įkeistiems pastatams priskirto žemės sklypo savininkas, ir ar S. F. teisėtai naudojasi Å¡iuo žemės sklypu. Å ių veiksmų neatlikusi UAB „Orsema“ nebuvo pakankamai atidi ir rÅ«pestinga ir objektyviuoju požiÅ«riu neturėtų bÅ«ti laikoma sÄ Å¾iningu kreditoriumi.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės VÄ® Turto banko atsakovei S. F. 2 015,81 Eur, atsakovės UAB „Orsema“ naudai - 1 520 Eur, o atsakovės UAB „Edvitalas“ naudai - 1 800 Eur atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti, taip pat 57 Eur teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Vilniaus apygardos teismo 2015-03-30 nutartimi pritaikytÄ areÅ¡tÄ S. F. nuosavybės teisėmis priklausančiam nekilnojamajam turtui: mokyklos pastatui (unikalus Nr. 1096-3006-8018), Å«kio pastatams (unikalÅ«s Nr. 1096-3006-8029, Nr. 1096-3006-8032) ir kiemo statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikino.

Teismas nurodė, kad iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei Valstybės turto fondo įstatymo 5 straipsnio matyti, jog VÄ® Turto bankas privatizavimo objekto valdytojo ir įgalioto asmens statusÄ ir jo sÄ lygotas teises bei pareigas turi tik valstybei nuosavybės teise priklausančio turto atžvilgiu ir tais atvejais, kai su savivaldybėmis sudarytų sutarčių dėl joms nuosavybės teise priklausančių akcijų ir kito turto privatizavimo pagrindu veikia kaip savivaldybės atstovas.

Teismo teigimu, nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovė nesirėmė aplinkybėmis ir neįrodinėjo teisių atstovauti Vilniaus miesto savivaldybę dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto privatizavimo. Å iuo atveju visi ginčijami sandoriai yra sudaryti dėl daiktinių teisių į statinius, kurie nuosavybės teisėmis priklausė Vilniaus miesto savivaldybei, o ne valstybei. Privatizavimo sutarties Å¡alimi yra bÅ«tent Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai Å¡ios sutarties 12 punktu yra suteikta teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Privatizavimo sutartį, pirkėjui neįvykdžius pareigos per nustatytÄ terminÄ pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties su valstybės atstovu.

Teismo teigimu, ieÅ¡kovei nei įstatymas, nei Privatizavimo sutartis tokios teisės nesuteikia, o Vilniaus miesto savivaldybė ja nepasinaudojo, vertindama, kad paminėta sutartinė nuostata nesuponuoja jai atitinkamos pareigos, o tik suteikia teisę, kad Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu privatizavimo sÄ lygų dalis buvo įvykdyta, buvo gautos piniginės įplaukos, kurios atitinka vieÅ¡Ä jį interesÄ , ir atsisakė įstoti į bylÄ bendraieÅ¡kiu. Todėl teismas nurodė, kad spręsti, jog ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimus nuginčyti sandorius dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teisėmis priklausančių nekilnojamųjų daiktų, tokiu bÅ«du gina vieÅ¡Ä jį interesÄ jai pavestos veiklos srityje, t. y. dėl žemės sklypo iÅ¡pirkimo, ir turi reikalavimo teisę, nėra pagrindo.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė, ginčydama Pardavimo aktÄ CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turėjo pareigÄ pagrįsti ne tik reikalavimo teisės buvimÄ , tačiau ir aplinkybes, kad Å¡is aktas pažeidžia esmines suinteresuoto asmens teises.

IeÅ¡kovės teigimu, toks teisių pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad, pirkėjui neįvykdžius įsipareigojimų pagal Privatizavimo sutartį ir neiÅ¡sipirkus privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo, valstybė ir savivaldybė iÅ¡ Å¡ios Privatizavimo sutarties negavo didelės vertės įplaukų, o galimybė iÅ¡sireikalauti tokį įsiskolinimÄ iÅ¡ pirkėjo yra minimali. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė Privatizavimo sutarties pagrindu gavo 264 856,17 Lt dydžio įplaukas ir laikėsi pozicijos, kad tuo atveju, jeigu ji privalėtų nurodytÄ sumÄ grÄ Å¾inti pirkėjui, bÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas.

Teismas pažymėjo, kad pagal Privatizavimo sutarties 12 punkto nuostatas, baudos už esminį sutarties pažeidimÄ (pastatų kainos negrÄ Å¾inimÄ ) klausimas galėtų bÅ«ti sprendžiamas tik pačiam pardavėjui nutraukus Privatizavimo sutartį dėl pirkėjo netinkamo prievolių vykdymo, o ne taikant restitucijÄ , teismui pripažinus sandorį negaliojančiu pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Teismas nustatė, kad dabartinė statinių savininkė siekia žemės sklypÄ atlygintinai naudoti nuomos teisinių santykių pagrindais ir Å¡iuo klausimu pirmosios instancijos teismas yra priėmęs jai palankų sprendimÄ .

IeÅ¡kovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis pasinaudojo kitais galimais teisių gynimo bÅ«dais ir kad nėra galimybės apginti pažeistas teises, taikant civilinę atsakomybę ir iÅ¡ieÅ¡kant nuostolius. IeÅ¡kovė nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad žemės sklypo valdymas ir naudojimas, mokant nustatytÄ nuomos mokestį, įvertinus aplinkybę, kad žemės sklypas liko valstybės nuosavybėje, santykyje su galimybe gauti žemės sklypo kainÄ pažeidė suinteresuoto asmens interesų pusiausvyrÄ taip, kad bÅ«tų galima konstatuoti esminį suinteresuoto asmens teisių pažeidimÄ .

Spręsdamas apie esminį suinteresuoto asmens teisių pažeidimÄ teismas įvertino ir reikalavimo pripažinti Hipotekos sandorį negaliojančiu pagrįstumÄ bei jo patenkinimo perspektyvas. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįvykdė pareigos įrodyti ir esminių suinteresuoto asmens teisių pažeidimo.Teismas nustatė, kad ginčijamu Pardavimo aktu S. F. buvo perleisti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teisėmis priklausę statiniai, stovintys ant valstybei priklausančios žemės sklypo, t. y. perleidžiamo nekilnojamojo daikto savininkas nebuvo žemės sklypo, kuriame tas daiktas stovi, savininku, todėl sprendė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai rėmėsi CK 6.394 straipsnio nuostatomis.

Teismo teigimu, įstatymas nenustato draudimo perleisti nuosavybės teisę į statinį, jeigu statinio savininkui nepriklauso atitinkamas žemės sklypas, tik Å¡io straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nekilnojamasis daiktas gali bÅ«ti parduodamas be žemės sklypo savininko sutikimo tuo atveju, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sÄ lygoms. IeÅ¡kovė aplinkybėmis, kad žemės sklypo pardavimas be valstybės sutikimo prieÅ¡tarauja jo naudojimo sÄ lygoms, nesirėmė ir jų neįrodinėjo.

VieÅ¡ame registre jokių apribojimų, susijusių su statiniais ar žemės sklypu, nebuvo registruota. Vertindamas Pardavimo akto atitiktį CK 6.396 straipsnio 1 dalies reikalavimams teismas nustatė, kad Å¡iame akte yra nurodyti visi parduodamų statinių duomenys, įskaitant adresÄ . Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Pardavimo akto pagrindu įgyti statiniai yra registruoti jų savininkės S. F. vardu, susiejant juos su valstybei priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad nustačius, jog daiktinės teisės į statinius įgytos Pardavimo akto pagrindu yra registruotos vieÅ¡ame registre, daiktų vieta žemės sklype nekelia jokių neaiÅ¡kumų ar ginčų, spręsti, kad Pardavimo aktas neatitinka CK 6.396 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.Ginčydama Hipotekos sandorį ieÅ¡kovė rėmėsi tik tuo, kad niekinio sandorio pagrindu civilinių teisių ir pareigų teisėtai neatsiranda, todėl esÄ konstatavus, kad Pardavimo aktas yra niekinis ir negaliojantis, Hipotekos sandoris taip pat turi bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu.

Teismas nurodė, kad nepripažinus Pardavimo akto niekiniu ir negaliojančiu, pripažinti negaliojančiu Hipotekos sandorį nėra jokio pagrindo. Net ir esant kitokiai situacijai, pagal byloje surinktus įrodymus ieÅ¡kovė neįrodė hipotekos kreditoriaus UAB „Orsema“ nesÄ Å¾iningumo. Teismas pažymėjo, kad net ir Hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju statinių hipoteka liktų galioti CK 4.197 straipsnio 6 dalies pagrindu.Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovė VÄ® Turto bankas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Teismas neatskleidė vieÅ¡ojo intereso esmės pažeidimo, nors ieÅ¡kinyje nurodytas reikalavimas nutraukti Privatizavimo sutartį buvo pareikÅ¡tas, kaip vieÅ¡Ä interesÄ ginančios institucijos privatizavimo srityje, Vilniaus miesto savivaldybei atsisakius tai atlikti ir vykdant Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus 2014-12-11 nutarimÄ Nr. 2.1.5-111, kuriuo buvo pareikalauta iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės ir VÄ® Turto banko imtis priemonių nustatytiems teisės pažeidimams, dėl privatizavimo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo, paÅ¡alinti.

Teismas konstatavęs, kad Vilniaus miesto savivaldybei nekyla pareiga nutraukti privatizavimo sutartį, nes Å¡ioje sutartyje nėra nustatyta pareiga, o tik suteikta teisė jÄ nutraukti, tinkamai neįvertino Å¡io santykio tuo aspektu, kad tokios pirkimo-pardavimo sutartys gali bÅ«ti nutrauktos ne tik sutartyje, bet ir įstatyme nustatytais atvejais, kai yra pažeidžiamos jų esminės sÄ lygos ir vieÅ¡asis interesas.Teismas neįvertino dalies į bylÄ pateiktų reikÅ¡mingų įrodymų, kurie patvirtina tai, kad UAB ,,Edvitalas“ tiek privatizavimo sutarties sudarymo, tiek jos vykdymo metu, nebuvo pajėgi įvykdyti Informaciniame biuletenyje Nr. 7 (418) paskelbtų privatizavimo sÄ lygų visa apimtimi.

Dėl negautų pajamų iÅ¡ Å¡io sandorio yra pažeidžiami visuomenės narių poreikiai bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatyti principai, todėl ginčo atveju ne tik Vilniaus miesto savivaldybei, bet ir VÄ® Turto bankui, kaip subjektui, atsakingam už privatizavimo objektams priskirtų žemės sklypų pardavimÄ , kyla pareiga reikalauti už privatizavimo procese prisiimtų įsipareigojimų nevykdymÄ minėtÄ sutartį nutraukti.

Teismas, vertindamas privatizavimo sutarties nutraukimo galimybes ir konstatuodamas, kad Vilniaus miesto savivaldybės gautos pajamos už privatizavimo objektÄ atitinka vieÅ¡Ä interesÄ , neatsižvelgė į tai, kad dėl privatizavimo sutarties nevykdymo savivaldybės ir valstybės biudžetai negavo didesnės pajamų dalies 955 143,83 Lt (276 628,78 Eur).Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog Pardavimo aktui turėjo bÅ«ti taikomi CK 6.396 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Privatizuojant savivaldybei nuosavybės teise priklausančius statinius pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymÄ , kartu su privatizavimo objektu buvo parduodamas valstybės žemės sklypas.

Vykdymo procese priverstinai parduodant nekilnojamÄ jį daiktÄ , taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios pirkimo-pardavimo sutartį. Nagrinėjamu atveju Pardavimo akte nėra aptartos pirkėjos S. F. teisės į žemės sklypÄ , kuriame yra parduoti statiniai, bei nenurodyti jokie duomenys apie šį žemės sklypÄ , taip pat ir apie minėtų statinių vietÄ jame, kaip to reikalauja CK 6.394 straipsnis ir CK 6.396 straipsnis. Pardavimo aktu parduotų statinių savininkas nebuvo žemės sklypo, kuriame yra Å¡ie statiniai, savininku, o statiniai minėtu aktu parduoti asmeniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3, 4, 6 straipsnius neturi teisės Lietuvos Respublikoje įsigyti žemės savo nuosavybėn. Kadangi statinių pardavimas S. F. neatitinka CK 6.394 straipsnio 1 ir 3 dalių imperatyvių nuostatų, reikalaujančių perduoti statinio pirkėjo teisę naudotis žemės sklypu tokiomis pat sÄ lygomis kaip statinio pardavėjas, toks statinių pirkimo-pardavimo sandoris yra negalimas.

Toks valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančių kito asmens statinių pardavimas asmeniui, neturinčiam teisės nuosavybės teise valdyti Å¡iems statiniams priskirtÄ Å¾emės sklypÄ , prieÅ¡tarauja Privatizavimo sutarties ir teisės aktų nustatytai žemės sklypo naudojimo sÄ lygai dėl žemės sklypo įgijimo privačion nuosavybėn, todėl tokiam pardavimui buvo privaloma gauti CK 6.394 straipsnio 3 dalyje numatytÄ Å¾emės sklypo patikėtinio sutikimÄ . Teismo iÅ¡vada, kad dabartinė statinių savininkė S. F. siekia žemės sklypÄ atlygintinai naudoti nuomos teisinių santykių pagrindais Å¡io ginčo iÅ¡sprendimui neturi reikÅ¡mės. Å iuo atveju privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo įsigijimas nuosavybėn buvo viena iÅ¡ privatizavimo vieÅ¡o aukciono bÅ«du sÄ lygų, ir, paskelbus UAB ,,Edvitalas“ aukciono laimėtoju, Å¡io sklypo pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė hipotekos kreditorės UAB ,,Orsema“ nesÄ Å¾iningumo. Niekinio sandorio pagrindu civilinių teisių ir pareigų teisėtai neatsiranda, todėl konstatavus niekinį, imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieÅ¡taraujantį sandorį, yra pagrindas turto pirkėjÄ S. F. traktuoti įgijusia savininko teises ir pareigas neteisėtai ir negalėjusiÄ Ä¯keisti įgyto turto. Hipotekos kreditorė, praÅ¡ydama teismo jai palikti hipotekos teisę remiantis CK 4.197 straipsnio 6 dalimi, turi įrodyti, jog faktiÅ¡kai nežinojo ir negalėjo žinoti hipotekos sandorio teisinių trÅ«kumų, sudariusių pagrindÄ tokį sandorį pripažinti negaliojančiu.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad Å¡i atsakovė prieinamomis priemonėmis bÅ«tų pasidomėjusi, ar S. F. įsigijus ginčo pastatus nebuvo pažeisti žemės sklypo savininkės (valstybės) interesai. UAB ,,Orsema“ apsiribojusi tik vieÅ¡o registro duomenų patikrinimu, nebuvo pakankamai atidi, rÅ«pestinga ir objektyviuoju požiÅ«riu negali bÅ«ti laikoma sÄ Å¾ininga kreditore.Teismas nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovams priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes ne visi atsakovų atstovų pateikti dokumentai dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas yra konkrečiai detalizuoti.

Be to, Å¡ioje byloje ginčas yra kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės netinkamo įsipareigojimų vykdymo, todėl nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nebuvo pagrindo tenkinti atsakovų atstovų pareikÅ¡tų praÅ¡ymų dėl jų praÅ¡omų priteisti atstovavimo iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovės.Atsakovė S. F. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:Apeliacinio skundo iÅ¡ esmės nemotyvuotas argumentas, kad ieÅ¡kovė turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį vieÅ¡ajam interesui ginti, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Pagal CPK 49 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kovė VÄ® Turto bankas ieÅ¡kinį vieÅ¡ajam interesui ginti turi teisę reikÅ¡ti tik specialiai įstatymo numatytais atvejais. Å iuo atveju tokia teisė ieÅ¡kovei VÄ® Turto bankui įstatymuose nėra numatyta.IeÅ¡kovė skunde nurodydama, kad teisę reikalauti Privatizavimo sutarties nutraukimo ji turi pagal įstatymÄ dėl esminių sutarties sÄ lygų bei vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, Å¡ių argumentų niekaip nepagrindžia ir nemotyvuoja.Atmestinas skundo argumentas, kad ginčo turto realizavimo aktas turėjo bÅ«ti pripažintas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms CK 6.394 ir 6.396 straipsnių nuostatoms.

Teisinio pagrindo pripažinti ginčo turto realizavimo aktÄ bendruoju sandorių negaliojimo pagrindu (CK 1.80 str. 1 d.) nebuvo, kadangi jis nėra taikytinas turto realizavimo aktų vykdymo procese atžvilgiu, sprendžiant jų negaliojimo klausimÄ . Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas teismo sprendimu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais.Skundo argumentai, kad ginčo turto realizavimo aktas pažeidžia CK 6.394 ir 6.396 straipsnių nuostatas yra nepagrįsti, kadangi Å¡ios teisės normos nėra taikytinos turto realizavimo aktams vykdymo procese.

Turto realizavimo aktai vykdymo procese – tai sandoriai, kuriems taikomi specialÅ«s CPK VI dalyje ,,Vykdymo procesas“ nustatyti reikalavimai. Net ir laikant, kad tokios nuostatos yra taikomos ginčijamam sandoriui, ieÅ¡kovės nurodyti argumentai dėl CK 6.394 straipsnio pažeidimo yra nepagrįsti, prieÅ¡taraujantys Å¡iai nuostatai bei tinkamam jos aiÅ¡kinimui ir taikymui, o bylos medžiaga patvirtina, kad CK 6.396 straipsnio nuostatos tikslai buvo pasiekti, t. y. iÅ¡ esmės CK 6.396 straipsnio pažeidimas neegzistuoja, o duomenų apie žemės sklypÄ nenurodymas bÅ«tų tik nereikÅ¡mingas formalumas.IeÅ¡kovės teisių pažeidimas nėra susijęs su ginčo turto realizavimo aktu, o egzistuoja iÅ¡imtinai dėl atsakovės UAB ,,Edvitalas“ veiksmų (neveikimo).

Ginčo turto realizavimo aktas nepažeidžia ieÅ¡kovės teisės parduoti žemės sklypÄ , tokia ieÅ¡kovės teisė nėra panaikinta, yra galiojanti ir gali bÅ«ti įvykdyta iki Å¡iol. Valstybė nėra praradusi nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , todėl gali jį nuomoti gaudama finansinę naudÄ iÅ¡ žemės sklypo.Teismui atmetus reikalavimÄ dėl turto realizavimo akto pripažinimo negaliojančiu, reikalavimas dėl Hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančia taip pat turėjo bÅ«ti atmestas.

Hipotekos sandoriu suvaržytas turtas nuosavybės teise nepriklausė ieÅ¡kovei, dėl ko ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju neturi reikalavimo teisės. Be to, ieÅ¡kovė nenurodė jokių konkrečių tokio sandorio negaliojimo pagrindų. IeÅ¡kovė taip pat neįrodė atsakovės hipotekos kreditorės UAB ,,Orsema“ nesÄ Å¾iningumo. Dėl Å¡ios priežasties, hipotekos kreditoriaus teisė bet kuriuo atveju nebÅ«tų buvus panaikinta ir liktų galioti (CK 4.197 str. 6 d.).Atsakovė UAB ,,Orsema“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:IeÅ¡kovė neturi subjektinės teisės ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB ,,Edvitalas“ sudarytÄ Privatizavimo sutartį ar reikalauti jos nutraukimo.IeÅ¡kovė neturi teisės ginčyti Pardavimo akto CK 6.394 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi Å¡i CK nuostata taikoma tais atvejais, kai statinius parduoda žemės sklypo savininkas. CK 6.394 straipsnio 3 dalies pažeidimo sudarant 2014-06-26 turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ taip pat nepadaryta.

Taip pat nebuvo padaryta CK 6.396 straipsnio 1 dalies pažeidimų.Atsakovė UAB ,,Orsema“, sudarydama Hipotekos sandorį, neturėjo pareigos domėtis sklypo teisiniu statusu. Atsakovė pasidomėjo visa jai prieinama informacija apie jos naudai įkeičiamus nekilnojamuosius daiktus, kuriuos iki hipotekos sandorio sudarymo gavo bei atsakovei susipažinimui pateikė Hipotekos sandorį tvirtinusi notarė. Gauti dokumentai nesudarė atsakovei pagrindo numanyti teisės aktų pažeidimo. IeÅ¡kovė neįrodė nei atsakovės nesÄ Å¾iningumo, nei to, kad atsakovė atsako už Hipotekos sandorio pripažinimÄ negaliojančiu.Atsakovas antstolis I.

G. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad antstolio kompetencijos ribas apibrėžia įstatymo nuostatas, antstolis nedalyvauja privatizavimo procese ir antstolio kompetencijai nepriskiriama teisė vertinti privatizavimo sandorio, jo sÄ lygų. Antstolis vykdymo procese vadovaujasi registruose iÅ¡vieÅ¡intais duomenimis. Antstolis, vykdydamas jam pateiktÄ vykdomÄ jį dokumentÄ , įsitikino turto priklausomybe skolininkui ir galimybe realizuoti šį turtÄ , atsižvelgdamas į vieÅ¡uosiuose registruose esamus duomenis.

Jokie apribojimai ar suvaržymai turtui iÅ¡vieÅ¡inti nebuvo.Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo, kad Privatizavimo sutarties 12.2 p. numatė, kad pardavėjas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, jei pirkėjas sutartyje nustatytais terminais nepasiraÅ¡o privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties su VÄ® Valstybės turto fondu.

Å i sutarties nuostata nėra imperatyvi, o tik numatė pardavėjui teisę, bet ne pareigÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį. Nors Privatizavimo sandoris nebuvo baigtas, Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu privatizavimo sÄ lygų dalis buvo įvykdyta, todėl atsižvelgiant į tai, jog už privatizavimo objektÄ buvo gautos įplaukos, kurios atitinka vieÅ¡Ä jį interesÄ ir siekiant jų neprarasti, nes nutraukus sutartį už objektÄ gautos lėšos turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inamos, bÅ«tent VÄ® Turto bankas turėjo pareigÄ užtikrinti, kad bÅ«tų sudaryta valstybinės žemės, priskirtos statiniams pirkimo-pardavimo sutartis.

Å iuo atveju dalyje dėl restitucijos taikymo ieÅ¡kinio tenkinimas pažeistų vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes bÅ«tų prarastos ir jau už privatizavimo objektÄ gautos lėšos.Atsakovė UAB ,,Edvitalas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:IeÅ¡kovė neturėjo teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Å¡ioje byloje.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kuria rėmėsi ieÅ¡kovė, nenurodo ieÅ¡kovės teisės teikti ieÅ¡kinius dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo bet kokioje byloje ir bet kokiais atvejais. Sandoris, kurį praÅ¡oma pripažinti negaliojančiu, yra sudarytas ne dėl valstybei, o dėl savivaldybei priklausančio turto, todėl ginčo dalykas nepatenka į ieÅ¡kovės veikimo sritį. IeÅ¡kovė turto privatizavimo metu neveikė kaip privatizavimo objekto valdytojas.Pardavimo aktas nemodifikavo ir neapsunkino iÅ¡ prievolinių teisinių santykių kylančios teisės reikalauti atsakovės sumokėti privatizavimo sutartyje įvardintÄ Å¾emės sklypo kainÄ .

Todėl minėtas aktas nepažeidė ieÅ¡kovės interesų tiek prievolinės, tiek daiktinės teisės srityje. IeÅ¡kovė vykdymo procese suinteresuoto asmens procesinėmis teisėmis nedalyvavo.Ginčo aplinkybėms CK 6.394 straipsnio 2 dalis netaikytina, todėl ieÅ¡kovės argumentai dėl atitinkamo pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. IeÅ¡kovės nurodyti CPK 6.394 straipsnio 3 dalies bei CK 6.396 straipsnio 1 dalies pažeidimai nebuvo padaryti.Teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės neįrodinėjo UAB ,,Orsema“ nesÄ Å¾iningumo, nenurodė, kokių veiksmų Å¡i atsakovė neatliko, siekdama įsitikinti hipotekos gavėjo nesÄ Å¾iningumu.

Trečiasis asmuo AAS ,,BTA Baltic Incurance Company“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieÅ¡kovė nepaneigė teismo motyvų ir nepateikė jokių naujų reikÅ¡mingų argumentų, nenuginčijo teismo iÅ¡vadų, o faktiÅ¡kai iÅ¡dėstė tuos pačius ginčo vertinimus, kaip ir ieÅ¡kinyje. Teismo sprendime iÅ¡samiai aptartos visos faktinės ginčo aplinkybės ir pateiktos motyvuotos iÅ¡vados, atsižvelgiant į teismų praktikos nuostatas, su kuriomis trečiasis asmuo sutinka.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Dėl ieÅ¡kovės teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį vieÅ¡ajam interesui gintiCPK 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį vieÅ¡ajam interesui ginti.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia tik galimybę kreiptis į teismÄ dėl to, kad bÅ«tų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tam, kad bÅ«tų apginti vieÅ¡asis interesas, kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai, į teismÄ gali kreiptis prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kuriems tokia teisė suteikta įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2010).Kasacinis teismas dėl valstybės institucijos teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ yra pažymėjęs, kad valstybės institucija privalo savarankiÅ¡kai ir iniciatyviai veikti pagal jai priskirtas veiklos sritis ir veiklos rÅ«Å¡is, todėl prireikus privalo atstovauti ar ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , reikÅ¡ti ieÅ¡kinius, pareiÅ¡kimus, skundus teisme ar kitaip atstovauti valstybės interesams dėl jai pavestos veiklos srities teismuose ar kitose institucijose.

Å ios veiklos vykdymas yra vieÅ¡ojo intereso įgyvendinimas ir kartu valstybės institucijos tinkama veikla pagal institucijos veiklos tikslus. Ta aplinkybė, kad vieÅ¡ojo intereso toje pačioje srityje gynimas pagal įstatymus gali bÅ«ti priskirtas ir kitoms valstybės institucijoms (prokuratÅ«rai ar kt.), nesusiaurina konkrečios valstybės institucijos teisių ir neriboja jos specialiojo teisnumo. Tais atvejais, kai ieÅ¡kinį pareiÅ¡kia valstybės institucija pagal jai suteiktus įgalinimus jai priskirtoje veiklos srityje, ji įgyvendina, atstovauja ir gina vieÅ¡Ä jį interesÄ nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinyje nurodyta dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2012).Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2013 m. liepos 22 d. vykdė vieÅ¡Ä aukcionÄ , kurio metu buvo privatizuojamas savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas: mokyklos pastatas (unikalus Nr. 1096-3006-8018), Å«kio pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), ir Å¡iems pastatams priskirtas 0,4857 ha valstybinės žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklausė valstybei (t. 1, b. l. 10-12).

Vilniaus miesto savivaldybės vykdyto privatizavimo objekto vieÅ¡o aukciono metu (2013-08-19 protokolu Nr. A27-147(2.14.1.8-EK)) laimėtoju buvo pripažinta UAB ,,Edvitalas“ (t. 1, b. l. 13). Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Edvitalas“ 2013 m. spalio 3 d. sudarė sutartį Nr. A421-52(2.14.1.8-EK5) „Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo“, kuria Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo parduoti ir perduoti pagal perdavimo-priėmimo aktÄ UAB „Edvitalas“ statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14-18).

Privatizavimo sutartyje buvo nustatyta, kad privatizavimo objektas yra 0,4857 ha ploto kitos paskirties žemės sklype, kuris nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybei nepriklauso ir kurį UAB „Edvitalas“ privalo įsigyti nuosavybės teise iÅ¡ VÄ® Valstybės turto fondo pagal atskirÄ privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį per 30 dienų nuo to momento, kai sumokės visas priklausančias mokėti sumas už privatizavimo objektÄ (Privatizavimo sutarties 2, 10 p.).

Atsakovei UAB ,,Edvitalas“ sumokėjus visÄ Privatizavimo sutartyje nurodytÄ privatizavimo objekto kainÄ (263 479,17 Lt) bei žemės sklypo parengimo iÅ¡laidas (1 377 Lt), Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB ,,Edvitalas“ 2013 m. gruodžio 17 d. pasirašė privatizavimo objekto (ilgalaikio materialiojo turto) nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktÄ Nr. A419-36(2.14.1.8-EK5), kurio pastatai nuosavybės teise buvo perduoti atsakovei UAB ,,Edvitalas“ (t. 1, b. l. 19). UAB „Edvitalas“ įsipareigojimo nustatytu terminu sumokėti žemės sklypo kainÄ neįvykdė, to nepadarė ir po Vilniaus miesto savivaldybės 2014-01-28, 2014-02-19 siųstų įspėjimų dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo (t. 1, b. l. 20, 21).

Kreditoriui UAB ,,Terra magna“ pradėjus priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ pirkėjo ir antstoliui paskelbus statinių varžytines, antstolio I. G. suraÅ¡ytu 2014 m. birželio 26 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktu Nr. 11 8 2014 06 26 1008/14 pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), už 270 000 Lt buvo parduoti S. F. (t. 1, b. l. 25, t. 2, b. l. 43-45). Atsakovė S. F., užtikrindama savo įsipareigojimų įvykdymÄ pagal 2014 m. gegužės 30 d. sudarytÄ paskolos sutartį su UAB „Orsema“, kurios pagrindu S. F. buvo suteikta 270 000 Lt paskola pastatų, esančius (duomenys neskelbtini), įsigijimui, 2014 m. birželio 28 d. sudarė sutartinės hipotekos sandorį, kuriuo įkeitė atsakovei UAB „Orsema“ įsigytus pastatus (t. 1, b. l. 29-33, 144-147, t. 3, b. l. 14-20).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė VÄ® Turto bankas ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančiais 2014 m. birželio 26 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ , S. F. ir UAB „Orsema“ sudarytÄ 2014 m. birželio 28 d. sutartinės hipotekos sandorį bei nutraukti 2013 m. spalio 3 d. sutartį „Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo“ ir taikyti restitucijÄ .

Taigi visi ieÅ¡kovės VÄ® Turto banko byloje pareikÅ¡ti reikalavimai yra susiję su daiktinėmis teisėmis į pastatus, kurie nuosavybės teise priklausė Vilniaus miesto savivaldybei.IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama ieÅ¡kinyje nurodytus reikalavimus, savo teisę ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ grindė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatomis, kuriame reglamentuotas privatizavimo procesas, t. y. valstybės ir savivaldybių turto perdavimas potencialių pirkėjų nuosavybėn tvarka pagal sudarytus privatizavimo sandorius, bei kuriuo detaliai reglamentuota VÄ® Valstybės turto fondo, kurios teises ir pareigas nuo 2014 m. spalio 1 d. perėmė VÄ® Turto bakas, kompetencija privatizavimo (pardavimo) srityje.

IeÅ¡kovės teigimu, vykdydama valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo bei Valstybės turto fondo įstatymo jai pavestas funkcijas ir suteiktus įgaliojimus valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo srityje, ji veikia kaip valstybei priklausančio turto valdytojas ir įgaliotas asmuo, vykdo privatizavimo proceso kontrolę, susijusiÄ su viena iÅ¡ atliekamų jos funkcijų privatizavimo srityje – valstybinės žemės, priskirtos privatizavimo objektams pardavimu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad VÄ® Valstybės turto fondas, vykdydamas įstatymų jam pavestas funkcijas valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo srityje, veikia kaip privatizavimo objekto valdytojas, privatizuojantis valstybei nuosavybės teise priklausantį turtÄ ir pagal atskiras sutartis su savivaldybėmis veikia kaip atskiros savivaldybės atstovas, privatizuojantis savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtÄ (Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymo 4 str. 1 d.), ir jis turi užtikrinti, kad valstybės turtas bÅ«tų privatizuotas teisėtai (Valstybės turto fondo įstatymo 5 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626/2013).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė VÄ® Turto bankas nepateikė duomenų bei neįrodinėjo, kad su Vilniaus miesto savivaldybe yra sudaryta sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovė veikia kaip savivaldybės atstovė savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto privatizavimo srityje. Tokia ieÅ¡kovės teisė nebuvo numatyta ir Privatizavimo sutartyje, be to, ieÅ¡kovė nebuvo Å¡ios Privatizavimo sutarties Å¡alimi. Sutiktina su ieÅ¡kovės skundo argumentu, kad valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, tačiau Å¡iuo atveju bylos duomenimis negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė gina vieÅ¡Ä jį interesÄ jai priskirtos veiklos srityje.

Kaip minėta, ginčijami sandoriai yra sudaryti dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teisėmis priklausančio nekilnojamojo turto. Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Edvitalas“ sudarytos Privatizavimo sutarties 12.2 p. numatė, kad pardavėjas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, jei pirkėjas sutartyje nustatytais terminais nepasiraÅ¡o privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties su VÄ® Valstybės turto fondu. Privatizavimo sutarties sÄ lygų dalis Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu buvo įvykdyta, todėl atsižvelgdama į tai, jog už privatizavimo objektÄ buvo gautos lėšos, kurios atitinka Vilniaus miesto savivaldybės interesÄ ir siekdama jų neprarasti, nes nutraukus Privatizavimo sutartį už objektÄ gautos lėšos turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inamos pirkėjui, Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė įstoti į bylÄ bedraieÅ¡ke.Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, nebÅ«dama Privatizavimo sutarties Å¡alimi bei Vilniaus miesto savivaldybės atstove nekilnojamojo turto - pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo santykiuose, neturėjo teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kinyje nurodytų reikalavimų.Dėl turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiuIeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu antstolio I.

G. suraÅ¡ytÄ 2014 m. birželio 26 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ , kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms CK 6.394 straipsnio ir 6.396 straipsnio bei CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimams (CK 1.80 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklę, kad turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas teismo sprendimu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiÅ¡kinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis.

Be to, teismas, atsižvelgdamas į bÅ«tinumÄ siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrÄ , proporcingumo principo reikalavimÄ taikytinai teisinio poveikio priemonei bÅ«ti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), gautos turtÄ pardavus iÅ¡ varžytynių sumos proporcingumÄ to turto rinkos vertei, turi įvertinti, ar turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas Å¡alių, dalyvavusių vykdymo procese, teises, ar pažeistos teisės negali bÅ«ti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009).

Å is kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas padarytas galiojant CPK 2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcijai. Nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojanti CPK 602 straipsnio 1 dalis papildyta 7 punktu – nustatyta, kad turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui, turto pardavimo be varžytynių aktai gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais, jei buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės. Taigi įstatymo leidėjas, įtvirtindamas naujÄ nurodytų aktų negaliojimo pagrindÄ , suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims ginčyti antstolio patvirtintus aktus ir dėl kitų esminių pažeidimų, padarytų priverstinio vykdymo metu, tačiau atsisakyta turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų tvirtinimo teisėjo rezoliucija, t. y. teismo kontrolės tvirtinant antstolio aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).Atsižvelgdamas į nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ir joje suformuotus CPK straipsnio 1 dalies iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl kitų asmenų galimybių skųsti minėtus antstolio aktus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015, nurodė, kad asmuo, kuris nebuvo vykdymo proceso dalyvis ir neturėjo galimybės skųsti antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus gali ginčyti antstolio turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ tiek specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, tiek ir dėl imperatyviųjų CPK, CK bei kitų teisės normų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015).

Daikto pardavimas vieÅ¡ose varžytynėse yra sandoris, kuriam taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios pirkimo-pardavimo sutartį; kai varžytynėse parduodamas nekilnojamasis daiktas, pirkimo-pardavimo sÄ lygos turi atitikti imperatyviuosius CK normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2010; 2012 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2012). Jeigu pardavimo iÅ¡ varžytynių akte nėra CK nustatytų duomenų, gali nukentėti tiek skolininko, tiek trečiųjų asmenų interesai.

Be to, kai varžytynių akte nėra įstatymo reikalaujamų duomenų, nebus įmanoma įregistruoti daiktų bei daiktinių teisių vieÅ¡ajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2004).CK 6.394 straipsnis reglamentuoja teises į žemės sklypÄ , kai parduodamas nekilnojamasis daiktas, esantis žemės sklype. Pagal CK 6.394 straipsnio 1 dalį, pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tÄ daiktÄ pardavėjas perduoda ir Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriÄ tas daiktas užima ir kuri bÅ«tina jam naudoti pagal paskirtį.

Pagal CK 6.394 straipsnio 2 dalį, jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tÄ Å¾emės sklypÄ arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, kÄ numato sutartis. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamÄ jį daiktÄ jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sÄ lygoms.

Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sÄ lygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.Kaip minėta, Vilniaus miesto savivaldybei priklausę ir Privatizavimo sutartimi atsakovo UAB „Edvitalas“ įsigyti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), antstolio 2014 m. birželio 26 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktu buvo perleisti atsakovei S. F.. Nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei atsakovas UAB ,,Edvitalas“ nebuvo žemės sklypo, kuriame buvo perleidžiamas nekilnojamasis turtas – pastatai, savininkais.

Reikalavimas sandoryje aptarti nekilnojamojo daikto pirkėjo teisės į žemės sklypÄ yra numatytas tik CK 6.394 straipsnio 2 dalyje, kai pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas savininkas. Tuo tarpu CK 6.394 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju, toks reikalavimas nėra nustatytas. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį žemės naudojimo teisė naujajam nekilnojamojo daikto savininkui pereina įstatymo pagrindu, todėl tais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, specialaus teisių į žemę perdavimo įforminimo nereikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2008).Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad CK 6.394 straipsnyje nenustatytas draudimas perleisti nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ , jeigu nekilnojamojo daikto savininkui nepriklauso žemės sklypas, kuriame yra Å¡is nekilnojamasis daiktas.

CPK 6.394 straipsnio 3 dalyje tik numatyta, kad nekilnojamasis daiktas gali bÅ«ti parduodamas be žemės sklypo savininko sutikimo tuo atveju, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sÄ lygoms.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, kad turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktu parduoti statiniai atsakovei S. F., kuri pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3, 4, 6 straipsnius neturi teisės Lietuvos Respublikoje įsigyti žemės savo nuosavybėn, todėl toks valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančių kito asmens statinių pardavimas prieÅ¡tarauja privatizavimo sutarties ir teisės aktų nustatytai žemės sklypo naudojimo sÄ lygai dėl žemės sklypo įgijimo privačion nuosavybėn, ir tokiam pardavimui buvo privaloma gauti CK 6.394 straipsnio 3 dalyje numatytÄ Å¾emės sklypo patikėtinio sutikimÄ .

PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, Privatizavimo sutartyje buvo numatyta atsakovo UAB ,,Edvitalas“ pareiga įsigyti žemės sklypÄ nuosavybėn, bet tai nėra žemės sklypo naudojimo sÄ lyga. Byloje nėra duomenų, kad perleidžiant statinius atsakovei S. F., Privatizavimo sutartimi ar įstatymu bÅ«tų nustatytos specialiosios žemės sklypo, kuriame yra Å¡ie statiniai, naudojimosi sÄ lygos, dėl kurių atsakovė S. F. negalėtų naudoti žemės sklypo pagal jam nustatytas naudojimo sÄ lygas.Pagal 6.396 straipsnio, apibrėžiančio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties dalykÄ , normas tokioje sutartyje privalo bÅ«ti nurodyti duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte (CPK 6.396 str. 1 d.), o jeigu sutartyje Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali bÅ«ti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja (CK 6.396 str. 2 d.).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks reglamentavimas yra dėl to, kad prievolės dalykas tenkintų vienokius ar kitokius asmens poreikius, o ne bÅ«tų betikslis. Sutarties dalyko įmanomumas reiÅ¡kia, kad galima įsipareigoti atlikti tik tai, kas įmanoma, nes, susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (impossibillum nulla obligatio est). Sutartis dėl neatitikties įmanomumo reikalavimams yra niekinė, jeigu visiÅ¡kai, objektyviai negalima įvykdyti to, dėl ko Å¡alys susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2012).IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde, jos nuomone, CK 6.396 str. nuostatų padarytÄ pažeidimÄ motyvavo tuo, kad Pardavimo akte nenurodyti jokie duomenys apie žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. 0101/0003:2344), kuriame yra parduoti statiniai bei nenurodyta statinių vieta žemės sklype.

Iš byloje esančio 2014-06-26 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto matyti, kad jame nurodyta koks nekilnojamasis turtas yra parduodamas pirkėjai S. F., parduodamų statinių duomenys pakankamai individualizuoti, nurodyti jų unikalūs numeriai bei adresas, kuriuo šie statiniai yra. Bylos duomenimis, šio Pardavimo akto pagrindu atsakovės S. F. nuosavybės teisė į statinius yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre susiejant statinius su valstybei priklausančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pažymėtina, kad CK 6.396 straipsnio 1 dalies nuostatos tikslas – užtikrinti, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties dalykas (perleidžiamas daiktas) būtų apibūdintas taip, jog nekiltų jokių abejonių ar ginčų dėl to, koks nekilnojamasis daiktas buvo perleistas. Nagrinėjamu atveju nei tarp sandorio šalių, nei Pardavimo akto pagrindu registruojant atsakovės S. F. nuosavybės teisę į statinius Nekilnojamojo turto registre, nekilo jokių neaiškumų ar ginčo dėl to, kokie būtent statiniai buvo perleisti Pardavimo aktu.

Dėl to vien apeliantės nurodytas argumentas, kad Pardavimo akte nenurodyti duomenys apie žemės sklypÄ bei statinių vietÄ Å¾emės sklype, nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad Pardavimo aktas neatitiko CK 6.396 straipsnyje nurodytų reikalavimų, dėl ko jis turėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu. CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui, turto pardavimo be varžytynių aktai gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais, jei buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės. Teismas spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , turi atsižvelgti į bÅ«tinumÄ užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrÄ , taip pat į proporcingumo principo reikalavimÄ , kad taikytina teisinio poveikio priemonė bÅ«tų adekvati teisės pažeidimui, turi siekti užtikrinti Å¡alių santykių stabilumÄ , įvertinti, ar turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas Å¡alių, dalyvavusių vykdymo procese, teises, ar pažeistos teisės negali bÅ«ti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2018/2009; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančiu 2014-06-26 antstolio suraÅ¡ytÄ turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ , remdamasi ir CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, motyvuodama tuo, kad dėl Privatizavimo sutarties neįvykdymo, t. y. dėl atsakovės UAB ,,Edvitalas“ neįvykdytos Privatizavimo sutartyje jai nustatytos pareigos įsigyti žemės sklypÄ , kuriame yra Pardavimo sandoriu perleisti nekilnojamieji daiktai, savivaldybės ir valstybės biudžetai negavo didelės pajamų dalies.Sutiktina su atsakovės S. F. atsiliepime į skundÄ nurodytu argumentu, kad apeliantės nurodyti jos teisių pažeidimai nėra sÄ lygoti turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto.

Valstybė nėra praradusi nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , kuriame yra Pardavimo aktu atsakovei S. F. perleisti statiniai. Pardavimo aktu nepanaikinta apeliantės teisė parduoti ar iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ ir gauti finansinę naudÄ . Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama byla, kurioje atsakovė S. F. siekia žemės sklypÄ , kurioje yra jos įsigyti statiniai, atlygintinai naudoti nuomos teisų pagrindu ir teismas yra priėmęs sprendimÄ , kuriuo įpareigojo VÄ® Turto bankÄ iÅ¡nuomoti S. F.

žemės sklypÄ . Nors minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad dėl žemės sklypo naudojimo klausimas yra sprendžiamas kitoje civilinėje byloje. Todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kad žemės sklypas liko valstybės nuosavybėje, dėl to neprarasta galimybė naudojant bei valdant žemės sklypÄ gauti finansinę naudÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų dėl kurių bÅ«tų galima konstatuoti esminį suinteresuoto asmens teisių pažeidimÄ .

Be to, ginčijamų sandorių galiojimas neužkerta kelio ieÅ¡kovei pasinaudoti kitais galimais savo teisių gynimo bÅ«dais.Dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiuApeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė hipotekos kreditorės UAB ,,Orsema“ nesÄ Å¾iningumo. IeÅ¡kovė teigia, kad niekinio sandorio pagrindu civilinių teisių ir pareigų teisėtai neatsiranda, todėl konstatavus niekinį, imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieÅ¡taraujantį sandorį, yra pagrindas turto pirkėjÄ S. F. traktuoti įgijusia savininko teises ir pareigas neteisėtai ir negalėjusiÄ Ä¯keisti įgyto turto.

Tačiau Å¡is ieÅ¡kovės argumentas atmestinas, nes nagrinėjamu atveju nepripažinus Pardavimo akto niekiniu ir negaliojančiu, nėra pagrindo spręsti, kad turto pirkėja S. F. negalėjo sudaryti ginčijamo Hipotekos sandorio bei šį sandorį pripažinti negaliojančiu.Teisėjų kolegija pažymi, kad sÄ Å¾iningo hipotekos kreditoriaus teisės yra ginamos net ir tuo atveju, jeigu hipotekos sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako (CK 4.197 str. 6 d.).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ir tais atvejais, kai ginčijama įkaito davėjo nuosavybės teisė į hipoteka įkeistÄ daiktÄ , hipotekos kreditorius, kaip trečiasis asmuo pagal nuosavybės įgijimo sandorį, gali gintis kaip sÄ Å¾iningas hipotekos (daiktinės teisės) įgijėjas, praÅ¡ydamas palikti jam hipotekos teisę, jei apie pažeidimus, kurie buvo padaryti įkaito davėjo įgyjant nuosavybę, hipotekos kreditorius nežinojo ir negalėjo žinoti. SÄ Å¾iningu gali bÅ«ti pripažįstamas tas kreditorius, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandorio sÄ lygų ir objekto, galimų negaliojimo pagrindų.

Tokie duomenys gaunami iš įvairių šaltinių, pirmiausia iš turto savininko ar jo atstovo paaiškinimų, iš registrų ar kitų asmenų, oficialių ir privačių šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).Iš bylos duomenų matyti, kad Hipotekos sutartyje atsakovė S. F. patvirtino, kad įkeičiamas daiktas priklauso jai nuosavybės teise, kitiems asmenims neperleistas, neareštuotas, taip pat nėra kitų apribojimų disponuoti įkeičiamu daiktu.

Nekilnojamojo turto registre taip pat nebuvo nurodoma jokių apribojimų žemės sklypui ar statiniams. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, Hipotekos sandorio sudarymo metu atsakovė UAB „Orsema“ iÅ¡ jai prieinamų duomenų negalėjo spręsti, kad atsakovei S. F. įsigijus ginčo pastatus buvo pažeisti žemės sklypo savininkės (valstybės) interesai. Tokios iÅ¡vados negalima daryti iÅ¡nagrinėjus ir Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės pateiktus reikalavimus bei bylos duomenis. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantė neįrodė, jog atsakovė UAB „Orsema“, sudarydama hipotekos sandorį, buvo nesÄ Å¾ininga.

Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės bei materialinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ ir sprendimÄ , kurį panaikinti arba pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Taip pat pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ar apeliacinės instancijos teismui iÅ¡samiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria.

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųCPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovams priteistos bylinėjimosi išlaidos, nurodydama, kad ne visi atsakovų pateikti dokumentai dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas yra konkrečiai detalizuoti. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė S. F. byloje pateikė duomenis, kad turėjo 2 679,16 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, tačiau teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 2 015,81 Eur ir nors pirmosios instancijos teismas šios sprendimo dalies išsamiai neargumentavo, tačiau darytina išvada, kad aplinkybės, jog ne visos byloje pateiktos advokato teisinės pagalbos išlaidos detalizuotos, teismo buvo įvertintos.

Apeliantės nurodytas argumentas, kad atsakovės S. F. atstovui 2016-05-18 mokėjimÄ už teisines paslaugas atliko ne pati atsakovė, o kitas asmuo, nėra pagrindas nepriteisti atsakovei patirtų advokato atstovimo iÅ¡laidų, kurios yra suteiktos pagal Å¡ioje byloje sudarytÄ teisinių paslaugų sutartį ir byloje pateiktÄ sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 396 bei jų detalizacijÄ (t. 3, b. l. 213-214). Apeliantė skunde neteisingai nurodo, kad UAB ,,Edvitalas“ atstovo pateiktuose teismui dokumentuose su 2016-02-17 praÅ¡ymu yra nurodomas mokėjimas už ieÅ¡kinio parengimÄ .

Atsakovės UAB ,,Edvitalas“ atstovo su 2016-02-17 praÅ¡ymu pateiktoje 2015 m. lapkričio 18 d. sÄ skaitoje už teisines paslaugas detalizacijoje nurodyta 500 Eur suma už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ (t. 3, b. l. 56-57). Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo apeliantės skundo motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Atsakovė UAB ,,Orsema“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas bei pateikė įrodymus patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ turėjo 800 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų (t. 4, b. l. 107-108).

Atsakovė S. F. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas bei pateikė įrodymus patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ turėjo 764,61 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų (t. 4, b. l. 130-131). Netenkinus ieÅ¡kovės apeliacinio skundo, atsakovių UAB ,,Orsema“ ir S. F. turėtos advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 98 str. 1 ir 3 d.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės VÄ® Turto banko (juridinio asmens kodas 112021042) atsakovei S. F. (gimusi (duomenys neskelbtini)) 764,61 Eur (septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis eurus, 61 cnt) ir atsakovei UAB „Orsema“ (juridinio asmens kodas 134425482) 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                                                        ArtÅ«ras Driukas                                                                                                                                   Konstantinas Gurinas                                                                                                                      Vigintas ViÅ¡inskis