Legislator Case Law & Legislation
a449224b-3fb2-4534-8bce-a554d552b240 AI generated

a449224b-3fb2-4534-8bce-a554d552b240 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number a449224b-3fb2-4534-8bce-a554d552b240
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai teisę be bendraturtės S. L. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka pateikti tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylÄ ;

Legislator headnote

AI generated

a449224b-3fb2-4534-8bce-a554d552b240 · Klaipėdos apygardos teismas: Atsakovės mama M. N. – buvusi gyvenamųjų patalpų savininkė, 1992 m. pradėjo žemės sklypo privatizavimo procedÅ«ras, tačiau jų neužbaigė ne dėl savo kaltės, o dėl už žemės privatizavimÄ atsakingų valstybės tarnautojų aplaidumo. Valstybės tarnautojai surašė žemės sklypo įkainojimo aktÄ , kuriuo M. N. parduodamÄ 1 ha ploto žemės sklypÄ Ä¯vertino 4995 investicinių čekių. 1992-10-29 M. N. sumokėjo nurodytÄ sumÄ . Po to valstybės tarnautojai privalėjo pakviesti M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Raimonda Andrulienė                                             Civilinė byla Nr. e2A-1483-459/2016Teisėjas Mantas Ūsas                                                              (Proceso Nr. 2-24-3-00559-2015-8)                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                   (S)                                                                                                   2.3.2.6; 2.3.2.9.1; 3.3.1.18; 3.3.1.20.

                                                                                                       KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. lapkričio 4 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, Alvydo Žerlausko,raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės S. L. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovei S. L., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui, kaimo bendruomenei ,,Smilgynai ir kaimynai“ ir atsakovės S. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypo dydžio nustatymo bei naudojimosi tvarkos nustatymo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

Ginčo esmė: patikslintame ieškinyje ieškovė prašė:

1) pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai teisę be bendraturtės S. L. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka pateikti tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylÄ ;

2) pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai teisę be bendraturtės S. L. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka pateikti sprendimui nustatyti kadastro duomenis priimti Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylÄ ;

3) pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai teisę be bendraturtės S. L. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka pateikti VĮ Registrų centrui dokumentus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenims įrašyti Nekilnojamojo turto registre;

4) nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtÄ Å¾emės sklypo kadastrinių matavimų bylÄ ;

5) nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpės naudojimosi tvarkÄ pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos parengtÄ naudojimosi tvarkos schemÄ .Atsakovė S. L. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, jame prašė:

1) nustatyti 1,4433 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perkamos dalies dydį atsižvelgiant į buvusį susitarimÄ , t. y. pripažinti atsakovei teisę pirkti 1 ha Å¡io žemės sklypo;

2) nustatyti naudojimosi tvarkÄ 1,4433 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB ,,Klaipėdos inžinieriniai tinklai“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ teisminiam ginčui spręsti. Nustatyti, kad S. L. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B (balta spalva), 9570 kv. m ploto, po pastatais esančiomis Å¡io žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu N (32 kv.

m) ir indeksu E (27 kv. m). Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A1 (3438 kv. m), bei dalimi, plane pažymėta indeksu A2, kurios plotas 631 kv. m (raudona spalva), naudosis Klaipėdos rajono savivaldybes administracija. Bendram Å¡alių naudojimui paskirti žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ indeksu M (violetinė spalva), turinčiÄ 170 kv. m ploto, ir žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ indeksu C, kurios bendras plotas – 565 kv. m;

3) nustatyti naudojimosi tvarkÄ pastogės patalpa, esančia gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal G. V. 2015 m. balandžio mėn. parengtÄ pastogės schemÄ M:100. Nustatyti, kad laiptų į pastogę paprastojo remonto darbų, atliekamų pagal G. V. parengtÄ schemÄ , kainÄ lygiomis dalimis atlygins abi ginčo Å¡alys. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė: Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-06-08 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nurodė, jog atsakovės atstovė tvirtina, kad 1992 metais ieÅ¡kovė neprieÅ¡taravo, kad atsakovei S. L. bÅ«tų suformuotas 1 ha dydžio žemės sklypas.

Atsakovės mama M. N. – buvusi gyvenamųjų patalpų savininkė, 1992 m. pradėjo žemės sklypo privatizavimo procedÅ«ras, tačiau jų neužbaigė ne dėl savo kaltės, o dėl už žemės privatizavimÄ atsakingų valstybės tarnautojų aplaidumo. Valstybės tarnautojai surašė žemės sklypo įkainojimo aktÄ , kuriuo M. N. parduodamÄ 1 ha ploto žemės sklypÄ Ä¯vertino 4995 investicinių čekių. 1992-10-29 M. N. sumokėjo nurodytÄ sumÄ . Po to valstybės tarnautojai privalėjo pakviesti M.

N. pasiraÅ¡yti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovės atstovė tvirtino, jog teisiniai santykiai susiformavo 1992 metais, tuo metu M. N. už 1 ha žemės sklypÄ sumokėjo nurodytÄ sumÄ . 1992-07-24 Klaipėdos rajono valdyba priėmė potvarkį leisti parduoti minėto dydžio žemės sklypÄ . Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 1992-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 89 (netekęs galios 1993-07-29) ,,Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės“ 8 punkte buvo numatyta, jog supažindinusi pirkėjÄ su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo - pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas turėjo pateikti Å¡iuos dokumentus miesto (rajono) valdybai.

Miesto (rajono) valdyba leidimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ privatinės nuosavybės teise tvirtino savo potvarkiu. Teismas pažymėjo, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Klaipėdos rajono valdyba priėmė potvarkį, kuriuo M. N. buvo leista pirkti valstybinę žemę. Pateiktame žemės sklypo įkainojimo akte nėra jokių duomenų apie priimtÄ leidimÄ . IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdžio metu kategoriÅ¡kai patvirtino, jog Klaipėdos rajono savivaldybė neturi M.

N. valstybinės žemės pirkimo dokumentų. Å ie dokumentai neiÅ¡likę, nežinoma atliktų valstybinės žemės pirkimo procedÅ«ros apimtis. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas atmetė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žemės sklypo dalių nustatymo. Atmesdamas šį reikalavimÄ , teismas atmetė ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kadangi parengtas UAB ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ projektas neatitinka bendraturčiams tenkančių dalių dydžių.Kadangi atsakovės reikalavimÄ dėl žemės sklypo dalies nustatymo atmetė, o atsakovė ieÅ¡kovės pateiktų žemės sklypo kadastrinių matavimų sprendinių neginčijo, todėl Å¡iuos ieÅ¡kinio reikalavimus teismas tenkino.Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovė nepateikė teismui savo pasiÅ«lymų (projektų) dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo pagal ieÅ¡kovės nurodytas žemės sklypo dalių apskaičiavimo proporcijas.

Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.Vertindamas Å¡alių pateiktus specialistų dokumentus, susijusius su naudojimusi ginčo palėpe, teismas nurodė, jog atsakovės projektui įgyvendinti reikia atlikti statybos darbus, kurie susiję su papildomomis iÅ¡laidomis. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija neketina finansuoti atsakovės pageidaujamų statybos darbų, motyvuodama tuo, jog Å¡ie darbai ekonomiÅ¡kai nenaudingi ir neracionalÅ«s. Atsakovė pageidauja, kad pusę Å¡ių darbų iÅ¡laidų atlygintų Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Teismas pripažino, jog ieÅ¡kovės pateiktas naudojimosi palėpe projektas yra ekonomiÅ¡kesnis bei racionalesnis, nereikalauja papildomų iÅ¡laidų.Teismas sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, jog racionaliausia bÅ«tų nustatyti tokiÄ naudojimosi palėpe tvarkÄ , kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija naudotųsi palėpės patalpomis, esančiomis virÅ¡ Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausančių, pirmame pastato aukÅ¡te esančių patalpų, atsakovė – palėpės dalimi virÅ¡ jai priklausančių patalpų.

Plotas paskirstomas proporcingai pirmame aukÅ¡te esančių patalpų plotui, taip pat iÅ¡skirtas bendro naudojimo plotas.Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės pateiktoje schemoje nesilaikoma ploto proporcingumo principo.Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, teismas tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl naudojimosi palėpės patalpa tvarkos nustatymo. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: Apeliaciniame skunde atsakovė praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-06-08 sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.Atsakovė nurodo, jog buvusi savininkė M.

N., turėdama žemės sklypo įkainojimo aktÄ , kuriame nurodyta, kad jis patvirtintas 1992-07-24 potvarkiu bei sumokėjusi apskaičiuotÄ Å¾emės sklypo kainÄ , turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį, kad jos naudojamo 1 ha žemės sklypo privatizavimo procesas yra įvykdytas tinkamai. Todėl atsakovės teisės ir teisėti interesai, sumažinant jai tenkančiÄ bendro sklypo dalį, negali bÅ«ti pažeisti.Pagal 1992-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 89 (netekęs galios 1993-07-29) ,,Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės“ nuostatas mokėjimo praneÅ¡imas galėjo bÅ«ti siunčiamas pirkėjui tik po to, kai potvarkiu patvirtinamas įkainojimo aktas – taigi tokio praneÅ¡imo pirkėjai įteikimas vertintinas kaip dar vienas įrodymas, kad toks potvarkis buvo priimtas.Esant neiÅ¡spręstam ginčui dėl naudojimosi sklypu tvarkos, skundžiamu sprendimu nepagrįstai tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai pripažinti ieÅ¡kovei teisę be atsakovės sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kompetentingoms institucijoms tikrinti kadastrinių matavimų bylÄ , o taip pat VÄ® Registrų centrui pateikti dokumentus kadastro duomenims Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡yti.Atsakovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl naudojimosi ginčo palėpe tvarkos nustatymo, nes:

1) teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalį, numatančiÄ , kad Å¡ios kategorijos bylose yra nustatoma tvarka, pagal kuriÄ bendraturčiai naudosis atskiromis, izoliuotomis namo, buto patalpomis;

2) naudojimosi tvarka yra nustatyta patalpoms, kurios nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre;

3) teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka byloje surinktų įrodymų bei faktinių aplinkybių; teismas neatsižvelgė į susiklosčiusius bendro daikto naudojimo santykius.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad jis iÅ¡ esmės grindžiamas tais pačiais motyvais kaip ir prieÅ¡ieÅ¡kinis, dėl kurio argumentų pagrįstumo pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai pasisakė.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius praÅ¡o skundÄ atmesti.

Nurodo, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog valstybei atstovaujanti institucija individualiu teisės aktu bÅ«tų patvirtinusi leidimÄ M. N. įsigyti 1 ha žemės sklypÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nuomos mokesčių už 1 ha sklypÄ mokėjimas nėra reikÅ¡mingas įrodomasis faktas. Mokesčiai buvo mokami tuo metu, kai žemė buvo valstybės nuosavybė, be to, Vyriausybės 1999-03-09 nutarime Nr. 260 nėra numatyta galimybė atsižvelgti į šį faktÄ .

Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nuosavybės teise valdo negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ mokyklÄ su bendrojo naudojimo patalpomis, esančiÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 58,45 kv. m.

Atsakovė S. L. Å¡iame pastate valdo butÄ /patalpÄ â€“ gyvenamÄ jÄ patalpÄ su bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 63,36 kv. m. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-06-10 įsakymu Nr. 12VÄ®-(14.12.2)-1148 „Dėl Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Klaipėdos rajone“ prie statinių (duomenys neskelbtini), suformuotas 1,35 ha žemės sklypas.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2014-12-11 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1737 „Dėl Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1148, pakeitimo“ žemės sklypo plotas padidintas iki 1,4433 ha.

IeÅ¡kovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama:

1) pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai teisę be bendraturtės S. L. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka pateikti tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylÄ ;

2) pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai teisę be bendraturtės S. L. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka pateikti sprendimui nustatyti kadastro duomenis priimti Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylÄ ;

3) pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai teisę be bendraturtės S. L. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka pateikti VĮ Registrų centrui dokumentus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenims įrašyti Nekilnojamojo turto registre;

4) nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtÄ Å¾emės sklypo kadastrinių matavimų bylÄ ;

5) nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpės naudojimosi tvarkÄ pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos parengtÄ naudojimosi tvarkos schemÄ . Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, jame prašė:

1) nustatyti 1,4433 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perkamos dalies dydį atsižvelgiant į buvusį susitarimÄ , t. y. pripažinti atsakovei teisę pirkti 1 ha Å¡io žemės sklypo;

2) nustatyti naudojimosi tvarkÄ 1,4433 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB ,,Klaipėdos inžinieriniai tinklai“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ teisminiam ginčui spręsti.

3) nustatyti naudojimosi tvarkÄ pastogės patalpa, esančia gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal G. V. 2015 m. balandžio mėn. parengtÄ pastogės schemÄ M:100. Nustatyti, kad laiptų į pastogę paprastojo remonto darbų, atliekamų pagal G. V. parengtÄ schemÄ , kainÄ lygiomis dalimis atlygins abi ginčo Å¡alys.Atsakovė reiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti jai teisę pirkti 1 ha ginčo žemės sklypo. Tvirtino, jog 1992 metais ieÅ¡kovė neprieÅ¡taravo, jog atsakovei S. L. bÅ«tų suformuotas 1 ha dydžio žemės sklypas.

Atsakovės mama M. N. – buvusi gyvenamųjų patalpų savininkė – 1992 m. pradėjo žemės sklypo privatizavimo procedÅ«ras pagal tuo metu galiojusį 1992-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ Nr. 89 (netekęs galios 1993-07-29) ,,Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės“, tačiau jų neužbaigė dėl už žemės privatizavimÄ atsakingų valstybės tarnautojų aplaidumo.

Valstybės tarnautojai surašė žemės sklypo įkainojimo aktÄ , kuriame M. N. parduodamÄ 1 ha ploto žemės sklypÄ , esantį Sėlenų k., Klaipėdos r., įvertino 4995 investicinių čekių. 1992-10-29 M. N. sumokėjo nurodytÄ sumÄ . Po to valstybės tarnautojai privalėjo M. N. pakviesti pasiraÅ¡yti valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties. Atlikus Å¡iuos procedÅ«rinius veiksmus, M. N. bÅ«tų tapusi 1 ha žemės sklypo dalies savininkė. Atsakovės atstovė tvirtino, jog buvo pažeisti atsakovės teisėti interesai ir lÅ«kesčiai privatizuoti 1 ha žemės sklypÄ .Kolegija pažymi, jog atsakovės nurodomu laikotarpiu žemės sklypo privatizavimo procedÅ«ras reglamentavo 1992-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 89 (netekęs galios 1993-07-29) ,,Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės“.

Jo 6 punkte buvo numatyta, jog gavusi asmens praÅ¡ymÄ parduoti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį suraÅ¡o sklypo įkainojimo aktÄ bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektÄ ir supažindina su Å¡iais dokumentais pirkėjÄ . Supažindinusi pirkėjÄ su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia Å¡iuos dokumentus miesto (rajono) valdybai.

Miesto (rajono) valdyba leidimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu. Miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ privatinės nuosavybės teise: siunčia praneÅ¡imÄ pirkėjui, nurodydama sumÄ , kuriÄ pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamÄ Å¾emės sklypÄ , banko įstaigos pavadinimÄ ir sÄ skaitos numerį, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo vietÄ ir laikÄ ; įpareigoja miesto žemėtvarkininkÄ duoti nurodymÄ atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamÄ Å¾emės sklypÄ riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagÄ .

Pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos praneÅ¡imÄ , iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos sumoka praneÅ¡ime nurodytÄ sklypo kainÄ (arba privalomÄ jÄ jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas iÅ¡simokėtinai) ir su apmokėjimÄ patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Jeigu pirkėjas per nustatytÄ laikÄ nesumoka praneÅ¡ime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, Å¡i sutartis nesudaroma.

Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinama notariÅ¡kai ir per mėnesį turi bÅ«ti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Å ių sÄ lygų nesilaikymas daro pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančiÄ (nutarimo 7 – 10 punktai).Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo, jog sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau teigė, jog tai nebuvo padaryta dėl valstybės tarnautojų kaltės. Tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė.

Kita vertus, atsakovė nereiÅ¡kė reikalavimo pripažinti pirkimo – pardavimo sutartį sudaryta.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad įvertinus galiojusį naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog valstybės valia parduoti žemę jos naudotojui, atitinkančiam teisės aktuose nustatytus subjektiÅ¡kumo kriterijus, turėjo bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama leidimu, tvirtinamu savivaldybių administravimo subjekto priimamu individualiu teisės aktu – potvarkiu.

Dėl to tik esant tokiam individualiam teisės aktui yra teisinis pagrindas pripažinti, kad yra vienos iÅ¡ valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties Å¡alies – valstybės valia sudaryti tokiÄ sutartį ir tik tuomet kitai susitariančiai Å¡aliai, įvykdžiusiai sutartinius įsipareigojimus, o valstybei vengiant įforminti sandorį notarine tvarka, atsirastų teisė reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2007).Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad valstybei atstovaujanti Klaipėdos rajono valdyba individualiu teisės aktu bÅ«tų patvirtinusi leidimÄ M.

N. įsigyti 1 ha žemės sklypÄ Sėlenų k., Klaipėdos r. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog Klaipėdos rajono valdyba priėmė potvarkį, kuriuo M. N. buvo leista pirkti valstybinę žemę. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pateiktame žemės sklypo įkainojimo akte nėra jokių duomenų apie priimtÄ leidimÄ . Atsakovė teigia, jog atsižvelgiant į tuo metu nustatytos procedÅ«ros eigÄ , toks potvarkis turėjo bÅ«ti priimtas, taigi įrodinėja potvarkio egzistavimÄ netiesioginiais įrodymais.

Tačiau kolegija pažymi, jog ieÅ¡kovės atstovas teismo posėdžio metu kategoriÅ¡kai patvirtino, jog Klaipėdos rajono savivaldybė neturi M. N. valstybinės žemės pirkimo dokumentų. Å ie dokumentai neiÅ¡likę, nežinoma atliktų valstybinės žemės pirkimo procedÅ«rų apimtis. Byloje nėra ir duomenų apie tai, kodėl nebuvo sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, o, kaip jau minėta, atsakovė reikalavimo pripažinti sutartį sudaryta nereiÅ¡kė.Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės reikalavimÄ pripažinti jai teisę privatizuoti 1 ha ginčo žemės sklypo atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ .Pažymėtina, jog pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ , jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Tokiu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai (Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punktas). Taisyklėse nėra numatyta galimybė nustatyti privatizuotino sklypo dalies dydžio pagal faktinį naudojimÄ . Galimybė įteisinti sklypo dalių dydžius, atsižvelgiant į faktinį naudojimÄ , nutarime suteikta numatant galimybę bendraturčiams susitarti, tačiau Å¡iuo atveju Å¡alys tokio susitarimo nepateikė.

Atsakovės teiginys, jog Klaipėdos rajono savivaldybė potvarkiu patvirtindama M. N. privatizuojamo sklypo dydį ir apskaičiuodama sklypo kainÄ iÅ¡reiÅ¡kė savo, kaip bendraturtės sutikimÄ , neatitinka faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo. Akivaizdu, jog pagal 1992 metais galiojusį teisinį reglamentavimÄ M. N. nerealizavo savo teisės privatizuoti 1 ha dydžio žemės sklypÄ , o pagal Å¡iuo metu galiojantį reglamentavimÄ ieÅ¡kovė, kaip bendraturtė, nesutinka, jog atsakovei bÅ«tų skirtas didesnis sklypas, nei turėtų tekti pagal 1999-03-09 taisyklėse numatytas proporcijas.Konstatavus, jog atsakovės reikalavimas pripažinti teisę privatizuoti 1 ha ploto žemės sklypÄ nepagrįstas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl leidimo pateikti kompetentingoms institucijoms kadastrinių matavimų bylÄ be bendraturtės sutikimo ir naudojimosi sklypu tvarkos pagal kadastrinių matavimų bylÄ nustatymo vertintinos kaip teisėtos ir pagrįstos.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės nesutikimas dėl kadastrinių matavimų bylos ir naudojimosi sklypu tvarkos buvo grįstas iš esmės tuo, jog ji manė, kad jai turėtų priklausyti didesnė sklypo dalis. Atsakovė kitų žemės sklypo kadastrinių matavimų sprendinių neginčija. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus atstovė patvirtino, jog UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengė ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pateikė tikrinti Klaipėdos rajono skyriui.

Klaipėdos rajono skyrius, atlikęs patikrÄ , 2014-12-15 surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktÄ , kuriame konstatavo, kad žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas ir žemės sklypo planas nesuderintas su pastato bendrasavininku. Kitų pažeidimų nenustatyta. Atsakovė nepateikė teismui savo pasiÅ«lymų dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo pagal ieÅ¡kovės nurodytas žemės sklypo dalių apskaičiavimo proporcijas, nenurodė jokių rimtų argumentų, paneigiančių ieÅ¡kovės praÅ¡omos nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos pagrįstumÄ , taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovės reikalavimus.

Atsakovė taip pat ginčija teismo sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta naudojimosi palėpe tvarka pagal ieÅ¡kovės parengtÄ naudojimosi tvarkos schemÄ . CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka ir bÅ«dai. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tai reiÅ¡kia, kad įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais.

Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrÄ jÄ dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikÅ¡mės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alių konfliktinei situacijai Å¡alinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

T. ir kt. v. D. K. , bylos Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-956/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo.

Siekdamas Å¡ių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L. , bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L. , bylos Nr. 3K-3-353/2009).

Savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo Å¡io modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.IeÅ¡kovės atstovas, posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pasisakydamas dėl Å¡io reikalavimo, paaiÅ¡kino, jog patvirtinus naudojimosi palėpe tvarkÄ pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos parengtÄ naudojimosi tvarkos schemÄ ieÅ¡kovė savo lėšomis parengs techninę dokumentacijÄ palėpės izoliuotoms patalpoms įrengti.

IeÅ¡kovė 2011-02-17 panaudos sutarties pagrindu kaimo bendruomenei ,,Smilgynai ir kaimynai“ perleido naudotis jai nuosavybės teise priklausančiÄ namo dalį. Bendruomenė dalyvauja Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų projektuose. Å ių projektų lėšomis atliktas bendruomenei perduotų pirmo aukÅ¡to patalpų remontas. Nusistačiusi naudojimosi palėpe tvarkÄ , bendruomenė galės pretenduoti į pinigines lėšas palėpės statybos darbams atlikti. IeÅ¡kovė nesutiko su atsakovės pateikta palėpės naudojimosi tvarka.

Atsakovės siÅ«lomai laiptų pertvarkai reikia atlikti kapitalinį remontÄ . IeÅ¡kovė pateikė 2016-01-09 darbo grupės suraÅ¡ytÄ vidaus laiptų, esančių gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), permontavimo galimybės įvertinimo aktÄ . Å iame akte konstatuojama, jog apžiÅ«rėjus medinius vidaus laiptus nustatyta, kad jie yra naudojami kaip bendrojo naudojimo objektas. Siekiant pakeisti medinių laiptų konfigÅ«racijÄ , bÅ«tina paÅ¡alinti iÅ¡ilgai laiptų einančiÄ neÅ¡ančiÄ medinę perdangos sijÄ .

Darbai, kurių metu silpninamos pastato neÅ¡ančiosios konstrukcijos, priskiriami prie kapitalinio remonto darbų (Statinio techninis reglamentas STR 1.01.08:2002, 10 punktas), kurių vykdymas galimas tik tada, kai norimiems darbams parengiamas techninis darbo projektas ir gaunamas statybos darbų leidimas juos vykdyti. Be to, siekiant permontuoti laiptus, bÅ«tina panaikinti 1 aukÅ¡te esančiÄ tualeto patalpÄ . Atsižvelgiant į tai, kad laiptų permontavimas pareikalautų labai daug lėšų (projekto parengimas, statybos leidimo gavimas, laiptų perdirbimo, esamo tualeto iÅ¡ardymo ir naujo įrengimas), darbo grupė nurodė, kad laiptų konstrukcijos pakeitimas (permontavimas) ekonomiÅ¡kai nenaudingas ir neracionalus.Atsakovė nesutikdama su ieÅ¡kovės įrodymais pateikė G.

V. 2015 m. balandžio mėn. parengtÄ pastogės schemÄ M:100, kurios pastabose teigiama, jog prieÅ¡ pasidalijant neįrengtÄ pastogę reikia atlikti paprastojo remonto darbus – perdaryti laiptus. PrieÅ¡ Å¡ių darbų atlikimÄ , reikia įvertini laiptų konstrukcijas.Pirmosios instancijos teismas įvertino abiejų Å¡alių pateiktus specialistų dokumentus ir nurodė, jog atsakovės S. L. projektui įgyvendinti reikia atlikti statybos darbus, kurie susiję su papildomomis iÅ¡laidomis. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija neketina finansuoti atsakovės pageidaujamų statybos darbų, motyvuodama tuo, jog Å¡ie darbai ekonomiÅ¡kai nenaudingi ir neracionalÅ«s. Atsakovė S. L. pageidauja, kad pusę Å¡ių darbų iÅ¡laidų atlygintų Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės pateiktas naudojimosi palėpė tvarkos projektas yra ekonomiÅ¡kesnis bei racionalesnis, nereikalauja papildomų iÅ¡laidų. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos siÅ«loma naudojimosi palėpe tvarka, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė naudojasi patalpomis, esančiomis virÅ¡ Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausančių pirmame pastato aukÅ¡te esančių patalpų, o atsakovė – palėpės dalimi virÅ¡ jai priklausančių patalpų, plotas paskirstomas proporcingai pirmame aukÅ¡te esančių patalpų plotui, taip pat iÅ¡skirtas bendro naudojimo plotas, yra racionali, ekonomiÅ¡ka, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus, proporcingumo principÄ .

Atsakovė teigia, jog pastogėje esančia 25,53 kv. m ploto patalpa ir Å¡alia jos esančia rÅ«kykla daug metų naudojosi ankstesnės savininkės M. N. Å¡eima. Teismo argumentas, jog tai, kad atsakovė savavaliÅ¡kai be kito bendraturčio sutikimo įrengė patalpÄ , negali bÅ«ti reikÅ¡minga faktinė aplinkybė nustatyti kitokiÄ palėpės naudojimo tvarkÄ , nei nurodyta ieÅ¡kinyje, yra nepagrįstas, nes Å¡i patalpa įrengta prieÅ¡ daug metų ir ankstesni patalpų valdytojai nei M. N., nei S. L. pretenzijų nereiÅ¡kė.

Pasisakant dėl šio atsakovės argumento, pažymėtina, jog atsakovė nenuginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, jog iki civilinės bylos iškėlimo ieškovei bei bendruomenei nebuvo leidžiama patekti į palėpes patalpas, taip buvo trukdoma naudotis priklausančiomis patalpomis. Atsakovė neįrodė, jog naudojimosi tvarkos nustatymas pagal faktinę patalpų naudojimo padėtį yra racionalesnis ir labiau atitinka šalių interesus, tuo labiau, kad, kaip minėta, atsakovė nepaneigė, jog ieškovei apskritai trukdoma naudotis patalpomis.

Be to, atsakovė nepateikė patikimų įrodymų, jog, kaip ji teigia, ankstesni patalpų valdytojai buvo sutarę dėl palėpės patalpos 3-1 įrengimo ir naudojimosi ja. Kita vertus, kaip nurodo pati atsakovė, patalpa įrengta prieÅ¡ daug metų – maždaug 1950 m., akivaizdu, jog patalpÄ Ä¯rengė ne pati atsakovė, todėl ji jokių realių nuostolių nepatirs.Atsakovė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė naudojimosi tvarkÄ Nekilnojamojo turto registre neįregistruotam objektui.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija parengė palėpės kadastrinių matavimų bylÄ bei pateikė jÄ VÄ® Registrų centrui, praÅ¡ydama įregistruoti palėpę. VÄ® Registrų centras 2015-03-05 sprendimu Nr.(4.6.10)RS-384 praÅ¡ymo netenkino vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktu. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 153 punkto pastaboje numatyta, kad pastogės (palėpės) kadastriniai matavimai neatliekami, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendro naudojimo patalpa – pastogė (palėpė) suformuojama atskiru nekilnojamojo turto objektu.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos nuomone, formuoti palėpę kaip atskirÄ nekilnojamÄ jį objektÄ netikslinga, nes keistųsi pastato paskirtis, dėl to reikėtų rengti papildomus dokumentus, o tai susiję su papildomomis iÅ¡laidomis. Kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, bei į tÄ faktÄ , jog Å¡alys nesutaria dėl naudojimosi palėpe tvarkos, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė naudojimosi palėpe tvarkÄ .Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                    Raimonda Andrulienė Kolegijos teisėjai                                                                                      AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                                                                                                                            Alvydas Žerlauskas                                                                                                                                                                                                                                                   Â