a448983c-cf33-400a-a6f4-ec4e2d7d7de8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1669-996/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28814-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.8; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“ atstovei advokatei Gintarei RaiÅ¡utienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

M. (A. M.) dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : uždaroji akcinė bendrovė „Eurotransport24“ (toliau – ieÅ¡kovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (el. b. t. I, b. l. 102–106) A. M. (A. M.) (toliau – atsakovas, darbuotojas), praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovo 9 636,12 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad atsakovas 2019 m. balandžio mėnesį iÅ¡vyko jos nurodymu į reisÄ (tikslu pristatyti krovinius į paskirties vietas) su jos vilkiku (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (toliau – vilkikas) ir puspriekabe (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (toliau – puspriekabė) (toliau kartu – transporto priemonė), 2019 m. balandžio 23 d. atsakovas, (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę, dėl savo neteisėtų veiksmų, sÄ moningai, tyčia nesilaikydamas darbo/poilsio režimo, savavaliÅ¡kai pažeidė minėtÄ darbo/poilsio režimÄ , dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė buvo sugadinta, iÅ¡ transporto priemonės po atsakovo sukelto eismo įvykio iÅ¡tekėjo kuras ir alyva, ko pasekoje turėjo bÅ«ti valoma eismo įvykio vieta.

Nurodė, kad dėl 2019 m. balandžio 23 d. įvykio įmonė patyrė 19 216,89 Eur nuostolių sumÄ :

1) dėl transporto priemonės nuvežimo iÅ¡ įvykio vietos į bazę ir saugojimo po 2019 m. balandžio 23 d. įvykusio įvykio Vokietijoje, kurį sukėlė atsakovas, taip pat dėl įvykio vietos valymo po alyvos ir kuro nutekėjimo, sumokėjo 4 226,56 Eur sumÄ , Å¡iÄ sumÄ patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „Falck Lietuva“ (toliau – UAB „Falck Lietuva“) 2019 m. balandžio 26 d. iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 4 226,56 Eur (be PVM) ir jos apmokėjimÄ patvirtinantis dokumentas, 2) 1 350 Eur suma, patirta dėl 2019 m. balandžio 23 d. eismo įvykio metu sugadinto vilkiko transportavimo iÅ¡ Vokietijos į LietuvÄ , Å¡iÄ sumÄ patvirtina UAB „Falck Lietuva“ 2019 m. balandžio 29 d. iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 1 350 Eur (be PVM) ir jos apmokėjimÄ patvirtinantis dokumentas, 3) vilkikui įvykio metu padaryta žala sudaro 13 640,33 Eur (be PVM), tÄ patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „Transtiros sunkvežimių servisas“ (toliau – UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“) sÄ mata Nr. (duomenys neskelbtini).

PaaiÅ¡kino, kad 2019 m. balandžio 29 d. su atsakovu sudarė susitarimÄ , pagal kurį atsakovas įsipareigojo atlyginti dėl 2019 m. balandžio 23 d. įvykio atsiradusiÄ Å¾alÄ , kuri įmonės geranoriÅ¡kai buvo sumažinta iki 10 000 Eur, pagal minėtÄ susitarimÄ iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio buvo iÅ¡skaityta 363,88 Eur skolos suma, atsakovas savo iniciatyva ir praÅ¡ymu 2019 m. gegužės 16 d. nutraukė darbo sutartį, pagal minėto susitarimo 1.3. punktÄ , jei darbo sutartis nutraukiama, atsakovas įsipareigoja per 30 dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos atlyginti susitarime nurodytÄ Å¾alÄ , žalos atlyginimo terminas suėjo 2019 m. birželio 15 d., tačiau atsakovas padarytos žalos taip ir neatlygino, todėl 2019 m. birželio 19 d. atsakovui buvo pateikta pretenzija su praÅ¡ymu atlyginti 9 636,12 Eur žalÄ (10 000 Eur – 363,88 Eur), tačiau atsakovas į minėtÄ pretenzijÄ nereagavo, į skambučius neatsiliepė, patirtos žalos/jos dalies neatlygino.

Pabrėžė, kad surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovas, vykdydamas darbines pareigas pagal su įmone sudarytÄ darbo sutartį, padarė įmonei žalÄ tyčiniais, sÄ moningais veiksmais. Atkreipė dėmesį į tai, kad darbuotojas savo paaiÅ¡kinime nurodė, jog jis nutarė tęsti darbo laikÄ iki 15 valandų ir bendras vairavimo laikas tuo metu sudarė 5,5 valandos, jam netikėtai užsimerkė akys ir jis atsigavo tik tada, kai jau važiavo žvyruotu kelkraščiu, likus 10 metrų iki apsauginio kelio atitvaro pradėjo stabdyti, tačiau įvažiavo į apsauginį kelio atitvarÄ , kurį apgadino, taip pat apgadino ir transporto priemonę.

Nurodė, kad privalomas transporto priemonės vairavimo ir poilsio laiko normas nustato 1970 m. liepos 1 d. Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (toliau – AETR susitarimas), kurio dalyvėmis yra tiek Lietuva, tiek Baltarusija, todėl vežimo metu darbuotojas neabejotinai turėjo jomis vadovautis, AETR susitarimo 7 straipsnis įtvirtina, kad 4,5 valandos vairavęs vairuotojas turi ilsėtis ne mažiau kaip 45 minutes ir ši pertrauka gali būti pakeičiama ne trumpesnėmis kaip 15 minučių trukmės pertraukomis.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, yra akivaizdu, kad atsakovas sÄ moningai pažeidė minėtas taisykles, ko pasekoje ir kilo žala. Nurodė, kad bet kokiu atveju atsakovui, kaip vairuotojui, turėjo bÅ«ti žinomos bendrosios kelių eismo taisyklės, draudžiančios vairuoti esant sveikatos sutrikimams ar nuovargiui, nes tokia bÅ«sena neužtikrina saugaus transporto priemonės vairavimo ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, todėl, ieÅ¡kovės vertinimu, žalÄ atsakovas įmonei padarė tyčiniais veiksmais (netiesioginė tyčia), nes atsakovas suprato ir turėjo suprasti savo veikos neteisėtumÄ , padarinius (t. y., kad vairuoja pažeisdamas darbo ir poilsio režimÄ , ko pasekoje gali sukelti žalÄ ) ir leido sÄ moningai žalai/padariniams kilti.

Pabrėžė, kad faktas, jog asmuo sÄ moningai nesiėmė priemonių žalai iÅ¡vengti, nors galėjo jų imtis, įrodo darbuotojo tyčios buvimÄ . Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (el. b. popierinio priedo l. 16–17, 26–27), kuriame nurodė su ieÅ¡kiniu nesutinkantis, bylÄ prašė nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad 2019 m. balandžio 23 d. su darbdavės transporto priemone, veždamas krovinį į paskirties vietÄ , pateko į eismo įvykį, dėl kurio jis buvo pripažintas kaltu, savo kaltės dėl sukelto eismo įvykio neneigė ir neneigia.

Nurodė, kad transporto priemonė buvo drausta kasko draudimu, įmonei žalÄ atlygino draudimo bendrovė. Pažymėjo, kad įmonės vadovas reikalavo, jog jis atlygintų 10 000 Eur žalÄ , bet jos apskaičiavimÄ patvirtinančių dokumentų neturėjo, vėliau įmonė inicijavo ekspertizės atlikimÄ , apie kuriÄ jo neinformavo, ekspertizės įstaiga nustatė 10 000 Eur žalÄ , t. y. tiek, kiek reikalavo darbdavė, todėl ja abejoja. Teigė, kad jis iÅ¡ darbo buvo atleistas neteisėtai, jo sukeltas eismo įvykis rimtų pasekmių neturėjo, jo sveikatos bÅ«kle įmonė po eismo įvykio nesidomėjo, jam pagalbos nesuteikė, jo veiksmai nebuvo tyčiniai, darbo ir poilsio režimo 2019 m. balandžio 23 d. jis nepažeidė, nepagrįstai įmonė iÅ¡ jo darbo užmokesčio iÅ¡skaičiavo ir 363,88 Eur žalÄ , nes apie tai jo neinformavo.

IeÅ¡kovė pateikė 2020 m. gegužės 20 d. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad atsiliepime atsakovas nurodė niekuo nepagrįstus teiginius; ginčo eismo įvykio datai transporto priemonė buvo drausta transporto priemonių draudimu, tačiau tik nuo visiÅ¡ko sunaikinimo, kÄ patvirtina draudimo sutartis, kadangi ginčo įvykio metu transporto priemonė nebuvo sunaikinta, o tik apgadinta, įmonė jokios draudimo iÅ¡mokos negavo ir negalėjo gauti, todėl net nesikreipė į draudimo bendrovę, be to, jokia atsakovo nurodoma ekspertizė nebuvo atliekama, nuostolio dydį ir faktÄ patvirtina dvi sÄ skaitos faktÅ«ros ir jų apmokėjimÄ patvirtinantys įrodymai bei sÄ mata dėl vilkiko remonto (minėta sÄ mata sudaryta Audatex sistemos, skirtos skaičiuoti transporto priemonių remonto darbus, pagrindu).

Pastebėjo ir tai, kad atsakovas, pasiraÅ¡ydamas 2019 m. balandžio 29 d. susitarimÄ , pripažino savo neteisėtus veiksmus ir pareigÄ atlyginti 10 000 Eur žalÄ , pagal minėtÄ susitarimÄ iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio buvo iÅ¡skaityta 363,88 Eur skolos suma, taip pat atsakovas savo iniciatyva ir praÅ¡ymu 2019 m. gegužės 16 d. nutraukė darbo sutartį, atsakovas pagal susitarimÄ likusios žalos sumos neatlygino. Pažymėjo, kad nors atsakovas nurodė, jog teikia su atsiliepimu tachografo iÅ¡traukas, tačiau įmonės vilkikuose įmontuotuose tachografuose atspausdinus iÅ¡raÅ¡us visada yra nurodoma konkreti transporto priemonė, kad bÅ«tų galima identifikuoti, su kokia transporto priemone koks vairuotojas važiavo, Å¡iuo atveju atsakovo pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta transporto priemonė ir jos duomenys, todėl tai nėra ir negali bÅ«ti ginčo vilkiko tachografo duomenys.

Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog jis nepažeidė darbo ir poilsio režimo, nes Vokietijos policija savo pažymoje dėl ginčo eismo įvykio aiÅ¡kiai nurodė patikrinę visus duomenis ir dokumentus, kad eismo įvykis įvyko dėl pervargimo, visuotinai žinoma, kad Vokietijoje transporto priemonės vairavimas pervargus yra prilyginamas vairavimui esant neblaiviam, ko pasekoje atsakovui buvo skirta 2 000 Eur bauda, tÄ patvirtina ir pats atsakovas savo paaiÅ¡kinime dėl įvykio aplinkybių, t. y. iÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimo galima nustatyti, kad jis pažeidė darbo ir poilsio režimÄ .

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė advokatė palaikė ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . IeÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai. Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. birželio 28 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ atsakovas įmonėje pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2018 m. birželio 28 d.

Å¡alys sudarė papildomÄ susitarimÄ (sutartį) prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutartis darbuotojo praÅ¡ymu nutraukta 2019 m. gegužės 16 d. (el. b. t. I, b. l. 17–31); 2019 m. balandžio 23 d. atsakovui vairuojant jam patikėtÄ Ä¯monės transporto priemonę (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis (el. b. t. I, b. l. 32–56, 59–60), atsakovas 2019 m. balandžio 29 d. surašė paaiÅ¡kinimÄ dėl 2019 m. balandžio 23 d. įvykusio eismo įvykio (el. b. t.

I, b. l. 57–58), ieÅ¡kovė dėl po 2019 m. balandžio 23 d. įvykusio eismo įvykio pagalbos kelyje, transporto priemonės nuvežimo iÅ¡ įvykio vietos į bazę ir saugojimo, taip pat dėl įvykio vietos valymo po alyvos ir kuro nutekėjimo, UAB „Falck Lietuva“ sumokėjo 4 226,56 Eur sumÄ (be PVM) pagal UAB „Falck Lietuva“ 2019 m. balandžio 26 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. FL-191802 (el. b. t. I, b. l. 62–65, 113–114), ieÅ¡kovė dėl po 2019 m. balandžio 23 d.

įvykusio eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės transportavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) UAB „Falck Lietuva“ sumokėjo 1 350 Eur sumÄ (be PVM) pagal UAB „Falck Lietuva“ 2019 m. balandžio 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 66–67, 113–114), dėl 2019 m. balandžio 23 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytų apgadinimų vilkikui UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ buvo atliktas vilkiko remontas už 13 640,33 Eur (be PVM) sumÄ (el. b. t.

I, b. l. 73–74); 2019 m. balandžio 29 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė susitarimÄ dėl žalos atlyginimo, kuriuo atsakovas pripažino savavaliÅ¡kai pažeidęs įmonės instrukcijas, dėl savo kaltės padarydamas įmonei žalÄ , ieÅ¡kovė sumažino padarytÄ Å¾alÄ iki 10 000 Eur, kuriÄ darbuotojas sutiko darbdavei atlyginti (el. b. t. I, b. l. 75–77), pagal minėtÄ susitarimÄ iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio buvo iÅ¡skaityta 363,88 Eur skolos suma (el. b. t. I, b. l. 82–83), ieÅ¡kovė 2019 m. birželio 19 d. pateikė atsakovui pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo Nr. 19048131, praÅ¡ydama atlyginti likusiÄ neatlygintÄ Å¡alių sutartÄ 9 636,12 Eur žalÄ (el. b. t.

I, b. l. 84–85). Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . DK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ Å¡iais atvejais: 1) žala padaryta tyčia;

2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių;

3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo;

4) žala padaryta pažeidus pareigÄ saugoti konfidencialiÄ informacijÄ , susitarimÄ dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala;

6) kai visiÅ¡ko žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje. DK 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia Å¡alių susitarimu natÅ«ra arba pinigais neatlyginta žala gali bÅ«ti iÅ¡skaitoma iÅ¡ darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio raÅ¡ytiniu nurodymu. Tokios iÅ¡skaitos dydis negali virÅ¡yti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas iÅ¡ieÅ¡koti Å¡iÄ Å¾alÄ gali bÅ«ti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiÅ¡kėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Aukščiau aptarta bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas 2019 m. balandžio 23 d. vykdydamas savo darbines funkcijas komandiruotės metu (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį su ieÅ¡kovei priklausančia transporto priemone ir jÄ apgadino, už Å¡iÄ transporto priemonę jis buvo atsakingas, dėl ko ieÅ¡kovė patyrė nuostolių, susijusių su transporto priemonės nuvežimu iÅ¡ įvykio vietos į bazę, saugojimu, įvykio vietos valymu po alyvos ir kuro nutekėjimo, pargabenimu į (duomenys neskelbtini) bei jos remontu – UAB „Falck Lietuva“ 2019 m. balandžio 26 d. iÅ¡rašė ieÅ¡kovei PVM  sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 4 226,56 Eur sumai (be PVM) už suteiktÄ pagalbÄ kelyje, tarpininkavimÄ , kuro iÅ¡pumpavimÄ iÅ¡ pažeisto bako, įvykio vietos valymÄ po alyvos ir kuro nutekėjimo bei transporto priemonės nuvežimÄ Ä¯ bazę ir saugojimÄ , 2019 m. balandžio 29 d. iÅ¡rašė ieÅ¡kovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 1 350 Eur sumai (be PVM) už suteiktas transportavimo paslaugas, parvežant transporto priemonę iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kurias įmonė apmokėjo bankiniu pavedimu;

UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ remonto sÄ mata Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad vilkiko remontas įmonei kainavo iÅ¡ viso 13 640,33 Eur sumÄ (be PVM) – žalos dydžio įrodinėjimas sÄ matomis yra leistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Taigi, iÅ¡ viso dėl 2019 m. balandžio 23 d. įvykusio eismo įvykio įmonė patyrė 19 216,89 Eur žalÄ (be PVM) (4 226,56 Eur + 1 350 Eur + 13 640,33 Eur).

Pastebėtina, kad ieÅ¡kovės su 2020 m. gegužės 20 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais į bylÄ pateikta draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su priedu, draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog transporto priemonė buvo drausta tik nuo visiÅ¡ko sunaikinimo. Å iuo atveju tarp Å¡alių ginčas nekilo, kad transporto priemonė po ginčo įvykio nebuvo visiÅ¡kai sunaikinta, bylos medžiaga taip pat patvirtina tik transporto priemonės apgadinimÄ , tačiau ne visiÅ¡kÄ sunaikinimÄ , taigi, draudimas įmonei pagal draudimo sutartį nepriklausė, ji jokios draudimo iÅ¡mokos negalėjo gauti ir negavo.

Tuo tarpu atsakovo teiginiai apie kasko draudimÄ nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmetami. Taip pat atmetami atsakovo teiginiai apie atliktÄ ekspertizę, nes byloje tokius jo teiginius patvirtinančių įrodymų nėra. Kaip jau nustatyta aukščiau, atsakovas pas ieÅ¡kovę nuo 2018 m. birželio 28 d. dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju; darbuotojas pagal su įmone sudarytÄ darbo sutartį (darbo sutarties 5.10., 5.17. punktai) buvo įsipareigojęs laikytis nustatyto darbo grafiko bei darbo laiko trukmės, visÄ darbo laikÄ iÅ¡naudoti darbui, laikytis DK, įmonės darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais ir kitais įmonės vidaus dokumentais nustatytos tvarkos, kokybiÅ¡kai atlikti pavestas užduotis; darbuotojas pagal su įmone sudarytÄ papildomÄ susitarimÄ (sutartį) prie darbo sutarties (papildomo susitarimo (sutarties) 1.1., 1.14., 1.18.1., 1.18.4., 1.18.8. punktai) buvo įsipareigojęs rÅ«pintis jam patikėtos transporto priemonės techniniu stoviu, tinkamai vykdyti savo darbines pareigas, atlyginti žalÄ atsiradusiÄ dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo), iÅ¡laidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų, kitokių darbo tvarkos taisyklių, instrukcijų, susitarimų pažeidimo, be to, kiekvieno darbuotojo bendrosios pareigos yra dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmės, technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavės turtÄ .

Å alys 2019 m. balandžio 29 d. sudarytu susitarimu dėl žalos atlyginimo susitarė dėl 10 000 Eur žalos, padarytos dėl eismo įvykio, darbuotojo darbdavei atlyginimo, kuri bus iÅ¡skaičiuojama iÅ¡ jo darbo užmokesčio, o nutraukus darbo sutartį, likusi neiÅ¡skaičiuota žalos suma darbuotojo darbdavei bus atlyginta per 30 dienų po darbo sutarties nutraukimo. Byoje nėra įrodymų, kad po įmonės atliktos 363,88 Eur iÅ¡skaitos ir darbuotojo praÅ¡ymu jį atleidus iÅ¡ darbo darbuotojas įmonei, net jai pateikus darbuotojui pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo, įmonei bÅ«tų sumokėjęs sulygtos žalos likutį – 9 636,12 Eur.

Pastebėtina, kad darbuotojas, pasiraÅ¡ydamas 2019 m. balandžio 29 d. susitarimÄ dėl žalos atlyginimo, pats prisipažino savavaliÅ¡kai pažeidęs instrukcijas ir dėl savo kaltės padaręs įmonei 10 000 Eur žalÄ , kuriÄ sutiko atlyginti, sutiko ir su iÅ¡skaita, tai patvirtinadamas savo paraÅ¡u, taip pat pats pasirašė praÅ¡ymÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo, todėl vėlesnis darbuotojo persigalvojimas, vertinamas tik kaip nesÄ Å¾iningas veikimas, siekis iÅ¡vengti žalos atlyginimo. Teismas sutinka su ieÅ¡kove, kad atsakovas, vykdydamas darbines pareigas pagal su ieÅ¡kove sudarytÄ darbo sutartį, padarė ieÅ¡kovei žalÄ tyčiniais veiksmais.

Pažymėtina, kad atsakovas savo paties suraÅ¡ytame 2019 m. balandžio 29 d. paaiÅ¡kinime nurodė, jog jis pats nutarė tęsti darbo laikÄ iki 15 valandų ir bendras vairavimo laikas tuo momentu sudarė 5,5 valandos, 14-oje darbo valandoje jam netikėtai užsimerkė akys ir jis atsigavo tik tada, kai jau važiavo žvyruotu kelkraščiu, likus 10 metrų iki apsauginio kelio atitvaro pradėjo stabdyti, tačiau ant žvyro blogai veikė automobilio vairas ir stabdžiai, ko pasekoje jis įvažiavo į apsauginį kelio atitvarÄ , kurį apgadino, taip pat apgadino ir ieÅ¡kovės transporto priemonę.

Pabrėžtina, kad (duomenys neskelbtini) policijos tarnyba Ulmo policijos prezidiumas konstatavo, jog eismo įvykis įvyko dėl atsakovo pervargimo. Pats atsakovas 2019 m. balandžio 29 d. susitarime dėl žalos atlyginimo pripažino, kad jis 2019 m. balandžio 23 d. savavaliÅ¡kai pažeidė įmonės instrukcijas, dėl savo kaltės padarė įmonei 10 000 Eur žalÄ ir laisva valia sutinka tokio dydžio žalÄ Ä¯monei atlyginti. Kartu pastebėtina, kad atsakovo į bylÄ pateikta tachografo iÅ¡klotinė nepatvirtina, jog tai bÅ«tent ginčo vilkiko tachografo iÅ¡klotinė.

Taigi, pats atsakovas yra pripažinęs, kad žalÄ Ä¯monei padarė savavaliÅ¡kai, savo kaltais veiksmais, darbdavės kaltė nenustatyta. Pagal 1970 m. liepos 1 d. AETR susitarimo 7 straipsnio 1 ir 2 dalis, keturias su puse valandos vairavęs, vairuotojas turi ilsėtis ne mažiau kaip keturiasdeÅ¡imt penkias minutes, iÅ¡skyrus tÄ atvejį, kai prasideda poilsio laikotarpis ir Å¡i pertrauka gali bÅ«ti pakeičiama ne mažiau kaip penkiolikos minučių trukmės pertraukomis, kurios paskirstomos per visÄ vairavimo laikÄ arba tuoj po vairavimo taip, kad bÅ«tų laikomasi 1 dalies nuostatų.

Ä®vertinęs atsakovo paaiÅ¡kinimo turinį teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jau iki eismo įvykio atsakovas suvokė, jog jo savijauta (pervargimas) yra netinkama vairuoti transporto priemonę, todėl jis privalėjo imtis aktyvių veiksmų tam, kad bÅ«damas tokios bÅ«senos transporto priemonės nevairuotų – jis privalėjo nedelsdamas sustoti ir transporto priemonės toliau nevairuoti. Pabrėžtina, kad kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemonę esant sveikatos sutrikimams, nes bÅ«damas tokios bÅ«senos vairuotojas neužtikrina saugaus transporto priemonės vairavimo ir kelia pavojų kitiems eismo dalyvavimas, ir atsakovui, kaip profesionaliam tolimųjų reisų vairuotojui, tai buvo gerai žinoma.

Å iuo gi atveju, atsakovas draudimo vairuoti bÅ«nant tokios bÅ«klės (pervargimas) nepaisė, jokių aktyvių ir savalaikių veiksmų tam, kad užtikrintų ne tik tinkamÄ savo darbo pareigų atlikimÄ (saugų transporto priemonės vairavimÄ laikantis kelių eismo taisyklių), bet ir jam patikėtos transporto priemonės saugumÄ , kitų eismo dalyvių saugumÄ , neatliko, ko pasekoje dėl tokių savo neteisėtų veiksmų sukėlė eismo įvykį. Ä®vertinęs visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovas sÄ moningai pažeidė vairavimo ir poilsio laiko normas, sÄ moninigai nesilaikė draudimo vairuoti esant blogai savijautai (pervargimas) dėl ko ir kilo žala, kuri buvo padaryta tyčiniais veiksmais (netiesioginė tyčia), atsakovas suprato ir turėjo suprasti savo veikos neteisėtumÄ , padarinius, kad vairuoja bÅ«damas pervargęs, ko pasekoje gali sukelti žalÄ , ir leido sÄ moningai žalai (padariniams) kilti.

Tyčios forma, t. y. tiesioginė tyčia, kai darbuotojas supranta savo veikos neteisėtumÄ , padarinius ir sÄ moningai jų siekia, arba netiesioginė tyčia, kai sÄ moningai leidžiama Å¡iems padariniams atsirasti, neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl visiÅ¡ko žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog net ir nustatęs formalias materialinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali bÅ«ti pagrindu žalos atlyginimÄ mažinti ar reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015).

Å iuo atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo iniciatyva bÅ«tų atlyginęs Å¡alių sulygtÄ Å¾alos dydį pilnai ar iÅ¡ dalies, prieÅ¡ingai, atsakovas žinojo apie padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovei, Å¡alys sudarė susitarimÄ dėl žalos atlyginimo, kuriuo atsiradusiÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovė sumažino iki 10 000 Eur, pagal minėtÄ susitarimÄ iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio buvo iÅ¡skaityta 363,88 Eur skolos suma, atsakovas žadėjo grÄ Å¾inti likusiÄ sulygtÄ Å¾alos sumÄ , tačiau minėto įsipareigojimo neįvykdė net ir darbdavei pateikus jam pretenzijÄ , o ginčui persikėlus į teismÄ Ä—mė netgi neigti savo kaltę, kuriÄ pats savo paraÅ¡u buvo patvirtinęs. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių duomenų ar aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pagrindu žalos atlyginimÄ mažinti ar reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atmesti, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti 9 636,12 Eur žalos atlyginimÄ .

Be to, ieÅ¡kovė prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 9 636,12 Eur sumÄ , skaičiuojant nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas tokį ieÅ¡kovės reikalavimÄ laiko pagrįstu CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl priteisia jai iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ (9 636,12 Eur) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiÅ¡kai – ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiamas 9 636,12 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ (9 636,12 Eur) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieÅ¡kovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieÅ¡kovė turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pagrindo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ atsakovui nėra. Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). IeÅ¡kovė teismui pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jai iÅ¡ atsakovo jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro: sumokėtas 217 Eur žyminis mokestis, 700 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai, sumokėtos jÄ atstovavusiai advokatei Gintarei RaiÅ¡utienei, 271,52 Eur vertimo iÅ¡laidos, sumokėtos L. V. firmai LETRA, (el. b. t.

I, b. l. 86–95). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkina ir priteisia ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1 188,52 Eur (217 Eur + 700 Eur + 271,52 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. Teismo patirtos paÅ¡to iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ yra atleistas.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurotransport24“ (įmonės kodas 303025556) iÅ¡ atsakovo A. M. (A. M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) 9 636,12 Eur (devynių tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų ir dvylikos euro centų) žalos atlyginimÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (9 636,12 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 188,52 Eur (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų ir penkiasdeÅ¡imt dviejų euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Stanislovaitienė