a4458bb6-c21f-421d-960a-121e22cfe3b7 · Lietuvos apeliacinis teismas

                    Civilinė byla Nr. 2-1103/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01095-2012-5                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 126.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas ViÅ¡inskis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.LT“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarties, kuria iÅ¡spręstas bankroto bylos atsakovui, I.

V. personalinei įmonei, iÅ¡kėlimo klausimas, civilinėje byloje Nr. B2-1501-553/2013, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Reikalavimas.LT“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami iÅ¡kelti I. V. personalinei įmonei bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi skirti UAB „Genora“. IeÅ¡kovas nurodė, jog turi 708,05 Lt dydžio reikalavimÄ atsakovui, kurio jis nepadengia nuo 2008 m., tai, ieÅ¡kovo manymu, rodo įmonę turint finansinių sunkumų, kurie sudaro pagrindÄ iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ .Atsakovas su reikalavimais nesutiko.

Ä®monės savininkė nurodė, jog įmonė veikia nuo 1999 m., 2007 m. savininkė nutarė plėsti veiklÄ ir paėmė kreditÄ , kas įtakojo jos finansinius sunkumus. Å iuo metu įmonėje dirba 3 asmenys, todėl įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , darbo ir vienintelio pragyvenimo Å¡altinio netektų ne tik įmonės savininkė, bet ir jos darbuotojai. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog įmonė pagal sutartį su Lietuvos darbo birža, įdarbina ilgalaikius bedarbius bei tikisi ateityje stabilizuoti finansinę padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 7 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo atmetė.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis apie įmonės turimÄ turtÄ ir finansinius įsipareigojimus nustatė, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 51 287,84 Lt, o turto turima 101 477,80 Lt sumai. Todėl nors įmonės pradelsti įsipareigojimai (51 287,84 Lt) nežymiai virÅ¡ija pusę įmonės turimo turto vertės (50 738,90 Lt), tačiau atsižvelgęs į tai, jog įmonė veiklÄ realiai vykdo, siekia stabilizuoti finansinę padėtį ir įsiskolinimų darbuotojams neturi, sprendė, jog pagrindo kelti įmonei bankroto bylÄ nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas UAB „Reikalavimas.LT“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.AtskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo teisinės formos ir vertindamas įmonės pradelstus įsipareigojimus nenustatė atsakovo savininkės pradelstų įsipareigojimų sumos, kuri, apelianto teigimu, taip pat vertintina sprendžiant individualios įmonės nemokumÄ .2.

Nustatant įmonės turto vertę bei pradelstus įsipareigojimus, teismas rėmėsi tik atsakovo savininkės niekuo neapgrįstais teiginiais apie turimÄ turtÄ ir jo vertę, bei įsipareigojimų bankui vykdymo atidėjimÄ , nors privalėjo įsitikinti nurodomų teiginių pagrįstumu. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ I. V. personalinės įmonės savininkė praÅ¡o skundÄ atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ Ä¯monės savininkė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos medžiagÄ ir iÅ¡vadas padarė remiantis atsakovo pateikta informacija apie turimÄ turtÄ , jo vertę ir pradelstus įsipareigojimus, kuri parodo, jog įmonė nėra nemoki ir pagrindo kelti bankroto bylÄ nėra. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iÅ¡kelti atsakovui - I.

V. personalinei įmonei bankroto bylÄ . Apeliantas nesutikimÄ su skundžiama nutartimi grindžia tuo, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus pagrindžiančius įmonės pradelstus įsipareigojimus ir turto vertę ir todėl nepagrįstai sprendė jog įmonei nėra pagrindo kelti bankroto bylos.Pagrindai bankroto bylai iÅ¡kelti numatyti Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimÄ arba įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Teismas, spręsdamas klausimÄ ar įmonei keltina bankroto byla ir vertindamas jos (ne)mokumo klausimÄ , prioritetÄ turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi bÅ«ti keliama tik tada, kai teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesÄ , tai yra sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bÅ«tina nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bendrovė iÅ¡ tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti iÅ¡saugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2008).

Teismas įmonei gali iÅ¡kelti bankroto bylÄ dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog įmonė faktiÅ¡kai yra nemoki. Tuo atveju, jei iÅ¡tyrus pateiktus ir teismo iÅ¡sireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiÅ¡kėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sÄ lygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas įmonės (ne)mokumo klausimÄ vadovavosi įmonės savininkės pateiktais duomenimis, kuriuose apelianto teigimu neatsispindi tikroji įmonės turto vertė bei pradelstų įsipareigojimų sumos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog individualios įmonės, dėl joms taikomų supaprastintų reikalavimų buhalterinei apskaitai, neprivalo vesti įmonės pelno nuostolių atskaitos bei balanso. Å iuose finansiniuose dokumentuose pateikiamus duomenis atstoja individualios įmonės metinės pelno mokesčių deklaracijos bei atskaitos apie įmonės turtÄ , jo vertę bei kreditorių sÄ raÅ¡us.

Nagrinėjamu atveju įmonės savininkė teismui minėtus duomenis pateikė, teismas sprendė, kad jie yra pakankami keliamam klausimui išnagrinėti, o apeliantas teiginių bei įrodymų, kurie paneigtų atsakovo nurodytus duomenis, nepateikė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas vertina jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktais duomenimis, o apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas įmonės pradelstas skolas nepagrįstai į jas neįtraukė ir įmonės savininkės, kaip fizinio asmens, įsipareigojimų.

Teismas pažymi, jog sprendžiant klausimÄ dėl individualios įmonės mokumo ar nemokumo ir nustatant įmonės turtÄ bei pradelstus įsipareigojimus, įmonės bei jos savininko turtas bei turtinės prievolės turi bÅ«ti atskirtos ir nagrinėjamu atveju vertintinos tik pačios įmonės, kaip juridinio asmens turto vertės santykis su pradelstais įsipareigojimas. Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims yra taikomas tik jau po bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, nes yra sietinas su įmonės atsakomybe pagal prievoles, o ne su įmonės bÅ«klės vertinimu sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo jai klausimÄ .

Pasisakydamas dėl individualios įmonės ir jos savininko turto atskyrimo, sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos individualiai įmonei iÅ¡kėlimo, teismas nurodo jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, AB DNB bankas suteikė informacijÄ , jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, įmonės nurodytas 170 000 Lt dydžio įsipareigojimas bankui yra ne įmonės, bet jos savininkės asmeninis įsipareigojimas. Individualios įmonės savininkas turi teisę perduoti asmeninį turtÄ Ä¯ įmonės balansÄ .

Remiantis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, minėtas įsipareigojimas, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės (ne)mokumo, neturi bÅ«ti traukiamas į įmonės pradelstų įsipareigojimų masę. PaaiÅ¡kėjus Å¡iems duomenims laikytina, jog įmonės per vienerius metus mokėtinos skolos ir įsipareigojimai, kurie yra pradelsti, sudaro 21 593,32 Lt (708,05 Lt UAB „Reikalavimas.LT“ reikalavimas, 12 175,05 Lt VSDFV reikalavimas, 1 055,58 Lt VMI reikalavimas ir 7 654,64 Lt dydžio UAB „Širvintų Å¡iluma“ reikalavimas).

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodyta įmonės turto, būtent buto, esančio (duomenys neskelbtini), verte (nutartimi nurodyta vertė 90 000 Lt) ir teigia, jog šiuo metu minėtas turtas turi būti įkainotas tik 44 800 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog netgi pritarus apelianto pozicijai ir vertinant jog minėtas įmonės turtas turi būti įkainotas 44 800 Lt, tai nesudaro pagrindo teigti, jog įmonė yra nemoki. Pirmosios instancijos teismo nustatyta individualios įmonės kito (neilgalaikio) turto vertė – 6 850 Lt (jos apeliantas neginčija), ilgalaikis materialus turtas apelianto teigimu sudaro 44 800 Lt, todėl viso įmonės turto vertė – 51 650 Lt.

Akivaizdu, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai (21 593,32 Lt) nevirÅ¡ija pusės įmonės turto vertės (25 825 Lt), todėl pagrindo kelti įmonei bankroto bylÄ , nėra.I. V. personalinė įmonė atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti iÅ¡ apelianto bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese jos patirtas atstovavimo iÅ¡laidas. Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės atsakovas pateikė teismui įrodymus apie patirtas 363 Lt dydžio iÅ¡laidas už suteiktas atstovavimo paslaugas (b.l. 197-198). Teismas konstatuoja, kad atsakovo patirtos iÅ¡laidos patvirtintos raÅ¡ytiniais įrodymais, nevirÅ¡ija nustatytos maksimalios už tokias paslaugas priteistinos sumos, todėl teismas sprendžia, kad iÅ¡ apelianto atsakovui priteistinos 363 Lt dydžio iÅ¡laidos teisinės pagalbos iÅ¡laidoms apmokėti (CPK 79 str., 93 str.)Remdamasi nurodytais argumentais ir iÅ¡vadomis, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ reglamentuojančias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes dėl atsakovo mokumo, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį.

Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti arba panaikinti (CPK 337 str. 1 p.). Teismas taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ UAB „Reikalavimas.LT“, į.k. 302642184, atsakovo I.

V. personalinei įmonei, į.k. 178309344, 363 Lt (trijų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trijų litų) dydžio iÅ¡laidas už suteiktÄ teisinė pagalbÄ . Teisėjas                                                                                                                    Vigintas ViÅ¡inskis                                                                                                                     Â