2019-01-23 Nr. AB-2041-3-61-3-00155-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-286-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00155-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.2; 43.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. L. D., J. D., H. G., J. J. (J. J.) dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. sausio 13 d. gautas pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro (toliau – ir pareiškėjas, ir prokuroras) pareiškimas, kuriame prašoma:

1.1. panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. cspr1-266 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“;

1.2. įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą atkurti nekilnojamojo turto registro duomenis pagal 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. VILIN (12.5.13)-21697.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog Vilniaus apygardos prokuratūroje 2016 m. gruodžio 6 d. buvo gautas H. G. įgalioto asmens 2016 m. lapkričio 30 d. skundas, kuriame nurodoma, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui pripažinus 2008 m. sausio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-207 (toliau – ir Aktas) dalį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), negaliojančia, pastaroji Nekilnojamojo turto registre 2016 m. liepos 13 d. buvo panaikinta ir po to vėl įregistruota. H. G. prašė Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pasisakyti dėl minėto įrašo ištaisymo arba kreiptis į teismą dėl neteisėto įrašo panaikinimo. Generalinėje prokuratūroje 2017 m. sausio 3 d. gautas H. G. įgalioto asmens skundas, kuriame nurodoma, kad VĮ Registrų centras 2016 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (2.2.4)s-7909 atsisakė tenkinti H. G. 2016 m. lapkričio 30 d. skundą, motyvuodamas tuo, kad Komisijos 2016 m. spalio 24 d. sprendimas nėra panaikintas įstatymų nustatyta tvarka; atsižvelgiant į tai Nekilnojamojo turto registre keisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), duomenis, juos atstatant pagal 2016 m. birželio 22 d. H. G. teritoriniam registratoriui pateiktus dokumentus, nėra jokio teisinio pagrindo. H. G. atkreipė dėmesį, kad D. nugriovė jų savavališkai pastatytą namo dalį valstybinėje žemėje, o Komisija savo sprendimu įregistravo visą neteisėtą statinį, koks jis buvo iki nugriovimo, tai yra, užregistravo dalį jau nugriauto savavališkai pastatyto pastato valstybinėje žemėje, nepaisant to, kad turėjo teismo sprendimą, įpareigojantį įteisinti arba nugriauti šią savavališką statybą. Atsižvelgiant į tai, ji pakartotinai prašė pakeisti minėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1506-905/2012, iš dalies tenkindamas prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies statybą pripažino savavališka, pripažino negaliojančia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Akto dalį, kuria pripažintas tinkamu naudoti gyvenamasis namas 1A1/m. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1005-392/2013 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2016 m. lapkričio 25 d. registruota pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A1/m, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija (daikto registravimas), įregistravimo pagrindas: 2008 m. sausio 21 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, Aktas. Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2015 m. liepos 27 d. yra įregistruotas juridinis faktas: įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui; daiktas: pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2012 m. rugsėjo 26 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-1506-905/2012, 2012 m. rugsėjo 27 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-1506-905/2012, 2013 m. balandžio 2 d. apygardos teismo nutartis Nr. 2A-1005-392/2013.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2017 m. sausio 4 d. buvo gautas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. sausio 2 d. raštas Nr. VILIN(12.5.13.)-81, kuriuo informuojama, jog teritorinis registratorius 2016 m. lapkričio 25 d. pakeitė / atstatė archyvinius įrašus Nekilnojamojo turto registre apie nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 80 punktu bei vykdydamas Komisijos 2016 m. spalio 24 d. sprendimą. Kartu su minėtu VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. sausio 2 d. raštu buvo pateikta ginčijamo Komisijos sprendimo kopija, todėl pareiškimas administraciniam teismui paduodamas nepraleidus vieno mėnesio termino.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamą sprendimą Komisija motyvavo tuo, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, sprendė klausimą tik dėl Akto pripažinimo negaliojančiu, tačiau visiškai nesprendė ir nepasisakė dėl šio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasekmių taikymo, šiuo atveju – dėl Nekilnojamojo turto registre įrašytų kadastro ir registro duomenų keitimo. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatytu reglamentavimu, teismų praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir priėjo išvadą, kad ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 4 dalies reikalavimus, todėl naikintinas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinus Akto dalį, kuria pripažintas tinkamu naudoti gyvenamasis namas 1A1/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negaliojančia, pastaroji be jokio teisinio pagrindo 2016 m. lapkričio 25 d. vėl įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tuo buvo pažeisti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio, 16 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 4 dalies reikalavimai. Kadangi dokumentas, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota teisė, teismo sprendimu yra panaikintas, turi būti panaikinta ir šio dokumento – administracinio akto – teisinė registracija. Panaikinto administracinio akto teisinė registracija negalima, todėl, šiuo atveju – ją atlikus, ji turi būti panaikinta. Taigi, teritorinis registratorius įpareigotinas atkurti nekilnojamojo turto registro duomenis pagal VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. VILIN (12.5.13)-21697. Situacija, kuomet įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikinus dokumentą, pastarasis vėl įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, yra labai ydinga, daroma žala visuomenei, tai yra šiuo atveju neteisėtu daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą įregistravimu Nekilnojamojo turto registre realiai pažeidžiamas viešasis interesas.

6. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. civilinėje byloje Nr. 2-1506-905/2012 pripažino rekonstruoto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybą savavališka, o Akto dalį, kuria pripažintas tinkamu naudoti minimas gyvenamasis namas, negaliojančia. Tačiau pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre atliktos gyvenamojo namo teisinės registracijos / įrašytų registre duomenų teismas nepanaikino. Nagrinėjamu atveju teismas tik įpareigojo P. L. D. ir J. D. per vienerius metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, reikalingus gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybai įteisinti, o per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, savo lėšomis per šešis mėnesius nuo pirmiau nurodyto vienerių metų termino pabaigos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1005-395/2013 paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nekilnojamojo turto registre tokio turinio juridinis faktas, kaip turintis įtakos nekilnojamojo daikto, šiuo atveju – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisiniam statusui, H. G. 2015 m. liepos 7 d. prašymu (paslaugų apskaitos sistemoje įformintas 2015 m. liepos 20 d. Nr. 9189138) nuo 2015 m. liepos 27 d. remiantis Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 2-1506-905/2012, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. papildomu sprendimu (dėl išlaidų priteisimo) Nr. 2-1506/905/2012 ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi Nr. 2A-1005-395/2013 yra įregistruotas. Juridinio fakto duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre yra padaryta juridinio fakto žyma.

8. Atsakovas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis įtvirtina, jog nekilnojamojo turto registro paskirtis yra oficialios ir patikimos informacijos teikimas visiems suinteresuotiems asmenims. Nekilnojamojo turto registre įrašyti 2008 m. sausio 21 d. kadastrinių matavimų metu užfiksuoti rekonstruoto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys. Kadastriniais matavimais nustatytų duomenų, apibūdinančių kitokius nei 2008 m. sausio 21 d. nustatytus minimo statinio geometrinius parametrus, nėra. Taigi esant šioms aplinkybėms, atstačius Nekilnojamojo turto registre 1999 m. gruodžio 31 d. kadastrinių matavimų metu nustatytus gyvenamojo namo duomenis iš esmės būtų neteisingi nekilnojamąjį daiktą apibūdinantys duomenys, jie neatitiktų 2008 m. sausio 21 d. nustatytų faktinių techninių statinio parametrų.

9. Tretieji suinteresuoti asmenys P. L. D. ir J. D. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje turi būti keliamas klausimas, ar prokuroras gina viešą interesą. Ginant viešąjį interesą, kuris iš esmės sutampa su vieno asmens privačiu interesu, yra pažeidžiami kitų subjektų privatūs interesai. Neabejotinai šis prokuroro pareiškimas, ginant privačių asmenų H. G. ir J. J. interesus, pažeidžia tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintus privačios nuosavybės principus, pamatinius demokratinės valstybės teisingumo principus.

Jeigu privatūs asmenys mano, jog yra pažeidžiamos jų teisės, jie gali savo teises ginti įstatymų nustatyta tvarka, kas šiuo metu vyksta bendrosios kompetencijos teismuose pagal šių asmenų iškeltus ieškinius. Šiuo atveju pareiškėjas nepagrįstai remiasi nurodomomis civilinėmis bylomis, kuriose nekonstatuojama, jog rekonstruoto namo dalis patenka ant valstybei priklausančios žemės (apie 30 cm). P. L. D. ir J. D. buvo įpareigoti pašalinti šiuos pažeidimus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pažeidimus pašalino, Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą, kuris nėra panaikintas iki šiol, todėl Nekilnojamojo turto registro įrašas yra teisėtas.

Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl rekonstruoto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalies ant valstybės žemės ieškinį pareiškė prokuroras, gindamas valstybės interesus. Šiame ieškinyje nebuvo reikalavimo pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis. Registro įrašai neteisėtai buvo panaikinti būtent H. G. 2016 m. birželio 22 d. prašymu, nors statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas 2016 m. vasario 22 d., t. y. nugriovus rekonstruoto namo dalį, kuri buvo ant valstybei priklausančios žemės. H. G. teikiant šį prašymą Nekilnojamojo turto registratoriui, visi prokuroro pareiškime (skunde) nurodyti teismų sprendimuose reikalavimai buvo įvykdyti.

Registrų tvarkytojui teismas iki šiol nėra pateikęs jokios informacijos, jog turi būti pakeisti Nekilnojamojo turto registro įrašai. Tokio sprendimo teismas negalėjo priimti, kadangi suteikė galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą 2008 m. atliktai faktinei namo rekonstrukcijai. Būtent tokiais pagrindais ir buvo panaikintas teritorinio registratoriaus pakeistas Nekilnojamojo daikto įrašas ir kurį centrinis registratorius pakeitė ir šio subjekto priimtas aktas skundžiamas šioje byloje. H. G. prašymu, namo bendrasavininkams nežinant, Nekilnojamojo turto registro duomenys buvo pakeisti 2016 m. liepos 14, t. y. praėjus pusmečiui po statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

Tai, kad 2016 m. vasario 22 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kuris yra galiojantis iki šiol ir kurio pagrindu pastato teisinė registracija yra teisinga, prokuroras net neužsimena.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjo prokuroro pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas konstatavo, jog byloje ginčas kilęs dėl Komisijos 2016 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. cspr1-266 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ bei įpareigojimo VĮ Registrų centro Vilniaus filialą atkurti nekilnojamojo turto registro duomenis pagal 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. VILIN (12.5.13)-21697, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teismas pažymėjo, kad į šios bylos nagrinėjimo ribas nepatenka gyvenamojo namo ir (arba) žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčių tarpusavio santykiai (pavyzdžiui, dėl nuosavybės teisės dalių į namą ir (arba) žemės sklypą ir pan.). Nagrinėjamos bylos ribas apima tik aplinkybės, susijusios su Nekilnojamojo turto registre įregistruotu administraciniu aktu, kuris iš dalies panaikintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Dėl to byloje dalyvaujančių asmenų pateikti argumentai ir nurodytos aplinkybės, susijusios su namo ar žemės sklypo bendraturčių tarpusavio santykiais, nagrinėjamos tiek, kiek tai gali būti susiję su pareikšto pareiškimo dalyku ir viešojo intereso gynimu.

14. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1506-905/2012 nusprendė pripažinti negaliojančia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2008 m. sausio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-207 dalį, kuria pripažintas tinkamu naudoti gyvenamasis namas 1A1/m; pripažinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies dėl rekonstruoto 129,58 kv. m bendro ploto statybą savavališka; įpareigoti P. L.

D. ir J. D. per vienerius metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, reikalingus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybai įteisinti. Nurodytiems atsakovams per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, įpareigoti P. L. D. ir J. D. savo lėšomis per šešis mėnesius nuo pirmiau nurodyto vienerių metų termino pabaigos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę.

Jeigu P. L. D. ir J. D. nurodytų įpareigojimų neįvykdys, tai, pasibaigus šešių mėnesių terminui savavališkos statybos padarinių šalinimui ir statybvietės sutvarkymui, leisti savavališkos statybos padarinius pašalinti bei statybvietę sutvarkyti P. L. D. ir J. D. lėšomis. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1506-905/2012 išsprendė bylinėjimo išlaidų klausimą. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1005-392/2013 P. L.

D. ir J. D. apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atmetė ir paliko Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir 2012 m. rugsėjo 27 d. papildomą sprendimą galioti. H. G. 2015 m. liepos 7 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, nurodydama, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1506-905/2012 pripažino statybą savavališka, o aktą, kuriuo remiantis buvo padarytas įrašas registre, pripažino neteisėtu ir panaikintu, todėl prašė atstatyti pakeitimus padarytus šio akto pagrindu arba įregistruoti juridinį faktą.

Atsižvelgiant į H. G. prašymą, Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2015 m. liepos 27 d. įregistruotas juridinis faktas: įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui; daiktas: pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2012 m. rugsėjo 26 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-1506-905/2012, 2012 m. rugsėjo 27 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-1506-905/2012, 2013 m balandžio 2 d. apygardos teismo nutartis Nr. 2A-1005-392/2013.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. vasario 22 d. išdavė J. D. leidimą rekonstruoti statinį, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). P. L. D. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė prašymą panaikinti ar pakeisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro įrašus, tačiau VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2016 m. rugpjūčio 22 d. (dėl padarytos techninės klaidos tikroji dokumento sudarymo data yra 2016 m. rugsėjo 9 d.) sprendimu, įformintu raštu Nr. VILIN (12.5.13)-21697, P. L.

D. prašymo netenkino. P. L. D. 2016 m. rugsėjo 19 d. Komisijai apskundė minėtą administracinį aktą, kuri, 2016 m. spalio 24 d. posėdyje išnagrinėjusi P. L. D. skundą, nusprendė panaikinti teritorinio registratoriaus Vilniaus filialo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. VILIN(12.5.13)-21697, ir atstatyti Nekilnojamojo turto registro įraše (Nr. (duomenys neskelbtini)) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, buvusius registre iki H. G. 2016 m. birželio 22 d. prašymo.

H. G. įgaliotas asmuo 2016 m. lapkričio 30 d. skundu kreipėsi į Komisiją ir į Generalinę prokuratūrą, prašydamas:

1) Generalinę prokuratūrą pasisakyti dėl skunde nurodyto įrašo ištaisymo arba kreipimosi į teismą dėl neteisėto įrašo panaikinimo;

2) centrinio registratoriaus pakeisti nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre ir registre pagal pateiktus dokumentus. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2017 m. sausio 2 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13)-81 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, jog teritorinis registratorius 2016 m. lapkričio 25 d. pakeitė / atstatė archyvinius įrašus Nekilnojamojo turto registre apie nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Nuostatų 80 punktu.

H. G. įgaliotas asmuo 2017 m. sausio 3 d. skundu kreipėsi į Komisiją, Generalinę prokuratūrą ir Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, prašydamas pakeisti nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre ir registre pagal pateiktus dokumentus. Pareiškėjas, susipažinęs su nurodytais dokumentais, kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

15. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, 2008 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-679/2008, 2004 m. sausio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-11/2004, 2007 m. kovo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-316/2007, 2007 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-64/2007, 2008 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-857/2008, 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-768/2007 ir konstatavo, kad nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika numato prokuroro teisę įstatymų numatytais atvejais kreiptis į teismą su pareiškimu, jog būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ar asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, tačiau nenumato jų teisės kreiptis į teismą, siekiant apginti trečiojo asmens teises ir interesus.

16. Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1506-905/2012 pripažinus Akto dalį, kuria pripažintas tinkamu naudoti gyvenamasis namas 1A1/m, negaliojančiu ir gyvenamojo namo dalį dėl rekonstruoto 129,58 kv. m bendro ploto statybą savavališku, tretieji suinteresuoti asmenys P. L. D. ir J. D. buvo įpareigoti arba parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, reikalingus gyvenamojo statybai įteisinti, arba pašalinti savavališkos statybos padarinius, nugriaunant statinio dalį, kuri buvo pastatyta ant valstybei priklausančios žemės. Minėtoje civilinėje byloje ieškovas prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ieškinio reikalavimo panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašus nekėlė.

Šioje byloje viešasis interesas savavališkomis statybomis buvo grindžiamas iš esmės tuo, kad pastatyto namo dalis užima apie 4 kv. m laisvos valstybinės žemės plotą, o viešasis interesas, kurio pažeidimas ieškinyje buvo grindžiamas valstybės institucijos ar pareigūno atliktais teisės aktų pažeidimais, buvo apgintas teismo sprendimu, pripažįstant negaliojančia ginčijamo Akto dalį. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens H. G. atstovas J. G. patvirtino, jog buvo pašalinti savavališkos statybos padariniai, nugriaunant statinio dalį, kuri buvo pastatyta ant valstybei priklausančios žemės. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra. 2016 m. vasario 22 d.

J. D. gavo statybą leidžiantį dokumentą. Taigi tretieji suinteresuoti asmenys P. L. D. ir J. D. įvykdė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendime nurodytą įpareigojimą, kadangi statinio dalies ant valstybei priklausančios žemės nėra. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas Komisijos sprendimas nebuvo priimtas trečiųjų suinteresuotų asmenų H. G. ir J. J. atžvilgiu, tačiau kaip matyti iš byloje esančių dokumentų H. G. įgaliotas asmuo J. G. su 2016 m. lapkričio 30 d. skundu kreipėsi tiek į Generalinę prokuratūrą, tiek į Komisiją, skunde nurodydamas, kad nesutinka su ginčijamu Komisijos sprendimu.

Iš Generalinei prokuratūrai, Komisijai ir Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir VAGK) 2017 m. sausio 3 d. adresuoto skundo matyti, kad VĮ Registrų centras 2016 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (2.2.4)s-7909 atsisakė tenkinti H. G. 2016 m. lapkričio 30 d. skundą. Taigi, teismo teigimu, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad H. G. savo galbūt pažeistas teises, apskųsdama VĮ Registrų centro 2016 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. (2.2.4)s-7909, ginė pati. Nepaisant to, ji dėl savo subjektinių teisių pažeidimo papildomai kreipėsi į pareiškėją.

Nors byloje nėra duomenų, jog Komisija yra priėmusi sprendimą dėl VĮ Registrų centro 2016 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. (2.2.4)s-7909 teisėtumo ir pagrįstumo, H. G. vis tiek išlieka teisė VAGK ar administraciniam teismui apskųsti Komisijos sprendimą (pvz., netenkinus H. G. skundo) ar jos veiksmus (atsisakius atlikti Komisijos kompetencijai priskirtus veiksmus ar vilkinus atlikti tokius veiksmus).

17. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjo prašymo ginti viešąjį interesą turinį ir atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009; 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1542/2013), taip pat į administracinėje byloje Nr. A14-416/2005 suformuluotą išaiškinimą, pagal kurį ne bet kuris teisės normų pažeidimas savaime lemia viešojo intereso pažeidimą, sprendė, kad pareiškėjas nemotyvavo, kaip minimas teisės normų pažeidimas pažeidė viešąjį interesą. Pareiškėjas rėmėsi bendru taisyklių aiškinimu, neindividualizuodamas konkrečių aplinkybių nagrinėjamos bylos kontekste, taip pat nenurodė, kaip jo pareikšti reikalavimai leistų šį interesą apginti. Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjas pateikė nemotyvuotą prašymą dėl viešojo intereso gynimo ir neįrodė, jog nagrinėjamoje byloje ginamas viešasis, o ne privatus interesas. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad pateiktu prašymu prokuroras negina viešojo intereso, o siekia apginti trečiojo asmens subjektyvines teises ir interesus, kuriais nėra ginama vertybė, reikšminga visai visuomenei arba jos daliai, todėl tokiam reikalavimui ginti įstatyminio pagrindo jis neturėjo. Dėl šių aplinkybių reikalavimai panaikinti Komisijos 2016 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. cspr1-266 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą atkurti nekilnojamojo turto registro duomenis pagal 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. VILIN (12.5.13)-21697, netenkinti ir pareiškimas atmestas.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančių, o teisių išviešinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010). Teisinė registracija yra išvestinio pobūdžio veiksmas ir pagal savo teisinę reikšmę ji nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3322-340/2015). Komisijos 2016 m. spalio 24 d. sprendimas Nr. cspr1-266 priimtas pažeidžiant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Kadangi dokumentas, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota teisė, teismo sprendimu yra panaikintas, turi būti panaikinta ir šio dokumento – administracinio akto – teisinė registracija.

18.2. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Neabejotina, kad viešas interesas yra ir tinkamas viešojo administravimo, valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas. Teisinės valstybės principas suponuoja tai, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei, o valstybė turi užtikrinti viešojo administravimo vykdymą ir viešųjų paslaugų teikimą, kad būtų garantuotas visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos viešasis interesas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Tokia situacija, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikinus dokumentą, pastarasis vėl įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, yra labai ydinga, daroma žala visuomenei, tai yra šiuo atveju neteisėtu daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą įregistravimu Nekilnojamojo turto registre realiai pažeidžiamas viešasis interesas, nes gyvenamojo namo dalies statyba – ant valstybinės žemės.

18.3. Pagal šiuo metu esančią gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, šis pastatas yra 300,37 kv. m bendro ploto, taigi, stovintis ir ant valstybinės žemės. Kadangi gyvenamojo namo dalis buvo pastatyta laisvos valstybinės žemės fondo teritorijoje, pripažintina, kad šio pastato dalies statybos teisėtumo įvertinimas, jo nugriovimo klausimo ir teisinės registracijos panaikinimo išsprendimas teisme laikomas viešuoju interesu. Šiuo atveju teismas civilinėje byloje jau nustatė, kad tai yra savavališka statyba, kad namo dalis pastatyta ant valstybinės žemės. Akivaizdu, kad savavališkos statybos neteisėtas įteisinimas valstybinėje žemėje, tai įregistruojant Nekilnojamojo turto registre, sudaro prielaidas savavališkai pastatyto statinio savininkams be teisinio pagrindo naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žeme prie šio statinio, taip patenkinti savo asmeninius interesus valstybės turto sąskaita. Kadangi valstybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota daiktinė teisė į valstybės turtą privatiems asmenims. Tuo neabejotinai yra pažeidžiamas viešasis interesas. Taigi, šioje administracinėje byloje prokuroro pareiškimu prašant panaikinti administracinį aktą ir įpareigoti atkurti registro duomenis, yra ginamas viešasis interesas.

19. Tretieji suinteresuoti asmenys P. L. D. ir J. D. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti.

20. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad apeliaciniame skunde pateikiami tikrovės neatitinkantys motyvai, jog ginčo rekonstruotas pastatas tebėra ant valstybei priklausančios žemės dalies. Prokuroro prašymu ginami privatūs interesai ir tokia gynyba negali būti pripažinta viešojo intereso gynimu. Apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, kad 2016 m. lapkričio 25 d. ginčo pastatas vėl buvo įregistruotas, neatitinka tikrovės. Ginčijamu 2016 m. spalio 24 d. registratoriaus aktu buvo atstatytas registro įrašas, kuris buvo panaikintas pagal H.

G. prašymą. Atstatant nurodytą registrų įrašą, jau buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, t. y. jie visiškai įvykdė apeliaciniame skunde nurodytus teismų sprendimus. Teisme buvo išsiaiškinta, jog dalį namo, kuris stovėjo ant valstybei priklausančios žemės (apie 4 kv. m.) jie nugriovė, padarė projektą ir tik tada gavo statybą leidžianti dokumentą, kuris yra galiojantis iki šiol, nors H. G. ir šį dokumentą apskundė bendrosios kompetencijos teismui. H. G. ir J. J. buvo žinoma apie atsakovo VĮ Registrų centro priimtus aktus, kurie skundžiami šioje byloje.

Jeigu nurodyti tretieji asmenys manė, jog pažeistos jų teisės, pastarieji galėjo patys kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo, nes tai privatus interesas – namo bendrasavininkių ginčas. Todėl šioje byloje įžvelgti viešąjį interesą, kurį gina prokuroras, neįmanoma. Minimi tretieji asmenys tiesiog praleido apskundimo terminą ir pasinaudojo prokuratūra, kaip institucija, ginančia viešąjį interesą, o tai neteisinga kitų asmenų atžvilgiu, juolab, kad ginčas yra tarp namo ir žemės sklypo bendrasavininkų, šiuo metu ginčai dėl pažeistų teisių gynimo valdant bendrosios nuosavybės pagrindais statinius ir/ar žemės sklypą tebevyksta bendrosios kompetencijos teismuose.

Atkreipia dėmesį į lai, kad neteisėtai buvo panaikinti registro įrašai, būtent H. G. 2016 m. birželio 22 d. prašymu, nors statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas 2016 m. vasario 22 d., t. y. nugriovus rekonstruoto namo dalį, kuri buvo ant valstybei priklausančios žemės. H. G. teikiant šį prašymą Nekilnojamojo turto registratoriui, visi prokuroro pareiškime nurodyti teismų sprendimuose reikalavimai buvo įvykdyti. Viešojo intereso gynimas, kuomet šis institutas yra naudojamas tik privačių interesų gynimo tikslais, tik supriešina visuomenę, padaro didžiulę žalą subjektams, kurių nuosavybės teisės pažeidžiamos.

21. Tretieji suinteresuoti asmenys J. J. ir H. G. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – apeliacinį skundą tenkinti.

22. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad teismo sprendimu pripažinus aktą neteisėtu, nėra jokio teisinio pagrindo leidžiančio įregistruoti savavališką statybą nekilnojamojo turto registre. Todėl Registrų centro Vilniaus filialas priėmė teisingą sprendimą ir išregistravo neteisėtą statybą, kadangi iš neteisės negali atsirasti teisė. Centrinis registratorius priėmė neteisėtą sprendimą atstatyti įrašą tokį, koks jis buvo iki 2016 m. birželio 22 d. H. G. prašymo, kadangi įrašą atstatė pilna apimtimi, tai yra užregistravo 129 kv. m. neteisėtai rekonstruoto gyvenamojo namo tuo pačiu registruojant 4 kv. m. gyvenamojo namo valstybinėje žemėje, nors fiziškai rekonstruoto namo plotas yra 125 kv. m. Tam, kad įregistruoti esamą situaciją, VĮ Registrų centre yra numatyta visiškai kitokia procedūra, statytojas privalo gauti statybos leidimą, statybos leidimą pateikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, inspekcija savo ruožtu, jeigu leidimas buvo išduotas teisėtai, patvirtina deklaraciją apie statybos užbaigimą, ir tik tada galima pateikti patvirtintą deklaraciją VĮ Registrų centrui tam, kad galima būtų užregistruoti namo rekonstrukciją. Pabrėžia, kad viešasis interesas buvo pažeistas todėl, jog VĮ Registrų centras įregistravo savavališkai rekonstruotą statinį valstybinėje žemėje. Lietuvos įstatymai užtikrina visiems piliečiams vienodas teises ir pareigas, ir, esant draudimui statyti ir registruoti savavališkus statinius valstybinėje žemėje, leidimas įteisinti tokį statinį vienam iš piliečių pažeidžia kitų piliečių teises ir teisėtus interesus. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra prilyginamas įstatymui, todėl palikus galioti tokį teismo sprendimą yra sudaroma prielaida kitiems piliečiams statyti statinius valstybinėje žemėje ir juos registruoti nekilnojamojo turto registre.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. cspr1-266 teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo P. L. D. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė prašymą panaikinti ar pakeisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašus. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimu, įformintu raštu Nr. VILIN (12.5.13)-21697, P. L. D. prašymo netenkino. P. L. D. 2016 m. rugsėjo 19 d. Komisijai apskundė minėtą teritorinio registratoriaus sprendimą. Komisija, išnagrinėjusi P. L. D. skundą, 2016 m. spalio 24 d. sprendimu nusprendė panaikinti teritorinio registratoriaus Vilniaus filialo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. VILIN(12.5.13)-21697, ir atstatyti nekilnojamojo turto registro įraše (Nr. (duomenys neskelbtini)) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, buvusius registre iki trečiojo suinteresuotojo asmens H. G. 2016 m. birželio 22 d. prašymo.

25. Pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą gindamas, jo nuomone, pažeistą viešąjį interesą. Jo teigimu, ginčijamas sprendimas yra priimtas pažeidžiant Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas. Be to, pažymėjo, jog situacija, kuomet įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikinus dokumentą, pastarasis vėl įregistruojamas nekilnojamojo turto registre, yra labai ydinga, daroma žala visuomenei, tai yra šiuo atveju neteisėtu daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą įregistravimu nekilnojamojo turto registre realiai pažeidžiamas viešasis interesas, nes dalis įregistruoto nekilnojamojo daikto (gyvenamojo namo) pastatyta ant valstybinės žemės.

26. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 55 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

27. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis (2011 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-1562 redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 1 d.) nustatė, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

28. Identiškos nuostatos yra įtvirtintos ir nuo 2018 m. liepos 1 d. galiojančioje Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje (2017 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIII-898 redakcija).

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė, įstatymo numatytais atvejais, kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Tais atvejais, kai sprendimą, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti bylą sprendžiantis teismas, būtina tai motyvuoti atitinkamame teismo akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo reikalavimą dėl viešojo intereso gynimo iš esmės grindžia tuo, kad ginčijamas sprendimas neatitinka teisėtumo principo, kuris reikalauja, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

31. Tinkamas teisės normų taikymas viešojo administravimo subjektams priimant administracinius aktus, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje gali būti pripažintas gintinu viešojo intereso objektu. Tačiau ne kiekvienas teisės normų netinkamo taikymo atvejis ir ne bet kuris materialinės ar proceso normų pažeidimas lemia viešojo intereso pažeidimą. Skundas dėl viešojo intereso gynimo gali būti tenkinamas tik tais atvejais, kai nustatoma, kad konstatuoti materialinės ar proceso normų pažeidimai yra tokio pobūdžio, jog tuo pačiu pažeidžia ir viešąjį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas Nr. A14-416/2005; 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1292/2009; 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-639/2010).

32. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (1 dalis), o Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (2 dalis).

33. Pareiškėjas ginčija Centrinio registratoriaus sprendimą, priimtą išnagrinėjus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka trečiojo suinteresuoto asmens P. L. D. skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo. Taigi šis ginčijamas Centrinio registratoriaus sprendimas yra susijęs su ikiteismine tvarka išnagrinėto ginčo šalių bei kitų asmenų, kurių teisėms ar pareigoms ginčo išsprendimas gali turėti įtakos, teisėmis, pareigomis ar įstatymų saugomais interesais.

34. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjas, kuriam suteikti įgaliojimai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, savo pareiškime dėl viešojo intereso gynimo turi nurodyti ne tik nustatytą teisės akto pažeidimą, t. y. nurodyti ne tik tai, kokio teisės akto kokia norma buvo pažeista, tačiau turi konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentais pagrįsti, kad nustatytas teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio ir masto, kad jis pažeidžia visai visuomenei, ar jos atitinkamai daliai objektyviai reikšmingą, reikalingą, vertingą gėrį (viešąjį interesą).

35. Pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą gavęs trečiojo suinteresuoto asmens H. G. skundą, kuriuo ji išreiškė savo nesutikimą su VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. cspr1-266, turinčiu įtakos jos teisėms, susijusiomis su nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių bei juridinių faktų registravimu nekilnojamojo turto registre.

36. Kadangi ginčijamas sprendimas liečia tik atskirų suinteresuotų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus, todėl materialiosios teisės pažeidimai, kurie, pareiškėjo teigimu, buvo padaryti priimant minėtą sprendimą, negali būti vertinami, kaip pažeidžiantys viešąjį interesą.

37. Nors pareiškėjas viešąjį interesą sieja ir su valstybės nuosavybės teisės į žemę gynimu, tačiau šis argumentas nagrinėjamo ginčo dalyko kontekste nėra reikšmingas. VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla. Jo sprendimai įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamojo turto registre daiktus, daiktines teises bei juridinius faktus yra tik administracinio pobūdžio nekilnojamojo turto registro tvarkymo aktai ir jais civilinės teisės ar pareigos civilinių teisinių santykių subjektams nėra sukuriamos. Civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, o įregistravimo ar išregistravimo nekilnojamojo turto registre aktais pagal registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė. Todėl daiktų, daiktinių teisių bei juridinių faktų įregistravimas ar išregistravimas nekilnojamojo turto registre pats savaime nėra draudimas ar įpareigojimas civilinių santykių dalyviams elgtis šiuose santykiuose tam tikru būdu. Taigi ginčijamas atsakovo sprendimas neturi jokios įtakos valstybės nuosavybės teisei į pareiškėjo pareiškime nurodytą valstybinės žemės sklypą.

38. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, išaiškino bylai reikšmingas faktines bei, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priėjo pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju prokuroro kreipimasis į administracinį teismą nėra susijęs su viešojo intereso gynimu bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo pareiškimą.

39. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys