a4433436-e97f-4996-810f-d12fb710a360 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2112-450/2014Teisminio proceso Nr. 3-68-3-19663-2009-2Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.; 75.4.2.; 75.8.; 121.14.; 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. B. ieÅ¡kinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, turto padalijimo ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, bei santuokinio turto padalijimo, trečias asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais V. S..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė A.

B. prašė nutraukti jos santuokÄ su D. B. dėl atsakovo kaltės, butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe, nustatyti, kad santuokos nutraukimas jų turtines teisines pasekmes sukėlė nuo 1996 metų. Atsakovas D. B. su ieÅ¡kovės reikalavimais nesutiko, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokinį turtÄ lygiomis dalimis ir ½ dalį buto priteisti jam, o santuokos metu įgytÄ turtÄ - transporto priemonę Mitsubischi Colt, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieÅ¡kovei. Trečiasis asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais V. S. pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kus reikalavimus, kaip atsakovo D. B. kreditorius, prašė butÄ pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatant skolininko turto dalį, padalinti butÄ lygiomis dalimis, tenkinti jo reikalavimus dėl 40 000 Lt skolos priteisimo iÅ¡ bendro sutuoktinių turto dalies. Prašė pripažinti, kad butas priklauso sutuoktiniams, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino. SantuokÄ , įregistruotÄ 1992-06-27 Vilniaus miesto CMR (Ä®raÅ¡o Nr. 2002) nutraukė, pripažino, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo A. B. paliko santuokinę pavardę. Santuokoje įgytÄ turtÄ padalino sekančiai: ieÅ¡kovei ir atsakovui lygiomis dalimis priteisė (po ½ dalį) dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vertė sudaro 60 952,50 Lt.

Priteisė ieÅ¡kovei automobilį Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). BylÄ dalyje dėl trečiojo asmens turtinių reikalavimų dėl 40 000 Lt skolos ir palÅ«kanų nutraukė.Teismas sprendime nurodė, kad santuoka tarp Å¡alių buvo sudaryta 1992-06-27 Vilniaus m. CMS (Ä®raÅ¡o Nr. 2002). IeÅ¡kovė su atsakovu gyvendami santuokoje vaikų nesusilaukė. Pagal VÄ® Registrų centras duomenis, 1993-04-05 pirkimo - pardavimo sutartimi ieÅ¡kovės vardu nuosavybės teise yra įregistruotas 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), o 1994-07-26 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovės vardu buvo registruotas ir nuosavybės teise priklausė 1 kambario butas, (duomenys neskelbtini).

Å is butas 1993-04-05 buvo padovanotas D. L.. 1996-05-06 ieÅ¡kovės vardu registruotas automobilis Mitsubishi Colt, 1986 m. gamybos. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-02-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-659-129/2011 patenkino V. S. reikalavimus ir pripažino, kad 40 000 Lt skola pagal 1997-12-29 sutartį yra asmeninė atsakovo D. B. prievolė ir priteisė iÅ¡ jo 40 000 Lt skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vilniaus apygardos teismas 2013-06-21 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-22 sprendimÄ paliko nepakeistÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, nes jis paliko jÄ , vienas iÅ¡vyko gyventi į užsienį, neteikė iÅ¡laikymo ir nesirÅ«pino Å¡eima.

Atsakovas su tuo kategoriÅ¡kai nesutiko. Jis nurodė, kad Å¡eimos iÅ¡irimo priežastimi buvo bendras sprendimas gyventi atskirai. Ä® bylÄ yra pateikti ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimai Valč miesto (Lenkija) prokuratÅ«rai, Lenkijos generaliniam konsulatui, bei Lenkijos Respublikos ambasadai. PareiÅ¡kimuose nurodoma, kad ieÅ¡kovė nežino, kur yra atsakovas, praÅ¡o nustatyti jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Ji nurodė, kad atsakovas 1997 m. pradžioje buvo atvykęs į Vilnių, jÄ apvogė ir vėl iÅ¡vyko nežinoma kryptimi, nuo to laiko ji atsakovo neranda.

Pats atsakovas sutinka, kad nepavykus susitarti dėl turto padalijimo 1998 metais, jų tarpusavio santykiai nutrÅ«ko. IeÅ¡kovė nepaneigė nurodyto fakto, kad ji buvo atvykusi ir gyveno kartu su ieÅ¡kovu Vokietijoje, ieÅ¡kovė nenurodė, kad nesutiko gyventi Vokietijoje kartu su ieÅ¡kovu dėl kokio nors netinkamo atsakovo elgesio, o ne dėl tos priežasties, kad ji nesugebėjo adaptuotis naujoje aplinkoje, kaip teigė atsakovas. Darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepateikė patikimų įrodymų, jog jos santuoka su atsakovu nutrÅ«ko dėl atsakovo kaltės, todėl nustatė jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovė prašė pripažinti, kad santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms turėjo teisines pasekmes nuo 1996 metų, kai jie pradėjo gyventi atskirai.

Atsakovo nurodomÄ aplinkybę, kad jie dar kartu gyveno 1997 metais Vokietijoje, ieÅ¡kovė nepaneigė jokiais įrodymais, todėl laikė, kad Å¡alys nepalaikė santuokinių ryÅ¡ių – nevedė bendro Å«kio ir pan., ne nuo 1996, o nuo 1998 metų.   Santuokos metu, 1992-09-16 ieÅ¡kovės vardu buvo privatizuotas butas Å alčininkuose. ButÄ Â ji pardavė už 4 000 JAV dolerių. Å is butas buvo privatizuotas Å¡alių santuokos metu. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas 1993 m. balandžio 5 d., taip pat santuokos metu. ButÄ Â dalijo lygiomis dalimis.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-02-22 sprendimu priteista iÅ¡Â atsakovo kreditoriui 40 000 Lt skolos ir procesinės palÅ«kanos. Trečiojo asmens reikalavimas tenkinti jo kreditorinius reikalavimus dėl 40 000 Lt skolos, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų yra patenkintas jau iÅ¡nagrinėtoje civ. byloje Nr. 2-659-129/2011. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai            Apeliantė A. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡tyrė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, todėl nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė nepateikė patikimų įrodymų, jog santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovo kaltės, todėl sprendimas dalyje, kuria teismas santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra naikintinas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, neabejotinai įrodančias prezumpcijÄ , jog santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, jog atsakovas paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirÅ«pino.

IeÅ¡kovei ilgÄ laikÄ nebuvo žinoma nei jo buvimo, nei gyvenamoji vieta. Å ias aplinkybes patvirtina susiraÅ¡inėjimas su Lenkijos ir Vokietijos ambasadomis, prokuratÅ«ra, kurio turinys patvirtina, jog ieÅ¡kovė nežinojo ir siekė gauti bet kokiÄ informacijÄ apie atsakovo buvimo vietÄ . Atsakovas iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos nieko nepaaiÅ¡kinęs, nutraukė bet kokį bendravimÄ , nesirÅ«pino nei jos finansine padėtimi, nei kitokia pagalba. Nei santykių pablogėjimo metu, nei per visÄ laikotarpį iki bylos dėl santuokos nutraukimo iÅ¡kėlimo, atsakovas nerodė absoliučiai jokiÄ pastangų santykių atkÅ«rimui.

Teismui pateiktuose atsakovo 1996-02-29, 1997-03-11 laiÅ¡kuose, kalbama ne apie santykių atkÅ«rimÄ , o reiÅ¡kiamas reikalavimas atsiųsti pinigų. Atsakovas kaltas dėl santuokos nutraukimo, tuo atžvilgiu, jog santuokos metu prisiėmė įvairių finansinių įsipareigojimų, nesirÅ«pino nei ieÅ¡kove, nei ginčo butu (neprisidėjo prie jo iÅ¡laikymo, remonto). Teismas rėmėsi iÅ¡ esmės tik prielaidomis ir atsakovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyta pozicija, jog ieÅ¡kovė nesutiko su juo gyventi Vokietijoje, nes nesugebėjo ten adaptuotis.        Teismas, spręsdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktiniu kaltės, turėjo nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, leidžiančias konstatuoti ieÅ¡kovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, tačiau tokių duomenų byloje nebuvo pateikta.

Teismas, konstatuodamas abiejų sutuoktinių kaltę, neteisėtai vadovavosi tik tam tikromis gyvenimiÅ¡komis atsakovo arba jo atstovės byloje nurodytomis aplinkybėmis, kurios byloje yra nepagristos jokiais objektyviais, patikimais ir pakankamais įrodymais. Byloje nesant duomenų paneigiančių atsakovo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo prezumpcijÄ ir nenustačius pagrindų pripažinti, jog dėl santuokos nutraukimo yra ieÅ¡kovės kaltės, teismo sprendimas, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, naikintinas, pripažįstant, jog santuoka nutrÅ«ko dėl vieno sutuoktinio - atsakovo kaltės.        IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė butÄ , (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine jos nuosavybe, kaip turtÄ Ä¯sigytÄ už lėšas gautas realizavus jos asmenine nuosavybe buvusį butÄ , (duomenys neskelbtini).

Teismas netyrė ir nevertino esminių aplinkybių, reikÅ¡mingų ginčo butÄ pripažinti asmenine nuosavybe. Buto privatizavimo metu galiojusios redakcijos LR butų privatizavimo įstatymas nustatė valstybinio ir visuomeninio buto fondo pirkimo - pardavimo tvarkÄ nuomininkams Å¡io įstatymo nustatytais terminais pareiÅ¡kusiems norÄ Ä¯sigyti nuosavybėn gyvenamÄ sias patalpas. Butu adresu (duomenys neskelbtini) iki jo privatizacijos disponavo buvęs ieÅ¡kovės sutuoktinis B. V., su kuriuo ieÅ¡kovė iki 1992-04-22 buvo santuokoje.

PraÅ¡ymas leisti nusipirkti butÄ buvo pateiktas 1991 m., dar iki santuokos sudarymo su atsakovu. Tik ieÅ¡kovė 1992-09-16 pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta kaip pirkėja, butas buvo įsigytas už asmenines ieÅ¡kovės lėšas, registruotas jos vardu. Atsakovas, minėto buto privatizacijos metu, nebuvo buto pirkimo - pardavimo sutarties subjektu ir netapo Å¡io buto bendrasavininkiu. Privatizacijos metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta valia, jog butas įsigyjamas asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe. ButÄ parduodant D.

L., atsakovas teisiniuose niekaip nedalyvavo, neteikė sutikimo dėl turto perleidimo, kas patvirtina aplinkybę dėl minėto buto priklausymo asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe.        Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog privatizavimo metu 1991 m. Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, kadangi iki 1992-04-22 ieÅ¡kovė buvo santuokoje su B. V. ir su atsakovu nebuvo net pažįstama. IeÅ¡kovė reikalavimÄ dėl ginčo buto, (duomenys neskelbtini) priteisimo asmenine jos nuosavybėn grindė tuo pagrindu, kad ginčo buto įsigijimui ji panaudojo savo asmeninės lėšas, gautas pardavus butÄ , (duomenys neskelbtini) ir buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia dėl ginčo buto įsigijimo asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe.

IeÅ¡kovė pardavė butÄ Å alčininkuose už 4000 dolerių. Gautas asmenines lėšas panaudojo buto, (duomenys neskelbtini) pirkimui (sumokėjo 3800 dolerių, patvirtino byloje liudytoju apklaustas J. R.). Atsakovas nedalyvavo ginčo buto pirkimo -pardavimo santykiuose, 1993-04-05 d. buto pirkimo pardavimo sutartyje pirkėja tiesiogiai nurodyta ieÅ¡kovė. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas savo lėšomis prisidėjo prie ginčo buto pirkinio, prieÅ¡ingai surinktų įrodomų visumÄ leidžia konstatuoti, jog atsakovas turėjo daug skolų ir jo turtinė padėtis buvo bloga.

Butas vieÅ¡ame registre buvo įregistruotas ieÅ¡kovės vardu. Pažymėjo, kad ginčo buto savininke vieÅ¡ajame registre nurodyta tik ieÅ¡kovė, jame nėra duomenų apie tai, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčo turtÄ pripažinti bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe, vien tuo pagrindu, jog butas buvo įsigytas po santuokos sudarymo, yra nepagrįstas ir naikintinas.         Sprendimas naikintinas ir dalyje, kuria teismas sprendė priteisti ieÅ¡kovei automobilį Mitsubishi Colt, kadangi teismui buvo pateikta VÄ® „Regitra“ pažyma, jog automobilis 2009-10-26 yra iÅ¡registruotas.

         IeÅ¡kovės nuomone pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ jos trečiojo asmens naudai priteisė 500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad pateikti 1996 ir 1997 metais raÅ¡yti laiÅ¡kai siųsti iÅ¡ JAV rodo Å¡iltÄ bendravimÄ tarp Å¡alių. IeÅ¡kovei buvo žinomos atsakovo buvimo vietos Vokietijoje ir JAV. Atsakovas Å¡eimos nepaliko, o buvo priverstas iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos dėl atsiradusių sunkumų.

LaiÅ¡kuose atsispindi nuolatiniai praÅ¡ymai atvykti kuo skubiau pas atsakovÄ Ä¯ Detroito miestÄ , ateities planai. Atsakovas bandė iÅ¡saugoti santuokÄ . Butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo privatizuotas 1992-09-16, santuokos su atsakovu metu. Å alys gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį. Å alys privatizavo butÄ bendromis sutuoktinių lėšomis. Bute Å¡alys gyveno kaip Å¡eima. Sutuoktiniai planavo persikelti gyventi į Vilnių, dėl ko pradėjo ieÅ¡koti naujo bÅ«sto. Atsakovas vertėsi transporto priemonių prekyba.

Butas, (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas santuokos metu. ButÄ Ä¯registravo ieÅ¡kovės vardu, nes atsakovas neturėjo Lietuvos pilietybės. IeÅ¡kovės teiginiai, kad atsakovas daugiau nei 10 metų nereiÅ¡kė į butÄ pretenzijų, nemokėjo buto mokesčių, sudaro pagrindÄ manyti, kad ieÅ¡kovė įsigijo turtÄ asmenine nuosavybe, nepagrįsti. Santuokai faktiÅ¡kai iÅ¡irus, Å¡alys tarėsi dėl buto padalijimo. Atsakovas nuolat reiÅ¡kė savo pretenzijas dėl buto. IeÅ¡kovė elgėsi itin nesÄ Å¾iningai, nes panaudotÄ Å¡eimos reikmėms paskolintÄ iÅ¡ V.

S. pinigų sumÄ , prašė teismo pripažinti asmeniniu atsakovo įsiskolinimu. Prašė A. B. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 1014-02-28 sprendimÄ .         Trečias asmuo atsiliepime nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Pagal bendrÄ jÄ tuo metu galiojusių Å¡eimos įstatymų taisyklę, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe (SÅ K 21 str.). Nepaisant aplinkybės jog sutartis dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo buvo sudaryta vien tik apeliantės vardu, nesuponuoja iÅ¡vados, kad Å¡is butas buvo įgytas asmenine apeliantės nuosavybe.

Kita vertus, net ir darant prielaidÄ , kad ginčo buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui bÅ«tų buvę panaudotos apeliantės asmeninės lėšos, tai savaime nereikÅ¡tų, kad Å¡is butas apeliantei turėtų priklausyti asmeninės nuosavybės teise. Å iuo atveju atsižvelgiant į ginčo buto įsigijimo laikÄ (po ginčo Å¡alių santuokos sudarymo), taikytina CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, teikiančių pagrindÄ padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iai bylai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų buto pirkimo (įgijimo) metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta apeliantės valia jį įgyti asmenine nuosavybe.

Prašė ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-28  sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados             IeÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimas dalyje naikintinas ir priimamas naujas sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo pripažįstant atsakovo kaltę bei santuokinio turto dalybų, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje patenkinant, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetant, kitoje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

            Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama ieškovės apeliacinio skundo ribose.           Dėl sutuoktinių kaltės           Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas.

Vyras ir moteris, sudarę santuokÄ , įgyja teisinį statusÄ â€“ jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės santuoka“ nuostatas santuoka gali bÅ«ti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimÄ , ar santuoka iÅ¡iro dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sÄ lygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 - 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

Sutuoktinių pareigų esmė yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima pareigos. LR CK 3.60 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. LR CK 3.60 str. įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos.

Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį, siekiant iÅ¡saugoti tarpusavio santykius jų pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).            IeÅ¡kovė prašė pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, atsakovas tiek atsiliepime į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, tiek ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad Å¡alių santuoka turi bÅ«ti nutraukta dėl abiejų (sutuoktinių) kaltės. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad dėl Å¡alių iÅ¡irusios santuokos yra kalti abu sutuoktiniai.

Su tokia teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija nesutinka, nes byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visuma leidžia teigti, kad bÅ«tent atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. numatyta, jog preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės <....> jeigu jis paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ieÅ¡kovė įrodė, jog praktiÅ¡kai kaip sutuoktiniai negyveno nuo 1996 metų, kada atsakovas iÅ¡vykdo į užsienį.

Nors atsakovas ir teigia, kad jam gyvenant Vokietijoje, Å¡eima 1997 metais atvyko pas jį, tačiau ieÅ¡kovė pati priėmė sprendimÄ iÅ¡vykti iÅ¡ Vokietijos, kur jai nepavyko adaptuotis, tačiau Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti jokių duomenų nepateikė (CPK 178 str.). Kaip matyti iÅ¡ atsakovo laiÅ¡kų ieÅ¡kovei 1996 m. vasario 29 d. ir 1997 m. kovo 11 d. (b. l. 110 - 119, t. 2), atsakovas buvo iÅ¡vykęs į JAV. Vėlesni duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nežinojo apie atsakovo buvimo vietÄ ir siekė gauti bet kokiÄ informacijÄ apie jį.

Ji susiraÅ¡inėjo tiek su Lenkijos, tiek ir Vokietijos ambasadomis, Lenkijos prokuratÅ«ra (b. l. 29 - 38, t. 1; 127 - 128, t. 2), tiek su jo artimaisiais (motina ir seserimi). Apie sÅ«naus buvimo vietÄ nieko nežinojo ir jo motina, tai patvirtina atsakovo motinos 1999 m. sausio 15 d. laiÅ¡kas ieÅ¡kovei (b. l. 120 - 123, t. 2). Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija vertina, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios įrodo prezumpcijÄ , jog santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, kadangi jis paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pino.

LR CK 3.60 str. įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, su kuriomis įstatyme siejama santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcija, bet dėl kitų priežasčių.         Pirmos instancijos teismas padaręs iÅ¡vadÄ , kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai, visiÅ¡kai neanalizavo ir nenurodė reikÅ¡mingų aplinkybių, kuo pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovės kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo.

Aplinkybių, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų buvusi neiÅ¡tikima ar kitų aplinkybių, patvirtinančių vienokį ar kitokį sutuoktinės netinkamÄ elgesį, kas bÅ«tų sÄ lygoję jos kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, byloje atsakovas nepateikė ir tuo pačiu neįrodė bei nepagrindė sutuoktinės kaltės (LR CPK 178 str. – 179 str.).         PrieÅ¡ingai, byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų, kad nuo 1996 m. atsakovas vykdė savo, kaip sutuoktinio pareigas (LR CK 3.27 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje surinkta medžiaga leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas nebuvo lojalus ieÅ¡kovės atžvilgiu, byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų, kad pats atsakovas siekė bei stengėsi iÅ¡saugoti tarpusavio santykius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iÅ¡irimo, kadangi atsakovas neįrodė, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų aiÅ¡kiai pažeidusi CK 3.27 str. numatytÄ sutuoktinių pareigÄ vienas kitÄ remti, buvusi nelojali Å¡eimoje, tiek už jos ribų, ar veikusi ne Å¡eimos interesais, bÅ«tų jam neiÅ¡tikima.

Darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas preziumuoti, jog santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusiÄ situacijÄ , nes atsakovas neįrodė buvus prieÅ¡ingai (LR CPK 178 str. – 179 str.).           Dėl santuokinio turto dalybų           LR CK 3.88 str. 2 d. numato prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti butÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A1m, 34,83 kv. m. bendro ploto, asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe.

Kilus ginčui dėl turto teisinio režimo, ieÅ¡kovė turi įrodyti, jog toks turtas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. IeÅ¡kovė teigia, kad šį butÄ Ä¯gijo už savo asmenines lėšas, gautas realizavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį kitÄ butÄ , (duomenys neskelbtini), CK 3.89 str. 1 d. 7 p. pagrindu.         Vertinant ar butas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei priklausė asmeninės nuosavybės teise ir jo pardavimo metu gautas lėšas yra pagrindas pripažinti asmeninėmis ieÅ¡kovės lėšomis, svarbu nustatyti Å¡io turto teisinį režimÄ jo privatizavimo metu.

Minėtas butas įsigytas LR butų privatizavimo įstatymo pagrindu. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų, Å¡is butas buvo privatizuotas sudarant 1992-09-16 pirkimo – pardavimo sutartį (b. l. 39 - 40, t. 1). Kaip matyti iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių duomenų, buvęs ieÅ¡kovės sutuoktinis (pirmoje santuokoje) bei kiti bute registruoti asmenys susitarė, kad butas bus privatizuotas ieÅ¡kovės vardu. Å io buto privatizavimo metu, atsakovas D. B. nebuvo Å¡io santykio dalyvis, atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog jis prisidėjo savo lėšomis privatizuojant butÄ (CPK 178 str.), t.y. jis pagal buto privatizavimo sutartį netapo Å¡io turto bendrasavininkiu.

Tuo tarpu, kaip matyti iÅ¡ Å¡io buto 1993 m. balandžio 5 d. Dovanojimo sutarties, šį butÄ perleidžiant D. L., Å¡iuose teisiniuose santykiuose atsakovas nedalyvavo, o Dovanojimo sutarties pirmame punkte nurodyta, jog Å¡is butas priklauso A. B. asmeninės nuosavybės teise pagal PažymÄ Nr. 152, iÅ¡duotÄ 1993 metais balandžio 5 d. Vilniaus inventorizavimo biure. Å i sutartis nenuginčyta. Teismų praktikoje laikomasi, jog notariÅ¡kai įformintos sutartys yra įformintos teisiÅ¡kai teisingai, nes notaras atsako už teisines sandorio sudarymo ir jo turinio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/1999).

Kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovė bei liudytoja apklausta D. L. (b. l. 212 - 213, t. 1), dovanojimo sutartimi formaliai buvo įformintas Å¡io buto pirkimas – pardavimas ir pirkėja D. L. sumokėjo A. B. apie 4000 JAV dolerių. Pažymėtina, kad liudytoja D. L. paaiÅ¡kino, kodėl buvo pasirinktas toks turto įsigijimo bÅ«das, įforminant dovanojimo sutartį, nors tikrieji tarp Å¡alių santykiai buvo pirkimas pardavimas. Civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nurodytomis aplinkybėmis dėl dovanojimo sandorio formalumo ir Å¡alių valios turto sandorį laikyti pirkimo – pardavimo sutartimi. Teisėjų kolegija vertina, kad minėtos aplinkybės bei pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad Å¡is butas priklausė ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise ir gautos lėšos parduodant butÄ yra asmeninės ieÅ¡kovės lėšos.        IeÅ¡kovė nurodė, kad bÅ«tent Å¡iomis lėšomis, gautomis pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butÄ Å alčininkuose, ji sumokėjo už butÄ (duomenys neskelbtini).

Nors ginčo butas buvo įgytas 1993 metais, sprendžiant dėl jo teisinio režimo turi bÅ«ti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos. CK 3.89 str. 1 d. 7 p. numato sÄ lygÄ , jog įgyjant turtÄ asmeninės nuosavybės teise turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninės nuosavybės teise. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ , kad įgyjant turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmenine nuosavybe, bÅ«tina įvertinti, koks atitinkamos valios iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«das buvo pripažįstamas pakankamu (aiÅ¡kiu) sudarant turto įgijimo sandorį.

SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas - įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmenine nuosavybe, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

      Tai, kad už šį parduotÄ butÄ , ieÅ¡kovė gautas lėšas panaudojo kito buto, (duomenys neskelbtini) pirkimui ir jį įsigijo už 3800 JAV dolerių patvirtino byloje apklaustas liudytoju Å¡io buto pardavėjas J. R. Perklausius liudytojo paaiÅ¡kinimų įraÅ¡Ä , teisėjų kolegija vertina, kad liudytojo paaiÅ¡kinimai, kad pirkėja (ieÅ¡kovė) už šį butÄ jam sumokėjo 3800 JAV dolerių, nors skelbime parduoti butÄ jis buvo nurodęs ir norėjo gauti 4000 JAV dolerių, bet kaip paaiÅ¡kino liudytojas, ieÅ¡kovė (pirkėja) daugiau pinigų neturėjo, todėl jam teko nusileisti dėl kainos.

Liudytojas pažymėjo, kad per visÄ skelbimo apie buto pardavimÄ laikÄ , daugiau pirkėjų neatsirado, todėl jis norėdamas parduoti šį turtÄ , kainÄ sumažino iki 3800 JAV dolerių. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėto liudytojo parodymai sutampa su ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais ir kitais byloje esančiais duomenimis, kaip pavyzdžiui: liudytojas nurodė, kad ieÅ¡kovė apžiÅ«rėjusi butÄ paliko jam nedidelį užstatÄ (50 JAV dolerių) ir pasakė, kad likusius pinigus ji turės vėliau, tačiau vėliau ji visų 4000 JAV dolerių neturėjo, todėl jam teko sumažinti kainÄ , t. y. iÅ¡ esmės pinigų suma už kuriÄ ieÅ¡kovė sumokėjo įsigydama butÄ Vilniuje, atitinka pinigų sumÄ , kuriÄ ji gavo pardavus butÄ Å alčininkuose.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad tiek buto Å alčininkuose pirkimo –pardavimo sutartis (įforminta kaip dovanojimo), tiek buto Vilniuje pirkimo – pardavimo sutartis įforminta vienu metu, 1993 metų balandžio 5 d. Sutampa aplinkybė, kad likusius pinigus pasak liudytojo J. R. ji gavo pardavusi kokį tai turtÄ . Pažymėtina, kad nei viename, nei kitame sandoryje ieÅ¡kovės vyras D. B. nedalyvavo, kaip beje nedalyvavo ir apžiÅ«rint perkamÄ butÄ , kÄ paliudijo liudytojas J. R.        VieÅ¡ame registre Å¡is butas įregistruotas ieÅ¡kovės vardu, jame nėra nurodyta, jog turtas priklauso bendra jungtine nuosavybės teise.

Teisėjų kolegijos nuomone ir Å¡i aplinkybė, vertinant jÄ kompleksiÅ¡kai su kitomis, yra svarbi aiÅ¡kinant sutarties turinį.         Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ . Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008).       Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įrodė, jog Å¡alių valia tiek dėl buto (duomenys neskelbtini), tiek ir dėl buto (duomenys neskelbtini) teisinio režimo buvo nuosekli, bei byloje nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti raÅ¡ytiniai duomenys leidžia teigti, kad ginčo butas buvo įsigytas ieÅ¡kovės asmeninėmis lėšomis ir visų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad šį butÄ ieÅ¡kovė įgijo asmeninės nuosavybės teise, todėl pirmos instancijos teismo vertinimas dėl turto teisinio režimo nebuvo teisingas, kadangi iÅ¡ esmės pirmos instancijos teismas ginčo butÄ bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažino vien dėl tos aplinkybės, kad jis įgytas santuokos metu.

       Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje dėl automobilio Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo ieškovės naudai yra neteisingas ir naikintinas, kadangi byloje pateikta pažyma iš VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo (b. l. 185, t.

2) patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovės vardu jokio automobilio nėra registruota. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad Å¡is automobilis yra iÅ¡registruotas dar 2009 m. spalio 26 d., tai patvirtina VÄ® „Regitra“ duomenys (b. l. 16, t. 1). Kaip teisingai teigia apeliantė, į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansÄ gali bÅ«ti įtraukiamas tik realiai egzistuojamas, abiems sutuoktiniams ar vienam iÅ¡ jų priklausantis nuosavybės teise turtas.        Apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies, panaikinus pirmos instancijos teismo sprendimÄ dalyje bei dalyje priėmus naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinus, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetus, (kitoje dalyje teismo sprendimÄ palikus nepakeistÄ ), iÅ¡ naujo paskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos.       IeÅ¡kovė buvo sumokėjusi 131 Lt ir 761 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinio pateikimÄ (b. l. 7, 47, t. 1), nuo kitos dalies 2677 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo, ieÅ¡kovė buvo atleista (b. l. 45, t.1).

IeÅ¡kovė sumokėjo 250 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (b. l. 162, t. 2), nuo likusios 1579 Lt žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundÄ , ji buvo atleista (b. l. 203 , t. 2). IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinus, ieÅ¡kovei priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis tiek pirmoje tiek ir apeliacinėje instancijoje, viso 1142 Lt iÅ¡ atsakovo D. B..      Atsižvelgiant į byloje pateiktus raÅ¡ytinius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atsakovÄ D.

B. atleisti nuo likusio žyminio mokesčio sumokėjimo dalies valstybei, tiek už ieÅ¡kinio pateikimÄ , tiek apeliacinį skundÄ (dalyje nuo kurios ieÅ¡kovė buvo atleista), viso 3819 Lt, kadangi byloje pateikti duomenys patvirtina, kad jo materialinė padėtis yra sunki (CPK 93 str., 80 str. 4 d.).      IeÅ¡kovė pateikė duomenis, kad ji pirmos instancijos teisme nagrinėjant bylÄ yra sumokėjusi 2500 Lt advokato pagalbai (b. l. 161 – 162, t.

1) ir advokatė už klientÄ sumokėjusi 30 Lt bÅ«tinų iÅ¡laidų (b. l. 160, t.

1) bei 2400 Lt advokato pagalbai apmokėti (b. l. 137 - 139, t. 2) (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti apeliantei bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ iÅ¡ atsakovo. Sprendžiant jų dydžio klausimÄ , teisėjų kolegija vertina, kad atsižvelgiant į Rekomendacijas advokato iÅ¡laidų dydžiui paskaičiuoti, bei bendruosius teisingumo ir protingumo principus, teisinga ir protinga suma advokato pagalbai apmokėti Å¡ioje byloje bÅ«tų 3000 Lt bei 30 Lt bÅ«tinų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.      Atmestinas trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais V.

S. praÅ¡ymas priteisti 1000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Pirmos instancijos teismas nutraukė civilinę bylÄ trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais atžvilgiu, Å¡i teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista, todėl nėra pagrindo laikyti jog byla iÅ¡spręsta trečiojo asmens naudai, bei neatsiranda teisė reikalauti priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93 str. n u s p r e n d ė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies panaikinti ir priimti dalyje naujÄ sprendimÄ , jį iÅ¡dėstant sekančiai:„SantuokÄ , įregistruotÄ 1992 m. birželio 27 d.

Vilniaus miesto CMS (įraÅ¡o Nr. 2002) tarp A. B., a/k (duomenys neskelbtini) ir Voicech Č. B. (dabar D. B.), a/k (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo D. B. kaltės.Pripažinti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), (registro Nr. 10/300209, u/n (duomenys neskelbtini), pastato u/n (duomenys neskelbtini), indeksas 1A1m, 34,83 kv. m. bendro ploto, asmenine ieÅ¡kovės A. B., a/k (duomenys neskelbtini), nuosavybe. Atmesti atsakovo D. B. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovės naudai automobilį Mitsubishi Colt, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)“.Kitoje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovei A. B. iÅ¡ atsakovo D. B. 4172 Lt (keturis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt du litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nuo kitos bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo dalies valstybei, atsakovÄ D. B. atleisti.Atmesti trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais V. S. praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjai                                                             Andrius Ignotas                                                                          Asta Radzevičienė                                                                                                    Zita Smirnovienė