a43f1c98-e90c-4bc1-b94f-bd5381fee0c3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1642-897/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30578-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.4.3; (S) 3.2.3.8; 3.2.6.1; 2.3.2.10; 3.2.3.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Tamulevičienė, sekretoriaujant Audronei Glambienei, vertėjaujant Giedriui Račkauskui, dalyvaujant ieÅ¡kovei T. M., ieÅ¡kovės atstovui advokatui Vytautui Zenevskiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės T.

M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys (kreditoriai) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Mokilizingas“, I. S.. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė praÅ¡o santuokÄ tarp ieÅ¡kovės T. M. (iki santuokos – G.) ir atsakovo A. M., sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nenustatyti termino susitaikymui; po santuokos nutraukimo iÅ¡laikymo sau iÅ¡ atsakovo nereikalauja; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti pavardę – M., atsakovui – M.; visus įsipareigojimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-31 nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9-8015-935/2016 dėl 43 Eur baudos skyrimo A.

M. valstybės naudai, po santuokos nutraukimo palikti A. M. vykdyti asmeniÅ¡kai; visus įsipareigojimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-09-01 nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-4308-873/2011 dėl 400 Lt baudos skyrimo A. M. valstybės naudai, po santuokos nutraukimo palikti A. M. vykdyti asmeniÅ¡kai, visus įsipareigojimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-08-25 nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-4243-296/2011 dėl 300 Lt baudos skyrimo A. M. valstybės naudai, po santuokos nutraukimo palikti A.

M. vykdyti asmeniÅ¡kai, visus įsipareigojimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-08-12 nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-4992-851/2010 dėl 300 Lt baudos skyrimo A. M. valstybės naudai, po santuokos nutraukimo palikti A. M. vykdyti asmeniÅ¡kai, visus įsipareigojimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-08-16 sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. 2-15592-866/2010 dėl 2220,75 Lt skolos, 841,84 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų ir 259,02 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ A.

M. kreditoriaus UAB „Snoro lizingas“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Mokilizingas“) naudai, po santuokos nutraukimo palikti A. M. vykdyti asmeniÅ¡kai; visus įsipareigojimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-08-16 sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. 2-15592-866/2010 dėl 3,86 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo iÅ¡ A. M. valstybės naudai, po santuokos nutraukimo palikti A. M. vykdyti asmeniÅ¡kai; visus įsipareigojimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-01-14 sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. 2-2112-727/2010 dėl 10000 Lt skolos, 121,91 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų ir 304 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ A.

M. kreditorės I. S. naudai, po santuokos nutraukimo palikti A. M. vykdyti asmeniškai. Nurodo, kad santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas, todėl bendras santuokinis gyvenimas tapo negalimas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteistinas. Santuokoje šalys neįgijo dalintino nekilnojamojo ir/ar privalomo registruoti kilnojamojo turto. Ieškovė neturi jokių skolinių įsipareigojimų.

Apie tai, ar atsakovas turi skolų, ieÅ¡kovei nėra žinoma, kadangi su atsakovu ryÅ¡io nepalaiko apie penkiolika metų. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė pasilieka santuokinę pavardę. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovas ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai, ieÅ¡kinyje nurodytų motyvų pagrindu. Atsakovas A. M. per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ atsakovui praneÅ¡ta tinkamai (LR CPK 121 str. 1 ir 2 d., 130 str.).

Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant. Tretysis asmuo (kreditorius) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kuriame nurodė, kad T. M. valstybės biudžetui neskolinga, A. M. skolingas valstybės biudžetui 454 Eur ATPK baudų, 32 Eur ATPK baudai dar nesuėjęs mokėjimo terminas, valstybės naudai pagal antstolių vykdomÄ sias bylas iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡koma 618,53 Eur (ATPK baudos) ir 868,86 Eur (kriminalinė bauda).

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (LR CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (LR CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (LR CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Pagal LR CK 3.112 str. 2 d. teismo iÅ¡laidos atlyginamos iÅ¡ asmeninio sutuoktinių turto, jeigu byla nebuvo susijusi su bendru sutuoktinių turtu ar Å¡eimos interesais. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neprieÅ¡tarauja T. M. ir A. M. santuokos nutraukimui. Informuoja teismÄ , kad byla nebus vedama per advokatÄ . PraÅ¡o bylÄ nagrinėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant. Teismo posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas nedalyvavo.

Apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka praneÅ¡ta tinkamai. Byla nagrinėjama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nedalyvaujant. IeÅ¡kinys tenkintinas pilnai Dėl santuokos nutraukimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio praÅ¡ymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ sutuoktiniams susitaikyti (LR CK 3.64, 3.54 straipsniai).

Å iuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes ieÅ¡kovė ir atsakovas jau apie penkiolika metų negyvena santuokinio gyvenimo. IeÅ¡kovė praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Å eimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobÅ«dį, suprantama savitai. LR CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimÄ iÅ¡ esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos LR CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima, kitos pareigos).

Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ bÅ«tent Å¡ių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės gali bÅ«ti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiÅ¡kai nepriimtinas atsižvelgiant į Å¡eimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiÅ¡kas nesirÅ«pinimas vaikais, visiÅ¡kas neprisidėjimas prie materialiųjų Å¡eimos poreikių ir panaÅ¡iai). Nors Å¡eimos teisinių santykių specifika ir Å¡eimos teisės normomis ginamos vertybės lemia Å¡eimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus LR CPK XIX skyriuje, tačiau Å¡alims iÅ¡lieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.).

IeÅ¡kovės pozicija dėl santuokos nutraukimo neiÅ¡skiriant nė vieno sutuoktinio kaltės, nesant vienareikÅ¡miÅ¡kų įrodymų, kad Å¡iuo atveju santuoka iÅ¡iro dėl kurios nors vienos iÅ¡ Å¡alių kaltės, laikytina pagrįsta. Ä®vertinus bylos faktines aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad santuoka tarp Å¡alių iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos iÅ¡saugojimÄ ir puoselėjimÄ tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo bÅ«ti pakantÅ«s ir lojalÅ«s, dėti pastangas santuokai iÅ¡saugoti, abu turi prisidėti prie materialinės Å¡eimos gerovės kÅ«rimo (LR CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai).

Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 str., 3.61 str. 3 d.). Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo klausimÄ (CK 3.62, 3.59 str.), tačiau ieÅ¡kovė iÅ¡laikymo sau iÅ¡ atsakovo nereikalauja, o atsakovas yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, todėl iÅ¡laikymas sutuoktiniams vienam iÅ¡ kito nepriteistinas. Bylos duomenimis Å¡alys dalintino turto neturi, todėl Å¡is klausimas nesprendžiamas.

Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė praÅ¡o palikti jai santuokos įregistravimo metu įgytÄ pavardę. LR CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę. Remiantis LR CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, iÅ¡skyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi teismas Å¡iuo atveju nenustatė nei ieÅ¡kovės, nei atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, todėl teismas po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palieka jos santuokos įregistravimo metu įgytÄ pavardę – „M.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė – „M.“.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų IeÅ¡kovė praÅ¡o visus įsipareigojimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-31 nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9-8015-935/2016 dėl 43 Eur baudos skyrimo A. M. valstybės naudai, po santuokos nutraukimo palikti A. M. vykdyti asmeniÅ¡kai; visus įsipareigojimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-09-01 nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-4308-873/2011 dėl 400 Lt baudos skyrimo A. M. valstybės naudai, po santuokos nutraukimo palikti A.

M. vykdyti asmeniÅ¡kai, visus įsipareigojimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-08-25 nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-4243-296/2011 dėl 300 Lt baudos skyrimo A. M. valstybės naudai, po santuokos nutraukimo palikti A. M. vykdyti asmeniÅ¡kai, visus įsipareigojimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-08-12 nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-4992-851/2010 dėl 300 Lt baudos skyrimo A. M. valstybės naudai, po santuokos nutraukimo palikti A. M. vykdyti asmeniÅ¡kai, visus įsipareigojimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-08-16 sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. 2-15592-866/2010 dėl 2220,75 Lt skolos, 841,84 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų ir 259,02 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ A.

M. kreditoriaus UAB „Snoro lizingas“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Mokilizingas“) naudai, po santuokos nutraukimo palikti A. M. vykdyti asmeniÅ¡kai; visus įsipareigojimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-08-16 sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. 2-15592-866/2010 dėl 3,86 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo iÅ¡ A. M. valstybės naudai, po santuokos nutraukimo palikti A. M. vykdyti asmeniÅ¡kai; visus įsipareigojimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-01-14 sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. 2-2112-727/2010 dėl 10000 Lt skolos, 121,91 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų ir 304 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ A.

M. kreditorės I. S. naudai, po santuokos nutraukimo palikti A. M. vykdyti asmeniškai. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles.

Sutuoktinių prievolės gali bÅ«ti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių (vieno iÅ¡ jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikÅ¡mingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vienÄ arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iÅ¡ sutuoktinių.

Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikÅ¡mingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iÅ¡ bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iÅ¡ dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, iÅ¡skyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iÅ¡ sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iÅ¡ sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens iÅ¡laikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iÅ¡ sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiÅ¡kai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas.

Tokios prievolės gali bÅ«ti solidariosios arba dalinės. Å ios klasifikacijos teisinė reikÅ¡mė reiÅ¡kiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimÄ , nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis.

Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys.

Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikams auklėti bei šviesti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles.

Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokėtinai, jeigu tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriai neprieÅ¡taravo, kad po santuokos nutraukimo prievolių vykdymas kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Mokilizingas“ ir I. S. po santuokos nutraukimo bÅ«tų pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis, o taip pat nekėlė prievolių solidarumo klausimo, todėl teismas tenkina šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir prievoles kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Mokilizingas“ ir I.

S. po santuokos nutraukimo pripažįsta asmeninėmis atsakovo A. M. prievolėmis. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.). IeÅ¡kovė paduodama ieÅ¡kinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio, tačiau teismo posėdyje neprašė iÅ¡ atsakovo priteisti jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Nagrinėjant civilinę bylÄ , teisme patirtos 8,30 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 3,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)), tuo tarpu iÅ¡laidos susidarė dėl atsakovui procesinių ir teismo dokumentų siuntimo, teismas Å¡iÄ paÅ¡to iÅ¡laidų sumÄ valstybės naudai priteisia iÅ¡ atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 270 str., 284 str. teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. Nutraukti ieÅ¡kovės T. M. (iki santuokos – G.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei T. M. palikti santuokos įregistravimo metu įgytÄ pavardę – „M.“, atsakovui A.

M. palikti jo pavardę – „M.“. Nepriteisti sutuoktiniams vienam iš kito išlaikymo. Prievoles kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. A2.9-8015-935/2016, Nr. A2.2-4308-873/2011, Nr. A2.2-4243-296/2011, Nr. A2.2-4992-851/2010 ir civilinėje byloje Nr. 2-15592-866/2010, UAB „Mokilizingas“ civilinėje byloje Nr. Nr. 2-15592-866/2010 ir I. S. civilinėje byloje Nr. 2-2112-727/2010 po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis atsakovo A.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 8,30 Eur (aÅ¡tuonis eurus ir 30 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitÄ pateikti teismui. Ä®siteisėjusio sprendimo kopijÄ nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad Å¡is įregistruotų santuokos nutraukimo faktÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Lina Tamulevičienė