a43bfe5d-2e06-4ef3-a349-2eba09fbc323 · Vilniaus apygardos teismas

Civ                                                                                                     Civilinė byla Nr. 2A-35-619/2015                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04415-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2; 34.3; 121.13; 121.14; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alvydo Barkausko, Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ritos Kisielienės,sekretoriaujant V. KamaÅ¡inienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui (apeliantui) K. B.,ieÅ¡kovo atstovui advokatui M. P.,atsakovei S. T.,atsakovės atstovei advokatei L. G.,atsakovo Registrų centras Vilniaus filialo atstovui A. M.,žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo K. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K.

B. ieÅ¡kinį atsakovei S. T., valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, Vilniaus miesto 32-ajam notarų biurui, dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ir nuosavybės teisės teisinės registracijos panaikinimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :             Ginčo esmė IeÅ¡kovas K. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs prašė: pripažinti negaliojančiu 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , reg.

Nr. RJ-2667, iÅ¡duotÄ Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro, įpareigoti atsakovÄ VÄ® Registrų centrÄ panaikinti teisinę registracijÄ nuosavybės teisės S. T. vardu į 73/100 dalis Å«kinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1p, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įpareigoti VÄ® Registrų centro Vilniaus filialÄ panaikinti 2010-09-06 pažymÄ Nr. 44-2942516, panaikinti nuosavybės teisę P. T. vardu į 73/100 dalis Å«kinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1p, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kaip niekada neturėjusio ir nesiekusio turėti nuosavybės teisės į šį nekilnojamÄ jį daiktÄ ir įpareigoti VÄ® Registrų centrÄ panaikinti teisinę registracijÄ nuosavybės teisės P. T. vardu į 73/100 dalis Å«kinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1p, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), panaikinti nuosavybės teisę M.

T. vardu į Å«kinį pastatÄ , plane pažymėtÄ indeksu 2I1p, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ar jo dalis, kaip niekada neturėjusio ir nesiekusio turėti nuosavybės teisės į šį nekilnojamÄ jį daiktÄ ir įpareigoti atsakovÄ VÄ® Registrų centrÄ panaikinti teisinę registracijÄ nuosavybės teisės M. T. vardu į 73/100 dalis Å«kinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ar jo dalis, nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikėja, testatorė A.

T., gim. 1926-02-01, mirusi 2002-03-31, valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki savo mirties nuosavybės teise valdė ir teisėtai naudojosi 73/100 dalimis Å«kinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisti ieÅ¡kovo asmeninėn nuosavybėn 73/100 dalis Å«kinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), remiantis 2012-06-11 liudijimu apie palikimo priėmimo fakto įregistravimÄ 2002-09-04 Testamentų registre.IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė S. T. negalėjo paveldėti 73/100 dalių Å«kinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nes nei M.

T., nei P. T. nuosavybės teisės į šį pastatÄ niekada neturėjo ir nesiekė jos turėti. 2001-08-08 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialas iÅ¡davė A. T. akivaizdžiai suklastotÄ pažymÄ Nr. 10/100074. Å ios pažymos 5.2.2. punkte buvo neteisingai įraÅ¡yta A. T. vardu nuosavybės teisė tik į 27/100 dalis Å«kinio pastato 2I1p, o 5.4.1. punkte naujai įraÅ¡yta niekur iki tol teisiÅ¡kai neįregistruota M. T. vardu nuosavybės teisė į 73/100 dalis Å«kinio pastato 2I1p. 2001-08-08 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialas pažymÄ Nr. 10/100074, 2010-09-20 paveldėjimo liudijimÄ atsakovai grindžia 1980-03-05 sutartimi, reg.

Nr. 5-1475, kuri yra tik gyvenamojo namo dalių perskaičiavimo pagalbinė sutartis prie 1979-12-29 dovanojimo sutarties, reg. Nr. 5-9757. IeÅ¡kovas nurodė, kad teisiÅ¡kai neįregistruota 1980-03-05 dalių perskaičiavimo sutartis laikytina negaliojančia, ja nebuvo nustatyta ir neatsirado nuosavybės teisė į Å«kinį pastatÄ 2I1p M. T. vardu. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2001-08-08 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo pažymÄ Nr. 10/100074, joje įraÅ¡ytus neteisingus teisinės registracijos duomenis ieÅ¡kovas nuginčijo. 2009-02-06 VÄ® Registrų centras iÅ¡davė ieÅ¡kovui Å¡iÄ pažymÄ , ant kurios užrašė klaidinga pažyma, tačiau klaidos buvo iÅ¡taisytos nesilaikant įstatymo reikalavimų ir jos vėl atsirado 2010-09-06 VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo pažymoje Nr. 44-2942516.

Pastarosios pagrindu suraÅ¡ytas neteisingas 2010-09-20 paveldėjimo liudijimas, grindžiamas 1980-03-05 sutartimi, neva nuosavybės teisės M. T. vardu į 73/100 Å«kio pastato 2I1p įregistravimo pagrindas yra Å¡i sutartis. Atsakovo VÄ® Registro centro ir VÄ® Registrų cento Vilniaus filialo atliktų veiksmų neteisėtumÄ pagrindžia ir LR Seimo kontrolieriaus 2008-10-28 pažyma Nr. 4D-2008/2-185. 2001-09-01 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartimi, reg. Nr. 6866, A. T. perleido ieÅ¡kovui 321/904 dalis 0,0904 ha kitos paskirties žemės privačioms namų valdoms iÅ¡dėstyti su 27/100 dalimis pagalbinio pastato, pažymėto plane ženklu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 27/100 dalimis kitų kiemo statinių (Å¡ulinio, tvoros, kiemo aikÅ¡telės).

Šia sutartimi žemės sklypas yra atidalintas tik ieškovui asmeninės nuosavybės teise po ūkiniu pastatu 2I1p ir po kitu statiniu (betonine kiemo aikštele), o kita namų valdos žemės sklypo dalis bendros dalinės nuosavybės teise priklauso trims bendrasavininkiams ir dar nėra atidalinta asmeninės nuosavybės teise. Ant ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo stovi 28 kv. m užstatyto ploto, 78 kub. m tūrio ūkinis pastatas 2I1p ir betoninė kiemo aikštelė.

IeÅ¡kovas pažymi, kad 2010-09-20 paveldėjimo liudijimas pripažintinas negaliojančiu, o nuosavybės teisių registravimas atsakovės vardu į ginčo Å«kinio pastato 73/100 dalis nekilnojamojo turto registre naikintinas. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis yra vienintelis įpėdinis, priėmęs palikimÄ pagal testamentÄ po testatorės A. T., mirusios 2002-03-31 mirties, palikimo priėmimo faktas įregistruotas 2002-09-04 Testamentų registre. IeÅ¡kovas faktiÅ¡kai valdo palikimÄ , naudojasi visu neatidalintu Å«kiniu pastatu, plane pažymėtu indeksu 2Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir jo likusiomis 73/100 dalimis, juo rÅ«pinasi kaip savo turtu, disponuoja, prižiÅ«ri, jame yra sudėti ieÅ¡kovo daiktai.

Atsakovė S. T. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad jai ir ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 28 kv. m užstatyto ploto ūkinis pastatas, plane pažymėtas indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso 73/100 dalys šio ūkinio pastato, o ieškovui – 27/100 dalys. Ūkinis pastatas 2I1p buvo pastatytas savavališkai. Jį statė atsakovės sutuoktinis P. T. ir jo tėvas M.

T.. Ūkinis pastatas po ½ dalį buvo įregistruotas M. T. ir gyvenamojo namo bendraturtės A. T. vardu. 1980-03-05 turto pasidalijimo sutarties, reg. Nr. 5-1475, pagrindu visas Å«kinis pastatas atiteko M. T., kuris 27/100 dalis Å¡io Å«kinio pastato 1984-11-02 dovanojimo sutarties, reg. Nr. 5-3195, pagrindu padovanojo savo antrajai žmonai J. T.. 1987-03-13 atsakovės sutuoktinio tėvas M. T. mirė. Jo turtÄ , o taip pat ir 73/100 dalis Å«kinio pastato, faktiÅ¡kai valdydamas, priėmė atsakovės sutuoktinis P. T., bet paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė.

J. T. 27/100 dalis jai priklausančio Å«kinio pastato 1987-09-03 pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. 5-3271, pardavė A. T.. 2001 m. atsirado A. T. sÅ«nėnas K. B.. Jis ėmė rÅ«pintis A. T.. A. T. 2001-09-01 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartimi, reg. Nr. 6866, perrašė jam visÄ savo turtÄ . Kadangi atsakovės sutuoktinis savo tėvo palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti ir neįformino palikimo priėmimo, atsakovė kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad jos sutuoktinis po savo tėvo mirties tėvo palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti. 2009-11-04 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009, kuris buvo paliktas nepakeistas 2010-06-30 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-580-516/2010, Å¡itoks juridinę reikÅ¡mę turintis faktas buvo nustatytas.

Nustačius šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , atsakovei kaip sutuoktinio įpėdinei dėl 73/100 dalių Å«kio pastato nuosavybės 2010-09-20 buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, reg. Nr. RJ-2667. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, kadangi ieÅ¡kovas ginčo Å«kio pastato bendraturčiu tapo nuo 2001-09-01. Atsakovė prašė remtis 2009-11-04 Vilniaus m. 2 apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009 kaip prejudicija, nes teismas jau nusprendė, kad atsakovės sutuoktinio tėvui turto pasidalijimo sutarties pagrindu priklausė 73/100 dalys ginčo pastato.

Atsakovė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas, prieÅ¡ingai nei jis teigia ieÅ¡kinyje, visu ginčo pastatu niekada nesinaudojo ir Å¡io ginčo pastato nevaldė. Apie 1988-1989 metus A. T. savo dalį Å«kinio pastato pardavė atsakovės sutuoktiniui, už savo Å¡io pastato dalį gavo pinigus (500 rublių), tačiau perleidimo sandorio neįformino. Kadangi atsakovė rÅ«pinosi buvusia vieniÅ¡a A. T. ir ji po savo mirties atsakovės Å¡eimai ketino palikti visÄ savo turtÄ , pirkimo-pardavimo sandorio atsakovės Å¡eima neskubėjo įforminti.

Nepaisant perleidimo sandorio neįforminimo, atsakovės Å¡eima nekliudomai nuo 1988-1989 metų galėjo naudotis visu Å«kiniu pastatu. 1996 metais visi trys namų valdos (duomenys neskelbtini), bendraturčiai iÅ¡ valstybės iÅ¡sipirko namų valdos žemės sklypÄ , kurio bendras plotas 904 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. Atsakovė nuosavybėn įsigijo 285 kv. m žemės sklypo asmeniniam naudojimui ir 79 kv. m bendram naudojimui, viso 364 kv. m.

Pažymėjo, kad ginčo Å«kinis pastatas yra atsakovei asmeniÅ¡kai naudotis skirtoje žemės sklypo dalyje. Įėjimas į šį Å«kinį pastatÄ yra tik per jai asmeniÅ¡kai naudotis paskirtÄ Å¾emės sklypÄ . Atsakovė Vilniaus 32-ojo notarų biuro notarė R. J. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko. Notarė nesutiko, kad paveldėjimo teisės liudijimas negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas, nes Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-11-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009 nenustatė, jog P. T. priėmė bÅ«tent 73/100 dalis minėto Å«kinio pastato.

P. T. palikimÄ po savo tėvo M. T. mirties priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ , Å¡is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas minėtu 2009-11-04 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009. Palikimas į konkretų turtÄ â€“Â 73/100 dalis ginčo Å«kinio pastato atsirado palikėjo M. T. mirties momentu – 1986-03-13. IÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje nustatyta, kad P. T. priėmė savo mirusio tėvo M. T. palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.Atsakovai VÄ® Registrų centras ir VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Atsakovai nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis į Å«kinį pastatÄ 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotos K. B. (27/100 dalys) bei S. T. (73/100 dalys) nuosavybės teisės. K. B. nuosavybės teises į 27/100 dalis Å«kinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgijo 2001-09-01 sutarties, reg. Nr. 6866, bei 2001-09-01 žemės sklypo su pastatais perdavimo-priėmimo akto, reg. Nr. 6867, pagrindu. Nurodė, kad ieÅ¡kovas į ginčo turto konkrečias dalis nuosavybės teises įgijo 2001-09-01, bÅ«tent nuo Å¡io momento vėliausiai skaičiuotina ieÅ¡kinio senatis ginčams dėl ieÅ¡kovo nuosavybės teisių apimties bei dalių į nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Kelti reikalavimus dėl 1979 m. dovanojimo sutarties, 1991 m. paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo ir pagrįstumo, 1980 m. teismo sprendimo bei 1980 m. sutarties aiškinimo bei vykdymo teisingumo bei visų išvardintų dokumentų pagrindu atlikto teisinio nuosavybės teisių registravimo praleisti ieškinio senaties terminai, o juos atnaujinti nėra jokio pagrindo. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 19 d. sprendimu atmetė ieškovo K.

B. reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , reg. Nr. RJ-2667, iÅ¡duotÄ Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro, kaip nepagrįstÄ . Nutraukė civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K. B. reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ VÄ® Registrų centrÄ panaikinti teisinę registracijÄ nuosavybės teisės S. T. vardu į 73/100 dalis Å«kinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nutraukė civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

B. reikalavimÄ Ä¯pareigoti VÄ® Registrų centro Vilniaus filialÄ panaikinti 2010-09-06 pažymÄ Nr. 44-2942516. Atmetė ieÅ¡kovo K. B. reikalavimÄ panaikinti nuosavybės teisę P. T. vardu į 73/100 dalis Å«kinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kaip niekada neturėjusio ir nesiekusio turėti nuosavybės teisę į šį nekilnojamÄ jį daiktÄ ir įpareigoti VÄ® Registrų centrÄ panaikinti teisinę registracijÄ nuosavybės teisės P. T. vardu į 73/100 dalis Å«kinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kaip nepagrįstÄ .

Atmetė ieÅ¡kovo K. B. reikalavimÄ panaikinti nuosavybės teisę M. T. vardu į Å«kinį pastatÄ , plane pažymėtÄ indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ar jo dalis, kaip niekada neturėjusio ir nesiekusio turėti nuosavybės teisę į šį nekilnojamÄ jį daiktÄ ir įpareigoti atsakovÄ VÄ® Registrų centrÄ panaikinti teisinę registracijÄ nuosavybės teisės M. T. vardu į 73/100 dalis Å«kinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ar jo dalis kaip nepagrįstÄ .

Nutraukė civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K. B. reikalavimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikėja, testatorė A. T., gim. 1926-02-01, mirusi 2002-03-31, valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki savo mirties nuosavybės teise valdė ir teisėtai naudojosi 73/100 dalimis Å«kinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atmetė ieÅ¡kovo K. B. reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovo asmeninėn nuosavybėn 73/100 dalis Å«kinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), remiantis 2012-06-11 liudijimu apie palikimo priėmimo fakto įregistravimÄ 2002-09-04 Testamentų registre.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo K. B. atsakovei S. T. 2000 Lt patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Panaikino 2012-06-18 nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovo K. B. reikalavimams užtikrinti – atsakovei S. T. nuosavybės teise priklausančių 73/100 dalių Å«kinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), areÅ¡tÄ , uždraudžiant minėtu turtu disponuoti, įskaitant draudimÄ jį perleisti, įkeisti ar kitai apsunkinti nuosavybės teises į šį turtÄ .

Ä®siteisėjus sprendimui, jo nuoraÅ¡Ä siųsti Turto areÅ¡to registrui.Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas neturi teisės ginti jo neturimÄ nuosavybės teisę į 73/100 dalis ginčo Å«kinio pastato. Kadangi A. T. jos mirties momentu nebuvo 73/100 dalių ginčo Å«kinio pastato savininkė, todėl ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės ginčyti galimai A. T. pažeistÄ nuosavybės teisę į 73/100 dalis ginčo Å«kinio pastato, nes tokios teisės kaip pažeistos nei iki mirties, nei mirties momentu neginčijo pati A.

T. (CK 5.1 str. 2 d., 4.48 str. 1 d.). Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad 2012-07-09 suformuotas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as Nr. 10/204641 liudija, kad M. T., 1980-03-16 įregistravęs savo nuosavybės teisę į visÄ ginčo Å«kinį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 1984-11-02 dovanojimo sutartimi Nr. 5-1475 Å¡io Å«kinio statinio 27/100 dalis perleido J. T., J. T., 1984-11-17 įregistravusi nuosavybės teises į Å¡iÄ dalį Å«kinio pastato, 1987-09-03 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5-3271 27/100 dalis ginčo Å«kinio pastato perleido A.

T., kuri 2001-09-01 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartimi Å¡iÄ dalį perleido ieÅ¡kovui. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisė M. T. vardu iÅ¡ pradžių į ½ dalį ginčo Å«kinio pastato, vėliau į visÄ ginčo Å«kinį pastatÄ , dar vėliau į 73/100 dalis ginčo Å«kinio pastato buvo atlikta konkrečių dokumentų pagrindu, kurie liudija nuosavybės teisės įgijimÄ ar perėjimÄ , t.y. Vilniaus m. Spalio rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1976-12-30 sprendimo Nr. 576, 1980-03-05 M.

T. ir A. T. sutarties, reg. Nr. 5-1475, 1984-11-02 M. T. ir J. T. sudarytos sutarties, reg. Nr. 5-3195, pagrindu. Teismas pažymėjo, kad Å¡ie įrodymai byloje apskritai nėra ginčijami, todėl įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo panaikinti nuosavybės teisę M. T. vardu į 73/100 dalis Å«kinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ar jo dalis, kaip niekada neturėjusio ir nesiekusio turėti nuosavybės teisę į šį nekilnojamÄ jį daiktÄ ir įpareigoti atsakovÄ VÄ® Registrų centrÄ panaikinti teisinę registracijÄ nuosavybės teisės M.

T. vardu į Å«kinį pastatÄ , plane pažymėtÄ indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ar jo dalis. Pirmos instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo panaikinti P. T. nuosavybės teisę į ginčo Å«kinio pastato dalį ir įpareigojimo panaikinti jos registravimÄ nekilnojamojo turto registre. Teismas pažymėjo, kad 2009-11-04 sprendimu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009 nustatė, jog P. T., gim. 1934-05-15, miręs 1990-07-23, priėmė 1986-03-13 mirusio tėvo M.

T. (M. T.) palikimÄ . Å i sprendimÄ paliko nepakeistÄ ir Vilniaus apygardos teismas 2010-06-30 nutartimi. P. T. palikimÄ po savo tėvo mirties priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldėtÄ turtÄ . Aplinkybė, kad nekilnojamojo turto registre P. T. nuosavybės teisė į 73/100 dalį Å«kinio pastato apskritai nebuvo registruota, nepanaikina jo nuosavybės teisės į šį statinį atsiradimo paveldėjimo pagrindu. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pabrėžė, kad daikto registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo ir pasibaigimo pagrindas, kuriuo nuosavybės teisės nei atsiranda, nei pasibaigia.Pirmos instancijos teismui atmetus ieÅ¡kovo reikalavimus dėl M.

T. ir P. T. nuosavybės teisės į dalį ginčo Å«kinio pastato panaikinimo, netenkino ir reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2010-09-20 paveldėjimo teisės liudijimÄ . Teismas nutraukė civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ Ä¯pareigoti VÄ® Registrų centro Vilniaus filialÄ panaikinti 2010-09-20 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu registruotÄ atsakovės S. T. nuosavybės teisę į 73/100 dalis ginčo Å«kinio pastato. Toks ieÅ¡kovo reikalavimas, kildinamas ne iÅ¡ ieÅ¡kovo teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo, o galimai jam palankaus teismo sprendimo, jo vykdymo, todėl teismas šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažino nenagrinėtinu civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1 d. 1 p.).

Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti VÄ® Registrų centro Vilniaus filialÄ panaikinti 2010-09-06 pažymÄ Nr. 44-2942516 nesukelia ieÅ¡kovui jokių teisinių pasekmių, todėl civilinę bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė CPK 293 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. T. iki savo mirties nuosavybės teise valdė ir teisėtai naudojosi 73/100 dalimis ginčo Å«kinio pastato teismas nurodė, jog tokio pobÅ«džio reikalavimas negali bÅ«ti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, todėl teismo nespręstinas ir tuo atveju, kai jis iÅ¡dėstytas ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime kaip materialinis teisinis reikalavimas.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, pirmos instancijos teismas Å¡io ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje suformuluoto reikalavimo nelaikė materialiniu teisiniu reikalavimu, jo nesprendė, todėl bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1 d. 1 p., 445 str., 447 str. 1 d. 3 p.). Teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti jam asmeninėn nuosavybėn 73/100 dalis ginčo Å«kinio pastato, kadangi iÅ¡ byloje esančių duomenų ir įrodymų nebuvo nustatyta, jog A. T. jos mirties momentu nuosavybės teise valdė 73/100 dalis ginčo Å«kinio pastato.

Pirmos instancijos teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ paskirti atsakovei S. T. 1000 Lt baudÄ . Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 42 straipsnį Å¡alys yra laisvos teikti į bylÄ Ä¯rodymus, paaiÅ¡kinimus, samprotavimus ir argumentus visais byloje kylančiais klausimais. Tai, kad asmens vienas ar kitas paaiÅ¡kinimas teismo yra nepripažįstamas pakankamu vienai ar kitai aplinkybei pagrįsti, savaime negali bÅ«ti pagrindu taikyti tos aplinkybės nepagrindžiusiai Å¡aliai atsakomybę pagal CPK 95, 186 straipsnį, nes tokiu atveju bÅ«tų paneigta teisė į teisingÄ procesÄ , teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam.

Teismas taip pat netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo priimti atskirÄ jÄ nutartį dėl atsakovų valstybės įmonės Registrų centro ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo įvykdytų įstatymų ir kitų teisės normų pažeidimų, iÅ¡reikÅ¡tu akivaizdžiu duomenų suklastojimu oficialiuose dokumentuose nekilnojamojo turto registre, pažymos apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre Nr. 44-2942516 nuoraÅ¡e, neturinčiame originalo, ir nekilnojamojo turto registro įrašų 2001-08-08 pažymoje Nr. 10/100074.

Teismas šį savo atsisakymÄ grindė tuo, jog nenustatė ieÅ¡kovo nurodomų faktų apie nusikalstamos veikos požymius, taip pat tam tikrus VÄ® Registrų centro ar VÄ® Registrų cento Vilniaus filialo veiksmus, liudijančius teisės aktų pažeidimus. Teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priteisti jam 215,14 Lt iÅ¡laidų, už įrodymų rinkimÄ ir kopijų darymÄ . Atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės S. T. naudai 2000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai              IeÅ¡kovas K. B. pateikė teismui apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o paskirti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ieÅ¡kinio reikalavimus patenkinti; iÅ¡nagrinėti 2013 m. gegužės 28 d. pareiÅ¡kimÄ dėl akivaizdaus tęstinio oficialių dokumentų suklastojimo ir priimti sprendimÄ ; patraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu M.

V.; neskaityti procesinių terminų praleistais arba tuos terminus atnaujinti, pratęsti; atleisti ieÅ¡kovÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisti iÅ¡ atsakovų valstybės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas už Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ieÅ¡kovui suteiktÄ teisinę pagalbÄ - 3000,00 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo K. B. naudai 215,14 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; iÅ¡nagrinėti 2013-05-28 pareiÅ¡kimÄ dėl atsakovės S. T. priesaikos sulaužymo ir akivaizdžių žinomai melagingų parodymų pateikimo.

IeÅ¡kovas apeliacinį skundÄ grindė Å¡iais motyvais:             1. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu 2010-09-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. RJ-2667, iÅ¡duotÄ Vilniaus miesto 32 notarų biuro. Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė remdamasis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009 nustatytu faktu, jog P. T. paveldėjo 73/100 ginčo Å«kinio pastato. Tačiau ieÅ¡kovas mano, kad teismas minėtoje byloje nenustatė, jog P. T. paveldėjo bÅ«tent konkretų turtÄ - 73/100 dalis Å«kinio pastato 211/p, jis neįgijo į jį nuosavybės teisės, tokia teisė jo vardu niekada nebuvo įregistruota.

IeÅ¡kovas mano, kad Vilniaus miesto 32 notarų biuro notarė R. J., suraÅ¡ydama ginčijamÄ 2010-09-20 Paveldėjimo teisės liudijimÄ , pažeidė Notariato įstatymo 1 str., 2 str., 13 str. bei 40 str. nuostatas.             2. Teismas nutraukdamas civilinę bylÄ dėl atsakovo Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialo 2010-09-06 pažymos netinkamai taikė CPK 137 str. 2 d. 1 p. ir 293 str. 1 d. 1 p. nuostatas. IeÅ¡kovas pažymi, kad bÅ«tent 2010-09-06 pažyma Nr. 44-2942516 esminiai pažeidė ieÅ¡kovo, kaip paveldėtojo teises, nes jis negali įregistruoti paveldėto turto, t.y. likusių 73/100 dalių Å«kinio pastato 2I1/p.              3.

IeÅ¡kovas mano, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimÄ panaikinti nuosavybės teisę M. T. vardu, į Å«kinį pastatÄ , plane pažymėtÄ indeksu 2Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ar jo dalis, kaip niekada neturėjusio ir nesiekusio turėti nuosavybės teisę į šį nekilnojamÄ jį daiktÄ ir įpareigoti atsakovÄ Valstybės įmonę RegistrÄ centrÄ panaikinti teisinę registracijÄ , nuosavybės teisės M. T. vardu, į 73/100 dalis Å«kinio pastato.

Apeliacinės instancijos teismui neturi kilti abejonių, kad yra neteisėtas registravimas vieÅ¡ame registre nuosavybės teisės kito asmens M. T. vardu į 73/100 dalis ginčijamo Å«kio pastato, jeigu nenuginčytais Nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimais, 1987-09-09, 1988-03-23, 1989-08-29 iÅ¡vadomis jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktÄ A. T. vardu. Apeliantas pažymi, kad 1987-09-09, 1988-03-23, 1989-08-29 iÅ¡vados nustatė asmeninės nuosavybės teisių atsiradimÄ ir teisių perėjimo pasekmes, bet nenustatė nuosavybės teisės M.

T. vardu. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog Å¡ios iÅ¡vados negali bÅ«ti vertinamos kaip nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Atitinkamai teismas 1980-03-05 gyvenamojo namo dalių perskaičiavimo sutartį neteisingai įvardino kaip nuosavybės teisės atsiradimo sutartį M. T. vardu į ginčo Å«kinį pastatÄ . Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovai VÄ® Registrų centras ir VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas akivaizdžiai suklastojo reikiamos galios teisinės registracijos duomenis.

             4. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ panaikinti nuosavybės teisę P. T. vardu į 73/100 dalis Å«kinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kaip niekada neturėjusio ir nesiekusio turėti nuosavybės teisę į šį nekilnojamÄ jį daiktÄ ir įpareigoti atsakovÄ Valstybės įmonę Registrų centrÄ panaikinti teisinę registracijÄ , nuosavybės teisės P. T. vardu, į 73/100 dalis Å«kinio pastato.

Apeliantas nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog P. T. bÅ«tų priėmęs palikimÄ Ä¯ ginčijamÄ Å«kinį pastatÄ . Pirmos instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-11-04 sprendimÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2010-06-30 nutartį.              5. Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. T. iki pat savo mirties, t.y. 2002-03-31, valdė ir teisėtai naudojosi 73/100 dalimis ginčo Å«kinio pastato.

Teismui nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ apie turėtÄ nuosavybės teisę A. T. vardu į 39/100 dalis ginčo Å«kio pastatÄ 211/p, kartu su jos turėta nuosavybės teise į 61/100 dalis ginčo Å«kio pastatÄ bÅ«tų nustatyta - atstatyta jos nuosavybės teisė į visÄ ginčo Å«kio pastatÄ , turėtÄ iki 2001-09-01. A. T. 2001-09-01 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartimi, reg. Nr. 6866 perleido ieÅ¡kovui tik 27/100 dalis Å«kio pastato 2I1p, o likusias 73/100 dalis A. T. pasiliko sau ir toliau valdė iki savo mirties 2002-03-31.             6.

Pirmos instancijos teismas vienaÅ¡aliÅ¡kai vertino 2013-05-28 ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ dėl atsakovės S. T. priesaikos sulaužymo ir nepagrįstai už tai atsakovei neskyrė baudos. Atsakovė savo paaiÅ¡kinimuose nuolat painiojosi ir buvo nenuosekli.              7. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmos instancijos teisme. Teismas ieÅ¡kinį atmetė tik dėl 4 ieÅ¡kovo reikalavimų, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteisė visas jos reikalautas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas mano, kad pirmos instancijos teismas turėjo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovui yra teikiama teisinė pagalba ir jis atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas turėjo jo naudai priteisti iÅ¡laidas, kurias ieÅ¡kovas patyrė rinkdamas įrodymus.              8. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmos instancijos teismas neužtikrino ieÅ¡kovui teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir teisingÄ teismÄ . Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismo teisėja nagrinėdama bylÄ buvo Å¡aliÅ¡ka, visada trumpindavo ieÅ¡kovo kalbas, neleisdavo iki galo jam pasisakyti.

Teismas padarė subjektyvias iÅ¡vadas, nukrypo nuo teismų praktikos, neteisingai taikė įstatymus, todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ , kuris turi bÅ«ti panaikintas.             9. IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu įtraukti M. V., nes ji taip pat yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė. Atsakovė S. T. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovė nurodo, kad P. T. tėvas M. T. 1964-04-01 mainų sutartimi NR. 1-4189 nuosavybėn įsigijo 1/2 dalį gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini). Jau M. T. esant namų valdos (duomenys neskelbtini), bendraturčiu, ūkinis pastatas 2Ilp šioje namų valdoje buvo pastatytas savavališkai. 1976-12-30 Vilniaus m. Spalio rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 576 pagrindu buvo atlikta šio ūkinio pastato teisinė registracija. Ūkinis pastatas po 1/2 dalį buvo įregistruotas M.

T. ir gyvenamojo namo bendraturtės A. T. vardu. 1980-03-05 turto pasidalijimo sutarties Nr. 5-1475 pagrindu visas Å«kinis pastas atiteko M. T., kuris 27/100 dalis Å¡io Å«kinio pastato 1984-11-02 dovanojimo sutarties Nr. 5-3195 pagrindu padovanojo savo antrajai žmonai J. T.. M. T. nuosavybe liko 73/100 dalys Å¡io Å«kio pastato. 1986-03-13 atsakovės sutuoktinio tėvas M. T. mirė. Jo turtÄ , o taip pat ir 73/100 dalis Å«kinio pastato, faktiÅ¡kai valdydamas, priėmė atsakovės sutuoktinis P. T., bet paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė.

Kadangi atsakovės sutuoktinis savo tėvo palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti ir neįformino plikimo priėmimo, jau po P. T. mirties (mirė 1990-07-23) atsakovė kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, jog atsakovės sutuoktinis po savo tėvo mirties tėvo palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti. 2009-11-04 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009, kuris buvo paliktas nepakeistas 2010-06-30 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-580-516/2010, Å¡is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas buvo nustatytas.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, atsakovė mano, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimus panaikinti P. T. nuosavybę į ginčo Å«kio pastatÄ , įpareigoti VÄ® Registrų centrÄ panaikinti ginčo Å«kio pastato teisinę registracijÄ P. T. vardu bei pripažinti negaliojančiu 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ . Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutraukė civilinę bylÄ dalyje dėl reikalavimo įpareigoti VÄ® Registrų centro Vilniaus filialÄ , panaikinti 2010-09-06 pažymÄ Nr. 44-29425, kadangi Å¡i pažyma pati savaime ieÅ¡kovui nesukelia jokių neigiamų teisinių pasekmių.

Taip pat pagrįstai teismas nutraukė civilinę bylÄ dalyje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad A. T. iki savo mirties teisėtai valdė ir naudojosi 73/100 dalimis ginčo Å«kio pastato, nes ieÅ¡kovas šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ praÅ¡o nustatyti kaip įrodymÄ kitiems byloje reiÅ¡kiamiems reikalavimams pagrįsti. Atsakovė taip pat nesutinka ir su kitais ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais dėl baudos jai skyrimo, už neva melagingus parodymus, dėl nusikalstamos atsakovo VÄ® Registrų centro ir jo Vilniaus filialo veiklos bei, kad pirmos instancijos teismas nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ buvo Å¡aliÅ¡kas.

Å iuos ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus atsakovė laiko nepagrįstais. Atsakovė pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo, kaip pralaimėjusios Å¡alies, atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė taip pat nurodė, kad ginčas dėl Å«kinio pastato dalies yra kilęs tik tarp jos ir ieÅ¡kovo, todėl M. V. įtraukimas į bylÄ trečiuoju asmeniu Å¡iuo atveju yra visiÅ¡kai nereikalingas.Atsakovo Vilniaus miesto 32 –ojo notarų biuro notarė R.

J. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nurodė, kad ginčijamas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas iÅ¡duotas teisėtai, vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Dėl kitų ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentų notarė nepasisakė ir paliko tai spręsti teismui savo nuožiÅ«ra. Atsakovas Valstybinė įmonė Registrų centras atstovaujama įmonės Registrų centro Vilniaus filialo atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmos instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas neįrodė M. T. (M. T.) nuosavybės teisės įgijimo į 73/100 dalis ginčo pastato, Å¡ios teisės paveldėjimo P. T. ir S. T. neteisėtumo, taip pat neįrodė, kad A. T. teisėtai bÅ«tų įgijusi nuosavybės teisę į 73/100 dalis ginčo pastato. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimus dėl M. T. (M. T.), P. T. nuosavybės teisės į 73/100 dalis ginčo pastato ir teisinės registracijos panaikinimo, dėl 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, reg.

Nr. RJ-2667, pripažinimo negaliojančiu, reikalavimÄ priteisti K. B. nuosavybėn 73/100 dalis ginčo pastato, bei nutraukė bylÄ dalyje dėl S. T. nuosavybės teisės į 73/100 dalis ginčo pastato teisinės registracijos panaikinimo, dėl juridinio fakto nustatymo, kad A. T. iki savo mirties nuosavybės teise valdė 73/100 dalis ginčo pastato ir dėl valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2010-09-06 pažymos Nr. 44- 2942516 panaikinimo. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovo teiginiai, jog atsakovas VÄ® Registrų centras klastoja dokumentus yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir deklaratyvaus pobÅ«džio.IeÅ¡kovas K.

B. apeliacinės instancijos teismui pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus į atsakovų S. T., Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro VÄ® Registrų centras atsiliepimus į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 323 straipsnis nurodo, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama. IeÅ¡kovas, suėjus terminui apeliaciniam skundui pateikti, neturėjo teisės teikti apeliacinės instancijos teismui naujų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų.

Kadangi civilinio proceso kodeksas nenumato apeliacinės instancijos teisme galimybės teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl atsiliepimo į apeliacinį skundÄ , teisėjų kolegija teismo posėdžio metu atsisakė priimti ieÅ¡kovo K. B. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus.              Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), toliau Å¡i byla nagrinėjama ieÅ¡kovo pateikto apeliacinio skundo ribose. Dėl reikalavimų panaikinti M. T. ir P. T. nuosavybės teises į ginčo Å«kinio pastato dalį ir įpareigojimų panaikinti jų registravimÄ nekilnojamojo turto registre.IÅ¡ esmės ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl 73/100 dalies Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 2I1p. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. T. 2001-03-19 sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ , kur jis bebÅ«tų, kuris jai priklausys jos mirties dienÄ , paliko ieÅ¡kovui.

A. T. mirė 2002-03-31, o Å¡is testamentas iki jos mirties nebuvo pakeistas ar panaikintas. Kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, ieÅ¡kovas kelia nepagrįstus reikalavimus dėl Å¡ios Å«kinio pastato dalies, kadangi A. T. mirties dienÄ 73/100 ginčo pastato jai nepriklausė ir nebuvo įregistruotos. IÅ¡ 2012-07-09 suformuoto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o Nr. 10/204641 nustatyta, kad 1980-03-16 nuosavybės teisės į ginčo Å«kinį pastatÄ buvo įregistruotos tik M.

T. vardu. Šių teisių įregistravimo pagrindu nurodyta 1980-03-05 turto pasidalijimo sutartis Nr. 5-1475.Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės, kad M. T. 1964-04-01 mainų sutartimi Nr. 1-4189 nuosavybėn įsigijo ½ dalį gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini). Kita dalis namo nuosavybės teise priklausė A. T.. Ūkiniai pastatai 2I1p bei 3I1b šioje namų valdoje buvo pastatyti savavališkai. 1976-12-30 Vilniaus m. Spalio rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 576 pagrindu buvo atlikta šių ūkinių pastatų teisinė registracija.

Abu Å«kiniai pastatai po ½ dalį buvo įregistruoti M. T. ir gyvenamojo namo bendraturtės A. T. vardu. Kiekvienam iÅ¡ bendraturčių Å«kiniai pastatai buvo įregistruoti tokiomis dalimis, kokiomis jie valdė namÄ . Vadovaujantis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1964 m. CK) 153 str. 1 d., priklausinį, t. y. daiktÄ , skirtÄ tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra Å«kine paskirtimi, iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jei įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. FaktiÅ¡kai ginčo Å«kinis pastatas 211 p buvo statomas naudotis M.

T. ir jis šiuo pastatu nuo pradžių naudojosi, o ūkinis pastatas 311 b (tuo metu buvo žymimas indeksu 1I1p) buvo statomas naudotis A. T. ir ji šiuo pastatu naudojosi. 1980-03-05 turto pasidalijimo sutarties Nr. 5-1475 pagrindu visas ūkinis pastas 2I1p atiteko M. T., o visas ūkinis pastatas 3I1 b atiteko A. T.. Tokiu būdu nebeliko šių ūkio pastatų bendrosios dalinės nuosavybės. Turto pasidalijimo sutarties pagrindu sukurti juridiniai faktai nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti jau 1980-03-16.

Tai matyti iš nekilnojamojo turto (statinių) adresu (duomenys neskelbtini), registro su istorija. M. T. 27/100 dalis ginčo ūkinio pastato 2I1p 1984-11-02 dovanojimo sutarties Nr. 5-3195 pagrindu padovanojo savo antrajai žmonai J. T.. Po šio sandorio M. T. nuosavybės teise liko 73/100 dalys ginčo ūkinio pastato. 1987-09-03 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5-3271 pagrindu, A. T. iš J. T. nusipirko 27/100 dalis ūkio pastato 2I1p. Nors šios faktinės aplinkybės yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, ieškovas su tokia teismo išvada nesutinka.

Apeliantas pažymi, kad teismas neteisingai aiškino 1980-03-05 turto pasidalijimo sutartį, be to pažymėjo, jog ji nebuvo įregistruota Vilniaus tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure. Pažymėtina, jog dėl šios 1980-03-05 turto pasidalijimo sutarties yra pasisakęs Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-8004-3/2007. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-10-05 sprendime nurodė, kad iš 1980-03-05 sutarties, reg. Nr. 5-1475, turinio matyti, kad M. T. ir A.

T. susitarė dėl nuosavybės teisės į gyvenamÄ jį namÄ dalių bei naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos ir nuosavybės teisių į Å«kinius pastatus 2I1p ir 1I1p: sutarties 1 punkte nurodyta, kad M. T. nuosavybėn atitenka 66/100 dalys gyvenamojo namo su Å«kiniu pastatu 2I1 p. Taip pat teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios sutarties pagrindu teisėtai ir pagrįstai buvo įregistruotos M. T. nuosavybės teisės į visÄ Å«kinį pastatÄ . Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida.

CPK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo sprendimo prejudicinė galia, t. y. pagal Å¡ios normos nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Sarteksas“ v.

UAB ,,Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB ,,Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno žydų religinė bendruomenė v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-554/2009; kt.). Kiekvienu atveju teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas aptartÄ proceso teisės normÄ , kaip ir bet kurio įstatymo aiÅ¡kinimo ir taikymo atveju, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tik taip gali įgyvendinti savo konstitucinę pareigÄ â€“ užtikrinti teisingumÄ kiekvienoje byloje (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis).

Pirmos instancijos teismas teisingai rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo nustatytais prejudiciniais faktais. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2008-09-05 nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Apelianto argumentas, kad pirmos instancijos teismas rėmėsi tik Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir sumenkino Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartį yra nepagrįstas. Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodytas argumentas, kad byloje kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į ginčo statinį negali bÅ«ti sprendžiamas administraciniame teisme, bet turi bÅ«ti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, tikrai negali bÅ«ti traktuojamas, kaip paneigiantis pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ .

Vyriausiasis administracinis teismas nenurodė, kad 1980-03-05 turto pasidalijimo sutartis yra nepagrįsta ar kaip nors pažeidžia ieÅ¡kovo interesus. Nepagrįstu laikytinas ir apelianto argumentas, jog Å¡i 1980-03-05 turto pasidalijimo sutartis nebuvo įregistruota vieÅ¡ame registre. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo metu galiojęs 1964 m. CK nenumatė, jog nuosavybės teisės į bendrÄ turtÄ pasidalijimas tarp bendraturčių ar atsidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės sukelia jiems teisines pasekmes tik įregistravus tokiÄ sutartį tuometiniame tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure (1964 m.

CK 122, 126). Tokius reikalavimus 1964 m. CK tiesiogiai kėlė pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo sutarčiai.IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino 1987-09-09, 1988-03-23, 1989-08-29 iÅ¡vadų, kurios patvirtina, jog ginčo pastatui nebuvo nustatyta nuosavybės teisė M. T. vardu. Å is apelianto argumentas laikytinas nepagrįstu, kadangi pirmos instancijos teismas byloje iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Taigi, nei vienos proceso Å¡alies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teismas savo nuožiÅ«ra vadovaujasi, kuriuos įrodymus laikyti turinčius didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , o kuriuos ne. 1987-09-09, 1988-03-23, 1987-08-29 Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro Pastatų teisinei registracijai atliktos iÅ¡vados negali bÅ«ti vertintinos kaip nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. IeÅ¡kovas taip pat ginčija ir P. T. nuosavybės teisę į ginčo Å«kio pastatÄ .

Nustatyta, kad P. T. yra M. T. sÅ«nus, o atsakovė S. T. P. T. žmona. M. T. mirė 1986-03-13. P. T. tėvo palikimÄ priėmė pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas buvo nustatytas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-11-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009. Šį juridinį faktÄ , kad P. T., gim. 1934-05-15, miręs 1990-07-23, priėmė 1986-03-13 mirusio tėvo M. T. (M. T.) palikimÄ , nepaneigė ir Vilniaus apygardos teismas 2010-06-30 nutartimi, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka.

Teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimÄ , faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, iÅ¡aiÅ¡kinimai bei jų taikymo taisyklės pateiktos kasacinio teismo nutartyse. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , priimančio palikimÄ Ä¯pėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A.

O. ) v. G. O. , J. K. , bylos Nr. 3K-3-210/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos S. V.

W. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinių faktų nustatymo, bylos Nr. 3K-3-381/2011). Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų R.

P. ir kt. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, bylos Nr. 3K-3-403/2011). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. IÅ¡vadÄ , ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, galima padaryti tik iÅ¡analizavus ir įvertinus reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ â€“ atsakovo aiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog faktas, kad P. T. nuosavybės teisė į ginčo pastatÄ , konkrečiai į jo 73/100 dalis, niekada nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje, neturi jokios reikÅ¡mės nei P. T. nuosavybės teisės paveldėjimo į Å¡iÄ ginčo pastato dalį, nei vėlesniam S. T. paveldėjimo į tÄ pačiÄ ginčo pastato dalį teisėtumui. Kasacinis teismas savo praktikoje pabrėžia, kad teisine pastatų registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į pastatus atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau pati nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose numatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t.y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo ar pasibaigimo dokumentų pagrindais, tačiau tokio daikto registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo ir pasibaigimo pagrindas, kuriuo nuosavybės teisės nei atsiranda, nei pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2000-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000, kt.).Apeliantas apeliaciniame skunde pabrėžia, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-11-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009 netenkino atsakovės reikalavimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto pilna apimtimi, t.y. nenustatė, kad P. T. priėmė kaip palikimÄ bÅ«tent 73/100 dalis Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.

Pažymėtina, kad Å¡is apeliacinio skundo argumentas taip pat laikytinas nepagrįstu, kadangi teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiÅ¡kinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Be to, pagal 1964 m. CK 587 straipsnį ir 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalį įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ , nes palikimo priėmimas iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis įstatymo nuostatų yra draudžiamas.

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį. Tais atvejais, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D.

G. , L. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-392/2001). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimo panaikinti nuosavybės teisę P. T. vardu į 73/100dalis Å«kinio pastato ir įpareigoti atsakovÄ VÄ® Registrų centrÄ panaikinti teisinę registracijÄ nuosavybės teisės P. T. vardu į 73/100 dalis Å«kinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Dėl 2010-09-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo panaikinti S. T. nuosavybės teisę nekilnojamojo turto registre.

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2010-09-20 Vilniaus miesto 32-ojo biuro notarė iÅ¡davė atsakovei S. T. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , notarinio registro Nr. RJ-2667. Ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas į P. T. priklausantį, jo 1986-03-13 mirusio tėvo M. T. vardu Valstybės įmonės Registrų centras tvarkomame Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ , nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 73/100 dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Palikimo priėmimas, savo esme, yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo jis iÅ¡reiÅ¡kia valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Asmens valia civiliniuose santykiuose sukuria teisines pasekmes, jeigu ji turi objektyviÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ , iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai asmens valios iÅ¡raiÅ¡ka - tylėjimas (1964 m. CK 41 straipsnis; 2001 m. CK 1.64 straipsnis). Palikimui priimti įpėdinis, iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ , turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus.

Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu, įpėdinis savo valiÄ turi iÅ¡reikÅ¡ti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem bÅ«dais:

1) paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ ;

2) pradėti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priima palikimÄ , kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, Å¡is faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl Å¡io fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Ä®pėdinis, priėmęs palikimÄ faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtÄ turtÄ prieÅ¡ trečiuosius asmenis, turi įregistruoti Å¡iÄ nuosavybės teisę vieÅ¡ajame registre (CK 1.75 straipsnis).

Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis, per įstatymo nustatytÄ terminÄ , pradėjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir tokiu bÅ«du priėmė palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. Ž. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir A. J. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo, bylos Nr. 3K-3-86/2007).

Pažymėtina, kad nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ . Byloje nustatyta, kad P. T. palikimÄ po savo tėvo M. T. priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ . Å is juridinę reikÅ¡mę turtintis faktas nustatytas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-11-04 sprendimu civilinėje byloje. Å is teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2010-06-30 nutartimi paliktas nepakeistas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo palikėjo mirties momento (CK 5.3 str. 1 d.), nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.50 str. 1 d.). Ä®pėdinis tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti daiktines teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , patvirtinantį jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ â€“ paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 str.).

Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Tai, kad P. T., priėmęs palikimÄ po savo tėvo M.

T. (2006-11-22 iÅ¡duotame mirties liudijime - M. T.) mirties, nesikreipė į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ir neįregistravo teisių į jam priklausantį (paveldėtÄ ), ginčo objektu esantį turtÄ (73/100 dalis pastato-Å«kinis pastatas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), nepaneigia jo nuosavybės teisės į nurodytÄ turtÄ , tai yra jo nuosavybės teisė į ginčo objektu esantį turtÄ (73/100 dalis Å«kinio pastato), vien dėl to, kad nebuvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas ir nuosavybės teisė nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, niekur neiÅ¡nyko ir nepasibaigė.

Nors apeliantas ir nesutinka su Å¡iomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas ginčija, tačiau jo nurodomi argumentai nesudaro pagrindo pripažinti 2010-09-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ nepagrįstu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nenustatė aplinkybių, jog iÅ¡duodama Pavedėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , notarė pažeidė įstatymus. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylÄ ir dėl ieÅ¡kovo reikalavimo įpareigoti VÄ® Registrų centro Vilniaus filialÄ panaikinti 2010-09-20 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu registruotÄ atsakovės S. T. nuosavybės teisę į 73/100 dalis ginčo Å«kinio pastato.

Pažymėtina, kad jeigu bÅ«tų panaikintas paveldėjimo teisės liudijimas, ir be atskiro teismui reiÅ¡kiamo reikalavimo panaikinti Å¡io dokumento pagrindu atliktÄ teisinę registracijÄ , teisinė registracija bÅ«tų panaikinta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu - nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ iÅ¡registruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė, bei Å¡iame įstatyme ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka.Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu dalyje, kuria teismas nutraukė bylÄ dalyje dėl įpareigojimo VÄ® Registrų centro Vilniaus filialÄ panaikinti 2010-09-06 pažymÄ Nr. 44-2942516.

Nors apeliantas teigia, jog bÅ«tent Å¡i pažyma pažeidžia jo teises, nes jos pagrindu buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei S. T.. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, jog Å¡i pažyma, kaip pati savaime ieÅ¡kovui nesukelia teisinių pasekmių. Teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo ir nustatęs, kad vienas ar keli ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti reikalavimai nesukuria materialinių teisinių padarinių, gali nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iÅ¡kelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Å¡ia įstatymo norma, pirmos instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylÄ Å¡ioje dalyje. Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog A. T. iki savo mirties nuosavybės teise valdė ir teisėtai naudojosi 73/100 dalimis ginčo Å«kinio pastato ir priteisti Å¡iÄ dalį asmeninėn ieÅ¡kovo nuosavybėn. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Vadovaudamasis Å¡ia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymÄ , nuostatomis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal A.

B. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal A. Z. ir kt. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal B. S. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-273/2011; kt.). Å ios bylos kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis įrodymais nustatyta, jog 73/100 ginčo Å«kinio pastato iki A. T. mirties priklausė ne jai, o kitiems asmenims. IeÅ¡kovas Å¡iuo reikalavimu tik siekia patvirtinti faktÄ , kurį galėtų naudoti savo reikalavimams pagrįsti.

Kadangi asmenų ginčui iÅ¡spręsti reikalingi faktai (aplinkybės) nustatomi CPK nustatyta tvarka renkant, tiriant ir vertinant įrodymus, o ne juos byloje nustatant kaip atskirai pareikÅ¡tus reikalavimus, todėl teismas pagrįstai nutraukė bylÄ Å¡ioje dalyje vadovaudamasis CPK 293 str. 1 d. 1 p.. Pirmos instancijos teismui atmetus ieÅ¡kovo visus reikalavimus ir apeliacinės instancijos teisme nenuginčijus pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo tenkinti ir apelianto reikalavimÄ priteisti jam asmeninėn nuosavybėn 73/100 dalis ginčo Å«kinio pastato.

Dėl kitų ieÅ¡kovo reikalavimų.Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliacinio skundo reikalavimÄ paskirti atsakovei S. T. 1000 Lt baudÄ už priesaikos sulaužymÄ , nes ji nuolat keitė parodymus ir buvo nenuosekli. LR CPK 42 str. 5 d. nustatyta, kad bylos Å¡alys, tarp jų atsakovai, civiliniame procese turi pareigÄ sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti proceso įstatymo suteiktomis teisėmis. CPK 186 str. 6 d. nustatyta, kad prieÅ¡ vykdant Å¡alies apklausÄ , Å¡alis prisiekia padėjusi rankÄ ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

Prisiekusi Å¡alis pasiraÅ¡o priesaikos tekstÄ . Už priesaikos sulaužymÄ teismas Å¡aliai ar trečiajam asmeniui turi teisę skirti iki vieno tÅ«kstančio litų baudÄ . IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodyti neva prieÅ¡taringi atsakovės pasisakymai nėra objektyvÅ«s, kadangi ieÅ¡kovas cituoja atskirus sakinius, bet ne visÄ kontekstÄ . IÅ¡ byloje esančių įrodymų ir surinktų Å¡alių paaiÅ¡kinimų, teisėjų kolegija nenustatė, kad atsakovė bÅ«tų buvusi nenuosekli ar teikusi teismui melagingus parodymus.

Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad Å¡alys yra laisvos teikti į bylÄ Ä¯rodymus, parodymus, samprotavimus ir argumentus visais su byla susijusias klausimais. Teismas iÅ¡klauso kiekvienos Å¡alies parodymus, tačiau sprendimÄ priima vadovaudamasis įstatymais, surinktais įrodymais ir savo vidiniu įsitikinimu. Vertinant Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus civilinėje byloje reikia atsižvelgti į tai, kad Å¡ie paaiÅ¡kinimai yra teikiami suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl gali bÅ«ti subjektyvÅ«s. Asmuo, bÅ«damas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiÅ¡kinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iÅ¡kreipdamas savo naudai.

Jo parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų aiškinimus ir kitus įrodymus, esančius byloje. Tačiau tokie veiksmai nėra laikomi priesaikos sulaužymu. Priesaikos sulaužymu yra pripažintini žinomi melagingi paaiškinimai, tačiau šiuo atveju teismas nenustatė, kad atsakovė teismo posėdžio metu pateikė melagingus paaiškinimus.

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad pirmos instancijos teismas netyrė ir nieko nepasisakė dėl akivaizdaus atsakovo VÄ® Registrų centras tęstinio oficialių dokumentų klastojimo. Apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų neiÅ¡reikalavimo ar atsakovų bylos nagrinėjimo vilkinimo, dokumentų slėpimo ar jų tendencingo pateikimo visiÅ¡kai nepagrįsti ir deklaratyvÅ«s, nes teismas nuo pat pasirengimo nagrinėti bylÄ pradžios iÅ¡reikalavo visus valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo turimus dokumentus, o K.

B. tuo suabejojus, iÅ¡davė leidimÄ susipažinti su visais turimais dokumentais. Atsakovas VÄ® Registrų centras paaiÅ¡kino, jog K. B. ginčytos 2010-09-06 pažymos Nr. 44-2942516 kopijos iÅ¡davimas buvo nulemtas tos objektyvios priežasties, kad Å¡is dokumentas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 82 punktu (2010-07-01 redakcija) buvo suformuotas elektroninio dokumento pavidalu asmens, priėmusio palikimÄ , praÅ¡ymu, kuris teikiamas per notarÄ , o spausdinamas notarų biuruose specialia registro tvarkymo įstaigos parengta programine įranga naudojantis dokumentų gavėjo autentifikavimo sistema.

Todėl akivaizdu, kad tokio elektroninio dokumento originalaus egzemplioriaus popierinėje iÅ¡raiÅ¡koje nėra, Å¡io dokumento turinys matomas tik kompiuterio ekrane, todėl ir jo originalaus egzemplioriaus pateikti nėra galimybės. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat netenkina apelianto praÅ¡ymo dėl atskirosios nutarties priėmimo ir kreipimosi į ikiteisminį tyrimÄ atliekančias institucijas.IeÅ¡kovas apeliacinį skundÄ grindė motyvu, kad pirmos instancijos teismas bylÄ nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai bei neteisingai, nukrypo nuo ginčo esmės. Teismas padarė aiÅ¡kias teisės taikymo klaidas, esminiai pažeidė materialinės bei procesinės teisės normas, netinkamai jas iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė arba reikalingų netaikė, naudojo dvigubų standartų principÄ , pažeidė rungimosi, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo bei vieÅ¡umo principus, gynė atsakovus, galimai pažeidimus įvykdžiusias valstybės institucijas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

Å i ieÅ¡kovo pozicija yra visiÅ¡kai nepagrįsta, o teiginiai deklaratyvaus pobÅ«džio. IeÅ¡kovo teiginys, kad atsakovas VÄ® Registrų centras ir teismas yra pavaldÅ«s tai pačiai institucijai – LR Teisingumo ministerijai – yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d., 3 d., teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 str., teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigÅ«nų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų.

Å io įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nurodo, kad teisėjai, vykdydami teisingumÄ , veikia neÅ¡aliÅ¡kai ir klauso tik įstatymų. Teisėjai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigÅ«nų bei kitų asmenų, teisėjams negali bÅ«ti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Vadovaujantis Teismų įstatymo 3 str. 4 d., niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.

Tokiu bÅ«du, nėra jokio pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas teisės normų pagrindu galėjo bÅ«ti įtakotas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Taip pat pažymėtina, kad teisėjas, atlikdamas savo konstitucinę priedermę vykdyti teisingumÄ ir priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus, bylas nagrinėja savarankiÅ¡kai, savo nuožiÅ«ra sprendžia visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus, vadovaudamasis teise, remdamasis visapusiÅ¡ku ir objektyviu faktų vertinimu, savo žiniomis, vidiniu įsitikinimu, etikos reikalavimais.

Teisėjas neprivalo aiÅ¡kintis dėl bylų nagrinėjimo ir priimamų sprendimų pagrįstumo, teisėjo argumentai ir motyvai iÅ¡dėstomi priimtuose sprendimuose. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis savo žiniomis, objektyviu įrodymų vertinimu ir vidiniu įsitikinimu, priėmė motyvuotÄ sprendimÄ . Pažymėtina, kad tik aukÅ¡tesnės pakopos teismas proceso įstatymų nustatyta tvarka gali peržiÅ«rėti ir pakeisti ar panaikinti teisėjo sprendimus. Teismų instancinės sistemos paskirtis – Å¡alinti bet kurias žemesnių instancijų teismų padarytas fakto (t. y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, neleisti įvykdyti neteisingumo; teisingumas vykdomas visada paliekant galimybę iÅ¡taisyti galimÄ klaidÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. KT9-S6/2014).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas nenustatė apelianto skunde nurodytų pirmos instancijos teismo procesinių pažeidimų. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas turėjo teisę pareikÅ¡ti teisėjai nuÅ¡alinimÄ , tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėta žodinio proceso tvarka, todėl tiek ieÅ¡kovui, tiek jo atstovui, buvo suteikta teisė pasisakyti. IeÅ¡kovas aktyviai naudojosi savo teisėmis, todėl atmestini ieÅ¡kovo argumentai, jog jo kalbos buvo trumpinamos, o atsakovams buvo leista pasisakyti žymiai ilgiau.

IeÅ¡kovas taip pat prašė į Å¡ios bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu įtraukti M. V.. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-19777-933/2013 ginčas yra kilęs dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ploto. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai yra K. B., S. T. ir M. V.. Pažymėtina, kad M. V. nėra Å¡io ginčo pastato bendrasavininkė. Å i ir kitame teisme nagrinėjamos bylos nėra vienarūšės, todėl ieÅ¡kovui nepagrindus, kokiÄ Ä¯takÄ teismo sprendimui gali turėti Å¡io suinteresuoto asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimÄ , praÅ¡ymas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis. IeÅ¡kovas mano, jog Å¡iuo atveju teismas turėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp Å¡alių taisyklių. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Nepagrįstu laikytinas ieškovo argumentas, jog pirmos instancijos teismas atmetė tik keturis ieškovo reikalavimus, kadangi teismas visiškai netenkino ieškinio, o atsakovė tiek rengdamasi procesui, tiek teismo posėdžio metu, patyrė išlaidų, todėl ieškovas, kaip pralaimėjusi šalis privalo jas atlyginti. Aplinkybė, jog ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, neatleidžia nuo pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas kitai šaliai, kurios naudai buvo priimtas sprendimas.

Taip pat nepagrįstas ir ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai 215,14 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias patyrė rinkdamas įrodymus. CPK 93 straipsnis nurodo, kad Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kovo apeliacinis skundas netenkintinas, todėl atsakovei turi bÅ«ti atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Atsakovė S. T. pateikė teismui praÅ¡ymÄ priteisti jai 2000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, t.y. 1500 Lt už procesinio dokumento parengimÄ (t.3, b.l. 119) ir 500 Lt už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia Å¡aliai iÅ¡laidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami Å¡alims jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PraÅ¡omo priteisti užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme dydis nevirÅ¡ija rekomenduotino, todėl laikytinas pagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, atsakovei už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo K. B. 2000 Lt, kas ekvivalentu sudaro 579,24 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė turinčias reikÅ¡mės faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusius tarp Å¡alių ginčus, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, teismo sprendimo argumentus ir motyvus iÅ¡samiai iÅ¡dėstė teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti, todėl visų jų iÅ¡samiai nekartoja. Tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ir, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 str. 1 d. 1p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a: ieÅ¡kovo (apelianto) K. B. apeliacinio skundo netenkinti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 579,24 Eur (penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt devynis eurus, 24 euro centus) (2000 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                          Alvydas Barkauskas                                                                                                                        Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                           Rita Kisielienė