a438dcd2-d09a-4a30-a80f-644183e452f1 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-4539-394/2020 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00690-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 55.1.3. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 1 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas I. M. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (1-7 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Å iaulių TI), 500 Eur neturtinės žalos ir 30 Eur turtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad yra laikomas Å iaulių TI (praÅ¡o vertinti laikotarpį nuo 2020 m. kovo 31 d. iki skundo suraÅ¡ymo dienos - 2020 m. balandžio 15 d.), kameroje Nr. 35, kurioje nėra įrengta prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema, tualeto patalpa įrengta netinkamai, nesivadovaujant galiojančiais teisės aktais, t. y. ne nuo grindų iki lubų ir ne mÅ«rine sienele.

Nesant prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistemos kyla realus pavojus jo sveikatai, nes jai sutrikus neturėtų galimybės iÅ¡sikviesti pagalbos. Belsdamas į duris ir negalėdamas prisikviesti pareigÅ«nų patiria emocinę kančiÄ , pyktį, už kilusiÄ situacijÄ beldimo metu (beldė 40 minučių, niekas neatėjo, iÅ¡dužo stikliukas, per duryse esantį plyšį pripylė vandens) yra nubaustas metine nuobauda, todėl jaučia baimę, kad vėl nebÅ«tų nubaustas. Tualeto patalpa atskirta tik pertvara, todėl gyvena lyg tualeto patalpoje, kentėdamas fekalijų kvapus.

Pertvaros medžiaga – OSB plokÅ¡tė nuo drėgmės pÅ«va, jaučiama drėgmė po apsiprausimo. Turtinę žalÄ patiria iÅ¡leisdamas pinigus kanceliarinėms prekėms, darydamas kopijas, vokams, paÅ¡to ženklams. PareiÅ¡kėjui apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (52, 60-61 b. l.), prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (12 b. l.). Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (52 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (34-38 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jai nedalyvaujant.

Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2020-03-31 iki 2020-04-15 įstaigoje buvo laikomas kameroje Nr. 35 vienas, jam tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m. Atsakovė nurodo, kad visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele arba OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Kameroje Nr. 35 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas užuolaida, o sanitarinis mazgas nėra matomas nei per atitvaro viršų, nei per apačiÄ , sienelės aukÅ¡tis didesnis nei 1,50 m.

PareiÅ¡kėjas visÄ laikÄ kamerose buvo laikomas vienas, o pro kamerų stebėjimo langelį sanitarinis mazgas pareigÅ«nams nėra matomas, todėl niekas negalėjo pažeisti pareiÅ¡kėjo privatumo, jam naudojantis sanitariniu mazgu. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, be to, iÅ¡ visų kamerų iÅ¡vestos angos į koridorių, kurių pagalba užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Atsakovė pažymi, jog vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso.

Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja. Atsakovė pabrėžia tai, kad elektros laidai montuojami paslėptu bÅ«du, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, taigi tokie darbai susiję su naujų inžinerinių sistemų diegimu, kas nelaikytina paprastuoju remontu. Atsakovė pažymi, kad Å iaulių TI pareigÅ«nai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiÅ«rÄ , todėl jų saugumas yra užtikrinamas. PareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės apie nuobaudÄ iÅ¡daužus stebėjimo langelį bei pripylus vandens nagrinėjamos byloje Nr. I1-4018-394/2020, todėl atsakovė apie tai plačiau nepasisako.

PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjos patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

PareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas. PareiÅ¡kėjas I. M. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2020-03-31 iki 2020-04-15 Å iaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 35 jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, norint iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ , netinkamai įrengta tualeto patalpa, patyrė iÅ¡laidų bylinėdamasis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Iš byloje esančios 2020-05-21 pažymos Nr. 69-1955 (41 b. l.) matyti, kad pareiškėjas I. M. laikotarpiu nuo 2020-03-31 iki 2020-04-15, viso 16 dienų, Šiaulių TI buvo laikomas kameroje Nr.

35. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nagrinėjamu laikotarpiu kameroje buvo laikomas vienas. Tardymo izoliatorių gyvenamųjų kamerų bei kitų patalpų įrengimÄ reglamentuoja Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės, aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28), kurių 14.4. punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema, (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryÅ¡io telefonų aptikimas, aliarminis iÅ¡kvietimas).

Šių taisyklių 2 punkte įtvirtinta, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Aliarminio iškvietimo įrengimo dušų patalpose taisyklės nereglamentuoja. Iškvietimo mygtuko įrengimas tardymo izoliatorių kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys, susijęs su kalinių saugumo užtikrinimu.

Atsakovė nagrinėjamu atveju nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad aliarminio iÅ¡kvietimo įrengimui Å iaulių TI gyvenamosiose kamerose reikalinga atlikti tokius darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas bÅ«tų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams, tik nurodė, kad elektros laidai montuojami paslėptu bÅ«du, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, taigi tokie darbai susiję su naujų inžinerinių sistemų diegimu, kas nelaikytina paprastuoju remontu. Atsakovei neįrodžius minėtų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, jog teisės aktai Å iaulių TI numatė aliarminio iÅ¡kvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimÄ , tačiau įstaiga Å¡io reikalavimo nesilaikė.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Kita vertus, vien aplinkybės, jog nebuvo įrengtas ar neveikė signalizacijos mygtukas, konstatavimas, savaime nesuponuoja pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atsiradimo. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiÅ¡kėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų ir kad jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ .

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė konkrečių atvejų, kada ir dėl kokių aplinkybių jam buvo iÅ¡kilusi grėsmė, dėl kurios jam bÅ«tų reikėję pasinaudoti signalizacijos mygtuku, kurio kameroje tuo metu nebuvo. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad nesant signalizacijos mygtuko, jis jaučia baimę, jog sutrikus sveikatai neturėtų galimybės iÅ¡sikviesti pagalbos, kad vėl gali bÅ«ti nubaustas už beldimÄ Ä¯ duris, negalėdamas prisikviesti pareigÅ«nų patiria emocinę kančiÄ ir pyktį, vertintini kaip pernelyg abstraktÅ«s ir neįrodantys, kad dėl signalizacijos mygtukų nebuvimo Å iaulių TI kameroje jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės, t. y. neturtinė žala.

IÅ¡ byloje esančios Å iaulių TI resocializacijos skyriaus iÅ¡duotos 2020-05-18 pažymos Nr. 61-1147 (42 b. l.) matosi, kad pareiÅ¡kėjas į Å iaulių TI direktorių su praÅ¡ymais ir skundais dėl skunde nagrinėjamų aplinkybių nesikreipė. PareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės dėl paskirtos nuobaudos už stebėjimo langelio iÅ¡daužimÄ Ä¯vertintos administracinėje byloje Nr. I1-4018-394/2020, kurioje 2020 m. birželio 22 d. priimtas teismo sprendimas. PareiÅ¡kėjui nepateikus konkrečių argumentų dėl patirtos žalos nesant signalizacijos mygtuko, laikytina, kad jo teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kameroje tualeto patalpa atskirta tik pertvara, todėl gyvena lyg tualete, kentėdamas fekalijų kvapus, pertvaros medžiaga – OSB plokÅ¡tė nuo drėgmės pÅ«va, jaučiama drėgmė po apsiprausimo. Sanitarinių mazgų įrengimÄ gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovė nurodo, kad visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele arba OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. IÅ¡ sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (43-44 b. l.) matosi, kad sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija pareiÅ¡kėjo laikymo kameroje Nr. 35 pagaminta iÅ¡ OSB plokÅ¡tės, sienelės aukÅ¡tis – 1,93 m, tačiau lentelėje nenurodyta, kokiu bÅ«du įėjimas į sanitarinio mazgo zonÄ Å¡ioje kameroje atskirtas nuo likusios kameros erdvės. Atsakovė į bylÄ pateikė 2020-06-11 pažymÄ Nr. 62-190 „Dėl gyvenamosios kameros Nr. 35“ (69 b. l.), kurioje nurodyta, jog gyvenamojoje kameroje Nr. 35 sanitarinio mazgo remontas, įrengiant unitazÄ ir sanitarinio mazgo atitvėrimÄ , atliktas 2019 m. gegužės 4 - 5 dienomis, sanitarinio mazgo atitvėrimo aukÅ¡tis – 1,82 m.

IÅ¡ byloje esančių kameros Nr. 35 fotonuotraukų, darytų 2020-06-10, kopijų (70 b. l.) matosi, kad įėjimas į sanitarinio mazgo zonÄ atitvertas durimis, sanitariniame mazge įrengtas klozetas ir kriauklė. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad kameros vėdinamos per langus, be to, iÅ¡ visų kamerų, toje pusėje, kur įrengtas sanitarinis mazgas, į koridorių iÅ¡vestos angos, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, pareiÅ¡kėjas Å¡ios atsakovės nurodomos aplinkybės neginčija.

Taigi darytina iÅ¡vada, jog sanitarinis mazgas kameroje Nr. 35 įrengtas laikantis teisės aktų reikalavimų, iÅ¡ kokios medžiagos turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo atitvara, teisės aktai nenumato, sienelės aukÅ¡tis yra didesnis kaip 1,5 m. Pažymėtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgÄ visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Taisyklių 14.5 p.), sanitariniame mazge įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ arba kameroje įrengti bÅ«tent mechaninį vėdinimÄ , o natÅ«ralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 14.10 p., Higienos norma HN 134:2015 17 p.).

Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis teismas naujausiose iÅ¡nagrinėtose bylose (2020-02-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-687-756/2020 ir kt.). Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat tai, jog pareiÅ¡kėjas nagrinėjamu laikotarpiu kameroje Nr. 35 buvo laikomas vienas, nėra pagrindo konstatuoti, kad sanitarinis mazgas kameroje Nr. 35 įrengtas netinkamai, kameroje galėjo laikytis nemalonus kvapas, o pareiÅ¡kėjas dėl to galėjo patirti kokiÄ nors žalÄ .

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti ir 30 Eur turtinės žalos, nurodo, kad turtinę žalÄ patiria iÅ¡leisdamas pinigus kanceliarinėms prekėms, darydamas kopijas, vokams, paÅ¡to ženklams. Žala, kaip viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų deliktinei atsakomybei kilti, yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai, o jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

Pagal CK 6.249 straipsnį, žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga, ji nėra preziumuojama, todėl jos faktÄ ir dydį paprastai privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog turtinė žala turi bÅ«ti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiÅ¡kai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas turtinę žalÄ Ä¯vardija labai abstrakčiai, nepateikia jokių turtinę žalÄ (turėtas iÅ¡laidas) įrodančių dokumentų, todėl jo reikalavimas priteisti turtinę žalÄ atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu.

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tik tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Tik nustačius konkrečius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1317-438/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.).

Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik esant neteisėtiems valdžios institucijų veiksmams ar neveikimui, nenustačius pareiÅ¡kėjui padarytos žalos, nėra vienos iÅ¡ trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas, o pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo I. M. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimÄ priėmusio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja JarÅ«nė Sedalienė