2021-12-22 Nr. AB-27883-4-09-3-00068-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4336-552/2021

Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00068-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui M. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) pilietės Z. I. A. A.-K. atstovės advokatės I. I. prašymą paleistį asmenį iš sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja Z. I. A. A.-K. (toliau – ir užsienietė, apeliantė, pareiškėja) 2021 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus prašydama įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, Tarnyba) Užsieniečių registracijos centrą (toliau – ir Centras, Užsieniečių registracijos centras) paleisti ją iš sulaikymo.

2. Prašyme buvo nurodyta:

2.1. Užsienietė nurodė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko per Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sieną, neturėdama dokumento suteikiančio teisę atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjai atvykus į Lietuvos Respublikos teritoriją, ji iš karto buvo sulaikyta VSAT pareigūnų ir su kitais užsieniečiais išvežta į Švendubrės upių pasienio kontrolės punktą. Šiame punkte pareiškėja buvo sulaikyta (apgyvendinta be teisės išeiti pasienio kontrolės punkto) nuo 2021 m. liepos 25 d., nors teismo sprendimo, kurio pagrindu pareiškėja būtų sulaikyta, nėra.

2.2. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pareiškėjos prašymą paleisti asmenį iš sulaikymo, atsisakė priimti. Nutartyje nurodė, kad iš pareiškėjos prašymo turinio ir prie jo pridėto VSAT Varėnos pasienio rinktinės Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) skyriaus 2021 m. rugpjūčio 23 d. rašto Nr. 14VaR-2753 matyti, kad pareiškėja nėra sulaikyta, ji vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatomis iki nepriimtas sprendimas ją įleisti į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinta pasienio kontrolės punkte, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2.3. Nesutikdama su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2021 m. spalio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021 Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikino, užsienietės dėl atsakovo VSAT įpareigojimo paleisti ją iš sulaikymo priėmė ir bylą perdavė nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš esmės.

2.4. 2021 m. spalio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas iš Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų persiųstas 2021 m. spalio 7 d. pareiškėjos atstovės advokatės I. I. prašymas dėl reikalavimo, nurodyto 2021 m. rugpjūčio 25 d. prašyme, kadangi jis lieka nepakitęs. Prašyme buvo nurodoma, kad nors yra pasikeitusi pareiškėjos sulaikymo vieta, tačiau pareiškėja ir toliau lieka sulaikyta Centro žinioje tik kitoje vietoje.

2.5. Praėjus 48 val. po jos sulaikymo, Tarnyba į apylinkės teismą dėl jos sulaikymo, kaip tą numato Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 114 straipsnio 2 dalis, nesikreipė ir pareiškėja toliau yra sulaikyta pasienio kontrolės punkte. 2021 m. rugpjūčio 16 d. užsienietės atstovė kreipėsi į Migracijos departamentą dėl pareiškėjos gyvenamosios vietos, tačiau 2021 m. rugpjūčio 19 d. elektroniniu paštu buvo gautas Migracijos departamento atsakymas, kad duomenų apie pareiškėją Migracijos departamento sistemoje nėra. Pareiškėjos atstovė 2021 m. rugpjūčio 19 d. pateikė paklausimą Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos departamento skyriui, kuriuo prašė informuoti, kada duomenys apie pareiškėją bus pateikti Migracijos departamentui, bei prašė pateikti sprendimą, kurio pagrindu pareiškėja yra sulaikyta Švendubrės pasienio kontrolės punkte. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos departamento skyrius 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog pareiškėjos pirminė apklausa nėra atlikta, taip pat teigė, jog, vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatomis, esant nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai, iki nepriimtas sprendimas įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, ji yra laikinai apgyvendinta pasienio kontrolės punkte, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2.6. Iš institucijų pateiktų atsakymų matyti, jog ji nėra prieglobsčio prašytoja, tačiau be teismo sprendimo yra sulaikyta Švendubrės pasienio kontrolės punkte 31 dieną, taip pat nurodė, kad iš šios teritorijos, t. y. pasienio kontrolės punkto, pareiškėja negali išvykti nei laikinai, nei visam laikui, pvz., į savo kilmės šalį. Jos judėjimas yra apribotas pasienio kontrolės punkto dalimi, kurioje yra įrengtos palapinės užsieniečių apgyvendinimui ir kuri yra aptverta tvora bei saugoma pareigūnų, kurie užtikrina, kad aptvertoje pasienio kontrolės punkto dalyje esantys užsieniečiai iš šios teritorijos neišeitų, negalėtų laisvai kontaktuoti su trečiaisiais asmenimis. Užsieniečių, esančių šioje pasienio kontrolės punkto teritorijoje, yra apribotas ne tik judėjimas, tačiau jie negali laisvai kontaktuoti su trečiaisiais asmenimis, kurie yra už šios teritorijos ribų, užsieniečių telefonai buvo paimti (konfiskuoti), kai jie buvo atvežti į šį pasienio kontrolės punktą, be Tarnybos atitinkamo pareigūno leidimo pas užsieniečius negali atvykti advokatas, negali atvykti šeimos nariai, kiti lankytojai, užsieniečiai niekur negali išvykti net trumpam.

3. Užsienietė teismo posėdyje paaiškino, kad jau tris mėnesius yra uždaryta stovykloje, prašė paleisti į laisvę. Teigė, kad gyvena tragiškomis sąlygomis, mažame namelyje, 12 kvadratinių metrų pločio, keturiese, jai būtina medicininė pagalba, ją sunku gauti, pavargo, turi seniai (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ji turi galimybę naudotis telekomunikacijomis, jos sutuoktinis šiuo metu Austrijoje, jis ten turi leidimą gyventi, jį gavo prieš šešis metus, jai finansiškai padeda jos sutuoktinis, jis turi galimybę ją išlaikyti ir jeigu reikės mokėti už jos būsto nuomą. Su vyru turi tik religinę santuoką. Pabrėžė, kad kaip jau išsiaiškino jos vyras per ambasadą, Austrija tokios santuokos nepripažįsta, todėl ten sunku gauti leidimą gyventi. Teigė, kad turi vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę, o Migracijos departamentui pateikė savo paso kopiją kaip nuotrauką. Prašė suteikti prieglobstį, tačiau gavo neigiamą sprendimą, kurį ji apskundė. Užsienietės atstovas advokatas paaiškino, kad pareiškėjos situacija tiek Švendubrėje, tiek Medininkuose laikytina sulaikymu. Medininkuose galima naudotis telefonu ir ten yra ne palapines, o moduliniai nameliai, viskas kitaip nei Švendubrėje. Stovykloje yra tautinių grupuočių, darančių nusikalstamą veiką tautiniu pagrindu, moterys, primetinėjančios savo tvarką, moterų zonoje vyksta riaušės. Prašė paleisti pareiškėją iš sulaikymo, kadangi ji buvo sulaikyta neteisėtai, be teismo sprendimo, skirti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 8 val. iki 17 val. pranešant Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą, trims mėnesiams, t. y. iki 2022 m. sausio 28 d. Jeigu pareiškėja jos nesilaikys, ją būtų galima iškart sulaikyti. Nurodė, kad užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Migracijos departamentas pripažino, kad pareiškėja dalyvavo politinėse demonstracijose, ji prašė suteikti prieglobstį, nori sulaukti sprendimo teisėtu keliu.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies, pritaikė užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojo kiekvieną pirmadienį nuo 10 iki 12 valandos atvykti į Tarnybą. Alternatyvios sulaikymui terminą nustatė iki 2022 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

5. Teismas nustatė, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, per Lietuvos-Baltarusijos sieną, neturėdama dokumento suteikiančio jai teisę atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjai atvykus į Lietuvos teritoriją ji buvo sulaikyta ir patalpinta Švendubrės upių pasienio kontrolės punkte, šiuo metu perkelta VSAT Medininkų Užsieniečių registracijos centrą. Pažymėjo, jog šiuo metu pareiškėja turi ir prieglobsčio prašytojo statusą. Konstatavo, kad pareiškėja nuo 2021 m. liepos 25 d. vadovaujantis Įstatymo (5 str. 6 d.) nuostatomis, esant nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai, iki nepriimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką, pareiškėja sulaikyta ir laikinai apgyvendinta pasienio kontrolės punkte, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nors pareiškėja teigė esanti sulaikyta be jokio teismo sprendimo, kaip tai numatyta Įstatymo 114 straipsnio 2 dalyje, t. y. neteisėtai, tačiau teismas šiuo atveju pažymėjo, kad įstatymas kurio pagrindu pareiškėja buvo sulaikyta, t. y. Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies pagrindu, galiojo Lietuvos Respublikos teritorijoje pareiškėjos sulaikymo metu, todėl abejonių dėl jos sulaikymo teisėtumo nekyla. Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartimi perduodamas pareiškėjos skundą nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad užsieniečių teisės ir teisėti interesai, susiję su judėjimo laisvės ribojimu Lietuvos Respublikoje, galinčiu prilygti sulaikymui ar alternatyvių sulaikymui priemonių taikymui, turi būti nagrinėjami teisme taikant Įstatymo VII skyriuje nustatytas taisykles, todėl pareiškėjos prašymą nagrinėjo taikant Įstatymo VII skyriuje nustatytas taisykles.

Teismas sprendė, kad byloje nekyla ginčo dėl to, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdama dokumento suteikiančio jai teisę atvykti į Lietuvos Respubliką. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021), o šiuo atveju pareiškėjos prieglobsčio byloje dar nėra priimtas galutinis sprendimas.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi, kurioje Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje minimas laikinas apgyvendinimas pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iš esmės gali prilygti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintai alternatyviai sulaikymui priemonei – apgyvendinimui Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Iš pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, dėl laikymo sąlygų, tai, jog nėra ribojamas judėjimas teritorijoje, jog gali naudoti telekomunikacijos priemonėmis, pareiškėjos teismas sprendė, jog jos gyvenimo sąlygos atitinka alternatyviai sulaikymui priemonei – apgyvendinimui Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje

6. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti, bei atsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus, bei faktines bylos aplinkybes, teismas manė, kad iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis procesinis sprendimas pareiškėjos byloje jai gali būti skiriama kita alternatyvi sulaikymui priemonė. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimo matyti, jog ji galėtų gyventi nakvynės namuose, o jos finansinį išlaikymą užtikrintų jos Austrijoje gyvenantis vyras. Byloje esanti UAB „Hostlita“ pažyma dėl apgyvendinimo jaunimo nakvynės namuose patvirtina, jog gali priimti ir suteikti apgyvendinimo paslaugas, o I. A. Z., bei A. A. H. garantavo, kad turės galimybę sumokėti už jo žmonai I. A. Z. suteiktas apgyvendinimo paslaugas. Teismas teigė, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, ji teikia pagalbą Centrui ir Migracijos departamentui nustatant jos teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, pateikė savo asmens dokumentų kopijas, tačiau pareiškėja kirto valstybės sieną neteisėtai, todėl siekiant, jog užsienietė nepasinaudotų laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje ir neišvyktų iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis iki bus galutinai išnagrinėtas jos prieglobsčio prašymas, jai tikslinga skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT iki bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

III. 7. Užsieniečių registracijos centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundo reikalavimų kaip nepagrįstų netenkinti ir skundą atmesti.

8. Centro apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Centras nurodo, kad užsienietė gyveno ginčo metu Medininkų Užsieniečių registracijos cente, šildomuose moduliniuose nameliuose, kurie suskirstyti į atskiras zonas pagal ten apgyvendintų užsieniečių lytį, amžių, kitas demografines charakteristikas. Teigia, kad Medininkų Centre gyvenantiems užsieniečiams užtikrinamos visos materialinės priėmimo sąlygos, galima naudotis ryšio priemonėmis, pagal nustatytą grafiką ir poreikius teikiamos socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos, kita pagalba. Pareiškėja viso apgyvendinimo laikotarpiu apgyvendinimo sąlygomis nesiskundė, VSAT pareigūnams jokių skundų nėra teikusi, medikų paslaugomis nesinaudojo. Užsieniečių registracijos centre apgyvendinimo sąlygos užtikrinamos vadovaujantis Užsieniečių apgyvendinimo vietų administravimo, vidaus tvarkos ir procedūrinių veiksmų atlikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimu Nr. 10V-31 „Dėl Užsieniečių apgyvendinimo vietų administravimo, vidaus tvarkos ir procedūrinių veiksmų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Centras teigia, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

8.2. Centras teigia, kad teismas neįvertino, ar asmuo, kurį pareiškėja nurodo kaip savo sutuoktinį, tikrai teikė tokį įsipareigojimą ir turi faktinių galimybių ją išlaikyti bei apmokėti pareiškėjos gyvenimą nakvynės namuose visą alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo laikotarpį, nevertino įrodymų patikimumo, nesiėmė reikiamų priemonių įrodymams ištirti. Pabrėžia, kad teismas privalėjo vadovautis ABTĮ 80 straipsnio 1 dalimi, tačiau to nepadarė.

8.3. Pareiškėja prašyme nurodė, kad geranoriškai bendradarbiauja su valstybės institucijomis, jos tapatybė yra nustatyta, todėl jos gyvenimas savarankiškai pasirinktoje vietoje papildomai nepakraus prieglobsčio sistemos ir neapsunkins prieglobsčio procedūros. Centras nurodo, kad teismas nevertino, ar yra pagrindas manyti, kad pareiškėja gali pasislėpti, nes ji neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad asmuo, kurį pareiškėja nurodo kaip savo sutuoktinį, gyvena ne Lietuvoje, o Austrijoje, todėl pareiškėjos tikslas galėtų būti kuo greičiau išvykti į Austriją. Mano, kad teismas selektyviai įvertino faktines aplinkybes, vienas aplinkybes vertindamas palankiai pareiškėjai, o kitų svarbių aplinkybių apskritai nevertino arba vertino kaip nereikšmingas, o tai turėjo įtakos, kad alternatyvi sulaikymui priemonė paskirta neteisingai.

8.4. Teismas sprendime nurodė, kad pareiškėja bendradarbiauja su valstybės institucijomis, tačiau Centras nesutinka su tokia teismo išvada. Pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną (skubos tvarka išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta), su savimi neturėjo kelionės dokumento. Asmeniui neturint kelionės dokumento, asmens išsiuntimas į kilmės valstybės yra ilgesnė ir sudėtingesnė procedūra (kelionės dokumento kopija telefone nėra pakankama tam, kad būtų galima vykdyti išsiuntimą, ji nepakeičia dokumento originalo), todėl teismo išvada, kad bendradarbiauja su valstybės institucijomis, nors toks asmuo nepateikė savo kelionės dokumento originalo, yra nepagrįsta.

8.5. Centras mano, kad būtent alternatyvi sulaikymui priemonė, t. y., apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra proporcinga ir būtina siekiant Įstatyme numatytų tikslų. Taip pat pažymėjo, kad teismas priimdamas sprendimą pareiškėjai taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, neatsižvelgė į pareiškėjos specifinį statusą, kad ji yra neįleista į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir nesprendė jos įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją klausimo.

9. Pareiškėjos atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nutraukti.

9.1. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja yra informavusi, jog ji išvyko iš Lietuvos, todėl bet koks sprendimas nebeturi teisinės reikšmės. Jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuspręstų bylos nenutraukti ir nagrinėti, prašoma teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad būtų ištirtas Įstatymo 5 straipsnio atitikimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui ir 30 straipsniui. Pareiškėjos atstovas mano, kad skundžiamo sprendimo priėmimo dienai faktinės bylos aplinkybės pirmos instancijos teismo buvo kruopščiai ir tinkamai nustatytos ir įvertintos, o vėlesnis pareiškėjos išvykimas iš Lietuvos Respublikos neturi kelti klausimų dėl anksčiau priimto sprendimo pagrįstumo, todėl, jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuspręstų bylos nenutraukti ir nagrinėti, prašo teismo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsienietės sulaikymo Užsieniečių registracijos centre pagrįstumo ir teisėtumo.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad užsienietė yra prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytoja, nėra duomenų, jog užsienietė piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra ar kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui bei konstatavęs, jog užsienietė gali gyventi nakvynės namuose ir turi vyro išlaikymą, sprendė, kad jai turi būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT iki bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

12. Užsieniečių registracijos centras, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir neturėjo pagrindo pritaikyti tokios alternatyvios sulaikymui priemonės, nes užsienietė gali pasislėpti siekdama išvengti grąžinimo į kilmės šalį ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino užsienietės apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos nurodytoje vietoje sąlygas ir pripažino, jog jos atitinka ne sulaikymą, o Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Taigi byloje iš esmės buvo sprendžiama dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pakeitimo švelnesne užsienietės prašymu.

14. Dėl galimybės užsieniečiui skirti ar pakeisti alternatyvią sulaikymui priemonę teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 str. 1 d.). Pagal Įstatymo 112 straipsnį, užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ir dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi taikomas užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas).

15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N143-3565/2008, 2010 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N575-6127/2010 ir kt.). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kurioms esant užsieniečiui gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad užsienietei taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, privalėjo įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsienietės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą.

17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Vertinant užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Šiuo tikslu reikšmingomis gali būti aplinkybės, inter alia charakterizuojančios prieglobsčio prašytojo asmenybę, atskleidžiančios tam tikrus specialius asmens poreikius (be kita ko, prieglobsčio prašytojo, kaip pažeidžiamo asmens, turimas statusas), įvairių medicininių ar kitokių būtinųjų paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo vietoje, poreikis ir pan. Sprendžiant švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą būtina įvertinti, ar tokia priemonė bus pakankama Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atžvilgiu atsižvelgtina į tai, kad pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį užsieniečiui, dėl kurio nėra priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką, nesuteikiama teisė nevaržomai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje iš esmės nustatė alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo ribas užsieniečiams, dėl kurių nėra priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką – t. y. jiems gali būti taikomos tik nesuteikiančios teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje alternatyvios sulaikymui priemonės. Tik išimtiniais atvejais šio procesinio sprendimo 34 punkte nurodytų teismo nustatytų aplinkybių visumos pagrindu, gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės. ( žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4270-492/2021)

18. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo ir įvertino bylos faktines ir teisines aplinkybes, netinkamai aiškino bei taikė teisės aktų nuostatas, paskirdamas užsieniečiui vieną iš švelniausių priemonių, nenustatė ir neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, kurios pagrįstų jos taikymą, todėl teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ir turi būti panaikintas.

19. Nagrinėjamu atveju užsienietei buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė - įpareigojimas nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT iki bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje. Vadovaujantis Centro pateiktais duomenimis nustatyta, kad užsienietė tik pora savaičių vykdė teismo pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas kiekvieną pirmadienį nuo 10 iki 12 valandos atvykti į Tarnybą, tačiau nuo 2021 m. lapkričio 16 d. nepavyksta su ja susisiekti. Centras 2021 m. lapkričio 17 d. rašte nurodė, jog užsienietės buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino užsienietės asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes, netinkamai aiškino bei taikė teisės aktų nuostatas, paskirdamas užsienietei vieną iš švelniausių priemonių, nenustatė ir neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, kurios pagrįstų jos taikymą.

20. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo. Kita vertus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad Įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje iš esmės įtvirtinta, jos užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje, kuriame sprendžiamas alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimas, yra būtinas. Byloje nustatyta, kad užsienietė šiuo metu yra išvykusi iš Lietuvos Respublikos ir jos faktinė buvimo vieta nėra žinoma. ABTĮ 105 straipsnio 5 punkte nurodoma, jog teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu į posėdį neatvyko pareiškėjas, o teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą. Nustačius, kad užsienietė iš Lietuvos Respublikos išvyko, jos pareiškimo skirti alternatyviąją sulaikymui priemonę nagrinėjimo procesas neteko teisinės prasmės, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad užsienietės pareiškimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo turi būti paliekamas nenagrinėtu.

21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis sklundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo užsienietei šiuo baigiamuoju teisės aktu nėra sprendžiamas, jos pareiškimas paliekamas nenagrinėtu, kadangi užsienietės buvimo vieta nėra žinoma, ji nedalyvavo teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,

n u t a r i a:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti.

(duomenys neskelbtini) pilietės Z. I. A. A.-K. pareiškimą palikti nenagrinėtą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius