2020-11-04 Nr. AB-21136-3-62-3-00379-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2614-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00379-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. O. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. O. 2019 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, jog nuo 2018 m. balandžio 18 d. yra laikomas Pravieniškių PN-AK teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjas buvo periodiškai laikomas su 12 asmenų, patalpose nepakako gyvenamojo ploto (ypač atsižvelgiant į baldų užimamą plotą). Grindys išpuvusios, linoleumas įplyšęs, sienos ir lubos aptrupėjusios, ant jų matyti pelėsis. Patalpose didelė drėgmė, trūko ventiliacijos, buvo tarakonų. Gyvenamosiose patalpose nesudarytos sąlygos džiovinti drabužius (tai itin aktualu žiemą). Žiemą patalpose būdavo šalta (ne daugiau nei 12 laipsnių). Patalpose per silpnas apšvietimas (apie 35 lx; negalėjo skaityti, rašyti). Pastatų konstrukcijoje yra asbesto. Sanitariniame mazge, dušinėje trūko įrenginių (praustuvių, klozetų, dušo sietelių ir kt.), todėl susidarydavo eilės, tarp nuteistųjų kildavo konfliktai. Pareiškėjas tvirtino dėl tokių bausmės atlikimo sąlygų, kurios, jo nuomone, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, patyręs psichologinį sukrėtimą, praradęs socialinius įgūdžius, pasitikėjimą savimi, negalėjęs ramiai miegoti ir kt.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.

4. Atsakovas tvirtino, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas atitiko reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiškėjas bausmę atlieka bendrabučio tipo patalpose, todėl turėjo galimybę judėti po visą lokalinį sektorių, miegamieji nebuvo rakinami. Švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosios patalpose privalo rūpintis jose laikomi asmenys, tam išduodamos reikalingos priemonės (įskaitant priemones pelėsiui valyti). Pataisos įstaigoje užtikrinama tinkama grindų būklė, trūkumai šalinami pagal gautą informaciją, tačiau nuteistieji nuolat gadina patalpose esantį inventorių. Kenkėjų kontrolė įstaigoje vykdoma pagal su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Utenos deratizacija“ sudarytą paslaugų sutartį. Patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinimas vykdomas per langus ir ventiliacines angas, pareiškėjas dėl netinkamos ventiliacijos nesikreipė į įstaigos administraciją. Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje įrengtos skalbimo mašinos, kuriose galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme. Įrengtas centralizuotas šildymas užtikrina tinkamą temperatūrą gyvenamosiose patalpose, pagal prašymus išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai (pareiškėjas nėra kreipęsis su tokiu prašymu). Patalpose įrengtas apšvietimas atitinka dirbtinio apšvietimo normas, perdegusios lemputės nedelsiant pakeičiamos. Pareiškėjas taip pat nėra kreipęsis dėl įrenginių trūkumo sanitariniame mazge ar prausykloje. Atsakovo įsitikinimu, nors Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus gyvenamųjų pastatų stogo dangoje yra asbestinio šiferio, pavojus kyla tik atsiradus asbesto dulkėms. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nesikreipė į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl neigiamų išgyvenimų, susijusių su nurodytomis netinkamomis kalinimo sąlygomis. Pareiškėjas skunde nepateikė įrodymų apie patirtą neturtinę žalą, jis neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo V. O. skundą, t. y. pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas laikymo sąlygas aprūpinant kietuoju inventoriumi Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. kovo 12 d.

6. Teismas, ištyręs atsakovo pateiktus duomenis apie Pravieniškių PN-AK gyvenamųjų patalpų, kuriose laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. kovo 12 d. buvo laikomas pareiškėjas, plotą, nustatė, kad net esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui teko nuo 3,21 kv. m iki 3,77 kv. m gyvenamojo ploto. Teisės aktai nenumato reikalavimo, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, atsižvelgti į sanitarinio mazgo bei baldų užimamą plotą. Atsižvelgiant į tai, nebuvo pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.

7. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo pretenzijų dėl sąlygų kamerose atitikimo higienos normų reikalavimams (ventiliacijos, temperatūros, drėgmės, apšvietimo, pelėsio, paviršių būklės) pagrįstumo, atsižvelgė į atsakovo pateiktus paaiškinimus. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK ar atitinkamas tarnybas dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų, o skunde tik abstrakčiai nurodė numanomus pažeidimus. Tokie deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai yra atmestini.

8. Teismas, ištyręs pateiktus duomenis apie sanitarinių mazgų ir prausyklų įrengimą, nustatė, kad 3 būryje buvo 2 pisuarai, 2 unitazai, o prausykloje – 6 praustuvės ir 1 dušo galvutė; 5 būryje buvo 3 unitazai, 2 klozetai, o prausykloje – 2 dušo sieteliai. Atsakovas nepateikė duomenų, kiek nuteistųjų ginčo laikotarpiu gyveno 3 ir 5 būriuose, todėl nebuvo galimybės nustatyti, ar nuteistiesiems pakako sanitarinių įrenginių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui teko pareiga paneigti pareiškėjo nurodomus pažeidimus, tačiau jis šių pažeidimų nepaneigė, konstatuota, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į aprūpinimą kietuoju inventoriumi.

9. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo nusiskundimus dėl džiovyklos pataisos namų patalpose neįrengimo, remdamasis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje įrengtos skalbimo mašinos, kuriose galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius; džiovimo vietos įrengtos ir būrio kieme. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl sveikatai daromos žalos, susijusios su asbestu pastatų konstrukcijoje, kadangi pareiškėjas nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, jog Pravieniškių PN-AK nėra atliekami darbai, dėl kurių galėtų pasklisti asbesto plaušeliai. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl buitinių parazitų buvimo gyvenamosiose patalpose, kadangi pateikta paslaugų teikimo sutartis, atliktų darbų aktai patvirtina, jog įstaigoje užtikrinama kenkėjų kontrolė.

10. Teismo vertinimu, nors pareiškėjo pretenzijos dėl kietojo inventoriaus trūkumo sanitariniuose mazguose ir prausyklose pasitvirtino, byloje nėra duomenų, kad toks pažeidimas sukėlė jam sveikatos sutrikimus, kančias ar didelį diskomfortą, todėl šis pažeidimas laikytinas nedideliu. Be to, ir pareiškėjas skunde neįvardijo kokius išgyvenimus galbūt patyrė, kaip jie pasireiškė, o tik abstrakčiai nurodė, kad buvo padaryta psichologinė žala. Teismo vidiniu įsitikinimu, pareiškėjui nebuvo padaryta tokio dydžio neturtinė žala, kurią reikėtų atlyginti pinigais. Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama satisfakcija pareiškėjui.

III. 11. Pareiškėjas V. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Pareiškėjas tvirtina, jog atsakovo atstovas nebuvo pateikęs tikslių duomenų apie asmenų, laikytų kartu su pareiškėju ginčo laikotarpiu, skaičių, miegamųjų vietų skaičius nurodytas pagal buvusįjį dokumento parengimo metu, todėl teismas turėjo remtis pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis ir konstatuoti, jog buvo pažeista jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą, o priešinga teismo išvada neatitinka teismų praktikos. Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas galėjo laisvai judėti viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, kadangi jis galėdavo būti lauke tik 3 valandas per dieną, pasivaikščiojimo lauke grafike aiškiai nurodytu laiku, kitu metu būdavo gyvenamosiose patalpose. Be to, patalpos, kuriose laikytas pareiškėjas, buvo artimesnės kalėjimo kameroms, todėl jam turėjo būti užtikrinama ne 3,1 kv. m, o 3,6 kv. m minimali ploto norma.

13. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog kartu su skundu pateiktoje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pažymoje užfiksuota, kad dirbtinis dieninis apšvietimas buvo per mažas (36 lx vietoj 200 lx). Šis pažeidimas patikrinimų metu nuolat nustatomas, tačiau atsakovo atstovas nė nesistengė jį pašalinti, elgėsi piktybiškai. Dėl nepakankamo apšvietimo pareiškėjas negalėdavo rašyti, skaityti, užsiimti kita veikla, jautėsi prislėgtas, dėl to sutriko miegas, atsirado problemos su akimis (skausmas, perštėjimas, silpnesnė rega). Pareiškėjas dėl minėtų problemų ne kartą kreipėsi į gydytoją, patyrė didelį orumo pažeminimą.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui, kuris ginčo laikotarpiu bausmę atliko bendrabučio tipo patalpoje, turėjo būti užtikrinama 3,1 kv. m minimali ploto norma, ši norma nebuvo pažeista. Akcentuoja, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, galėjo dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti įrengtose salėse, sporto aikštelėse, lankyti organizuojamus renginius ir kt. Atsakovo nuomone, dėl konstatuoto pažeidimo pareiškėjo patirti nepatogumai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiam elgesiui, o pažeidimo pripažinimas laikytinas teisinga satisfakcija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo argumentus, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas, pažymi, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, pareiga teikti įrodymus, kuriais ginčo šalys grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus į juos, tenka joms. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad valstybei atstovaujančios Pravieniškių PN-AK atstovai a priori vertintini kaip specialių žinių ir patirties turintys subjektai, teismo iniciatyva rinkti įrodymus nėra teisinio pagrindo inter alia pripažįstant ir tai, kad administracinėje justicijoje šios kategorijos bylose taip pat taikomas procesinis šalių rungimosi principas, kurio specifiniai aspektai yra aptarti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje.

17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad specifinė kalinamo asmens teisinė padėtis suponuoja ir tam tikrus procesinių taisyklių taikymo ypatumus. Tai, kad asmens laisvė yra ribojama, administracinių teismų praktikoje atsižvelgiama taikant įrodinėjimo naštos dėl reikalavimų atlyginti kalinimo metu kilusią neturtinę žalą taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

18. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

19. Administracinių teismų praktika, pagal kurią įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai, be kita ko, grindžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Europos Žmogaus Teisių Teismas tokiose bylose atidžiai atsižvelgia į objektyvius sunkumus, kuriuos patiria pareiškėjas, rinkdamas įrodymus tam, kad pagrįstų savo teiginius, susijusius su kalinimo sąlygomis. Dėl įkalinimo įstaigų režimui būdingų apribojimų negalima realistiškai tikėtis, kad įkalintieji pateiks savo kamerų nuotraukas ar pateiks tikslius jų ploto, temperatūros ar apšvietimo matavimų duomenis. Vis dėlto pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (pvz., kartu kalinčio asmens rašytinius paaiškinimus ar, kai įmanoma, nuotraukas) (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08). Todėl bylose, susijusiose su nepriimtinomis kalinimo sąlygomis, neįmanoma pritaikyti principo affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti), nes prieigą prie informacijos, galinčios pagrįsti ar paneigti kaltinimus, paprastai turi tik atsakovas (žr., pvz., 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą byloje Olszewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 21880/03), 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 2011 m. sausio 11 d. sprendimą byloje Hacioglu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 2573/03).

20. Taigi įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017).

21. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimą byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93).

22. Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi nurodytų teisės taikymo taisyklių ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo atstovas įrodė, jog pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą įkalinimo vietoje nebuvo pažeista.

23. Vadovaujantis teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktu, pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) minimali vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

24. Atsakovo atstovo į bylą pateiktų duomenų pagrindu darytina išvada, jog ginčo laikotarpiu vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo nuo 3,21 kv. m iki 3,77 kv. m. Vidaus tvarkos taisyklėse nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1033-624/2019).

25. Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3564-261/2017, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018).

27. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismo proceso metu, t. y. savo skundo reikalavimo negrindė laisvo judėjimo, pasivaikščiojimų ribojimais. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nevertino, t. y. šiuo aspektu skundas nebuvo nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.

28. Dėl apšvietos reikalavimų pažeidimo.

28.1. Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.).

28.2. Kartu su skundu pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atsakyme pareiškėjui nurodoma, kad 2019 m. sausio 15 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje dirbtinis dieninis apšvietimas buvo 35 lx (norma – ne mažiau kaip 200 lx).

28.3. Byloje atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, kad toks pažeidimas yra tik momentinio pobūdžio, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas dėl apšvietimo trūkumo ilgą laiką turėjo nepatogumų, tačiau byloje neįrodyta, kad šis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimas pareiškėjui sukėlė jo nurodomus neigiamus padarinius: jis negalėdavo rašyti, skaityti, užsiimti kita veikla, jautėsi prislėgtas, dėl to buvo sutrikęs miegas, atsirado problemų akims (skausmas, perštėjimas, silpnesnė rega), kurie galėtų būtų įvertinti kaip pagrindai neturtinei žalai atlyginti pinigais.

28.4. Byloje nepateikta medicininių duomenų, kad pareiškėjas dėl negalavimų, susijusių su netinkamomis įkalinimo sąlygomis, būtų kreipęsis į medikus. Todėl pareiškėjo argumentai, kad jis dėl minėtų problemų ne kartą kreipėsi į gydytoją, patyrė didelį orumo pažeminimą, neįrodyti ir atmestini.

28.5. Konstatuotina, kad šiuo atveju, įvertinus pažeidimo pobūdį ir pareiškėjui dėl to kilusių nepatogumų mastą, yra teisinis pagrindas apsiriboti sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, nustatančios, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.), pažeidimo konstatavimu.

29. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria nuspręsta pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. O. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas laikymo sąlygas aprūpinant kietuoju inventoriumi Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. kovo 12 d., pakeičiama ją papildant sprendimu, kad pažeista pareiškėjo V. O. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas gyvenamosios patalpos dirbtinio dieninio apšvietimo sąlygas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. O. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad pažeista pareiškėjo V. O. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas laikymo sąlygas aprūpinant kietuoju inventoriumi Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. kovo 12 d., pakeisti ir ją išdėstyti taip:

Pripažinti, kad pažeista pareiškėjo V. O. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas laikymo sąlygas aprūpinant kietuoju inventoriumi ir užtikrinant gyvenamosios patalpos dirbtinio dieninio apšvietimo reikalavimus Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. kovo 12 d.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Skirgailė Žalimienė