2018-12-12 Nr. AB-22956-3-61-3-04744-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2119-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04744-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Akepus“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. ATK2-127/16 (toliau – ir Nutarimas) ir bylą nutraukti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Departamentas Nutarimu neteisėtai ir nepagrįstai paskyrė baudą. Vynas pirkėjui buvo perduotas neištraukus kamščio iš butelio kaklelio, bet nuplėšus kamštį dengiančią medžiagą, pareiškėjo teigimu, tai reiškia, kad butelis buvo parduotas atidarytoje pakuotėje. Pareiškėjas remiasi Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 (toliau – Taisyklės), 4 punktu, numatančiu, kad alkoholio produktų pakuotė laikoma atidaryta, jeigu gamintojo pakuotė yra pažeista, t. y. ji buvo atkimšta, atsukta ir pan. Paaiškina, kad šalia kasos buvo padėti kamščiatraukiai, todėl pirkėjas turėjo galimybę pats ištraukti butelio kamštį. Pareiškėjo nuomone, Departamentas turėjo neabejotinai įrodyti pažeidimą, tačiau to nepadarė, Nutarime nenurodė pareiškėjo kaltės įrodymų.

3. Pareiškėjas nurodė, kad negalėjo pagrįstai numatyti, jog vynas bus išsineštas iš baro. Paaiškino, kad bare yra vienkartiniai indai gėrimo išpilstymui, stalas, kėdės. Aiškiai matomose vietose bare yra pakabinti skelbimai nurodantys, kad gėrimai parduodami tik vartojimui vietoje. Be to, darbuotoja prieš perduodama pirkėjui vyną, jį įspėjo, kad gėrimas turi būti vartojamas vietoje. Pareiškėjo darbuotojai neturi galimybių pirkėjams neleisti išsinešti alkoholį. Pažymėjo, kad visi neaiškumai turi būti vertinami pareiškėjo naudai. Taip pat nurodo, kad nepaneigtas pareiškėjo darbuotojos tvirtinimas, jog vynas buvo parduotas iki 22 val. Mano, kad Nutarime nurodytas pažeidimas buvo fiksuotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 35 straipsnio 1 dalį, t. y. protokolas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ir ATPK) nustatytų reikalavimų protokolo turiniui.

4. Nurodė, kad Departamentas pareiškėjui nustatė trumpesnį nei 14 darbo dienų terminą paaiškinimams pateikti, t. y. pažeidė AKĮ 371 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas nebuvo laiku informuotas apie pažeidimą, todėl prarado galimybę peržiūrėti vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuotas butelio pardavimas (įrašai saugomi tik 14 dienų). Pareiškėjo darbuotoja Ž. G. (toliau – ir darbuotoja), siekdama gauti kuo mažesnę baudą, pripažino savo padarytą AKĮ pažeidimą, todėl teismas iš esmės netyręs byloje esančių įrodymų konstatavo pažeidimą. Nutarime remiamasi tik policijos pateiktais įrodymais, Departamentas neapklausė liudytojų (pirkėjo, pardavėjo ir pareigūnų), todėl nebuvo pašalinti byloje esantys neatitikimai ir prieštaravimai. Nutarime nėra nurodyta, kuo remiantis nustatytas konkretus vyno butelio pardavimo laikas – 22 val. 8 min. ir 42 s. Kasos kvite nurodyta, kad tuo metu buvo pirktas maistas, neaiškus parduoto butelio dydis, nes nurodyta „0,75 litro talpos butelis“. Be to, baro, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), nėra, baras šiuo pavadinimu anksčiau buvo adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad policijos pareigūno M. N. (M. N.) pranešimas yra 2016 m. liepos 23 d., tačiau jame nurodoma apie veiksmus, atliktus 2016 m. liepos 24 d. Vertinant, kad bauda buvo paskirta pagrįstai, ji, pareiškėjo nuomone, yra per didelė, nes baudos vidurkis turėtų būti 0,50 Eur mažesnis, nei pareiškėjui paskirta bauda.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad bauda pareiškėjui buvo skirta už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą nustačius, kad 2016 m. liepos 23 d. 22 val. 8 min. 42 s. pareiškėjo bare, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), darbuotoja už 9,80 Eur pardavė pirkėjui S. T. (S. T.) (toliau – ir pirkėjas) 0,75 l talpos gamykliniu kamščiu uždarytą butelį vyšnių vyno, kurį pirkėjas iš karto išsinešė iš baro. Nurodė, kad iš butelio neištraukiant kamščio, o tik nuplėšiant butelio kaklelį dengiančią etiketę, yra imituojamas butelio atidarymas. Departamento nuomone, tai suponuoja išvadą apie didesnį pareiškėjos veiksmų pavojingumą.

7. Atsakovo nuomone, Taisyklės šiuo atveju netaikytinos, tačiau net ir pagal jas parduotas vynas neatitinka atidarytos pakuotės sąvokos, nes vyno butelis buvo ne atkimštas, o užkimštas. Darbuotoja savo paaiškinime nenurodė, kad įspėjo pirkėją apie draudimą alkoholinius gėrimus išsinešti. Pirkėjas deklaravo darbuotojai, kad ketina gėrimą išsinešti, nes gyvena netoli, todėl nėra būtina plėšti etiketę. Departamento nuomone, pareiškėjo skundo argumentai yra tik jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.

8. Nurodė, kad pareiškėjas pirmą kartą išsiųsto Departamento pranešimo apie pažeidimą neatsiėmė, todėl dokumentai buvo siųsti pareiškėjui pakartotinai. Pažymėjo, kad rašytinius paaiškinimus pareiškėjas galėjo teikti iki pat bylos nagrinėjimo, tačiau savo valia to nedarė, pasinaudodamas teise teikti žodinius paaiškinimus. Tai, kad vynas buvo parduotas po 22 val., patvirtina 3 policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pirkėjo paaiškinimas, kasos kvitas, pirkėjo išėjimo iš baro laikas, fotonuotraukos ir kiti duomenys. Departamentas atsiliepime taip pat pažymi, kad pareiškėjas anksčiau už tą patį pažeidimą jau buvo baustas ne kartą. Tai rodo, kad pareiškėjas tik imituoja viešojo maitinimo veiklą, o iš tikrųjų nakties metu prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas nurodė, kad ekonominė sankcija (bauda) pareiškėjui paskirta už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto draudimo pažeidimą.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjui Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. birželio 17 d. išdavė licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (toliau – ir Licencija), kurioje nurodyta, kad pareiškėjo veiklos rūšis yra viešasis maitinimas. Pagal Licenciją, alkoholinių gėrimų prekybos vieta, būdas ir laikas – visą parą vartoti vietoje, bare, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir parduotuvė-baras). Departamentas nutarime nurodė, kad pareiškėjas neužtikrino, jog po 22 val. parduotuvėje-bare būtų parduodami alkoholiniai gėrimai atidarytoje pakuotėje bei neužtikrino, kad jie būtų parduodami vartoti tik viešojo maitinimo vietoje.

12. Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjas M. N. (toliau – ir tyrėjas) 2016 m. liepos 23 d. tarnybiniu pranešimu viršininką informavo, kad 2016 m. liepos 23 d. nuo 22 val. iki 2 val. buvo tikrinama parduotuvės-baro prieiga. Apie 22.10 val. iš parduotuvės-baro išėjo vyriškis (pirkėjas), kuris pareigūnams paaiškino, kad parduotuvėje-bare nusipirko vyno butelį. Pirkėjas pateikė pareigūnams pirkimo kvitą (Nr. LF WD 01900041, 003051). Šias aplinkybes patvirtino tiek tyrėjas, tiek ir pirkėjas teismo posėdžio metu apklausti kaip liudytojai. Darbuotoja pareigūnams raštu paaiškino, kad vyną su atidarytu kamšteliu pardavė apie 21.58 val. Teismo posėdžio metu darbuotoja apklausta kaip liudytoja nurodė, kad 2016 m. liepos 23 d. į darbą atėjo be 2 minučių 10 valandą vakaro, t. y. 21.58 val. Savo vadovui 2016 m. spalio 23 d. rašytame paaiškinime darbuotoja nurodė, kad vyną pardavė apie 22 val. Šiuo aspektu (dėl vyno pardavimo laiko) teismas pažymėjo, kad pirkėjas iš parduotuvės-baro išėjo su įsigytu vyno buteliu apie 22.10 val. Pirkimo kvite, kurį turėjo pirkėjas, buvo nurodyta tik viena prekė („maistas“), pirkimo laikas 22.08 val. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pirkėjas parduotuvėje-bare pirko vyną, kurio pirkimo kvitą ir pateikė pareigūnams, todėl priėjo prie išvados, kad vynas buvo parduotas pirkėjui jau po 22 val.

13. Tyrėjas 2016 m. rugpjūčio 23 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo darbuotoja 2016 m. liepos 23 d. 22 val. 8 min. pareiškėjo parduotuvėje-bare pirkėjui pardavė išsinešimui alkoholinį gėrimą (vyną) uždarytoje pakuotėje ir neužtikrino gėrimų vartojimo vietoje, tokiu būdu pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir padarė ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą (prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimas). Šiame protokole pareiškėjo darbuotoja pasirašė prie įrašo, kad su pažeidimu sutinka ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas pirkėjas nurodė, kad į parduotuvę-barą užėjo todėl, kad šalia esanti parduotuvė, kurioje jis norėjo įsigyti alkoholinių gėrimų, jau buvo uždaryta. Liudytojas teisme patvirtino, kad parduotuvėje-bare įsigytą vyno butelį išsinešė su neištrauktu kamščiu.

14. Teismas nurodė, kad Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyrius 2016 m. rugsėjo 20 d. surašė protokolą, kuriame nurodė, kad nustatytas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo argumentai, susiję su šio protokolo turinio trūkumais nėra teisiškai reikšmingi, nes ginčo objektas yra ne minėtas protokolas, o Departamento nutarimas.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad jis buvo per vėlai informuotas apie protokolą, todėl neteko galimybės teikti rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad protokolas pareiškėjui buvo išsiųstas paštu 2016 m. rugsėjo 22 d., pareiškėjui buvo suteiktas daugiau nei vienas mėnuo pateikti rašytinius paaiškinimus (iki 2016 m. spalio 24 d.), tačiau siunta grįžo neįteikta su pašto žyma „neatsiėmė pašte“. Departamentas kreipėsi pagalbos į policiją dėl dokumentų pareiškėjui įteikimo ir nustatė pareiškėjai papildomo laiko rašytiniams paaiškinimams pateikti (iki 2016 m. spalio 31 d.). Dokumentai policijos pagalba pareiškėjo darbuotojai N. V. įteikti 2016 m. spalio 12 d. Teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo pakankamai daug laiko rašytiniams paaiškinimams pateikti, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, paaiškinimus teikė žodžiu.

16. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su buteli atidarymo, nurodė, kad pažeidus butelio pakuotę (nuplėšus apsauginę kamščio dalį), butelis buvo pradėtas, tačiau nebuvo baigtas atidaryti. Vyno neatkimšus, jo negalima pilstyti ir, atitinkamai, negalima vartoti. Darbuotoja teismo posėdyje nurodė, kad prie kasos turi net keletą kamščiatraukių ir paprastai butelius atidaro, tačiau šį kartą pirkėjas labai skubėjo, prašė nedaryti butelio, todėl pardavėja ir atidavė jam neatidarytą butelį. Darbuotojos paaiškinimai savo vadovui, kad vyno butelį atidarė, neatitinka teismo posėdyje darbuotojos nurodytų aplinkybių bei byloje esančios vaizdinės medžiagos, kurioje matyti, kad butelis pirkėjo iš parduotuvės-baro buvo išsineštas neatkimštas.

Teismas vertino, kad butelis nebuvo atidarytas AKĮ prasme. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.8.-13354-1011/2016 pareiškėjos darbuotoją pripažino kalta už prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimą. Teismas šiame nutarime nustatė, kad darbuotoja 2016 m. liepos 23 d. 22.08 val. parduotuvėje-bare pardavė vyną išsinešimui uždarytoje pakuotėje. Nutarime nurodyta, kad darbuotojos kaltė yra visiškai įrodyta byloje esančiais įrodymais.

Minėtas teismo nutarimas įsiteisėjo 2016 m. spalio 18 d. Teismas nurodė, kad neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo alkoholinio gėrimo pardavimo aplinkybes vertinti kitaip, nei jas nustatė Vilniaus miesto apylinkės teismas. Teismo įsiteisėjusiu nutarimu nustatyta, kad alkoholinis gėrimas buvo parduotas po 22 val. ir jis buvo išsineštas iš parduotuvės-baro uždarytas, t. y. nebuvo įvykdyta nei viena sąlyga, leidžianti remtis AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. išimtimi.

Vien tai, kad parduodama alkoholinio gėrimo butelį, pardavėja nuplėšė banderolę ir butelio kamštį dengiančią plėvelę, nelaikytina pakankama ir apdairia priemone tam, kad ūkio subjekto elgesys patektų į AKĮ įtvirtintos išimties taikymo sferą. Pareiškėjo vardu ir interesais veikianti darbuotoja, pardavusi alkoholinio gėrimo butelį, užkimštą gamykliniu kamščiu, sudarė pirkėjui sąlygas butelį išsinešti, t. y. neužtikrino alkoholinio gėrimo vartojimo vietoje. Atitinkamai, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su tuo, kad parduotuvėje-bare buvo stalas, kėdės, vienkartiniai indai, kamščiatraukis ir įspėjantys užrašai.

Teismas vertino, kad priemonės, kurių ėmėsi pareiškėjas, nebuvo tinkamos ir pakankamos siekiamam tikslui, nes vynas, nors ir su pažeista pakuote, tačiau buvo darbuotojos neatkimštas ir pirkėjo išsineštas iš parduotuvės-baro patalpų. Akivaizdu, kad pareiškėjo pasirinktos AKĮ nustatytų imperatyvių reikalavimų įgyvendinimo priemonės neatitiko efektyvumo reikalavimo (nebuvo pasirinktos apdairiai, tinkamos ir pakankamos priemonės tikslui pasiekti), nes neužtikrino reikalavimo laikymosi. Teismas pripažino, kad pareiškėjas tokiu būdu (efektyvių priemonių nepasirinkimu) pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą.

Pareiškėjo pasirinkta pozicija, nepripažįstant savo atsakomybės už AKĮ pažeidimus, rodo, kad pareiškėjas nesupranta savo verslo (prekybos alkoholiniais gėrimais) specifikos bei pažeidimų šioje ypatingo reglamentavimo (licencijuojamos veiklos) srityje daromos žalos.

17. Teismas, įvertinęs ginčui aktualias AKĮ nuostatas, byloje nustatytas faktines aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose, sprendė, kad Departamentas, konstatavęs AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą pareiškėjo atžvilgiu, priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą. Departamentas nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių nenustatė, todėl pareiškėjui paskyrė sankcijoje nustatytą baudos vidurkį - 362 Eur. Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirtas baudos vidurkis dera su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo ir teisinės valstybės principais, yra adekvatus teisės pažeidimui, atitinka siekiamus, visuotinai svarbius tikslus. Ypatingų aplinkybių, lemiančių paskirtos sankcijos akivaizdų neteisingumą, byloje nenustatyta.

III. 18. Pareiškėjas UAB „Akepus“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė argumentus dėl AKĮ, pažeidimas nebuvo įformintas įstatymų nustatyta tvarka, Nutarimas skirti baudą priimtas remiantis įrodymais, surinktais pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką. Teismas tinkamai nemotyvavo savo sprendimo, nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų protokolo trūkumų. Pažymi, kad nurodė du savarankiškus pagrindus panaikinti Nutarimą, t. y. jame nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas, kadangi butelis vyno buvo parduotas nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Jeigu teismas konstatuotų, kad vyno butelis parduotas pažeidžiant AKĮ nustatytus reikalavimus, AKĮ pažeidimas nebuvo įformintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl Nutarimas priimtas iš esmės pažeidžiant įstatymų nustatytą procedūrą ir tai yra savarankiškas pagrindas pripažinti Nutarimą neteisėtu ir jį panaikinti.

20. Departamentas netinkamai konstatavo AKĮ pažeidimą, kadangi protokolas neatitinka AKĮ 35 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Protokole buvo tik fiksuojama policijos pateikta medžiaga, o tyrimas negali apsiriboti vien iš policijos gauta informacija ir dokumentais. Surašant protokolą, iš pareiškėjo paaiškinimas nebuvo paimtas, apsiribota policijos medžiagoje esančiu darbuotojos Ž. G. paaiškinimu, kuris negali būti laikomas pareiškėjo pasiaiškinimu. Protokolas surašytas pareiškėjui nedalyvaujant, neinformavus apie jo teises ir pareigas. Be to, protokolą turi pasirašyti du patikrinimą atlikę asmenys, tačiau šiuo atveju pasirašė tik vyr. specialistė R. J..

21. Pareiškėjas pažymi, kad nebuvo tinkamai ir laiku informuotas apie galimai jo darbuotojos 2017 m. liepos 23 d. padarytą AKĮ pažeidimą, kadangi jam nebuvo įteiktas protokolas. Darbuotoja informaciją apie netinkamą prekybą alkoholiniais gėrimais nuslėpė, todėl jai buvo paskirta drausminė nuobauda. Be to, buvo prarasta galimybė peržiūrėti vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuotas vyno butelio pardavimas (įrašai saugomi tik 14 dienų). Pareiškėjas negalėjo pateikti paaiškinimų ir siekti objektyvaus Ž. G. administracinio pažeidimo bylos tyrimo teisme (Ž. G., siekdama nuslėpti informaciją apie galimą pažeidimą nuo darbdavio bei išvengti teisminio bylinėjimosi ir galimai gauti kuo mažesnę baudą, pripažino savo padarytą AKĮ pažeidimą ir prašė teismo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant; kadangi ji sutiko su pažeidimu ir nedalyvavo bylos nagrinėjime, teismas iš esmės netyrė byloje esančių įrodymų ir konstatavo AKĮ pažeidimą). Apklausiant liudytojus teisme, jie neprisiminė visų įvykio aplinkybių dėl nuo įvykio praėjusio ilgo laiko tarpo, taip pat nepavyko pašalinti prieštaravimų liudytojų parodymuose dėl vyno butelio pardavimo laiko, vyno butelio kainos. Dėl praėjusio ilgo laikotarpio po pardavimo ir informacijos apie pažeidimą pateikimo, pareiškėjas negali nustatyti, kokia kaina bare buvo pardavinėjamas vynas „Voruta“, jis nėra įsitikinęs, kad čekyje fiksuotas būtent vyno butelio pardavimas.

22. Teigia, kad Nutarimas grindžiamas iš esmės tik policijos pateiktais įrodymais, kurie buvo surinkti tiriant Ž. G. padarytą administracinio teisės pažeidimo bylą. Pareiškėjo vertinimu, pagal byloje esančią medžiagą, nėra galimybės neabejotinai konstatuoti, kad čekis yra parduoto vyno butelio, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, naudai. Iš esmės teismas vadovavosi pirkimo kvitu, remdamasi tik tuo faktu, kad būtent jį po pardavimo pareigūnams perdavė pirkėjas. Taip pat nėra aiškus vyno butelio pardavimo laikas - 22:08:42 val. Nebuvo patikrinta aplinkybė, kad pirkėjas į parduotuvę-barą užėjo todėl, kad buvo uždaryta šalia esanti parduotuvė „Maksima“. Akcentuoja, kad čekyje nėra nurodyta, jog buvo parduotas vyno butelis, jame nurodyta, kad buvo parduotas maistas, kurio vertė - 9.80 Eur, pardavimo laikas - 22:08:42. Nuotraukose nesimato jokio alkoholio butelio, kurio kaina būtų 9.80 Eur, o pirkėjas nurodė, kad jis pirko vyno butelį už 7-8 Eur. Pareigūnai nekonstatavo faktinės aplinkybės, kad bare tokie patys vyno buteliai yra parduodami už 9.80 Eur. Yra aiškus prieštaravimas tarp pardavėjos ir tyrėjo paaiškinimų, kada ir kaip buvo tyrėjui pateiktas čekis. Nėra jokio pagrindo tikėti pirkėjo paaiškinimu, kadangi jis nemoka lietuvių kalbos, todėl paaiškinimas buvo surašytas pareigūno taip, kad atitiktų pateiktus kaltinimus. Apklausiamas pirkėjas teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes, kurios nebuvo konstatuotos arba nurodytos kitokios nei jo apklausos protokole, iš pradžių jis galvojo išgerti vyną bare, ir tik įsigijęs vyno butelį persigalvojo ir išėjo iš parduotuvės–baro. Pardavėja įspėjo jį apie tai, kad reikia vartoti alkoholį vietoje ir norėjo ištraukti kamštį iš vyno butelio, bet būtent pirkėjas nurodė to nedaryti, teigė, kad ištrauks kamštį pats.

23. Pareiškėjas nurodo, kad baro pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini) nėra. Baras šiuo pavadinimu anksčiau buvo adresu: (duomenys neskelbtini). Pareigūnai atėjo tikrinti su išankstine nuostata, kad pareiškėjas netinkamai vykdo AKĮ reikalavimus, nors alkoholio prekybos sąlygos buvusiame bare ir bare, esančiame adresu: Pergalės g. 4, iš esmės skiriasi.

24. Policijos pareigūnai, atlikdami patikrinimą, nefiksavo jokių atsakomybę pašalinančių aplinkybių (baro įrengimo, įspėjimų dėl vartojimo vietoje, sąlygų vartoti vietoje sudarymo ir pan.). Departamento darbuotojai bare, kuriame buvo parduotas vyno butelis, nesilankė. Nesupranta, kodėl pažeidimą fiksavus 2016 m. liepos 23 d. apie 22.10 val., galimo AKĮ pažeidimo aplinkybėms išsiaiškinti, į barą pakartotinai atvykstama 2016 m. liepos 24 d. 00.30 val., ir tik tada paimamas darbuotojos pasiaiškinimas. Pardavėja teisme nurodė, kad buvo apklausta tik apie 2 valandą nakties. Iš policijos medžiagos matyti, kad raštu apie pažeidimą pranešta 2016 m. liepos 23 d. 22.22 val. (pranešė policijos pareigūnas M. N.). Šio pareigūno pranešimas yra 2016 m. liepos 23 d., nors jame nurodyta apie papildomus veiksmus, atliktus 2016 m. liepos 24 d.

25. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad butelis nebuvo atidarytas AKĮ prasme ir teigia, kad butelis buvo parduotas atidarytas, t. y. vyno butelis pirkėjui buvo perduotas nuplėšus banderolę bei kamštį dengiančią medžiagą (termo kapsulę), bet neištraukus kamščio iš butelio kaklelio. Pareiškėjas, remdamasis ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintomis Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nuostatomis, teigia, kad gėrimo pakuotė laikoma atidaryta, kai yra pažeidžiama pati gamintojo pakuotė.

Šiuo atveju alkoholinio gėrimo gamintojo pakuotė buvo pažeista ir sudaryta galimybė pakuotėje esantį gėrimą išpilstyti ar tiesiogiai vartoti iš pakuotės. Nebuvo įvertinta, ar būtent pirkėjo reikalavimu nebuvo ištrauktas kamštis ir, kad šalia kasos yra padėti kamščiatraukiai, suteikiantys galimybę pirkėjui pačiam ištraukti kamštį. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad priemonės, kurių ėmėsi pareiškėjas, siekdamas užtikrinti alkoholio vartojimą vietoje, buvo nepakankamos. Atkreipia dėmesį, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, būtent atsakovas, kaip pažeidimą inkriminuojanti institucija, turi jį neabejotinai įrodyti.

Taigi būtent Departamentas Nutarime turėjo išdėstyti visas faktines aplinkybes bei jas motyvuotai kvalifikuoti kaip pažeidimą, kartu įrodydamas ir pažeidėjo kaltę, tačiau nors atsakovas Nutarime ir konstatavo, jog pareiškėjas nesiėmė visų galimų veiksmų užtikrinti įstatyme numatytos imperatyvios pareigos – neprekiauti alkoholiniais gėrimais nustatytu laiku, jis konkrečiai nenurodė, kokių dar veiksmų pareiškėjas turėjo imtis, kad būtų taikyta AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta išimtis. Tokiu būdu atsakovas pažeidė AKĮ 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą, jog Nutarime turi būti, be kita ko, nurodomi pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas.

Teismas taip pat nenurodė, kokių dar papildomai veiksmų turėjo imtis pareiškėjas, siekdamas užtikrinti parduoto vyno butelio suvartojimą vietoje. Pareiškėjas teigia, kad ėmėsi proporcingų atsargos priemonių reikalavimui, jog AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintų reikalavimų būtų laikomasi, t. y. konkrečioje situacijoje pritaikytų priemonių visuma atitiko teisingą pusiausvyrą siekiamam tikslui. Pareiškėjas negalėjo numatyti, kad alkoholinis gėrimas vis tiek bus išsineštas iš baro. Darbuotojai neturi nei teisėto pagrindo, nei galimybių uždrausti arba neleisti pirkėjams išsinešti parduotą alkoholį, imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją, siekdami užtikrinti, kad pirkėjas neišsineštų alkoholinio gėrimo ar kad jį suvartotų vietoje.

AKĮ nėra nustatyta, kokiomis priemonėmis turi būti užtikrinama, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami įsigijimo vietoje.

26. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

27. Atsiliepimą atsakovas grindžia iš esmės aplinkybėmis, nurodytomis pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad priimdamas Nutarimą, Departamentas padarė procesinių pažeidimų. Pažymi, kad Departamentas yra įgaliotas kontroliuoti kaip laikomasi AKĮ 18 straipsnio reikalavimų ir už jų pažeidimus taikyti administracinio poveikio priemones. Pareiškėjui surašytas Protokolas atitinka AKĮ 35 straipsnio 1 dalyje, Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 260 straipsnio 1 dalyje, Viešojo administravimo įstatymo 368 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, pareiškėjui inkriminuotas AKĮ pažeidimas Protokole aprašytas aiškiai, išsamiai, tiksliai ir suprantamai, nurodytas pažeistas AKĮ straipsnis ir jo punktas, byloje surinkti įrodymai.

28. Nurodo, kad Departamento direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. T1-25 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos, susijusios su alkoholio produktais ir tabako gaminiais, patikrinimų atlikimo taisyklių 31.4 punkte nustatyta, kad Departamento valstybės tarnautojai patikrinimų rezultatus fiksuoja nustatytos formos protokole tais atvejais, kai AKĮ reikalavimų pažeidimai nustatomi tiesiogiai neatliekant ūkio subjektų patikrinimų, t. y. kaip ir nagrinėjamu atveju, informaciją apie galimai padarytą pažeidimą gavus iš policijos įstaigos.

29. Pagal AKĮ 37 straipsnio 1 dalį, nustatyta tvarka ir laikantis AKĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie nustatytą pažeidimą, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūlyta susipažinti su bylos medžiaga (pareiškėjas šia teise pasinaudojo) ir suteikta galimybė raštu pateikti paaiškinimus (šia teise pareiškėjas nepasinaudojo, tačiau teisę teikti paaiškinimus realizavo bylos nagrinėjimo metu). Be to, pirminis 2016 m. rugsėjo 22 d. raštas „Dėl pranešimo“ Nr. S-(4.3-3)-2307 registruotu paštu išsiųstas pareiškėjo buveinės adresu nebuvo atsiimtas, todėl pakartotinai procesiniai dokumentai buvo įteikti 2016 m. spalio 12 d. pareiškėjui jo veiklos vykdymo vietoje, nors AKĮ 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, taigi, Departamentas atliko visus įmanomus veiksmus, kad tinkamai informuotų pareiškėją apie jam surašytą Protokolą.

30. Pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, Departamentas neturėjo pareigos pakartotinai įteikinėti pareiškėjui Protokolo jo veiklos vykdymo vietoje, nes tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies elektroninių siuntų pristatymo adresu, arba pranešimas pasirašytinai įteiktas proceso šaliai šio Įstatymo pažeidimo nustatymo metu.

31. Departamentas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, kad teismo posėdžio metu pareiškėjo darbuotoja (apklausta kaip liudytoja) nurodė, kad 2016 m. liepos 23 d. į darbą atėjo be 2 minučių 10 valandą vakaro, t. y. 21.58 val. Savo vadovui 2016 m. spalio 23 d. rašytame paaiškinime darbuotoja nurodė, kad vyną pardavė apie 22 val. Šiuo aspektu (dėl vyno pardavimo laiko) pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pastebėjo, kad pirkėjas iš parduotuvės - baro išėjo su įsigytu vyno buteliu apie 22.10 val., pirkimo kvite, kurį turėjo pirkėjas, buvo nurodyta tik viena prekė („maistas“), kurios pirkimo laikas - 22.08 val. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pirkėjas parduotuvėje - bare pirko vyną, kurio pirkimo kvitą ir pateikė pareigūnams, taigi vynas buvo parduotas pirkėjui jau po 22 val. Paaiškinime šią aplinkybę pripažino ir pardavėja. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas pirkėjas nurodė, kad į parduotuvę - barą užėjo todėl, jog šalia esanti parduotuvė, kurioje jis norėjo įsigyti alkoholinių gėrimų, jau buvo uždaryta. Departamentas akcentuoja, kad šalia pareiškėjo viešojo maitinimo vietos, kurioje padarytas pažeidimas, esančios Maxima LT, UAB parduotuvės „Maxima“, kurios adresas: (duomenys neskelbtini), darbo laikas yra nuo 7.00 iki 22.00 val., taigi liudytojo parodymai, duoti bylos nagrinėjimo teisme metu, nuosekliai papildė visus kitus byloje esančius įrodymus dėl alkoholio pardavimo laiko. Liudytojas taip pat patvirtino, kad parduotuvėje - bare įsigytą vyno butelį išsinešė su neištrauktu kamščiu.

32. Nurodo, kad alkoholinio gėrimo (vyno) butelis buvo parduotas nuplėšus nuo butelio kaklelio kamštį dengiančią etiketę, tačiau neištraukus gamykliniu būdu į kaklelį įleisto kamščio (kurio neįmanoma patogiai ištraukti be specialaus prietaiso - kamščiatraukio), todėl vertina, kad alkoholinis gėrimas buvo parduotas gamykliniu būdu uždarytoje pakuotėje (t. y. nebuvo išpildyta pirmoji iš AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. nustatyto draudimo išimties sąlygų - „draudimas netaikomas <...> parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje“). Departamento teigimu, tokie veiksmai atskleidžia tikruosius pareiškėjo ketinimus - realiai nevykdyti viešojo maitinimo veiklos, tačiau prisidengiant šios veiklos vykdymu ir jai nustatyta išimtimi, leidžiančia nuo 22 iki 8 val. viešojo maitinimo vietose prekiauti alkoholiniais gėrimais atidarytoje pakuotėje, imituoti viešojo maitinimo veiklą (imituojant alkoholinio gėrimo pakuotės atidarymą, kai tik nuplėšiama kaklelį dengianti etiketė, tačiau faktiškai alkoholinis gėrimas parduodamas uždarytoje pakuotėje. Tokie veiksmai suponuoja išvadą apie didesnį pareiškėjo veiksmų pavojingumą AKĮ saugomoms vertybėms.

33. Atsakovas kitus pareiškėjo argumentus dėl Taisyklių taikymo vertina kaip nepagrįstus, kadangi jos taikomos fiziniams asmenims, Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenantiems ir laikantiems alkoholinius gėrimus, tuo tarpu nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar juridinis asmuo padarė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytą pažeidimą. Tačiau net ir vadovaujantis Taisyklių 4 punktu, kuriame numatyta, kad alkoholio produktų pakuotė (butelis, skardinė, pakelis, statinė ir kt.) laikoma atidaryta, jeigu alkoholio produktų gamintojo išleista pakuotė yra pažeista, t. y. ji buvo atkimšta, atsukta ir pan., sprendžia, kad pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje parduoto alkoholinio gėrimo (vyno „Voruta“) pakuotė neatitiko „atidarytos pakuotės“ sąvokos, nes buvo užkimšta gamykliniu būdu į butelio kaklelį įleistu kamščiu.

34. Departamentas nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad jis ėmėsi proporcingų atsargos priemonių, siekdamas užtikrinti tinkamą AKĮ reikalavimų vykdymą, o alkoholinis gėrimas buvo parduotas vartojimui vietoje, kadangi vidinės instrukcijos darbuotojams, iškabinti užrašai apie draudimą alkoholį išsinešti, butelio kamštelio atidavimas/palikimas pirkėjui ir pan. nėra pripažįstami kaip efektyvios priemonės, kurių tikimasi iš atsakingo ūkio subjekto, siekiančio tinkamai užtikrinti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų vykdymą. Pareiškėjo veiksmų visuma (deklaruojamos instrukcijos darbuotojams, neva iškabinti užrašai ir kt., o tuo pačiu alkoholinių gėrimų pardavimas uždarytoje pakuotėje) suponuoja priešingą išvadą, kad pareiškėjas tik imituoja viešojo maitinimo veiklą, o iš tikrųjų nesiekia vykdyti AKĮ reikalavimų. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjo vardu ir interesais veikusi darbuotoja, pardavusi alkoholinio gėrimo butelį, užkimštą gamykliniu kamščiu, sudarė pirkėjui sąlygas butelį išsinešti, t. y. neužtikrino alkoholinio gėrimo vartojimo vietoje. Atitinkamai, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su tuo, kad parduotuvėje - bare buvo stalas, kėdės, vienkartiniai indai, kamščiatraukis ir įspėjantys užrašai. Priemonės, kurių ėmėsi pareiškėjas, nebuvo tinkamos ir pakankamos siekiamam tikslui, nes vynas, nors ir su pažeista pakuote, tačiau buvo darbuotojos neatkimštas ir pirkėjo išsineštas iš parduotuvės - baro patalpų. Pareiškėjo pasirinktos Įstatymo nustatytų imperatyvių reikalavimų įgyvendinimo priemonės neatitiko efektyvumo reikalavimo, nes neužtikrino jo laikymosi.

35. Nagrinėjamu atveju, Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl pareiškėjo pretenzijos, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų jo skunde nurodytų argumentų, Departamento nuomone, nepagrįstos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 36. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)

140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės taikymu ir, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, tik papildo teismo sprendimo išvadas ginčui taikytinos teisės aiškinimu.

39. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje A858-351/2013 nurodė, kad iš normos, kurioje nustatytas draudimas Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, išskyrus šiose vietose parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, formuluotės yra aišku, jog išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios, sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Gėrimo pakuotė laikoma atidaryta, kai yra iš esmės pažeidžiama, t. y. pažeidžiamas pakuotės funkcionalumas ir sudaroma galimybė pakuotėje esantį gėrimą išpilstyti ar tiesiogiai vartoti iš pakuotės.

41. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad butelis buvo parduotas atidarytas. Nors butelio kamštį dengianti medžiaga ir buvo nuplėšta, tačiau butelio kamštis nebuvo ištrauktas, pirkėjui nebuvo sudaryta galimybė pakuotėje esantį gėrimą išpilstyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad parduotas vyno butelis nebuvo atidarytas. Šiuo atveju nėra reikšmingi apeliacinio skundo argumentai, kad būtent pirkėjo reikalavimu nebuvo ištrauktas kamštis, o šalia kasos yra padėti kamščiatraukiai, suteikiantys galimybę pirkėjui pačiam ištraukti kamštį, kadangi pareiškėjas alkoholinį gėrimą nuo 22 val. iki 8 val. galėjo parduoti tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Šio AKĮ reikalavimo pareiškėjas neužtikrino.

42. Konkretus ūkio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas AKĮ – turinys, pobūdis ir apimtis įstatyme nėra atkleidžiamas. Todėl ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti įstatymo numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartoti vietoje, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Jis turėtų imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas, atidus ir sąžiningas asmuo.

43. Siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju buvo parduoti gėrimai vartoti tik vietoje ir pareiškėjas gali remtis aptariama išimtimi, būtina įvertinti objektyvių ir subjektyvių faktorių visumą. Aplinkybės, charakterizuojančios subjektyvių faktorių visumą, yra dvejopos: iš vienos pusės ją išreiškia realių, fiziškai apčiuopiamų, priemonių bei sąlygų (ne)vartoti alkoholinių gėrimų vietoje visuma arba jų stoka, iš kitos pusės – ji vertintina per intelektualinį ir valinį aspektus, apimančius tam tikrų atsargos (prevencijos) priemonių ėmimąsi, kad imperatyvus įstatymo įpareigojimas nebūtų pažeistas, bei gebėjimą suvokti, jog alkoholinius gėrimus įsigiję asmenys juos vartos ne vietoje, bei ūkio subjekto darbuotojų elgesį, atsižvelgiant į šį suvokimą. Abiem atvejais pastebėtina, jog nėra ir negali būti baigtinio minėtųjų aplinkybių sąrašo, nes jis nebūtų pajėgus aprėpti įvairialypių situacijų, kylančių ginčo teisinių santykių srityje, t. y. prekybos alkoholiniais gėrimais srityje. Todėl subjektyvių faktorių visuma analizuotina kiekvienu atveju atskirai, inter alia (be kita ko) vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais.

44. Proporcingumo principas atsargos priemonių tinkamumo kontekste suponuoja tai, jog konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar priemonės, kurių imtasi, buvo tinkamos bei pakankamos pasiekti tikslą. Protingumo kriterijus savo ruožtu suponuoja, jog būtina patikrinti, ar pareiškėjas priemones pasirinko apdairiai, t. y. taip, kaip iš jo, kaip iš ūkinę veiklą vykdančio subjekto, buvo galima pagrįstai tikėtis.

45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo darbuotoja, pardavusi pirkėjui vyno butelį, jo neatkimšo, t. y. nuėmė butelio kamštį dengiančią medžiagą, tačiau neištraukė kamščio (šios aplinkybės neneigia ir pareiškėjo darbuotoja bei patvirtina pirkėjas), todėl sudarė pirkėjui sąlygas vyno butelį išsinešti. Šios faktinės aplinkybės taip pat nustatytos ir įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-13354-1011/2016, kurioje pareiškėjo darbuotoja Ž. G. pripažinta kalta padariusi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jai už tai paskirta administracinė nuobauda, taip pat teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais, taigi yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjas, kaip ūkio subjektas, neužtikrino AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimo po 22 val. alkoholinius gėrimus parduoti tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, t. y. pareiškėjo taikytos priemonės šiam reikalavimui užtikrinti nebuvo tinkamos ir pakankamos pasiekti, jog baro klientai alkoholinių gėrimų neišsineštų, o juos vartotų vietoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas jokiais įrodymais nepaneigė nustatytų aplinkybių, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingas išvadas nei padarė atsakovas ir pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesudarė pakankamų sąlygų pirkėjo įsigytą alkoholinį gėrimą – vyną „Voruta“ vartoti vietoje, todėl aplinkybė, kad pirkėjas prašė neatkimšti vyno butelio, nepaneigia pareiškėjo atsakomybės.

46. Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjo argumentus, kad šiuo atveju bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, kadangi šiuo atveju jokių abejonių dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo nebuvo kilę. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su alkoholinio gėrimo pardavimo aplinkybėmis (pardavimo laikas, vyno butelio kaina ir pan.) niekaip nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Vertinant pareiškėjo teiginius dėl AKĮ nuostatų pažeidimo surašant protokolą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad šiuo atveju AKĮ nebuvo pažeistas.

47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė