2021-03-17 Nr. AB-5575-3-61-3-00078-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-156-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00078-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. gruodžio 8 d. Žemės valdos projekto patikrinimo aktą (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo buvo atsisakyta derinti pareiškėjui priklausiančio 0,8480 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Lentvario sen., Trakų rajono sav., formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas); 2) įpareigoti Tarnybą suderinti Projektą; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pirmuoju skundo reikalavimu prašo panaikinti Patikrinimo aktą, kuriuo buvo padaryta išvada, kad tvirtinti Projekto negalima, neteikti Projekto tikrinti pakartotinai, neištaisius Patikrinimo akto eilutėje „Patikrinimo apibendrinimas“ nurodytų pažeidimų ir pasibaigus planavimo reikalavimų galiojimų terminui. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas yra tik tarpinis dokumentas planavimo procese, kuris nėra galutinis ir jokių materialinio pobūdžio teisinių pasekmių asmenims nesukelia, juo priimta išvada yra rekomendacinio pobūdžio. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, teritorijų planavimo dokumentų tikrinimas yra bendrojo teritorijų planavimo proceso dalis (baigiamasis etapas), reikšminga tolesnei planavimo procedūros eigai. Bendrojo planavimo dokumento tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje yra vientiso bendrojo teritorijų planavimo dokumento rengimo sudėtinė dalis, todėl atskiras savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto panaikinimo negali būti reiškiamas. Patikrinimo akte pateikiama išvada yra tik siūlymas, t. y. viena iš teisinių sąlygų kompetentingai institucijai tvirtinti / netvirtinti teritorijų planavimo dokumentą.

Teismas darė išvadą, kad Patikrinimo aktas nėra galutinis sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo, todėl vertintinas kaip tarpinis dokumentas teritorijų planavimo procese, kuris pareiškėjui jokių materialinio pobūdžio teisinių pasekmių nesukelia. Teismas konstatavo, kad Patikrinimo aktas nelaikytinas administraciniu aktu, turinčiu įtakos pareiškėjo teisėms ir įstatymo saugomiems interesams, todėl šis aktas negali būti administracinės bylos dalyku pagal ABTĮ nuostatas. Teismas nurodė, kad Patikrinimo akto teisėtumas teisme galės būti patikrintas tik kartu su galutiniu sprendimu (įsakymu) dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo (netvirtinimo) (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 67 ir 68 punktai).

Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą suderinti Projektą yra išvestinis reikalavimas iš pirmojo reikalavimo. Atsisakęs priimti pareiškėjo pagrindinį reikalavimą kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme, tuo pačiu pagrindu teismas atsisakė priimti ir pareiškėjo pareikštą išvestinį reikalavimą.

II. Pareiškėjas L. P. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti jo skundą.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad teismo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. AS662-683/2014 buvo nagrinėjamos detaliojo planavimo procedūros, tiesiogiai reglamentuotos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypų padalijimo pagal Taisykles. Pareiškėjas remiasi Taisyklių 69 punktu ir nurodo, kad teismo išvada, jog Patikrinimo aktas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, yra nepagrįsta. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pačiame Patikrinimo akte yra aiškiai nurodyta, kad reikalaujama neteikti Projekto tikrinti pakartotinai, neištaisius Patikrinimo akto eilutėje „Patikrinimo apibendrinimas" nurodytų pažeidimų ir pasibaigus planavimo reikalavimų galiojimo terminui neišduoti ir ateityje, pabaigus galioti dabartinėms Projekto rengimo sąlygoms. Pareiškėjo manymu, Patikrinimo aktas sukelia neigiamas teisines pasekmes pareiškėjui, todėl jo panaikinimas yra esminis, sprendžiant tolimesnes Projekto rengimo galimybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (Žemės įstatymo 40 str. 5 d.).

Taisyklių 65 punkte nustatyta, kad suderintą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą organizatorius teikia tikrinti Tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tvirtinti arba jo netvirtinti. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tvirtinti (Taisyklių 67 p.). Taisyklių 68 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius sprendimą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą privalo priimti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo išvados dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo tikslingumo gavimo (kai išvada dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo tikslingumo yra su Taisyklių 66 punkte nurodyta pastaba arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas grąžinamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjui taisyti Taisyklių 651 punkte nurodytu atveju, 5 darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo patikslinto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto gavimo dienos)

Taisyklių 69 punkte įtvirtinta, kad Tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvados dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo (netvirtinimo) tikslingumo, taip pat žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tvirtinančios institucijos sprendimai dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti nuo šių dokumentų paskelbimo Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje dienos gali būti skundžiami administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti Tarnybos Patikrinimo aktą, kuriuo buvo padaryta išvada, jog tvirtinti Projekto negalima, taip pat nurodyta neteikti Projekto tikrinti pakartotinai, neištaisius Patikrinimo akto eilutėje „Patikrinimo apibendrinimas“ nurodytų pažeidimų ir pasibaigus planavimo reikalavimų galiojimų terminui.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad Patikrinimo aktas nelaikytinas administraciniu aktu, turinčiu įtakos pareiškėjo teisėms ir įstatymo saugomiems interesams. Šiuo atveju, neišnagrinėjus bylos iš esmės, nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad ginčijamas Patikrinimo aktas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. kad nedaro įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tarnybos Patikrinimo akte išreikšta atsakovo pozicija netvirtinti Projekto ir nurodytas reikalavimas Projekto organizatoriui neteikti Projekto tikrinti pakartotinai, neištaisius Patikrinimo akto eilutėje „Patikrinimo apibendrinimas“ nurodytų pažeidimų ir pasibaigus planavimo reikalavimų galiojimo terminui. Pareiškėjas nesutinka su Patikrinimo akto eilutėje „Patikrinimo apibendrinimas“ nurodytais pažeidimais, skunde pateikia tokio nesutikimo argumentus. Pareiškėjui Patikrinimo aktu yra sukeliamos teisinės pasekmės, kadangi Tarnyba, Patikrinimo aktu nuspręsdama, kad Projekto tvirtinti negalima, užkerta kelią Projekto tvirtinimui. Todėl pareiškėjo teisė kreiptis į teismą dėl tokios atsakovo pozicijos negali būti apribota, argumentuojant vien tuo, kad tai yra tik tarpinis veiksmas, po kurio galimai bus priimtas galutinis sprendimas netvirtinti Projekto. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl Žemės valdos projekto patikrinimo aktų teisėtumo (žr., pvz., 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3596-415/2020).

Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo priimti jo skundą. Toks pareiškėjo prašymas apeliacinės instancijos teismo galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jei būtų visiškai aišku, kad nėra kitų, nei nagrinėjamais teisiniais aspektais, pagrindų priimti tam tikras procesinio pobūdžio nutartis skundo priėmimo stadijoje. Šiuo atveju taip nėra, todėl skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 151 str., 154 str. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius