a42e6afe-fd46-46fe-89cb-da2901b997ec · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-2386-945/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07078-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 3.3.1.18.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „BnP Finance“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės AB „BnP Finance“ ieÅ¡kinį atsakovui G.

K. dėl skolos, delspinigių, baudos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu (elektroninės bylos lapai (toliau – e. b. l.) 1 – 5) prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 115,85 Eur negrÄ Å¾into kredito, 16,22 Eur kredito mokesčio, 475,45 Eur delspinigių, 28,96 Eur baudÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovė nurodė reikalavimÄ reiÅ¡kianti su UAB „Finverta“ 2017 m. vasario 13 d. sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu (e. b. l. 11 – 13, 15 – 18, 24 – 26).

Atsakovas nevykdė su pradine kreditore sudaryta sutartimi (e. b. l. 14, 19, 21 – 22, 28 – 31) prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko susidarė praÅ¡omas priteisti įsiskolinimas. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti sutartines netesybas, delspinigius skaičiuodama už 180 dienų laikotarpį, taip pat taikydama atsakovui sutartyje numatytÄ baudÄ . Atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 14 d. sprendimu už akių (e. b. l. 47 – 49) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 115,85 Eur negrÄ Å¾into kredito, 16,22 Eur kredito mokesčio, 118 Eur delspinigių, iÅ¡ viso 250,07 Eur, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 338,99 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. balandžio 3 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 53,04 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pažeidė savo pareigÄ sÄ Å¾iningai vykdyti prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminÄ , todėl tenkino ieÅ¡kinio reikalavimus dėl negrÄ Å¾into kredito ir kredito mokesčio priteisimo. Kadangi Å¡alys už praleistÄ prievolės įvykdymo terminÄ nustatė dvigubas netesybas – delspinigius (475,45 Eur) ir baudÄ (28,96 Eur), baudÄ (mažesniÄ jÄ sumÄ ) teismas įskaitė į delspinigius. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalaujama delspinigių suma yra didelė, paskaičiuota taikant 2 procentų dydžio normÄ už pradelstÄ dienÄ , kuri yra keturiasdeÅ¡imt kartų didesnė už Å¡iuo metu galiojantį maksimalių netesybų dydį (0,05 proc.), numatytÄ Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas priteistinÄ delspinigių dydį sumažino iki 118 Eur. Patenkinęs ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstė proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu (e. b. l. 54 – 59) ieÅ¡kovė praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių, baudos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, ieÅ¡kinio reikalavimus patenkinant visa apimtimi.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas sumažindamas mokėtinų sutartinių netesybų dydį iÅ¡ esmės paneigė Å¡alių valiÄ dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ , neįvertino aplinkybės, jog atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdyti vengė daugiau nei 7 metus.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remiasi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, kadangi Å¡i nuostata negaliojo kredito sutarties sudarymo metu.

PrieÅ¡ sudarant vartojimo kredito sutartį atsakovui buvo pateikta visa reikalinga informacija tam, kad jis galėtų palyginti skirtingus pasiÅ«lymus ir priimti sprendimÄ dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo. SÄ lygoms netikus, atsakovas turėjo galimybę sandorio nesudaryti. Dėl nurodytų aplinkybių jis nepagrįstai pripažintas silpnesniÄ ja sutarties Å¡alimi. IeÅ¡kovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieÅ¡tarauja Å¡alių valiai, tokia delspinigių norma užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nelaikytina neprotingai didele.

Dviejų netesybų formų įtvirtinimas sutartyje nereiÅ¡kia, jog sutartimi nustatytos baudinės netesybos. Bauda apima tik dalį iÅ¡ anksto numatytų minimalių nuostolių, o likusiÄ dalį padengia delspinigiai. Å alių sulygtos netesybos vertintinos kaip kompensuojamojo, o ne baudinio, pobÅ«džio, todėl dviejų netesybų rÅ«Å¡ių įskaitymas tarpusavyje Å¡iuo atveju yra negalimas.Materialinius ieÅ¡kinio reikalavimus patenkinus visa apimtimi, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo turėtų bÅ«ti priteistas visų ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.

Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė.                           Teismas                          k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teismas absoliučių skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo už akių negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl apeliaciniame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, byloje nekeliamas klausimas nei dėl ieÅ¡kovės, kaip reikalavimo teises perėmusio asmens, tinkamumo, nei dėl teisinio santykio, iÅ¡ kurio kildinamas turtinis reikalavimas, pobÅ«džio. BÅ«tent vartojimo kredito sutarties pagrindu atsakovas įpareigotas sumokėti ieÅ¡kovei negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ ir kredito mokestį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria šios sumos priteistos, apeliaciniu skundu neginčijama. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atliktas dviejų sutartinių netesybų rūšių – baudos ir delspinigių – įskaitymas ir sumažinta galutinė priteistinų netesybų suma, teisėtumas ir pagrįstumas. Dėl sutartinių netesybų mažinimo Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 1 dalimi, šalys sutartimi gali susitarti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma.

Pagal CK 6.71 straipsnį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningÄ teismų praktikÄ , yra pažymėjęs, kad Å¡alims sutartyje susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali ginčyti sutartyje nustatyto netesybų dydžio, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir panaÅ¡ias aplinkybes.

Tokiems atvejams teismui suteikiama teisė mažinti netesybas CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip kontroliuojant netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo Å¡aliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).Civiliniame kodekse nėra nustatyto baigtinio kriterijų sÄ raÅ¡o, į kurį atsižvelgiant bÅ«tų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi bÅ«ti mažinamos.

Ar netesybos yra neprotingai didelės, turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015, 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016, kt.).Apeliaciniame skunde nurodoma, jog kredito sutarties 6.1 punkte nustatytas 2 proc. už kiekvienÄ dienÄ netesybų dydis nėra per didelis, juo užtikrinama Å¡alių interesų pusiausvyra.

Taikant šį dydį susidaro 730 proc. delspinigiai per metus. Toks dydis negali bÅ«ti pateisinamas nei bendrojo pobÅ«džio principais, nei žemiau aptarta nagrinėjamos bylos specifika. Vertinant teisinio santykio pobÅ«dį reikÅ¡mingomis pripažintinos dvi aplinkybės: pirma, reikalavimai atsakovui kildinami iÅ¡ vartojimo kredito teisinių santykių, kur kredito davėjas – profesionalus verslininkas, o kredito gavėjas – vartotojas; antra, sutartis parengta kredito davėjo ir pasiraÅ¡yta prisijungimo bÅ«du be realios galimybės derėtis dėl sÄ lygų.

Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas nelaikytinas silpnesniÄ ja civilinio santykio Å¡alimi. Kad vartotojas, lyginant su profesionaliu verslininku, yra silpnesnioji teisinio santykio Å¡alis, dėl ko vartojimo sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumui turi bÅ«ti skiriamas ypatingas dėmesys, akcentuojama tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009), tiek ir Europos SÄ jungos Teisingumo teismo praktikoje (žr. pvz., ESTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje C-240/98–C-244/98, 2009 m. birželio 4 d. sprendimas byloje C-243/08).

Nors, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata, pagal kuriÄ pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , 2009 m. vasario 26 d., kai buvo sudaryta kredito sutartis, negaliojo, teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog joje nurodyta maksimali delspinigių riba gali bÅ«ti taikoma kaip orientacinė, vertinant iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-947-798/2015, 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-205-881/2016, Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2101-555/2015).

BÅ«tent taip vertintina ir pirmosios instancijos teismo nuoroda į naujÄ jį teisinį reglamentavimÄ . Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas Vartojimo kredito įstatymo nuostatÄ tevertino kaip vienÄ iÅ¡ protingo delspinigių dydžio nustatymo kriterijų, tačiau Å¡ios normos tiesiogiai netaikė. Nagrinėjamu atveju buvo taikytas net 10 kartų už numatytÄ jį vėliau įsigaliojusiame įstatyme didesnis delspinigių dydis – 0,5 proc. ((115,85 Eur + 16,22 Eur) * 0,5 proc. = 118,86 Eur).Apibendrinant nurodytas aplinkybes akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinio santykio pobÅ«dį, pagrįstai konstatavo, jog praÅ¡omas priteisti delspinigių dydis yra per didelis, todėl mažintinas.

Vertinant apeliacinio skundo argumentÄ , jog didelę netesybų sumÄ pagrindžia atsakovo vengimas atsiskaityti ilgÄ laikÄ , akcentuotina, jog ilgÄ vėlavimo atsiskaityti laikotarpį nulėmė ne tik atsakovo vengimas vykdyti prievolę, bet ir kredito davėjo pasyvumas. Kreditas buvo suteiktas itin trumpam laikotarpiui (14 dienų), o įrodymų, kurie leistų spręsti, jog kredito davėjas pats ėmėsi kokių nors veiksmų, kad skola bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota operatyviau, į bylÄ nėra pateikta. Be to, pati ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti delspinigius ne už visÄ laikotarpį, bet už 180 dienų, taip netiesiogiai pripažindama pasyvumÄ Ä¯gyvendinant sutartines teises.

Dar daugiau, bÅ«tent 180 dienų terminas delspinigiams skaičiuoti įtvirtintas ir Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje. Å i nuostata, kuri laikytina ne apibrėžiančia ieÅ¡kinio senaties terminÄ , bet tiesiogiai ribojančia materialines subjektines kredito davėjo teises skaičiuoti delspinigius už ilgesnį laikotarpį, galiojo visÄ delspinigių, kuriuos praÅ¡oma priteisti nagrinėjamoje byloje, skaičiavimo laikotarpį. Kitaip tariant, ieÅ¡kovė ne tik kad negalėjo nesuprasti, bet ir, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio formuluotės, aiÅ¡kiai suprato, jog jos reikalavimas priteisti netesybas už ilgesnį, nei 180 dienų, laikotarpį, nebÅ«tų pagrįstas.

Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog atsakovo veiksmai nevykdant sutartinių prievolių, gali bÅ«ti vertinami kaip sukÅ«rę pagrindÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl netesybų taikymo, tačiau, nesant abiejų Å¡alių bendradarbiavimo ir geranoriÅ¡kumo, nepatvirtina ieÅ¡kovės teisės reikalauti sutartyje nustatyto dydžio delspinigių. Kartu pabrėžtina, jog savo faktinėmis aplinkybėmis panašų ginÄÄ nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-599-212/2017, įvertinęs tiek atsakovo vengimÄ vykdyti prievoles, tiek ir papildomÄ aplinkybę, jog už vėlavimo atsiskaityti laikÄ kreditorius nereikalavo mokestinę funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų (nagrinėjamu atveju kredito sutartyje taip pat nebuvo numatyta galimybė reikalauti periodinių mokestinę funkcijÄ atliekančių įmokų (palÅ«kanų), tebuvo nustatytas vienkartinis kredito mokestis, dėl ko už vėlavimo atsiskaityti laikÄ praÅ¡oma priteisti tik netesybas), delspinigių dydį nuo sutartinių 2 proc. už vėlavimo atsiskaityti dienÄ sumažino iki 0,2 proc., t. y. dydžio, kuris du su puse karto mažesnis, nei nagrinėjamoje byloje nustatė pirmosios instancijos teismas.

Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio, nustatant priteistinÄ delspinigių dydį buvo atsižvelgta ir į delspinigių santykį su pagrindinės skolos suma – ieÅ¡kovė prašė pagrindinės skolos sumÄ kelis kartus virÅ¡ijančių delspinigių, o pirmosios instancijos teismas priteisė skolos dydžiui artimÄ delspinigių sumÄ .Apibendrinant nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas delspinigių dydis nelaikytinas pažeidžiančiu ieÅ¡kovės interesus, paneigiančiu Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ , dydis parinktas atsižvelgiant tiek į teisinio santykio pobÅ«dį, tiek ir į Å¡alių elgesį bei sutartinių įsipareigojimų visumÄ , todėl atmestinas apeliacinio skundo reikalavimas pripažinti ieÅ¡kinyje nurodytÄ delspinigių dydį pagrįstu.

Dėl baudos įskaitymo į delspinigius Apeliaciniu skundu keliamas klausimas ir dėl teismo sprendimo įskaityti sutartinę baudÄ Ä¯ delspinigių dydį. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kredito sutarties 6.3 punkte numatyta, jog, įmokoms vėluojant ilgiau kaip trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų, kredito gavėjas privalo papildomai sumokėti kreditoriui 100 Lt dydžio baudÄ . Tokia sutartinė sÄ lyga vertintina kaip dviguba sankcija, nustatyta už tÄ patį pažeidimÄ kaip ir sutarties 6.1 punkte nurodyti delspinigiai.

IÅ¡ esmės tokia nuostata reiÅ¡kia, jog Å¡alia 2 proc. delspinigių už vienÄ vėlavimo atsiskaityti dienÄ už trisdeÅ¡imtÄ vėlavimo dienÄ numatytos papildomos 25 proc. nuo kredito sumos (100 Lt / 400 Lt = 25 proc.) netesybos. Pripažinus, jog ir delspinigiai už vėlavimo atsiskaityti laikÄ buvo nepagrįstai dideli, spręsti, jog sutartyje nustatyta bauda (netesybos už vėlavimo atsiskaityti trisdeÅ¡imtÄ jÄ dienÄ viso sudarytų 27 proc. kredito sumos) atitinka proporcingumo ir interesų pusiausvyros principus, nėra pagrindo.

Baudos įskaitymo į delspinigius teisėtumÄ pagrindžia ir aplinkybė, jog Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti kredito gavėjui kitas netesybas nei delspinigiai ir mokesčius už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ . Nors, kaip minėta, įstatymas įsiteisėjo po kredito sutarties sudarymo ir jai negali bÅ«ti taikoma, akivaizdu, jog juo siekiama iÅ¡vengti kredito davėjo piktnaudžiavimo iÅ¡skaidant netesybas į kelias savarankiÅ¡kas įmokas.

BÅ«tent tokias pasekmes sukurtų dvigubų pasekmių už tÄ patį pažeidimÄ pateisinimas. Be to, aptariamo apeliacinio skundo argumento patenkinimas sukurtų logiÅ¡kai nepateisinamas pasekmes, kai už tÄ patį pažeidimÄ nustatytÄ delspinigių dydį pripažinus nepagrįstu ir sumažinus, kartu bÅ«ti priteisiama papildoma pinigų suma, ženkliai virÅ¡ijanti nepagrįstu pripažintÄ delspinigių dydį. Tokių netesybų taikymas taptų akivaizdžiai baudinio pobÅ«džio sankcija, kas yra nesuderinama su civilinės atsakomybės taikymo principais.

Apibendrinant nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinio dalį dėl netesybų priteisimo iÅ¡ dalies ir priteisdamas sumažintus delspinigius, o reikalavimo dėl baudos priteisimo netenkindamas, tinkamai pritaikė įstatymÄ ir keisti ar naikinti ginčijamÄ sprendimÄ nėra pagrindo. Kiti klausimai Atmetus apeliacinio skundo dalį dėl netesybų priteisimo, nėra pagrindo pripažinti pagrįstu ir skundo argumentÄ dėl pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.Kartu pabrėžtina, jog, vadovaujantis CPK 276 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę, nustatęs, jog priimant sprendimÄ padarytas aiÅ¡kus raÅ¡ymo apsirikimas, šį apsirikimÄ iÅ¡taisyti nekeisdamas sprendimo esmės. Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, priteisęs bendrÄ 250,07 Eur sumÄ ir motyvuojamojoje dalyje nurodęs, jog procesinės palÅ«kanos turi bÅ«ti skaičiuojamos už priteistÄ sumÄ , rezoliucinėje dalyje nurodė kitokį (338,99 Eur) dydį.

Vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu Å¡is netikslumas Å¡alintinas. Pabrėžtina, jog toks veiksmas nelaikytinas ieÅ¡kovės procesinės padėties pabloginimu, kadangi raÅ¡ymo apsirikimu jokios teisės negali bÅ«ti sukurtos. Apeliaciniame procese teismų turėtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neskirstytinos, kadangi yra mažesnės už teisės aktuose nustatytų minimaliÄ ribÄ (CPK 96 str. 6 d.).IÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 4,17 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (CPK 88straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :

Apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimÄ už akių palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį nurodant, jog 5 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. balandžio 3 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo skaičiuojamos ne už 338,99 Eur sumÄ , bet už 250,07 Eur sumÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                 Marius Bartninkas