2019-06-27 Nr. CB-6584-2-69-3-02050-2018-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 3P-1083/2019

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00745-2018-0 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2019 m. birželio 21 d. gautu suinteresuoto asmens D. Š. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo D. Š. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimas ir šio teismo 2019 m. sausio 8 d. papildomas sprendimas, bei pareiškėjo M. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pradėjus turtą faktiškai valdyti, juridinio fakto nustatymo atmesti, o suinteresuoto asmens D. Š. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo tenkinti.

Byloje teismai nustatė, kad po S. M. mirties jo palikimą priėmė antrosios eilės įpėdinis R. M. ir mirusiojo sutuoktinė pirmosios eilės įpėdinė V. J. M., pradėdami turtą (jo dalį) faktiškai valdyti. Po S. M. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. R. M. faktiniais globėjais buvo jo seneliai. 1995 m. mirus S. M., paveldėjimo teisinius santykius reglamentavo 1964 metų Civilinis kodeksas. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 4 dalį, jeigu pirmos eilės įpėdiniai neįgyvendino savo teisių į palikimą, kaip yra šiuo atveju, per trijų mėnesių terminą tokią teisę galėjo įgyvendinti kiti turintys teisę į palikimą įpėdiniai, tai yra antros eilės įpėdiniai, tarp jų – vaikaičiai, bet pareiškėjo tėvas antrosios eilės įpėdinis R. M. (miręs 2016 m.) palikimo atsiradimo momentu dar buvo nepilnametis (13 metų) ir negalėjo pats įgyvendinti teisės į palikimą, o tuo metu jo motinai jau buvo atimtos motinystės teisės, o tėvas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, R. M. kaip nepilnametis buvo perduotas globos ir rūpybos organo žinion. Teismai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009 išaiškinimais, kad nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į notarinę kontorą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo globėjas (rūpintojas) kaip įstatyminis atstovas, tačiau, globėjui (rūpintojui) šių veiksmų neatlikus, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami, priklausomai nuo paveldėjimo proceso eigos, stadijos, trukmės nuo palikimo atsiradimo, paveldimo turto teisinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių.

Teismai konstatavo, kad antros eilės įpėdinis R. M., likęs be tėvų priežiūros ir faktiškai globojamas savo senelių, dėl savo amžiaus šios teisės įgyvendinti taip pat negalėjo, todėl pareiga pasirūpinti jo teisių įgyvendinimu į palikimą, atsiradusį po S. M. mirties, teko jo globėjai močiutei V. J. M., tačiau tai padaryta nebuvo. Po S. M. mirties 1995 metais jo palikimą faktiniu valdymu priėmė abu įpėdiniai – sutuoktinė V. J. M. ir anūkas R. M., priimdami po ½ dalį palikimo.

Suinteresuoto asmens D. Š. kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Suinteresuoto asmens D. Š. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: D. Š. yra V. J. M. duktė. D. Š. teigia, kad jos motina viena faktiškai valdė ir priėmė palikimą (butą). Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai taikė 1964 m. CK 573 straipsnio 2 dalį, kad antros eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jeigu nėra pirmos eilės įpėdinių arba jei jie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Todėl palikimą faktiniu valdymu priėmė mirusio S. M. sutuoktinė pirmos eilės įpėdinė V. J. M., o antros eilės įpėdinis R. M. – negalėjo priimti palikimo. V. J. M. neturėjo R. M. globos teisių, todėl ji neturėjo pareigos kreiptis nepilnamečio vardu į notarą dėl palikimo priėmimo.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti D. Š. 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. birželio 17 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Algirdas Taminskas

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas