2018-09-12 Nr. DBT-135-3-62-3-00784-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-77/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00784-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2018 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Virginijos Volskienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėjas su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad neturtinė žala jam atsirado dėl 2018 m. kovo 6 d. susirinkimo metu slaugytojos R. S. elgesio. Pareiškėjas paaiškino, kad minėta slaugytoja viešai, dalyvaujant visoms medicinos slaugytojoms, administracijos atstovams, sekretorei bei gydytojams, demonstravo pareiškėjo ligas, geriamus vaistus, esamas ligos istorijas iš asmens medicinos kortelės, neigiamai ir žeminančiai atsiliepdama apie pareiškėją. Pareiškėjas pažymėjo, kad, slaugytoja taip pat vaistų dalinimo metu demonstratyviai ir viešai kitiems nuteistiesiems rodė, kokius vaistus vartoja pareiškėjas. Dėl to, pasak pareiškėjo, sumažėjo jo bendravimo su kitais nuteistaisiais ratas, pareiškėjas patyrė dvasinį sukrėtimą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nurodę, kad pareiškėjas reiškė argumentus dėl jo pažeistų teisių, numatytų Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, Alytaus PN slaugytojai paviešinant kitiems asmenims konfidencialią informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę ir gydymą, todėl pareiškėjo skundas nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutarties, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodo, kad Alytaus PN slaugytojai yra Alytaus PN struktūrinio padalinio – Sveikatos priežiūros tarnybos – darbuotojai ir (ar) tarnautojai. Taigi, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš valstybės valdžios institucijos (Alytaus PN) darbuotojo (tarnautojo) kaltės, t. y. iš tinkamo subjekto ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta atlygintinos paciento sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos sąvoka.

Įstatymas numato, kad tai yra pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. Tokiais atvejais ginčuose dėl žalos atlyginimo privaloma ikiteisminė institucija yra Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Nesutikdamas su minėtos komisijos sprendimu, pacientas turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis), t. y. turi teisę ginčą inicijuoti bendrosios kompetencijos teisme.

Taigi, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (2 straipsnio 2 dalis) apibrėžia, kokie konkrečiai ginčai dėl žalos atlyginimo yra nagrinėjami šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. ginčai, kai pažeidžiant nustatytas pacientų teises kalta veika padaroma žala paciento sveikatai. Nagrinėjamu atveju reikalavimo atlyginti žalą, kuri būtų siejama su suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų netinkama kokybe, pareiškėjas teismui pateiktame skunde nenurodė. Byloje keliami reikalavimai yra susiję su žala, kuri pareiškėjui galbūt buvo padaryta Alytaus PN slaugytojos elgesiu, neužtikrinant jo teisės į privataus gyvenimo apsaugą (neliečiamumą).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismui kilo abejonė dėl to, kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp pareiškėjo ir Alytaus PN – civiliniai ar administraciniai.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, ginčai dėl žalos, susijusios su arešto ar laisvės atėmimo bausmes vykdančių institucijų veikimu / neveikimu, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą joje laikomiems asmenims, atlyginimo, kaip susiję su viešojo administravimo teisiniais santykiais, yra nagrinėjami administraciniuose teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-83/2017). Tuo tarpu ginčai dėl žalos atlyginimo, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų tinkamu suteikimu ar nesuteikimu arešto ar laisvės atėmimo bausmes vykdančiose institucijose, atitinkamų medikų veiksmų vertinimu, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams, nes nėra susiję su Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje apibrėžtais materialiaisiais teisiniais santykiais, lemiančiais ginčo priskirtinumą administraciniam teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-110/2013, 2015 m. gegužės 8 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-56/2015, 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-83/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomos atlyginti žalos atsiradimą sieja ne su viešojo administravimo subjekto – Alytaus pataisos namų neteisėtais veiksmais (neveikimu), o su slaugytojos veika teikiant medicinos paslaugas. Tai yra, pareiškėjas savo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia tuo, kad Alytaus pataisos namų slaugytoja neužtikrino jo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą – viešai rodė informaciją apie pareiškėjo ligas, geriamus vaistus, esamas ligos istorijas iš asmens medicinos kortelės, neigiamai ir žeminančiai atsiliepdama apie pareiškėją, taip pat vaistų dalinimo metu viešai kitiems nuteistiesiems rodė, kokius vaistus vartoja pareiškėjas.

Pažymėtina, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtinta teisė į paciento privataus gyvenimo neliečiamumą, iš kurios pažeidimo pareiškėjas nagrinėjamu atveju kildina neturtinės žalos atsiradimą. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnyje numatyta, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta šio įstatymo V skyriuje, Civiliniame kodekse, Draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose. Taigi žala, galbūt padaryta pažeidus pareiškėjo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, įtvirtintą minėtame Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnyje, atlygintina pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, Civiliniame kodekse, Draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytą tvarką. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, perduoti Alytaus rajono apylinkės teismo Alytaus rūmams įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Virginija Volskienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys