a42a2732-88cf-4a47-9bef-e8c6f76bed8a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-25536-918/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19579-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Julianus Inkaso“ ieÅ¡kinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 10 107,29 Eur skolÄ , 909,66 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 248 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas praÅ¡o priimti spendimÄ už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytÄ terminÄ nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieÅ¡kovo praÅ¡ymas, priimti sprendimÄ už akių. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieÅ¡kinio kopija ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo praneÅ¡imas) buvo įteikti gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

Kadangi atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismas priima sprendimÄ už akių. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad UAB „Mokilizingas“ (toliau – Pradinis kreditorius) su A. K. (A. K.) 2018 m. gegužės 22 d. sudarė Paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. VEG80522HNPA, pagal kuriÄ UAB „Mokilizingas“ suteikė atsakovui 6 550 Eur vartojimo kreditÄ 60 mėn. terminui, o atsakovas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (t. y. iki 2023 m. gegužės 22 d.) įsipareigojo grÄ Å¾inti sutarties mokėjimo grafike iÅ¡dėstytÄ paskolos sumÄ bei 2 515,20 Eur sutarties mokestį, taip pat sumokėti 1 213,40 Eur metines palÅ«kanas (24-29 e. b. l.).

Pradinis kreditorius 2018 m. spalio 23 d. nutraukė sutartį su atsakovu, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų mokėti įmokas (14 e. b. l.). 2017 m. kovo 6 d. pradinis kreditorius UAB „Mokilizingas“ ir ieÅ¡kovas UAB „Julianus Inkaso“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį (6-10, 16-23 e. b. l.), kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę iÅ¡ieÅ¡koti 10 107,29 Eur skolÄ ir 0,05 procentų delspinigius, o ieÅ¡kovas įgijo nurodytos skolos reikalavimo teisę į atsakovÄ (12 e. b. l.).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolėje bÅ«dų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimÄ galiojantį reikalavimÄ sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimÄ pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ , kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali bÅ«ti praneÅ¡ta bet kokia forma ir bet kokiu bÅ«du, svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacija apie pradinio kreditoriaus turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ Ä¯vardintam naujajam kreditoriui.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolėje bÅ«dų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimÄ galiojantį reikalavimÄ sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimÄ pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimÄ buvo informuotas raÅ¡ytiniu 2018 m. gruodžio 7 d. praneÅ¡imu, iÅ¡siųstu sutartyje nurodytu atsakovo adresu (41 e. b. l.).

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ (CK 6.63 straipsnio 2 punktas). CK 6.205 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieÅ¡kovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 6 550 Eur negrÄ Å¾intas kreditas, (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti 2 515,20 Eur sutarties mokestį. Remiantis Sutarties bendrųjų sÄ lygų 1.15 punktu, sutarties mokestis yra suprantamas kaip Bendrovės imamas mokestis už paskolos (vartojimo kredito) suteikimÄ , dokumentų paruoÅ¡imÄ ir kitus susijusius veiksmus.

IÅ¡ sutarties turinio matyti, kad Å¡is mokestis nėra susietas su tuo, ar atsakovas tinkamai vykdo sutartį, tačiau Å¡ios fiksuotos sumos mokėjimas iÅ¡dėstytas visam kredito laikotarpiui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 2 515,20 Eur sutarties mokesčio (CK 6.886 str. 1 d.). IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti 1 213,40 Eur palÅ«kanų, apskaičiuotų už 2018 m. gegužės 22 d. - 2023 m. gegužės 23 d. laikotarpį taikant 6,9 proc. palÅ«kanų normÄ .

Kasacinio teismo praktikoje pelno palÅ«kanos aiÅ¡kinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad paskolos gavėjas negali bÅ«ti atleistas nuo palÅ«kanų kaip atlyginimo už naudojimÄ si paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grÄ Å¾inti suteiktÄ paskolÄ ir mokėti sutartas palÅ«kanas nustatytu terminu, iÅ¡skyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015).

Toks aiÅ¡kinimas atitinka ir mokėjimo palÅ«kanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimÄ si pinigais tol, kol toks naudojimasis pinigais tęsiasi. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo visas iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 22 d.) priskaičiuotas palÅ«kanas konkrečia pinigų suma (1213,40 Eur). Toks palÅ«kanų priteisimas neatitiktų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų paskirties, t. y. kad jos mokamos už realų naudojimÄ si svetimais pinigais. Pažymėtina, kad reikalavimas priteisti mokėjimo (pelno) palÅ«kanas negali bÅ«ti suprantamas kaip taikymas skolininkui (atsakovui) civilinės atsakomybės už prievolės (sutarties) nevykdymÄ , nes civilinės atsakomybės taikymo funkcijÄ atlieka kompensuojamosios palÅ«kanos, jei tokios yra numatytos, arba delspinigiai, baudos ir panaÅ¡aus pobÅ«džio netesybos.

Nagrinėjamu atveju, nutraukus vartojimo kredito sutartį, negalima nustatyti, kada atsakovas grÄ Å¾ins kreditÄ (jo dalį). Priteisus gautÄ kreditÄ (6550 Eur), tampa nežinomas konkretaus kredito (jo dalių) grÄ Å¾inimo terminas vykdymo procese, todėl negalimas ir pelno palÅ«kanų fiksuotos sumos priteisimas. Tokios praktikos laikosi apygardos teismai ir kitose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-309-430/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-231-555/2017 ir t. t.).

Atsakovui atsiskaičius (ar iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kojus priverstine tvarka) anksčiau, susidarytų situacija, kad skolininkas sumoka už laikotarpį, kai pinigais jau nebesinaudoja. Pažymėtina ir tai, kad Å¡alių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 1.7 punkte numatyta, kad 6,9 procentų palÅ«kanų normÄ kredito gavėjas privalo sumokėti už laikotarpį, kuriuo jis naudojasi tiksline paskola, t. y. pagal sutartį palÅ«kanų mokėjimas yra siejamas su faktiniu paskolos sumos grÄ Å¾inimu.

Be to, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimÄ , kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grÄ Å¾inimo dienos, palÅ«kanos ir iÅ¡laidos. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų spręstina, kad atsakovas pagal sutartį nėra atlikęs jokių mokėjimų.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 1213,40 Eur palÅ«kanų tenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 589,73 Eur pelno palÅ«kanų, apskaičiuotų nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki sprendimo už akių priėmimo (2019 m. rugsėjo 10 d.) ir 6,9 procento pelno palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾into kredito sumos, skaičiuojant nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2019 m. gegužės rugsėjo 10 d.), tačiau ne daugiau nei ieÅ¡kiniu praÅ¡oma ir teismo nepriteista 623,67 Eur suma (1213,40 Eur – 589,73 Eur) (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-231-555/2017, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje e2A-217-601/2019).

Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ kaltoji Å¡alis privalo sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 punktas numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento.

Vadovaujantis sutarties bendrųjų sÄ lygų 1.3, 8.6, 8.7 p. nutraukus sutartį atsakovas privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ laiku atsiskaityti dienÄ , skaičiuojant nuo pirmos uždelsimo mokėti dienos. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 909,66 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 d. nuo 2018-10-23, taikant 0,05 proc. normÄ . Kadangi atsakovas savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovo priskaičiuotus delspinigius tenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo priteistini delspinigiai apskaičiuotini nuo negrÄ Å¾into kredito, nesumokėto sutarties mokesčio bei nesumokėtų palÅ«kanų sumos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nei ieškinyje, nei jo prieduose tiksliai nenurodė konkretaus delspinigių apskaičiavimo laikotarpio pabaigos, delspinigiai skaičiuojami už laikotarpį nuo nurodyto laikotarpio pradžios 2018 m. spalio 23 d. už 180 dienų, t. y. iki 2019 m. balandžio 19 d. Tai reiškia, kad delspinigiai skaičiuotini nuo 6 550 Eur kredito sumos, 2515,20 Eur sutarties mokesčio sumos ir 414,26 Eur palūkanų (apskaičiuotų nuo sutarties sudarymo iki 2019 m. balandžio 19 d.), t. y. iš viso nuo 9479,46 Eur sumos.

IÅ¡ viso iÅ¡ atsakovo priteistina 853,15 Eur delspinigių. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å ios palÅ«kanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (10 508,08 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019-07-12) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieÅ¡kovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iÅ¡ atsakovo priteistinos ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovas pateikė duomenis apie 323,84 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 248 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur mokestis už Gyventojų registro tarnybos iÅ¡raÅ¡Ä bei 75 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti. IeÅ¡kovo reikalavimai patenkinti 95,38 procentais, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 308,88 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 str., 93 str. 2 d., 98 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos (3,72 Eur) virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (3 Eur), valstybės naudai iÅ¡ atsakovo priteisiama 3,72 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo UAB „Julianus Inkaso“, į. k. 300115639, naudai 6 550 Eur (Å¡eÅ¡i tÅ«kstančiai penki Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt eurų) negrÄ Å¾into kredito, 2 515,20 Eur (du tÅ«kstančiai penki Å¡imtai penkiolika eurų dvideÅ¡imt centų) sutarties mokesčio, 589,15 Eur (penki Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devyni eurai penkiolika centų) palÅ«kanų, 6,9 proc. palÅ«kanų nuo nesumokėtos kredito sumos, skaičiuojant nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2019 m. rugsėjo 10 d.) iki kredito grÄ Å¾inimo, tačiau ne daugiau 623,67 Eur (Å¡eÅ¡i Å¡imtai dvideÅ¡imt trys eurai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septyni centai), 853,15 Eur (aÅ¡tuoni Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt trys eurai penkiolika ct) delspinigių, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019-07-12) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 308,88 Eur (trys Å¡imtai aÅ¡tuoni eurai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni centai) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

KitÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,72 Eur (trys eurai septyniasdeÅ¡imt du centai) bylinėjimosi iÅ¡laidų, nurodytÄ sumÄ mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

IeÅ¡kovas per 20 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Aistė Petrevičienė