a4298e61-bdf7-403b-92a3-e7acbf1cd671 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-1165-253/2021 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00203-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; (S) 3.3.1.14; 3.3.1.19.8; 2.3.2.4.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 2 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H.

H. (H. H.) (toliau – ir apelianto) atstovo advokato ArÅ«no Bertulio apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų A. (A.) H. ir H. H. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė teismo nutraukti jų santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) rajono teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. 6), ir patvirtinti jų sudarytÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Nurodė, kad gyvenant santuokoje išryškėjo skirtingas požiūris į šeimos vertybes, santuokines pareigas, laikui bėgant išryškėjo skirtingi charakteriai bei skirtingi ateities planai. Jau nuo 2019 metų kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Pareiškėjai bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Bendro turto padalijimo, sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus pareiškėjai išsprendė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 539 straipsnio 2 dalis).

PraÅ¡yme pareiÅ¡kėjai patvirtino, kad yra visos CK 3.51 straipsnyje nurodytos sÄ lygos santuokai nutraukti. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 2. Plungės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu praÅ¡ymÄ tenkino, nutraukė pareiÅ¡kėjų A. H. ir H. H. santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 6, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Ä®registruojant iÅ¡tuokÄ sutuoktiniams paliko pavardes – pareiÅ¡kėjai A.

H. – „H.“, pareiÅ¡kėjui H. H. – „H.“ ir patvirtino Å¡alių sudarytÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pagrindiniai sprendimo motyvai: 2.1. Teismas nustatė, jog yra visos CK numatytos sÄ lygos pareiÅ¡kėjų A. H. ir H. H. santuokai nutraukti bendru sutikimu, nes pareiÅ¡kėjų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), todėl nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarė turto padalijimo, sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo ir kitus klausimus, abu sutuoktiniai yra visiÅ¡kai veiksnÅ«s Å¡ioje srityje. 2.2.

Teismas nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo yra akivaizdu, jog jų Å¡eima faktiÅ¡kai jau yra iÅ¡irusi, pareiÅ¡kėjai bendro Å«kio nebeveda ir nė vienas iÅ¡ jų nenori taikytis ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ (pareiÅ¡kimu prašė teismo neskirti papildomo termino susitaikymui, bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pareiÅ¡kėjų santuokÄ nutraukė jų bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnio 1 dalis, 3.53 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). 2.3.

Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir iÅ¡ esmės nepažeidžia pareiÅ¡kėjų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). 2.4. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino Å¡alims, jog iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iÅ¡ jų gali kreiptis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo pasekmių sÄ lygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 3. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjo H. H. atstovas advokatas praÅ¡o Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 3.1. H. H. Lietuvoje gyvena nuo 2014 metų. Pirmas leidimas laikinai gyventi jam buvo iÅ¡duotas verslo pagrindu. (duomenys neskelbtini) metais apeliantas vedė dabar jau buvusiÄ sutuoktinę ir kreipėsi dėl naujo leidimo gyventi iÅ¡davimo santuokos pagrindu.

Å alys kartu pragyveno beveik 5 metus, vaikų susilaukti nepavyko. Dėl asmeninių priežasčių, nustojęs vykdyti individualiÄ veiklÄ , apeliantas vykdavo į VokietijÄ laikinai padirbėti / padėti savo dėdei jo įsteigtoje įmonėje. VienÄ kartÄ grįžęs iÅ¡ Vokietijos į LietuvÄ , sužinojo, kad jo sutuoktinė buvo neiÅ¡tikima ir laukiasi ne jo vaiko. Kadangi apeliantas ir pareiÅ¡kėja gyveno ne jiems priklausančiame name, apeliantas iÅ¡sikraustė ir apsigyveno naujame bÅ«ste ir Å¡iais metais įsteigė maÅ¾Ä jÄ bendrijÄ .

Po to sutuoktinė A. informavo apeliantÄ , kad inicijuos skyrybų procesÄ , tačiau jis negavo pasiraÅ¡yti jokių dokumentų. Nesidomėjo procesu, nes manė, kad su juo bus susisiekta, kai reikės pasiraÅ¡yti skyrybų dokumentus arba Å¡iuos dokumentus gaus iÅ¡ teismo. 3.2. 2021 m. rugpjūčio 23 d. apeliantas nuvyko į AB (duomenys neskelbtini) ir nebuvo aptarnautas kaip įmonės vadovas, nes jam buvo praneÅ¡ta, kad jo leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje nebegalioja. Apeliantas prisijungė prie Elektroninės migracijos paslaugų sistemos (MIGRIS) paskyros ir pamatė, kad 2021 m. birželio 29 d. buvo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo panaikinti jo leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Tada paaiÅ¡kėjo, kad santuoka buvo nutraukta be jo žinios. Apeliantas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas, kad jam leistų susipažinti su byla dėl santuokos nutraukimo, nes jis jokių dokumentų byloje nebuvo pasirašęs, neturėjo advokato, atstovaujančio jo interesams (advokatė Jurga Å akinienė turėjo atstovavimo sutartį tik su sutuoktine A. H.), negavo Å¡aukimo atvykti į posėdį ar praneÅ¡imo apie bylos nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, taip pat nebuvo supažindintas su sprendimu. 2021 m. rugsėjo 3 d. gavęs bylos kopijÄ apeliantas pamatė, kad visi dokumentai buvo pasiraÅ¡yti jo vardu, nors jis tokių dokumentų nepasiraÅ¡inėjo (apelianto paraÅ¡ai buvo suklastoti).

Net 2021 m. kovo 9 d. praÅ¡yme teismui ranka įraÅ¡yta pavardė buvo paraÅ¡yta klaidingai („H.“ vietoje „H.“), o asmuo, raÅ¡ydamas savo pavardę, negalėtų taip apsirikti. 3.3. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėdamas bylÄ nedalyvaujant apeliantui ir jam nepraneÅ¡us nei apie teismo posėdį, nei apie priimtÄ sprendimÄ , pažeidė jo esmines teises ir neužtikrino apelianto teisės dalyvauti procese ir teisės į teisingÄ teismÄ . Apeliaciniame skunde plačiai cituojama įvairi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, susijusi su asmenų teisėmis dalyvauti ir bÅ«ti tinkamai informuotais apie vykstantį teismo procesÄ .

Pažymima, kad EŽTT praktikoje nuosekliai pabrėžiamas bendrasis principas, kad Å¡alių lygybė netektų prasmės, jei bylos Å¡aliai nebÅ«tų praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimÄ taip, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, jeigu nuspręstų pasinaudoti vidaus teisėje įtvirtinta tokia teise. Taip pat pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tinkamas teismo dokumentų įteikimas asmeniui yra svarbus proceso dalyvių teisių požiÅ«riu. Teismo proceso dalyviai gali tinkamai įgyvendinti savo procesines teises, jeigu jie informuoti apie procesÄ ar teismo posėdį.

Teismo procesas bus pripažintas tinkamu tik tuomet, jeigu asmuo buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ , jei jam buvo tinkamai įteikti kiti teismo dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2004). 3.4. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu abiejų sutuoktinių vardu pateikė advokatė J. Å akinienė. Tačiau iÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad advokatė J.

Å akinienė buvo sudariusi tik 2021 m. kovo 22 d. (turėtų bÅ«ti – 2021 m. vasario 22 d.) atstovavimo sutartį su apelianto sutuoktine A. H., tačiau ne su apeliantu. Nors praÅ¡yme buvo nurodyta, jog dokumentai apeliantui neva turėjo bÅ«ti siunčiami advokatės J. Å akinienės adresu, tačiau apylinkės teismas kažkodėl neiÅ¡sireikalavo iÅ¡ proceso Å¡alių pačios atstovės jos įgaliojimų atstovauti apeliantui byloje patvirtinančio dokumento – atstovavimo sutarties, nors pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį ir 137 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ privalėjo tai padaryti.

Be to, pagal CPK 275 straipsnio 1 dalį teismas privalėjo ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos iÅ¡siųsti teismo sprendimo patvirtintas kopijas Å¡alims ir tretiesiems asmenims, nedalyvavusiems paskelbiant teismo sprendimÄ , t. y. apeliantui, kuris nedalyvavo ir net nežinojo apie teisminį procesÄ dėl santuokos nutraukimo. Dėl Å¡ių procesinių pažeidimų buvo pažeistos esminės apelianto procesinės teisės, dėl to jis negalėjo tinkamai iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės ir pozicijos santuokos nutraukimo klausimu, sutikti ar prieÅ¡tarauti dėl santuokos nutraukimo ir kitų santuokos nutraukimo pasekmių, todėl skundžiamas sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas ir byla perduota iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 3.5.

Kadangi apeliantas nei pareiÅ¡kimo dėl santuokos nutraukimo, nei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepasirašė, apelianto atstovui akivaizdu, jog yra ir kitas, CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas, absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nurodo, kad Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o Å¡io draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iÅ¡ teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis).

Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). 3.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantas ne tik nedalyvavo Å¡ioje byloje, nes jo paraÅ¡as buvo suklastotas, tačiau jam nebuvo ir praneÅ¡ta apie procesÄ , nors buvo nagrinėjamas itin svarbus santuokos nutraukimo klausimas, sukėlęs apeliantui ir daugiau neigiamų pasekmių, todėl teismo sprendimas nutraukti santuokÄ asmeniui (apeliantui), kuris net nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs valios ir sutikimo ar nesutikimo dėl santuokos nutraukimo, neleidus pasisakyti dėl kitų santuokos nutraukimo pasekmių, yra esminis apelianto teisių pažeidimas, kurį sukėlė teismo procesas, vykęs be paties apelianto dalyvavimo.

Todėl praÅ¡oma pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

4. PareiÅ¡kėja A. H. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o:

1) atmesti apeliacinį skundÄ ;

2) įtraukti į bylÄ Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus Palangos poskyrį (toliau – ir Migracijos departamentas). Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 4.1. PareiÅ¡kėja tvirtina, kad H. H. žinojo apie santuokos nutraukimo bendru sutarimu procesÄ ir sutiko jį vykdyti. Jis ne tik domėjosi proceso eiga, bet ir pasirašė paruoÅ¡tus dokumentus. Abu pareiÅ¡kėjai jau nuo 2019 m. kartu negyvena ir bendro Å«kio neveda. PareiÅ¡kėja jau ilgÄ laikÄ turi atskirÄ asmeninį gyvenimÄ su kitu vyru, kartu augina bendrÄ sÅ«nų A.

S., gimusį (duomenys neskelbtini). Abu pareiÅ¡kėjai ne kartÄ kalbėjosi apie santuokos nutraukimo procesÄ , bet vis nerasdavo laiko jo pradėti. 2021 m. vasario mėnesį A. H. kreipėsi dėl santuokos nutraukimo dokumentų parengimo. Apie tai H. H. buvo informuotas ir neprieÅ¡taravo. PareiÅ¡kėjai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, jokio bendro turto ar finansinių įsipareigojimų, dėl to jokio ginčo dėl santuokos nutraukimo pasekmių tarp jų nekilo. Pats H. H. atsiuntė A. H. savo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris buvo iÅ¡duotas apeliantui 2021 m. vasario 9 d., kopijÄ ir nufotografavo savo pasÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai kartu nebegyvena nuo 2019 m., A. H. niekaip negalėjo gauti šių asmens dokumentų pati – tik pats apeliantas galėjo juos jai atsiųsti. Pareiškėja 2021 m. vasario 22 d. pasirašė atstovavimo sutartį su advokate J. Šakiene. Santuokos nutraukimo dokumentai su abiejų pareiškėjų parašais buvo pateikti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmams ir 2021 m. balandžio 26 d. buvo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo. 4.2. Pareiškėja A.

H., gavusi skundžiamÄ sprendimÄ , jį persiuntė ir pareiÅ¡kėjui H. H. per „WhatsApp“ programėlę. Deja, pareiÅ¡kėja keitė mobilųjį įrenginį ir visos jos ankstesnės susiraÅ¡inėjimo žinutės iÅ¡sitrynė. H. H. 2021 m. liepos 21 d. dar kartÄ per „Whatsapp“ parašė pareiÅ¡kėjai teiraudamasis dėl teismo dokumentų (iÅ¡tuokos liudijimo). PareiÅ¡kėja jam pakartotinai atsiuntė teismo sprendimÄ ir nurodė, kad, kai tik turės ir iÅ¡tuokos liudijimÄ , atsiųs. Tai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas žinojo apie įvykusį procesÄ .

Jokių prieÅ¡taravimų nei pareiÅ¡kėjai, nei kitiems asmenims jis neteikė. Apelianto teiginys, kad apie įvykusį teismo procesÄ dėl santuokos nutraukimo jis sužinojo tik 2021 m. rugpjūčio 23 d., po apsilankymo banke, yra melagingas ir neatitinkantis tikrovės. IÅ¡ pateikto susiraÅ¡inėjimo akivaizdžiai matoma, kad sprendimÄ jis turėjo daug anksčiau ir 2021 m. liepos 21 d. dar kartÄ teiravosi dėl proceso. Dėl Å¡ios priežasties A. H. labai nustebo dėl pareiÅ¡kėjo pateikto skundo ir jame iÅ¡dėstytos informacijos, su kuria visiÅ¡kai nesutinka. 4.3.

PareiÅ¡kėjos nuomone, apeliacinis skundas buvo pateiktas siekiant susigrÄ Å¾inti laikinÄ leidimÄ gyventi Lietuvoje, kuris buvo panaikintas. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ santuokos nutraukimas yra vienas iÅ¡ pagrindų panaikinti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje. PareiÅ¡kėjos vertinimu, tik Å¡i priežastis privertė apeliantÄ kreiptis su apeliaciniu skundu, o kitos aplinkybės yra iÅ¡galvotos. PrieÅ¡ skundžiamo sprendimo priėmimÄ su pareiÅ¡kėja buvo susisiekusi Migracijos departamento darbuotoja, kuri vykdė patikrinimÄ dėl H.

H. laikino leidimo gyventi Lietuvoje. Patikrinimo tikslas buvo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar H. H. laikinas leidimas gyventi Lietuvoje atitinka įstatyme numatytas sÄ lygas. Darbuotoja tyrė, ar pareiÅ¡kėjai gyvena kartu, ar veda bendrÄ Å«kį, ar jų santuoka nėra fiktyvi. Dar nespėjus pateikti patikrinimo iÅ¡vadų, Migracijos departamentas gavo žinių apie pareiÅ¡kėjų santuokos nutraukimÄ . Dėl Å¡ios priežasties apelianto laikinas leidimas gyventi Lietuvoje buvo panaikintas. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes dėl laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, pareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo įtraukti į bylÄ Migracijos departamentÄ ir įpareigoti Å¡iÄ institucijÄ pateikti iÅ¡vadÄ ar papildomus duomenis dėl H.

H. laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas tenkintinas. Dėl bylos nagrinėjimo ribų, žodinio proceso ir naujų įrodymų pridėjimo prie bylos 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

6. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , kai nebuvo nors vieno iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , jeigu toks asmuo remdamasis Å¡ia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundÄ .

7. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes yra sprendžiamas svarbus klausimas dėl santuokos nutraukimo, dėl kurio apeliantas neturėjo galimybės pasisakyti pirmosios instancijos teisme.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014, kt.).

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto atstovo nurodytas praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka motyvas nepagrindžia bÅ«tinybės nukrypti nuo bendrosios apeliacinio skundo nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Å iuo atveju skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

10. PareiÅ¡kėja A. H., nesuformuluodama praÅ¡ymo pridėti juos prie bylos, su atsiliepimu apeliacinės instancijos teisme pateikė papildomus įrodymus – H. H. ir A. H. susiraÅ¡inėjimo medžiagos kopijÄ su vertimu, H. H. laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje kopijas ir H. H. atsiųstÄ paso nuotraukÄ .

11. Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad „<...> apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja“ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).

12. Prašymas dėl naujų įrodymų prie bylos tenkintinas, nes pareiškėja atsiliepime analizuoja faktines aplinkybes, tiesiogiai susijusias su apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis dėl santuokos nutraukimo proceso. Todėl šie dokumentai pridėtini prie bylos, nes šeimos bylose teismas yra aktyvus dėl įrodymų rinkimo, su šiais dokumentais šalys yra susipažinusios ir jų pridėjimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

13. Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimo, kuriuo buvo nutraukta pareiÅ¡kėjų A. H. ir H. H. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumas ir pagrįstumas. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo 14. Vienas iÅ¡ pagrindinių apeliacinio skundo argumentų – absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimas dėl apelianto neinformavimo apie jo teisėms ir pareigoms įtakos ateityje turėsiantį teismo procesÄ (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Skunde nurodoma, kad apeliantas nedalyvavo teisminiame procese dėl santuokos nutraukimo, apie jį apskritai nežinojo, todėl negalėjo tinkamai išreikšti savo nuomonės ir pozicijos santuokos nutraukimo klausimu, jam nebuvo suteikta teisė būti išklausytam teisme, taip pat nebuvo įteikti procesiniai dokumentai ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Dėl šių priežasčių buvo padarytas esminis apelianto procesinių teisių pažeidimas. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo motyvais sutinka.

15. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , kai nebuvo nors vieno iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , jeigu toks asmuo, remdamasis Å¡ia aplinkybe, grindžia savo apeliacinį skundÄ . Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , nustatęs vienÄ iÅ¡ CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pagrindų, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas taikytinas esant Å¡ioms sÄ lygoms:

1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepraneÅ¡ta apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ ;

2) pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ nedalyvaujant Å¡iam asmeniui;

3) toks asmuo savo apeliacinį skundÄ grindžia bylos iÅ¡nagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas Å¡ias sÄ lygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytÄ absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindÄ ir, juo remiantis, perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014; 2020 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2020).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo taikymo sÄ lygos.

17. Jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2020 kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymÄ , rėmėsi EŽTT praktika, kurioje pažymima, kad galimybė bylos Å¡alims dalyvauti teisminiame nagrinėjime iÅ¡plaukia iÅ¡ Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijos Nr.38840/08, par. 35). Å alių lygiateisiÅ¡kumo principas, kuris yra teisės į teisingÄ teismÄ sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos Å¡aliai bÅ«tų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo pozicijÄ tokiomis sÄ lygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu prieÅ¡inga bylos Å¡alis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieÅ¡ GruzijÄ , peticijos Nr. 30459/13, par. 32).

18. EŽTT yra pabrėžęs, kad svarbu, jog atsakovui bÅ«tų tinkamai įteiktas pirmasis praneÅ¡imas apie civilinės bylos iÅ¡kėlimÄ (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieÅ¡ TurkijÄ , peticijos Nr. 7942/05, par. 77). EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos iÅ¡nagrinėjamos nedalyvaujant vienai iÅ¡ proceso Å¡alių, reikia įvertinti Å¡ias aplinkybes: pirma, ar teismas buvo pakankamai rÅ«pestingas (angl. diligent), informuodamas Å¡alis apie teisminį procesÄ , ir ar Å¡alys gali bÅ«ti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieÅ¡ teismÄ ir gintis; antra, ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieÅ¡ juos priimtÄ teismo sprendimÄ , reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principÄ (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieÅ¡ TurkijÄ , peticijos Nr. 7942/05, par. 80; 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieÅ¡ SlovėnijÄ , peticijos Nr. 71872/12, par. 53).

19. EŽTT nuosekliai formuojama Konvencijos aiÅ¡kinimo praktika suponuoja, kad nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigÄ turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar Å¡aliai iÅ¡ties praneÅ¡ta apie procesÄ , įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (žr., pvz., 2012 m. spalio 9 d. sprendimų bylose Vorobyev prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 41603/05, par. 20).

20. EŽTT jurisprudencijos analizė rodo, kad nacionalinio teismo pareiga tinkamai informuoti bylos Å¡alį apie procesÄ vertinama pakankamai griežtai, draudžianti formalų požiÅ«rį į jos vykdymÄ (žr., pvz., 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ byloje Strizhak prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 72269/01; 2007 m. gegužės 3 d. sprendimÄ byloje Prokopenko prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 8630/03; 2009 m. spalio 13 d. sprendimÄ byloje Ovus prieÅ¡ TurkijÄ , peticijos Nr. 42981/04; ir kt.). Å io teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiamas bendrasis principas, kad Å¡alių lygybė netektų prasmės, jei bylos Å¡aliai nebÅ«tų praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimÄ taip, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, jeigu nuspręstų pasinaudoti vidaus teisėje įtvirtinta tokia teise.

Vis dėlto taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT kiekvienÄ situacijÄ analizuoja individualiai ir vertina proceso visumÄ ; tam tikri informavimo trÅ«kumai gali bÅ«ti vertinami kaip iÅ¡ esmės nepažeidžiantys Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jei iÅ¡ proceso visumos matyti, kad asmuo galiausiai turėjo galimybę pateikti savo pozicijÄ , pastabas byloje (žr. mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) 2007 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Zagorodnikov prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 66941/01, par. 30, 34).

21. Teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ Ä¯gyvendinama CPK 117–134 straipsniuose nustatyta tvarka, tačiau Å¡i tvarka yra ne formali, o detaliai reglamentuota siekiant įgyvendinti pagrindinį tikslÄ â€“ tinkamai ir laiku suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims informacijÄ . Taigi sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formaliÄ jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į Å¡ių teisės normų tikslÄ bei paskirtį ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

22. Pagal CPK 133 straipsnio 1 dalį dalyvaujantiems byloje asmenims teismo Å¡aukimais ar praneÅ¡imais praneÅ¡ama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laikÄ ir vietÄ . Tai reiÅ¡kia, kad, nepriklausomai nuo procesinio dokumento pavadinimo (Å¡aukimas ar praneÅ¡imas), jo paskirtis yra informuoti byloje dalyvaujantį asmenį. CPK 133 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kai byla nagrinėjama iÅ¡ esmės raÅ¡ytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ , vietÄ ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieÅ¡ septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims praneÅ¡ama kita tvarka. Å iÄ informacijÄ taip pat teikia teismo raÅ¡tinė. Kai raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį praneÅ¡ama tik Å¡io Kodekso numatytais atvejais.

23. Iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos matyti, jog apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad advokatė J. Šakinienė 2021 m. vasario 22 d. atstovavimo sutartį sudarė tik su apelianto sutuoktine A. H., tačiau ne su H. H.. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nepastebėjo, todėl apie Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmuose 2021 m. balandžio 26 d. 9.30 val. rašytinio proceso tvarka vykusį teismo posėdį, kuriame buvo iš esmės nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjų A.

H. ir H. H. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, informavo tik A. H. atstovaujančiÄ advokatę J. Å akienę. Apie paskirtÄ raÅ¡ytinį teismo posėdį apeliantui nebuvo praneÅ¡ta, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės. Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinio skundo teiginys, jog Å¡i civilinė byla buvo iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant apeliantui, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ , yra pagrįstas.

24. Procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius prielaidas panaikinti sprendimÄ , įstatymų leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ (CPK 329 straipsnio 1 dalis), ir tuos, kuriems esant neturi reikÅ¡mės faktas, ar dėl jų galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimų teisinius padarinius dažnai gali iÅ¡taisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes Å¡ie pažeidimai patys savaime nesÄ lygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo.

Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besÄ lyginį pagrindÄ panaikinti sprendimÄ , grÄ Å¾inant bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetencijÄ , pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t. t.), pažeidimai. Tai reiÅ¡kia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl to kyla bÅ«tinybė šį procesÄ pakartoti.

Vienas tokių atvejų, kai procesinis teisės pažeidimas laikomas esminiu, konstatuojamas tuomet, kai pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėja bylÄ nesant bent vieno iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ , jeigu toks asmuo Å¡ia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundÄ (CPK 329 straipsnio 3 dalis 1 punktas). Toks įstatyme tiesiogiai nustatytas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra CPK 14 straipsnyje įtvirtinto betarpiÅ¡kumo principo, kaip civilinio proceso principo (dar kitaip vadinamo tiesioginio dalyvavimo principu), pažeidimo padarinys.

25. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliantui nebuvo praneÅ¡ta apie 2021 m. balandžio 26 d. vykusio raÅ¡ytinio teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ . Minėto posėdžio metu pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. H. ir H. H. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, ir 2021 m. balandžio 26 d. priėmė skundžiamÄ sprendimÄ .

Tačiau H. H. nebuvo informuotas ir nežinojo apie bylos procesÄ bei jo formÄ . Tai neabejotinai laikytina esminiu civilinio proceso taisyklių ir apelianto procesinių teisių pažeidimu. Å ia aplinkybe grindžiamas ir apeliacinis skundas, nurodoma, kad apeliantas pageidauja bÅ«ti iÅ¡klausytas procese. Todėl Å¡is pažeidimas visiÅ¡kai atitinka CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytÄ absoliutų teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindÄ . Dėl procesinės bylos baigties 26. Nagrinėjamoje byloje nustačiusi CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytÄ absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindÄ , teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su galimu apelianto parašų klastojimu, taip pat dėl atsiliepime nurodomų aplinkybių ir praÅ¡ymo į bylÄ Ä¯traukti Migracijos departamentÄ , nes Å¡ioje nutartyje anksčiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindÄ skundžiamÄ sprendimÄ naikinti visa apimtimi.

Tik paÅ¡alinus apeliacinės instancijos teismo nustatytÄ esminį procesinį pažeidimÄ ir iÅ¡tyrus visas bylos aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, pirmosios instancijos teismas galės nuspręsti dėl byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas mano, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 28. Kadangi nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Raimonda Andrulienė Albina Pupeikienė Alvydas Žerlauskas