Legislator Case Law & Legislation
a42918b7-b481-40f6-ae0c-91d899a1fcd4 AI generated

a42918b7-b481-40f6-ae0c-91d899a1fcd4 · Kauno apygardos teismas

Case Number a42918b7-b481-40f6-ae0c-91d899a1fcd4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Civ. byla Nr. Baudžiamoji byla Nr. 1- 111-593/2020 Proceso numeris 1-01-1-50192-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1; 1.2.4.4.2.1; 1.2.7.2.2.3; 1.2.7.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, kaltinamajam E. K., jo gynėjui advokatui Remigijui Uckui, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų P. B. ir P. B.

Legislator headnote

AI generated

a42918b7-b481-40f6-ae0c-91d899a1fcd4 · Kauno apygardos teismas: Kai nakvojo B. palapinėje, konkrečiai pokalbio, kad bÅ«tų praÅ¡oma ar liepta jį nuvesti į palapinę – negirdėjo. Neatsimena, kada vaikai atsirado palapinėje – ar jie jį nuvedė, ar atėjo vėliau. Nujaučia, kad vaikų motina žinojo apie tai, kad vaikai ves jį į palapinę, nes mano, kad ji čia viskÄ ir inicijuoja. Apie tai, kÄ vaikai daro palapinėje – tėvams nepasakė. Nėra buvę tokių atvejų, kad palapinėje su P. bÅ«tų miegojusi mama, o jis miegotų Å¡alia palapinės ant žolės. Toks atvejis galėjo bÅ«ti tik dienos metu, kai ateidavo į jų kiemÄ pavalgyti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civ. byla Nr. Baudžiamoji byla Nr. 1- 111-593/2020 Proceso numeris 1-01-1-50192-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1; 1.2.4.4.2.1; 1.2.7.2.2.3; 1.2.7.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, kaltinamajam E. K., jo gynėjui advokatui Remigijui Uckui, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų P. B. ir P. B.

įgaliotojo atstovo – Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms I. J. ir S. P., nukentėjusiųjų atstovei advokatei Loretai DaukÅ¡ienei, nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis (dirbo nelegaliai), neteistas (teistumas iÅ¡nykęs) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ ; 153 straipsnio 1 dalį bei 150 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: E. K. 2018 metais, vasaros metu, laikotarpyje nuo 2018-05-31 iki 2018-08-22 vakare, tikslesnė data ir laikas nenustatyti, lankydamasis V. B. ir J. B. namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka P. B., gim. (duomenys neskelbtini), bÅ«kle dėl jo mažametystės, dėl ko Å¡is negalėjo suprasti su juo atliekamų veiksmų reikÅ¡mės bei adekvačiai ir aktyviai prieÅ¡intis, tenkino savo lytinę aistrÄ prieÅ¡ P. B. valiÄ â€“ užkiÅ¡o rankÄ Å¡iam už kelnių bei kelnaičių ne daugiau kaip vienÄ kartÄ kiÅ¡o savo pirÅ¡tÄ P. B.

į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , sukeldamas Å¡iam fizinį skausmÄ , taip ne daugiau kaip vienÄ kartÄ kartų lietė ranka Å¡io lytinius organus, tokiu bÅ«du seksualiai prievartavo mažametį asmenį, tokiais savo veiksmais sukėlė mažamečiui P. B. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ â€“ kitos reakcijos į stiprų stresÄ F43.8. Taip pat jis, 2018 metais vasaros metu, laikotarpyje nuo 2018-05-31 iki 2018-08-22, tikslesnė data ir laikas nenustatyti, lankydamasis V. B. ir J. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kieme esančioje laikinoje palapinėje-pavėsinėje, žinodamas, kad P. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametis, ne daugiau kaip vienÄ kartÄ lietė Å¡io lytinius organus, užkiÅ¡damas rankÄ Å¡iam už kelnių bei kelnaičių, Å¡iuos veiksmus atliko kito mažamečio P. B., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tokiu bÅ«du tyčia atliko veiksmus, galinčius sukelti mažamečių P. B. ir P. B. per ankstyvÄ domėjimÄ si lytinėmis funkcijomis ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymÄ si, Å¡iais veiksmais tvirkino jaunesnius nei Å¡eÅ¡iolikos metų asmenis.

Taip pat jis, 2018 metais, vasaros metu, laikotarpyje nuo 2018-05-31 iki 2018-08-22, tikslesnė data ir laikas nenustatyti, mažamečiui P. B., gim. (duomenys neskelbtini), atvykus į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, iÅ¡ anksto pasiÅ«lęs saldumynų už tylėjimÄ , pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka P. B., gim. (duomenys neskelbtini), bÅ«kle dėl jo mažametystės, dėl ko Å¡is negalėjo suprasti su juo atliekamų veiksmų reikÅ¡mės bei adekvačiai ir aktyviai prieÅ¡intis, prieÅ¡ P. B. valiÄ numovė Å¡iam kelnes ir kelnaites, tenkindamas savo lytinę aistrÄ ranka dirgino Å¡io mažamečio varpÄ , siekdamas, kad varpa sustandėtų, tuomet pats nusimovė kelnes ir kelnaites ir liepė mažamečiui P. B. ranka dirginti jo varpÄ , o kuomet Å¡is ranka dirgino jo varpÄ , jis ne mažiau kaip du kartus kiÅ¡o P. B. pirÅ¡tÄ Ä¯ iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , tokiu bÅ«du seksualiai prievartavo mažametį asmenį tokiais savo veiksmais sukėlė mažamečiui P. B. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ â€“ kitos reakcijos į stiprų stresÄ F43.8 Kaltinamasis E. K. kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, jog to, kas nurodyta kaltinamajame akte tikrai nebuvo.

Jį 15 metų persekioja vienas žmogus – A. M.. Jis siekė, kad E. K. jam dirbtų už dykÄ , reikalavo, kad pas jį gyventų ir negertų, nerÅ«kytų, nevogtų ir panaÅ¡iai. A. M. buvo jį sumušęs ,,bananu“, kokį turi policininkai, suduodant 7 smÅ«gius. Po to buvo patekęs į autoįvykį – partrenktas automobilio, dėl ko buvo operuotas. Nurodė, jog B. pažinojo, kadangi jie gyveno netoli miÅ¡ko teritorijos, kur E. K. dirbo su A. D., todėl į B. kiemo teritorijÄ abu eidavo valgyti savo atsineÅ¡tų pietų.

BÅ«davo ir taip, kad J. B. ir jų vaikams padėdavo, duodavo jiems kÄ turėdavo: kai vaikams už pagalbÄ dirbant A. M. buvo pažadėjęs atsilyginti, bet pažado netesėjo, tai tuo metu, kai vienas iÅ¡ vaikų mamos buvo atsiųstas pas E. K. paimti cigarečių, Å¡is atidavė jam Å¡okoladÄ . BÅ«davo atvejų, kad nakvojo pas B. lauke esančioje vaikų pasidarytoje palapinėje. Kiek atsimena, kai nakvodavo toje palapinėje, vaikai irgi bÅ«davo – jei užsimanydavo, ateidavo miegoti, tiksliau ateidavo P. ir P., bet jie ilgai ten nebÅ«davo, nes visÄ laikÄ eidavo į namus, į kambarį pas tėvus.

VienÄ kartÄ matė, kaip vaikai toje palapinėje iÅ¡darinėjo ,,visokias nesÄ mones“ – vienas kitam čiupinėjo lytinius organus. Tuo metu E. K. kaip tik nubudo ir pamatęs juos perspėjo, kad iÅ¡ jo nesityčiotų. Yra buvę ir anksčiau, kai vaikai iÅ¡ E. K. tyčiojosi, dėl ko vienÄ buvo pagavęs ir paėmęs už kojų papurtęs. Pamena, kuomet buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Ten teisingai nurodė, kad P. davė saldainį, tačiau ne už tylėjimÄ , o už tai, kad tas A.

M. buvo prižadėjęs vaikams atsilyginti už padėjimÄ neÅ¡ioti Å¡akas. KartÄ vaikų motina J. B. paskambino ir paklausė ar E. K. turi rÅ«kyti. Atsakius, kad turi, cigarečių paimti atvažiavo J. vaikas, kuriam padavė saldainį ir cigaretes. MiÅ¡ke prie B. namų dirbdavo vasaros laikotarpiu, prieÅ¡ rudenį. Jų namuose pradėjo lankytis tada, kai juos pažinojęs žmogus, pasiÅ«lė eiti pas juos valgyti. Nuo pirmo apsilankymo pas B. iki tada, kai E. K. buvo sumuÅ¡tas M., galbÅ«t buvo praėję apie mėnesį.

Pas B. po darbo alkoholį vartojo kokius 2 ar 3 kartus. BÅ«davo taip, jog pas juos nakvojo palapinėje. Nakvojo vienÄ kartÄ . Kažkas, galbÅ«t ir vaikai, pamatę, jog snaudžia ant to suoliuko, nuvedė paguldyti į palapinę. Vaikų mama žinojo, kad vaikai veda jį į palapinę. A. M. nieko nebuvo draudęs ar įspėjęs jį dėl B.. Kodėl M. jį sumušė – nežino, bet mano, jog dėl to, kad nesilankytų pas B. ir ten negertų. Kad B. Å¡eima įtraukta į rizikos Å¡eimas – nežinojo.

KartÄ pas E. K., kartu su tėvu buvo atvažiavęs P., o cigarečių paimti buvo atsiųstas P. (atvažiavo dviračiu). Atsimena P. ir P. parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , teigia, jog nesÄ monė, kad P. nuo jo saugojo P.. Mano, kad tokio amžiaus vaikai tokių dalykų sugalvoti negali, tikriausiai jie primokyti tėvų arba papirkti to A.. E. K. santykiai su B. tėvais nebuvo blogi. Nežino, kodėl taip įvyko, nes nieko bendra su tais vaikais neturėjo, dėl jų Å¡eimos stengėsi, jiems norėjo padėti.

Kiek prisimena, toje palapinėje vaikai vienas kitam čiupinėjo, masturbavosi ir čiulpė lytinius organus. Jis apsimetė, kad nieko nematė, o juos prieÅ¡ tai įspėjo, sakydamas, kad nedarytų nesÄ monių, nes pasakys motinai. Paskui vaikai iÅ¡ palapinės dingo, į įspėjimÄ nekreipė dėmesio. Kai pamatė, kÄ jie iÅ¡darinėja tai pirmiau įspėjo, tada nusisuko ir miegojo. Vėliau jiems už tai atleido, pamirÅ¡o, kadangi tai ne jo reikalas. AreÅ¡tinėje po sulaikymo dėl Å¡io įvykio bendravo su dviem pareigÅ«nais.

Jiems papasakojo tai, kÄ Å¾inojo, pareigÅ«nai patys prisigalvojo daug visiÅ¡kų nesÄ monių. Žino, kad to, kuo kaltinamas nepadarė, mano, kad pareigÅ«nai paprasčiausiai sugalvojo visÄ Å¡iÄ aferÄ , o tai padarė, kažko siekdami. Policininkams pasakė viskÄ kaip buvo. Teigia, jog visa tai jam prilipino todėl, kad tame kaime įvyko keturių vaikų savižudybė, kÄ jam prikaiÅ¡iojo, neva dėl to, kad su tais vaikais jis turėjo santykius. Neatsimena, kÄ policininkams papasakojo apie B. vaikus, kadangi atmintis prasta. 2018 m. spalio 19 d., kai nurodė, kad P. buvo atvažiavęs ir su juo kambaryje atliko seksualinio pobÅ«džio veiksmus, atsimena, bet taip nebuvo, kadangi apklausiamas po avarijos net nesusigaudė, kas vyksta ir galėjo pasakyti bet kÄ .

Kai nakvojo B. palapinėje, konkrečiai pokalbio, kad bÅ«tų praÅ¡oma ar liepta jį nuvesti į palapinę – negirdėjo. Neatsimena, kada vaikai atsirado palapinėje – ar jie jį nuvedė, ar atėjo vėliau. Nujaučia, kad vaikų motina žinojo apie tai, kad vaikai ves jį į palapinę, nes mano, kad ji čia viskÄ ir inicijuoja. Apie tai, kÄ vaikai daro palapinėje – tėvams nepasakė. Nėra buvę tokių atvejų, kad palapinėje su P. bÅ«tų miegojusi mama, o jis miegotų Å¡alia palapinės ant žolės. Toks atvejis galėjo bÅ«ti tik dienos metu, kai ateidavo į jų kiemÄ pavalgyti.

Perskaičius E. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 146-149 b. l.), kaltinamasis nurodė, jog dėl jų nieko negali pasakyti. Mano, kad kriminalinė policija viskÄ imituoja, kad kažkam bÅ«tų nauda. Po parodymų protokolu pasirašė, nes pasiraÅ¡o bet kur, kadangi jam viskas vienodai (pavartojo žodį ,,dzin“). Teigia, jog viskas taip susiklostė, kadangi jis yra persekiojamas dėl to, kad negertų. Esmė tame, kad tokių parodymų niekada nedavė, pasirašė neskaitęs, kadangi jam pasiraÅ¡yti negaila.

Neneigia, kad P. buvo pas jį atvažiavęs. PrieÅ¡ tai ne jis J., o J. jam skambino ir klausė dėl cigarečių. Kas atliko 2018 m. spalio 19 d. apklausÄ â€“ nežino, bet buvo du pareigÅ«nai, o antrÄ dienÄ jau buvo ir advokatas. PareigÅ«nų vardų ir pavardžių nežino. Su slapto sekimo protokolu (3 t., 60-61 b. l.) susipažinęs, bet jo turinio neskaitė. Neatsimena ar galėjo taip bÅ«ti, kad du kartus papasakotų tÄ patį. Abu kartus jį apklausė vyrai, tyrėja I. R. nedalyvavo. Kai apklausė, buvo blaivus.

Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose E. K. nurodė, jog vasaros laiku, dirbo A. M. miÅ¡ke. Pas B. ateidavo atsigerti kavos, maždaug kiekvienÄ dienÄ , ateidinėdavo ne mažiau kaip mėnesį laiko. Vasaros metu, vienÄ vakarÄ B. namų kieme su B. gėrė alų, J. B. matė, kad jis buvo neblaivus, vos paėjo, todėl pasiÅ«lė pasilikti nakvoti kieme esančioje vaikų darytoje palapinėje. Ä® palapinę nuėjo miegoti jis, ir du B. sÅ«nÅ«s – P. ir P. Pats vaikų neįkalbinėjo. Palapinėje P. ir P. vienas kitam čiupinėjo lytinius organus.

Jis neprašė, kad jie tai darytų. Abu berniukai patys nusirengė iki pusės, t. y. nusirengė maikutes, pasiliko tik su kelnėmis. Kelnes ir apatinius abu berniukai buvo truputį pasimovę į apačiÄ , todėl matėsi jų lytiniai organai. Berniukai lietė vienas kitÄ gulėdami. Palapinėje buvo prieblanda, todėl matė, kad berniukai apie deÅ¡imt minučių vienas kitam masturbavo lytinius organus, po to apie tris ar keturias minutes vienas kitam čiulpė lytinius organus. Jis tik viskÄ stebėjo, berniukams nieko nesakė, bet ir neprašė, kad jie taip elgtųsi.

Berniukams baigus vienas kitam čiulpti, jie liko palapinėje, apsirengė ir užmigo. Po to, gal po savaitės, jis skambino J., klausė ar ji turi rÅ«kyti. J. sakė, kad neturi, todėl pasiÅ«lė J. atsiųsti savo vaikÄ iki jo namų, paimti cigarečių. Todėl P. dviračiu atvažiavo iki jo namų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime. P. užėjo į kambarį, E. K. pasiÅ«lė jam saldainių už tai, kad tylėtų ir niekam nesakytų to, kas bus toliau. P. sutiko. E. K. sėdėjo ant lovos, P. atsisėdo ant lovos jam iÅ¡ kairės. P. nusmaukė kelnes ir apatines kelnaites iki kelių, po to savo rankomis pradėjo glostyti, po to masturbuoti P. lytinį organÄ , kol sustandėjo Å¡io varpa.

P. masturbavo apie 5-6 minutes, kol ir pats susijaudino. Sustandėjus jo varpai, pats nusimovė kelnes ir apatines kelnaites iki kelių, paprašė P., kad masturbuotų jo lytinį organÄ . P. sutiko, apie 4-5 minutes masturbavo jo lytinį organÄ , tačiau jam sperma neiÅ¡siliejo. P. neprašė, kad jam pačiulptų, pats P. taip pat nečiulpė. Kol P. masturbavo lytinį organÄ , jis P. kiÅ¡o kažkurį savo pirÅ¡tÄ Ä¯ iÅ¡angę. KiÅ¡o negiliai, taip kiÅ¡o gal du ar tris kartus. P. į tai visai nereagavo, toliau jį masturbavo, nesakė, kad jam skaudėtų.

P. nustojus masturbuoti, abu apsirengė, davė P. "KarÅ«nos" Å¡okoladÄ , prašė, kad niekam apie tai nepasakotų. Su P. tai buvo vienintelis atvejis, daugiau su juo tokių ar panaÅ¡ių veiksmų neatliko. Žino, kad jo namuose tikrai buvo P., nes Å¡is yra vyriausias. Su kitais B. vaikais nėra to daręs, nėra jų lietęs, glamonėjęs ar panaÅ¡iai, tik toje palapinėje stebėjęs P. ir P.. Todėl neigia kaltę dėl P. B. atžvilgiu nurodytų veiksmų. Mintis tenkinti savo lytinę aistrÄ su P. kilo Å¡iam atvažiavus, tÄ kartÄ buvo blaivus.

Dėl tokio savo elgesio gailisi, žino, kad elgėsi nederamai. Polinkio vaikams neturi, tai buvo vienintelis kartas, kai su vaiku tenkino savo lytinę aistrÄ (4 t., 146-149 b. l.). Liudytojas A. M. nurodė, jog su E. K. susipažino prieÅ¡ 15 metų, tada, kai jis pradėjo dirbti pas jo draugÄ Å«kininkÄ K. M.. Vėliau, maždaug prieÅ¡ pora metų, E. K. prie Å«kio darbų padėjo ir A. M.. Santykiai buvo geri. E. K. dirbant pas K. M. pradėjo sklisti kalbos, kad kaltinamasis buvo užtiktas su berniuko lovoje.

Tuomet viskas nuėjo juokais, tačiau po kažkiek laiko tas berniukas nusižudė. Nežino, ar ta savižudybė susijusi su E. K., bet kai E. K. gyveno pas T. Å ., tos moters sÅ«nus irgi nusižudė. A. M. nurodė, jog E. K. jam padėjo prie malkų ruoÅ¡os darbų. Ten, kur buvo pjaunamas miÅ¡kas, netoliese yra sodyba, kurioje gyveno jauna B. Å¡eima su mažamečiais vaikais. Kiek žino, E. K. su V. B. vienÄ kartÄ prisigėrė. Prisiminęs girdėtas kalbas apie E. K., jam pasakė, kad nevaikščiotų į B. sodybÄ .

Tačiau vis vien, kai ten dirbdavo tai užeidavo vandens, ar dar ko nors. Po dar kelių prisigėrimų su tos sodybos Å¡eimininku, dar keletÄ kartų E. K. pakartojo, kad nereiktų jam ten lankytis. Paklausus, ar jis supranta, dėl ko jam taip sako, E. K. atsakė, kad supranta. KartÄ jam paskambino V. B. ir pasakė atvažiuoti pasiimti E. K., kadangi jis girtas pas juos miega. A. M. nuvažiavus, sodyboje E. K. jau nebuvo. A. M. nuvažiavo pas G. (kur gyveno E. K.), ten pastarÄ jį rado. Kadangi buvo pakankamai susinervinęs, supykęs, todėl sudavė jam kelis smÅ«gius ir pasakė, kad pasikalbės tada, kai iÅ¡siblaivys.

Už šį E. K. sumuÅ¡imÄ jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, byla nutraukta jiems susitaikius. Nors ir žinojo kalbas apie E. K. seksualinę orientacijÄ , bet konkrečiai su juo apie tai nekalbėjo. Mano, kad E. K. suprato, kodėl jis jam sakė nesilankyti B. namuose. Tai, jog E. K. pas B. vartojo alkoholinius gėrimui, A. M. netrukdė, kadangi E. K. iÅ¡tisai negėrė. Pačiam V. B. apie įtarimus dėl E. K. taip pat nesakė. Kai mušė E. K., jam nesakė, kad muÅ¡a už vaikų tvirkinimÄ , bet abu tai puikiai suprato.

Kartu su E. K. dirbo ir A. D.. Su pastaruoju apie E. K. polinkius nekalbėjo. Mano, kad į B. sodybÄ kartu su E. K. ateidavo ir A. D., A. M. neprieÅ¡taravo, kad D. ten lankytųsi. Su B. po tyrimo pradžios visiÅ¡kai nebendravo. Su jais apskritai nekalbėjo apie tai, kodėl E. K. neleidžia pas juos eiti. Kiek jis žino, tai E. K. du kartus nakvojo pas B., abu jie buvo vasaros laikotarpiu, tarp jų galėjo bÅ«ti mėnesio tarpas. Apie įvykius, įvykusius prieÅ¡ 15 metų, žino tik iÅ¡ kalbų, pats nėra matęs, kad E. K. kÄ nors darytų su berniukais.

Liudytojas A. D. nurodė, jog E. K. pažįsta, juos sieja draugiški santykiai, apie jo seksualinį polinkį nieko nebuvo girdėjęs iki tol, kol jam J. B. nepasakė, kad E. K. prievartavo vaikus. Todėl liepė jai E. K. neįsileisti. A. M. apie E. K. jam nieko nebuvo sakęs. Kartu su E. K. dirbdavo pas A. M., pastarasis niekada nepriekaištaudavo, kad A. D. eina pas B.. Žino apie atvejį, kai V. B. prašė A. M. pasiimti iš jo E. K.. Kiek žino, E. K. su V. B. gerdavo į mėnesį kokius 2 kartus. Kad A.

M. mušė E. K., sužinojo iÅ¡ paties E. K., dėl ko mušė – nežino. J. B. papasakojo, kad jis miegojo su vaikais palapinėje. Kas paskui buvo tiems vaikams, ji nesakė. Nežino, kodėl padarė iÅ¡vadÄ dėl E. K. seksualinės orientacijos, nors jis palapinėje su vaikais tik miegojo, su J. apie tai, kad Å¡i neįsileistų E. K. kalbėjo ir dėl to, kad pastarasis negertų su jos vyru. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. D. patvirtino, jog J. B. dėl E. tikrai įspėjo, nes jis buvo kažkoks ne toks.

Gandai apie E. sklido jau iÅ¡ ankstesnių laikų. Apie E. K. seksualinę orientacijÄ girdėjo iÅ¡ K. M. (jis jau miręs), girdėjo ir tai, kad E. K. lįsdavo ir prie gyvulių. Atsimena, kad sakė B., jog E. K. neįsileistų į namus tam, kad prie vaikų nelįstų. Kodėl jis turėjo prie tų vaikų lysti – nežino. Su E. K. susipažino pas Å«kininkÄ K. M.. Tada negirdėjo jokios informacijos apie nederamÄ jo elgesį su vaikais. IÅ¡ kitų žmonių kažkada yra apie tai girdėjęs, bet paties fakto nežino.

Žino, kad A. M., kuris Å¡iaip nėra agresyvus žmogus, E. K. buvo sumušęs. Kiek žino, E. K. pas B. yra nakvojęs du kartus, iÅ¡ V. B. žino, kad A. M. į jų sodybÄ kartÄ buvo atvažiavęs ieÅ¡koti E. K.. J. B. sakė E. (K.) neįsileisti į kiemÄ ir į namus, kadangi jis kai iÅ¡gerdavo – kvailiodavo. Negali pasakyti kaip tas kvailiojimas pasireikÅ¡davo, kadangi su juo mažai gėrė. Taip pat J. B. sakė, kad E. K. traukia mažamečiai vaikai. Taip pasakė, nes jis yra ,,įdomus“ žmogus.

Nors ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokolo prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas neskaitė, tačiau praÅ¡o remtis parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi parodymai užraÅ¡yti teisingai. Su A. D. A. M. atsiskaitė už visus atliktus darbus, o ar atsiskaitė su E. K. – nežino. Kalbų, kad jie vienas ant kito turi piktumų – nebuvo. Nežino, kad B. vaikai bÅ«tų lankęsi pas E. K.. J. konkrečiai nepasakė su kuriais vaikais pastarasis miegojo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. D. nurodė, jog E. K. pažįsta jau maždaug 10 metų, kažkada E. K. dirbo pas Å«kininkÄ M. (duomenys neskelbtini).

Pastaruoju metu E. K. pradėjo dirbti pas A. M., kur dirba ir jis (A. D.). Artimų santykių su E. K. nepalaiko, kartu dirbo ir kartais kartu iÅ¡gerdavo. Kad E. K. turi kitokių seksualinių pomėgių, t. y. neįprastų, jau seniai sklandė kalbos. Kai dirbo netoli B. sodybos ir E. K. pradėjo lankytis pas B., jis V. B. buvo įspėjęs, kad pasaugotų vaikus, nes maža kÄ . Pas B. užeidavo, kai netoliese dirbdavo, atsigerti kavos, vandens ar pavalgyti valgį, kurį atsineÅ¡davo į darbÄ . Kiek žino, ir po darbo E. K. lankydavosi pats atvažiuodavo.

B. turi mažamečių vaikų, todėl perspėjo juos apie E. K.. E. K. sumuÅ¡imo nematė, tik iÅ¡ pasakojimo žino, V. B. anksti ryte paskambino A. M. ir paprašė pasiimti E. K. iÅ¡ sodybos. A. nuvažiavęs į sodybÄ pas B. K. nerado, K. net basas pabėgo nuo A. (2 t. 48-50 b. l.). Liudytoja J. R. (buvusi B.) nurodė, jog E. K. pažįsta, Å¡alia sodybos, kurioje ji su Å¡eima gyveno, jis pjaudavo miÅ¡kÄ , ateidavo atsigerti kavos. Ä® pačius namus neidavo, bÅ«davo lauke ant suoliuko. Kartu ateidavo ir A.

D.. BÅ«davo, kad jie su jos buvusiu vyru gerdavo alų. Kartais likdavo miegoti lauke palapinėje, kuriÄ buvo pasidarę vaikai, joje su vaikais yra miegojęs vienÄ kartÄ . Liudytoja nurodė, jog apie Å¡ios bylos aplinkybes nieko negali pasakyti, nes nematė, kad jis lįstų ar kabinėtųsi prie vaikų, o kai ji klausinėjo vaikų – jie nieko nesakė. Vaikų klausinėjo jau po apklausų policijoje. Iki įvykio su jos vaikais girdėjo gandus, kad E. K. ,,ne tų pakraipų“ – kalbėjo visas miestelis, o tiesiogiai jai A. (D.) buvo minėjęs. Apie tai jis pasakojo daug anksčiau prieÅ¡ pradedant jiems lankytis sodyboje.

Todėl, kuomet pas juos bÅ«davo E. K., J. R. stengdavosi nepalikti vaikų vienų. Nors ir buvo girdėjusi kalbas apie E. K. ,,pakraipas“, neprieÅ¡taravo, kad E. K. miegotų kartu su vaikais palapinėje, kadangi jai jis jokių įtarimų nekėlė. NebÅ«davo tokių atvejų, kad vaikai eitų pas E. K. į namus, tačiau bÅ«davo, kad nubėgdavo į miÅ¡kÄ , ten kur E. K. ir A. dirbdavo. Vaikai nevažiavo pas E. K. cigarečių, nes jie negalėjo žinoti, kur jis gyvena, kadangi ir ji pati nežino.

BÅ«davo, kad P. ir A. važiuodavo dviračiais į miestelį paimti duonos, ar pažaisti pas pažįstamos vaikus. Liudytoja nurodė, kad vaikų klausinėjo, kas nutiko su E. K., bet vaikai nieko nepasakojo, sakė, kad nelindo. Jei su vaikais bÅ«davo kas ne taip, tai jie jai pasakydavo, o Å¡iuo atveju, nė vienas neužsiminė. Su E. K. palapinėje miegojo A. ir P., P. – nemiegojo, į miÅ¡kÄ eidavo visi trys – A., P. ir P.. Nurodė, jog santykiai su vaikais yra artimi, geri, kadangi jie visada pasipasakoja, jei kas nors atsitinka.

Nežino, kodėl O. N. ir kitiems asmenims jie pasipasakojo, o jai – ne. Taip, vaikai su tėvu pas E. K. buvo ir taip iÅ¡eina, kad jie žinojo, kur jis gyveno. Nemano, kad vaikai be jos žinos galėjo pas jį važiuoti, o ji vaikų niekada nesiuntė paimti tokių dalykų kaip cigaretės. Su vaikais prieÅ¡ apklausas policijoje kalbėjo, sakė jiems sakyti viskÄ , kaip buvo, visÄ tiesÄ . Poveikio Å¡eimoje nebuvo. Patvirtino, kad iÅ¡ A. D. girdėjo apie K. polinkius. Vaikai jai nieko nėra pasakoję apie nederamÄ E. K. elgesį.

Vaikams neleidžia žiÅ«rėti seksualinio pobÅ«džio filmų, tačiau vaikai yra sakę, kad su klasiokais per planÅ¡etę žiÅ«rėjo filmukÄ , kuriame bÅ«davo vyras su moterimi. Galima sakyti, kad jie turėjo kažkokį padidintÄ seksualinį potraukį, dėl to vaikÅ¡to su jais pas psichologę. IÅ¡ E. K. buvo gavusi laiÅ¡kÄ (jis dingo), kur paraÅ¡yta, kad ji atsiimtų savo parodymus, o jei ne, tai kai jis grįš – jai bus blogai. Per visÄ laikotarpį jos santykiai su A. K. nebuvo nei blogi, nei geri, labiau normalÅ«s. Pykdavo ant E. K. ir savo vyro, kad jie abu geria.

NeprieÅ¡taraudavo, kad E. K. dienÄ ateidavo pavalgyti pietų, kadangi tuo metu jis alkoholio nevartodavo. Nėra pastebėjusi, kad jos sÅ«nÅ«s nederamai vienas prie kito lįstų. Su vaikais kalbėjo apie tÄ kartÄ , kai jie su E. K. nakvojo palapinėje, bet nei vienas nieko nesakė, nors A. visÄ laikÄ beveik viskÄ pasipasakoja. Tikrai vaikams neliepė apie E. K. veiksmus niekam nieko nesakyti. Taip pat nurodė, jog tikrai vaiko nesiuntė paimti laikraščio ar cigarečių. Perskaičius liudytojos J. R. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 24 d. (2 t., 13 b. l.), kur ji nurodė, kad yra buvęs atvejis, kai E. K. nakvojo palapinėje, tačiau jis joje miegojo vienas, vaikai su juo tikrai nemiegojo – liudytoja nurodė, jog negali pasakyti, kodėl ikiteisminio tyrimo parodymuose nurodytos kitokios aplinkybės, gal susimaišė, nes dalyvauja ne viename teisme.

Liudytojas V. B. nurodė, jog kaltinamÄ jį pažįsta, santykiai draugiÅ¡ki. Žino jo pavardę – K., bet nežino vardo. Jį visÄ laikÄ vadindavo K., pažįsta nuo tada, kai jis pradėjo dirbti pas A. M. (M.), maždaug nuo praėjusios žiemos. K. į jų namus ateidavo pavalgyti pietų, vakare – iÅ¡gerti alkoholio. Yra buvę atvejų, kad jis nakvojo lauke, palapinėje kartu su P. ir P.. Apie byloje nagrinėjamas aplinkybes vaikai jam nieko nepasakodavo, pirmÄ kartÄ apie tai sužinojo iÅ¡ policijos.

Dar anksčiau A. M. sakė, jog K. ,,ne tų pakraipų“, kad jo geriau neįsileistų į namus. Sakė tikriausiai tada, kai K. pradėjo pas juos ateidinėti, tačiau V. B. į tai nekreipė dėmesio. VienÄ rytÄ sužinojo, kad su K. palapinėje miegojo vaikai, tuomet V. B. paskambino A. M., kad Å¡is pasiimtų E. K.. Kai A. atvažiavo, E. K. jau nebuvo, buvo pasislėpęs, pabėgęs be drabužių, grįžimui namo V. B. davė savo drabužius (A. M. E. K. drabužius iÅ¡sivežė). Patikslino, kad kaltinamasis nakvojo du kartus: pirmÄ kartÄ , kai vaikai ryte pasakė, jog kartu miegojo palapinėje, antrÄ kartÄ â€“ pernakvojo vienas (vaikai buvo kambaryje), o ryte iÅ¡važiavo su dviračiu.

Tada V. B. taip pat skambino A., sakė jam, kad E. K. miegojo palapinėje ir iÅ¡važiavo namo. BÅ«tent tada A. važiavo į E. K. namus ir tada jį sužalojo. TÄ kartÄ , kai vaikai su kaltinamuoju nakvojo palapinėje, jie apie kokius nors E. K. veiksmus nieko nesakė. Nežino, kaip vaikai atsidÅ«rė palapinėje, kadangi su vaikais buvo likusi žmona (jai M. irgi buvo sakęs apie K. pakraipas). Su žmona kalbėjo, kodėl ji leido, bet atsakė, kad tiesiog vaikai norėjo bÅ«ti lauke ir viskas. Kažkokio įtartino kaltinamojo elgesio neįžvelgė.

Kadangi laikraÅ¡tyje buvo apraÅ¡ytos muÅ¡tynės, P. ir A. nuvažiavo į E. K. namus paimti laikraščio ir jį parvežė. P. žinojo, kur jis gyvena, nes jam buvo parodęs. P. ir P. klausinėjo, ar tikrai, kÄ nors E. K. jiems darė, bet jie atsakė, kad nieko nebuvo. NebÅ«davo taip, kad E. K. dienÄ pas juos miegotų, jis sodyboje nakvojo apie vasaros vidurį, kai vaikai atostogavo, tačiau kada tiksliai – nežino. Tarp pirmo ir antro miegojimo buvo apie savaitė laiko, pats matė, kad K. gulėjo palapinėje ir joje buvo vaikai, V.

B. nuėjo į kambarį, paskambino A., o vaikai pasakė E. K. ir tas pabėgo. Jo buvusi žmona J. žinojo, kad E. K. miega palapinėje, pati leido ten miegoti ir vaikams. Kodėl P. psichologei sakė, kad jam šeimoje liepė nieko nesakyti – nežino, teigia, jog jis asmeniškai negirdėjo, kad kas nors taip sakytu, kokia buvusios žmonos nuostata dėl šios situacijos – nežino. Ar vaikai buvo pas E. K. namuose – nežino, nes vaikai eidavo pažiūrėti kaip pjaunamas miškas, o ar iš ten nueidavo pas jį – negali pasakyti.

E. K. ir vaikai šnekėdavo, išdykaudavo, jis vaikams ir žmonai atnešdavo šokolado. Vaikai išdykaudavo ir su A. (D.). Kodėl vaikai norėjo miegoti su nepažįstamu žmogumi – nežino. A. D. dirbo miške pas A. M. kartu su E. K., jis irgi užeidavo, apie E. K. jis nieko nepasakojo. Perskaičius liudytojo V. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, jog su A. D. buvo pokalbis, jog E. K. vadina ,,a“, tai gal A. D. juokais ir pasakė, kad jis ,,lipa ant ožkų“, pats asmeniškai neįtarė, jog kaltinamasis turėtų kažkokių keistų potraukių, nėra girdėjęs ir kalbų apie jo kokį nors elgesį, nuo jo saugoti vaikus minčių nebuvo.

Santykiai su vaikais normalūs įvykių metu, ir dabar. Neįsivaizduoja, ar vaikai galėjo meluoti psichologams, tyrėjams ar teisėjui. Šeimoje seksualinio pobūdžio temomis nekalbama, filmai nežiūrimi, niekada nematė, kad berniukai seksualizuotai elgtųsi vienas kito atžvilgiu. Vaikai yra melavę dėl nereikšmingų dalykų. E. K. pradėjo pas juos lankytis A. D. iniciatyva, kadangi pastarasis pavalgyti ateidavo ir anksčiau. A. M. ir E. K. tarpusavio santykių nežino. Gali būti, kad P., kai V.

B. nebÅ«davo namuose, lankydavosi pas kaltinamÄ jį. Kai važiavo laikraščio parvežti užtruko apie pusantros valandos, sakė, kad dar kava jį pavaiÅ¡ino, be laikraščio, jis daugiau nieko neparsinešė. Žmona nieko nėra pasakojusi ar minėjusi, kad vaikai jai bÅ«tų pasipasakoję, nors ji vaikų klausinėjo, domėjosi, bet ne prie jo. Pats jų klausinėjo, ar teisybė, kad prie jų lindo, jie atsakė, kad tikrai ne. Žmonos neklausinėjo, ar ji kada nors siuntė vaikÄ pas E. K. kažko paimti ir parvežti, iÅ¡ jo niekada negaudavo cigarečių.

IÅ¡ E. K. J. buvo gavusi laiÅ¡kÄ , laiÅ¡ko jis neskaitė, bet J. sakė, jog ten paraÅ¡yta, kad ji atsiimtų pareiÅ¡kimÄ ir buvo kažkoks grasinimas. Teigia, jog neteko matyti ir tikrai nebÅ«davo taip, kad vaikai bÅ«tų vienas kitÄ seksualiai apžiÅ«rėję. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. nurodė, kad kartÄ , penktadienį, po darbo valandų į jų namus atėjo vienas E., atsinešė pora butelių 1 l. talpos alaus. Jis su E. iÅ¡gėrė tÄ alų. Kadangi E. buvo neblaivus, tai liko nakvoti, miegojo lauke esančioje palapinėje, miegojo vienas, iÅ¡ jų namų išėjo sekantį rytÄ , po 8 val.

E. likus nakvoti, jo žmona buvo namuose, tačiau alkoholio vartojusi nebuvo, ji apskritai nevartoja alkoholio. Tai buvo vienintelis kartas, kai E. pasiliko nakvoti. Taip pat tai buvo vienintelis kartas, kai E. vartojo alkoholį jo namuose. Kiek žino, E. susimušė su A. tÄ pačiÄ dienÄ , kai E., pernakvojęs jų palapinėje, išėjo namo. Nėra buvę, kad E. pasiliktų vienas su jų vaikais, su E. visada buvo jis arba jo žmona. Nepastebėjo kokio nors įtartino elgesio vaikų atžvilgiu, taip pat ir vaikai nėra prasitarę, kad E. netinkamai su jais elgtųsi, jo bijotų, nenorėtų, kad Å¡is lankytųsi ar panaÅ¡iai.

Po to karto, kai E. pernakvojo jų palapinėje, Å¡is pas A. nebedirbo, todėl daugiau neatėjo ir į jų namus. E. pietų metu jų namuose pabÅ«davo apie valandÄ , po darbo į jų namus negrįždavo. Jei bendraudavo su jų vaikais, tai tik jo ar žmonos akivaizdoje, vienas su vaikais pasilikęs nebuvo. (2 t., 17-20 b. l.). Papildomos apklausos nurodė, kad žino kur gyvena E. K., yra buvęs jo namuose, taip pat ten yra buvęs ir jo sÅ«nus P. – dviračiu nuvažiavo parvežti laikraÅ¡tį, kuriame buvo apraÅ¡ytos E. K. ir A.

M. muÅ¡tynės. Dar kartÄ P. yra buvęs pas E. K. kartu su juo, dar prieÅ¡ tÄ atvejį su laikraščiu. Nemano, kad be jo ar žmonos žinios P. bÅ«tų iÅ¡drįsęs važiuoti pas E. į namus. Kai E. K. pas juos nakvojo, nėra garantuotas, kad vaikai neturėjo galimybės į palapinę nubėgti bent trumpam. Kad E. K. turi kitokių seksualinių pomėgių, jis žinojo. Sužinojo tai po atvejo, kai Å¡is miegojo pas juos kieme, palapinėje. Tuomet A. D. pasakė, kad bÅ«tų atsargus, nes E. yra keistesnis, turi kitokių pomėgių, neva yra girdėjęs, kad E. "yra ant ožkų lipęs".

KeletÄ kartų jis iÅ¡gėrė alkoholinių gėrimų su E. K., gerdavo lauke, ne namuose. Vaikai bÅ«davo tuo metu kambariuose, jo žmona apskritai nevartoja alkoholio. E. K. nesukėlė jokio įtarimo. Vaikai niekada nėra sakę, kad E. K. prie jų lįstų (2 t., 21-23 b. l.). Dar vienos papildomos apklausos metu liudytojas nurodė, kad E. K. jų namuose yra miegojęs du kartus, miegojo lauke, palapinėje, vienÄ kartÄ â€“ be jo žinios. IÅ¡ vakaro buvo atėjęs iÅ¡gėrė alaus, atsisveikino, galvojo, kad E. išėjo namo, tačiau taip nebuvo.

Ryte pabudęs pamatė, kad E. miegojo palapinėje. E. palapinėje miegojo vienas, vaikai miegojo namie. Kai atvažiavo A. M., E. K. buvo jau pabėgęs, likę tik daiktai. Kitas kartas – buvo prieš tai, kai jį sumušė A. M.. Iš vakaro jie gėrė lauke, V. B. nuėjo miegoti, lauke liko E. K. ir J.. Ryte pabudęs pamatė, kad E. miegojo lauke, toje pačioje palapinėje, tiksliau jis jau buvo pabudęs ir vaikščiojo lauke, o palapinėje miegojo P. ir P.. Jokių įtarimų nekilo. Jam nekilo įtarimų, kad palapinėje vyko kažkas negero, nors ir buvo perspėtas dėl E. K. netinkamų polinkių vaikų atžvilgiu.

Neklausė ir nesiaiÅ¡kino, kÄ Å¡is veikė su vaikais palapinėje. Jis ir J. neklausė kodėl ji leido E. K. miegoti su vaikais. Kad J. žinojo, kad Å¡is miegojo palapinėje, V. B. suprato, nes kai jos paklausė ar E. K. iÅ¡važiavo, ji atsakė "ne, palapinėj miega" (2 t., 24-26 b. l.). Liudytoja G. S. nurodė, jog E. K. pažįsta. Jis dirbo pas miÅ¡kininkÄ M., pjaudavo miÅ¡kÄ . Jis gyveno tame pačiame bute, kur ir ji, namas priklausė kažkokiai bendrijai, E. K. seniÅ«nas buvo iÅ¡vijęs, bet paskui jis vėl sugrįžo.

Pas K. atvažiuodavo tėvas ar įtėvis vardu V. su vyriausiu sÅ«numi, kuris buvo apie 12 metų. VienÄ kartÄ E. skambino to vaiko mama ir pasakė, jog neturi kavos tai tas vaikas buvo kavos ir cigarečių atvažiavęs. Å iuos dalykus žino, kadangi girdėjo, kaip E. K. kalbėjosi telefonu. Visa tai įvyko vasarÄ , bet konkretaus laiko neprisimena. Tokio atvejo, kad vaikas atvažiuotų ir bÅ«tų pas E. nebuvo, bent jau kiek ji buvo namuose (vėliau atsigulė į ligoninę), buvo atvejis kai vaikas buvo ir ji davė vaikui atsigerti kavos.

Nežino, už kÄ M. E. K. mušė, tačiau tÄ dienÄ ryte M. atvažiavo jo pasiimti, bet K. buvo iÅ¡važiavęs iÅ¡ vakaro pas draugÄ ir ryte dar nebuvo negrįžęs. Grįžo ryte apie aÅ¡tuntÄ , pavartojęs alkoholio, sakė, kad ji neįsileistų A., nes jis tuoj atvažiuos. Kol galvojo, kodėl jo turėtų neįsileisti, atvažiavo M. ir užriko, jog jei neįsileis, langus iÅ¡daužys. Ä®sileido ir A. M. pradėjo muÅ¡ti E., muÅ¡damas Å¡aukė „kÄ tu padarei?!“, dėl to ji pagalvojo, jog E. K. kÄ nors pavogė.

KÄ E. atsakė – neklausė, nes žiÅ«rėjo, kad ten nieko nesudaužytų. Po sumuÅ¡imo, iÅ¡važiavus M., E. K. iÅ¡sikvietė policininkus ir greitÄ jÄ . Per tÄ laikÄ , kol buvo iÅ¡važiavęs M., su E. kalbėjo, klausė kodėl jį mušė, bet jis nieko nesakė, o ji pati net nepagalvojo, kad jis galėjo lysti prie vaikų. Girdėjo, kad E. K. buvo mėgėjas vogti, tačiau įtarimų, kad jis turėtų potraukį vaikams – nebuvo. Buvo ir daugiau atvejų, kad E. per naktį bÅ«tų pas V.

B., jis ten dažnokai užeidavo. Ji vaikÄ E. K. namuose matė tris kartus: vienÄ kartÄ , kai jis buvo su tėvu, kitÄ â€“ kai kavos davė ir trečiÄ , kai E. prisirinko butelių ir jie kartu važiavo į parduotuvę. Visi Å¡ie atvejai buvo prieÅ¡ K. sumuÅ¡imÄ . Visais kartais buvo tas pats berniukas. Namuose rado žaislinę maÅ¡inėlę, kaip ji atsirado nežino. Liudytoja nurodė, jog ji ligoninėje buvo, kai K. buvo sužalotas avarijoje, o kai M. jį sumušė – ji buvo namuose. Gali bÅ«ti, kad vaikas kavos ir cigarečių buvo atvažiavęs ir po sumuÅ¡imo.

Ä® ligoninę atsigulė rugpjūčio 20 d. ir iÅ¡gulėjau iki sausio mėnesio. Liudytoja O. B. (buvusi N.) teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamojo nepažįsta. Dirba psichologe mokykloje, kuriÄ lanko keletas B. vaikų, reikalui esant, epizodiÅ¡kai teikdavo jiems psichologinę pagalbÄ pagal psichologinės ir pedagoginės tarnybos rekomendacijas. Vienoje iÅ¡ konsultacijų, P. B. su juo bekalbant bendromis temomis apie kÅ«no saugumÄ , vaikas papasakojo, kad jį yra lietę taip, kaip jam nepatiko ir nupiešė, kur jį lietė – bÅ«tent užpakalyje taÅ¡kÄ ir sakė, kad jam buvo nemalonu.

Po Å¡io pokalbio, ji viskÄ perdavė policijai. Bendrauja ir su kitais tos Å¡eimos vaikais. Ta pačia tema bendravo su A., bet jis nieko nepasakojo ir nieko nenupiešė. IÅ¡ tos Å¡eimos toliau lankosi A. ir P.. Anksčiau lankydavosi ir P., bet eigoje jis pakeitė mokyklÄ Ä¯ specialiÄ jÄ , kuriÄ lanko intelekto sutrikimÄ turintys vaikai – P. turi intelekto sutrikimÄ , o P. ir A. turi pritaikytÄ programÄ , kuri yra bendro lavinimo. Paprastai nebÅ«na, jog vaikai iÅ¡sigalvotų tokius prisilietimus apie kuriuos pasakoja.

Ar klausė vaikų kitų aplinkybių, susijusių su asmenimis, kurie galėjo taip liesti, kas vaikÅ¡to ar ateina iÅ¡ paÅ¡alinių žmonių – neatsimena. IÅ¡ brolių P. buvo pirmasis, kuris pradėjo lankyti jos konsultacijas. Jokių specifinių sÄ lygų – kad juos bandytų juos klausti primygtinai, ar bÅ«tų turėjusi kažkokios informacijos – nebuvo. Su A. artimo kontakto neturėjo, jausdavo, kad jis visada palaiko atstumÄ , nėra atviraujantis vaikas, o P. atvirkščiai – buvo labai atviraujantis ir su juo buvo labai geras kontaktas.

Su B. tėvais dėl situacijos su E. K. – nebendravo. Taip pat liudytoja nurodė, kad Å¡iuo metu ne viskÄ atsimena, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. N. (dabar B. ) nurodė, jog vieno pokalbio su P. B. metu, kuris vyko 2018 m. rugsėjo mėnesį, kalbėjo apie tai, kad suaugusių asmenų elgesys ne visuomet bÅ«na geras ir, kad vaikai kartais nemoka tinkamai apsiginti. P. pradėjo pasakoti, kad į jo namus ateina asmuo pravarde "A.", vardu E., kuris "lenda" prie brolių.

Ji tuomet nedetalizavo, kÄ tai reiÅ¡kia, neakcentavo Å¡io pasakymo, pokalbį tęsė pirmine tema. Apie iÅ¡girstÄ dalykÄ informavo Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratÅ«rÄ . Po kurio laiko, su ja susisiekus kriminalinės policijos tyrėjai ir praÅ¡ant patikslinti kÄ reiÅ¡kia žodis "lenda", ji pabendravo su P. B. broliais P. ir A.. Su P. nepavyko pabendrauti, kadangi vaikas po pokalbio su ja, mamos praÅ¡ymu, buvo pervestas į kitÄ mokymo įstaigÄ â€“ (duomenys neskelbtini) specialiojo ugdymo centrÄ .

Pokalbio su P. ir A. metu atkreipė dėmesį, kad paklausus, ar pas juos į svečius kas nors ateina, abu pasakė tÄ patį, t. y. ateina E. K., bet "mes bÅ«nam kambaryje ir tik su juo pasisveikinam". Su berniukais kalbėjo po vienÄ . A. B. pokalbio metu, pasiteiravus, ar jis kada matęs, kad kas nors iÅ¡ suaugusių blogai elgtųsi, muÅ¡tų kÄ nors ir pan., pasakė, kad nieko panaÅ¡aus nėra matęs, nebent per televizorių, alkoholio tėvai ir K. nevartoja. Pasiteiravus, kada paskutinį kartÄ K. buvo svečiuose, atsakė prieÅ¡ 3-5 mėnesius.

Akcentavo, kad atėjus K., tik pasisveikina, į klausimÄ , ar jis kada nors matė kad K. elgtųsi netinkamai, vaikas atsakė "nieko nemačiau", pasiteiravus, ar jį K. yra lietęs, vaikas atsakė, kad ne, vėliau patikslino, kad pasisveikinant lietė rankÄ . Padavus paveikslÄ su žmogaus (vyro) atvaizdu vaikas apibrėžė kairę rankÄ iÅ¡ nugaros. Tuomet ji paklausė ar jis yra matęs, kad K. liestų kitus jo Å¡eimos narius, vaikas atsakė "nieko nemačiau". Pokalbio su P. B. metu, berniukas, po to kai pasakė, kad į namus ateina E. K., pratęsė pokalbį apie tai, ar K. yra kaip nors pasielgęs taip, kaip jam nepatiktų, P. atsakė "lindo".

Tuomet ji jam pateikė paveikslėlį su vyro atvaizdu, vaizduojančiu kÅ«nÄ iÅ¡ priekio ir iÅ¡ galo. Paprašė P. iÅ¡sirinkti spalvÄ ir pažymėti vietÄ , kuriÄ K. lietė. P. iÅ¡ karto apibraukė sėdmenų sritį, galima sakyti, kad net lokaliau – iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , patikslino, kad pakiÅ¡o rankÄ po kelnėmis ir kiÅ¡o pirÅ¡tÄ ir jam skaudėjo. Ä® klausimÄ , kada tai vyko, P. nežinojo kaip atsakyti, sugebėjo apibÅ«dinti, kad buvo atostogos, Å¡ilta ir po to jis dar ilgai nėjo į mokyklÄ .

Paklausus kokiu dienos metu, atsakė, kad buvo vakaras, o pasiteiravus kÄ veikė tėvai tuo metu, atsakė, kad tėvai gėrė kartu su E.. Jis su broliu nubėgo pasakyti mamai, kad prie jų lindo K., tačiau mama nieko nesakė, nei jiems, nei E.. Tame pačiame kambaryje, kuriame buvo E. su P., buvo tėtis, I. ir broliai. Ji paklausė ar jie matė, P. atsakė, kad niekas nematė. Pasiteiravus, kiek kartų taip yra buvę, P. atsakė, kad vienÄ kartÄ , paklausė ar K. lindo prie kitų brolių, atsakė, kad nematė.

Tuomet kai tai įvyko, P. sėdėjo E. ant kelių. Paklausė kada paskutinį kartÄ matė E., atsakė savaitgalį, besiaiÅ¡kinant suprato, kad apie dvi savaitės iki tos apklausos. E. buvo su sulaužyta ranka. Ji paklausė ar P. apie tai su mama kalbėjosi, vaikas atsakė, kad kaip vakar, t. y. 2018-10-17, mama jam liepė apie tai nieko nepasakot, cituoja "nesakyk policijai, kad lindo E. K.". Ji dar kartÄ patikslino, ar E. tikrai nelietė jo brolių ir P. atsakė, kad "lindo" prie P.. Paklausė, ar jis tai matė, atsakė, kad matė.

Paprašė, kad pažymėtų paveikslėlyje, P. paėmė kitos spalvos, tamsiai mėlynos, flomasterį ir pažymėjo lytinių organų sritį iÅ¡ priekio. Ji paklausė, kelis kartus matė, P. atsakė, kad du kartus matė. Paklausus kur tai įvyko, atsakė – lauke. Paklausus, kaip tai atrodė, P. paaiÅ¡kino, kad E. kiÅ¡o rankÄ už kelnių P., iÅ¡ priekio (1 t., 150-154 b. l.). Paskelbus liudytojos parodymus ji patikslino, kad pokalbis, apie kurį pasakoja parodymuose, vyko jau po to, kai paskambino iÅ¡ policijos ir prašė patikslinti, kÄ reiÅ¡kia tas „lenda“.

Po pirmojo pokalbio ji su prokuroro konsultavosi apie situacijÄ , kadangi neturėjo patirties. Kai bendravo su vaikais, jie asmenį įvardijo kaip ,,a.“ ir E.. Bendraujant su vaikais, buvo galima suprasti, kad jų tėvai apie Å¡iÄ situacijÄ Å¾ino. Bendraujant su vaikais nepasirodė, jog jie turėtų kažkokį padidintÄ domėjimÄ si seksualumu, vaikai neįvardijo kitų asmenų, kurie bÅ«tų prie jų lindę. Taip pat jie neįvardijo ir to, kad bÅ«tų lietę vienas kitÄ . Bendravimas su psichologu, vaikams buvo paskirtas maždaug 2 metai iki paskutinio pokalbio, per tuos 2 metus nepastebėjo vaikuose jokio padidinto seksualinio polinkio.

Pokalbio metu P. ir P. gėdijosi, buvo nedrÄ sÅ«s, net jautėsi vaiko kaltė, o A. juokėsi, bet jis nieko konkrečiai nepasakė – tiesiog pasakė, kad kalbėti nenori ir jam nemalonu. Kiek bendravo anksčiau, seksualinio pobÅ«džio temų, nusiskundimų, nebuvo, jie taip pat nieko nepasakojo apie E., tai buvo pirmas kartas. Vaikai tikrai yra nuoÅ¡irdÅ«s. Jų pasakojimas apie K. veiksmus jai atrodė logiÅ¡kai realus, P. ir P. pasakojamos versijos buvo labai panaÅ¡ios. Psichologė pateikė tris pieÅ¡inius (su psichologės paaiÅ¡kinimais), iÅ¡ kurių matyti, jog P. B. pažymėjo vietÄ (priekyje, lytinių organų srityje), kuriÄ P. B. lietė E. K., pažymėjo vietÄ , kuriÄ jam lietė E. K. (iÅ¡angės sritis) bei A.

B. – pažymėjo kairę žmogaus rankÄ , nurodydamas, jog jÄ jam lietė E. K. (2 t., 5-7 b. l.). Mažametis nukentėjusysis P. B. 2018-10-26 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu parodė: "mes Å¡iandien susitikom pakalbėti apie E.. Kas jis toks nežinau, žinau <...> kai jis ateina, jis bÅ«na girtas <...>, jis alų geria ant suoliuko, daugiau su juo niekas nebÅ«na, bÅ«na jis vienas. <...> Kada pirmÄ kartÄ atėjo E. pas mus nežinau, buvo vasara. <...> man jis nepatinka dėl to, kad lenda, grabaliojasi.

Kurioje vietoje jis grabalioja nežinau. (Psichologei pasiÅ«lius nuspalvinti vietÄ , kurioje ,,grablioja“, vaikas nuspalvina žmogeliuko priekyje vietÄ , kur prasideda kojos, psichologei jÄ Ä¯vardina vieta kurioje "siusioja"). <...> daugiau kitų vietų kurias jis grabalioja nėra. KÄ jis ten darė su ranka, aÅ¡ nežinau.<...>. Ta vietytė jaučiasi blogai. Kai jis grabaliojo su ranka, aÅ¡ buvau lauke, kiti irgi buvo lauke, jie lakstė. Lakstė P., V. ir A. ir aÅ¡. <...> AÅ¡ buvau ant laiptų su E., kÄ jis darė nežinau, man nepatinka kai jis lenda prie Å¡itos vietytės kur siusioja. <...> jis man per Å¡ortus įkiÅ¡o rankÄ , rankÄ Ä¯kiÅ¡o čia. (Vaikas ant pieÅ¡tuku parodo tÄ pačiÄ vietÄ , kuria prieÅ¡ tai pažymėjo pieÅ¡inuke) <...> kai jis mane grabaliojo taip ant laiptų, buvo vakaras.<...> Kai pas jį ateina į namus gerti, jis lenda prie kitų, iÅ¡ kur tai žino, vaikas atsako nesuprantamai. "Nežinau ar su kitais vaikais jis taip elgiasi, mama neleidžia man prie jo lįsti.

Ji sako nelysti, E. sako nelįsti. Jis lenda prie P. ir prie manęs, tada mes bėgam į laukus. Mes bėgam nuo jo dėl to, kad jis gali mus grabalioti. <...> AÅ¡ miegu visada kambaryje, aÅ¡ bijau eiti į laukÄ miegoti, nes E. iÅ¡ namų gali ateiti. KÄ jis gali padaryti kai ateis, aÅ¡ nežinau. <...> jeigu E. bÅ«tų atėjęs man baisu, nes jis bÅ«tų lindęs. <...> Kiti broliai ir sesė miega kitam kambaryje, miega brolis P. ir mama palapinėje. Palapinė yra kieme. Mama miega dėl to palapinėje, kad E. prie jo nelįstų.

E. miega ant žolės lauke, o palapinėje miega mano brolis su mamyte. <...> AÅ¡ miegojau palapinėje kartu su A. ir P., mums buvo gerai, mama su tėčiu buvo kambaryje. E. nebuvo. <...> brolis P. mane saugojo nuo E., saugoja dėl to, kad nelįstų. Jis mane saugoja lauke, palapinėje. E. miegojo lauke ant suoliuko. Palapinėje buvau aÅ¡, P. buvo ir A. buvo palapinėje. P. mus saugojo. <...> E. miegojo ant suoliuko, dėl ko reikėjo saugoti, aÅ¡ nežinau. AÅ¡ jau miegojau ir nežinau kas ten buvo." (1 t., 110-121 b. l.) Mažametis nukentėjusysis P. B. 2018-10-26 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu parodė: "susitikom pakalbėti apie E., jis iÅ¡ kažkokio kaimo, jo pavardės nežinau. <...> Jis ateidavo pas mus, ateidavo pas mus gerti, paskui jį iÅ¡vijom.

Jis pas mus gėrė alų, gėrė lauke prie stalo. <...> kada tai buvo nežinau, tai buvo seniai, oras lauke buvo geras, buvo ruduo, pradėjo kristi lapai. <....> jis ateidavo pas mus, atėjo pas mus vienÄ kartÄ . Jis pas mus buvo iki nakties, naktį miegojo pavėsinėje medinėje su stogu. <...> Blogai bendrauju su juo, jis lindo prie P., jam griebė už užpakalio, aÅ¡ nemačiau to, bet man taip sakė mama ir tėtis. <...> aÅ¡ su E. bendrauju blogai, E. su manimi elgėsi blogai, man sakė jį liesti, kur sakė liesti pamirÅ¡au, parodysiu ant žmogeliuko (parodo pieÅ¡inyje vietÄ , kur prasideda kojos), Å¡itÄ vietytę vadinu ,,sysiu“, kaip ta vieta atrodo nežinau.

Kai prašė liesti, aÅ¡ atsisakiau. <...> išėjau ir pasakiau, kad jam iÅ¡kviesiu policijÄ . <...> mes žaidėm lauke su A. ir I., kai žaidėm, lietė mane. Kai manęs E. paprašė liesti, A. su I. nuėjo į kambarį mamai pasakyti. Paskui atėjo mama ir aÅ¡ pasakiau mamai, kad lenda prie manęs, mama pasakė, kad reikia iÅ¡kviesti policijÄ . Kai jis paprašė paliesti, kada tai buvo nežinau, <...> jis manęs prašė paliesti tik vienÄ kartÄ . Kur E. gyvena aÅ¡ nežinau. <...> manęs klausė, ar E. lenda, aÅ¡ parodžiau kur, nupiešė žmogeliukÄ vaikų teisės, aÅ¡ pieÅ¡damas rodžiau kur lenda, rodžiau tÄ pačiÄ vietÄ .

Klausė ar brolį lietė, pasakiau, kad lietė P., tai policininkė klausė. Jis sakė duok aÅ¡ tau paliesiu, Å¡itÄ vietÄ sakė paliesti (vaikas ant žmogeliuko kontÅ«ro nuspalvina vietÄ priekyje, kur prasideda kojos). Kai E. man norėjo paliesti Å¡itÄ vietÄ , aÅ¡ jam neleidau, pasakiau kad mamai paskųsiu. <...> Kai jis manęs prašė paliesti Å¡itoje vietoje, tai buvo po to, kai jis miegojo pavėsinėje, buvo ruduo, buvo diena.<...> . AÅ¡ nemačiau kaip P. miegojo. E. prašė mamos, kad miegotų, bet mama neleido, jis prašė, sakė tegul eina miegoti su manim, mama broliui neleido.

P. su E. miegojo tik vienÄ kartÄ , jis prašė miegoti tik vienÄ kartÄ , pavėsinėje miegojo E., P. ir dar Å¡uo. KÄ jie veikė toje pavėsinėje, aÅ¡ nemačiau. <...> P. pats sakė, sakė prie mamos ir parodė kur jam griebė, P. parodė, kad Å¡itÄ Å¡onÄ , užpakalį jam griebė, kada tai buvo nežinau. <...> Teisėjo kl.: ar buvo taip, kad su E. buvo susitikę P. ir P. be paÅ¡alinių ir ar buvo susitikę ne namuose? – buvo, bet aÅ¡ išėjau, buvo baisu kai sužinojom. Kai sužinojom, kad P. lietė, aÅ¡ išėjau.

Kas ten vyko tada aÅ¡ nemačiau. Galvojau, kad mane palies, man buvo baisu, kas buvo baisu, aÅ¡ nežinau. Mes buvom pavėsinėje, saugojau, tada P. miegojo ir aÅ¡ buvau pavėsinėje. Pavėsinėje buvo tamsu ir aÅ¡ nemačiau, kas vyko. AÅ¡ sėdėjau ir saugojau, kad E. prie P. nelįstų. E. su P. miegojo, kÄ darė nežinau, buvo tamsu. <...> aÅ¡ sėdėjau ir saugojau, E. buvo su P., kÄ jis veikė, aÅ¡ nemačiau. AÅ¡ nieko negirdėjau." (1 t., 93-104 b. l.). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (P. B.) Nr. 103 MS-73/2019 nurodyta: <...> Psichikos bÅ«klė. <...> Ekspertizės tikslo nesupranta. <..> Koks tikslas? "pats nežinau, viskÄ pamirÅ¡au". "Kas buvo, tas iÅ¡nyko".

Tiriamajam pristačius ekspertizės tikslÄ , jis nutyla, pradeda dÅ«sauti, muistytis, ramiai nenusėdi. "Policijoje buvo P. ir mama, aÅ¡ nebuvau." P. buvo "dėl E. K.". "Jis suaugęs. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) ". <..> Uždarytas, nes "jis tipo mus prievartavo". <...> Toliau pokalbis vyksta jam pieÅ¡iant. <...> "E. reikia nubausti, kad nesikabinėtų". Skubiai papildo savo atsakymÄ - "tariamai prie mÅ«sų". Stebimos vengimo reakcijos kalbėti apie byloje tiriamus įtariamojo E. K. veiksmus: tiriamasis surimtėja, įsitempia, nutyla, nustoja pieÅ¡ti.

Ä® klausimÄ apie "tariamai kabinėjimÄ si", vienÄ ar daugiau kartų? – tiriamojo atsakymas: "daugiau". „Mama netiki, kad E. lindo“, „ir tėtis netiki“. „P. sakė, kad kiÅ¡o“ ir skubiai priduria: „Jis (paaiÅ¡kinimas: P.) visada meluoja“. „AÅ¡ tai jam (paaiÅ¡kinimas: įtariamajam) duočiau į snukį“. Klausiamas apie jausenÄ , kalbant bylai reikÅ¡mingomis temomis, tiriamasis pripažįsta, kad jam nesmagu kalbėtis Å¡ia tema. Akivaizdžiai stebimo tiriamojo vengimo reakcijos: jis užsiveria, gėdijasi, dengiasi veidÄ Ä¯ klausimus arba atsako „nežinau", atkakliai neigia bet kokius įtariamojo veiksmus savo atžvilgiu, pasisakymuose įvesdamas teiginį „tariamai“.

Mama „sakius buvo, kad galim patekt į globos namus“, taip mama sakiusi, kai dar „gyvenom miÅ¡ke“. Pasakoja neigiamus dalykus apie globos namus: „valgo tik juodÄ duonÄ , neiÅ¡leidžia į laukÄ â€œ – taip sakiusi mama.<...> Psichologinis tyrimas. Individualiame kontakte su eksperte tiriamasis stipriai nerimauja ir jaudinasi, ypatingai kalbėdamas apie bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įtariamÄ jį ir galimai patirtÄ seksualinę prievartÄ ). IÅ¡ nerimo vaikas nežiÅ«ri į akis, nervingai čiupinėja ant stalo esančius daiktus, plėšo lapus, daug tyli, o jei kažkÄ pasako, tai staigiai iÅ¡sigÄ sta ir bando savo žodžius atsiimti.

Save tiriamasis bando raminti užsidarydamas, neatviraudamas. VaikÄ gÄ sdina, jog jo pasakytus žodžius ekspertė užsiraÅ¡o, todėl jis bando atimti jos užraÅ¡us (imdamas nervingai Å¡ypsosi ir sako: "Jums jų nereikia“). Atlikdamas su bylos tema nesusijusias psichologinio vertinimo užduotis, tiriamasis ramesnis, aktyviau įsitraukia į veiklÄ , tačiau ne visas instrukcijas supranta iÅ¡ pirmo karto, į patirtÄ nesėkmę reaguoja atsitraukimu, iÅ¡siblaÅ¡kymu ir skubėjimu. Tiriamojo žodynas skurdus, sakiniai trumpi ir ne visada riÅ¡lÅ«s; sudėtingesnių žodžių jis neiÅ¡taria, vietomis Å¡vepluoja.

Vaikas nesiorientuoja laike – klaidingai vartoja metų laikus ir mėnesius apibrėžiančias sÄ vokas, nežino, kuri Å¡iandien diena, kada jo gimtadienis, nepažįsta laikrodžio. Jo dėmesio iÅ¡laikymas trumpas, silpnas ir lengvai iÅ¡blaÅ¡komas; atminties apimtis siaura, informacijos atgaminimas nenuoseklus, chaotiÅ¡kas; tiriamasis gali atgaminti esmines „kas, kur, kÄ darė“ aplinkybes, ypatingai tas, kurios jam paliko stipresnį emocinį įspÅ«dį, tačiau jis neprisimins tikslios įvykių sekos, platesnio įvykių konteksto ir mažiau reikÅ¡mingų aplinkybių.

Laiko ir kiekio aplinkybių jis nenurodys. Tiriamojo mÄ stymas konkretus – jis negeba apibendrinti net paprasčiausių sÄ vokų, sunkiai randa loginius priežasties-pasekmės ryÅ¡ius, nenumato elgesio/įvykių padarinių. <...>Tiriamojo žinios lytiÅ¡kumo tema primityvios, ribotos – atitinka jam nustatytÄ nežymų protinį atsilikimÄ . Su lytiÅ¡kumu susijusios temos iššaukia stiprų vaiko nerimÄ , baimę, susigėdimÄ , staigų užsisklendimÄ . Tokios jo reakcijos nėra normalios jo amžiui – jos rodo, jog kalbėjimas apie lytiÅ¡kumÄ yra grėsmingas (vaikui atrodo, jog jo atsivėrimas gali kenkti mamai, jam, broliui).

Tiriamasis nesupranta ne tik su juo galimai atliktų veiksmų, bet ir juridinio savo statuso reikšmės (nesupranta, jog yra auka, jog net ir aktyviai nesipriešindamas galimiems įtariamojo veiksmams, buvo pažeidžiamas ir dėl to nėra kaltas). Kadangi tiriamasis nesupranta, jog yra nukentėjęs, ekspertizės metu jis bando pabrėžti aktyvesnes savo pastangas priešintis įtariamajam – vaikui baisu, jog jei jis pakluso įtariamajam ir vykdė jo paliepimus, jis taip pat gali būti nubaustas (pvz., išvežtas į vaikų namus).

IÅ¡ tiriamojo atsakymų, pateiktų ekspertei: „E. dažnai ateidavo. Dažnai gerdavo. Ateidavo, sėdėdavo ant suoliuko ir gerdavo. Mes jį iÅ¡vydavome. Daug sykių E. yra miegojęs pas mus. Miegojo medinėj palapinėj. Per naktį. Dabar jis yra uždarytas policijoj. Kad P. grabinėjo už užpakalio. P. netikėkit, jis meluoja. Nei mama juo netiki, nei aÅ¡. Blogas E.. Jis prie vaikų lenda. Prie visokių. Prie mÅ«sų. Prie P.. P. pats sakė. VienÄ kartÄ lindo prie P.. Toj medinėj palapinėj.

Prie užpakalio lindo. Su ranka. Pamiršęs esu. Jis norėjo grabalioti mane, bet aÅ¡ jam sakiau ne (ant žmogaus pieÅ¡inio parodo, kad įtariamasis norėjo liesti lytinį jo organÄ ). Toj palapinėj norėjo. Buvome dviese. AÅ¡ pabėgau. Norėjau jam trenkti. AÅ¡ jam neleidau. Už rÅ«bų rankÄ kiÅ¡o, daviau jam per nagus. Lauke buvo mama. Jai pasakiau, ji sakė, kad į policijÄ pasakyti, bet nepasakė. E. prašė grabinėti sau (ant žmogaus pieÅ¡inio parodo į lytinį organÄ ). Man norėjo pagrabinėti, o tada prašė jam pagrabinėti.

Esu buvęs pas E. namuose. Daug kartų. Alaus parvežti reikėdavo. Mama prašydavo E. cigarečių. Važiuodavau su A., važiuodavau ir vienas. Virtuvėj pas jį buvau. Vienas ten kambarys. Prašė niekam nepasakoti, bet aš vis tiek pasakiau mamai. Mama netikėjo. Kai buvau pas E., norėjo vėl grabinėti, bet neleidau, tai buvo baisu. Norėjo po rūbais grabinėti. Prašė grabinėti jam ten pat, bet aš neliečiau. Mama nenori, kad kitiems sakytume.<...>E. lindo 3 kartus palapinėj, miške dar.

Ėjom pasivaikščioti su A. į miÅ¡kÄ . Grabaliojo į tas pačias vietas, prašė jam grabalioti. A. ėjo kartu, jis nematė, jis namo nuėjo. E. mane laikė. Sugalvojom su broliu eiti pasivaikščioti. Kai ėjom į miÅ¡kÄ , E. dar nebuvo, atėjo. Mes bėgom nuo jo. Saldainių davė, bet aÅ¡ neimdavau iÅ¡ jo. Pas E. namuose buvo vienas kartas. P. sakė, kad prie jo lindo vienÄ kartÄ . Palapinėj. Prie A. nelindo. E. rodė savo „sysiukÄ â€œ, bet aÅ¡ nežiÅ«rėjau, man buvo gėda.

Mama sakė, kad į vaikų namus iÅ¡važiuosim, jei prisidirbsim“. <...> Nenustatyta, jog tiriamasis galėjo iÅ¡sigalvoti seksualinio pobÅ«džio veiksmus, galimai atliktus jo atžvilgiu – tiriamasis neturi tokių gebėjimų ir žinių, jog galėtų iÅ¡sigalvoti tokio pobÅ«džio įtarimus, siekdamas sÄ moningai apkaltinti kitÄ asmenį. Tai, jog tiriamasis galėjo patirti seksualinę prievartÄ , ypatingai sustiprina jo reakcijos į lytiÅ¡kumo temÄ â€“ vaikas stipriai nerimauja, gėdijasi ir siekia užsisklęsti savyje.

Ä®tariamojo apklausoje (2018-10-19) nurodytos aplinkybes, jog pats vaikas inicijavo seksualinio pobÅ«džio veiksmus (cituojama: „P. ir P. vienas kitam čiupinėjo lytinius organus. AÅ¡ nepraÅ¡iau, kad jie tai darytų (...) Berniukai lietė vienas kitÄ gulėdami (...) berniukai apie deÅ¡imt minučių vienas kitam masturbavo lytinius organus, po to apie tris ar keturias minutes vienas kitam čiulpė lytinius organus“) neatitinka tiriamojo amžiaus, gebėjimų ir supratimo apie seksualinio pobÅ«džio veiksmų esmę (tiek pobÅ«dį, tiek reikÅ¡mę).

Atlikus ekspertizę pateiktos iÅ¡vados, jog iki byloje tiriamų nusikalstamų veikų (aktualus laikotarpis – 2018 m. vasara) P. B. nustatytas lengvas protinis atsilikimas. Å iuo (ekspertizės atlikimo) metu P. B. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresÄ (F43.8). SuvokimÄ apie byloje narinėjamų įvykių esmę ir gebėjimÄ duoti parodymus lemia ne nustatytas psichikos sutrikimas, bet asmeniui bÅ«dingi amžiaus ir individualÅ«s psichologiniai ypatumai bei turimos žinios; P. B. nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų suvokti labai konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti jas parodymų;

P. B. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties, mÄ stymo ir kiti individualÅ«s psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų suvokti labai konkrečių faktinių „kas, kur, kÄ darė“ aplinkybių ir duoti apie tai parodymų, tačiau iÅ¡samių parodymų apie galimai patirtÄ seksualinę prievartÄ P. B. neduoda (galimai patirtus veiksmus ir jų apimtį minimizuoja, bando neigti, akcentuoja aktyvesnį savo prieÅ¡inimÄ si įtariamajam), nes nesupranta su juo galimai atliktų veiksmų, juridinio savo statuso reikÅ¡mės (nesupranta, jog yra auka) ir bijo galimų neigiamų savo atsiskleidimo pasekmių, kurių grėsmę ypatingai palaiko mamos daromas poveikis (netikėjimas vaiku, nenorėjimas, jog vaikas apie tai kalbėtų, gÄ sdinimas, jog vaikas bus iÅ¡vežtas į vaikų namus, ir pan.).

Nuoseklių ir iÅ¡samių parodymų davimÄ taip pat sunkina P. B. nustatyti individualÅ«s psichologiniai ypatumai (nežymus protinis atsilikimas, kalbos skurdumas, nepasitikėjimas savimi ir kitais, nesaugumas tarp žmonių); Nenustatyta, jog P. B. galėjo iÅ¡sigalvoti seksualinio pobÅ«džio veiksmus, galimai atliktus jo atžvilgiu – P. B. neturi tokių gebėjimų ir žinių, jog galėtų iÅ¡sigalvoti tokio pobÅ«džio įtarimus, siekdamas sÄ moningai apkaltinti kitÄ asmenį. Tai, jog P. B. galėjo patirti seksualinę prievartÄ , ypatingai sustiprina jo reakcijos į lytiÅ¡kumo temÄ â€“ vaikas stipriai nerimauja, gėdijasi ir siekia užsisklęsti savyje;

Nustatytas P. B. mamos poveikis neigti galimai patirtÄ seksualinę prievartÄ ; P. B. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresÄ (F43.8). Sis sutrikimas kilęs sÄ sajoje su galimai atlikta nusikalstama veika jo atžvilgiu (byloje tiriami įtariamojo E. K. veiksmai) ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; Bendrieji intelektiniai P. B. gebėjimai neatitinka jo amžiaus – gauti įverčiai yra labai žemi (atitinka nežymų protinį atsilikimÄ ); P. B. nustatyti individualÅ«s psichologiniai ypatumai: labai žemi intelektiniai gebėjimai (atitinka nežymų protinį atsilikimÄ ), žemas socialinis supratingumas, emociniai sunkumai (neskiria emocijų, nemoka pasakyti, kaip jaučiasi, neigiamus jausmus slopina ir iÅ¡veikia elgesiu), nepasitikėjimas savimi, nesaugumo iÅ¡gyvenimas tarp žmonių projekcijose tėvai vaizduojami negebantys nuraminti, nepalaikantys, nepasiekiami ir baudžiantys, o jų prielankumo sÄ lyga – bÅ«ti paklusniu;

P. B., lyginant jį su bendraamžiais, turi sunkumų, apimančių tiek intelektinę, tiek emocinę, tiek socialinę sritis. Taip pat ekspertizės išvadoje konstatuota, jog papildomai apklausti nukentėjusįjį P. B. nerekomenduojama (2 t., 133-141 b. l.). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (P. B.) Nr. 103 MS-72/2019 nurodyta: <...> Psichikos būklė. Sako, besijaučiantis gerai. Individualiam, verbaliniam kontaktui tiriamasis prieinamas.

Yra nedrÄ sus, įsitempęs, nerimauja, tuo pat metu yra geranoriÅ¡kas, paklusnus. Negeba atpažinti ir įvardinti savo jausenos, nerimas ir įtampa atsispindi jo neverbalikoje (kÅ«no judesiuose): sėdasi ant kėdės kraÅ¡to, pusiau nusisukęs, sukioja, grÄ Å¾o rankas. Laisvo, spontaniÅ¡ko pasakojimo nekuria, į užduodamus klausimus atsako trumpai, lakoniÅ¡kai. Atsako tik į uždarus klausimus. Jo žodynas skurdus, mÄ stymas konkretus. <...> Ekspertizės tikslo nesuprantantis. Atvažiavo „į (duomenys neskelbtini)“, „nežinau ko“, mama „nesakė“.

Kontakto užmezgimui, nerimo ir įtampos mažinimui, tiriamajam pasiÅ«loma pieÅ¡ti. PieÅ¡ia susikaupęs, tylomis, užsikniaubęs, slėpdamas pieÅ¡inį rankomis. Pristatant ekspertizės tikslÄ , akivaizdžiai didėja tiriamojo nerimas ir įtampa, jis dar labiau atsitraukia nuo ekspertės, surimtėja, nustoja pieÅ¡ti, pradeda giliai kvėpuoti, dÅ«sauti. KilusiÄ jausenÄ tiriamasis apibÅ«dina kaip liÅ«dnÄ , pasirinkdamas iÅ¡ jam pateiktų emocijų paveikslėlių. Apie įtariamojo E. K. veiksmus tiriamasis nekalba, kategoriÅ¡kai neigia bet kokį įtariamojo byloje tiriamÄ elgesį jo atžvilgiu.

Užduodant klausimus apie tai: ar pažįsta įtariamÄ jį E. K.?, Ar kas nors jo klausinėjo apie įtariamojo E. K. veiksmus? Ar yra tekę bÅ«ti policijoje? Tiriamasis į visus klausimus atsako galvos linktelėjimu; „klausė, ar aÅ¡ jį pažįstu“; „klausė, ar nemušė“, „sakiau, kad nemušė“. Å io pokalbio eigoje vis labiau didėja tiriamojo gynybiÅ¡kumas, nerimas, iÅ¡ryÅ¡kėja temos vengiantis elgesys (pasiremia galvÄ rankomis, muistosi kėdėje, keliasi iÅ¡eiti iÅ¡ kabineto), taip pat stebimos gėdos reakcijos.

Psichologinis tyrimas. Individualiame kontakte su eksperte tiriamasis geranoriÅ¡kas, tačiau pastebimai įsitempęs, iÅ¡ nerimo dažnai nervingai kikena. Bylos tema vaikÄ gÄ sdina – jis ima gūžtis, nudelbia galvÄ , gniaužo delnus. Atlikdamas su bylos tema nesusijusias psichologinio vertinimo užduotis, tiriamasis aktyvesnis, labiau įsitraukęs, tačiau ne visas instrukcijas supranta iÅ¡ pirmo karto, į patirtÄ nesėkmę reaguoja nervingai kikendamas. Tiriamojo žodynas skurdus, sakiniai trumpi, vietomis jis Å¡vepluoja.

Vaikas nesiorientuoja laike – klaidingai vartoja metų laikus ir mėnesius apibrėžiančias sÄ vokas, nežino, kuri Å¡iandien diena, kada jo gimtadienis, nepažįsta laikrodžio. Jo dėmesio iÅ¡laikymas trumpas, silpnas ir lengvai iÅ¡blaÅ¡komas; atminties apimtis siaura, informacijos atgaminimas nenuoseklus, chaotiÅ¡kas; tiriamasis gali atgaminti esmines „kas kur kÄ darė“ aplinkybes, ypatingai tas, kurios jam paliko stipresnį emocinį įspÅ«dį, tačiau jis neprisimins tikslios įvykių sekos, platesnio įvykių konteksto ir mažiau reikÅ¡mingų aplinkybių.

Laiko ir kiekio aplinkybių jis nenurodys. Tiriamojo mÄ stymas konkretus – jis negeba apibendrinti sÄ vokų, sunkiai randa loginius priežasties-pasekmės ryÅ¡ius, nenumato elgesio/įvykių padarinių. Bendrieji intelektiniai tiriamojo gebėjimai neatitinka jo amžiaus – gauti įverčiai yra labai žemi (atitinka nežymų protinį atsilikimÄ ). <...> Tiriamojo žinios lytiÅ¡kumo tema primityvios, ribotos – atitinka jam nustatytÄ nežymų protinį atsilikimÄ . Su lytiÅ¡kumu susijusios temos iššaukia stiprų vaiko nerimÄ , baimę, susigėdimÄ .

Tokios jo reakcijos nėra normalios jo amžiui – jos rodo, jog kalbėjimas apie lytiÅ¡kumÄ yra grėsmingas (vaikui atrodo, jog jo atsivėrimas gali kenkti mamai, jam, broliui). Tiriamasis nesupranta ne tik su juo galimai atliktų veiksmų, bet ir juridinio savo statuso reikÅ¡mės (nesupranta, jog yra auka, jam baisu, jog jei jis pakluso įtariamajam ir vykdė jo paliepimus, jis gali bÅ«ti taip pat nubaustas). Ekspertizės metu tiriamasis neigia jo atžvilgiu atliktus seksualinio pobÅ«džio veiksmus, nors savo apklausoje (2018-10-26), taip pat liudytojai O.

N. bei globos namų „(duomenys neskelbtini)“ specialistams pasakojo priešingai. Iš tiriamojo žodžių, pateiktų ekspertei: „E. negeras. Nes lenda prie vaikų, prie P.. E. blogas. Jis lindo prie P.. Tik prie P.. Daugiau nieko nemačiau. P. sakė, kad prie rankos lindo. Lauke buvo. Mamytė pyko. E. miegojo palapinėj. Vienas. E. atėjęs buvo pas mus. Dirbdavo, malkas nešiodavo. Alų gerdavo, matydavau. Su tėte gerdavo“. Nustatyta, jog tiriamojo atsiskleidimui poveikį galimai daro mama, netikėdama vaikui ir sukeldama jam pasekmių baimę:

„Negalima lįsti prie vaikų, nes baudžia mama. Nepatiks mamai, jei pasakysiu. Ji nenori, kad P. pasakytų. Å aukė, kad nieko nesakyčiau. Jei pasakysiu, nubaus. Mama supyks, jei pasakysiu, ji verks". <..> Ä®tariamojo apklausoje (2018-10-19) nurodytos aplinkybes, jog pats vaikas inicijavo seksualinio pobÅ«džio veiksmus (cituojama įtariamojo apklausa apie tai, kaip berniukai palapinėje vienas kitÄ masturbavo ir čiulpė lytinius organus) neatitinka tiriamojo amžiaus, gebėjimų ir supratimo apie seksualinio pobÅ«džio veiksmų esmę (tiek pobÅ«dį, tiek reikÅ¡mę). <...> Atlikus ekspertizę padarytos Å¡ios iÅ¡vados:

Iki byloje tiriamų nusikalstamų veikų, P. B. nustatytas lengvas protinis atsilikimas. Å iuo (ekspertizės atlikimo) metu P. B. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresÄ (F43.8). SuvokimÄ apie byloje narinėjamų įvykių esmę ir gebėjimÄ duoti parodymus lemia ne nustatytas psichikos sutrikimas, bet asmeniui bÅ«dingi amžiaus ir individualÅ«s psichologiniai ypatumai bei turimos žinios; P. B. nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų suvokti labai konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti jas parodymų;

P. B. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties, mÄ stymo ir kiti individualÅ«s psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų suvokti labai konkrečių faktinių „kas kur kÄ darė“ aplinkybių ir duoti apie tai parodymų, tačiau iÅ¡samių parodymų apie galimai patirtÄ seksualinę prievartÄ P. B. neduoda (ekspertizės metu jo atžvilgiu atlikus veiksmus jis neigia), nes nesupranta su juo galimai atliktų veiksmų, juridinio savo statuso reikÅ¡mės (nesupranta, jog yra auka) ir bijo galimų neigiamų savo atsiskleidimo pasekmių, kurių grėsmę ypatingai palaiko mamos daromas poveikis (netikėjimas vaiku, kaltinimas jį meluojant, bauginimas neigiamomis atsiskleidimo pasekmėmis).

IÅ¡samių parodymų davimÄ taip pat sunkina P. B. nustatyti individualÅ«s psichologiniai ypatumai (nežymus protinis atsilikimas, kalbos skurdumas, nepasitikėjimas savimi ir kitais, nesaugumas tarp žmonių); Nenustatyta, jog P. B. galėjo iÅ¡sigalvoti seksualinio pobÅ«džio veiksmus, galimai atliktus jo atžvilgiu – P. B. neturi tokių gebėjimų ir žinių, jog galėtų iÅ¡sigalvoti tokio pobÅ«džio įtarimus, siekdamas sÄ moningai apkaltinti kitÄ asmenį. Tai, jog P. B. galėjo patirti seksualinę prievartÄ , ypatingai sustiprina jo reakcijos į lytiÅ¡kumo temÄ â€“ vaikas stipriai nerimauja, gėdijasi;

Nustatytas P. B. mamos poveikis neigti galimai patirtÄ seksualinę prievartÄ ; P. B. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresÄ (F43.8). Sis sutrikimas kilęs sÄ sajoje su galimai atliktų nusikalstamų veikų jo atžvilgiu (byloje tiriami įtariamojo E. K. veiksmai) ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; Bendrieji intelektiniai P. B. gebėjimai neatitinka jo amžiaus – gauti įverčiai yra labai žemi (atitinka nežymų protinį atsilikimÄ ); P. B. nustatyti individualÅ«s psichologiniai ypatumai: labai žemi intelektiniai gebėjimai (atitinka nežymų protinį atsilikimÄ ), žemas socialinis supratingumas, emociniai sunkumai (neskiria emocijų, nemoka pasakyti, kaip jaučiasi, neigiamu jausmus slopina ir iÅ¡veikia elgesiu), nepasitikėjimas savimi, nesaugumo iÅ¡gyvenimas tarp žmonių;

Å¡eimos projekcijose tėvai vaizduojami negebantys nuraminti, nepalaikantys, nepasiekiami ir baudžiantys, o jų prielankumo sÄ lyga – bÅ«ti paklusniu; P. B., lyginant jį su bendraamžiais, turi sunkumų, apimančių tiek intelektinę, tiek emocinę, tiek socialinę sritis; Papildomai apklausti nukentėjusįjį P. B. nerekomenduojama dėl emocinės jo bÅ«senos bei jam nustatyto psichikos sutrikimo (2 t., 162-169 b. l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G3831/2018(01) nurodyta, kad P. B. apžiÅ«ros metu sužalojimų burnoje, iÅ¡orinių lytinių organų srityje, iÅ¡einamojoje angoje bei jos aplinkoje nėra (2 t., 56 b. l.) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G3832/2018(01) nurodyta, kad P. B. apžiÅ«ros metu sužalojimo žymių burnoje, iÅ¡orinių lytinių organų srityje, iÅ¡einamojoje angoje bei jos aplinkoje nėra (2 t., 60 b. l.). 2018 m. spalio 23 d. slapto sekimo protokole nurodyta, kad atliekant slaptÄ E. K. sekimÄ , užfiksuotas ir įraÅ¡ytas pokalbis, kuriame E. K. prisipažįsta, kad seksualiai iÅ¡naudojo berniukus.

Prie protokolo pridėta įrašo stenograma. (3 t., 61-64 b .l.) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-16/2019 pateikta išvada, jog E. K. pavojingų visuomenei veikų, t. y. 2018 metų vasaros metu ir šiuo metu (ekspertizės atlikimo) diagnozuojamas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; simuliacija, kurie netrukdė/netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

E. K. dėl psichikos sveikatos būklės gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, dalyvauti teismo posėdyje, būti apklausiamas, jam priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (3 t., 40-44 b. l.). 2018-11-02 įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta nukentėjusiųjų gyvenamoji vieta – sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., 40-57 b. l.) bei 2019-09-12 apžiūros metu apžiūrėta E. K. gyvenamoji – namas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., 60-66 b. l.). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, jog B.

Å¡eima dėl socialinių įgÅ«džių stokos iki 2018-06-30 buvo įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ . Su Å¡eima ir toliau dirba seniÅ«nijos socialinis darbuotojas, teikia įvairias socialines paslaugas (2 t., 78 b. l.). Ä®rodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas Mažamečių nukentėjusiųjų parodymų vertinimo ypatumai Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, abiejų mažamečių nukentėjusiųjų parodymai yra ganėtinai nenuoseklÅ«s, aplinkybės pasakojamos padrikai, neaiÅ¡kus prieÅ¡ juos atliktų veiksmų laikas, vieta ir kitos aplinkybės. Tačiau jų parodymai nekelia teismui abejonės dėl to, jog P. ir P. B. atžvilgu buvo atliekami seksualinio pobÅ«džio veiksmai.

Seksualinės prievartos buvimÄ patvirtina mažamečių elgsenos ekspertizės atlikimo metu ypatumai, nurodyti ekspertizės aktuose, pabrėžiant, jog P. B. stipriai jaudinasi, ypatingai kalbėdamas apie bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (seksualinę prievartÄ ), jei kažkÄ pasako, tai iÅ¡sigÄ sta ir bando savo žodžius atsiimti; P. B. su lytiÅ¡kumu susijusios temos iššaukia stiprų nerimÄ , baimę, susigėdimÄ , kalbėjimas apie lytiÅ¡kumÄ yra jam grėsmingas. Taip pat bylos duomenys patvirtina ir aplinkybę, jog mažamečių nukentėjusiųjų tėvai dėjo pastangas paveikti vaikus, kad tiek mokyklos psichologei, tiek teisėsaugos pareigÅ«nams Å¡ie nepasakotų apie prieÅ¡ juos atliktus seksualinio pobÅ«džio veiksmus.

Å ias aplinkybes patvirtina ne tik berniukų elgesys atliekant psichiatrijos, psichologijos ekspertizę, jų nurodomos aplinkybės, jog ,,mama supyks“, ,,mama verks“, o jie patys paklius į vaikų namus, kur labai blogai gyventi, bet pačios J. R. veiksmai perkeliant P. į kitÄ mokyklÄ bei psichologės O. B. parodymai, jog pats P. B. jai minėjo, kad mama liepė nesakyti policijai apie tai, kad prie jų ,,lindo“ E. K.“. Tai, jog tikrÄ sias įvykio aplinkybes buvo bandoma slėpti, patvirtina ir J.

R. (B.) veiksmai iÅ¡ karto po pokalbio su psichologe perkeliant P. B. į kitÄ mokyklÄ , jos bei V. B. nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi parodymai apie P. lankymÄ si E. K. namuose, jo miegojimo palapinėje-pavėsinėje aplinkybes, vienÄ kartÄ nurodant, kad miegojo vienas, vėliau – kad miegojo su vaikais. Taigi, vertinant mažamečių parodymų nenuoseklumÄ , prieÅ¡taringumÄ , įvykių neigimÄ ekspertizės metu, teismas atsižvelgia į jiems darytÄ poveikį bei į abiem berniukams nustatytÄ lengvÄ protinį atsilikimÄ bei jų amžių, dėl ko jie negali prisiminti tikslios įvykių sekos ir platesnio konteksto.

Vertinant nukentėjusiųjų parodymus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nei vienas iÅ¡ berniukų nenurodė, jog E. K. bÅ«tų atlikęs kokius nors seksualinio pobÅ«džio veiksmus prieÅ¡ dar vienÄ jų brolį – A. B., kuris yra panaÅ¡aus amžiaus, t. y. gimęs 2008 metais, o tai leidžia daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog tiek mokyklos psichologei, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusieji nurodė tik tuos faktus, apie kuriuos žinojo ar buvo patyrę. E. K. seksualinio pobÅ«džio veiksmai, atlikti B. gyvenamojoje vietoje Veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte prieÅ¡ P. B.

Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, jog pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės psichologinės ir pedagoginės tarnybos rekomendacijas psichologei O. B. (buvusi pavardė N.) teikiant psichologines paslaugas, pokalbio su ja metu, P. B. nurodė, jog prie jo lindo asmuo vardu E., vadinamas ,,A.“. Ta pačia tema psichologei bendraujant su P. B., ji ir iÅ¡ jo sužinojo, kad asmuo, vardu E. lietė jam iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , tiksliau kiÅ¡o į jÄ pirÅ¡tÄ , dėl ko berniukui skaudėjo. P. B.

Å¡io pokalbio metu nurodė, kad mama liepė niekam nesakyti, kad E. K. prie ko nors lindo, tačiau perklaustas, ar tikrai E. nelietė jo brolių, P. pasakė, kad jis lietė P. ir paveikslėlyje pažymėjo lytinių organų sritį tamsiai mėlynu flomasteriu, nurodydamas, kad matė tai du kartus – lauke E. užkiÅ¡o rankÄ jam už kelnių. Å ios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu tapo žinomos po 2018 m. spalio 18 d. O. B. (tuo metu N.) apklausos. IÅ¡ karto po Å¡ios apklausos (t. y. 2018 m. spalio 19 d.) įtariamuoju buvo apklaustas E. K., kuris pripažino seksualius veiksmus, tačiau teigė juos atlikęs tik prieÅ¡ P. B. ir tik jo, t. y.

E. K. gyvenamojoje vietoje. Vis dėlto E. K. pripažino, jog buvo atvejis, kai jis vasaros laikotarpiu miegojo B. sodyboje esančioje palapinėje-pavėsinėje, kur tuo metu miegojo ir P. bei P. B.. Nukentėjusiųjų motina J. R., teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad vaikai miegojo palapinėje su E. K. ir ji tam neprieštaravo. Vaikų miegojimo palapinėje kartu su E. K. aplinkybę patvirtino ir V. B.. V. B. nurodė, jog būtent po to, kai ryte pamatė palapinėje E. K., o vaikai, jam pasakė, kad kartu miegojo, V.

B. paskambino A. M., tačiau E. K. nuo A. M. pabėgo, palikęs net savo drabužius (vėliau V. B. jam davė savo, kad galėtų pareiti namo). Taigi nustatytos aplinkybės patvirtina, jog 2018 m. vasarÄ , tiksliau nenustatytu metu E. K. nakvojo lauko palapinėje-pavėsinėje. P. B., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nenurodė, kurioje vietoje E. atliko seksualinio pobÅ«džio veiksmus, tačiau jis vis tik patvirtino, kad E. grabaliojasi, įkiÅ¡damas rankÄ per Å¡ortus ir liesdamas lytinį organÄ , įvardindamas jį vieta ,,kur siusioja“ Å¡iÄ vietÄ nuspalvindamas žmogaus paveikslėlio siluete.

Taip pat jis nurodė, kad P. saugojo jį nuo E. palapinėje ir lauke. Atliekant teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę, P. B. jokių konkrečių seksualinių pobūdžio veiksmų nenurodė, tačiau teigė, jog E. yra negeras, nes lenda prie vaikų. Atliekant P. B. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, P., nors ir teigė, kad E. veiksmai buvo ,,tariami“, tačiau čia pat tvirtino, jog jį reikia nubausti, nurodė, kad P. pats sakė, kad E. ranka lindo prie P. užpakalio.

Apie tai, kad E. lietė P., griebdamas jį už užpakalio, P. B. teigė pasakęs girdint mamai. Taigi, aptarti duomenys, teismo įsitikinimu, patvirtina, jog seksualinio pobÅ«džio veiksmai prieÅ¡ P. B. buvo atlikti, o bÅ«tent buvo kiÅ¡amas pirÅ¡tas į P. B. iÅ¡einamÄ jÄ angÄ bei liečiami jo lytiniai organai. Kaip nurodyta teismo psichologijos teismo psichiatrijos specialisto iÅ¡vadoje, dėl nusikalstamų seksualinio pobÅ«džio veikų prieÅ¡ jį atlikimu P. B. nesunkiai sutrikdyta sveikata ir konstatuota diagnozė – kitos reakcijos į stiprų stresÄ (F43.8).

Kaip jau buvo minėta, bylos duomenys patvirtina, jog E. K. P. B. kiÅ¡o pirÅ¡tÄ Ä¯ iÅ¡einamÄ jÄ angÄ ir lietė ranka jo lytinius organus. Dėl pirÅ¡to kiÅ¡imo nukentėjusysis jautė skausmÄ , o tai leidžia daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog pirÅ¡o kiÅ¡imu buvo daroma intervencija į nukentėjusiojo kÅ«nÄ . Tokios intervencijos metu, neabejotinai kaltinamasis siekė patenkinti savo lytinę aistrÄ , o ar jÄ patenkino, ar ne – veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Nors kita dalis kaltinamajam inkriminuotų veiksmų atitiktų BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, tačiau atsižvelgiant į vieningÄ E. K. tyčios turinį tenkinti lytinę aistrÄ su mažamečiu, abu Å¡ie tęstinio pobÅ«džio veiksmai laikini lytinės aistros tenkinimu kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du.

Esant nustatytiems tokio pobÅ«džio veiksmams, nėra pagrindo abejoti, jog Å¡ių veiksmų pasėkoje P. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, kaip tai nurodyta ekspertų iÅ¡vadoje. Nėra pagrindo abejoti ir tuo, jog E. K. žinojo, jog P. B. yra mažametis, kadangi veikos metu jam buvo 9 metai, be to ir jo fizinis iÅ¡sivystymas negalėjo kelti abejonių dėl nukentėjusiojo amžiaus. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog E. K. veiksmai, atlikti prieÅ¡ P. B. teisingai kvalifikuoti pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .

Kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenustatyta, kiek kartų buvo liečiami nukentėjusiojo lytiniai organai ir atlikta intervencija į jo kÅ«nÄ pirÅ¡tu, kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog E. K. ne daugiau kaip vienÄ kartÄ kiÅ¡o savo pirÅ¡tÄ P. B. į iÅ¡einamÄ jÄ anga ir ne daugiau kaip vienÄ kartÄ lietė Å¡io lytinius organus. Veika, numatyta BK 153 straipsnio 1 dalyje prieÅ¡ P. ir P. B. Teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirti bylos duomenys patvirtina, jog B. gyvenamojoje vietoje seksualinio pobÅ«džio veiksmai buvo atliekami ir prieÅ¡ P. B..

Visų pirma, pats P. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, jog E. jį lietė vietoje ,,kur siusioja“, o Å¡iuos jo parodymus patvirtino P. B., ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodydamas, jog matė, kaip E. lietė brolį P., pro Å¡ortus įkiÅ¡damas rankÄ ir paveikslėlyje nuspalvindamas lytinių organų sritį. Nors vėliau, t. y. atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, P. B. nurodė, jog E. veiksmai buvo ,,tariami“, tačiau vis tik teigė, jog jį reikia nubausti.

Nors sakė, kad E. ,,tariamai kabinėjasi“ prie jų (t. y. vaikų), tačiau čia pat teigė, jog tai atliko ne vienÄ , o daugiau kartų. IÅ¡ P. B. pasakojimo psichologei aiÅ¡kiai matyti, jog E. K. prieÅ¡ jį atliko nevienkartinius seksualinio pobÅ«džio veiksmus, tačiau nustatyti, kurie iÅ¡ Å¡ių veiksmų buvo atlikti palapinėje-pavėsinėje galimybių nėra. Ä®vertinus tai, sprendžiama, jog pagrįstai E. K. inkriminuoti veiksmai palapinėje tik tie, kurie patvirtinti kitais bylos duomenimis.

Teigti, jog palapinėje prieÅ¡ P. B. buvo atliekama ir daugiau seksualinio pobÅ«džio veiksmų pagrindo nėra, kadangi dalis P. B. įvardintų E. K. atliktų veiksmų buvo atliekami kaltinamojo gyvenamojoje vietoje (apie Å¡iuos veiksmus bus pasisakyta nuosprendžio dalyje E. K. seksualinio pobÅ«džio veiksmai, atlikti jo gyvenamojoje vietoje prieÅ¡ P. B.). Esant Å¡ioms aplinkybėms, kaltinimas tikslintas ir dalyje dėl P. B. tvirkinimo veiksmų, nurodant, jog E. K. ne daugiau kaip vienÄ kartÄ lietė Å¡io lytinius organus.

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog seksualinio pobÅ«džio veiksmus, o bÅ«tent P. B. lytinių organų lietimÄ B. gyvenamojoje vietoje E. K. atliko matant P. B., todėl sutiktina su kaltinime nurodyta aplinkybe, jog tokiais veiksmais buvo tvirkinamas ir P. B.. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, abiejų vaikų iÅ¡vaizda ir fizinis iÅ¡sivystymas nesuteikė pagrindo E. K. manyti, jog jiems yra daugiau nei 16 metų, o liesdamas mažamečių lytinius organus, E. K., bÅ«damas suaugęs, neabejotinai suprato, kad tokiais veiksmais sukels per ankstyvÄ domėjimÄ si lytinėmis funkcijomis ir sutrikdys vaiko fizinį bei psichologinį vystymÄ si.

Nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti, kurioje konkrečiai vietoje kaltinamasis atliko konkrečius veiksmus, tačiau nenustačius konkrečios vietos, kur bÅ«nant P. B. E. K. kiÅ¡o pirÅ¡tÄ Ä¯ jo iÅ¡einamÄ jÄ angÄ bei P. B. nurodžius, jog lytinių organų srityje jis buvo liečiamas jam bÅ«nant lauke, o P. ir P. B. nurodžius, kad jie miegojo palapinėje su E. K., teismas sprendžia, jog pagrįstai E. K. veiksmai prieÅ¡ P. B. įvardinti V. B. ir J. B. namai, o veiksmai prieÅ¡ P. B. liečiant Å¡io lytinius organus P. B. akivaizdoje – palapinė-pavėsinė.

Nors E. K. teigia, jog palapinėje ne jis lietė vaikų lytinius organus, tačiau jie patys vienas kitÄ masturbavo ir abu santykiavo oraliniu bÅ«du, tačiau jis pats negalėjo nuosekliai paaiÅ¡kinti kokiu bÅ«du jis Å¡iuos berniukų veiksmus matė, kodėl juos stebėjo neužkirsdamas tam kelio, kada ir kokiu bÅ«du juos įspėjo, ar neįspėjo ir kodėl apie tai nepasakė berniukų tėvams. Be to, atliekant P. ir P. B. teismo psichiatrinę, psichologinę ekspertizę, ekspertai davė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusieji negalėjo inicijuoti seksualinio pobÅ«džio veiksmų, kadangi tokių veiksmų atlikimas neatitinka tiriamųjų amžiaus, gebėjimų ir supratimo apie seksualinio pobÅ«džio veiksmų esmę.

E. K. seksualinio pobÅ«džio veiksmai, atlikti jo gyvenamojoje vietoje prieÅ¡ P. B. Kaip jau buvo minėta, apie E. K. seksualinio pobÅ«džio veiksmus prieÅ¡ B. Å¡eimos vaikus tapo žinoma po mokykloje dirbusios psichologės O. B. (tuo metu N.) apklausos 2018 m. spalio 18 d. KitÄ dienÄ , t. y. 2018 m. spalio 19 d. įtariamuoju buvo apklaustas E. K., kuris nurodė, jog atliko seksualinio pobÅ«džio veiksmus su P. B. savo, t. y. E. K. namuose. Nors vėliau teisme E. K. nurodė, jog tokie jo parodymai yra sugalvoti prieÅ¡iÅ¡kai prieÅ¡ jį nusiteikusio A.

M., tačiau akivaizdu tai, jog tik po E. K. apklausos ikiteisminio tyrimo pareigūnai pradėjo aiškintis aplinkybes, susijusias tiek su vaikų miegojimu palapinėje, tiek aplinkybes, susijusias su P. lankymusi E. K. gyvenamoje vietoje. Kaip matyti iš pirminės A. M. apklausos, aplinkybių apie tai, jog B. namo kieme buvusioje palapinėje-pavėsinėje kartu su E. K. būtų miegoję B. vaikai, ar apie tai, jog kuris nors iš B. vaikų būtų lankęsis E. K. gyvenamojoje vietoje, A. M. nenurodė, todėl nėra pagrindo teigti, jog tokias aplinkybes būtų žinoję ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir kokiu nors būdu paveikę E. K. duoti parodymus apie jo veiksmus savo gyvenamoje vietoje.

Nors A. M. teigia įtaręs, jog E. K. gali seksualiai iÅ¡naudoti B. Å¡eimos vaikus, tačiau akivaizdu tai, jog jis jokių konkrečių galimo seksualinio iÅ¡naudojimo aplinkybių nežinojo ir negalėjo žinoti. Aplinkybes, jog kuris nors iÅ¡ B. vaikų be tėvų ar su tėvų žinia bÅ«tų lankęsis E. K. gyvenamojoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu tiek J. B., tiek V. B. neigė, kaip ir tai, jog kas nors iÅ¡ jų vaikų bÅ«tų miegojęs kartu su E. K. palapinėje-pavėsinėje. Taigi, įvertinus tai, jog nei vienas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas iki 2018 m. spalio 19 d. atliktos E. K. apklausos nenurodė jokių duomenų apie galimÄ P. B. lankymÄ si E. K. namuose, nėra pagrindo spręsti, jog E. K. bÅ«tų buvęs daromas koks nors poveikis dėl jo parodymų.

Nepagrįsta ir kaltinamojo keliama versija, jog A. M. sukÅ«rė Å¡itÄ situacijÄ , kadangi norėdavo, kad E. K. jam dirbtų veltui ir negertų pas B.. IÅ¡ A. M. parodymų matyti, jog E. K. nebuvo tas žmogus, kuris geria nuolat, be to, pas B. kartu su E. K. ateidavo ir alkoholį vartodavo A. D., kuriam A. M. jokių priekaiÅ¡tų dėl to nereikÅ¡davo, o pats A. D. jokių pretenzijų A. M. neturėjo (pvz., dėl nesumokėto atlyginimo). Kad A. M. sumoka už jam suteikiamÄ pagalbÄ malkų ruoÅ¡os darbuose patvirtino ir V.

B., nurodęs, jog ir pats anksčiau dirbo pas A. M.. Ä®vertinęs tai, jog nenustatytas joks galimas pareigÅ«nų ar kitų asmenų poveikis E. K. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, teismas Å¡iais parodymais remiasi. Taigi, E. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis skambino J. B. (R.), pasiÅ«lė cigarečių paimti atsiųsti savo vaikÄ , dviračiu atvažiavo P., E. K. pasiÅ«lė jam saldainių už tai, kad tylėtų ir niekam nesakytų to, kas bus toliau. P. E. K. pradėjo glostyti, po to masturbuoti jo lytinį organÄ , masturbavo apie 5-6 minutes, kol ir jo paties varpa sustandėjo, paprašė P., kad Å¡is masturbuotų jo lytinį organÄ .

P. masturbavo, o kol jis tai darė kiÅ¡o kažkurį savo pirÅ¡tÄ Ä¯ iÅ¡angę, du ar tris kartus – negiliai, į tai P. nereagavo (4 t., 146-149 b. l.). Å iuos E. K. parodymus patvirtina duomenys, gauti atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, kurios metu P. teigė, jog pas E. buvo daug kartų, kai buvo pas E. virtuvėje, ,,E. norėjo grabinėti“, bet jis neleido, ,,E. prašė grabinėti sau“ (nurodo žmogaus pieÅ¡inyje lytinį organÄ ) buvo baisu, pas E. namuose buvo vienas kartas.

Tai, jog P. B. žinojo, kur gyvena E. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir P. motina J. R.. V. B. taip pat patvirtino, kad buvo jam žinomas vienas atvejis kuomet P. vienas važiavo pas E. K. (laikraščio parsivežti, tuo metu buvo pavaiÅ¡intas kava). V. B. nurodytÄ aplinkybę patvirtino ir liudytoja G. S., nurodydama, jog buvo toks atvejis, kai berniukas, kuris prieÅ¡ tai buvo su tėvu buvo atvažiavęs pas E. K. ir jį tuo metu pavaiÅ¡ino kava. Å i liudytoja nurodė ir tai, jog tas pats berniukas buvo dar vienÄ kartÄ (kai E. su juo važiavo į parduotuvę).

Minėti duomenys patvirtina P. B. lankymosi E. K. namuose faktÄ , kas vertinant kontekste su P. B. nurodytomis aplinkybėmis atliekant teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizę bei kaltinamojo E. K. parodymais, suteikia pagrindÄ teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog E. K. gyvenamojoje vietoje atlikti jo veiksmai prieÅ¡ P. B. nustatyti teisingai. Kaip nurodyta teismo psichologijos teismo psichiatrijos specialisto iÅ¡vadoje, dėl nusikalstamų seksualinio pobÅ«džio veikų prieÅ¡ jį atlikimu P. B. nesunkiai sutrikdyta sveikata – kitos reakcijos į stiprų stresÄ (F43.8).

Taigi aptartais duomenimis nustatyta, jog E. K. tenkino savo lytinę aistrÄ su mažamečiu P. B. kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du, toks sÄ lytis prilygo lytiniams santykiams, kadangi buvo liepta nukentėjusiajam dirginti kaltinamojo lytinius organus, Å¡iam tai atliekant E. K. keletÄ kartų kiÅ¡o pirÅ¡tÄ nukentėjusiajam į iÅ¡angę. Nors E. K. teigia, jog P. nesakė, kad jam dėl to skaudėtų, tačiau Å¡i aplinkybė kvalifikuojant E. K. veikÄ reikÅ¡mės neturi, kadangi nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis jautė skausmÄ , ar ne – Å¡iuo atveju buvo atlikta intervencija į nukentėjusiojo kÅ«nÄ .

Taip pat nustatyta, jog, prieÅ¡ atlikdamas Å¡iuos veiksmus, E. K. dirgino P. B. lytinius organus ir tik po to, kai sustandėjo ir E. K. varpa, liepė P. jÄ dirginti, kas rodo, jog mažamečio lytinių organų dirginimas buvo atliktas tikslu patenkinti savo lytinę aistrÄ . Esant nustatytiems tokio pobÅ«džio veiksmams, nėra pagrindo abejoti, jog Å¡ių veiksmų pasėkoje P. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir kad sveikata sutrikdyta mažamečiam asmeniui. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog E. K. veiksmai, atlikti prieÅ¡ P. B. teisingai kvalifikuoti pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .

Tačiau, nesant kitų duomenų, kaip tik kaltinamojo parodymai, jog jis į P. B. iÅ¡einamÄ jÄ angÄ kiÅ¡o pirÅ¡tÄ du ar tris kartus ir vertinant abejones, kurių negalima paÅ¡alinti, kaltinamojo naudai, kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog minėtÄ veiksmÄ E. K. atliko ne daugiau kaip du kartus. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog visais trimis atvejais E. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad seksualinio pobÅ«džio veiksmus atlieka prieÅ¡ mažamečius P. ir P. B.. Tai jog abu vaikai mažamečiai E. K.

žinojo, kadangi nusikaltimų metu jiems buvo atitinkamai 9 (P.) ir 12 (P.) metų, o iÅ¡ iÅ¡vaizdos ir iÅ¡sivystymo jie atrodė dar jaunesni. Kadangi nukentėjusieji dėl savo amžiaus, konstatuoto protinio atsilikimo, dėl ko jie sunkiai orientuojasi laike (psichiatrinių, psichologinių ekspertizių iÅ¡vadose konstatuoti sutrikimai) negalėjo nurodyti nei įvykio sekos, nei kiek tikslesnio įvykio laiko, teigdami tik tiek, kad E. lankydavosi vasarÄ , kai nereikėjo eiti į mokyklÄ , teismas, vertindamas jų parodymus, remiasi ir kitais bylos duomenimis.

Tai, jog E. K. B. sodyboje lankydavosi vasaros metu nurodė tiek pats E. K., tiek A. D. bei V. B. ir J. R.. E. K. lankymÄ si ir nakvojimÄ vasaros metu B. sodyboje patvirtino A. M. bei, nors ir netiesiogiai, G. S., nurodydama, kad keletÄ kartų E. K. negrįžo nakvoti į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tai, jog E. K. anksčiau B. sodyboje nesilankydavo patvirtino psichologės O. B. (N.) parodymai, kur ji teigė, kad ir anksčiau bendraudavo su B. vaikais, tačiau apie jokį ,,E.“ ar ,,A.“ jie neminėjo. Remiantis J.

B. (R.) parodymais, jog paskutinį kartÄ E. K. lankėsi jų namuose kelios savaitės iki mokslo metų pradžios, teismas spendžia, jog E. K. seksualinio pobÅ«džio veiksmų atlikimo laikas pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu nustatytas 2018 m. gegužės 31 d. – 2018 m. rugpjūčio 22 d. laikotarpis. Sprendžiant E. K. kaltės klausimÄ teismas nesiremia 2018 m. spalio 23 d. slapto sekimo metu gautais duomenimis, kadangi tokio procesinio veiksmo metu gauti duomenys prilygto kaltinamojo parodymų davimui prieÅ¡ save, nes pastarajam kalbant su pareigÅ«nu apie reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ save arba neatsakinėti į tam tikrus klausimus.

Bausmė ir jos skyrimo motyvai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta nuo 3 iki 13 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 153 straipsnio 1 dalį – numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, areÅ¡tas, laisvės atėmimas iki penkerių metų, o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytÄ veika numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. Nusikaltimas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl nėra pagrindo svarstyti BK 75 straipsnio taikymo, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo galimybių.

Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas nusikaltimų padarymo metu buvo išnykęs, duomenų apie administracines nuobaudas – nėra, E. K. dirbo nelegaliai. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkina tai, jog veikas, įvykdytas B. sodyboje jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio E. K. esant B. sodyboje patvirtintas V. B., J. B. (R.), A. D. parodymais taip pat nukentėjusiųjų P. ir P. B. parodymais – visi asmenys patvirtino, jog E. K.

į B. sodybÄ po darbo ateidavo tikslu vartoti alkoholį, visuomet ten bÅ«davo apsvaigęs, be to abu kartus palapinėje nakvojo taip pat bÅ«damas apsvaigęs. IÅ¡vadÄ , jog apsvaigimas turėjo įtakos jo veiksmas, teismas daro įvertinęs A. D. parodymus, kuriuose jis nurodė apie keistÄ (kvailÄ ) A. K. elgesį, esant jam apsvaigus. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ bei į jo atliktus veiksmus.

Nustatyta, jog nors į P. ir P. B. kÅ«nus buvo atlikta intervencija, tačiau ji fizinio kÅ«no sužalojimo nesukėlė (nubrozdinimų, paraudimų ar kitų požymių nekonstatuota), tačiau dėl Å¡ių veiksmų sutrikdyta vaikų sveikata, vertinama prieÅ¡ kiekvienÄ iÅ¡ mažamečių atliktų veiksmų intensyvus ir jų skaičius (P. du kartus buvo atlikta intervencija į jo kÅ«nÄ , liečiami jo lytiniai organai bei jis buvo priverstas liesti E. K. lytinį organÄ , P. intervencija į jo kÅ«nÄ ir lytinių organų lietimas buvo atliktas vienÄ kartÄ ).

Taip pat atsižvelgiama ir į tai, jog E. K. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; simuliacija, tačiau tai netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog E. K. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį skirtinos bausmės mažesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, mažinant link numatyto bausmės minimumo.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ taip pat skirtina laisvės atėmimo bausmė artima vidurkiui, mažinant link sankcijoje numatyto bausmės minimumo. Pagal BK 153 straipsnio 1 dalį E. K. skirtina areÅ¡to bausmė, kadangi Å¡velniausia sankcijoje numatyta, t. y. laisvės apribojimo bausmė, teismo įsitikinimu bÅ«tų nepakankama sulaikyti jį nuo veikų darymo. Ä®vertinus, kad veika, numatyta BK 153 straipsnio 1 dalyje padaryta dviejų mažamečių atžvilgiu, nustatytinas didesnis nei Å¡ios bausmės vidurkis areÅ¡to terminas.

Kadangi veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, o veika, numatyta BK 153 straipsnio 1 dalyje labai skiriasi pagal savo pavojingumÄ , bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalių ir 5 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas taisykles, o subendrintos bausmės bendrintinos tarpusavyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis. Ä®vertinus tai, jog E. K. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, iki jos pradėjimo vykdyti kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstinas, kadangi tik griežčiausia kardomÄ jÄ priemone bus galima pasiekti netrukdomÄ nuosprendžio įvykdymÄ .

Civilinis ieÅ¡kinys Byloje pareikÅ¡tas mažamečių nukentėjusiųjų P. B. ir P. B. įgaliotojo atstovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieÅ¡kinys. Nurodoma, jog dėl įtariamojo veiksmų abu nukentėjusieji patyrė stresÄ , baimę, skausmÄ , emocinę depresijÄ , dvasinį sukrėtimÄ , nerimÄ . Å ie iÅ¡gyvenimai rodo, kad jie patyrė pažeminimÄ ir psichologinį stresÄ , jiems nustatyti sveikatos sutrikimai susiję su patirta seksualine prievarta. PraÅ¡oma priteisti po 2000 eurų iÅ¡ kaltinamojo E. K., kadangi žala padaryta jo nusikalstamais veiksmais. (5 t., 13-15 b. l.) Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobÅ«džio vertybes.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžiai turi atitikti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vienas iÅ¡ CK 6.250 str. 2 d. nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis, tačiau teisminėje praktikoje jau įtvirtinta nuostata, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atvejais, Å¡ios nuostatos turi bÅ«ti laikomasi ir seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo bylose.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, jog neturtinė žala buvo padaryta tyčine nusikalstama veika, veika padaryta nukentėjusiesiems esant tokio amžiaus, kuomet formuojasi asmenybė, supratimas apie žmonių tarpusavio bei lytinius santykius. Priteisiant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, jog teismo specialistų išvadoje nustatyta, jog dėl nagrinėjamo byloje įvykio abiem nukentėjusiesiems buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau jų jų kinas nesužalotas.

Nustatant neturtinės žalos dydį vertinami nukentėjusiųjų patirti, neabejotinai neigiami iÅ¡gyvenimai – mažametis P. B., buvo priverstas matyti ir liesti kaltininko lytinius organus, buvo liečiami jo paties lytiniai organai bei daroma intervencija pirÅ¡tu į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , kas neabejotinai sukelia neigiamus iÅ¡gyvenimus. P. B. taip pat patyrė intervencijÄ Ä¯ iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , kas sukėlė jam fizinį skausmÄ ir neabejotinai neigiamus iÅ¡gyvenimus, jo lytiniai organai taip pat buvo liečiami.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį – nedirba, nekilnojamojo turto neturi. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡ kaltinimo E. K. paÅ¡alinta dalis jam inkriminuotų veikų, t. y. intervencijų į mažamečių kÅ«nus ir P. B. lytinių organų lietimo skaičių kiekis, pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys mažintinas, P. ir P. B. priteisiant po 1800 eurų neturtinei žalai atlyginti. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas E. K. piniginėms lėšoms, esančioms Kauno tardymo izoliatoriaus depozitinėje sÄ skaitoje Nr. LT09 7044 0600 0412 1272 E. K. vardu, pratęstinas iki nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio įvykdymo.

Remiantis, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 301 – 303 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. (dvi veikos), 138 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) bei 153 straipsnį ir nuteisti: Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl veikos prieÅ¡ P. B.) – 5 (penkeriems) metams laisvės atėmimo; Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ (dėl P. B. sveikatos sutrikdymo) – 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo;

Pagal BK 153 straipsnio 1 dalį – 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡tu; Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl veikos prieÅ¡ P. B.) – 5 (penkeriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams laisvės atėmimo; Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ (dėl P. B. sveikatos sutrikdymo) – 1 metams laisvės atėmimo; Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ paskirtas bausmes (dėl P. B. seksualinio prievartavimo ir jo kÅ«no sužalojimo) bei pagal BK 153 straipsnio 1 dalį paskirtÄ bausmę subendrinti taikant bausmių apėmimÄ (BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 puntÄ bei 5 dalies 2 punktÄ (bendrinant su bausme, paskirta pagal BK 153 straipsnio 1 dalį) ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 5 (penkerius) metus laisvės atėmimo;

Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ paskirtas bausmes (dėl P. B. seksualinio prievartavimo ir jo kÅ«no sužalojimo) subendrinti taikant bausmių apėmimÄ (BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 punktÄ ) ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 5 (penkerius) metus ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo. Å ias subendrintas bausmes tarpusavyje subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 6 (Å¡eÅ¡erius) metus laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti E. K. pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ ir suėmimo laikÄ Ä¯skaičiuoti į bausmės laikÄ . Taip pat į bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2020 metų vasario 6 d. Priteisti iÅ¡ E. K. nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui mažamečių nukentėjusiųjų P. B. ir P. B. naudai kiekvienam po 1700 (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus) eurų Å¡ių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant nukentėjusiųjų įgaliotÄ jį atstovÄ â€“ (duomenys neskelbtini).

Dvi kompaktines plokÅ¡teles su mažamečių P. ir P. B. apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ Ä¯raÅ¡ais – palikti prie bylos, vienÄ kompaktinę plokÅ¡telę su įraÅ¡u gautu taikant procesines prievartos priemones, numatytas BK 160 straipsnyje – grÄ Å¾inti jo lydimuosius dokumentus pasiraÅ¡iusiai institucijai. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęsti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ E. K. piniginėms lėšoms, esančioms Kauno tardymo izoliatoriaus depozitinėje sÄ skaitoje Nr. LT09 7044 0600 0412 1272 E. K. vardu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Nuteistajam Å¡is terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos. Teisėja Daiva Jankauskienė