a4290456-822c-4d75-a2bd-7459cbe42e5a · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1745-555/2019 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01932-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.2; 2.4.1.4; 2.4.2.2; 2.4.2.3; 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.1.7.1.3; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Å imonio ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės O.

M. ir ieÅ¡kovų J. K. ir V. K. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-946-835/2019 pagal ieÅ¡kovų J. K. ir V. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei O. M. dėl rekonstruoto Å«kinio pastato pripažinimo teisėtai pastatytu, dėl Å«kinio pastato pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, žalos atlyginimo, dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, leidimo suderinti žemės sklypo geodezinius matavimo planus be atsakovės sutikimo bei atsakovės O.

M. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams J. K. ir V. K. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, notarinio sutikimo pripažinimo negaliojančiu, įraÅ¡o, esančio projekte, dalyje dėl Å«kio pastato pripažinimo negaliojančiu, savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo, tretieji asmenys, nereiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Alytaus miesto savivaldybės administracija, Alytaus miesto 3-iasis notaro biuras, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė I. IeÅ¡kovai J. K. ir V. K. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami: 1.1. pripažinti Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybÄ teisėta ir atitinkančia galiojančius įstatymus; 1.2. pripažinti Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine sutuoktinių J. K. ir V. K. nuosavybe, o 13 kv. m. Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 11 kv. m. viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės O.

M. nuosavybe; 1.3. priteisti iÅ¡ atsakovės O. M. dėl jai tekusios didesnės turto dalies 135,00 Eur patirtos žalos, nugriovus Å«kinius pastatus; 1.4. nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal turimÄ bendrÄ jÄ dalinę ½ dalies nuosavybę, sutinkamai su 2019 m. sausio 15 d. pakoreguotu žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu, kurį paruošė UAB „Geodėja“, nustatant, kad ieÅ¡kovams atitektų žemės sklypas, pažymėtas raide „B“, žemės ribų taÅ¡kai 5, 6, 7, 8, 9, 10, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20, o atsakovei - žemės sklypas, pažymėtas raide „A“, žemės sklypo ribų taÅ¡kai 5, 4, 3, 2, 1, 14, 13, 12, 11, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20; 1.5. leisti suderinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), geodezinių matavimų planus su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Alytaus skyriumi, sutinkamai su 2017 m. kovo 1 d.

žemės sklypo planu ir patikslintu dėl vidinės ribos 2019 m. sausio 15 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu be atsakovės O. M. parašo; 1.6. priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; 1.7. su patikslintu priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad ieÅ¡kovams ir atsakovei priklausė po ½ dalį 1967 m. statybos 23,00 m2 Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 13,00 m2 Å«kinis pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) bei 11,00 m2 viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). IeÅ¡kovo tėvams įsigijus minėtus pastatus bei dalį gyvenamojo namo, iÅ¡sipirkus žemės sklypÄ , buvo suformuota žemės sklypo naudojimosi tvarka. Ä® ieÅ¡kovams tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį „B“ pateko Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o į atsakovės naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį „A“ pateko Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei viralinė.

Nors pastatai buvo dviejų savininkų nuosavybė, istoriÅ¡kai kiekvienas žemės savininkas naudojosi tuo pastatu, kuris buvo savininkui priskirtoje žemės dalyje. IeÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės motinos gavus sutikimÄ rekonstruoti Å«kinį pastatÄ , analogiÅ¡kai 2008 m. spalio 9 d. sutikimÄ rekonstruoti Å«kinį pastatÄ bei viralinę gavo ir atsakovė. Tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovė savo naudojamoje žemėje nugriovė tiek vieniems, tiek kitiems priklausančius statinius. Tik ieÅ¡kovai pastatė naujÄ Å«kinį pastatÄ , o atsakovė naujų statinių nestatė.

Kadangi statinių nėra, ieškovai vertino, kad ir nuosavybės į tuos statinius neliko. Šiuo metu yra pastatytas naujas ūkinis pastatas, prie kurio statybos atsakovė neprisidėjo, taip pat nėra jungtinės veiklos sutarties, todėl galimas nuosavybės teisės klausimo sprendimas nustatant, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių J. K. ir V. K. nuosavybė, o ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės nuosavybė.

Atsižvelgiant į pateiktus skaičiavimus ieÅ¡kovų nugriauto pastato atkuriamoji vertė, lyginant su atsakovės nugriautų pastatų verte, yra mažesnė 425,00 Eur, o rinkos vertė mažesnė 271,00 Eur. Atsakovė kaip kompensacijÄ ieÅ¡kovams turėtų sumokėti 135,50 Eur. IeÅ¡kovai, gavę bendrasavininkės sutikimÄ , nugriovė jų naudojamoje žemėje esantį Å«kinį pastatÄ ir vietoje jo, suderinę projektÄ su atitinkamomis institucijomis, pastatė naujÄ Å«kinį pastatÄ su pavėsine.

IeÅ¡kovai turėjo sutikimÄ statyti Å«kinį pastatÄ , kuris buvo pateiktas architektei, projektavusiai Å«kinį pastatÄ ir gyvenamojo namo priestatÄ . Atsakovė 2016 metų gegužės mėn. dėl Å¡io Å«kinio pastato bei pavėsinės statybos padavė skundÄ Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriui, kuris konstatavo, kad jokių pažeidimų nenustatyta; nuo minėto pastato ir pavėsinės statybos praėję daugiau nei 10 m. Be to, ieÅ¡kinį dėl statybos pripažinimo nelegalia gali teikti tik tam įgaliotos valstybinės institucijos.

Tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovė turi po ½ gyvenamo namo dalį. Kadangi pastato konstrukcijos yra bendros, žemės sklypo dalis po namu turėtų bÅ«ti bendra ir taip pat padalinta po ½ dalį. Pagal paskaičiavimÄ ir įvertinus, kad atsakovė antrame aukÅ¡te turi daugiau ploto, kuris yra ant ieÅ¡kovų nupirktos žemės, padarius užskaitÄ , gaunasi 3,00 m2 skirtumas O. M. naudai. IeÅ¡kovė teigė, kad atsižvelgus į žemės sklypo apstatymÄ , jo sutvarkymo laipsnį bei galėjimÄ tiek ieÅ¡kovams, tiek atsakovei pilnai ir netrukdomai naudotis Å¡alims tenkančiu žemės plotu, yra pagrindas patvirtinti UAB „Geodėja“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ .

3. Atsakovė O. M. kreipėsi į teismÄ su patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: 3.1. skirti jai naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0.0865 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – 440 kv. m., iÅ¡ kurios – 383 kv. m. skirti naudotis namų valdos žemės sklypo dalimi, kuri S. K. firmos „K.“ 2018 m. kovo 8 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane M1:500, pažymėta indeksu „B“, koordinačių sistemoje žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kai pažymėti Nr. 1-2-3-4-5-15-16-17-18-20-21-22-23-24-25-26-10-11-12-13-14 ir ½ dalimi iÅ¡ 114 kv. m. po gyvenamuoju namu, bendrai su V.

K. ir J. K., kuri S. K. firmos „K.“ 2018 m. kovo 8 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane M1:500 pažymėta indeksu „C“; 3.2. ieškovams V. K. ir J. K. skirti naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0.0865, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – 425 kv. m., iš kurio 368 kv. m. skirti naudotis namų valdos žemės sklypo dalimi, kuri S. K. firmos „K.“ 2018 m. kovo 8 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane M1:500 pažymėta indeksu ,,A“, koordinačių sistemoje žemės sklypo posūkio taškai pažymėti Nr. 5-6-7-8-9-10-26-25-24-23-22-21-20-19-17-16-15 ir ½ žemės sklypo dalimi iš 114 kv. m. po gyvenamuoju namu, bendrai su O.

M., kuri naudosis S. K. firmos „K.“ 2018 m. kovo 8 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu „C“; 3.3. pripažinti negaliojančiu 2002 m. vasario 5 d. notariÅ¡kai patvirtintÄ sutikimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp J. R. ir J. K., patvirtintÄ 2002 m. vasario 5 d. Alytaus miesto 3-iojo notaro biuro notarės E. J., kurio turinys „AÅ¡, J. R., sutinku, kad bendraturtis J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) statytų priestatÄ prie jam priklausančios gyvenamojo namo dalies ir atliktų rekonstrukcijÄ jam priklausančios gyvenamo namo dalies ir Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini)”; 3.4. pripažinti negaliojančiu J.

M. individualios projektavimo įmonės parengtame projekte – Priestato prie gyvenamojo namo projekto korektÅ«ra ir Å«kinio pastato praplėtimas, esančio (duomenys neskelbtini), įraÅ¡Ä â€žSusipažinau ir sutinku J. R. 2002 m. balandžio 3 d.“, dalyje dėl Å«kinio pastato; 3.5. pripažinti negaliojančiu leidimÄ vykdyti statybos darbus Nr. 2002-04R, dalyje dėl „dalies Å«kinio pastato rekonstrukcijos”, statinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2002 m. balandžio 12 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos, miesto departamento architektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus; 3.6.

įpareigoti ieÅ¡kovus per vienÄ mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iÅ¡ardyti ir nugriauti ½ dalį naujai pastatyto statinio, savo jėgomis ir lėšomis bei sutvarkyti statybvietę; 3.7. įpareigoti ieÅ¡kovus atstatyti savo lėšomis ir jėgomis ½ dalį nugriauto jai priklausančio Å«kinio pastato 2I1p į pirmykÅ¡tę padėtį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys iki nugriovimo – užstatymo plotas 23.37 kv. m., tÅ«ris 58 kv. m., ilgis 5.70 m., plotis 4.10 m., 2.50 m aukščio, namų valdos techninės apskaitos byloje, pastatų iÅ¡dėstymo plane fiksuotoje pastato pažymėto indeksu 2JIp vietoje, esančio (duomenys neskelbtini); 3.8. pripažinti jai teisę valdyti, naudotis ir disponuoti žemės sklypo 383 kv. m. dalimi, atitinkamai plane pažymėta indeksu „B“ be ieÅ¡kovų sutikimo; 3.9. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal teismui pateiktus iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus; 3.10.

įpareigoti ieÅ¡kovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti (nusikelti) laikinÄ jį statinį – pavėsinę, keliamiems reikalavimams netaikyti ieÅ¡kinio senaties, kadangi prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės yra arba tęstinio pobÅ«džio, arba sužinota apie jų buvimÄ bylos nagrinėjimo metu; 3.11. atsakovė su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

4. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovai vieni iÅ¡ žemės sklypo bendraturčių piktnaudžiauja savo subjektinėmis bendraturčių teisėmis, neteisėtai, nepagrįstai bei nemotyvuotai nesutinka nusistatyti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , pagal turimas (nupirktas iÅ¡ valstybės) nuosavybėje žemės sklypo dalis, savavaliÅ¡kai, neturint atsakovės sutikimo ar leidimo, sunaikino jos turtÄ , nugriovė jai priklausančiÄ Â½ dalį Å«kinio pastato 2Ip, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo vietoje neteisėtai, neturint bendraturčio sutikimo, nuo pamatų pastatė visiÅ¡kai naujÄ statinį, nesilaikydami suderinto projekto reikalavimų.

Ginčo žemės sklypas yra bendroji dalinė ieÅ¡kovų ir atsakovės nuosavybė, naudojimosi tvarka žemės sklypu tarp bendraturčių nenustatyta. Atsakovei priklauso 440/865 žemės sklypo, ieÅ¡kovams priklauso 425/865 žemės sklypo. Kadangi ieÅ¡kovai su atsakove naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, kurios yra per du gyvenamojo namo aukÅ¡tus ir nesutampa su gyvenamojo namo vidine linija pažymėta S. K. firmos „K.“ 2017 m. rugsėjo 18 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane, tikslinga žemės sklypo plotÄ 114 m2, esantį po gyvenamuoju namu, palikti naudotis bendrai su V. ir J.

K. po ½ dalį. Atsakovei nuosavybės teise priklausančiÄ 3,5 m2 žemės sklypo dalį tikslinga iÅ¡kelti ir pamatuoti namų valdos žemės sklype kitoje vietoje, atsižvelgiant į žemės paskirtį, pagal teikiamÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ . Tuomet Å¡alys naudosis turimomis nuosavybėje žemės sklypo dalimis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovė prašė ieÅ¡kovų iÅ¡sikraustyti iÅ¡ jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios ½ dalies Å«kinio pastato, taip pat prašė, kad ieÅ¡kovai atsakovei priklausančiÄ Å«kinio pastato ½ dalį atstatytų į pirmykÅ¡tę padėtį, kad atsakovė galėtų naudotis patalpa.

Ūkinį pastatÄ ieÅ¡kovai nugriovė ir pastatė naujÄ pastatÄ , neturėdami bendraturčio sutikimo, o padidintos jiems priklausančios turto dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto. 2018 m. kovo 8 d. parengtas žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo planas nepažeidžia turimų nuosavybėje dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje bei nusistovėjusios ankstesnės naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Kadangi atsakovei priklausanti 3,5 m2 žemės sklypo dalis, esanti po namu, iÅ¡keliama į namų valdos žemę ir pažymėta toje vietoje, kur Å¡iuo metu yra ieÅ¡kovų laikinasis statinys, tikslinga šį laikinÄ statinį nukelti (nugriauti) į kitÄ vietÄ , nes laikinasis statinys pastatytas ant nubrėžtos vidinės žemės sklypo ribos be atsakovės sutikimo, nesilaikant reikalingo atstumo.

IeÅ¡kovams griauti Å«kinį pastatÄ t. y. atsakovei priklausančiÄ Å¡io statinio ½ dalį, sutikimo nėra davusi nei atsakovės motina, nei ji pati. SavavaliÅ¡kai nugriaudami atsakovei priklausančiÄ Â½ dalį Å«kinio pastato, ieÅ¡kovai sunaikino atsakovės nuosavybę. Leidimas vykdyti statybos darbus yra iÅ¡duotas neteisėtai. Notaras pateikė teismui iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ notaro atliekamų veiksmų registro, iÅ¡ kurio matosi, jog registrų knygoje įraÅ¡yto J. R. sutikimo turinys atitinka duoto sutikimo turiniui, kuriame nekalbama apie sutikimÄ rekonstruoti Å«kinį pastatÄ .

Projektuotoja, atlikdama ieÅ¡kovų užsakymÄ pagal pateiktus dokumentus, atliko Å«kinio pastato praplėtimo projektÄ pažymėdama, kad Å«kinis pastatas priklauso vienam J. K., nors registro duomenyse Å¡io Å«kinio pastato ½ dalis tuo metu buvo atsakovės motinos J. R. nuosavybė. Projekte nurodyti duomenys yra neteisingi ir neteisėti. Ginčijamas sutikimas buvo slepiamas iki Å¡ios civilinės bylos užvedimo, todėl ieÅ¡kinio senaties praÅ¡o netaikyti. IeÅ¡kovai pasistatė daug didesnį naujÄ statinį su garažu, kurio parametrai – plotas ir aukÅ¡tis yra stipriai padidinti ir atsakovės naudojamoje žemės sklypo dalyje daro pavėsį, gadina žemės struktÅ«rÄ , auga samana.

Griaudami statinį 2JIp, ieÅ¡kovai pažeidė ir jos sklype esančio statinio konstrukcijÄ bei pamatus. Pastatai buvo sujungti bendru stogu ir pamatais, nugriovus statinį 2JIp, pradėjo griÅ«ti ir atsakovės naudojamoje žemės sklypo dalyje, esantis statinys. Stogas pasviro į gretimo sklypo pusę, ten esantį statinį, o sienos suskilo į dalis. Buvo reikalinga nugriauti šį statinį, nes tapo pavojinga juo naudotis, kėlė grėsmę greta esančiam kaimynų statiniui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5.

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: pripažino Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybÄ teisėta ir atitinkančia galiojančius įstatymus; nustatė naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ , pagal turimÄ bendrÄ jÄ dalinę ½ dalies nuosavybę, sutinkamai su 2019 m. sausio 15 d. pakoreguotu Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu, kurį paruošė UAB „Geodėja“, nustatant, kad ieÅ¡kovams atitektų žemės sklypas pažymėtas raide „B“, žemės ribų taÅ¡kai 5, 6, 7, 8, 9, 10, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20, o atsakovei žemės sklypas pažymėtas raide „A“, žemės sklypo ribų taÅ¡kai 5, 4, 3, 2, 1, 14, 13, 12, 11, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20; leido ieÅ¡kovams suderinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), geodezinių matavimų planus su Nacionaline žemės tarnyba be atsakovės O.

M. sutikimo; kitoje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; priteisė ieÅ¡kovų naudai iÅ¡ atsakovės 620,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; valstybės naudai iÅ¡ atsakovės priteisė 200,00 Eur žyminį mokestį ir 130,58 Eur iÅ¡laidas už procesinių dokumentų įteikimÄ valstybei.

6. Dėl ieÅ¡kovų patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo Nr. 1 ir dėl atsakovės patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų Nr. 3, 5, 6, 7, 4. Teismas nurodė, jog ginčo tarp Å¡alių dėl ieÅ¡kovų atliktos gyvenamojo namo rekonstrukcijos nėra. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo tėvai naudojosi jų žemės sklype esančiu Å«kio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės tėvai naudojosi jų žemės sklype esančiais Å«kio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po tėvų mirties tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovė pasilikę gyventi tėvų namuose, pastatų naudojimosi tvarkos nekeitė. Teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus, laikė, kad Å«kio pastatų naudojimosi tvarka buvo nusistovėjusi nuo 1974 m., Å¡alys paveldėję nekilnojamÄ jį turtÄ , niekam jokių pretenzijų neturėjo, juos tenkino per ilgus metus nusistovėjusi naudojimosi tvarka.

7. Teismas sutiko su ieÅ¡kovų teiginiu, kad sprendžiant šį ginÄÄ , turi bÅ«ti taikomos teisės normos, galiojusios Å«kinio pastato statybos metu, tačiau ieÅ¡kovų nurodyto STR 1.07.01:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ anksčiausia galiojusi redakcija nuo 2002 m. balandžio 27 d. iki 2010 m. spalio 1 d., STR 1.01.07:2010 galiojo 2010 m., tuo tarpu statybos leidimas iÅ¡duotas 2002 m. balandžio 12 d., vadovaujantis tai dienai galiojusių teisės aktų reikalavimais. Rekonstrukcijos darbams reikalingų dokumentų rengimo dienÄ galiojo STR 1.07.03:1999 „Mažųjų statinių projektų rengimo bei derinimo tvarkos ypatumai ir Å¡ių statinių statybos įteisinimo tvarka“ bei STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davimo tvarka“.

IÅ¡ STR 1.07.03:1999, kurį neužilgo pakeitė STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, matyti, kad tuo metu statiniai nebuvo skirstomi į grupes. Tuo tarpu STR 1.07.01:1997 nurodyta, jog pagalbiniai statiniai (darbai), kuriuos statyti (atlikti) arba nugriauti nereikia leidimų, ir reikalavimai, kurių reikia laikytis juos statant arba griaunant, yra nurodyti Å¡io reglamento A priede (1.3 papunktis). A priedo „Pagalbinių statinių (darbų), kuriuos statyti (atlikti) nereikia leidimo, sÄ raÅ¡as“ 3.3 papunktyje reglamentuota, kad nei leidimo, nei projekto nereikia gyvenamojo namo priklausiniams, iÅ¡skyrus Å«kio pastatus ir garažus, miestų ir gyvenviečių sodybose.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo Å«kio pastatui rekonstruoti buvo reikalingas ir statybos leidimas, ir projektas. To paties STR 4.5.2. papunktyje įtvirtinta, kad norint gauti statybos leidimÄ privalu pateikti notariÅ¡kai patvirtintÄ bendrasavininkių sutikimÄ , jei statinys (valda) priklauso dviem ar daugiau savininkų.

8. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai turėjo bendraturtės J. R. notariÅ¡kai patvirtintÄ sutikimÄ viso Å«kio pastato rekonstrukcijai. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog J. R. nesuprato, ant ko pasiraÅ¡o ir su kuo sutinka, nes buvo garbaus amžiaus, ligota, prastai matė, paraÅ¡as iÅ¡gautas apgaulės bÅ«du, kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai rekonstrukcijos darbus atliko nepažeisdami galiojančių įstatymų nei leidimo iÅ¡davimo, nei statybos metu.

9. Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, konstatuojančių užfiksuotus savavaliÅ¡kos statybos faktus, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog statyba buvo vykdoma laikantis statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad neįrodžius 2002 m. J. R. sutikimo, statybos leidimo negaliojimo, neįrodytas yra ir ginčo Å«kio pastato statybos neteisėtumas, dėl to nėra pagrindo vertinti ginčo Å«kio pastato statybos kaip savavaliÅ¡kos ir taikyti tokios statybos pasekmes – statinio nugriovimÄ .

Ä®vertinus tai, teismas netenkino atsakovės reikalavimų pripažinti negaliojančiu 2002 m. vasario 5 d. notariÅ¡kai patvirtintÄ sutikimÄ , sudarytÄ tarp J. R. ir J. K.; pripažinti negaliojančiu, leidimÄ vykdyti statybos darbus Nr. 2002-04R dalyje dėl „dalies Å«kinio pastato rekonstrukcijos“; pripažinti negaliojančiu J. M. individualios projektavimo įmonės parengtame projekte – Priestato prie gyvenamojo namo proj. korektÅ«ra ir Å«kinio pastato praplėtimas, esančio (duomenys neskelbtini), įraÅ¡Ä â€žSusipažinau ir sutinku J.

R. 2002 m. balandžio 3 d.“, dalyje dėl Å«kinio pastato. Ä®vertinęs tai, teismas taip pat netenkino ieÅ¡kovės iÅ¡vestinių reikalavimų: įpareigoti ieÅ¡kovus per vienÄ mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡ardyti ir nugriauti ½ dalį naujai pastatyto statinio, savo jėgomis ir lėšomis sutvarkyti statybvietę bei įpareigoti ieÅ¡kovus atstatyti savo lėšomis ir jėgomis ½ nugriauto atsakovei priklausančio Å«kinio pastato 2I1p į pirmykÅ¡tę padėtį.

10. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovai investavę daug piniginių lėšų savo gerbūvio sutvarkymui – ūkinio pastato statybai, todėl akivaizdu, jog ½ dalies statinio nugriovimas dėl bendrų, vientisų konstrukcijų yra neįmanomas nepadarius žymiai didesnės žalos visam pastatui, dėl ko reikėtų atlikti gerokai didesnės pastato dalies griovimo darbus. Be to, teismas vertino, kad reikalavimas atstatyti 1967 metų statybos statinį į pirmykštę padėtį yra neįmanomas, dėl ko atsakovės reikalavimai neatitinka adekvatumo, socialinės taikos ir proporcingumo bei naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo), efektyvumo kriterijų.

Teismas, konstatavęs, jog ginčo Å«kinio pastato rekonstrukcijos darbai atlikti laikantis įstatymų reikalavimų, nekonstatavus savavaliÅ¡kos statybos faktų, netenkinus atsakovės reikalavimų dėl bendraturčio sutikimo ir statybos leidimo pripažinimo negaliojančiais, statinių nugriovimo bei atstatymo į pirmykÅ¡tę padėtį, ieÅ¡kovų reikalavimÄ pripažinti Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybÄ teisėta ir atitinkančiÄ galiojančius įstatymus, tenkino.

11. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovei žinant, jog ieÅ¡kovai turi sutikimÄ tik namo rekonstrukcijai, ieÅ¡kovams pradėjus darbus 2002 m. pavasarį, jau vasarÄ ji galėjo sužinoti, kokiu pagrindu ieÅ¡kovai vykdo statybos darbus ir Å«kio pastate bei kreiptis įstatymo nustatyta tvarka dėl teisių gynimo, tačiau to nepadarė, ilgai delsė. Teismas vertino, kad toks delsimas negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu, nes atsakovė dėl pažeistų teisių gynimo teismui reikalavimus pareiÅ¡kė tik 2018 m., tuo tarpu ieÅ¡kovų rekonstrukcijos darbai atlikti mažiausiai prieÅ¡ deÅ¡imt metų. Teismas konstatavo, jog atsakovė praleido vieno mėnesio terminÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl statybų leidimo pripažinimo negaliojančiu, kas yra dar vienas pagrindas netenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų.

12. Dėl ieÅ¡kovų patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų Nr. 2 ir 3. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovų ir atsakovės nuosavybės teisės faktai į jiems priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯registruoti Nekilnojamojo turto registre. FiziÅ¡kai sugriuvus Å¡alių pastatams, Å¡ie faktai nebuvo konstatuoti, iÅ¡vieÅ¡inti, nuosavybės teisės neiÅ¡registruotos, todėl teismas vertino, jog Å¡alių nuosavybės teisės dalys iÅ¡likusios ir niekaip nepakitusios. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai, reikÅ¡dami reikalavimÄ pripažinti Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės, siekia pakeisti jiems ir atsakovei priklausančių nekilnojamojo turto dalių buvimo vietÄ .

Teismui Å¡ioje byloje nepateikti jokie objektyvÅ«s įrodymai, kad atsakovė kokiais nors veiksmais sutiko perleisti (perleido) ieÅ¡kovams jai priklausančiÄ Å«kio pastato dalį. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovų tikslas yra siekiamas įgyvendinti neteisėtu ir ydingu bÅ«du. Teismas nurodė, kad Å¡alims nekartÄ buvo nustatytas terminas tiek ieÅ¡kinio, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumams Å¡alinti, dėl ko Å¡alys turėjo galimybę pasirinkti kitÄ bÅ«dÄ spręsti iÅ¡kilusiam klausimui, t. y. praÅ¡yti pirmiausia atidalinti jiems priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (Å«kinius pastatus), paskui tarp ieÅ¡kovų ir atsakovės padaryti mainus ir sumainytas dalis pripažinti kiekvienos Å¡alies asmenine nuosavybe, tačiau Å¡ių reikalavimų nei ieÅ¡kovai, nei atsakovė teisme nepareiÅ¡kė.

Teismas pažymėjo ir tai, kad Å¡alys ne kartÄ tikslino savo reiÅ¡kiamus reikalavimus, byla buvo perduota teisminei mediacijai, bylÄ iÅ¡ apeliacinės instancijos teismo buvo grÄ Å¾inta nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas, įvertinęs aplinkybių visumÄ , ieÅ¡kovų reikalavimo pripažinti statinius asmenine Å¡alių nuosavybe netenkino. Taip pat netenkino ir ieÅ¡kovų iÅ¡vestinio reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės dėl jai tekusios didesnės turto dalies 135,00 Eur patirtos žalos, nugriovus Å«kinius pastatus.

13. Dėl ieÅ¡kovų patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų Nr. 4 ir 5 bei atsakovės patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų Nr. 1, 2, 8 ir 10. Teismas nurodė, kad faktinis žemės sklypų valdymas tęsėsi daugiau negu 40 metų, dėl to ginčo tarp Å¡alių nėra. Teismas vertino, kad faktinė žemės sklypų naudojimosi tvarka tarp bendraturčių buvo nustatyta tarpusavio susitarimu pagal 1998 m. rugsėjo 25 d. planÄ , kuriame yra pasirašę visi bendraturčiai. Teismas laikė, kad toks žemės sklypo planas gali bÅ«ti vertinamas kaip bendraturčių tam tikra valios iÅ¡raiÅ¡ka susitarimu nustatyti naudojimosi sklypu tvarkÄ , kuri faktiÅ¡kai ir buvo realizuota.

IeÅ¡kovai ir atsakovė taip pat nuo pat pradžių buvo susitarę dėl viena nuo kitos atribotų žemės sklypo dalių naudojimo tvarkos, kuri atitinka 1998 m. rugsėjo 25 d. planÄ . Byloje esantys planai patvirtina, kad tarp bendraturčių buvo siekiama atriboti kompaktiÅ¡kai suformuotas naudojamas sklypo dalis, t. y. ieÅ¡kovams – vienoje sklypo pusėje, o atsakovei – kitoje sklypo pusėje ir tai atitiko ir anksčiau buvusius bendraturčių susitarimus. Teismas vertino, kad atsakovės praÅ¡oma nustatyti žemės sklypais naudojimosi tvarka yra neracionali ir nepatogi, tokia naudojimosi tvarka sudaromos sÄ lygos kitiems bendraturčių ginčams dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo kilti.

14. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų praÅ¡ymas pagrįstas, todėl nustatytina žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal ieÅ¡kovų patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ Nr. 4., todėl tenkino ir ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ leisti suderinti žemės sklypo geodezinių matavimų planus su Nacionaline žemės tarnyba be atsakovės O. M. sutikimo. Tuo pačiu teismas atmetė atsakovės reikalavimas nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal atsakovės pasiÅ«lytÄ tvarkÄ ir iÅ¡vestinis reikalavimas įpareigoti ieÅ¡kovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nugriauti (nusikelti) laikinÄ jį statinį – pavėsinę.

15. Teismas nurodė, kad atsakovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ pripažinti jai teisę valdyti, naudotis ir disponuoti žemės sklypo 383 kv. m. dalimi, atitinkamai plane pažymėta indeksu „B“ be ieÅ¡kovų sutikimo, nenurodė, kaip konkrečiai yra pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai, kokio sutikimo ieÅ¡kovai atsakovei neduoda, savo reikalavimo nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovai yra davę atsakovei sutikimÄ atlikti jai priklausančios gyvenamojo namo ir kitų pastatų dalies rekonstrukcijÄ , todėl teismas atmetė tokį atsakovės reikalavimÄ kaip nepagrįstÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 16. Apeliaciniu skundu atsakovė O. M. praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimÄ dalyje, kurioje buvo tenkintas ieÅ¡kovų patikslintas ieÅ¡kinys, dėl Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pripažinimo teisėta ir atitinkančia galiojančius įstatymus; nustatymo naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos pagal 2019 m. sausio 15 d. pakoreguotÄ Å½emės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ , kurį paruošė UAB „Geodėja“ ir leisti ieÅ¡kovams suderinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), geodezinių matavimų planus su Nacionaline žemės tarnyba be atsakovės sutikimo; likusioje dalyje, kuria atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai, palikti galioti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovės O.

M. priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai rekonstrukcijos darbus atliko nepažeisdami galiojančių įstatymų nei leidimo išdavimo, nei statybos. Ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis po ½ priklauso gyvenamojo namo iš ūkio pastatų. Naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu nebuvo nustatyta iki 2016 m. (Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2A-551-254/2016, nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka), o ūkiniais pastatais naudojimosi tvarka nenustatyta iki šiol.

PrieÅ¡ingai nei nurodyta teismo sprendime, Å¡alys nekeitė naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu, 2015 m. ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo ir 2016 m. naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu tarp Å¡alių teismo priimtu sprendimu buvo nustatyta. Naudojimosi gyvenamuoju namu yra įregistruota nekilnojamojo turto registre. 4.2. NežiÅ«rint, kad Å¡alių tėvai naudojasi atskirais Å«kiniais pastatais pagal iÅ¡ dalies nusistovėjusiÄ tvarkÄ , Å¡i tvarka neatitinka 1964 m. galiojusio CK nuostatų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nes nebuvo Å¡alių notariÅ¡kai patvirtinto susitarimo, kuris bÅ«tų įregistruotas techninės inventorizacijos biure.

Tokio notariškai patvirtino susitarimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pastatais šalys nėra sudarę ir nėra įregistruota viešame registre. Tai reškia, kad naudojimosi tvarkos ūkiniais pastatais, kurie šalims priklauso po ½ dalį, šalys nėra nusistatę. Naudojimasis atskirais ūkio pastatais nereiškia, kad dėl to, šalys tapo atskirų ūkinių pastatų savininkais ir gali kaip savo juos valdyti, naudotis ir disponuoti, be kito bendraturčio sutikimo. Žemės sklypu naudojimosi tvarka taip pat nenustatyta. 4.3.

Skundžiamu sprendimu nebuvo atskleista bylos esmė, t. y., ar ginčo Å«kio pastato statybos darbai atitinka suderinto projekto esminiams sprendiniams ir, ar architektė teisėtai ir teisingai parengė pastato projektÄ , pagal jai pateiktus dokumentus, sprendžiant dėl statinio pastatymo teisėtumo; ar ieÅ¡kovai turėdami statybos leidimÄ Å«kinio pastato rekonstrukcijai, o statydami naujÄ statinį nuo pamatų, statybos darbus atliko nepažeisdami galiojančių įstatymų; ar architektė J. M. teisingai parengė projektÄ pagal turimÄ bendraturčio sutikimÄ (jam priklausančios dalies rekonstrukcijai, kokiu pagrindu parengė projektÄ visiÅ¡kai naujo statinio statymui, brėžinyje „sklypo planas“ jį pažymėdama Nr. 5, kaip vieno J.

K. nuosavybe; ar ieÅ¡kovai teisėtai pasielgė nugriaudami visÄ Å«kinį pastatÄ teismo sprendime nurodytu pagrindu STR 1-07.01:1997, kuris nereikalavo leidimų statyti ir griauti statinius, tačiau negalėjo prieÅ¡tarauti LR CK 4.75 straipsniui). 4.4. Bendraturtė J. R. ne tik kad nebuvo davusi tokio sutikimo ieÅ¡kovui, bet ir negalėjo duoti, nes ieÅ¡kovams priklausė tik ½ dalis Å«kinio pastato. Be to, J. K. nebuvo duotas ir statybų leidimas viso Å«kinio pastato rekonstrukcijai. IeÅ¡kovai atliko jiems ir atsakovei priklausančios Å«kinio pastato visiÅ¡kÄ nugriovimÄ ir pastatė naujÄ statinį, tam neturėdami nei statybos leidimo, nei statinio projekto, nei bendraturčio sutikimo.

Be to, J. M. individualios projektavimo įmonės parengtame projekte esantis J. R. įraÅ¡as yra iÅ¡gautas apgaulės bÅ«du, todėl jis turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu. 4.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ nugriauti ginčo pastatÄ bei įpareigoti atstatyti ginčo pastatÄ Ä¯ pirmykÅ¡tę bÅ«klę. Tai vienas iÅ¡ savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«dų. Atsakovė niekada nebuvo davusi sutikimo vieniems naudotis ginčo pastatu. IeÅ¡kovai, statydami naujÄ statinį, žinojo, kad elgiasi neteisėtai ir neturi teisės to daryti.

Atsakovei valdymo teisės į ½ dalį ginčo pastato pažeidimas yra trunkamojo pobÅ«džio ir visiÅ¡kai nesvarbu, kada savavaliÅ¡ka ginčo pastato statyba pradėta (baigta), ji vis tiek lieka savavaliÅ¡ka. Tuo tarpu ieÅ¡kovai, įteisinę Å«kio pastatÄ savo vardu, neteisėtu bÅ«du atimtų iÅ¡ atsakovės nuosavybę, kas prieÅ¡tarautų LR Konstitucijos nuostatoms. 4.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ji, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, privalėjo vieno mėnesio laikotarpyje kreiptis į administracinį teismÄ su skundu dėl leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 2002-04R pripažinimo negaliojančiu, kaip administracinio akto.

Ginčo pastato savininkė buvo J. R., kuri dėl amžiaus ir sveikatos kreiptis į teismÄ negalėjo, ji taip pat nematė, kokios statybos vyksta ginčo žemės sklype. Tik tapusi savininke, 2008 m. atsakovė sužinojo, kokius statybų dokumentus turi ieÅ¡kovai. Nei mama, nei ji nežinojo apie antrÄ jį sutikimÄ , apie kurį sužinojo nagrinėjant klausimÄ dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo, t. y. 2018 m. Nepaisant to, kad leidimas yra administracinis aktas, jis turi bÅ«ti nagrinėjamas Å¡ioje civilinėje byloje. 4.7.

Teismas, patenkinęs ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, sudarė jiems galimybę derinti žemės sklypo geodezinių matavimų planus su Nacionaline žemės tarnyba be atsakovės sutikimo ir neteisėtu bÅ«du pastatytÄ statinį įregistruoti vieÅ¡ame registre. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pakeitus naudojimosi tvarkÄ po gyvenamuoju namu pagal turimÄ dalį nuosavybėje po ½ dalį, jai ir toliau priklauso didesnė dalis žemės sklypo po gyvenamuoju namu nei ½ dalis, kuri skiriasi nuo turimos gyvenamojo namo dalies nuosavybėje.

Atsakovė teisėtai yra įgijusi nuosavybėje 440/865 ha žemės sklypo dalį, o 3.53 kv. m. ieÅ¡kovai visÄ tÄ laikÄ naudojosi neteisėtai ir neatlygintinai. Kadangi niekada Å¡alys nebuvo nusistatę naudojimosi tvarkos žemės sklypu, Å¡i aplinkybė paaiÅ¡kėjo atlikus matavimus. Atsakovė praÅ¡o grÄ Å¾inti jai 3.53 kv. m žemės sklypo dalį, esančiÄ po gyvenamuoju namu, pamatuojant jÄ atsakovų pastatyto laikino statinio vietoje. 4.8. Pirmosios instancijos teismas detaliai nenurodė įrodymų ir faktinių aplinkybių, kuriomis grindė iÅ¡vadÄ , tenkindamas ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl jų praÅ¡omos naudojimosi tvarkos nustatymo.

Be to, tenkinus tokį ieÅ¡kovų reikalavimÄ neteisėtai ir neatlygintinai iÅ¡ atsakovės nusavinta 8 kv. m. žemės sklypo dalis ir paskirta jÄ neatlygintinai naudotis ieÅ¡kovams (440 kv. m.-432 kv. m.). Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovams turima žemės sklypo dalis yra padidinta 8 kv. m. nuo 425 kv. m. iki 443 kv. m., nors faktiÅ¡kai nuosavybėje turi mažiau. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai sprendė, kad nėra galimybės iÅ¡kelti jai priklausančios 3,5 kv. m. žemės esančios po namu į kitÄ vietÄ . 4.9.

Atsakovės parengtas naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo planas atitinka CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatus ir nepažeidžia turimų bendrojoje dalinėje nuosavybėje dalių bei nusistovėjusios ankstesnės naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Nustačius praÅ¡omÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , bus iÅ¡spręstas ginčas ir atstatytas teisingumas, dėl jai pamatuotos didesnės nei ½ žemės sklypo dalies po gyvenamuoju namu iÅ¡kėlimo ir paskyrimo kitoje vietoje. Atsakovės pateiktas naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo projektas atitinka proporcingumo principÄ , nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. 4.10.

Pirmosios instancijos teismas, leisdamas atlikti ieÅ¡kovams geodezinius matavimus, tokio sprendimo visiÅ¡kai nemotyvavo, iÅ¡vados nepagrindė byloje esančiais įrodymais, įstatymais ar kitais teisės aktais, tuo pažeisdamas procesines teisės normas, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas patenkinęs šį reikalavimÄ sudarė ieÅ¡kovams galimybę, patikslinus žemės sklypo ribas, geodezinių matavimų planÄ derinti su Nacionaline žemės tarnyba be atsakovės sutikimo, ginčo Å«kio pastatÄ , kaip naujÄ statinį, registruoti vieÅ¡ame registre, kaip jų vienų nuosavybę, bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise, nes jam jau yra atlikta inventorizacija ir suteiktas unikalus numeris.

5. IeÅ¡kovai J. K. ir V. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimÄ ir tenkinti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį dalyje dėl 135,00 Eur žalos (kompensacijos skirtumo) atlyginimo bei perskaičiuoti priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas; likusioje dalyje palikti galioti teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog netenkinus reikalavimo dėl nuosavybės nustatymo, netenka prasmės reikalavimas dėl 135,00 Eur žalos atlyginimo.

Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalinti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Å iai teisiai įgyvendinti kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas. 5.2. Atsakovė taip pat yra nugriovusi jos teritorijoje esančius du statinius – Å«kinį pastatÄ bei viralinę, kurių po pusę priklauso ieÅ¡kovams. Taigi, tiek ieÅ¡kovai tiek atsakovė jų naudojamoje žemėje nugriovė tiek vieniems, tiek kitiems priklausančius statinius. Tokiu bÅ«du, abi Å¡alys senus Å«kinius pastatus nugriovė, faktiÅ¡kai neliko kÄ atsidalinti natÅ«ra, liko tik nugriautų pastatų nuosavybės registracija Nekilnojamojo turto registre, todėl taikytina CK 4.80 straipsnio 2 dalis – visoms Å¡alims kompensacijos iÅ¡mokėjimas ir jų iÅ¡registravimas iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro.

Ginčo pastatų neliko, todėl kompensacija mokėtina atsižvelgiant į buvusio turto vertę. 5.3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovų ieškinys tenkintinas 50 procentų, atsižvelgiant į tai atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų priteista tik ½. Kaip matyti iš teikto patikslinto ieškinio ieškovai prašė tenkinti penkis reikalavimus. Teismas tenkino tris, o ne penkis ieškinio reikalavimus, todėl įvertinus tenkintų reikalavimų dydį iš atsakovės turėjo būti priteista ne 620,50 Eur, o 3/5 (t. y. 60 procentų) bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 744,60 Eur (1241,00 Eur / 5 x 3 ).

Be to, ieškovai patyrė kitų išlaidų, kurios susijusios su bylos nagrinėjimu ir turėtų būti tenkinamos iš atsakovės (geodeziniais matavimai – 250,00 Eur, faktinių aplinkybių konstatavimas – 150,00 Eur, pranešimų siuntimas per notarę – 29,44 Eur, žemės sklypų ribų planas – 100,00 Eur.

6. Atsakovė O. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų J. K. ir V. K. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 6.1. IeÅ¡kovų reikalavimas dėl 135,00 Eur žalos atlyginimo ir nuosavybės nustatymo yra susiję, kadangi reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra iÅ¡vestinis reikalavimas. Atsakovės turima nekilnojamojo turto statinių dalis ir ieÅ¡kovų turima dalis yra neatidalintos, nenuginčytos ir nepakeistos. Be to, ieÅ¡kovai apeliacinį skundÄ grindžia CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata – atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau tokio reikalavimai ieÅ¡kovai nebuvo pareiÅ¡kę, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. 6.2.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovams bylinėjimosi iÅ¡laidas, rėmėsi į bylÄ pateiktais įrodymais. IeÅ¡kovai nebuvo pateikę atskirojo praÅ¡ymo dėl jų apeliaciniame skunde nurodytų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, t. y. jie neprašė teismo priteisti ir kitas jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Be to, ieÅ¡kovų nurodytos iÅ¡laidos negali bÅ«ti priskiriamos prie bÅ«tinųjų, todėl negali bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovės.

7. IeÅ¡kovai J. K. ir V. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės O. M. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 7.1. Atsakovė neteisingai pateikia faktines aplinkybes, t.y. aplinkybes, kuriomis grindžia apeliacinį skundÄ . IstoriÅ¡kai kiekvienas žemės savininkas, nors pastatai buvo dviejų savininkų nuosavybė, naudojosi tuo pastatu, kuris buvo savininkui priskirtoje žemės dalyje. Be to, Å¡eimų naudojamų Å«kinių statinių plotai faktiÅ¡kai mažai skyrėsi.

IeÅ¡kovai naudojosi Å«kiniu pastatu, kurio plotas sudarė 23 kv. m., o atsakovė (jos motina) naudojosi dviem Å«kiniais statiniais, kurių bendras plotas sudarė 24,00 kv. m. Nors naudojimosi tvarka Å«kiniais pastatais nebuvo nustatyta, bet pretenzijų naudotojai vienas kitam neturėjo.? 7.2. Atsakovė neteisingai interpretuoja savavaliÅ¡kÄ statybÄ . Dėl ginčo pastato statybos bei pavėsinės Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriui 2016 m. gegužės 2 d. bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentui 2018 m. vasario 5 d. atsakovė buvo padavusi skundus, kurių nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad statant ginčo pastatÄ , esantį ieÅ¡kovams priklausančioje teritorijoje, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta.

Statinys atitiko pirmos grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Be to, visi reikalavimai pagal tuo metu galiojančius teisės aktus buvo įvykdyti, t. y. gautas bendrasavininkės sutikimas dėl ginčo pastato rekonstrukcijos, ant ginčo pastato projekto atsakovės motina J. R. yra pasirašiusi, jog su projektu sutinka. Statyba buvo teisėta, vykdyta pagal tuo metu galiojančius įstatymus, o leidimas turėjo būti išduotas tik gyvenamojo namo priestato statybai ir jo rekonstravimui, bet ne ūkiniam pastatui. 7.3. 2019 sausio mėn. išvadoje bei 2019 balandžio mėn. Specialisto išvados papildyme aiškiai ir vienareikšmiškai išaiškinta, kad nei leidimo išdavimo, nei statybos metu, nei juos eksploatuojant nebuvo pažeisti jokie šio objekto statybai keliami reikalavimai.

Atsakovė nepagrįstai bando paneigti Å¡iuos paties pirmosios instancijos teismo iÅ¡reikalautus raÅ¡ytinius įrodymus. 7.4. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog nei ji nei jos motina J. R. nebuvo davusi sutikimo ginčo pastato rekonstrukcijai. Atsakovė vėl iÅ¡ naujo įrodinėja aplinkybes, kurias teismai jau buvo nustatę pirmÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ teisme. Atsakovės motina davė sutikimÄ ir tai patvirtina tiek atitinkamos institucijos, tiek teismo metu surinkta bylos medžiaga. Atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, kad jos motina nieko nežinojo apie rekonstrukcijÄ ir buvo apgauta. 7.5.

Nuo statybos pabaigos praėjo apie 15 metų, todėl atsakovės keliamiems reikalavimams nugriauti pastatytÄ Å«kinį pastatÄ bei kiti reikalavimai, iÅ¡skyrus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymÄ , turi bÅ«ti taikomas Å¡iems reikalavimams senaties terminas. Atsakovės argumentai dėl senaties termino taikymo negalimumo yra nepagrįsti. Atsakovė visÄ laikÄ Å¾inojo, kad Å«kinis pastatas yra pastatytas laikantis galiojančių įstatymų ir, esant sutikimui. Tik kilus ginčui dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atsakovė iÅ¡ naujo įvertino esamÄ situacijÄ ir pradėjo viskÄ neigti, įrodinėdama, kad per tuos deÅ¡imt-penkiolika metų ji niekaip negalėjo suprasti, jog yra pažeistos jos teisės. 7.6.

PirmÄ kartÄ bylÄ nagrinėjant teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad naudojimosi tvarka ne visada atitinka abiejų Å¡alių norus. Teismas turi teisę, atsižvelgęs į esamÄ naudojimosi tvarkÄ , nepagrįstÄ dalies žemės įsigijimÄ , nustatyti, kad abi Å¡alys turi teisę naudotis žemės sklypu po 432,5 kv. m., taip sumažinant atsakovės naudojimÄ si žemės sklypu iki 432 kv. m. ir padidinant ieÅ¡kovų teisę naudotis žemės sklypu iki 433 kv. m. Atsižvelgus į tai, ieÅ¡kovai sutinka sumokėti atsakovei tÄ sumÄ , kuriÄ atsakovė sumokėjo valstybei už iÅ¡perkamÄ 8,0 kv. m.

žemės plotÄ , (iÅ¡ to skaičiaus už 3 kv. m. A. K. valstybei jau sumokėjęs), t. y. atsakovei yra skolingi 0,60 Eur. (5 investicinis čekis : 12 kv. m. x 5 kv. m. = 2,08 Lt : 3,4528 = 0,60 Eur). Be to, jų (ieÅ¡kovų) naudojamoje žemės sklypo dalyje yra bendro naudojimo objektas Å¡achtinis Å¡ulinys. 7.7. Abi Å¡alys naudoja žemės sklypÄ lygiomis dalimis, teismui pateikė 2019 m. sausio 15 d. pakoreguotÄ Å½emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ , kurį paruošė UAB „Geodėja“.

Ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymas pagal šį planÄ atitinka CK 4.81 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patvirtino, kad pasiÅ«lyta žemės naudojimosi tvarka atitinka tÄ tvarkÄ , kuri nusistovėjo dar esant gyviems tiek atsakovės tiek ieÅ¡kovų tėvams. Per visÄ laikÄ ji nekito tik koregavosi papildomų priestatų plotu, kadangi atsakovės priestatas užima didesnę žemės ploto dalį. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

18. Bylos medžiaga nustatyta, kad 1999 m. kovo 1 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 912, atsakovės motina J. R. iÅ¡sipirko iÅ¡ valstybės 4,40 arų žemės sklypÄ su jame esančiais ½ dalimi gyvenamojo namo ir ½ dalimi dviejų Å«kio pastatų. IeÅ¡kovo tėvai – A. K. iÅ¡ valstybės iÅ¡sipirko 2,12 arų žemės sklypÄ su jame esančiais statiniais – ¼ dalimi gyvenamojo namo ir ½ dalimi Å«kinio pastato, o O.

K. nupirko 2,13 arų žemės sklypÄ su jame esančia ¼ dalimi gyvenamojo namo ir ½ dalimi Å«kio pastato. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, jog ieÅ¡kovas J. K. paveldėjo 1/8 Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovai (apeliantai) J. K. ir V. K. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo 3/8 Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovė (apeliantė) O. M. paveldėjo ½ Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 156-157). Dėl statinio statybos teisėtumo 19. Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kovų rekonstruoto Å«kinio pastato statybos teisėtumo. IeÅ¡kovai siekia įteisinti jų naudojamoje sklypo dalyje esančio Å«kinio pastato statybas, o atsakovė, įrodinėdama, kad ieÅ¡kovai neteisėtai atliko statybos darbus, reikalauja įpareigoti ieÅ¡kovus nugriauti ½ dalį naujai pastatyto statinio ir atstatyti jai priklausančiÄ Â½ dalį Å«kinio pastato 2I1p į pirmykÅ¡tę padėtį.

20. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kuriÄ bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad minėta įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius įgyvendinant savo teises iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio abiem Å¡alims sprendimo bÅ«do, taip pat ir vykstant ginčui teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006).

21. Bendrai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, atsižvelgiant į tai, kiekvieno iÅ¡ bendraturčių teisė keisti bendrai valdomÄ daiktÄ ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Bendraturtis turi teisę, be kita ko, padidinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, rekonstruodamas bendrai valdomÄ daiktÄ (CK 4.77 straipsnis), tačiau Å¡iÄ teisę jis gali įgyvendinti laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).

Atitinkamai siekiant iÅ¡laikyti bendraturčių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktÄ teisę, susijusiÄ su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje – teisę įteisinti atliktus statybos darbus bei įregistruoti bendro nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų pasikeitimus, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačiÄ teisę, bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ir įrodyti, kad pasirinktas bÅ«das ar tokios teisės įgyvendinimo sÄ lygos pažeistų jų teises į bendrÄ daiktÄ ar teisėtus interesus.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimÄ atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau toks atsisakymas turi bÅ«ti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iÅ¡ statybos ar rekonstrukcijos darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).

23. Visi Å¡ie klausimai turi bÅ«ti sprendžiami ne formaliai, o taikant bendraturčių interesų derinimo principÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Atitinkamai ir teismas, nagrinėdamas Å¡ios kategorijos bylas bei spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimÄ , turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iÅ¡ bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo, ar egzistuoja pagrindai leisti vienam iÅ¡ bendraturčių atlikti tam tikrus konkrečius veiksmus be atsakovo sutikimo.

24. Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais. Statyba (rekonstrukcija) yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų, pradedant statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu (anksčiau – statinio pripažinimu tinkamu naudoti), sprendžiant ginčus, kylančius iš šių santykių, svarbu tinkamai nustatyti konkrečiam etapui taikytinas teisės normas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog dėl ginčo statinio – ūkinio pastato- statybos (rekonstrukcijos) teisėtumo turi būti sprendžiama pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius šio statinio statybos metu, t. y. 2002-2005 m.

25. Bylos medžiaga nustatyta, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio departamento ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyrius 2002 m. balandžio 12 d. iÅ¡davė leidimÄ vykdyti statybos darbus Nr. 2002-04R, t. y. J. K. rekonstruoti jam priklausančiÄ dalį gyvenamojo namo ir dalį Å«kinio pastato pagal suderintÄ projektÄ Nr. 14/002, kurį 2002 m. parengė J. M. individuali projektavimo įmonė. J. M. individualios įmonės parengto projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad Å«kinis pastatas praplečiamas Å¡iaurės rytų kryptimi, nepažeidžiant J.

R. valdomos žemės sklypo dalies ribos, nugriaunamos esamos stoginės vietoje, blokuojant prie J. R. stoginės. Objekto: priestato prie gyvenamojo namo projektavimo korektÅ«ros ir Å«kinio pastato praplėtimo brėžinyje, ant kurio yra bendraturtės J. R. originalus paraÅ¡as, yra pažymėtas J. K. Å«kinio pastato (taip nurodyta dokumente) praplėtimas Å¡iaurės rytų kryptimi, o plano sutartiniuose žymėjimuose nurodomos ir trijų sienų esamos konstrukcijos, ir naujai projektuojamos konstrukcijos. Pažymėtina, kad iÅ¡duotame leidime vykdyti statybos darbus nurodyta, jog statytojas privalo statybÄ vykdyti griežtai laikantis suderinto projekto (įskaitant nustatyta tvarka suderintus jo pakeitimus) ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų.

26. Ūkinio pastato praplėtimo brėžinio parengimo metu galiojusiame Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“ 1.5 punkte ir 1.6 punkto 2 dalyje buvo nustatyta, kad namų valdos bendrasavininkis gali statyti naujus ar rekonstruoti esamus pastatus, įrengti rÅ«sį tik kitiems bendrasavininkiams sutikus raÅ¡tu arba esant teismo sprendimui, bei pateikus namų valdos žemės sklypo dokumentus, miesto (rajono) vyriausiojo architekto patvirtintÄ projektÄ ir įregistravęs statybÄ valstybinės priežiÅ«ros tarnyboje.

BylÄ nagrinėjęs teismas, vertindamas ginčijamo Å«kinio pastato statybos teisėtumÄ , nustatė, kad ieÅ¡kovai turėjo bendraturtės sutikimÄ rekonstruoti Å«kinį pastatÄ . Taigi, ieÅ¡kovai turėjo teisės aktuose įtvirtintus privalomus dokumentus, tačiau apeliantė (atsakovė) ginčija buvusios žemės sklypo bendraturtės 2002 m. vasario 5 d. notariÅ¡kai patvirtintÄ sutikimÄ dėl Å«kinio pastato rekonstrukcijos bei individualios projektavimo įmonės parengtame projekte – Priestato prie gyvenamojo namo proj. korektÅ«ra ir Å«kinio pastato praplėtimas, esančio (duomenys neskelbtini), įraÅ¡Ä â€žSusipažinau ir sutinku J.

R. 2002 m. balandžio 3 d.“.

27. Apeliaciniame skunde apeliantė O. M. teigia, kad buvusios bendraturtės notarinis sutikimas bei įrašas išreikštas individualios projektavimo įmonės parengtame projekte buvo išgautas apgaule, todėl šie sutikimai turi būti pripažįstami negaliojančiais.

28. Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar Å¡alis atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti sutikimÄ davusį asmenį), dėl kurių pastarasis buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir sutikimÄ davusio asmens elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Å . firma „InSpe“ v. UAB „Folis“, bylos Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. ir kt. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

Č. v. H. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-609/2008).

29. Apeliantė nurodo, kad apgaulė pasireiÅ¡kė tuo, jog jos mama J. R. nebuvo supažindinta su Å«kinio pastato rekonstrukcijos projektu, nežinojo apie pastato statybas ir nesuprato, kokie buvo pateikti projektiniai sprendiniai. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įrodymų, pagrindžiančių, jog apeliantės motinai (buvusiai bendraturtei) nebuvo žinomos Å«kinio pastato rekonstrukcijos aplinkybės, nepateikta, taip pat nenustatyti tyčiniai ieÅ¡kovų veiksmai, kuriais buvo siekta suklaidinti sutikimÄ gavusį asmenį.

Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad apeliantės mama visÄ statybos laikÄ gyveno namų valdoje, kurioje buvo atliekami rekonstrukcijos darbai, matė ir žinojo apie vykstančius Å«kinio pastato darbus, taip pat iÅ¡davė ne tik notarinį sutikimÄ atlikti rekonstrukcijos darbus, bet ir pasirašė projektavimo įmonės parengtame projekte. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės O. M. argumentas, jog sutikimai iÅ¡ J. R. buvo iÅ¡gauti apgaule, laikytinas nepagrįstu.

30. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantė, argumentuodama, jog Å«kinio statinio rekonstrukcija buvo vykdoma pažeidžiant esminius statinio reikalavimus, turėjo įrodyti statybÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktÄ . Teisės aktų pažeidimas, jos nuomone, pasireiÅ¡kė tuo, kad statinys rekonstruotas ne tik neturint bendraturčio sutikimo, bet ir statybos darbai atlikti neturint nei statybos leidimo, nei statinio projekto.

31. BylÄ nagrinėjęs teismas, skundžiamu sprendimu įvertinęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus specialistės 2019 m. sausio mėn. iÅ¡vados Nr. 4D- bei 2019 m. balandžio mėn. iÅ¡vados papildymÄ , konstatavo, kad Statybos darbai pagal iÅ¡duotÄ SLD pradėti 2002 m. (gyvenamojo namo rekonstravimas), todėl Å«kio pastato statyba 2005 m. buvo vykdoma pagal galiojantį SLD ir jo statybai netaikytinos 2005 m. galiojusios statybÄ reglamentuojančios teisės aktų normos. 2005 m. užbaigti Å«kio pastato statybos darbai (rekonstravimas, nugriaunant dalį pastato) atitinka suderinto projekto esminiams sprendiniams, statybos užbaigimo procedÅ«ra vykdoma pagal 2005 m. galiojusius teisės aktus, I gr. nesudėtingo statinio registracija NTR neprivaloma.

Pažymėtina, kad neįrodžius apeliantės motinos (bendraturtės) sutikimo negaliojimo, neįrodytas yra ir ginčo Å«kinio pastato rekonstrukcijos neteisėtumas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė teisiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo vertinti ginčo Å«kinio pastato rekonstrukcijos kaip savavaliÅ¡kos ir taikyti tokios statybos pasekmes – statinio nugriovimÄ . Bylos įrodymais patvirtinta ir apeliantės nenuginčyta, kad ieÅ¡kovams statybos leidimas buvo iÅ¡duotas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nustatytus reikalavimus, projektas buvo suderintas su įgaliotomis institucijomis ir patvirtintas architekto, taip pat gautas bendraturtės sutikimas.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo Å«kinio pastato rekonstrukcija nėra savavaliÅ¡ka statyba, atlikta pagal statybos leidime ir statinio projekte nustatytÄ tvarkÄ tam skirtame žemės sklype.

32. Apeliantei neįrodžius statybos darbus reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, nepagrindus nesutikimo su atlikta rekonstrukcija ir dėl Å¡ių statybų jos teisių pažeidimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčo Å«kinio pastato statybÄ teisėta.

33. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog ieÅ¡kinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas. Pabrėžtina, kad ieÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovai šioje byloje, turėdami siekį įteisinti atliktus statybos darbus, bei teigdami, kad, jiems norint įteisinti atliktus statybos darbus ir įregistruoti pakeistus bendraturčiams priklausančio turto kadastro duomenis, yra reikalingas atsakovės susitikimas, kurio ji nepagrįstai neduoda, ieškiniu prašė pripažinti ginčo statinio statyba teisėta. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje atsakovei pareiškus priešieškinį, teismas sprendimo motyvuose pagrįstai sprendė dėl statinio statybos teisėtumo.

Tačiau ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tas reikalavimas pripažinti statinio statybÄ teisėta, teisėjų kolegijos vertinimu, negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas ieÅ¡kinio dalykas.

34. Å ios nutarties 19 punkte minėta, kad ieÅ¡kovai siekia įteisinti bendro turto pagerinimus. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio pagrindu nurodė, jog jiems norint įteisinti atliktus statybos darbus ir įregistruoti pakeistus bendraturčiams priklausančio turto kadastro duomenis, yra reikalingas atsakovės susitikimas, kurio ji, ieÅ¡kovų teigimu, nepagrįstai neduoda. Atsižvelgiant į nurodytos civilinės bylos ieÅ¡kinio dalykÄ , pagrindÄ , apibrėžiantį teisminio nagrinėjimo ribas, bei tai, kad byla pakartotinai nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, ieÅ¡kovų suformuluotas ieÅ¡kinio dalykas-pripažinti statinio statyba teisėta- nelaikytinas trÅ«kumu, kliudančiu iÅ¡spręsti byloje kilusį ginÄÄ dėl statybos įteisinimo procedÅ«rų užbaigimo.

Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad Å«kinio pastato rekonstrukcija yra teisėta, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas tikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡sprendžiant reikalavimÄ , kuris Å¡ioje byloje reikÅ¡tų materialinių teisinių padarinių ieÅ¡kovams atsiradimÄ â€“ suteikiant teisę užbaigti ginčo statinio įteisinimo procedÅ«ras be atsakovės (apeliantės) sutikimo. Dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo 35. Byloje taip pat kilo ginčas dėl naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Ginčo Å¡alys yra namų valdos žemės sklypo bendraturčiai. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Kreipimasis į teismÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo reiÅ¡kia, jog ginčo Å¡alys (bendraturčiai) iÅ¡naudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos.

Akivaizdu, kad kreipusis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, o Å¡iuo atveju esant pareikÅ¡tam ir prieÅ¡ieÅ¡kiniui, teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant bendraturčių ginčus, suformuotos principinės nuostatos, t. y. objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ teisminę praktikÄ orientavo ta kryptimi, jog, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, ginčai teisme sprendžiami svarbiÄ reikÅ¡mę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; kt.). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, Å¡ios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktÅ«ros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, maÅ¡inų stovėjimo vietų ir kt.) keitimÄ .

Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, Å¡aliai, inicijuojančiai ginÄÄ teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektÄ , kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp Å¡alių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Savo ruožtu teismas turi diskrecijos teisę, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, pripažinti praÅ¡omÄ nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ neatitinkančia tiek nurodytų bendrųjų civilinių principų, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimÄ reglamentuojančių teisės normų (CK 4.75 straipsnis, 4.72 straipsnis) ir tokio reikalavimo netenkinti, paliekant suinteresuotai Å¡aliai galimybę kreiptis į teismÄ dėl esamo bendraturčių ginčo iÅ¡sprendimo, pateikiant kitÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektÄ .

37. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apeliantės pateiktÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektÄ pripažino neracionaliu, nes, teismo vertinimu, tokia naudojimosi tvarka sudaromos sÄ lygos kitiems bendraturčių ginčams dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo kilti. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas pagal kurį iÅ¡ byloje pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkų projektÄ nustatyti naudojimosi tvarkÄ , visiÅ¡kai pagrįstai svarbiausiu kriterijumi pripažino faktinę padėtį ir žemės naudojimo racionalumÄ . Apeliantė nurodo, kad nustatant žemės sklypu naudojimosi tvarkÄ , nėra pagrindo atsižvelgti į žemės naudotojų susitarimÄ , sudarytÄ priede prie 1999 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 11/99-1844 ar nusistovėjusiÄ faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ .

38. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad, pagal 1992 m. birželio 26 d. notariÅ¡kai patvirtintÄ susitarimÄ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), valdomÄ ginčo žemės sklypÄ ieÅ¡kovo tėvai O. K., A. K. ir atsakovės motina J. R., kuriai atstovavo pati atsakovė O. M., sutarė pirkti lygiomis dalimis po ½ dalį, t. y. A. K. ir O. K. perka 428 kv. m ir J. R. – 428 kv. m. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog žemės sklypo naudotojų dalys buvo patvirtintos Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. spalio 23 d.

įsakymu Nr. 11-644 dėl faktiškai naudojamų žemės sklypų pardavimo (t. 2, b. l. 142), kuriame nurodyta, kad A. K. plotas sumažėjo 3 kv. m. 1998 m. kovo 1 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo tėvams ir atsakovės motinai buvo parduota faktiškai naudojamos žemės sklypo dalys: J. R. – 4,40 a, A. K. – 2,12 a, O. K. – 2,13 a. Sutartyje nurodyta, kad jos priedas yra sklypo (žemėnaudos) planas su gretimybėmis M1:500. 0,0865 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys nustatyti, Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti bei kadastro žemėlapyje ribos pažymėtos 1998 m. rugsėjo 25 d.

G. Č. IÄ® matininko G. Č. atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų pagrindu. Teisėjų kolegija surinktais į bylÄ Ä¯rodymais nustačiusi, kad faktinė žemės sklypų naudojimosi tvarka tarp bendraturčių buvo nustatyta tarpusavio susitarimu pagal 1998 m. rugsėjo 25 d. planÄ (t. 1, b. l. 16), kuriame yra pasirašę visi bendraturčiai, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad toks žemės sklypo planas gali bÅ«ti vertinamas kaip bendraturčių valios iÅ¡raiÅ¡ka, susitarimu nustatyti naudojimosi sklypu tvarkÄ , kuri faktiÅ¡kai ir buvo realizuota.

39. Kadangi susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi įregistruotas viešajame registre, todėl naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B., A. S., bylos Nr. 3K-3-956/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006).

40. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ bei vertindamas atsakovės (apeliantės) pateiktÄ pasiÅ«lymÄ , jį lygino su 1998 m. rugsėjo 25 d. sudarytu susitarimu ir, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovų pateiktas pasiÅ«lymas atitinka nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ . Tiek iÅ¡ plano, pridėto prie 1998 m. susitarimo, tiek iÅ¡ ieÅ¡kovų pateikto pasiÅ«lymo matyti, kad teismo sprendimu Å¡alims naudojimuisi yra priskiriamos tos pačios žemės klypo dalys, kuriomis naudojosi asmenys, iÅ¡ kurių Å¡alys įgijo nuosavybės teises. Nurodyti planai patvirtina, kad tarp žemės sklypų naudotojų, o Å¡iuo metu tarp bendraturčių buvo ir yra siekiama atriboti kompaktiÅ¡kai suformuotas naudojamas sklypo dalis, pakeičiant tik naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , nustatytÄ po Å¡alims priklausančiu gyvenamuoju namu.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje priimdamas sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktų įrodymų visumÄ ir, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės užsakymu parengtame plane siÅ«loma naudojimosi tvarka iÅ¡ esmės atitinka nusistovėjusiÄ naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarkÄ , ji yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principÄ , minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimÄ ateityje, turėjo pagrindÄ ieÅ¡kinį tenkinti ir naudojimÄ si žemės sklypu nustatyti pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ pasiÅ«lymÄ .

42. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo Å¡io modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.

Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bÅ«ti pripažinti tokie atvejai, kai Å¡ia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iÅ¡ bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ ; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

43. Bylos duomenys patvirtina, jog teismui nustačius naudojimosi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ projektinį pasiÅ«lymÄ , atsakovei buvo apribota galimybė naudotis (4,4-4,32) 8 kv. m. ploto, jai nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi. Kito asmens nuosavybės teisės apribojimas siejamas su bÅ«tinybe tinkamai atlyginti už prarastÄ galimybę naudotis asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas, pripažinęs tikslingumÄ nustatyti naudojimosi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ pasiÅ«lymÄ , pagal kurį ieÅ¡kovams suteikiama teisė naudotis 433 kv. m. žemės sklypo dalimi, o atsakovei 432 kv. m. ploto dalimi, privalėjo taip pat spręsti ir dėl atsakovei taikyto nuosavybės teisės apribojimo atlygintinumo.

44. Byloje pateikti duomenys, kad Å¡alių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 0,0865 ha žemės sklypo vidutinė rinkos kaina yra 44 360,00 Eur. Atsakovė (apeliantė) nuosavybės teise valdo 440 kv. m. žemės sklypo ploto dalį, nors, kaip jau minėta naudojimui priskirta 432 kv. m. žemės sklypo ploto dalis, todėl paskyrus naudotis mažesne turto dalimi, atsakovės praradimai sudaro 8 kv. m., kurių rinkos vertė yra 410,26 Eur (4436 sklypo vertė/sklypo dydis x iÅ¡ atsakovei (apeliantei) mažiau tenkančios sklypo dalies). Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovai pripažįsta, kad nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal jų pateiktÄ pasiÅ«lymÄ , iÅ¡kilo bÅ«tinybė kompensuoti atsakovės praradimus, tačiau Å¡ių praradimų dydį ieÅ¡kovai sieja su žemės sklypo verte jo įsigijimo metu.

45. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, iÅ¡aiÅ¡kino, kad turto rinkos kaina gali bÅ«ti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų iÅ¡vadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T.

B. v. D. B., bylos Nr. 3K-3-92/2008, 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Teisėjų kolegija, neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovų siÅ«lomu kompensacijos dydžiu, kadangi toks kompensacijos dydis nėra tinkamas atlygis už atsakovės patiriamus praradimus, todėl, nustatant kompensacijos už atsakovės (apeliantės) patiriamus praradimus, atsižvelgia į turto rinkos kainÄ . Dėl kompensacijos už nugriautÄ statinį 46. Å ios nutarties 18 punkte nustatyta, kad Å¡alių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra žemės sklypas, gyvenamasis namas bei du Å«kiniai pastatai.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai (apeliantai) praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti piniginę kompensacijÄ , remdamiesi tuo, jog atsakovė yra nugriovusi jos naudojamojoje sklypo dalyje esančius du statinius – Å«kinį pastatÄ bei viralinę, kurių po pusę priklauso ieÅ¡kovams. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai (ieÅ¡kovai) įrodinėja, kad tarp Å¡alių buvo sudarytas ir įvykdytas susitarimas, kuriuo bendraturčiai įgijo kito bendraturčio dalis viename iÅ¡ ginčo Å¡alių valdomų bendrosios nuosavybės teise Å«kinių pastatų, už tai perleisdami savo bendrosios nuosavybės dalį kitame Å¡alių bendrai valdomame Å«kiniame pastate, t. y., kad įvykęs pavienis (paprastasis) atsidalijimas.

47. Byloje nustatyta, kad bylos Å¡alys namų valdoje įregistruotus statinius valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. IeÅ¡kovai rekonstravo jų naudojamojoje žemės sklypo dalyje esantį statinį. Bendraturčio naudojimasis realia daikto dalimi (statiniu) negali nulemti jo idealiosios dalies dydžio – idealioji dalis turi bÅ«ti nustatyta pagal nuosavybės teisės atsiradimo pagrindÄ . Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrÄ jį daiktÄ ar jo vertę, neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, ir jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti, nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimas, padidinus bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, reiÅ¡kia teisių pasikeitimÄ . CK 4.77 straipsnyje nustatyti pagrindai tokiam teisių pasikeitimui bei tokio pasikeitimo teisėtumui bÅ«tinos sÄ lygos.

48. Bendraturčiams priklausančios namo dalys gali bÅ«ti nustatytos reiÅ¡kiant savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ . Jei kyla bendraturčių ginčas dėl bendrosios nuosavybės dalies, kiekvieno iÅ¡ jų bendrosios nuosavybės dalis nustatoma teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl bendraturčio nuosavybės teisių pasikeitimo, netyrė ir nevertino, kokias ginčo Å«kinio pastato nuosavybės teisės dalis įgijo ieÅ¡kovai rekonstravę statinį. IeÅ¡kovams nepasinaudojus apeliacijos teise ir nepateikus skundo dėl teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieÅ¡kovų reikalavimas, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl Å¡ios sprendimo dalies teisėtumo ar pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).

49. Byloje reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra pareikštas, todėl netenkinus reikalavimo dėl bendraturčio nuosavybės teisių pasikeitimo, nėra galimybės spręsti ir klausimo dėl bendraturčio nuosavybės dalies praradimo kompensavimo.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl bendraturčio teisės pagerinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomÄ turtÄ , taip pat dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumÄ , todėl, nustatęs, kad bendras turtas buvo pagerintas bendraturčio sutikimu, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovų užsakymu parengtame plane siÅ«loma naudojimosi tvarka iÅ¡ esmės atitinka nusistovėjusiÄ naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarkÄ , ji yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principÄ , minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimÄ ateityje, turėjo pagrindÄ ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu projektÄ atsakovei tenka mažesnė turto dalis, nei atsakovė valdo nuosavybės teise, yra pagrindas kompensuoti atsakovės praradimus. Kadangi Å¡is klausimas nėra iÅ¡spręstas teismo sprendimu, skundžiamas teismo sprendimas keistinas, iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovei priteistina 410,26 Eur kompensacija bei atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovų suformuluotas ieÅ¡kinio dalykas – pripažinti statinio statybÄ teisėta, nelaikytinas trÅ«kumu, kliudančiu iÅ¡spręsti byloje kilusį ginÄÄ dėl statybos įteisinimo procedÅ«rų užbaigimo, byloje pripažinus, kad Å«kinio pastato rekonstrukcija yra teisėta, tikslintina teismo sprendimo rezoliucinė dalis, iÅ¡sprendžiant reikalavimÄ , kuris Å¡ioje byloje reikÅ¡tų materialinių teisinių padarinių ieÅ¡kovams atsiradimÄ â€“ suteikiant teisę užbaigti ginčo statinio įteisinimo procedÅ«ras be atsakovės sutikimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų peržiÅ«rėjimo ir jų paskirstymo 52. Apeliantai (ieÅ¡kovai) taip pat kvestionuoja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas tarp Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas, neteisingai apskaičiavo tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijÄ , o taip pat nepasisakė ir nepriteisė jų naudai kitų byloje turėtų bÅ«tinų bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. iÅ¡laidų, kurios patirtus apmokėjus atliktus geodeziniais matavimus – 250,00 Eur, faktinių aplinkybių konstatavimÄ â€“ 150,00 Eur, praneÅ¡imų siuntimÄ per notarę – 29,44 Eur, žemės sklypų ribų plano sudarymÄ â€“ 100,00 Eur.

Atsižvelgiant į apeliantų argumentus, t. y. neginčijant priteistų išlaidų pagrįstumo, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tiek ieÅ¡kovai, tiek ir atsakovė buvo pareiÅ¡kusi savarankiÅ¡kus reikalavimus. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, t. y. tris iÅ¡ penkių pareikÅ¡tų reikalavimų, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog jų ieÅ¡kinio reikalavimų buvo patenkinta 60 procentų ir 40 procentų buvo atmesta. Tačiau, jau minėta, kad atsakovė taip pat prieÅ¡ieÅ¡kiniu buvo pareiÅ¡kusi savarankiÅ¡kus reikalavimus, kurie buvo atmesti, t. y. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų buvo tenkinta 0 procentų, o atmesta buvo 100 procentų.

54. Pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , ieÅ¡kovams pareiÅ¡kus tris pagrįstus reikalavimus ir apsigynus nuo atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio, jų tenkintų pirmosios instancijos reikalavimų procentinė iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 80 procentų (60+100/2), tuo tarpu atsakovės, Å¡iai apsigynus nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų, tenkintų reikalavimų procentinė iÅ¡raiÅ¡ka yra 20 procentų (40+0/2).

55. IeÅ¡kovai nurodo, kad, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jie turėjo 1 100,00 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, buvo sumokėję 41,00 Eur žyminio mokesčio, o taip pat turėjo kitų bÅ«tinųjų iÅ¡laidų – 529,44 Eur, iÅ¡ viso 1 770,44 Eur iÅ¡laidų, pateikė į bylÄ Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, dėl pastarųjų, t. y. kitų bÅ«tinųjų iÅ¡laidų, nepasisakė ir jų naudai nepagrįstai Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisė.

56. CPK 88 straipsnyje numatytas nebaigtinis sÄ raÅ¡as iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o joms priskirtinos ir bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu (9 punktas), o taip pat kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos (10 punktas). Jau minėta, kad apeliantų kitas bÅ«tinas iÅ¡laidas sudaro: geodeziniais matavimai – 250,00 Eur, faktinių aplinkybių konstatavimas – 150,00 Eur, praneÅ¡imų siuntimas per notarę – 29,44 Eur, žemės sklypų ribų plano sudarymas – 100,00 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, o taip pat susidarė, ieÅ¡kovams siekiant įrodyti byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, todėl proporcingai tenkintų reikalavimų daliai taip pat yra priteistinos iÅ¡ atsakovės. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovų naudai priteisiama suma sudarytų 1 416,35 Eur (1 770,44x80/100).

57. Byloje nustatyta, kad atsakovė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėjo 1 450,00 teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir yra sumokėjusi 450,00 Eur žyminį mokestį, iÅ¡ viso 1 900,00 Eur, todėl jai iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisiama suma sudarytų 380,00 Eur (1 900x20/100). Kadangi Å¡ie ieÅ¡kovų ir atsakovės reikalavimai yra vienarÅ«Å¡iai prieÅ¡prieÅ¡iniai, atliekamas įskaitymas, ir ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės priteisiama suma sudarytų 1 036,35 Eur (1 416,35-380,00).

58. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi atidėjo atsakovei 100,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo Å¡ioje byloje (t. 2, b. l. 69-70). 2018 m. kovo 23 d. rezoliucija teismas atidėjo dar 100,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo Å¡ioje byloje (t. 3, b. l. 116). Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iÅ¡ ieÅ¡kovų valstybės naudai priteisiama suma sudarytų 40,00 Eur (200x20/100), iÅ¡ kiekvieno po 20,00 Eur, o iÅ¡ atsakovės valstybės naudai priteisiama suma sudarytų 160,00 Eur (200x80/100).

59. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas turėjo 130,58 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl, atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iÅ¡ ieÅ¡kovų valstybės naudai priteisiama suma sudarytų 26,12 Eur (130,58x20/100), iÅ¡ kiekvieno po 13,06 Eur, o iÅ¡ atsakovės valstybės naudai priteisiama suma sudarytų 104,46 Eur (130,58x80/100). Dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 60.

Apeliacinės instancijos teisme netenkinus ieÅ¡kovų ir atsakovės apeliacinių skundų, tačiau patenkinus apeliantų (ieÅ¡kovų) procesinį praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, ir sprendžiant klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo, taikoma CPK 93 straipsnio 1 dalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalies) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Taigi, netenkinus ieÅ¡kovų ir atsakovės apeliacinių skundų (apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva iÅ¡sprendus klausimÄ tik dėl atsakovei priteistinos kompensacijos dydžio už ieÅ¡kovams tenkančia didesnę naudotis turto dalį), jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

61. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to iÅ¡laidos) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro 19,60 Eur sumÄ , todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio nuostatomis, Å¡ios iÅ¡laidos valstybės naudai, atmetus ieÅ¡kovų ir atsakovės apeliacinius skundus priteisiamos iÅ¡ kiekvieno po 6,53 Eur (19,60/3).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimÄ pakeisti ir jį iÅ¡dėstyti taip: „Pripažinti ieÅ¡kovams J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), teisę užbaigti Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įteisinimo procedÅ«ras be atsakovės O.

M., a. k. (duomenys neskelbtini), sutikimo. Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ , pagal turimÄ bendrÄ jÄ dalinę 1/2 dalies nuosavybę, sutinkamai su 2019 m. sausio 15 d. pakoreguotu Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu, kurį paruošė uždaroji akcinė bendrovė „Geodėja“, nustatant, kad ieÅ¡kovams J. K. ir V. K. atitektų žemės sklypas pažymėtas raide „B“, žemės ribų taÅ¡kai 5, 6, 7, 8, 9, 10, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20, o atsakovei O.

M. žemės sklypas pažymėtas raide „A“, žemės sklypo ribų taÅ¡kai 5, 4, 3, 2, 1, 14, 13, 12, 11, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20. Leisti ieÅ¡kovams J. K. ir V. K. suderinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), geodezinių matavimų planus su Nacionaline žemės tarnyba be atsakovės O. M. sutikimo. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės O. M., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 410,26 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovams tenkančiÄ didesnę naudotis turto dalį.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės O. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovų J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 036,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovės O. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 160,00Eur žyminio mokesčio ir 104,46 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660).

Priteisti ieÅ¡kovų J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai po 20,00 Eur žyminio mokesčio ir po 13,06 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660).“ Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), bei atsakovės O. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai po 6,53 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, turėtų apeliacinės instancijos teismo (nurodytÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Diana Labokaitė Mindaugas Šimonis Egidijus Tamašauskas