a423f438-bfcb-4ebe-b936-0076f73c2928 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-91-259/2013Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01204-2012-1Procesinio dokumento kategorijos: 40.2; 60; 121.14; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Algimanto Kukalio, RÅ«tos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Arvydo Žibo (pranešėjo), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alfatransa“ atstovo advokato Žilvino StaÅ¡aičio apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1689-179/2012 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autovira“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alfatransa“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu (b.l.1-2) prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 62 635,73 Lt už suteiktas vežimo paslaugas ir 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki pilno atsiskaitymo. Nurodė, kad 2007-10-01 tarp Å¡alių buvo sudaryta krovinių pervežimo sutartis (b.l.5), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo atsakovei (užsakovui) pervežti automobilius, o atsakovė - per 60 dienų apmokėti sÄ skaitas. Vykdydama krovinių pervežimo sutartį ir suteikusi paslaugas, ieÅ¡kovė iÅ¡rašė atsakovei PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras (b.l.6-7a).

Atsakovės skola pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras ieÅ¡kovei sudaro 62635,73 Lt. Å alys šį atsakovės įsiskolinimÄ ieÅ¡kovei patvirtino, pasiraÅ¡ydamos 2010-11-15 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ (b.l.8). 2011-04-29 ieÅ¡kovei Kauno apygardos teisme buvo iÅ¡kelta bankroto byla (b.l.3).Atsiliepime į ieÅ¡kinį (b.l.34-36) atsakovė nurodė, kad 2010-07-19 PrancÅ«zijoje ieÅ¡kovei priklausančiu automobiliu pervežant krovinį, kilo gaisras, kurio metu vežamas krovinys sudegė.

Dėl prarasto užsakovo krovinio atsakovė patyrė 616 721,85 Lt nuostolių, kuriuos reikalavo atlyginti ieÅ¡kovę. Kadangi Å¡alys turėjo viena kitai prieÅ¡prieÅ¡inių piniginių reikalavimų (atsakovė buvo skolinga ieÅ¡kovei 62 635,71 Lt už suteiktas vežimo paslaugas, o ieÅ¡kovė atsakovei - 616 721,85 Lt žalos atlyginimo), 2010-11-30 Tarpusavio atsiskaitymų – užskaitos aktu (b.l.17) atsakovė įskaitė ieÅ¡kovei mokėtinÄ 62 635,71 Lt dydžio skolÄ ir atitinkamai sumažino ieÅ¡kovės atsakovei mokėtinÄ sumÄ už patirtÄ Å¾alÄ iki 554 086,12 Lt.

Jokių pretenzijų per akte nurodytÄ 10 dienų terminÄ ieÅ¡kovė nepareiÅ¡kė. Tokiu bÅ«du atsakovės prievolė ieÅ¡kovei baigėsi CK 6.130 straipsnio 1 dalies ir 6.131 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovė tai pat teigė, kad ieÅ¡kovė praleido įstatymo numatytÄ 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (LR CK 1.125 str. 11 d., LAT 2010 10 04 nutartis c.b. Nr.3k-3-379/2010), o tai sudaro teisinį pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį (LR CPK 1.131 str. 1 d.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 62 635,73 Lt skolÄ už atliktas pervežimo paslaugas ir 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos (2012-04-11) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės valstybei 1879 Lt žyminio mokesčio ir 16 Lt turėtų paÅ¡to iÅ¡laidų.

Teismas nustatė, kad laiku ir tinkamai neatsiskaitydama už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, atsakovė pažeidė savo įsipareigojimus sumokėti už suteiktas transporto paslaugas nustatyto dydžio kainÄ (CK 6.1 str., 6.38 str.). Atsakovės argumentus dėl prieÅ¡prieÅ¡inių piniginių reikalavimų įskaitymo teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nustatė, kad PrancÅ«zijos Nanterre komerciniame teisme Å¡iuo metu vyksta ginčas tarp draudėjo UAB „BTA draudimas“ ir atsakovės, kadangi draudėjas atsisakė kompensuoti atsakovės patirtÄ Å¾alÄ , vertindamas įvykį kaip nedraudiminį.

Ieškovė šios bylos šalimi nėra. Teismas nurodė, jog atsakovei padaryta žala nėra priešpriešinis vienarūšis reikalavimas ir negali būti įskaitytas vienos šalies pareiškimu, nes byloje nėra prejudicinio fakto, nustatančio ieškovės kaltę, įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, draudžiama (CK 6.134 str. 1 d 1 p.), taip pat negalima įskaityti reikalavimo, kurį viena šalis turi ne kitai šaliai, o trečiajam asmeniui, ieškovė tokio vienašališko užskaitos akto nepripažino ir nepasirašė, nes atlikti pervežimai nesusiję su 2010-07-19 pervežimu, kuomet įvyko gaisras ir sudegė krovinys.

Teismas pripažino, jog tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės reikalavimai yra ginčijami teismuose, todėl jie nėra akivaizdÅ«s ir jų įskaityti negalima. IÅ¡kėlus ieÅ¡kovei bankroto bylÄ , jokios užskaitos negalimos, atsakovė gali tik įstatymo nustatyta tvarka pareikÅ¡ti kreditorinius reikalavimus. IÅ¡ Kauno apygardos teismo 2011-07-18 nutarties teismas nustatė, kad atsakovė kreditorinio reikalavimo ieÅ¡kovei nepareiÅ¡kė (b.l.23). Teismas taip pat sprendė, jog ieÅ¡kovė nepraleido nustatyto termino ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovės UAB „Alfatransa“ atstovas advokatas Žilvinas StaÅ¡aitis apeliaciniu skundu (b.l.122-129) praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-07-12 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 4 686,20 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Spręsdamas, kad Å¡alių reikalavimai nėra vienarÅ«Å¡iai ir prieÅ¡prieÅ¡iniai, teismas netinkamai taikė CK 6.131 straipsnį ir neteisingai nustatė faktines aplinkybes.

Tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės reikalavimai yra piniginiai, todėl teismo privalėjo bÅ«ti įvertinti kaip vienarÅ«Å¡iai. Priimdamas sprendimÄ , teismas privalėjo vadovautis galiojančia prezumpcija, jog vežėjas (ieÅ¡kovė) yra kaltas ir atsakingas už prarastÄ ar sugadintÄ krovinį (LAT Senato 2001-06-15 nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijÄ (CMR)“ 23 punktas, CMR konvencijos 17 straipsnis ir CK 6.820 straipsnio 1 dalis), kadangi Å¡i prezumpcija nebuvo paneigta.

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog ji nėra atsakinga už atsakovei sukeltÄ Å¾alÄ . Atsakovės pateikta nepriklausomo PrancÅ«zijos eksperto ekspertizės ataskaita (b.l.74-91) paneigia ieÅ¡kovės teiginius, jog gaisras kilo dėl vežamo automobilio elektros instaliacijos gedimo. Kadangi byloje Å¡alių pateiktos ekspertizės yra vienodos įrodomosios galios ir prieÅ¡ingos viena kitai, jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovės atsakomybės už žalÄ nebuvimÄ , nėra, laikytina, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ji nėra atsakinga už gaisro sukeltÄ Å¾alÄ , t. y. vežėjo atsakomybės už vežamo krovinio praradimÄ prezumpcijos nepaneigė.

Tinkamai įvertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas turėjo konstatuoti, kad už atsakovei sukeltÄ Å¾alÄ dėl krovinio praradimo yra atsakinga ieÅ¡kovė, todėl atsakovės reikalavimas ieÅ¡kovei atlyginti žalÄ buvo pagrįstas ir teisėtas bei vėliau teisėtai įskaitytas į ieÅ¡kovei mokėtinÄ sumÄ už kitų krovinių pervežimÄ kaip vienarÅ«Å¡is prieprieÅ¡inis reikalavimas.2. Nurodydamas, jog atsakovė neturėjo teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai atlikti reikalavimų užskaitymo, kadangi ieÅ¡kovė ant akto nepasirašė ir su juo nesutiko, teismas neteisingai taikė CK 6.131 straipsnį, reglamentuojantį įskaitymo tvarkÄ .

Pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį įskaitymui pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo. Todėl Å¡iuo atveju visiÅ¡kai pakako, jog Tarpusavio atsiskaitymų – užskaitos aktÄ pasirašė atsakovė. Aktas buvo pateiktas ieÅ¡kovei, ji jokių pretenzijų dėl įskaitymo atsakovei nereiÅ¡kė. Ä®statymų nustatyta tvarka nenuginčijus atsakovės atlikto reikalavimų įskaitymo akto, kaip atsakovės vienaÅ¡alio sandorio, atsakovės prievolė sumokėti ieÅ¡kovei 62 635,71 Lt dydžio buvusiÄ skolÄ pasibaigė CK 6.130 straipsnio pagrindu.3.

Nurodydamas, kad vienaÅ¡alis reikalavimų įskaitymas negalimas, kadangi atsakovei atliekant vienaÅ¡alį reikalavimų užskaitymÄ , reikalavimai buvo ginčijami teisme, teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Atsakovė įskaitymÄ atliko 2010-11-30, kuomet jokių teisminių ginčų nebuvo. IeÅ¡kinys PrancÅ«zijoje Nanterre komerciniame teisme registruotas 2011-12-02, t. y. praėjus metams po įskaitymo atlikimo. Bankroto byla ieÅ¡kovei iÅ¡kelta tik 2011-04-29, t. y. po pusės metų nuo įskaitymo atlikimo.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl skolos pritesimo Alytaus rajono apylinkės teisme pateikė tik 2012-04-05. Todėl darytina iÅ¡vada, jog atsakovė turėjo teisę įskaityti prieÅ¡prieÅ¡inius vienarÅ«Å¡ius reikalavimus.4. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė reiÅ¡kė tik reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės skolÄ . Atsakovės reikalavimo įskaitymo sandorio ieÅ¡kovė neginčijo. Todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti įskaitymo teisėtumo klausimÄ , o nurodydamas, jog įskaitymas yra neteisėtas, teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas ir pažeidė CPK 135 straipsnį.5.

Atmesdamas atsakovės praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo, teismas pažeidė CPK 163 straipsnį, reglamentuojantį privalomÄ bylos sustabdymÄ . PrancÅ«zijos Respublikos komercinių bylų teisme nagrinėjamos bylos pagal UAB „Alfatransa“ ieÅ¡kinį BUAB „Autovira“ draudikui UAB „BTA draudimas“ dėl nuostolių, patirtų sudegus atsakovės kroviniui, atlyginimo baigtis, joje nustatyti faktai bei iÅ¡spręsti žalos ir kaltės klausimai turės tiesioginės įtakos teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimui.

PrancÅ«zijos teisme nagrinėjamoje byloje bus iÅ¡spręstas tiek ieÅ¡kovės kaltės dėl krovinio sugadinimo, tiek likusios žalos atlyginimo atsakovei klausimas. Å ių faktų nustatymas teismui padės įvertinti, ar įskaitymas buvo padarytas pagrįstai, kadangi ieÅ¡kovė ginčija įskaitymÄ bÅ«tent tuo pagrindu, jog nėra jos kaltės dėl krovinio sugadinimo. Jeigu PrancÅ«zijos teismas pripažins šį įvykį draudiminiu, atitinkamai bus pripažinta ir ieÅ¡kovės kaltė dėl krovinio sugadinimo, todėl ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad ji nėra atsakinga už krovinio sugadinimÄ , bus visiÅ¡kai paneigta, o atsakovės įvykdytas įskaitymas turės bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.IeÅ¡kovė BUAB „Autovira“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l.137-138) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Atsakovei 2010-11-15 suraÅ¡ius tarpusavio atsiskaitymų - užskaitos aktÄ , ieÅ¡kovė Å¡ios žalos nepripažino ir 2011-03-21 iÅ¡rašė debitinę sÄ skaitÄ Nr. ŽAL/2011/001 - 616 721,85 Lt sumai (b.l.18), taip pat 2011-03-29 raÅ¡tu informavo atsakovę, jog žalos nepripažįsta (b.l.19), laikėsi pozicijos, kad galioja 2010-11-15 tarpusavio skolų suderinimo aktas, pagal kurį atsakovė skolinga ieÅ¡kovei 62 635,71 Lt. Po bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo, vykdant bankroto procedÅ«rÄ , iÅ¡ debitorių, tarp jų ir atsakovės, buvo pareikalauta apmokėti skolas.

Tuomet 2011-11-22 atsakovė atsiuntė atsiskaitymų - užskaitos aktÄ (b.l.22), kuriuo siekė, kad ieÅ¡kovė pripažintų 616 721,85 Lt žalÄ bei atliktų užskaitÄ . Darytina iÅ¡vada, jog tarp Å¡alių dėl žalos atlyginimo vyko ginčas ir vienaÅ¡aliÅ¡kai užskaityti žalos atlyginimo atsakovė negalėjo.2. IeÅ¡kovė savo kaltės nepripažino. Vežėjo kaltės nenustatė nei UAB „BTA draudimas“ ekspertai, nei nepriklausomas techninis konsultantas A. S.. 2010-07-20 ekspertizės ataskaitoje jis padarė iÅ¡vadÄ , kad aktyvavimo energija, bÅ«tina Å¡io gaisro sukėlimui, nekilo dėl pačių transporto priemonių gedimo.

IeÅ¡kovė krovinį gabeno techniÅ¡kai tvarkinga transporto priemone. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė dėl žalos atlyginimo į teismÄ nesikreipė, prieÅ¡ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje nepareiÅ¡kė. Dėl Å¡ios žalos atlyginimo atsakovė PrancÅ«zijoje bylinėjasi su UAB „BTA draudimas“.3. Dėl žalos atlyginimo atsakovė turi teisę pareikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ bankroto byloje. Å is kreditorinis reikalavimas turėtų bÅ«ti tenkinamas Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 35 straipsnyje numatyta tvarka.

Ä®siteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Tai, kad iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo nebuvo atliktas įskaitymas, patvirtina ir atsakovės 2011-11-22 Tarpusavio atsiskaitymų-užskaitos aktas, kuriuo atsakovė pripažįsta 62 635,73 Lt skolÄ .4. Skundo argumentas, kad teismas privalėjo stabdyti bylÄ , kol PrancÅ«zijoje vyksta byla dėl žalos atlyginimo, nepagrįstas.

Atsakovė savo teises turi ginti pareikÅ¡dama reikalavimÄ bankroto byloje.5. Teismas už ieÅ¡kinio ribų neišėjo. Ginčyti sandorio ieÅ¡kovei nereikėjo, kadangi pagal 2010 m. tarpusavio atsiskaitymo - užskaitos aktÄ Nr. 2010/11-2 (b.l.17) užskaita nebuvo atlikta. Å iai užskaitai buvo iÅ¡raÅ¡yta debitinė sÄ skaita. Dėl žalos atlyginimo vyko ginčas, o įskaityti reikalavimo, dėl kurio vyksta ginčas, negalima. Tai, kad užskaita nebuvo atlikta, patvirtina ir atsakovės 2011 m. suraÅ¡ytas tarpusavio atsiskaitymų-užskaitos aktas Nr. 2011/11-1 (b.l.22).

Å io užskaitos akto ieÅ¡kovei ginčyti taip pat nereikia. Å is sandoris yra niekinis, prieÅ¡tarauja Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktui. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių prievolės pasibaigimÄ Ä¯skaitymu aiÅ¡kinimo ir taikymo (LR CK 6.130 str., 6.131 str.), sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl sudaryto įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymo tvarkos ir taikymo sÄ lygų galimumo.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nustatė, kad ieÅ¡kovė savo materialinį reikalavimÄ priteisti skolÄ už atliktas pervežimo paslaugas grindžia krovinių pervežimo sutartimi, PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis (b.l. 5-7a), skolų suderinimo aktu (b.l.

8) ir ta faktine aplinkybe, jog atsakovė nėra apmokėjusi už pervežtÄ krovinį. Byloje atsakovė nesutikimÄ su ieÅ¡kinio reikalavimais grindė ta aplinkybe, kad 2010-11-30 Tarpusavio atsiskaitymų – užskaitos aktu (b.l.17) atsakovė įskaitė ieÅ¡kovei mokėtinÄ 62 635,71 Lt dydžio skolÄ ir atitinkamai sumažino ieÅ¡kovės atsakovei mokėtinÄ sumÄ už patirtÄ Å¾alÄ dėl gaisro iki 554 086,12 Lt. Atsakovė teigia, kad jokių pretenzijų per akte nurodytÄ 10 dienų terminÄ ieÅ¡kovė nepareiÅ¡kė.

Tokiu bÅ«du atsakovės prievolė ieÅ¡kovei baigėsi CK 6.130 straipsnio 1 dalies ir 6.131 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija nustatė, jog skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teismas konstatavo, jog atsakovės nurodomas įskaitymas nebuvo galimas, nes neatitiko įstatymo nustatytų taikymo sÄ lygų reikalavimų, todėl prievolė sumokėti skolÄ už atliktus pervežimus atsakovei nėra pasibaigusi, laiku ir tinkamai neatsiskaitydama už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, atsakovė pažeidė savo įsipareigojimus sumokėti už suteiktas transporto paslaugas nustatyto dydžio kainÄ (CK 6.1 str., 6.38 str.), todėl Å¡ių motyvų pagrindu teismas ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai.Esminiai svarbÅ«s apeliacinio skundo motyvai yra susiję su tomis nurodomomis aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nekonstatavo ieÅ¡kovės kaltės dėl atsakovei atsiradusios žalos kilus gaisrui, ko pasekoje buvo prarastas krovinys, teismas neteisingai taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias įskaitymo tvarkÄ , nes Å¡alys tinkamai atliko įskaitymÄ , jis buvo galimas, todėl atsakovės prievolė sumokėti ieÅ¡kovei 62 635,71 Lt dydžio buvusiÄ skolÄ pasibaigė CK 6.130 straipsnio pagrindu.

Apeliantas taip pat įrodinėja, kad teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų, nes įskaitymo sandorio ieÅ¡kovė neginčijo, o teismas sprendė dėl įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymas. LR CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pagal pareikalavimo momentÄ .

Ä®skaitymui pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo (CK 6.131 straipsnis 1 dalis). Pagal Å¡ias įstatymo nuostatas įskaitymas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, kuriuo apie įskaitymÄ praneÅ¡ama kitai Å¡aliai. Ä®skaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės Å¡alies valios ir požiÅ«rio į tokį kontrahento veiksmÄ , tik bÅ«tina, kad kitai prievolės Å¡aliai kontrahentas praneÅ¡tų apie šį teisinį veiksmÄ ir kad bÅ«tų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sÄ lygų.

Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sÄ lygas. IÅ¡ LR CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad bÅ«tų galima atlikti įskaitymÄ , turi bÅ«ti Å¡ios sÄ lygos: pirma, prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, t. y.

šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo surašytas 2010-11-30 Tarpusavio atsiskaitymų užskaitos aktas ir to pagrindu nurodomas įskaitymas buvo negalimas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė 2010 11 30 suraÅ¡ant tarpusavio atsiskaitymų užskaitos aktÄ neturėjo galiojančio vykdytino reikalavimo ieÅ¡kovei, kurį atsakovė kildina iÅ¡ to fakto, jog gaisro metu buvo sunaikintas atsakovės turtas, dėl ko ji patyrė materialinę žalÄ . IÅ¡vadÄ , jog atsakovė užskaitos akto suraÅ¡ymo metu neturėjo galiojančio vykdytino reikalavimo ieÅ¡kovei, patvirtina ir ta bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, jog atsakovė PrancÅ«zijos teisme yra pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinio reikalavimÄ draudimo bendrovei atlyginti atsakovei patirtÄ Å¾alÄ dėl sunaikinto gaisro metu turto (b.l.97).

Å i aplinkybė taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės užskaitos akte nurodomi jos ir ieÅ¡kovės reikalavimai nebuvo prieÅ¡prieÅ¡iniai, o atsakovės reikalavimas dar ir neapibrėžtas. Visų Å¡ių nustatytų faktinių aplinkybių visuma pagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadÄ , jog atsakovės suraÅ¡ytas tarpusavio užskaitos 2010 11 30 aktas neatitiko įstatymo leidėjo nustatytų jo taikymo imperatyvių sÄ lygų (LR CK 6.130 str.), dėl ko jis nesukėlė jokių teisinių pasekmių, t. y. atsakovės prievolė sumokėti BUAB „Autovira“ 62 635,73 Lt už suteiktas vežimo paslaugas įskaitymu nepasibaigė.Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, kuriuose nurodoma, jog teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų, nes sprendė dėl reikalavimo, kurio ieÅ¡kovas nebuvo pareiÅ¡kęs. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tÄ aplinkybę, jog teismas skundžiamo apeliacine tvarka sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl 2010 11 30 tarpusavio atsiskaitymų užskaitos akto galiojimo, jo panaikinimo ar pan..

Teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl skolos priteisimo, pagrįstai sprendė ir vertino ar suraÅ¡ytas tarpusavio atsiskaitymų užskaitos aktas sukėlė teisines pasekmes ar ne ir kokiÄ tai faktinę ir teisinę reikÅ¡mę turi pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumui dėl skolos priteisimo. Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, apelianto teiginys, jog teismas iÅ¡sprendė ieÅ¡kovo nepareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog ieÅ¡kovė nėra praleidusi vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino tokio pobÅ«džio reikalavimui teisme pareikÅ¡ti, nes ieÅ¡kovo įmonės bankroto administratoriui BUAB „Autovira“ dokumentai buvo perduoti 2011 05 16 d. (b.l. 69), o ieÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas 2012 04 05 d. (b.l. 1).

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, jog skundžiamame teismo sprendime teismas privalėjo pasisakyti ir spręsti dėl ieÅ¡kovės kaltės, atsakovei atsiradus žalai dėl kilusio gaisro (skundo 1 p.). Bylos nagrinėjimo ribas nustato bylos Å¡alys pačios, suformuluodamos ir pareikÅ¡damos tam tikrus materialinius reikalavimus (LR CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Nagrinėjamoje byloje atsakovė nereiÅ¡kė ieÅ¡kovei reikalavimų atlyginti atsakovei padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ kilus gaisrui kelte.

Todėl Alytaus rajono apylinkės teismas neturėjo prievolės spręsti dėl atsakovei atlygintinos žalos, asmenų kaltės ir atsakomybės dėl atsakovės patirtos žalos. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų, kuriuose nurodoma, jog teismas, atmesdamas atsakovės praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo, pažeidė LR CPK 163 straipsnį, reglamentuojantį privalomÄ bylos sustabdymÄ . Byloje nustatyta, kad praÅ¡ymÄ sustabdyti bylÄ atsakovė grinė ta aplinkybe, jog atsakovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį PrancÅ«zijos teisme ieÅ¡kovės draudikui „BTA draudimas“ (b.l.94, 95).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas atmesti praÅ¡ymÄ sustabdyti bylÄ nėra skundžiamas, tai yra teismo diskrecijos teisė. Byloje atsakovė nenurodė privalomojo bylos sustabdymo pagrindo. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų (b.l.96, 97) spręstina, kad teisinio ir faktinio pagrindo sustabdyti nagrinėjamÄ bylÄ nebuvo (LR CPK 1623 str., 164 str.).IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.), o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                   Algimantas Kukalis                                                                                                                                 RÅ«ta Palubinskaitė                                                                                                                                               Arvydas Žibas