a420312d-e0ac-4bf8-86c3-bb16ccc9ed79 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-414/2010Procesinio sprendimo kategorija 126.5. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. vasario 11 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto ViÅ¡inskio teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal kreditoriaus V. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti V.

G. atskirÄ jį skundÄ , civilinėje byloje Nr. 2-2085-798/2009 pagal V. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutarties.Teisėjų kolegija n u s t a t ė: Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartimi UAB „Viktosta“ iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas A. M. (t. 1, b. l. 47 – 49).Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nutarties dalį dėl administratoriaus paskyrimo ir klausimÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės – UAB „Viktosta“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administravimas“ (T. 1, b. l. 99 – 103).Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Viktosta“ kreditorių finansiniai reikalavimai (T. 2, b. l. 78 – 80).PareiÅ¡kėjas V.

G. pateikė teismui atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartį dėl UAB „Viktosta“ kreditorinių reikalavimų patvirtinimo ir perduoti klausimÄ dėl UAB „Viktosta“ kreditorinių reikalavimų patvirtinimo pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti V. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutarties. Teismas nurodė, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundÄ padavė asmuo, neturintis teisės jo paduoti (CPK 315 sr. 2 d. 2 p., 338 str.).

Tuo tarpu LR Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 26 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. spalio 1 d. nutartimi buvo tvirtinami BUAB „Viktosta“ kreditorių finansiniai reikalavimai, o pareiÅ¡kėjas nereiÅ¡kė prieÅ¡taravimų dėl jam patvirtintos finansinių reikalavimų sumos BUAB „Viktosta“ atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vadovaujantis Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėjas neturėjo teisės teikti atskirojo skundo dėl kitų kreditorių reikalavimų patvirtiimo.

Be to, teismas pažymėjo, kad 2009 m. spalio 1 d. nutartis dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo iÅ¡ esmės nėra galutinė, nes BUAB „Viktosta“ kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai galės bÅ«ti tikslinami, o visi raÅ¡ytiniai įrodymai apie kreditorių finansinių reikalavimų dydį, pagrįstumÄ , atsiskaitymÄ turi bÅ«ti tiesiogiai teikiami bankroto administratoriui UAB „Bankroto administravimas“ (Ä®BÄ® 21 str.).Atskiruoju skundu V. G. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir atskirojo skundo priėmimo klausimÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Apeliantas visiÅ¡kai atitinka Ä®BÄ® 26 straipsnio 5 dalyje keliamus reikalavimus atskirÄ jį skundÄ teikiančiam kreditoriui.2. Vadovaujantis CPK 37 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumo bylos baigtimi, o apeliantas yra BUAB „Viktosta“ savininkas, todėl visos neigiamos pasekmės dėl neteisėtų administratoriaus veiksmų kyla apelianto turtui (administratoriaus atstovas yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo apeliantui ir jo žmonai, o ieÅ¡kinio dydis atitinka administratoriaus pateikto ir teismo nepagrįstai patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydį).

Tuo tarpu, aiÅ¡ku, kad kiti kreditoriai 2009 m. spalio 1 d. nutarties neapskųs dėl naudos sau, o administratoriaus atstovas yra suinteresuotas bylos baigtimi (pateikė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo dėl to, jog apeliantas, bÅ«damas įmonės direktoriumi ir akcininku, praleido terminÄ ieÅ¡kiniui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikti), kai tuo tarpu paties apelianto ir jo žmonos visas turtas Å¡iuo metu yra areÅ¡tuotas.3. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas kreditorinius reikalavimus, neįsigilino į bylos medžiagÄ , iÅ¡ kurios aiÅ¡ku, kad turėjo bÅ«ti patvirtintas žymiai mažesnis UAB „Cramo“ kreditorinis reikalavimas.4.

UAB „Viktosta“ yra visiškai atsiskaičiusi su UAB „Durų sistemos ir Ko“, o pastaroji neturi bankrutuojančiai įmonei jokių pretenzijų, todėl nepagrįstai patvirtintas minėtos įmonės kreditorinis reikalavimas.5. „Euler Hermes Kreditversicherungs-Aktiengesellschaft Lietuvos filialo“ kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas net nesant atitinkamo administratoriaus prašymo.6. UAB „Stirniai“ kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas nesant pakankamai tai patvirtinančių dokumentų.7.

Vadovaujantis Ä®BÄ® 26 straipsnio 4 dalimi, apeliantas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas surengti žodinį bylos nagrinėjimÄ , tačiau jokio atsakymo negavo.Atsiliepimu į V. G. atskirÄ jį skundÄ BUAB „Viktosta“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos argumentus:1. UAB „Cramo“ reikalavimas 46135,99 Lt sumai patvirtintas atsižvelgiant į visas BUAB „Viktosta“ skolas minėtam kreditoriui.2. UAB „Durų sistemos ir Ko“ kreditorinis reikalavimas 1700 LT sumai patvirtintas atsižvelgiant į tai, kadangi pagal BUAB „Viktosta“ duomenis sÄ skaita minėtai pinigų sumai nėra apmokėta.3.

„Euler Hermes Kreditversicherungs - Aktiengesellschaft Lietuvos filialo“ kreditorinis reikalavimas patikslintas atsižvelgiant į perimtas reikalavimo teises iÅ¡ UAB „Partnerių statybinės medžiagos“.4. Pagal BUAB „Viktosta“ duomenis BUAB „Stirniai“ sÄ skaita yra neapmokėta, todėl BUAB „Stirniai“ reikalavimas pagrįstai įtrauktas į tvirtintinų kreditorinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä .Atskirasis skundas tenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Atskirajame skunde kreditorius V. G. nurodo, kad Ä®BÄ® 26 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos, o kiti kreditoriai Å¡ias nutartis gali skųsti tik jei jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma virÅ¡ija du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų ir skundÄ paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma virÅ¡ija du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų.

Tokiu bÅ«du apeliantas mano, kad jis visiÅ¡kai atitinka minėtus reikalavimus kreditoriui, galinčiam konkrečiu atveju pateikti atskirÄ jį skundÄ .Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 1 d. nutartimi (T. 2, b. l. 78 – 80) patvirtino 31421,20 Lt dydžio V. G. finansinį reikalavimÄ , t. y. virÅ¡ijantį 250 Lt (Ä®BÄ® 26 str. 5 d.). Atitinkamai atskiruoju skundu apeliantas siekia ginčyti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartimi patvirtintus UAB „Cramo“, UAB „Durų sistemos ir Ko“, UAB „Stirniai“ ir Euler Hermes Kreditversicherungs – Aktiengesellscaft Lietuvos filialo reikalavimus, kurių suma (134241,14 Lt) taip pat gerokai virÅ¡ija 250 Lt ribÄ (Ä®BÄ® 26 str. 5 d.).

Tokiu bÅ«du, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas V. G. visiÅ¡kai atitinka Ä®BÄ® 26 straipsnio 5 dalyje keliamus reikalavimus kreditoriui, galinčiam paduoti atskirÄ jį skundÄ dėl teismo nutarties, kuria patvirtinti kitų kreditorių reikalavimai. Pažymėtina, kad kiekvieno kreditoriaus reikalavimo bankrutuojančiai įmonei patvirtinimas yra tiesiogiai susijęs su kitų tai pačiai įmonei pareikÅ¡tų ir patvirtintų finansinių reikalavimų patenkinimo galimybėmis, todėl kiekvienas įmonės kreditorius (iÅ¡skyrus, kai taikomi Ä®BÄ® 26 str. 5 d. numatyti apribojimai) gali pateikti atskirÄ jį skundÄ dėl teismo patvirtintų kitų kreditorių reikalavimų.

Atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. iÅ¡vada, kad pagal Ä®BÄ® 26 straipsnio 5 dalį kreditorius V. G. neturi teisės teikti atskirojo skundo dėl kitų kreditorių reikalavimų patvirtinimo, yra visiÅ¡kai neteisėta ir nepagrįsta. Be to, nors Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartyje iÅ¡ dalies pagrįstai nurodė, kad visi raÅ¡ytiniai įrodymai apie kreditorių finansinių reikalavimų dydį, pagrįstumÄ , atsiskaitymÄ turi bÅ«ti teikiami tiesiogiai administratoriui, kuris teikia pareikÅ¡tus reikalavimus ar jų patikslinimus teismui (Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 10 p.), tačiau administratoriaus teismui tvirtinti pateiktas kreditorių reikalavimų sÄ raÅ¡as nereiÅ¡kia Å¡ių reikalavimų nenuginčijamumo, įskaitant ir teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų ginčijimÄ pagal kitų kreditorių reikalavimus (Ä®BÄ® 26 str. 5 d.).Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi buvo sprendžiamas tik atskirojo skundo priėmimo klausimas, o bÅ«tent, ar kreditorius V.

G. turi teisę paduoti atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutarties, kiti atskirajame skunde ir atsiliepime nurodyti argumentai, susiję su 2009 m. 1 d. nutartimi patvirtintais UAB „Cramo“, UAB „Durų sistemos ir Ko“, UAB „Stirniai“ ir Euler Hermes Kreditversicherungs – Aktiengesellscaft Lietuvos filialo kreditoriniais reikalavimais Å¡iuo metu nagrinėjant Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ , nenagrinėtini.Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi visiÅ¡kai nepagrįstai atsisakė priimti V.

G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutarties CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, todėl minėta nutartis naikintina ir atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir V. G. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutarties priėmimo klausimÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

TeisėjaiDanutė Gasiūnienė Konstantinas Gurinas Vigintas Višinskis