a41fe7da-d4cc-42fb-bd3b-e9f9061e70c9 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-1198-538/2019 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01717-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.9; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 25 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.

M. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės VieÅ¡vilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos ieÅ¡kinį atsakovui R. M. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 8818 EUR už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ sunaikinus natÅ«raliÄ užliejamÄ pievÄ (duomenys neskelbtini) botaniniame zoologinio teritorijos žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) botaninis zoologinis draustinis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. Dl-91 priskirtas VieÅ¡vilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijai. Atsakovas, sudarydamas nuomos sutartį, iÅ¡sinuomojo minėtÄ Å¾emės sklypÄ 2014 m. balandžio 29 d. ir 2016 m. birželio 3 d. vykdyto neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad iÅ¡nuomoto žemės sklypo dalis yra suarta ir užsėta žemės Å«kio kultÅ«romis, kurios pradėjo dygti.

IeÅ¡kovė teigia, kad nurodytam žemės sklypui nustatyti specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų apribojimai, tarp jų ir ribojimas draudžiantis dirbti žemę ar keisti į kitas žemės naudmenas, tačiau atsakovas Å¡ių sÄ lygų nesilaikė. IÅ¡ 2016 m. spalio 12 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutarties administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 11-22-377/2016 matyti, kad teisminio proceso metu, kuriame ieÅ¡kovės atstovas nedalyvavo, atsakovas paaiÅ¡kino, kad 2015 metų rugpjūčio mėnesį žemės sklypo dalį suarė ir taip sunaikino gamtinio kraÅ¡tovaizdžio kompleksÄ , tačiau, ieÅ¡kovės teigimu, žiÅ«rint 2016 m. gegužės 20 d. nuotraukos vaizdÄ , matyti menkai sudygusios žemės Å«kio kultÅ«ros.

IeÅ¡kovė teigia, kad Å¡i aplinkybė įrodo, kad sklypas buvo suartas 2016 pavasarį, o ne 2015 rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais, kaip teigė atsakovas. Pažymi, kad žalÄ Ä¯rodo ir pateikiamos ortofoto nuotraukos, kuriose matosi 2012–2013 metais buvusios natÅ«ralios pievos vaizdas ir 2015–2016 metų vaizdas su aiÅ¡kiais žemės dirbimo požymiais, tai yra tuo laikotarpiu, kai sklypo naudotoju buvo atsakovas. IeÅ¡kovės teigimu atsakovas yra atsakingas už iÅ¡nuomotos žemės sklype buvusios natÅ«ralios pievos sunaikinimÄ (duomenys neskelbtini) botaniniame zoologiniame draustinyje jÄ suarus ir užsėjus žemės Å«kio kultÅ«romis, todėl jis privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

2. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad 2014 m. balandžio 29 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu jam buvo iÅ¡nuomotas 11,0294 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su tikslu žemės Å«kio veiklai vykdyti. Sudarant nuomos sutartį, apie specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas ir draudimus dirbti žemę, ganyti joje gyvulius nebuvo įspėtas.

Siekdamas atnaujinti žemę 2014 metais rudenį dalį žemės sklypo iÅ¡lėkščiavo, o 2015 m. rugpjūčio mėnesį dalį iÅ¡nuomoto žemės sklypo suarė ir užsėjo žiemkenčiais. 2016 m. birželio 3 d. ieÅ¡kovė atliko patikrinimÄ , tačiau jam apie tai, kad bus atliekamas patikrinimas, nepranešė, nedalyvavo tikrinime, patikrinimo akto nesurašė ir jis akto nepasirašė. Pažymi, jog ieÅ¡kovė nei administracinėje, nei civilinėje byloje pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį nebuvo pateikusi teismui jo nuomojamo žemės sklypo patikrinimo akto, vadinasi, aktas nebuvo suraÅ¡ytas.

Teigia, kad pretenzijoje dėl padarytos žalos, nei aplinkai padarytos žalos dydžio skaičiavimo lape nėra duomenų, kokiu konkrečiu dokumentu buvo nustatytas tariamas atsakovo padarytas pažeidimas, kokiomis konkrečiomis ribomis, kuo tos ribos išmatuotos ir kaip nustatytos. Atsakovo teigimu, šiuo atveju prejudiciniai faktai patvirtina, kad žemės sklypas buvo suartas 2015 m. rudenį, o konkrečiau, rugpjūčio mėnesį ir užsėjo žemės ūkio kultūromis, tačiau dėl žemės nualinimo jo įsėlis sunkiai dygo ir derliaus nedavė.

Todėl ieškovės teiginys dėl to, kad žemė buvo suarta 2016 m. pavasarį, yra tik ieškovės samprotavimai.

3. Dubliku į pareikÅ¡tÄ atsakovo atsiliepimÄ ieÅ¡kovė nurodė, kad 2016 m. gegužės 20 d. nuotraukos vaizde matyti menkai sudygusios žemės Å«kio kultÅ«ros, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad sklypas buvo suartas 2016 m. pavasarį, o ne 2015 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais, nes užsėjus rudens metu žiemkenčių kultÅ«rų sėklos visiÅ¡kai sudygsta per mėnesį ir visas dirbamas laukas sužaliuoja dar tÄ patį rudenį. Å ios aplinkybės įrodo, kad natÅ«rali pieva buvo sunaikinta tuo laikotarpiu, kada žemės sklypu nuomos pagrindais naudojosi atsakovas.

Tai taip pat įrodo ieÅ¡kinio prieduose pateikiamos 2012–2013 ir 2015–2016 metų ortofoto nuotraukos. Nurodo, kad atsakovas melagingai teigia, kad dalyvauti patikrinime ieÅ¡kovė jo nekvietė, patikrinimo akto nesurašė ir jis jokio akto nepasirašė. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovui buvo iÅ¡siųstas registruotu laiÅ¡ku praneÅ¡imas apie neplaninį žemės sklypo patikrinimÄ . Patikrinime dalyvavo atsakovas ir jo žmona L. M.. Už pažeidimus, nustatytus administracinio teisės pažeidimo protokole, atsakovas pasiraÅ¡yti atsisakė ir tai pažymėta Å¡iame dokumente.

Atsakovo teiginiai, kad jam nebuvo pranešta ir jis nedalyvavo patikrinime, turėtų būti vertinami kaip melagingi parodymai. Nurodo, kad ieškinio pareiškimo senaties terminas dėl padarytos žalos atlyginimo sueitų 2019 m. birželio mėnesį ir šiam civiliniam ieškiniui senaties terminas negali būti taikomas. Nurodo, kad suarto sklypo plotas apskaičiuotas mobiliajame telefone įdiegta „MotionX GPS“ programine įranga, kuri veikia kosminių palydovų perduodamų koordinačių pagrindu.

Ieškovė teigia, kad CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas šioje civilinėje byloje būtų klaidingas, nes administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 11-22-377/2016 teismo nutartyje atsakovo kaltė iš esmės nebuvo sprendžiama.

4. Triplike atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė prie dubliko pateikė 2016 m. birželio 3 d. patikrinimo aktÄ , atspausdintÄ kompiuteriu, tačiau prie grafos „dalyvaujant“ atsakovo pavardė įraÅ¡yta ranka. Patikrinimo akto atspausdinti kompiuteriu žemės sklype ieÅ¡kovės atstovas negalėjo, todėl šį patikrinimo aktÄ atspausdino kabinete, galbÅ«t jau po atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo, o atsakovo pavardę įrašė vėliau. Atsakovas į ieÅ¡kovės buveinę nuvyko kartu su sutuoktine L.

M.. Nuvykus ieÅ¡kovės atstovas S. B. atsakovÄ užsipuolė, pradėjo Å¡aukti ir aiÅ¡kinti nebÅ«tus dalykus. Nurodo, kad ieÅ¡kovės atstovas kalbėjo apie administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymÄ , o jokiu bÅ«du ne apie patikrinimo akto suraÅ¡ymÄ ir pasiraÅ¡ymÄ , nes toks patikrinimas iÅ¡ viso neįvyko. Kilus ginčui su S. B., jis atsakovui liepė pasiraÅ¡yti, tačiau atsakovas kategoriÅ¡kai atsisakė pasiraÅ¡yti, nes patikrinimas nebuvo atliktas ir apkaltintas buvo nepagrįstai.

Nurodo, kad sutuoktinės pasiraÅ¡yti neprašė ir įgaliojimų jai nedavė, todėl už jos paraÅ¡us neatsako. Nurodo, kad ieÅ¡kovės pateiktas patikrinimo aktas yra neinformatyvus, jame nenurodytas patikrinto žemės sklypo plotas, specialių sÄ lygų pažeidimo plotas, nėra nurodyta, kad buvo atliekamas matavimas, su kokiomis priemonėmis tai buvo daroma, kokiu bÅ«du, ar matavimo priemonėms atlikta metrologinė patikra. Nurodo, kad pateikti žemės žemėlapiai neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės, kadangi jie parengti atitinkamai 2018 m. lapkričio 5 d. ir 2018 m. lapkričio 6 d., o ne atspindi realiÄ buvusiÄ padėtį 2016 m. birželio 3 d., kai suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 5. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo R. M. 4000 EUR žalos atlyginimo gamtai, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė, priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo R. M. 128,43 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pagrindiniai sprendimo motyvai: 5.1. Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, kadangi, atsakovo teigimu, pažeidimai buvo padaryti 2014–2015 metais.

Teismas spręsdamas ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ nustatė, kad ieÅ¡kovė apie padarytÄ pažeidimÄ sužinojo 2016 m. gegužės 20 d., dėl to 2019 m. birželio 1 d. buvo priimtas pavedimas atlikti patikrinimÄ . Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia laikytina 2016 m. gegužės 20 d., kada ieÅ¡kovė sužinojo apie padarytÄ pažeidimÄ , o ne 2014, 2015 metais, kada buvo apartas ir apsėtas žemės plotas. Kadangi trejų metų senaties terminas baigtųsi 2019 m. birželio 20 d., o ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2018 m. rugsėjo 28 d., tai yra nepraleidusi ieÅ¡kinio senaties termino, pirmosios instancijos teismas nusprendė atsakovo reikalavimÄ dėl praleisto senaties termino taikymo atmesti. 5.2.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas 2014 m. balandžio 29 d. iÅ¡sinuomojo valstybinį žemės sklypÄ , kuriam nustatytos specialiosios sÄ lygos. 2016 m. birželio 3 d. atlikus patikrinimÄ buvo nustatyta, kad atsakovui iÅ¡nuomoto žemės sklypo dalis yra suarta, užsėta žemės Å«kio kultÅ«romis. Teismas nurodė, kad iÅ¡ byloje esančio įrodymų viseto, tai yra patikrinimo akto, fotofiksacijų, ortofoto foto fiksacijų, matyti, jog žemės sklypas buvo faktiÅ¡kai suartas (duomenys neskelbtini) botaniniam zoologiniam draustinyje.

FaktÄ , jog sklypas buvo ariamas, pripažino ir pats atsakovas. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog jis galėjo nežinoti apie specialiÄ sias naudojimosi sÄ lygas, kadangi jos numatytos nuomos sutartyje, nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡e ir jog Å¡ios aplinkybės Å¡alina jo civilinę atsakomybę. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus dėl dokumentų parengimo aplinkybių, nesudarytos galimybės dalyvauti patikrinime, kadangi byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui buvo siųsta pretenzija dėl suarto žemės sklypo, kvietimas dalyvauti patikrinime. 5.3.

Dėl žalos dydžio pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 8818 EUR žalos dydis yra nustatytas aplinkai padarytos žalos dydžio, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus žemės sklype skaičiavimo aktu. Skaičiavimai buvo atlikti naudojantis programine įranga, kurios žemėlapio nuotraukos, lyginant jas su pateiktomis nuotraukomis, pagal kurias buvo apeinamos suartas žemės sklypo plotas yra labai panaÅ¡ios, todėl nėra pagrindo abejoti skaičiavimo teisingumu. Teismas pažymėjo, kad nustatyta 8818 EUR žala fiziniam asmeniui yra didelė, atsakovas žemė sklypÄ suarė neturėdamas tyčios iÅ¡arti draustinio zonai priklausantį žemės sklypÄ , be to įvykis įvyko jau senokai ir žemės sklype galbÅ«t susiformavo nauja natÅ«rali augalija, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais nusprendė mažinti žalos dydį padarytÄ gamtai ir iÅ¡ atsakovo priteisti valstybei 4000 EUR žalÄ gamtai atlyginti, o likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.

III. Apeliacinio skundo argumentai 6. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) R. M. praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 6.1. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentÄ . Teigia, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę pažeidimÄ pastebėti 2015 m. rugpjūčio mėnesį, kai buvo suarta dalis žemės, todėl ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi 2018 m. rugsėjo 28 d., praleidusi trejų metų ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo senatį.

Nurodo, kad ortofoto nuotrauka yra publikuojama vieÅ¡ai, todėl faktÄ , kad žemės sklypas buvo suartas jau 2015 metais ieÅ¡kovė galėjo pamatyti iÅ¡ nurodytos vieÅ¡ai skelbiamos nuotraukos, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo žalos padarymo momento - 2015 m. rugpjūčio mėnesio. 6.2. Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų apeliantas nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl atsakovo atsakomybės, netinkamai įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, netinkamai nustatė faktinės aplinkybes bei taikė materialinės teisės normas.

Nurodo, kad apie specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas apeliantui nebuvo žinoma, kadangi neturi teisinių, ekonominių ir gamtos apsaugos žinių, todėl įraÅ¡ai nuomos sutartyje apie specialiÄ sias sÄ lygas apeliantui buvo neaiÅ¡kÅ«s, tačiau pirmosios instancijos teismas spręsdamas apelianto atsakomybės klausimÄ Å¡ios aplinkybės nevertino. Apelianto teigimu, nėra pagrindo vadovautis ir patikrinimo aktu, kadangi patikrinimas nebuvo atliktas, apeliantas patikrinime nedalyvavo ir patikrinimo akto apeliantas nepasirašė.

Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad pagrindinis dokumentas, kuriame apskaičiuotas žalos dydis, yra nepasiraÅ¡ytas jokio pareigÅ«no, kuris turėtų atsakyti už žalos apskaičiavimo teisingumÄ , taip pat žalos apskaičiavimo aktas yra nesunumeruotas ir neįtrauktas į valstybinės institucijos saugomų dokumentų apskaitÄ . 6.3. Dėl žalos dydžio apeliantas nurodo, kad nesutinka su žalos dydžio apskaičiavimu. Teigia, kad nors ieÅ¡kovės atstovai nurodė, jog žalos gamtai dydį skaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d.

įsakymu Nr. Dl-269 patvirtinta „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika“, tačiau taikant Å¡iÄ metodikÄ turi bÅ«ti teisingai, pagal galiojančias teisės normas nustatytas ir apskaičiuotas pakeisto reljefo plotas. Apelianto teigimu, faktiÅ¡kai neatlikus patikrinimo ir patikrinimo metu neapskaičiavus pakeisto reljefo ploto, nėra galimybės patikrinti, ar ieÅ¡kovės vienasmeniÅ¡kai nurodytas plotas atitinka faktinius duomenis, todėl, apelianto teigimu, žala galbÅ«t yra apskaičiuota netinkamai.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkinamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl senaties taikymo 9. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, iÅ¡ esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertindamas byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus klaidingai nustatė ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentÄ . Teigia, kad žemės sklypas faktiÅ¡kai buvo suartas 2015 metų rugpjūčio mėnesį ir Å¡iÄ aplinkybę ieÅ¡kovė galėjo nustatyti iÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamų ortofoto nuotraukų ir padarytÄ pažeidimÄ pastebėti jo padarymo metu.

Nurodo, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo momento, tai yra 2015 metų rugpjūčio mėnesio.

10. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus (nutarties 9 punktas), daroma iÅ¡vada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tirdamas byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir jų pagrindu konstatuodamas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, spręsdamas klausimÄ dėl senaties termino pradžios momento.

11. Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintÄ CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).

12. Apeliantas teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Esant ginčo Å¡alies reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį svarbu nustatyti, koks konkretus terminas taikytinas atitinkamam materialiajam subjektiniam reikalavimui pareikÅ¡ti (CK 1.125 straipsnis), be to, svarbu nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentÄ , nes nuo Å¡io momento tinkamo nustatymo tiesiogiai priklauso tinkamas aptariamo materialiosios teisės instituto taikymas (nutarties 11 punktas). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui dėl žalos atlyginimo sunaikinus natÅ«raliÄ pievÄ (duomenys neskelbtini) botaniniame zoologiniame draustinyje, todėl Å¡iuo atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

13. Su apelianto argumentais, kad ieÅ¡kovė sužinojo apie padarytÄ pažeidimÄ 2015 m. rugpjūčio mėnesį ir nuo Å¡io momento turi bÅ«ti taikoma senatis, nesutinkama, kadangi Å¡is argumentas prieÅ¡tarauja raÅ¡ytiniams įrodymams, faktinėms bylos aplinkybėms. Kaip matyti, pavedimas atlikti patikrinimÄ , ar apeliantas tinkamai laikosi specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimosi sÄ lygų, buvo priimtas 2016 m. gegužės 1 d., patikrinimÄ pradedant 2016 m. birželio 3 d. (b. l. 51–52). Pažeidimai atlikus patikrinimÄ nustatyti 2016 m. birželio 3 d. (b. l. 53–56).

Å iuo atveju atsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas nurodė, jog apie pažeidimus buvo žinoma 2016 m. gegužės 20 d., todėl laikoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieÅ¡kinio senaties pradžios momentÄ 2016 m. gegužės 20 d., kada ieÅ¡kovei tapo žinoma, jog iÅ¡nuomotame žemės sklype yra nesilaikoma specialiųjų naudojimo sÄ lygų. Kaip matyti, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį pateikė 2018 m. rugsėjo 28 d., todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas.

14. Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovė apie padarytÄ Å¾alÄ galėjo sužinoti žalos padarymo momentu, tai yra 2015 m. rugpjūčio mėnesį iÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamų ortofoto nuotraukų. Su Å¡iuo apelianto argumentu nesutinkama. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. D1-43 „Dėl valstybinės saugomų teritorijų apsaugos kontrolės nuostatų patvirtinimo“ 15 punktÄ valstybinės saugomų teritorijų apsaugos kontrolės vykdymas gali bÅ«ti planinis ir neplaninis. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju neplaninį patikrinimÄ buvo pavesta atlikti sužinojus apie pažeidimus 2016 m. gegužės 20 d., todėl nesutinkama su apelianto argumentais, kad ieÅ¡kovė turėjo ir (ar) privalėjo nuolat nuo nuomos sutarties sudarymo momento tikrinti vieÅ¡ai skelbiamas ortofoto nuotraukas siekdama, nesant pagrįstų abejonių ir duomenų, iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar apeliantas nepažeidinėja specialiųjų žemės sklypo naudojimo sÄ lygų.

15. Remdamasi nurodytais argumentais (nutarties 11–14 punktai), byloje keliamÄ klausimÄ (nutarties 10 punktas) teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentÄ , pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl teisingai ir motyvuotai iÅ¡sprendė apelianto praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo pagrįstumo klausimÄ . Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų 16.

Apeliantas ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadÄ dėl apelianto civilinės atsakomybės iÅ¡ esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantui apie specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas nebuvo žinoma. Teigia, kad patikrinimo metu nedalyvavo, o ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai yra su trÅ«kumais, be to, dalis dokumentų yra pasiraÅ¡yti apelianto sutuoktinės, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymo.

17. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus (nutarties 16 punktas), daroma iÅ¡vada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimÄ dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų.

18. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigÅ«nai turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau Å¡iuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su vieÅ¡osios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, tai yra tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ taikyti bÅ«tina nustatyti Å¡ias civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018 nurodyta, kad civilinė atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ aplinkai kyla, kai ieÅ¡kovas įrodo civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas, tai yra pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žala aplinkai, tai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamÄ aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimÄ .

Ä®rodinėdamas Å¡iÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ ieÅ¡kovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, tai yra atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalÄ sukėlusio asmens veiksmų.

Kaltė, padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama.

20. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, kad atsakovas 2015 metų rugpjÅ«tį iÅ¡arė ginčo žemės sklypÄ . IeÅ¡kovės teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kia tuo, kad apeliantas iÅ¡arė žemės sklypÄ , kuriame tokia veikla nėra galima dėl taikomų specialiųjų naudojimosi sÄ lygų. Remiantis raÅ¡ytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad apeliantui 2014 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu buvo iÅ¡nuomotas 11,0294 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Nuomos sutarties 6 punkte nustatytos specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimosi sÄ lygos, kadangi iÅ¡nuomotas žemės sklypas patenka į botaninio zoologinio draustinio zonÄ . Sklype yra bendras reikalavimas, draudžiantis dirbti žemę ar keisti į kitas žemės naudmenas (b. l. 93–95). Faktas, jog ginčo žemės sklypas patenka į botaninio zoologinio draustinio zonÄ nuo 2014 m. kovo 31 d., yra iÅ¡vieÅ¡intas ir Nekilnojamojo turto registre (b. l. 9–11). Nors apeliantas nurodo, kad nebuvo susipažinęs su specialiosiomis sÄ lygomis, tačiau Å¡i aplinkybė, sutinkant su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, nepanaikina jo atsakomybės dėl specialiųjų sÄ lygų nesilaikymo, kadangi apeliantas sudarydamas nuomos sutartį sutiko su sutarties sÄ lygomis, be to, faktas, jog žemės sklypas patenka į draustinio zonÄ buvo iÅ¡vieÅ¡intas ir vieÅ¡ame registre iki sudarant nuomos sutartį.

Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju apelianto atlikti neteisėti veiksmai yra akivaizdÅ«s – apeliantas pažeisdamas 2014 m. balandžio 29 d. nuomos sutarties nuostatas, specialiÄ sias žemės ir miÅ¡ko naudojimosi sÄ lygas, Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje nustatytÄ pareigÄ Å«kine veikla besiverčiančiam asmeniui imtis priemonių iÅ¡vengti galimos žalos aplinkai, bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai iÅ¡arė valstybei priklausantį žemės sklypÄ ir tokiu bÅ«du padarė žalÄ aplinkai.

21. Antra, iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad apelianto atlikti neteisėti veiksmai – žemės sklypo iÅ¡arimas ir jo užsodinimas – turėjo neigiamÄ poveikį žemės sklypui, kuris patenka į draustinio teritorijÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai – 2016 m. birželio 3 d. aplinkai padarytos žalos dydžio skaičiavimo aktas, kuriame nurodyta, kad apeliantas sunaikino natÅ«raliÄ Å¾olinę augalijÄ (b. l. 5–7), 2016 m. birželio 3 d. patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad sunaikinta suariant natÅ«rali pieva, kuri yra užsėta žemės Å«kio kultÅ«romis (b. l. 53–56), fotofiksacijos, iÅ¡ kurių matyti suarta žemė ir pradedantys dygti augalai (b. l. 32).

Å iuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 punkte nurodoma, jog pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai iÅ¡laikyti rÅ«Å¡ių ar buveinių palankiai apsaugos bÅ«klei, taip pat biologinės įvairovės, miÅ¡kų, kraÅ¡tovaizdžio, saugomų teritorijų bÅ«klei. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡tyręs raÅ¡ytinių įrodymų visetÄ sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apelianto atlikti neteisėti veiksmai sukėlė žalÄ gamtai, buvo sunaikinta natÅ«rali augalija ir tokie apelianto veiksmai turėjo tiesioginį ir neigiamÄ poveikį atsiradusiam aplinkos ir jos elementų pokyčiui.

22. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai – žemės sklypo iÅ¡arimas pažeidžiant specialiÄ sias sÄ lygas (nutarties 19 punktas) ir žalos padarymo faktas (nutarties 20) yra nustatyti. Apelianto atlikti neteisėti veiksmai turėjo tiesioginį ir neigiamÄ poveikį aplinkos elementų pokyčiui, tai yra nagrinėjamu atveju nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp apelianto atliktų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (nutarties 19–20 punktai).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai ir tinkamai iÅ¡tyręs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, jų pagrindu nustatęs faktines aplinkybes, tinkamai taikydamas materialinės teisės normas nusprendė, jog apelianto civilinės atsakomybės sÄ lygos yra įrodytos, todėl pagrįstai sprendė dėl priteistinos žalos dydžio. Dėl žalos dydžio 23. Apeliantas ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadÄ dėl žalos dydžio nurodo, kad nesutinka su žalos dydžio apskaičiavimu.

Teigia, kad ieÅ¡kovė apskaičiuodama žalÄ galbÅ«t netinkamai nustatė ir apskaičiavo žemės reljefo plotÄ . Nurodo, kad faktiÅ¡kai patikrinimas nebuvo atliktas, apeliantas į patikrinimÄ nebuvo pakviestas, o matuojant sklypo plotÄ ieÅ¡kovės darbuotojas naudojosi programine įranga, kuri veikia tik palydovų perduodamų koordinačių pagrindu.

24. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus (nutarties 23 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus tinkamai nustatė padarytos žalos dydį.

25. Kasacinio teismo konstatuota, kad žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobÅ«dį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytÄ Å¾alÄ . Tai reiÅ¡kia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį, o padarytos žalos aplinkai atvejais – atkurti aplinkos bÅ«klę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).

26. Apeliantas nurodo, kad žalos dydis nebuvo skaičiuojamas, kadangi, apelianto teigimu, faktiÅ¡kai patikrinimas 2016 m. birželio 3 d. nebuvo atliktas, jame nedalyvavo, patikrinimo akto nepasirašė. Teigia, kad aktas, kuriame nustatytas žalos dydis, nėra pasiraÅ¡ytas pareigÅ«no, kuris turėtų atsakyti už žalos dydžio apskaičiavimo teisingumÄ .

27. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, tai yra faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

28. Pirmiausia, iÅ¡tyrus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, atmetami apelianto argumentai, kad jam nebuvo praneÅ¡ta, žinoma apie atliekamÄ patikrinimÄ ir (ar) kad apeliantas patikrinime nedalyvavo. IeÅ¡kovės atstovas nurodė, kad apeliantui ir P. A. buvo 2016 m. gegužės 31 d. iÅ¡siųsti kvietimai dalyvauti patikrinime, ir pateikė paÅ¡to kvitus, iÅ¡ kurių matyti, kad tÄ pačiÄ dienÄ ir P. A. buvo iÅ¡siųstas kvietimas (b. l. 75). Å iuo aspektu itin svarbu pažymėti, kad liudytoja L.

M., apelianto sutuoktinė, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad patikrinimo metu buvo laukuose ir ji bei jos vyras, R. M. gavo praneÅ¡imÄ apie patikrinimÄ , kurį apeliantas perskaitė. Ji patvirtino, kad atvykus į patikrinimÄ jame dalyvavo ieÅ¡kovės atstovas S. B., kuris ir nurodė, kad yra padaryti pažeidimai. Nurodė ir tai, kad apeliantas atsisakė pasiraÅ¡yti patikrinimo aktÄ (2019 m. sausio 22 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio 1.24.20 min. – 1.30.30 min.). IeÅ¡kovės įgaliotas atstovas S. B. teismo posėdžio metu parodė, kad atliekant patikrinimÄ dalyvavo ir apeliantas (2019 m. kovo 13 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1.32.00 min.

– 1.32.30 min.). Iš byloje esančio 2016 m. birželio 3 d. patikrinimo akto matyti, kad patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinime dalyvavo apeliantas R. M., o aktas yra pasirašytas apelianto sutuoktinės (b. l. 53–56).

29. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta nutarties 28 punkte, daroma iÅ¡vada, kad apelianto argumentai, jog patikrinimas nebuvo atliekamas, žalos dydis nebuvo skaičiuojamas, apie patikrinimÄ nežinojo ir jame nedalyvavo, atmetami kaip visiÅ¡kai nepagrįsti, prieÅ¡taraujantys byloje esančių įrodymų visetui (CPK 185 straipsnis).

30. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad žala yra apskaičiuota netiksliai, naudojantis mobiliajame telefone įdiegta programine įranga, kuri veikia palydovų perduodamu koordinačių pagrindu, be to, žalos apskaičiavimo aktas yra nepasiraÅ¡ytas jį parengusio pareigÅ«no, kuris atsakingas už duomenų teisingumÄ . Teigia, kad žalos nustatymo aktas yra parengtas atgaline data. Su apelianto argumentais nesutinkama.

31. Pirmiausia, iÅ¡ žalos paskaičiavimo akto, kuris pasiraÅ¡ytas vyriausiojo inspektoriaus S. B., matyti, kad žala skaičiuota vadovaujantis Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus ir ar objektus, skaičiavimo metodikos V skirsniu „Žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius“ patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269, vadinasi, yra aiÅ¡kiai nurodyta, kuo remiantis buvo apskaičiuota padaryta žala (b. l. 128–129). Å iuo aspektu pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės įgaliotas asmuo S. B. nurodė, kad skaičiavimai yra teisingi, tačiau abejojant jų teisingumu ar galimu suklastojimu siÅ«lė eksperto skyrimo klausimÄ , tačiau apeliantas ekspertizės skirti neprašė, nuomonės dėl Å¡io ieÅ¡kovės atstovo pasiÅ«lymo nepareiÅ¡kė (2019 m. kovo 13 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1.31.00 min. – 1.32.20 min.).

32. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas spręsdamas žalos dydžio nustatymo klausimÄ pažymėjo, jog patikrinimas buvo atliktas naudojantis mobiliajame telefone įdiegta „MotionX GPS“ programine įranga, kuri veikia palydovų perduodamų koordinačių pagrindu, jos matavimo tikslumas gali skirtis nuo 1,2 metrų iki 40 metrų (b. l. 100–101). Byloje pateiktos programinės įrangos žemėlapio nuotraukos (b. l. 57, 76), lyginant jas su pateiktomis nuotraukomis, pagal kurias buvo apeinamos suartas žemės sklypo plotas, sutampa ir suarto žemės sklypo ribos labai panaÅ¡ios (b. l. 76), todėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra objektyvaus pagrindo abejoti duomenų teisingumu ir laikoma, kad byloje yra įrodyta ir apskaičiuota, kad suarto žemės sklypo plotas sudaro 39369,4 m2 ir padaryta žala siekia 8818 EUR, o tai įrodyta pasitelkus atitinkamus mokslinius matavimus.

33. Kaip nurodyta nutarties 25 punkte, nors žalos dydis yra nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, tačiau, kai žala yra padaroma aplinkai, bÅ«tina atsižvelgti ir į Konstitucijos nuostatas ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl priteistinos žalos dydžio jį sumažino nuo 8818 EUR iki 4000 EUR sumos, atsižvelgęs į tai, kad apeliantas žalÄ padarė dėl neapdairumo, neturėdamas tyčios pakenkti draustiniui, be to, įvykis įvyko jau senokai, todėl tikėtina, kad galėjo vėl susiformuoti pievos, toliau žemė nebuvo dirbama.

34. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytÄ Å¾alÄ . Tai reiÅ¡kia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį, o padarytos žalos aplinkai atvejais – atkurti aplinkos bÅ«klę, buvusiÄ iki užterÅ¡imo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad visų pirma turi bÅ«ti siekiama atkurti aplinkos bÅ«klę, tai yra pagal galimybes atkurti pirminę aplinkos padėtį, likviduoti atsiradusius neigiamus aplinkos ar jos elementų pokyčius, atkurti buvusias jos funkcijas, naudingÄ sias savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-686/2016).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti priteistinos žalos dydį atsižvelgiant į tai, kad priteista suma yra itin didelė fiziniam asmeniui, be to matyti, kad žala buvo paskaičiuota įranga, kurios tikslumas svyruoja nuo 1,2 metrų iki 40 metrų.

Å ios aplinkybės apeliacinio teismo vertinimu sudaro objektyvų pagrindÄ sumažinti priteistinos žalos dydį iki 4000 EUR sumos, be kita ko atsižvelgiant ir į tai, kad ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vados dėl priteistinos žalos dydžio neginčija.

35. Remdamasi nurodytais argumentais (nutarties 24-34 punktai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, bei vadovavosi kasacinio teismo praktika spręsdamas klausimÄ dėl priteistinos žalos dydžio. Dėl procesinės bylos baigties 36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

37. Esant nutarties 15, 22 ir 35 punktuose nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 38. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinį skundÄ atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Aurimas Brazdeikis Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis