Legislator Case Law & Legislation
2019-07-31 Nr. AB-14918-3-61-3-03028-2017-6 AI generated

2019-07-31 Nr. AB-14918-3-61-3-03028-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-07-31 Nr. AB-14918-3-61-3-03028-2017-6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovui G. S. (tretieji suinteresuoti asmenys – R. K. ir D. K., valstybės įmonė Registrų centras) dėl deklaracijos, teisinės registracijos ir įrašų panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2019-07-31 Nr. AB-14918-3-61-3-03028-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Atsakovas G. S. ir tretieji suinteresuoti asmenys R. K. ir D. K. atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-2394-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03028-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.4; 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovui G. S. (tretieji suinteresuoti asmenys – R. K. ir D. K., valstybės įmonė Registrų centras) dėl deklaracijos, teisinės registracijos ir įrašų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Inspekcija) su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2017 m. gegužės 12 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2017 m. gegužės 12 d. deklaracija), galiojimą; 2) panaikinti nekilnojamojo daikto – pastato – dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR); 3) panaikinti 2017 m. gegužės 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atlikto paprastojo remonto (toliau – ir 2017 m. gegužės 25 d. deklaracija), galiojimą ir įrašą VĮ Registrų centro NTR.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcija 2017 m. sausio 4 d. gavo anoniminį pranešimą apie galbūt neteisėtą statybą (duomenys neskelbtini), ir, atlikusi patikrinimą, 2017 m. sausio 17 d. surašė statybos patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodė, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), pastatytas trijų ir daugiau butų gyvenamosios paskirties pastatas (devynių butų gyvenamasis namas) vietoje dviejų butų gyvenamojo namo (pakeista pastato paskirtis). NTR duomenimis žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Inspekcijos įgaliotas pareigūnas nustatė, kad atsakovas, statydamas naują statinį pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 28 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą, pažeidė esminius statinio projekto sprendinius. Todėl 2017 m. sausio 23 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir privalomasis nurodymas), kurio įvykdymo terminas – 2017 m. birželio 18 d. 2017 m. birželio 28 d. patikrinimo metu nustatyta, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas – pastatas – dvibutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir gyvenamasis namas) 2017 m. gegužės 18 d. įregistruotas NTR. Įregistravimo pagrindas – 2017 m. gegužės 12 d. deklaracija. Nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą neįregistruota.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcijos įgaliotas pareigūnas patikrinęs duomenis informacinėje sistemoje (toliau – ir IS) „Infostatyba“ nustatė, kad Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2017 m. gegužės 12 d. patvirtino 2017 m. gegužės 12 d. deklaraciją. Inspekcijos įgaliotas pareigūnas 2017 m. liepos 21 d. patikrino, ar deklaracijos ir prie jos pateiktų dokumentų sudėtis atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 10.3 punkte (deklaracijų pateikimo metu (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d.) galiojusi akto redakcija) (toliau – ir Reglamentas, STR „Statybos užbaigimas) reikalavimus ir 2017 m. liepos 21 d. surašė deklaracijos apie statybos užbaigimą patikrinimo aktą Nr. DTA-28, kuriame konstatavo, kad deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų – pastatyta ne pagal statybą leidžiančio dokumento (toliau – ir SLD) pateiktą projektą, yra nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių, patikrinimo metu nustatyti pažeidimai nepašalinti, tačiau deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtinta, deklaracija nepilnos apimties, nėra techninio projekto, todėl pažeistas Reglamento 97 punktas.

4. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta esminių projekto sprendinių sąvoka, to paties įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktu ir 9 punktu. Pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio reglamento nustatyta tvarka (STR „Statybos užbaigimas“ 48 p.). Atsakovas žemės sklype, kuris pagal naudojimo būdą skirtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai, turėdamas SLD dviejų butų gyvenamojo namo statybai, pakeisdamas esminius statinio projekto sprendinius ir statomo pastato paskirtį, pastatė devynių butų pastatą, todėl neturėjo teisės teikti Inspekcijai deklaracijos apie statybos užbaigimą (deklaruoti, kad užbaigė dvibučio gyvenamo namo statybą pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus) ir deklaracijos pagrindu įregistruoti gyvenamąjį namą NTR.

5. Atsakovas G. S. ir tretieji suinteresuoti asmenys R. K. ir D. K. atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad atsakovas, reaguodamas į Inspekcijos privalomajame nurodyme išreikštą poziciją, pakoregavo (papildė) Dvibučio gyvenamojo namo projektą, tokiu būdu pašalindamas privalomajame nurodyme įvardintus trūkumus. Po to, kai namo statyba buvo pabaigta, parengė deklaraciją apie statybos užbaigimą ir pateikė ją tvirtinti Inspekcijai, kurios pareigūnai jokių šio dokumento trūkumų nenustatė, todėl deklaraciją patvirtino. Po dvibučio gyvenamojo namo statybos užbaigimo šiame objekte buvo atlikti paprastojo remonto darbai – viename iš butų sumontuota vidinė siena (pertvara).

Užbaigus paprastojo remonto darbus, kurių užbaigimas buvo įformintas 2017 m. gegužės 25 d. deklaracija, šie duomenys ir pakeitimai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Inspekcija neginčijo 2017 m. gegužės 25 d. deklaracijos, kurios pagrindu buvo užfiksuoti bei įregistruoti paskutinieji dvibučio gyvenamojo namo kadastro duomenys. Inspekcijos 2017 m. birželio 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas yra nemotyvuotas, jame nenurodyta, kokios aplinkybės (atlikti ar neatlikti statybos darbai) lėmė vertinimą apie dvibučio gyvenamojo namo paskirties pakeitimą.

Nebuvo iki galo įsigilinta į situaciją (padarytus projektinės dokumentacijos pakeitimus), todėl padarytos nepagrįstos išvados, kad dvibutis gyvenamasis namas pastatytas ne pagal projektą – yra nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių. Be to, dalis patikrinimo akte nurodytų išvadų yra neaiškios ir nekonkrečios. Dvibutis gyvenamasis namas yra pastatytas pagal projektą bei laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Statybų eigoje projektinės dokumentacijos pakeitimai yra leidžiami ir tai savaime nereiškia teisės normų pažeidimo.

Statinio vidinių pertvarų išdėstymas nepatenka į esminių projekto sprendinių kategoriją, todėl nereikėjo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Pagal statinio ekspertizės vadovo kvalifikaciją turinčio statybų srities specialisto išvadą, ginčo objekto paskirtis atitinka dviejų butų paskirtį. Dvibutis gyvenamasis namas, kaip daiktinių teisių objektas, NTR buvo įregistruotas Inspekcijos pažymų apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto pagrindu, todėl nenuginčijus šių pažymų, Inspekcijos reikalavimas dėl registracijos panaikinimo negali būti tenkinamas.

Dėl reikalavimo dėl 2017 m. gegužės 25 d. deklaracijos panaikinimo, nurodė, kad šis reikalavimas yra grindžiamas išimtinai tuo, jog nuginčijus 2017 m. gegužės 12 d. deklaraciją turi būti naikinama ir vėliau įvykdytų paprastojo remonto darbų užbaigimą įforminusi 2017 m. gegužės 25 d. deklaracija. Pasitvirtinus faktui, jog dvibučio gyvenamojo namo statyba buvo vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų reikalavimų, turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas ir šis pareiškėjo reikalavimas. Atliekant paprastojo remonto darbus dvibučiame gyvenamajame name (t. y. viename iš butų) statybą leidžiančio dokumento gauti nereikėjo, nes to nenumatė teisės aktai (Statybos įstatymo 27 str. 1 d.).

Be to, yra praleistas terminas tokio pobūdžio reikalavimui pareikšti, nes pareiškėjas ilgą laiką žinojo apie 2017 m. gegužės 25 d. deklaracijos duomenis ir turėjo realias galimybes įstatymų nustatyta tvarka pareikšti reikalavimą dėl minėto dokumento galiojimo panaikinimo, tačiau to nepadarė.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

8. VĮ Registrų centras nurodė, kad panaikinus 2017 m. gegužės 12 d. deklaracijos galiojimą, registre bus panaikinti tik šios deklaracijos pagrindu įrašyti duomenys. NTR gyvenamasis namas (kaip nebaigtas statyti) 2016 m. spalio 11 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. buvo įregistruotas 2016 m. rugsėjo 27 d. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. lapkričio 17 d. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Minėtos pažymos yra teisėtos, nenuginčytos įstatymų nustatyta tvarka, todėl jų nenuginčijus, šių pažymų pagrindu NTR įrašyti duomenys negali būti naikinami.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą patenkino, t. y. panaikino statytojo G. S. 2017 m. gegužės 12 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą; panaikino 2017 m. gegužės 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atlikto paprastojo remonto, galiojimą; panaikino 2017 m. gegužės 12 d. deklaracijos ir 2017 m. gegužės 25 d. deklaracijos pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre padarytus įrašus.

10. Teismas nustatė, kad naujo statinio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, statyba buvo vykdoma pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 28 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Leidimas suteikia teisę statyti naują statinį, kurio paskirtis – gyvenamoji (dviejų butų pastatai), statinio kategorija – neypatingas statinys, pagal projektuotojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Archlinija“ 2015 m. parengtą statinio projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dvibutis gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini)“. Pagal NTR duomenis gyvenamasis namas (kaip nebaigtas statyti) 2016 m. spalio 11 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. NTR buvo įregistruotas 2016 m. rugsėjo 27 d. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. lapkričio 17 d. Pažymos apie statinio statymo be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

11. Teismas nustatė, kad gavusi anoniminį pranešimą apie galbūt neteisėtą statybą (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Inspekcija 2017 m. sausio 17 d. atliko statybos patikrinimą ir surašė statybos patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Atlikus patikrinimą pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 11 straipsnio 6 dalį buvo surašytas 2017 m. sausio 23 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo statytojas G. S. buvo įpareigotas sklype (duomenys neskelbtini): 1) nevykdyti jokių statybos darbų, susijusių su statinio paskirties keitimu į trijų ir daugiau butų gyvenamąjį namą, vykdyti tik tuos statybos darbus, kurie atitinka statinio projekto sprendinius (Nr. (duomenys neskelbtini), parengimo metai 2015 m.) įkelto informacinėje sistemoje „Infostatyba“ Vilniaus miesto savivaldybei išduodant 2016 m. sausio 28 d. statybą leidžiantį dokumentą, pažymint, jog statinyje pertvarų kiekis gali būti statomas tik projekte numatytam dviejų butų patalpų kiekiui; 2) nugriauti statinio pirmo ir antro aukšto pertvaras, pažymėtas kadastrinės bylos pirmo ir antro aukšto planuose sudarytuose pagal 2016 m. lapkričio 8 d. kadastrinių matavimų duomenis, nevykdyti kitų darbų, susijusių su statinio paskirties keitimu. Inspekcija nustatė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2017 m. birželio 18 d. Atsakovas privalomojo nurodymo neginčijo.

12. Teismas nustatė, kad Inspekcija patikrino privalomojo nurodymo vykdymą ir 2017 m. birželio 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (23.31)-FAK-1848 pažymėjo, jog privalomas nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdytas, t. y. pakeista dviejų butų gyvenamojo namo paskirtis į devynių butų gyvenamąjį namą. 2017 m. gegužės 12 d. deklaracija NTR buvo įregistruotas neypatingo statinio pastato – dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (dviejų butų pastatai)) 100 proc. baigtumas. Nuosavybės teisės į pastatą neįregistruotos. Minėtą deklaraciją patvirtino Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas. Šios Deklaracijos pagrindu minėtų patalpų ir pastato registro duomenys buvo pakeisti ir NTR. Atsakovas, pateikęs 2017 m. gegužės 25 d. deklaraciją, 2017 m. birželio 1 d. įregistravo gyvenamojo namo patikslintus kadastro duomenis. Inspekcija, atlikusi 2017 m. gegužės 12 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybos dokumentas privalomas) patikrinimą 2017 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. DTA-28-(7.12) padarė išvadą, jog deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai – pastatyta ne pagal SLD pateiktą projektą, yra nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių, patikrinimo metu nustatyti pažeidimai nepašalinti, tačiau deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtinta. Deklaracija nepilnos apimties, nėra techninio darbo projekto. Taip pat nurodoma, jog deklaraciją tikrinęs pareigūnas nepatikrino įsegto projekto, taip pat nepatikrino, jog nepateikti visi privalomi dokumentai, neįvykdytas 2017 m. sausio 23 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius.

13. Teismas pažymėjo, kad kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva turi teisę Inspekcija. Nagrinėjamu atveju Inspekcija 2017 m. gegužės 12 d. deklaracijos pažeidimus nustatė 2017 m. liepos 21 d., o į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo kreipėsi 2017 m. rugsėjo 5 d., taigi TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto dviejų mėnesių termino kreiptis į teismą nepraleido.

14. Teismas nurodė, kad pateikęs 2017 m. gegužės 25 d. deklaraciją, atsakovas 2017 m. birželio 1 d. NTR įregistravo gyvenamojo namo patikslintus kadastro duomenis. Statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų atitiktis STR „Statybos užbaigimas“ nuostatoms tikrinama vadovaujantis Inspekcijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1V-10 patvirtintu Statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų apie statybos užbaigimą tikrinimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), kurio 3 punkte nustatyta, kad statybos užbaigimo aktai tikrinami ne vėliau kaip vienus metus nuo jų išdavimo dienos, deklaracijos – ne vėliau kaip per vienus metus nuo jų patvirtinimo, surašymo ar įregistravimo VĮ Registrų centro NTR (kai netvirtinamos) dienos. Nagrinėjamu atveju nepraėjus vienerių metų terminui nuo 2017 m. gegužės 25 d. deklaracijos įregistravimo NTR, Inspekcija kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl 2017 m. gegužės 25 d. ir su ja pateiktų dokumentų, o gavusi šiuos dokumentus, nepraleisdama nustatyto dviejų mėnesių termino, patikslino pareiškimą, reikšdama reikalavimą dėl jos panaikinimo, todėl Inspekcija, patikslindama pareiškimą reikalavimu dėl 2017 m. gegužės 25 d. deklaracijos panaikinimo nepraleido nustatyto kreipimosi į teismą termino.

15. Teismas vertino, kad reikalavimas panaikinti 2017 m. gegužės 12 d. deklaracijos (patvirtintos Inspekcijos) apie statybos užbaigimą galiojimą yra pagrindinis, o kiti pareiškėjo reikalavimai dėl paskesnės 2017 m. gegužės 25 d. deklaracijos galiojimo ir įrašų viešame registre panaikinimo yra išvestiniai ir galėtų būti tenkinami tik patenkinus pagrindinį reikalavimą.

16. Teismas nurodė, kad Inspekcija atsakovui surašė 2017 m. sausio 23 d. privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo žemės sklype (duomenys neskelbtini): 1) nevykdyti jokių statybos darbų susijusių su statinio paskirties keitimu į trijų ir daugiau butų gyvenamąjį namą, vykdyti tik tuos statybos darbus, kurie atitinka 2015 m. statinio projekto sprendinius; 2) nugriauti statinio pirmo ir antro aukšto pertvaras, pažymėtas kadastrinės bylos pirmo ir antro aukšto planuose, sudarytuose pagal 2016 m. lapkričio 8 d. kadastrinių matavimų duomenis, nevykdyti kitų darbų, susijusių su statinio paskirties keitimu, nustatė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2017 m. birželio 18 d. Atsakovas privalomojo nurodymo nustatyta tvarka neginčijo ir atsiliepime teismui pabrėžia, jog jį įvykdė pateikdamas 2017 m. gegužės 12 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą, o įvykdęs privalomąjį nurodymą, t. y. nugriovęs privalomajame nurodyme minimas pertvaras, po 2017 m. gegužės 12 d. deklaracijos patvirtinimo, atliko statinio paprastąjį remontą, įrengdamas pertvaras, kurį užfiksavo 2017 m. gegužės 25 d. deklaracijoje.

17. Teismas pažymėjo, kad TPSVPĮ 11 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka, pagal kurią tikrinama, ar privalomasis nurodymas tinkamai įvykdytas: Inspekcijai pateikus informacijos apie šio straipsnio 6 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymą (iki jo įvykdymo termino pabaigos arba pasibaigus terminui) Inspekcija patikrina ar privalomasis nurodymas tinkamai įvykdytas. Jeigu privalomasis nurodymas yra tinkamai įvykdytas, tai pažymima Inspekcijos turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje. Iš į bylą pateikto privalomojo nurodymo matyti, kad jame nėra duomenų apie įrašą, patvirtinantį, jog privalomasis nurodymas įvykdytas. Tokia išvada dėl privalomojo nurodymo tinkamo įvykdymo gali būti daroma tik atlikus pakartotinį patikrinimą. Inspekcija patikrinimą atliko 2017 m. birželio 28 d. ir nustatė, jog privalomas nurodymas neįvykdytas.

18. Teismas nustatė, jog atsakovas, nesilaikydamas privalomojo nurodymo reikalavimo – vykdyti tik tuos statybos darbus, kurie atitinka 2015 m. statinio projektą – atliko 2015 m. projektinės dokumentacijos pakeitimus, parengdamas projekto A laidą ir 2017 m. gegužės 12 d. deklaraciją pateikė Inspekcijai, kuri ją patvirtino. Taip pat atsakovas VĮ Registrų centrui 2017 m. gegužės 25 d. pateikė 2017 m. gegužės 25 d. deklaraciją, nesilaikydamas TPSVPĮ 11 straipsnio 9 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. Inspekcijai vietoje neatlikus pakartotinio patikrinimo ir nepatvirtinus tinkamo privalomo nurodymo įvykdymo.

19. Teismas nurodė, kad STR „Statybos užbaigimas“ 10.3 punkte nustatyta, jog deklaracija apie statybos užbaigimą – tai statytojo pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus nurodytus 10.2 papunktyje) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas, o 92 punkte nustatyta, jog statytojas Statybos įstatymo 28 straipsnyje ir STR „Statybos užbaigimas“ 11 priede nustatytais atvejais surašo deklaraciją ir Inspekcijai pateikia prašymą patvirtinti deklaraciją; šio prašymo ir deklaracijos rekvizitus tvirtina Inspekcijos viršininkas.

20. Teismas sprendė, kad deklaracija pildoma pagal privalomai patvirtintą formą, kurioje nurodoma, jog pagal statinio projekto sprendinius užbaigta naujo statinio statyba, kurio paskirtis gyvenamoji (dviejų butų pastatai) (gyvenamosios paskirties pastatai). Nagrinėjamoje byloje dvibutis gyvenamasis namas buvo pastatytas pagal statinio projektą Nr. (duomenys neskelbtini), parengimo metai 2015 m. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog projektavimo darbai vykdomi vienu etapu. Dvibutis gyvenamasis namas yra dviejų aukštų. Pirmame aukšte projektuojami du holai, dvi katilinės, du WC, dvi virtuvės, dvi svetainės, du miegamieji, dvi vonios, keturios rūbinės, antrame aukšte – du holai, keturios rūbinės, šešios vonios ir šeši miegamieji. Iš Inspekcijos 2017 m. birželio 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (23.31)-FAK-1848 ir 2017 m. liepos 21 d. patikrinimo akto Nr. DTA-28-(7.12) matyti, kad buvo atliktas patikrinimas vietoje ir nustatyti STR 1.05.01:2017 97.1, 97.3, 97.4, 97.7, 97.8 papunkčių pažeidimai: pastatyta ne pagal SLD pateiktą projektą, yra nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių, patikrinimo metu nustatyti pažeidimai (pakeista dviejų butų gyvenamojo namo paskirtis į devynių butų gyvenamąjį namą) nepašalinti, tačiau deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtinta; deklaracija nepilnos apimties, nėra techninio darbo projekto.

21. Teismas nurodė, kad privalomame nurodyme, patikrinimo vietoje akte ir 2017 m. liepos 21 d. patikrinimo akte padaryta išvada, kad pastatytas gyvenamasis namas neatitinka statinio projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinių. Inspekcija nurodo, jog patalpų išdėstymas pastato pirmame ir antrame butuose atitinka daugiabučiui būdingų patalpų išdėstymą. Iš į bylą pateiktos 2017 m. gegužės 25 d. kadastrinių matavimų bylos pirmo ir antro aukšto planų bei pastato vidaus plotų eksplikacijos matyti, kad pastato pirmame bute yra įrengtos penkios (dvi pirmame aukšte ir trys antrame), o antrame bute keturios (po dvi pirmame ir antrame aukštuose) atskiros patalpos į kurias patenkama iš bendrų laiptinių.

Iš bendrų laiptinių taip pat galima patekti į katilinę ir atskirus sandėliukus, kurių skaičius iš esmės atitinka pastate įrengtų atskirų patalpų skaičių (keliose patalpose sandėliukai įrengti patalpų viduje). Visos šios devynios patalpos yra izoliuotos nuo kitų patalpų, visose įrengti atskiri sanitariniai mazgai. Palyginus šių patalpų išdėstymą su 2015 m. projektu, matyti, jog dabartinis patalpų (taip pat sanitarinių mazgų) išdėstymas neatitinka 2015 m. projekto. Pirmame ir antrame butuose suformuotos atskiros patalpos su sanitariniais mazgais, kurių išdėstymas ir patekimas į jas neatitinka numatyto 2015 m. projekte.

Lyginant su 2015 m. projektu, sanitarinių mazgų išdėstymas kito tokiu būdu, jog jie buvo įrengti kiekvienoje iš devynių izoliuotų patalpų. Iš į bylą pateiktų nuotraukų kopijų matyti, kad antrame pastato bute įrengti penki atskiri vandens ir dujų skaitikliai. Durys, per kurias patenkama į izoliuotas patalpas, su užraktais, duryse įrengtos „akutės“. Minėtos patalpos atitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 (toliau – ir STR „Gyvenamieji pastatai“), 4.13 punkte pateiktą buto apibrėžimą.

Minėtame punkte nustatyta, jog butas – tai gyvenamojo namo (pastato) dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių virtuvės ir kitų patalpų atitvaromis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų. Pastato antrame bute įrengti vandens skaitikliai atitinka STR „Gyvenamieji pastatai“ 256.9 punkto reikalavimus, kurie numato, jog kiekvienam butui turi būti numatyta karšto ir šalto vandens apskaita. Teismas iš šių nustatytų aplinkybių darė išvadą, jog devynios patalpos, kurios yra atskiros, ir susijusios tik bendro naudojimo objektais yra būdingos daugiabučiui statiniui dėl namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo elektros, sanitarinės – techninės įrangos, įrengimo.

Todėl teismas konstatavo, jog Inspekcija pagrįstai pripažino, jog 2017 m. gegužės 12 d. deklaracija apie statybos užbaigimą surašyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes statinys pastatytas ne pagal SLD pateiktą 2015 m. projektą.

22. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir STR „Statinių klasifikavimas“), 6.2. punktas numato, jog gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai – skirti gyventi dviem šeimoms. Nagrinėjamu atveju Inspekcija nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pritaikytas gyventi daugiau, nei dviem šeimoms. Ši aplinkybė akivaizdi iš bylos medžiagos nuotraukų kopijų, statinio plano ir patalpų eksplikacijos, taip pat skelbimų portale Aruodas.lt. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal teisingumo kriterijų, sprendė, jog Inspekcija pagrįstai pripažino, kad atsakovas, pildydamas 2017 m. gegužės 12 d. deklaraciją ir 2017 m. gegužės 25 d. deklaraciją, pažeidė imperatyvų reikalavimą teisingai nurodyti statinio pagrindinę naudojimo paskirtį. Ginčo statinys, dvibutis gyvenamasis namas, atitinka ne gyvenamųjų pastatų tipo 6.2 punkte nurodytą pogrupį gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai, o 6.3 punkte numatytą pogrupį – gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai. Nustatęs, jog yra padarytas imperatyvių normų pažeidimas neteisingai užpildžius deklaraciją, teismas Inspekcijos prašymą dėl 2017 m. gegužės 12 d. deklaracijos ir 2017 m. gegužės 25 d. deklaracijos galiojimo panaikinimo pripažino pagrįstu.

23. Teismas nurodė, kad teismo eksperto S. S. pateiktame ekspertizės akte padaryta išvada, jog pastatytas dvibutis gyvenamasis namas atitinka dviejų butų pastatų paskirtį. Tokią išvadą ekspertas padarė pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 (toliau – ir STR „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“), V skyriaus 10–20 punktų nuostatas. Taip pat pateikta išvada, jog statinys pastatytas pagal 2015 m. statybos projektą, kurio pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

24. Teismas, įvertinęs ekspertizės akto turinį, sprendė, jog šis aktas nėra pakankamai motyvuotas ir juo vadovavosi tik iš dalies. Išvada, kad dvibutis gyvenamasis namas atitinka dviejų butų paskirtį, padaryta pagal STR „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 10–20 punktų nuostatas, kuriose nustatyti bendrieji reikalavimai, keliami namui ir jo patalpų sudėčiai. Šio reglamento 12 punkte yra pateiktas aprašymas butui keliamoms patalpoms, kurį statinio 9 patalpos atitinka. Teismas nurodė, kad jo išvada dėl statinio atitikimo gyvenamųjų pastatų tipo pogrupį (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai,) padaryta įvertintus aptartų teisės aktų reikalavimus bei bylos medžiaga nustatytas faktines aplinkybes, o S. S. teismo ekspertizės išvados nepakankamai motyvuotos (lakoniškos), trūksta teisinio ir faktinio išvadų pagrindimo.

25. Teismas nurodė, kad Deklaracijos apie statybos užbaigimą 2017 m. liepos 21 d. patikrinimo akte nurodyta, kad 2017 m. gegužės 12 d. deklaracija nepilnos apimties, nėra techninio darbo projekto, t. y. nepateikti visi privalomi pateikti dokumentai. Statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir STR „Statinio projektavimas“), nustato projektų, taip pat ir statinio projekto rengimo tvarką, projekto sudedamąsias dalis ir kitus projektui keliamus reikalavimus. Minėto reglamento 6.4 punktas numato, jog techninis projektas – tai techninio projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, o 6.3 punkte nustatyta, jog darbo projektas – tai antrasis projekto etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai, o II skirsnyje nustatyta, jog projektas gali būti rengiamas vienu arba dviem etapais. Vienu etapu gali būti rengiamas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų techninis darbo projektas, t. y. dokumentas, kuriuo vadovaujantis pasiekiami techninio projekto ir darbo projekto tikslai (12.5 ir 15 p.).

26. Teismas nustatė, kad su prašymu tvirtinti deklaraciją buvo pateiktas tik 2015 m. techninis projektas. Dėl atsakovo argumento, jog STR „Statybos užbaigimas“ 93.2 punkte numatyta išimtis, jog tuomet, jei techninio projekto sprendiniai nebuvo keičiami ir statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas naudojantis IS „Infostatyba“, techninis projektas, techninis darbo projektas nepateikiamas, o pateikiama darbo projekto paskutinė laida, kai projektuojama dviem etapais, teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju projektavimas vyko vienu etapu. Be to, byloje nustatyta, jog 2015 m. projektas buvo keičiamas (keičiant pertvaras, sanitarinių mazgų išdėstymą). Taip pat buvo keičiamos statinio konstrukcijos atitvarų tarp pirmo ir antro buto išdėstymas ašyje „C“. Teismas darė išvadą, jog techninis darbo projektas ar darbo projektas turėjo būti teikiamas. Teismo ekspertizės akte taip pat nustatyta, jog nebuvo pateikti visi reikiami dokumentai, o projekto (A laida) apimtis ir detalumas nėra pakankami techniniam darbo projektui (trūksta konstrukcijų dalies (SK)).

27. Teismas nurodė, kad priėmęs prašymą patvirtinti deklaraciją, pareigūnas per 5 darbo dienas, be kita ko, patikrina, ar: nėra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, viršijančių nustatytus Reglamento 79.1–79.3 papunkčiuose (97.1 p.); nepažeisti teisės aktų reikalavimai dėl statinių išdėstymo sklype (pagal kadastro duomenų bylą, pagal geodezinius matavimus) ir atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų (jei projekto rengti neprivaloma) (97.2 p.), dėl deklaracijoje nurodyto statinio nėra surašyta savavališkos statybos aktų (97.3 p.); nereikėjo gauti naujo statybą leidžiančio dokumento, pakeitus statinio projekto sprendinius (97.4 p.); pateikti statinio projektuotojo, statinio projekto ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės dokumentai (97.7 p.). Pagal Reglamento 98 punktą, pareigūnas deklaraciją patvirtina tik nenustatęs pažeidimų pagal Reglamento 97 punktą (98.1 p.), o nustatęs pažeidimų pagal šio reglamento 97 punktą, praneša prašymo patvirtinti deklaraciją pateikėjui, kad deklaracija nebus patvirtinta (98.2 p.).

28. Teismas, aiškindamas aptartą teisinį reguliavimą sistemiškai, konstatavo, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą nagrinėjamu atveju galėjo būti patvirtintos tik tuo atveju, jeigu: 1) nebūtų nustatyti nukrypimai nuo esminių statinių projektų sprendinių, t. y. tokių, kurie nepriskirtini Reglamento 79.1-79.3 papunkčiuose nurodytiems neesminiams faktiniams nukrypimams; 2) nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai dėl statinių išdėstymo žemės sklype (pagal kadastro duomenų bylą, pagal geodezinius matavimus) ir atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų (jei projekto rengti neprivaloma). Nustačius nukrypimus nuo esminių statinių projektų sprendinių ar nustačius teisės aktų reikalavimų dėl statinių išdėstymo žemės sklype ir atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų pažeidimus, taip pat nustačius, jog surašyti savavališkos statybos aktai Deklaracija negalėjo būti tvirtinama (97.1, 97.2, 97.3 p.).

29. Teismas nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 punktą esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.) ir įgyvendinantys specialiuosius saugomų teritorijų apsaugos ir (ar) nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės paveldosaugos reikalavimus. Inspekcija nagrinėjamoje byloje prašė panaikinti abiejų deklaracijų galiojimą dėl šių aplinkybių: 1) deklaruotas dvibučio gyvenamojo namo statybos užbaigimas faktiškai neatitinka paskirties, nurodytos statybą leidžiančiame dokumente, nes faktiškai buvo suformuotas 9 butų daugiabutis namas, todėl yra nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių (statinio ar jo dalių paskirtis); 2) nepateikti visi reikiami privalomi dokumentai (nėra techninio darbo projekto); 3) 2017 m. gegužės 12 d. deklaracija ir 2017 m. gegužės 25 d. deklaracija pateiktos esant surašytam 2017 m. sausio 23 d. privalomajam nurodymui pašalinti pažeidimus.

30. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio paskirtį, neatitinka statybą leidžiančio dokumento, o deklaruodamas statinio pagrindinę naudojimo paskirtį atsakovas pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus ir statytojo pareigas. Taip pat nustatė, jog 2017 m. gegužės 12 d. deklaracija nepilnos apimties, nes nėra techninio darbo projekto (konstrukcijų dalies). Statytojas 2015 m. projektinės dokumentacijos pakeitimus (parengdamas projekto A laidą) parengė ir 2017 m. gegužės 12 d. deklaraciją pateikė Inspekcijai bei VĮ Registrų centrui pateikė 2017 m. gegužės 25 d. deklaraciją, nesilaikydamas TPSVPĮ 11 straipsnio 9 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. Inspekcijai vietoje neatlikus pakartotinio patikrinimo ir nepatvirtinus tinkamo privalomo nurodymo įvykdymo. Nurodyti veiksmai atitinka esminių statinio projekto sprendinių apibrėžtį. Dėl atsakovo neteisėtos veikos, t. y. jam deklaravus duomenis, kurie yra neteisingi, nes faktiniai statybos darbai neatitinka statybą leidžiančio dokumento, pateikta 2017 m. gegužės 12 d. deklaracija buvo patvirtinta Inspekcijos pareigūno, ir užregistruota IS „Infostatyba“, o 2017 m. gegužės 25 d. deklaracija pateikta VĮ Registrų centrui.

31. Teismas nurodė, kad, pateikdamas deklaraciją, statytojas paskelbia, kad statinio statybos darbai yra užbaigti ir atlikti pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius (STR „Statybos užbaigimas“ 10.3 p.), todėl atsakovas, surašydamas 2017 m. gegužės 12 d. ir 2017 m. gegužės 25 d. deklaraciją, bei pateikdamas tvirtinti privalėjo įsitikinti, ar jose nurodyti duomenys yra teisingi ir atitinkantys tikrovę, t. y. gyvenamasis namas pastatytas pagal projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus.

32. Dėl atsakovo argumento, jog 2017 m. gegužės 12 d. deklaracija buvo patikrina ir patvirtinta Inspekcijos pareigūno ir užregistruota IS „Infostatyba“, todėl yra teisėta, teismas pažymėjo, jog jis yra teisiškai nepagrįstas. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 3 punktą deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą ir įregistravimą panaikina teismas, o pagal 7 dalies nuostatas deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą panaikina statytojas arba teismas. Teisę kreiptis į teismą, be kitų institucijų, turi ir Inspekcija. Taigi įstatyme numatyta galimybė Inspekcijai ginčyti deklaraciją teisme.

33. Teismas konstatavo, kad nustatyti nukrypimai ir pažeidimai sudaro pagrindą teismui naikinti Inspekcijos patvirtintos 2017 m. gegužės 12 d. ir 2017 m. gegužės 25 d. deklaracijos galiojimą, deklaracijos pripažintinos neteisėtomis. Reikalavimas dėl NTR įregistruotų duomenų panaikinimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl 2017 m. gegužės 12 d. deklaracijos ir 2017 m. gegužės 25 d. deklaracijos galiojimo panaikinimo, todėl panaikinus deklaracijas, naikintini jų pagrindu NTR centrinio duomenų banko įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys. Teismas pažymėjo, jog panaikinus minėtų deklaracijų galiojimą, NTR bus panaikinti tik jų pagrindu įrašyti duomenys. Gyvenamasis namas, kaip nebaigtas statyti statinys NTR 2016 m. spalio 11 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. buvo įregistruotas 2016 m. rugsėjo 27 d. Pažymos apie statybą be nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. lapkričio 17 d. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, todėl pagal šias pažymas NTR įrašyti duomenys negali būti naikinami.

III. 34. Atsakovas G. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Inspekcijos pareiškimą atmesti.

35. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepraleido TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto 2 mėnesių termino 2017 m. gegužės 25 d. deklaracijos atžvilgiu, nenurodydamas nuo kada minėtas terminas skaičiuojamas. TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustato 2 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai, priėmimo dienos. Pareiškėjas praėjus beveik dviem mėnesiams po 2017 m. gegužės 25 d. deklaracijos surašymo ir pateikimo atliko patikrinimą bei surašė 2017 m. liepos 21 d. patikrinimo aktą Nr. DTA-28-(7.12). Taigi minėto patikrinimo akto surašymo metu galėjo būti tikrinami ir faktiškai buvo tikrinami minėtos deklaracijos duomenys bei nuo minėto akto datos reikia skaičiuoti TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą 2 mėnesių terminą, kuris 2018 m. balandžio 10 d. pateikiant patikslintą pareiškimą buvo praleistas. Tuo atveju jeigu teismas vertintų, kad 2017 m. liepos 21 d. patikrinimo aktas Nr. DTA-28-(7.12) nekonstatavo 2017 m. gegužės 25 d. deklaracijos pažeidimų ir TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas netaikytinas, teismas privalėjo vadovautis bendra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisykle – skundas gali būti paduodamas per 1 mėnesį nuo individualaus teisės akto įteikimo dienos.

36. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso pažeidimų: pripažinęs specialių žinių poreikį ir paskyręs teismo ekspertizę, priimdamas sprendimą, iš esmės atmetė pateiktą eksperto išvadą, kad pastatytas statinys atitinka statinio projekto (A laida) esminius sprendinius, kitų teisės aktų reikalavimus ir esminius statinio reikalavimus, rėmėsi išvada tik iš dalies, iš konteksto išimtais teiginiais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo savo parinkto eksperto darbo trūkumus, kad jo ekspertizės aktas nemotyvuotas, netenkino prašymo atlikti pakartotinę ekspertizę, užduoti patikslinančius klausimus, arba kreiptis į kitą ekspertą, o specialių žinių reikalaujančius klausimus sprendė savo nuožiūra, neturėdamas specialių tokių klausimų sprendimui reikalingų žinių. Teismas visiškai nepasisakė ir neatkreipė dėmesio į dar vieną su bylai reikšmingais specialių žinių reikalaujančiais klausimais susijusį rašytinį įrodymą – teismo eksperto ir statinio ekspertizės vadovo V. M. 2017 m. rugsėjo 30 d. statybos ekspertizės aktą. Netinkamai vedęs bylą bei pažeidęs teismo ekspertizės klausimus reguliuojančių teisės normų reikalavimus, teismas sprendė klausimus, kuriems spręsti neturėjo reikiamos kvalifikacijos ir dėl to priėmė byloje neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Atsakovo nuomone, byloje yra reikalingos specifinės statybos srities žinios, todėl siekiant tinkamai išspręsti bylą, būtina remtis ekspertų išvadomis, laikant jas nepakankamomis – skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

37. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus nesilaikęs privalomojo nurodymo, jo neįvykdęs, tačiau pateikęs 2017 m. gegužės 12 d. deklaraciją. Apeliantas nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų. Kaip nurodyta eksperto V. M. išvadoje, deklaracijos pateikimo metu pertvarų išdėstymas atitiko patvirtintą statinio projektą, o teismas ignoravo atsakovo argumentą, kad privalomojo nurodymo reikalavimai buvo įvykdyti pakoreguojant dvibučio gyvenamojo namo projektą parengiant naujos laidos (A laidos) sprendinių projektą

38. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai kaltina Apeliantą nesilaikius TPSVPĮ 11 straipsnio 9 dalyje nustatytos tvarkos. Minėta teisės norma nenustato jokių įpareigojimų atsakovui. TPSVPĮ 9 straipsnio pavadinimas nurodo, kad yra vardinamos statybos valstybinės priežiūros institucijos teisės, o ne kitų statybos proceso dalyvių pareigos. Atsakovas negalėjo pažeisti pareigos, kuri jam teisės aktu nenustatyta. Aplinkybė, kad pareiškėjas, galiojant privalomajam nurodymui, patvirtino 2017 m. gegužės 12 d. deklaraciją, tačiau nepadarė žymos privalomojo nurodymo egzemplioriuje (TPSVPĮ 11 str. 9 d.), rodo pareiškėjo, bet ne atsakovo darbo trūkumus. Apelianto įsitikinimu, 2017 m. gegužės 12 d. deklaracijos patvirtinimas iš esmės prilygsta patvirtinimui dėl privalomojo nurodymo įvykdymo, o TPSVPĮ 11 straipsnio 9 dalyje ir 16 straipsnio 4 dalyje nustatyti identiški terminai.

39. Atsakovas pažymi, kad STR „Statinių klasifikavimas“, 5.1 punktas nurodo, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus. Tuo tarpu vieno buto, dviejų butų ar daugiabučiai yra ne pastatų paskirtis, o gyvenamųjų pastatų pogrupiai (STR „Statinių klasifikavimas“ 6 p.). Analogišką teisinį reguliavimą nustato ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 3 priedas, numatantis gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatus. Taigi, pastato paskirtis būtų pakeista tik tuo atveju, jeigu vietoje suprojektuoto gyvenamosios paskirties pastato būtų pastatytas negyvenamosios paskirties pastatas, tačiau jokių duomenų ar argumentų apie negyvenamuosius pastatus byloje nėra. Pirmosios instancijos teismo sprendime būtent neteisingas paskirties nurodymas 2017 m. gegužės 12 d. deklaracijoje įvardinamas kaip imperatyvių normų pažeidimas, neteisingai užpildžius deklaraciją, tačiau joje nurodyta gyvenamoji paskirtis, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidžiant. Dėl neteisingo pastatų paskirties klasifikacijos aiškinimo teismas nepagrįstai nurodė esant pažeidimų deklaruojant pastato paskirtį bei priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

40. Pareiškėjas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

41. Inspekcija nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, leidžiančių abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nustatė, kad su prašymu tvirtinti deklaraciją buvo pateiktas tik 2015 m. techninis projektas. Teismas pažymėjo, kad gyvenamojo namo projektavimas vyko vienu etapu. Be to, byloje nustatyta, kad 2015 m. projektas buvo keičiamas (keičiant pertvaras, sanitarinių mazgų išdėstymą). Taip pat buvo keičiamos statinio konstrukcijos, atitvarų tarp pirmo ir antro buto išdėstymas ašyje „C“.

Teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad techninis darbo projektas ar darbo projektas turėjo būti teikiamas. Teismo ekspertizės akte, kuriuo pirmosios instancijos teismas iš dalies vadovavosi, taip pat nustatyta, kad nebuvo pateikti visi reikiami dokumentai, o projekto (A laida) apimtis ir detalumas nėra pakankami techniniam darbo projektui. Statinio paskirtis yra laikytina esminiu statinio projekto sprendiniu, kurį keičiant nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, tačiau to nebuvo padaryta.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, teisėtai ir pagrįstai motyvavo skundžiamo sprendimo išvadas dėl deklaracijos neteisėtumo, kurių atsakovas nepaneigė apeliaciniame skunde, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo. Eksperto išvada teismui nėra privaloma, todėl teismas turėjo teisinį pagrindą atmesti ekspertizės akto išvadas, su kuriomis nesutiko, nėra pagrindo teigti, kad teismo nesutikimas su kai kuriomis teismo eksperto išvadomis yra nemotyvuotas.

Pagal ginčo statinio tūrinį planinį išplanavimą darytina išvada, kad šis statinys atitinka daugiabučio sekcijinio namo požymius. Faktiškai pastačius kitokį statinį, nei numatyta statinio projekte, pastatyto gyvenamojo namo pagrindinė naudojimo paskirtis yra gyvenamoji (trijų ir daugiau butų). Dėl atsakovo į bylą pateikto statinio ekspertizės vadovo V. M. 2017 m. rugsėjo 30 d. statybos ekspertizės akto pareiškėjas pažymėjo, kad atlikus šią ekspertizę, buvo padarytos iš esmės analogiškos išvados teismo eksperto išvadoms, t. y., jog gyvenamasis namas yra pastatytas pagal statinio projektą ir, kad šio statinio paskirtis atitinka deklaruojamą jo paskirtį, dėl kurių atmetimo teismas išsamiai pasisakė skundžiamame sprendime, todėl teismas pagrįstai šio dokumento atskirai nekomentavo ir dėl jo nepasisakė.

Inspekcija deklaracijos tvirtinimo pažeidimus nustatė 2017 m. liepos 21 d., o į administracinį teismą dėl deklaracijos ir jos pagrindu atliktų nekilnojamojo turto registro įrašų panaikinimo kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 18 d. (pareiškimas teismui pateiktas 2017 m. rugsėjo 5 d.), taigi teismas pagrįstai sprendė, kad terminas kreiptis į teismą dėl deklaracijos panaikinimo nebuvo praleistas. Inspekcija 2018 m. balandžio 10 d. patikslino reikalavimus byloje ir kaip išvestinį reikalavimą pateikė prašymą panaikinti 2017 m. gegužės 25 d. deklaracijos galiojimą, atsakovas, pateikęs minėtą deklaraciją, 2017 m. birželio 1 d.

įregistravo gyvenamojo namo patikslintus kadastro duomenis. TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas 2 mėnesių terminas yra taikomas tais atvejais, kai pažeidimai yra konstatuojami institucijos, kuri kreipėsi į teismą, surašytame dokumente (pvz., patikrinimo akte). Šiuo atveju 2017 m. gegužės 25 d. deklaracija nebuvo pateikta Inspekcijai tikrinti ir tvirtinti, ją surašęs atsakovas pateikė registruoti tiesiogiai VĮ Registrų centrui, todėl minėtas 2 mėnesių skundo padavimo terminas šios deklaracijos apskundimui negali būti taikomas.

Vienerių metų deklaracijos apskundimo terminas nustatytas specialiame įstatyme – TPSVPĮ 25 straipsnio 6 dalies 1 punkte. Deklaracijos patvirtinimas neprilygsta patvirtinimui dėl privalomojo nurodymo įvykdymo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad teikiant deklaraciją buvo klaidingai nurodyta gyvenamojo namo paskirtis faktiškai pastačius daugiabutį gyvenamąjį namą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2017 m. gegužės 12 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą dėl gyvenamojo namo galiojimo panaikinimo, gyvenamojo namo teisinės registracijos NTR panaikinimo, 2017 m. gegužės 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą dėl gyvenamojo namo atlikto paprastojo remonto galiojimo ir įrašo NTR panaikinimo.

43. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Inspekcijos pareiškimą tenkino visiškai, konstatavęs, kad dvibučiame gyvenamajame name įrengtos devynios patalpos, kurios yra atskiros, ir susijusios tik bendro naudojimo objektais yra būdingos daugiabučiui statiniui dėl namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo elektros, sanitarinės – techninės įrangos, įrengimo, todėl Inspekcija pagrįstai pripažino, jog 2017 m. gegužės 12 d. deklaracija apie statybos užbaigimą surašyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes statinys (gyvenamasis namas) pastatytas ne pagal SLD pateiktą 2015 m. projektą, atsakovas G. S., pildydamas 2017 m. gegužės 12 d. deklaraciją ir 2017 m. gegužės 25 d. deklaraciją, pažeidė imperatyvų reikalavimą teisingai nurodyti statinio pagrindinę naudojimo paskirtį; 2017 m. gegužės 12 d. deklaracija nepilnos apimties, nes nėra techninio darbo projekto (konstrukcijų dalies); statytojas 2015 m. projektinės dokumentacijos pakeitimus (parengdamas projekto A laidą) parengė ir 2017 m. gegužės 12 d. deklaraciją pateikė Inspekcijai bei VĮ Registrų centrui pateikė 2017 m. gegužės 25 d. deklaraciją, nesilaikydamas TPSVPĮ 11 straipsnio 9 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. Inspekcijai vietoje neatlikus pakartotinio patikrinimo ir nepatvirtinus tinkamo privalomojo nurodymo įvykdymo.

44. Atsakovas G. S. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, laikosi pozicijos, kad pareiškėjas, tikslindamas pareiškimą 2018 m. balandžio 10 d., praleido TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą 2 mėnesių terminą, pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės pažeidimų – konstatavęs paties parinkto eksperto darbo trūkumus, kad jo ekspertizės aktas nemotyvuotas, netenkino prašymo atlikti pakartotinę ekspertizę, užduoti patikslinančius klausimus, arba kreiptis į kitą ekspertą, o specialių žinių reikalaujančius klausimus sprendė savo nuožiūra, neturėdamas specialių tokių klausimų sprendimui reikalingų žinių, nepasisakė dėl kito svarbaus įrodymo – V. M. 2017 m. rugsėjo 30 d. statybos ekspertizės akto, nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus nesilaikęs privalomojo nurodymo, jo neįvykdęs, tačiau pateikęs 2017 m. gegužės 12 d. deklaraciją, neteisingai aiškino pastatų paskirties klasifikaciją, todėl nepagrįstai nurodė esant pažeidimų deklaruojant pastato paskirtį bei priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Be to, atsakovo nuomone, 2017 m. gegužės 12 d. deklaracijos patvirtinimas iš esmės prilygsta patvirtinimui dėl privalomojo nurodymo įvykdymo.

45. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

46. Pabrėžtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

47. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

48. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ginčijamo teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, o pirmosios instancijos teismo motyvus papildo atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus.

49. Pagal TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai. Praleidus kreipimosi į teismą nustatytą terminą, jis gali būti atnaujinamas ABTĮ nustatyta tvarka. Pagal TPSVPĮ 25 straipsnio 6 dalies 1 punktą skundai ar pranešimai dėl statybos užbaigimo aktų ar pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų, negu nurodyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu nuo akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip vieni metai, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

50. Byloje nustatyta, kad Inspekcija 2017 m. gegužės 12 d. deklaracijos pažeidimus nustatė 2017 m. liepos 21 d., o į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo kreipėsi 2017 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. gegužės 25 d. deklaraciją apie atliktą gyvenamojo namo paprastąjį remontą atsakovas pateikė VĮ Registrų centrui ir 2017 m. birželio 1 d. NTR buvo įregistruoti gyvenamojo namo patikslinti kadastro duomenys. Bylos duomenys patvirtina, kad informaciją iš VĮ Registrų centro apie 2017 m. gegužės 25 d. deklaraciją Inspekcija gavo VĮ Registrų centro 2018 m. balandžio 3 d. raštu, o Inspekcija, tikslindama pareiškimo reikalavimą ir prašydama panaikinti 2017 m. gegužės 25 d. deklaraciją, kreipėsi į teismą 2018 m. balandžio 10 d. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškimo padavimo teismui terminas nebuvo praleistas, nes reikalavimas panaikinti 2017 m. gegužės 25 d. deklaraciją laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti 2017 m. gegužės 12 d. deklaraciją. Be to, Inspekcijai kreipiantis į teismą tiek dėl 2017 m. gegužės 12 d. deklaracijos galiojimo panaikinimo (2017 m. rugsėjo 5 d.), tiek patikslinus pareiškimo reikalavimą prašant panaikinti 2017 m. gegužės 25 d. deklaracijos galiojimą (2018 m. balandžio 10 d.), nebuvo suėjęs TPSVPĮ 25 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytas vienerių metų terminas.

51. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės pažeidimų dėl byloje paskirtos ekspertizės išvadų, taip pat atsakovo pateikto kito eksperto akto ir jų vertinimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, eksperto išvada kaip įrodymas administracinių bylų procese yra tik iškeltoje administracinėje byloje teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvada (žr., pvz., 2009 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1304/2009). Pagal ABTĮ 61 straipsnio 4 dalį eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Taigi eksperto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais, nesuteikiant jam jokios viršenybės. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai motyvavo, kodėl eksperto išvada remiasi iš dalies, įvertino eksperto išvados duomenis kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo padaryta proceso teisės pažeidimų šiuo aspektu.

52. STR „Statinių klasifikavimas“ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 5 punktas numatė, kad pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus. Pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatoma tokia tvarka: pirmiausia nustatoma pastato paskirties grupė pagal didžiausią atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, suminį bendrąjį plotą. Tada nustatomas paskirties grupės pogrupis pagal didžiausią visų tos paskirties grupės pogrupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrąjį suminį plotą. Įvairių paskirčių patalpos, formuojamos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus. Minėto statybos reglamento 6 punktas nustatė, kad gyvenamieji pastatai pagal tipą skirstomi į pogrupius: 6.1. gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai – skirti gyventi vienai šeimai; 6.2. gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai – skirti gyventi dviem šeimoms; 6.3. gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai – skirti gyventi trims šeimoms ir daugiau; 6.4. gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai – skirti gyventi įvairių socialinių grupių asmenims (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai ir pan.).

53. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, o atsakovas jų nepaneigė, kad faktiškai vietoje dvibučio gyvenamojo namo buvo pastatytas gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabutis) pastatas, nes buvo užfiksuota, kad gyvenamosios patalpos pertvarų pagalba suformuotos taip, kad praktiškai įrengti 9 atskiri butai, jiems įrengiant atskirus skaitiklius, be to, nustatyta, kad patalpinti skelbimai apie nekilnojamojo turto pardavimą parduodant pagal faktiškai suformuotas atskiras gyvenamąsias patalpas kaip atskirus butus, t. y. pastatytas pastatas pagal jo požymius priskirtinas kitam pogrupiui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad buvo nukrypta nuo esminių statinio projekto sprendinių, todėl 2017 m. gegužės 12 d. deklaracija negalėjo būti tvirtinama.

54. Atsakovo argumentai, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimas prilygintinas patvirtinimui apie privalomojo nurodymo įvykdymą atmestini kaip nepagrįsti. Privalomojo nurodymo įvykdymo tvarką reglamentuoja TPSVPĮ 11 straipsnio 9 dalis, pagal kurią Inspekcijai raštu gavus informacijos apie šio straipsnio 6 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymą iki jo įvykdymo termino pabaigos arba pasibaigus šio straipsnio 6 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, Inspekcija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų atitinkamai nuo šios informacijos gavimo dienos arba nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos patikrina, ar privalomasis nurodymas tinkamai įvykdytas. Jeigu privalomasis nurodymas yra tinkamai įvykdytas, tai pažymima Inspekcijos turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje. Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Taigi, minėta įstatymo nuostata įpareigoja asmenį, gavusį privalomąjį nurodymą, raštu informuoti inspekciją apie jo įvykdymą. Nagrinėjamu atveju atsakovas apie privalomojo nurodymo įvykdymą Inspekcijos neinformavo, o atliko iš esmės kitos procedūros veiksmus – pateikė 2017 m. gegužės 12 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą, kartu pateikdamas ir kitus dokumentus, deklaracijoje, be kita ko, patvirtindamas, kad jam žinoma apie atsakomybę už šioje deklaracijoje pateiktų duomenų ir prie prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pridėtų dokumentų atitiktį tikrovei.

55. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, proceso teisės normų nepažeidė, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas