a41caa84-6723-4d54-bb97-c0b91ef336f5 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1110-144/2016Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00738-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.; 2.7.4.3.; 2.14.3. (S) Registro objektas ROIK: 16055345835 KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. kovo 17 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja E. Å .,sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai I. O.,jos atstovei advokato padėjėjai B. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje I.

O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, dirbančiai, nebaustai, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, n u s t a t ė : I. O., 2016-02-16 apie 04.30 val., ties (duomenys neskelbtini). Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (1,6 prom.).

Minėtais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.Teismo posėdžio metu I. O. paaiÅ¡kino, jog suraÅ¡ytu administracinio teisės pažeidimo protokolu sutiko, savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, dėl savo tokio poelgio gailisi, savo elgesį vertina blogai. PaaiÅ¡kino, jog vasario 15 d. buvo darytas pakartotinas magnetinis rezonansas jos vyrui. Jai nuo streso vakare norėjosi pas draugę iÅ¡sipasakoti.

Draugė pasiÅ«lė taurę brendžio. Nesijautė girta. Å iaip negeria, tam ir laiko neturi. Vasario 15 d. paaiÅ¡kėjo magnetinio rezonanso rezultatai, buvo nustatyta laikotarpis pusantrų metų gyventi, gal du, vyro bÅ«klė nekinta, pakartotinai negalima operuoti. Vyras nežino, kas jo laukia. Važiavo pas draugę iÅ¡sipasakoti, Artimųjų neturi, tik draugę. Apsvaigusi nesijautė, nemanė, kad negali sėsti prie vairo. Å iaip nevartoja alkoholio, tuo labiau vaikams matant. Kai jÄ sustabdė, pasakė, kad pripÅ«s, bet nesitikėjo, kad tiek.

Jos pajamos: 273 Eur – vaiko priežiÅ«ros paÅ¡alpa, 58 Eur su trupučiu - kas priklauso vaikams, 311 Eur - vyro neįgalumas. Vyras negali dirbti, nes jis greitai pavargsta, negali bÅ«ti, netoleruoja jokių kvapų ir kitos priežastys. Vyras nevairuoja automobilio, jo sveikata neleidžia to daryti, nes gali iÅ¡tikti epilepsijos priepuolis. Dabar yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, turėtų grįžti rugpjūčio 16 d. Dirba įmonėje darbÄ , susijusį su patalpų valymu. Jai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kad galėtų kuo daugiau apvažiuoti objektų ir uždirbti daugiau pinigų.

Jos darbui reikalingos priemonės, kurias vežiojasi į kiekvienÄ objektÄ . Ä®monė leidžia užsidirbti papildomai. Dirba vakarais, kartais ir naktį. Autobusai 3 val. nevažinėja, su taksi neturi galimybės važinėtis. Keli objektai yra už miesto, autobusai ryte ar vėlai vakare jau nebevažiuoja. Be teisių neteks galimybės dirbti. Daktaras davė galimybę, kad, jei vyro galvoje augliai suaugs į vienÄ , bus galima jį vėl operuoti. Pakitimų į gerÄ jÄ pusę, nei į blogÄ jÄ pusę, nematyti.

PraÅ¡o paskirtÄ baudÄ iÅ¡dėstyti vienerių metų laikotarpiui. Administracinėn atsakomybėn traukiamos atstovė advokato padėjėja parodė, kad Konstitucinis teismas ne kartÄ yra pasisakęs apie tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos, adekvačios teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamo teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumÄ .

LR ATPK 301 str. 1 d. Nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali, arba, visai neskirti. Tai gali bÅ«ti taikoma tik iÅ¡skirtinais atvejais, t.y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padaryto pažeidimÄ apibÅ«dinančias aplinkybes. I. O. neneigia, kad ji vairavo neblaivi. Gailisi dėl Å¡io pažeidimo. Alkoholinių gėrimų nenaudoja, bet gavusi blogÄ Å¾iniÄ apie vyro sveikatÄ , pavartojo alkoholio dėl streso. PraÅ¡o atsižvelgti į pažeidėjos asmenybę, į jos Å¡eimos padėtį, į tai, kad ji gailisi, nebuvo bausta ir į pateiktų faktinių duomenų visumÄ .

Jos nuomone, tai leidžia situacijÄ vertinti kaip iÅ¡skirtinę. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, praÅ¡o teismo skirti Å¡velnesnę nei sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ , neatimant vairavimo teisių bei, atsižvelgiant į jos Å¡eimos finansinę padėtį, baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti 12 mėnesių.IÅ¡ 2016-02-16 policijos pareigÅ«nės F. R. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2016-02-16, dirbant kartu su AP Dainava 6, kartu su vyriausiuoju patruliu A. Z., Klaipėdos mieste adresu (duomenys neskelbtini). sankryžoje apie 04,30 val. buvo sustabdytas automobilis Renault Megane Scenic, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo I. O.. Alkoholio matuoklio pagalba vairuotojai buvo nustatytas vidutinis 1,60 prom. neblaivumo laipsnis. I. O. su padarytu pažeidimu sutiko ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (b.l. 9).IÅ¡ asmens blaivumo testo matyti, kad I. O. 2016 m. vasario 16 d. 04.46 val. nustatytas 1,60 prom. neblaivumas (b. l. 12). IÅ¡ administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, jog bausta administracine tvarka nėra (b.l. 5-6).ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis neblaivumo laipsnis (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės), užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 579 Eur iki 868 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo dviejų metų iki trijų metų.ATPK 17 straipsnyje numatyta, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas Å¡iame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas bÅ«tinojo reikalingumo bÅ«klėje, tai yra siekiant paÅ¡alinti pavojų, gresiantį valstybinei ar vieÅ¡ajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu Å¡is pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengtoji žala.

Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal suformuotÄ teismų praktikÄ tam, kad bÅ«tinasis reikalingumas bÅ«tų teisėtas, jis turi atitikti penkias bÅ«tinojo reikalingumo teisėtumo sÄ lygas, t. y. turi bÅ«ti gręsiantis pavojus valstybinei ar vieÅ¡ajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; gręsiantis pavojus turi bÅ«ti realus; gręsiantis pavojus turi bÅ«ti akivaizdus; pavojus negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis; padarytoji žala turi bÅ«ti mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengtoji žala.

BÅ«tinasis reikalingumas yra teisėtas, tik esant visoms sÄ lygoms. Teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu bei atsižvelgęs į iÅ¡dėstytus argumentus, pritaria I. O. veiksmai neatitinka visų bÅ«tinojo reikalingumo teisėtumo sÄ lygų. Pavojus galėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis, pvz., galėjo pasinaudoti taksi paslaugomis, imtis kitų priemonių. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tinasis reikalingumas nėra teisėtas, nes jis neatitinka visų bÅ«tinojo reikalingumo teisėtumo sÄ lygų.

Teismui nenustačius visų aukščiau nurodytų sÄ lygų, bÅ«tinų siekiant pripažinti bÅ«tinÄ jį reikalingumÄ teisėtu, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju I. O. ATPK 17 straipsnio nuostatos netaikytinos.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumÄ . Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ pažeidimÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas Å¡iam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-54-2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose priimtose nutartyse ne kartÄ yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-11/2014 ir kt.).Nustačius visumÄ konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatus, prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant, pažeidėjui gali bÅ«ti taikomos ATPK 301 straipsnio nuostatos.Nagrinėjamu atveju I.

O. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį buvo patraukta už tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis (jos nėra ginčijamos) vairavo transporto priemonę neblaivi – jai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,6 promilės -+1,7 % paklaida). Kaip matyti administracinėn atsakomybėn traukiama I. O. neneigia padariusi jai inkriminuotÄ pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, tačiau praÅ¡o skirti Å¡velnesnę, nei Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudÄ , neatimant teisės vairuoti transporto priemones.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, I.

O., 2016-02-16 apie 04.30 val., ties Taikos pr. Debreceno g. Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«dama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (1,6 prom.). Minėtais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. I. O. paaiÅ¡kino, kad dėl savo tokio poelgio gailisi, savo elgesį vertina blogai. PaaiÅ¡kino, jog vasario 15 d. buvo darytas pakartotinas magnetinis rezonansas jos vyrui, ir paaiÅ¡kėjo magnetinio rezonanso rezultatai, ir buvo nustatyta laikotarpis pusantrų metų gyventi, gal du, vyro bÅ«klė nekinta, pakartotinai negalima operuoti.

Jai nuo streso vakare norėjosi pas draugę išsipasakoti. Draugė pasiūlė taurę brendžio. Nesijautė girta. Šiaip negeria. Apsvaigusi nesijautė, nemanė, kad negali sėsti prie vairo. Jos pajamos: 273 Eur – vaiko priežiūros pašalpa, 58 Eur su trupučiu - kas priklauso vaikams, 311 Eur - vyro neįgalumas. Vyras negali dirbti, nes jis greitai pavargsta, negali būti, netoleruoja jokių kvapų ir kitos priežastys. Vyras nevairuoja automobilio, jo sveikata neleidžia to daryti, nes gali ištikti epilepsijos priepuolis.

Dabar yra vaiko priežiÅ«ros atostogose. Dirba įmonėje darbÄ , susijusį su patalpų valymu. Jai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kad galėtų kuo daugiau apvažiuoti objektų ir uždirbti daugiau pinigų. Jos darbui reikalingos priemonės, kurias vežiojasi į kiekvienÄ objektÄ . Ä®monė leidžia užsidirbti papildomai. Dirba vakarais, kartais ir naktį. Autobusai 3 val. nevažinėja, su taksi neturi galimybės važinėtis. Keli objektai yra už miesto, autobusai ryte ar vėlai vakare jau nebevažiuoja.

Be teisių neteks galimybės dirbti. Daktaras davė galimybę, kad, jei vyro galvoje augliai suaugs į vienÄ , bus galima jį vėl operuoti. Pakitimų į gerÄ jÄ pusę, nei į blogÄ jÄ pusę, nematyti. IÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad M. O. nustatytas 80 proc. nedarbingumas. Darbingumo priežastis 27.1 ligos, diagnozė C71.1.(b.l. 25). IÅ¡ Klaipėdos universitetinės ligonis iÅ¡raÅ¡o matyti, kad M. O. abipus frontaliai, medialiai p/o ramoliciniai pakitimai, perifokaliai iÅ¡lieka įdentiÅ¡kos apimties perfokaline edema, p/o ložėje pakitimai iÅ¡lieka įdentiÅ¡ki, papildomų k/m kaupiančių struktÅ«rų neiÅ¡ryÅ¡kėjo.

Corpus callosm priekinėje dalyje pakitimai be dinamikos.(b.l. 16, 26). Darbovietėje charakterizuojama gerai, nurodyta, kad I. O. paskirtus darbus atlieka nepriekaiÅ¡tingai ir laiku. Yra atsakinga ir kruopÅ¡ti darbuotoja, per visÄ darbo laikotarpį drausminių nuobaudų neturėjo. I. O. automobilio vairavimas yra neiÅ¡vengiama bÅ«tinybė norint atlikti jai pavestus darbus. Minėtai darbuotojai netekus galimybės vairuoti automobilį UAB „Greenas“ netektų labai vertinamo darbuotojo. Skirdamas nuobaudÄ teismas atsižvelgia į pažeidimo pobÅ«dį, į pažeidėjos asmenybę, į tai, kad pažeidėja dėl padaryto pažeidimo prisipažino, gailisi, teismas mano, kad Å¡iuo atveju faktinių duomenų visuma vis dėlto leidžia šį konkretų atvejį vertinti kaip iÅ¡skirtinį, ir mano, kad yra pagrindas pritaikius ATPK 301 straipsnio nuostatas pažeidėjai skirti Å¡velnesnę, nei sankcijoje numatyta, nuobaudÄ .Nors I.

O. padarytas pažeidimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bei ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjai atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad visiems pažeidėjams turi bÅ«ti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. IÅ¡ karto prisipažino padariusi pažeidimÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi, tai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į tai, kad I. O. ilgesniam laikui praradus vairuotojo pažymėjimÄ prarastų ir darbÄ bei savo Å¡eimos pagrindinį pragyvenimo Å¡altinį, todėl visiÅ¡kai prarastų galimybę rÅ«pintis savo Å¡eimos nariais.

Ä®vertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , teismas konstatuoja, kad ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones – paskyrimas I. O. bÅ«tų neproporcinga poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui. Å iuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir I. O. paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali. Teismo vertinimu, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali bÅ«ti pasiekti, paskyrus Å¡velnesnę nei ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta nuobauda, neatimant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

LR ATPK 313 str. 3 d. numato, kad atsižvelgdamas į pažeidėjos turtinę padėtį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, asmens raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylÄ organas (pareigÅ«nas) gali paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per laikotarpį iki dviejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį. Atsižvelgiant į pažeidėjos praÅ¡ymÄ ir paskirtos baudos dydį 579, baudos mokėjimas iÅ¡dėstytinas dalimis 12 mėnesių laikotarpyje, į mėnesį įpareigojant sumokėti po 48,25 Eur.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 30 straipsniu, 302 straipsniu, 126 straipsnio 4 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3024 straipsnio 1, 2 dalimis, n u t a r i a :

I. O. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudÄ â€“ 579 Eur dydžio baudÄ , ir mokėjimÄ iÅ¡dėstyti dalimis 12 mėnesių laikotarpyje, įpareigojant kiekvienÄ mėnesį sumokėti po 48,25 Eur.Bauda turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , mokėjimo pavedime nurodant ROIK Nr. 16055345835 ir įmokos kodÄ 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . TeisėjaEugenija Å atkuvienė                                                                                                                                                                                                                Â