a41b46b9-bf4e-4d23-8cc3-a0289829f30a · Kauno apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-250-485/2019 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00111-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – T. M. atstovo advokato Vygaudo Molio apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. balandžio 12 d. nutarimo T. M. administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė :

1. T. M. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį buvo suraÅ¡ytas dėl to, kad Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos (toliau – VDI) Kauno skyriaus vyr. darbo inspektorius Tomas DručiÅ«nas pagal T. B. paaiÅ¡kinimÄ dėl nelegalaus darbo pas fizinį asmenį T. M. nustatė, kad tarp Å¡alių – darbuotojo T. B. ir fizinio asmens T. M. buvo susitarimas dėl darbo sÄ lygų, tačiau toks susitarimas nebuvo įteisintas darbo sutartimi.

T. B. raštu paaiškino, kad nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d., dirbo buto remonto darbus (duomenys neskelbtini), dėl darbo tarėsi su T. M., kuris žadėjo T. B. įdarbinti, pastarasis paaiškino, kad darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta. Liudytojas K. Č. raštu paaiškino, kad 2018 m. vasario mėn. sudarė paslaugų sutartį su T. M. dėl buto remonto darbų (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d., darbus atliko asmuo, vardu T.. T. M., būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, leido darbuotojui T.

B. dirbti ne vėliau kaip prieÅ¡ darbo pradžiÄ nesudaręs su juo raÅ¡ytinės darbo sutarties, ne vėliau kaip prieÅ¡ dienÄ iki numatytos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. Tokiais veiksmais T. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarimu T. M. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ paskirta administracinė nuobauda – 1 500 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų) dydžio bauda.

3. Nubaustojo atstovas skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarimÄ , praÅ¡o jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ T. M. nutraukti. 3.1. Skunde cituojant Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 21 straipsnio nuostatas, nekaltumo prezumpcijos principo esmę bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , teigiama, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad T.

B. pradėjo dirbti K. Č. bute, susitaręs su T. M.. Kaip nurodyta nubaustojo paaiÅ¡kinimuose, jis T. B. atvedė pas K. Č., pastarajam užsiminus apie poreikį užsidirbti, tačiau Å¡i aplinkybė nepatvirtina jų, kaip darbdavio ir darbuotojo, susitarimo dėl darbo. 3.2. Pasak apelianto, teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , neatsižvelgė į svarbiÄ nagrinėjamoje byloje aplinkybę, kad T. B. skundas dėl nelegalaus darbo buvo suraÅ¡ytas tik 2018 m. spalio 16 d., nors skundžiami laikotarpio nuo 2018 m. vasario iki birželio mėn. įvykiai.

Skundo autoriaus teigimu, teismas visiÅ¡kai neanalizavo administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo aplinkybių, tai yra, kad jis buvo suraÅ¡ytas tik 2019 m. sausio 9 d., praėjus beveik metams po skundžiamų įvykių. Jis buvo suraÅ¡ytas formaliai, remiantis tik dviejų asmenų – skundÄ pateikusio T. B. ir su T. M. iÅ¡ dalies neatsiskaičiusio K. Č. – parodymais. Jokie kiti įrodymai, patvirtinantys administracinio nusižengimo byloje nurodytas aplinkybes ir T. M. kaltę padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje, surinkti ir pateikti nebuvo.

T. B. skunde ir paaiÅ¡kinime nurodytas neva jo dirbtas laikas yra formalus, neapibrėžtas ir nepagrįstas jokiais įrodymais. 3.3. Pažymima, kad teismui pateiktose nuotraukose neužfiksuoti nei dirbantys asmenys, nei objekto vieta, nei nuotraukų darymo data, nenurodyta jokia jų sÄ saja su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu T. M.. Teismas neatsižvelgė į T. M. nurodytÄ aplinkybę, kad tame pačiame bute tuo pačiu laikotarpiu be jo įvairius to paties buto remonto (santechnikos) darbus atliko ir kiti jam nežinomi žmonės. 3.4.

Teigiama, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog T. B. dirbo tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ , ėjo tam tikras pareigas, kad jis dirbo paklusdamas darbovietėje (ar darbdavio) numatytai darbo tvarkai, T. M. nustatytu grafiku, atlygintinai.

4. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ nubaustojo atstovo apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti. Teismas k o n s t a t u o j a :

5. Nubaustojo atstovo apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs T. M. administracinio nusižengimo bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vadomis dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimÄ remiantis vien tik nubaustojo atstovo apeliaciniame skunde pateiktais, tačiau jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra.

Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms.

Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi T. M., nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

8. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iÅ¡kreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sÄ lygas atsirasti nesÄ Å¾iningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas bÅ«tų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias administracinę atsakomybę už nelegalų darbÄ , kilti. 8.1.

Atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui bÅ«tina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal DK 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų (Å¡io kodekso 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios.

Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasiraÅ¡ytinai supažindina darbuotojÄ su darbo sÄ lygomis, tvarkÄ darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. DK 43 straipsnio 1 dalyje numatytas imperatyvus reikalavimas darbo sutartį sudaryti raÅ¡tu dviem egzemplioriais. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Taigi, nelegaliu darbu laikomas darbas, atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiÅ«rint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklÅ«sta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių požymių: nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties; darbdavys prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ . 8.2.

Ä®vertinus aptartus nelegalaus darbo požymius, remiantis vieningai formuojama teismų praktika, spręstina, kad kvalifikuojant asmens veikÄ pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbÄ pripažįstant nelegaliu, bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

9. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ matyti, kad T. M. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo nepripažino. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis nurodė, kad protokole nurodytu laikotarpiu jis pats buvo sudaręs su K. Č. statybos–remonto darbų sutartį ir pagal jÄ dirbo, o T. B. su buto savininku dėl remonto darbų tarėsi ir dirbo savarankiÅ¡kai, jis pinigų Å¡iam asmeniui nemokėjo, statybinių medžiagų nepirko. Skunde nubaustojo atstovas nurodė, kad T. B. T. M. pas K. Č. atvedė T. B. iÅ¡reiÅ¡kus norÄ užsidirbti, tačiau su T. M. jo dėl to nesiejo sutartiniai darbo santykiai. Be to, T. B. skundÄ darbo inspekcijai pateikė po galimo nusižengimo padarymo praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui, jo nurodytas darbo laikotarpis ir funkcijos, kvalifikacija neapibrėžti, o tuo pačiu metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbo ir kitų asmenų.

10. Sprendžiant iÅ¡ aptartų T. M. paaiÅ¡kinimų bei jo atstovo skundo argumentų visumos, akivaizdu, kad iÅ¡ esmės nubaustasis neneigia, jog T. B. atliko tam tikrus darbus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau teigia, jog jis dirbo savarankiÅ¡kai, dėl ko, pasak T. M., jo, kaip galimo T. B. darbdavio, administracinės atsakomybės klausimas analizuojamu atveju negali bÅ«ti sprendžiamas. Ir vis tik, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu tinkamai iÅ¡tirtus įrodymus, sutikti su tokiais nubaustojo bei jo atstovo teiginiais ir jų pagrindu naikinti teisėtÄ bei pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutarimÄ , nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Juo labiau, kad pagal vieningai Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, teisinio pagrindo nėra. Neabejotina, jog siekdamas iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusižengimo aplinkybių, juo labiau, kad sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiu atveju, siekiant patikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliamas įvykio versijas, bÅ«tinas kitų nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų, tame tarpe ir liudytojų parodymų, įvertinimas.

11. Bylos duomenimis, T. M. inkriminuotas administracinis nusižengimas apima laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. Šis laikotarpis, kaip teigiama skunde, nėra apibrėžtas, nustatytas iš liudytojų T. B. ir K. Č. paaiškinimų, tačiau aukštesnės instancijos teismui abejonių dėl komentuojamo darbo laikotarpio nekyla. Atmetant skundo argumentus dėl netiksliai nurodyto darbo laiko, pažymėtina, kad paslaugų sutartis tarp T. M. ir K. Č. buvo sudaryta 2018 m. vasario 21 d.

Pateiktas T. M. ir K. Č. susiraÅ¡inėjimas dėl atliktų darbų kokybės bei apmokėjimo, vykęs 2018 m. birželio–lapkričio mėn., patvirtina, jog darbai buvo atliekami iki 2018 m. birželio mėnesio. Vien tai, kad dėl atliktų paslaugų pobÅ«džio – remonto privataus fizinio asmens bute darbų, nėra galimybės nustatyti tikslaus jų laiko, nesudaro pagrindo teigti, jog Å¡i aplinkybė eliminuoja nelegalaus darbo, kurį T. B. vykdė T. M. nurodymu, faktÄ . Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo padarymo laikas yra fakultatyvusis požymis ir nors teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bylos nagrinėjimo metu jis turi bÅ«ti nustatytas, tačiau skundžiamame nutarime esanti nusižengimo padarymo laiko formuluotė vieningai Å¡iuo klausimu formuojamai teismų praktikai neprieÅ¡tarauja, todėl nelaikytina pakankamu pagrindu administracinio nusižengimo bylos nutraukimui nagrinėjamu atveju.

12. Sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos, T. B., atlikdamas buto remonto darbus, naudojosi T. M. darbo įrankiais ir priemonėmis, savo darbo įrankių neturėjo. Liudytojas K. Č. nurodė, kad būtent su T. M. jis tarėsi dėl atliktų remonto darbų terminų, apmokėjimo, medžiagų pirkimo. Iš byloje esančių T. M. ir K. Č. susirašinėjimų turinio matyti, jog buto savininkui pasiteiravus apie išvežtus darbo įrankius, T.

M. patvirtino juos besivežiojantis su savimi, nepaliekantis objektuose, kadangi jie brangūs (bute buvo palikti tik dažymo įrankiai tolimesniems darbams atlikti). Įvertinus liudytojų T. B. ir K. Č. rašytiniuose paaiškinimuose, jų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstytus duomenis, akivaizdu, kad remonto darbų aplinkybes šie liudytojai aiškino iš esmės vienodai. Be to, iš K. Č. pateiktos 2018 m. vasario 21 d. paslaugų sutarties kopijos matyti, jog už darbams atlikti reikalingas medžiagas, taip pat avansinius mokėjimus jis atliko būtent T.

M., kÄ pastarasis patvirtino savo paraÅ¡u.

13. Pažymėtina, kad paties T. M. pateiktame 2018 m. vasario 21 d. paslaugų sutarties priede nurodyti sienų, grindų ir kt. remonto darbai. T. B., nebÅ«damas sutarties Å¡alimi, taigi, manytina, neturėjęs galimybės susipažinti su aptartu sutarties priedu bei T. M. ir K. Č. sutartų darbų apimtimi, atvykęs į darbo inspekcijÄ , 2018 m. spalio 23 d. paaiÅ¡kinime nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio jo atliktus darbus K. Č. bute – grindų keitimo, sienų tinkavimo ir glaistymo, gipso kartono susukimo.

Liudytojas K. Č., tiek teiktame paaiÅ¡kinime Valstybinei darbo inspekcijai, tiek teismo posėdžio metu nurodė matęs, jog jo bute darbus atliko asmuo, vardu T.. PaaiÅ¡kinime jis tvirtino, jog susitikimo metu T. M. jam nurodė įdarbinęs žmogų, kuris neseniai grįžo iÅ¡ užsienio ir kurį atsiųs dirbti į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Esant Å¡ių duomenų visumai, abejoti tarp T. M. ir T. B. susiklosčiusiais darbo santykiais, tuo pačiu ir T. M., vykdančio individualiÄ veiklÄ , kalte padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , teisinio pagrindo nėra.

Neabejotina, kad komentuojami darbo santykiai analizuojamu atveju buvo neoficialūs, tokiu būdu siekiant išvengti darbdaviams Lietuvos Respublikos įstatymais numatytų prievolių. Šių duomenų visumoje, nubaustojo atstovo apeliacinio skundo motyvai, susiję su įrodymų nepakankamumu, kitų asmenų vykdytais remonto darbais bute (duomenys neskelbtini), ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme, atmestini kaip nepagrįsti. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, aptarti įrodymai neabejotinai leidžia pagrįsti tarp T.

M. bei T. B. susiklosčiusių darbinių, o ne civilinių teisinių santykių, nubaustojo atstovo apeliaciniu skundu kildinamų iÅ¡ paslaugų sutarčių, egzistavimÄ . Å iuo atveju nubaustojo atstovo apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1326/2010 precedento reikÅ¡mės neturi, kadangi ji priimta skirtingomis (netapačiomis) faktinėmis aplinkybėmis apibÅ«dinamoje situacijoje.

14. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir apelianto teiginiai dėl formalaus administracinio nusižengimo protokolo turinio, pakankamai ilgo praėjusio laiko tarpo nuo nelegalių darbo santykių pradžios iki skundo Valstybinei darbo inspekcijai pateikimo. ANK nenumatyta, per kiek laiko nuo galimo administracinio nusižengimo padarymo asmuo turi teisę kreiptis į atsakingÄ institucijÄ su skundu. Nagrinėjamu atveju ANK 39 straipsnyje numatytas 2 metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas nėra pasibaigęs, todėl pagrindų spręsti, jog dėl Å¡ios priežasties administracinio nusižengimo teisena T. M. negalima, nėra teisinio pagrindo.

15. Pritariant apylinkės teismo iÅ¡vadoms, tuo pačiu atmetant T. M. atstovo apeliacinio skundo argumentus vis tik pažymėtina, kad remiantis vieningai nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiÅ¡kinimai, liudytojų, pareigÅ«nų, mačiusių pažeidimÄ , tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Vertinant aptartÄ teismų praktikÄ nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste neabejotina, jog ir Å¡iuo atveju, sprendžiant T.

M. kaltės klausimÄ , bÅ«tina atidžiai patikrinti tiek jo paties, tiek ir nelegaliai dirbusio asmens parodymus bei paaiÅ¡kinimus, juos įvertinti visų duomenų kontekste ir tik tuomet vertinti, ar yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Å iuo atveju liudytojų T. B. ir K. Č. parodymų bei paaiÅ¡kinimų nuoseklumas, neprieÅ¡taringumas byloje esančiai raÅ¡ytinei medžiagai sudaro pagrindÄ spręsti, jog apylinkės teismas, skundžiamame nutarime vadovavęsis Å¡iais duomenimis, teisės taikymo klaidos nepadarė.

Konstatavus, kad byloje esančių duomenų T. M. kaltei pagrįsti pakanka, skunde nurodomas reikalavimas dėl papildomų įrodymų nebuvimo laikytinas pertekliniu.

16. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumÄ , spręstina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodytas, T. M. veiksmų kvalifikavimas yra tinkamas, dėl ko jo atstovo apeliacinis skundas netenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarimÄ paliekant nepakeistÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. balandžio 12 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir T. M. atstovo advokato Vygaudo Molio apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas Algirdas Remeika