a41b3d82-1d4a-44ee-a944-42beff047d79 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-732-881/2019 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01992-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.19.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5072-231/2018 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

U. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo R. U. 769,82 Eur už be apskaitos sunaudotÄ elektros energijÄ , 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2017 m. vasario 9 d. tikrinant namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) elektros įvadÄ nustatyta, jog dėl neapmokėtų skolų į namÄ nutrauktas elektros energijos tiekimas buvo savavaliÅ¡kai atnaujintas, namo elektros įrenginius prijungus tiesiogiai nuo oro linijos, taip neteisėtai be apskaitos naudojant elektros energijÄ .

Atlikusi suvartotos elektros energijos perskaičiavimÄ ieÅ¡kovė nustatyta, kad per vienerius metus be apskaitos sunaudota 6355 kWh, tuo ieÅ¡kovei padaryta 769,82 Eur turtinė žala. Anot ieÅ¡kovės, atsakovas kaip žemės sklypo savininkas yra ir sklype esančio statinio savininkas, todėl atsako už neteisėtÄ elektros energijos naudojimÄ .

2. Atsakovas R. U. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 15 d. žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nupirko iÅ¡ V. V.. Apie jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo vykdomÄ neteisėtÄ elektros energijos naudojimÄ atsakovui tapo žinoma tik gavus iÅ¡ Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ už akių, su kuriuo jis nesutiko ir ginčijo aplinkybes, kad yra pastatų, esančių jo žemės sklype, savininkas.

Nurodė, kad nesinaudojo jokia elektros energija ir iÅ¡ jo negali bÅ«ti priteisiamos atitinkamos sumos. Be to, iÅ¡ pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas yra J. V.. Pažymėjo, kad Å¡iame gyvenamajame name niekada negyveno ir negyvena, jokios Å«kinės veiklos nevykdo, namas nuosavybės teise jam nepriklauso, namas yra neįregistruotas, elektros energijos nenaudojo ir negalėjo naudoti, todėl už jame vykdomÄ neteisėtÄ elektros naudojimÄ nėra kaltas, be to, buvo įsitikinęs, kad elektros energijos tiekimas Å¡iame gyvenamajame name yra nutrauktas.

Atsakovas ne kartÄ informavo AB „Energijos skirstymo operatorių“ apie Å¡iame name vykdomÄ neteisėtÄ elektros energijos naudojimÄ savavaliÅ¡kai prijungus kabelį nuo oro linijos atramos laidų, tačiau niekas jokių veiksmų, siekiant užkirsti nusikalstamÄ veikÄ , nesiėmė, dėl ko nuostoliai tik padidėjo. Sužinojęs aplinkybes apie priteistÄ skolÄ už sunaudotÄ elektros energijÄ kreipėsi į tame name gyvenančiÄ V. V., kuri patvirtino, kad yra kalta dėl neteisėtos elektros energijos naudojimo, ir pažadėjo kompensuoti AB „Energijos skirstymo operatorius“ padarytus nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotoju buvo J. V., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, įrašas galioja nuo 1988 m. gegužės 13 d. iki 2013 m. liepos 26 d., dokumentai dėl gyvenamojo namo įregistravimo registrui nepateikti. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra neįregistruotas gyvenamasis namas, asmeninės nuosavybės teise nuo 2005 m. rugsėjo 28 d. priklauso atsakovui R. U. pagal 2005 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5266.

5. Teismas nurodė, kad deliktinei civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis), padarytÄ Å¾alÄ (6.249 straipsnis) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių (žalos) (6.247 straipsniai). Dar viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų taikyti atsakovui deliktinę civilinę atsakomybę yra kaltė. Atsakovo kaltė preziumuojama, tačiau tik įrodžius neteisėtus atsakovo veiksmus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas savo kaltės nebuvimÄ Ä¯rodinėja byloje nustatyta aplinkybe, kad neteisėta elektros energija buvo naudojama atsakovui nepriklausančiame gyvenamajame name, kuriame jis niekada negyveno ir negyvena, jokios Å«kinės veiklos nevykdo, namas nuosavybės teise jam nepriklauso, namas yra neįregistruotas, elektros energijos nenaudojo ir negalėjo naudoti, kadangi elektros energija neteisėtai naudojosi ten likusi gyventi V. V., kÄ patvirtina ir liudytojų parodymai, todėl už jame vykdomÄ neteisėtÄ elektros naudojimÄ nėra kaltas.

Taigi, anot teismo, atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo nulemti žalos ieÅ¡kovės turtui atsiradimÄ . Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas nėra ir niekada nebuvo jam priklausančio gyvenamojo namo, kuriame buvo neteisėtai naudojama elektros energija, energijos tiekimo tinklų vartotojas, tačiau nuo to momento, kai atsakovui tapo žinoma apie neteisėtai naudojamÄ elektros energijÄ , bÅ«damas tiek rÅ«pestingas, apdairus ir sÄ Å¾iningas ne kartÄ informavo AB „Energijos skirstymo operatorių“ apie Å¡iame gyvenamajame name vykdomÄ neteisėtÄ elektros energijos naudojimÄ savavaliÅ¡kai prijungus kabelį nuo oro linijos atramos laidų, tačiau niekas jokių veiksmų, siekiant užkirsti nusikalstamÄ veikÄ , nesiėmė, dėl ko nuostoliai tik padidėjo.

6. Taigi teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju deliktinė civilinė atsakomybė, nenustačius visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, atsakovui neatsirado, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, arba grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 7.1. Nekilnojamojo turto registre nurodytas namo naudotojas J. V. mirė daugiau kaip prieš 30 metų, o šiuo metu namas kaip turtinis objektas apskritai net neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi istoriniais registro duomenimis. 7.2. Šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik žemės sklypas, kuris priklauso atsakovui R. U.. Jokių duomenų, kad sklype esantis namas priklauso kitam asmeniui, nėra įregistruota, todėl teismas privalėjo vadovautis aktualiais registro duomenimis. 7.3.

Vadovaujantis CK 4.40 straipsnio 1 dalimi, atsakovas kaip žemės sklypo savininkas yra ir sklype esančių statinių savininkas. Todėl teismas padarė nepagrįstÄ ir įstatymams prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovo sklype esantis namas nepriklauso atsakovui. 7.4. IeÅ¡kinio reikalavimas yra kildinamas ne iÅ¡ naudojimosi turtu fakto, o iÅ¡ nuosavybės santykių. Savininko pareigos iÅ¡lieka net tada, kai jis nesinaudoja savo turtu, todėl teismo argumentas, kad atsakovas negyveno name, yra nepagrįstas. 7.5. Dėl elektros energijos tiekimo į objektÄ nėra raÅ¡ytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo, Civilinio kodekso ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatomis bei teismų praktika, elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alimi laikomas objekto savininkas.

Taigi, nepriklausomai nuo to, ar savininkas naudojasi jam priklausančiu objektu, jis privalo vykdyti teisės aktuose numatytas elektros energijos vartotojo pareigas. 7.6. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad leido naudotis namu ten gyvenantiems asmenims. Taigi atsakovas disponavo namu, nes galėjo spręsti dėl kitų asmenų teisės naudotis Å¡iuo turtu. Kadangi atsakovas leido tretiesiems asmenims, kurie nėra sudarę raÅ¡ytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, gyventi Å¡iame name, jis laikomas atsakingu prieÅ¡ ieÅ¡kovę už atsiskaitymÄ už elektros energijÄ ir kitų vartotojo pareigų tinkamÄ vykdymÄ . 7.7.

Skundžiamas teismo sprendimas gali turėti įtakos V. V. teisėms ir pareigoms, tačiau ji nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimÄ . Situacija, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnį, yra vienas iÅ¡ absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 7.8. Atsakovas kreipėsi į ieÅ¡kovę tik po to, kai 2017 m. vasario 9 d. buvo užfiksuotas neteisėtas elektros energijos naudojimas ir atsakovui buvo iÅ¡siųstas reikalavimas atlyginti žalÄ .

Taigi atsakovo kreipimaisi nesusiję su byloje nagrinėjamu žalos padarymo laikotarpiu ir neturi jokios įtakos žalos padidėjimui, nes atsakovas į ieÅ¡kovę pirmÄ kartÄ kreipėsi po žalos apskaičiavimo.

8. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo neteisėto elektros energijos vartojimo atveju.

11. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė, konstatavęs, kad atsakovas nėra gyvenamojo namo, kurio elektros įrenginiai savavaliÅ¡kai prijungti prie elektros energijos tiekimo tinklų, savininkas, name negyveno, elektros energijos nevartojo, todėl jokių neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, anot teismo, neatliko. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas savo kaltės nebuvimÄ Ä¯rodinėja byloje nustatyta aplinkybe, kad neteisėta elektros energija buvo naudojama atsakovui nepriklausančiame gyvenamajame name, kuriame jis niekada negyveno ir negyvena, jokios Å«kinės veiklos nevykdo, namas nuosavybės teise jam nepriklauso, namas yra neįregistruotas, elektros energijos nenaudojo ir negalėjo naudoti, kadangi elektros energija neteisėtai naudojosi ten likusi gyventi V.

V., kÄ patvirtina ir liudytojų parodymai, todėl už jame vykdomÄ neteisėtÄ elektros naudojimÄ nėra kaltas. Tačiau, kaip teisingai pažymi apeliantė, konstatuodamas, kad elektros energijÄ neteisėtai vartojo V. V., teismas nusprendė dėl pastarosios materialiųjų teisių ir pareigų, kas, atsižvelgiant į tai, kad ji nebuvo byloje dalyvaujantis asmuo, reiÅ¡kia absoliutų skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. Nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo ir spręsdamas tinkamo atsakovo nagrinėjamoje byloje klausimÄ , be kita ko, gyvenamojo namo nuosavybės teisės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti įstatyminį reguliavimÄ , pagal kurį, parduodant žemės sklypÄ , kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi bÅ«ti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas, o jeigu Å¡is klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui (CK 6.395 straipsnio 1 dalis).

Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės atsiradimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, iÅ¡vieÅ¡indama Å¡iuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugÄ , suteikiant patikimÄ ir teisėtai gautÄ informacijÄ apie Å¡ių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-248/2019).

Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta sutartis, kurios pagrindu atsakovas įgijo žemės sklypÄ , kuriame yra ginčo gyvenamasis namas, todėl nėra aiÅ¡ku, kaip joje buvo (ir ar buvo) aptartas nuosavybės teisės į statinius perėjimo klausimas, ir ar nėra pagrindo laikyti atsakovo statinių savininku pagal CK 6.395 straipsnio 1 dalį. Vien liudytojo V. V. parodymai, kad jis, kaip žemės sklypo pardavėjas, paveldėjo žemės sklypÄ be statinių, nesant jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų, nėra pakankami aplinkybei, kad atsakovui buvo/ galėjo bÅ«ti perleistas tik žemės sklypas, pagrįsti.

Å iame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiga nuginčyti CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ Å¾emės sklypo savininko nuosavybės teisių į tame sklype esančius statinius bei įrenginius prezumpcijÄ , kuria remiasi apeliantė, tenka atsakovui. Todėl, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų iÅ¡samiau, jau minėto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, tinkamai paskirstydamas įrodinėjimo naÅ¡tÄ , įvertinti apeliantės argumentus dėl atsakovo kaip statinio savininko civilinės atsakomybės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Vilija Mikuckienė