2016-12-27 Nr. AB-24678-3-63-3-01224-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2426-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01224-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. prašymą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. M. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu, kuriuo prašė panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) viršininko 2015 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. 85-TE-363 “Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. M.“.

Pareiškėjas prašyme paaiškino, kad ginčijamu įsakymu jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, už tai, kad jis netyrė administracinės medžiagos. Pareiškėjas teigia, jog tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai, nes jis tarnybinio nusižengimo nepadarė, tarnybines pareigas atliko tinkamai: ėmėsi visų įmanomų priemonių eismo įvykio aplinkybėms išaiškinti, t. y. po to, kai 2015 m. rugpjūčio 27 d. jam buvo pavesta tirti 2015 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas automobilis BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), aplinkybes, 2015 metų rugsėjo mėnesio vidury gavęs informaciją apie galimą eismo įvykio kaltininką, jis kreipėsi į Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato apylinkės inspektorius tarnybinės pagalbos, prašydamas nuvykti iki galimo eismo įvykio kaltininko gyvenamosios vietos. Nurodytiems pareigūnams nuvykus į galimo įvykio kaltininko gyvenamąją vietą, buvo nustatyta, kad galimas eismo įvykio kaltininkas T. N. yra išvykęs iš Lietuvos ir gyvena kitoje valstybėje. Nors tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykį pareiškėjas tyrė nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d., tačiau nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas turėjo nedarbingumą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti neteisingi duomenys apie pareiškėjo darbo krūvį. Patikrinimo metu visiškai nevertinta jo kaltė, neanalizuotos aplinkybės, kurios buvo objektyvia kliūtimi eismo įvykio kaltininkui išaiškinti.

Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, jog 2015 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinio išvadoje pažymėta, kad Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Šilutės rajono PK) Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis J. M. pažeidė Tauragės AVPK viršininko 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 85-V-915 patvirtinto Tauragės AVPK Šilutės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo 7.8; 7.9; 7.11; 7.14; 7.25; 7.30 punktus, kuriuose reglamentuota, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas išaiškina Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tiria Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir eismo įvykius, įformina eismo įvykių medžiagas, surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus; vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 259(1) straipsnio nuostatomis dalyvauja tiriant Kelių eismo taisyklių pažeidimus; vykdo pasišalinusių iš eismo įvykio vietos asmenų ir transporto priemonių paiešką; vykdo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos policijos generalinio komisaro, Tauragės AVPK viršininko įsakymus, nurodymus, kitus Tauragės AVPK vadovybės pavedimus bei nurodymus. Išvadoje nurodyta ir tai, kad pareiškėjas nevykdė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, kuriame nurodyta, kad vienas iš pagrindinių policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas bei nesilaikė ATPK 248 straipsnio nuostatų, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, nes visiškai netyrė administracinės medžiagos dėl eismo įvykio, neieškojo eismo įvykį sukėlusio asmens, nesiėmė tinkamų priemonių jam rasti.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino – panaikino Tauragės AVPK viršininko 2015 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. 85-TE-363 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. M.“.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo dalykas – Tauragės AVPK viršininko įsakymo Nr. 85-TE-363, kuriuo pareiškėjui J. M. (Tauragės AVPK Šilutės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiajam patruliui) už aplaidų tarnybos pareigų atlikimą paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumas ir pagrįstumas. Skundžiamas įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2015 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-32, kuri laikytina neatskiriama skundžiamo įsakymo dalimi.

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 6 straipsnyje pateikto valstybės tarnautojų pareigybių suskirstymo prasme yra statutinis valstybės tarnautojas. VTĮ be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos išlygos, kurios taikomos statutiniams valstybės tarnautojams, tarp jų išlyga dėl 15 straipsnio, kuriame numatytos valstybės tarnautojų bendrosios pareigos, taikymo. Pagal VTĮ 15 straipsnį valstybės tarnautojai, be kita ko, privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų (VTĮ 15 str. 1 d. 1 p.), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (VTĮ 15 str. 1 d. 4 p.).

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą, taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538. Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka).

Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Statuto 2 straipsnio 6 dalis tarnybinį nusižengimą apibrėžia kaip šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimą ar pareigūno pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą, padarytą priešingais teisei, kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008). Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Tvarkos 6 p., 20 p.). LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytų pažeidimų aplinkybių ir nuobaudos skyrimo motyvų. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Tauragės AVPK viršininko 2015 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 85-TE-363 pareiškėjui tarnybinė nuobauda – papeikimas, buvo paskirta atsižvelgiant į 2015 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-32, kurioje konstatuota, kad Tauragės AVPK Šilutės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis J. M. laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. visiškai netyrė administracinės medžiagos dėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio, nesiėmė priemonių eismo įvykio kaltininkui nustatyti, todėl pažeidė Tauragės AVPK viršininko 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 85-V-915 patvirtinto Tauragės AVPK Šilutės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo 7.8, 7.9, 7.11, 7.14, 7.25, 7.30 punktus, Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir ATPK 248 straipsnį. Pažymėta, kad T. N. administracinės atsakomybės už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą išvengė ir žala dėl eismo įvykio nukentėjusiems asmenims nebuvo atlyginta dėl pareiškėjo kaltės.

Teismas nurodė, kad LVAT formuojamoje praktikoje, vertinant tęstinio tarnybinio nusižengimo atvejus, konstatuota, kad tais atvejais, kai padaryti pažeidimai savo esme yra tam tikrų įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytų pareigų neatlikimas, neveikimas, kuris savo pobūdžiu yra tęstinis pažeidimas, tokie nusižengimai trunka iki įvykdomas įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytas reikalavimas (LVAT 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1889/2012, 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2171-13).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2014 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjui J. M. buvo pavesta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio, kurio tyrimas pareiškėjo žinioje buvo nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. Byloje neginčijama, kad laikotarpiais nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. spalio 24 d. ir nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas buvo nedarbingas. Nuo 2014 m. gruodžio 15 d. 2014 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio tyrimas perduotas Tauragės AVPK Šilutės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vadui R. K., kuris 2015 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 85-IL-2633 administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė 1 metams.

Tauragės AVPK viršininko 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 85-V-915 patvirtintame Šilutės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašyme, be kita ko, nurodyta, kad šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijomis yra išaiškinti Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir eismo įvykius, įforminti eismo įvykio medžiagas (7.8 p.); surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolus, vadovaujantis ATPK 2591 straipsnio nuostatomis (7.9 p.); dalyvauti tiriant Kelių eismo taisyklių pažeidimus (įskaitant pažeidimus, užfiksuotus valstybinės reikšmės keliuose įrengta stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga); vykdyti pasišalinusių iš eismo įvykio asmenų ir transporto priemonių paiešką (7.14 p.). ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar dėl kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Iš teismui pateikto Tauragės AVPK Šilutės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulės I. K. 2014 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinio pranešimo Nr. 85-94-2-PR5-2263 matyti, jog gavusi pranešimą dėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. neįskaitinio eismo įvykio ant Šilutės rajone, Vilkyčių kaime esančio „Veiviržėno“ tilto, pareigūnė nustatė, kad V. P. vairuojamas automobilis BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant tilto atitvarų ir atsitrenkė į kelio ženklą bei jį apgadino. 2014 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. 85-94-2-PR5-2263 pažymėta, kad V. P. teigimu, ant tilto atitvarų ji užvažiavo ir į kelio ženklą atsitrenkė, siekdama išvengti susidūrimo su priešinga kryptimi dideliu greičiu ant tilto užvažiavusia transporto priemone, kuri nesilaikė kelio ženklo „STOP“ KET 1 priedo Nr. 204 ir Nr. 205 reikalavimų. 2014 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. 85-94-2-PR5-2263 pažymėta, jog V. P. nurodė, kad avarinę situaciją sukėlė juodos spalvos Audi A6 su Jungtinės Karalystės valstybiniu numeriu, o kartu su V. P. važiavęs E. P. teigė, jog nurodytą transporto priemonę galėjo vairuoti (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas.

Nors 2015 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-IS-32 „Dėl J. M., R. A., R. K. ir V. G. veiksmų atliekant eismo įvykio tyrimą“ konstatuota, jog laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. Šilutės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis J. M. visiškai netyrė administracinės medžiagos dėl eismo įvykio, nesiėmė priemonių eismo įvykio kaltininkui nustatyti, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2014 metų rugsėjo mėnesį pareiškėjas priėmė piliečio E. P. paaiškinimą, kreipėsi tarnybinės pagalbos į kitus Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnus ir 2014 m. rugsėjo 25 d. nustatė, jog galimas 2014 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio kaltininkas T. N. 2014 m. rugsėjo 5 d. kirto Lietuvos Respublikos sieną. Iš byloje esančio l.e. Tauragės AVPK Šilutės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vado pareigas R. K. 2015 m. gegužės 21 d. tarnybinio pranešimo Nr. 85-PR2-10332 matyti, jog tikrinant CDB duomenis nustatyta, kad T. N. 2014 m. lapkričio 9 d. ir 2014 m. gruodžio 15 d. išvyko iš Lietuvos per Kauno oro uostą. Ten pat nurodyta, jog po to, kai buvo apklausta R. K., 2015 m. gegužės 21 d. telefonu buvo susisiekta su D. V. bei telefonu pabandyta susisiekti su T. N., tačiau dėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio aplinkybių jo apklausti nepavyko.

Esant nustatytoms aplinkybėms vertintina, jog laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. dėl galimo 2014 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio kaltininko administracinės atsakomybės pareiškėjas negalėjo nuspręsti dėl objektyvių priežasčių, t. y. nedarbingumo laikotarpiais nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. spalio 24 d. ir nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. ir dėl T. N. buvimo užsienyje. Esant nustatytai aplinkybei, jog 2014 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio tyrimas iš pareiškėjo buvo perimtas, nepasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui, darytina išvada, jog tirdamas 2014 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio aplinkybes, pareiškėjas jo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų ir 2015 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-IS-32 „Dėl J. M., R. A., R. K. ir V. G. veiksmų atliekant eismo įvykio tyrimą” nurodytų teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl tarnybinio nusižengimo nepadarė. Kadangi Tauragės AVPK viršininko įsakymas Nr. 85-TE-363, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, laikytinas neteisėtu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 1 p.), prašymas tenkintinas visiškai ir nurodytas administracinis aktas naikintinas.

III. Atsakovas Tauragės AVPK apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas kaip nepagrįstas.

Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas neobjektyviai, neišsamiai, nevisapusiškai išnagrinėjus visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų bei pateiktų dokumentų.

Atsakovas nesutinka su teismo teiginiu, kad „ <...> byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2014 metų rugsėjo mėnesį pareiškėjas priėmė piliečio E. P. paaiškinimą, kreipėsi tarnybinės pagalbos į kitus Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnus ir 2014 m. rugsėjo 25 d. nustatė, jog galimas 2014 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio kaltininkas T. N. 2014 m. rugsėjo 5 d. kirto Lietuvos Respublikos sieną“. Atsakovo teigimu, pareiškėjas praėjus mėnesiui po įvykio pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes, nors tą galėjo padaryti kitomis dienomis po įvykio. Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 27 d. gavo medžiagą dėl eismo įvykio, kurioje iš surinktų pirminių duomenų buvo matyti, kad eismo įvykį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalinęs vairuotojas, važiavo automobiliu su Jungtinės Karalystės valstybiniais numeriais. Pareiškėjas, susipažinęs su eismo įvykio medžiaga, iškart turėjo įvertinti, kad automobilio vairuotojas yra grįžęs iš užsienio valstybės ir bet kurią dieną gali išvykti iš Lietuvos. Todėl įvertinęs situaciją, privalėjo nedelsiant imtis priemonių pažeidėjui nustatyti, nes dėl eismo įvykio nukentėjo pašaliniai asmenys ir jiems buvo padaryta turtinė žala. Pareiškėjo argumentas, kad medžiaga buvo gauta prieš pat savaitgalį, o kitą savaitę prasidėjo mokslo metai, todėl dėl didelio mokinių srauto pirmą savaitę buvo skiriamas didelis pareigūnų dėmesys į eismo saugumą ir viešosios tvarkos užtikrinimą Šilutės mieste, taip pat tai, kad pareigūnui buvo pavesta budėti ir patruliuoti Šilutės mieste didžiąją laiko dalį, vertinamas kritiškai. Pagal Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato VPS PB 2014 m. rugpjūčio mėnesio patikslintą darbo grafiką matyti, kad pareiškėjas dirbo 2014 m. rugpjūčio 28 ir 29 dienomis, per minėtas dienas surašė 2 administracinės teisės pažeidimų protokolus. Pagal tikslinės policinės priemonės „Dėl prevencinių priemonių vykdymo prasidėjus naujiems mokslo metams“ planą dirbo tik 2014 m. rugsėjo 1 d., be to, net ir vykdydamas saugaus eismo priežiūrą ir viešosios tvarkos užtikrinimą, turėjo visas galimybes nuvykti adresu Šilutės r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) ir patikrinti E. P. 2014 m. rugpjūčio 25 d. (užrašant datą padaryta klaida, nes informacija pateikta apie 26 ir 27 dienos įvykius) paaiškinime pateiktas aplinkybes.

Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo ir tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. dėl galimo 2014 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio kaltininko administracinės atsakomybės pareiškėjas negalėjo nuspręsti dėl objektyvių priežasčių, t. y. jo paties nedarbingumo laikotarpių ir dėl T. N. buvimo užsienyje. Tarnybinėje išvadoje teisingai nurodyta, kad pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas, t. y. Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininkas K. L. tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodė ir įvardijo kokiais veiksmais J. M. pažeidė teisės aktų reikalavimus, tai yra visiškai netyrė administracinės medžiagos dėl eismo įvykio, neieškojo eismo įvykį sukėlusio asmens, nesiėmė atitinkamų priemonių eismo įvykio kaltininkui surasti. Nors pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį pareiškėjas termino nepraleido, tačiau terminas dėl jo uždelstų veiksmų buvo pratęstas, dėl to ir pažeidimo tyrimas tapo vilkinamas. Be to, nukentėjusiajai padaryta žala nebuvo atlyginta, kadangi administracinio pažeidimo byla buvo nutraukta, nesuradus kaltininko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo tarnybinis ginčas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 85-TE-363 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. M.“ teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtu įsakymu pareiškėjui tarnybinė nuobauda – papeikimas – paskirta už tai, kad jis, eidamas Taruragės AVPK Šilutės rajono PK viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigas, nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. visiškai netyrė administracinės medžiagos dėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. buvusio eismo įvykio, neieškojo eismo įvykį sukėlusio asmens, nesiėmė atitinkamų priemonių eismo įvykio kaltininkui surasti, nevykdė Tauragės AVPK viršininko 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 85-V-915 patvirtintų Tauragės AVPK VPS PB vyriausiojo patrulio pareigybės aprašyme 7.8, 7.9, 7.11, 7.14, 7.25, 7.30 punktuose numatytų funkcijų, pažeidė Lietuvos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnį (Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-32).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui J. M. skirtą nuobaudą panaikino, konstatavęs, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. dėl galimo 2014 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio kaltininko administracinės atsakomybės pareiškėjas negalėjo nuspręsti dėl objektyvių priežasčių (t. y. nedarbingumo nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. spalio 24 d. ir nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. bei dėl T. N. (galimo kaltininko) buvimo užsienyje. Esant nustatytai aplinkybei, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio tyrimas iš pareiškėjo buvo perimtas, nepasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui, teismas priėjo prie išvados, jog tirdamas minėto eismo įvykio aplinkybes, pareiškėjas jo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų ir 2015 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-IS-32 nurodytų teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl tarnybinio nusižengimo nepadarė.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad teismas neišsamiai, nevisapusiškai išnagrinėjo bylai reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų bei pateiktų dokumentų.

Apeliacine tvarka byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad pareiškėjas J. M. yra statutinis valstybės tarnautojas – Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis.

Tarnybinės atsakomybės inter alia tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (VTS 25 str. 1 d., 26 str. 1 d., Aprašo 3 p.). Tarnybinis nusižengimas (tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas) – tai Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (VTS 2 str. 6 d.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas (Statuto 26 str. 6 d.) yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje.

Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei atsiliepime į apeliacinį skundą jokių konkrečių procedūrinių, Tvarkoje ir Statute numatytų nuobaudos skyrimo pažeidimų neįvardino, pirmosios instancijos teismas sprendime jų taip pat nenustatė, todėl detaliau dėl procedūrinės tarnybinio nusižengimo pusės teisėjų kolegija nepasisakys.

Bylos duomenys patvirtina, jog Įsakymas yra priimtas atsižvelgiant į Tauragės AVPK 2015 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-32 „Dėl J. M., R. A., R. K. ir V. G. veiksmų atliekant eismo įvykio tyrimą“.

Išvadoje nurodyta, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d. Šilutės r., (duomenys neskelbtini) k., įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai V. P. važiuojant per „Veiviržėno tiltą priešais atvažiuojantis automobilis nesustojo prie kelio ženklo „STOP“ KET 1 priedo Nr. 204, nesilaikė kelio ženklo 1 priedo Nr. 205 reikalavimų ir įvažiavo į tiltą. V. P., norėdama išvengti susidūrimo, stabdė, suko vairą dešiniau, užvažiavo ant atitvarų, atsitrenkė į kelio ženklą, taip buvo apgadintas automobilis ir kelio ženklas. Šio eismo įvykio aplinkybes 2014 m. rugpjūčio 27 d. buvo pavesta tirti Tauragės AVPK Šilutės rajono PK viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiajam patruliui J. M.. J. M. medžiagą dėl eismo įvykio tyrė iki 2014 m. gruodžio 15 d. Pirmi veiksmai, kuriuos J. M. atliko eismo įvykio medžiagoje, tai paimtas paaiškinimas iš E. P., kuris pats savarankiškai atvyko į policijos įstaigą paaiškinti dėl eismo įvykio aplinkybių. Išvadoje taip pat konstatuota, kad po E. P. paaiškinimo J. M. jokių veiksmų administracinėje medžiagoje neatliko, kadangi nėra jokio tarnybinio pranešimo apie tyrimą, nėra jokių duomenų, kad buvo ieškota eismo įvykio kaltininko, išskyrus tai, kad Tauragės AVPK Šilutės PK viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulė V. G. 2014 m. rugsėjo 25 d. tikrino duomenų bazėje T. N. anketinius duomenis bei valstybės sienos kirtimą. Duomenų, kad T. N. buvo ieškota po E. P. paaiškinimo ir vėliau, medžiagoje nėra.

Tokiu būdu Tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažįstama, kad pareiškėjas nevykdė Tauragės AVPK viršininko 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 85-V-915 patvirtintų Tauragės AVPK VPS PB vyriausiojo patrulio pareigybės aprašyme 7.8, 7.9, 7.11, 7.14, 7.25, 7.30 punktuose numatytų funkcijų (išaiškinti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tirti Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir eismo įvykius, įforminti eismo įvykių medžiagas; surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolus, vadovaujantis ATPK 2591 straipsnio nuostatomis; dalyvauti tiriant Kelių eismo taisyklių pažeidimus; vykdyti pasišalinusių iš eismo įvykio vietos asmenų ir transporto priemonių paiešką; vykdyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos generalinio komisaro, Tauragės AVPK viršininko įsakymus, nurodymus; vykdyti kitus Tauragės AVPK vadovybės pavedimus bei nurodymus), pažeidė Lietuvos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą (kuriame nustatyta, kad vienas iš pagrindinių policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas), Administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnį (pagal kurį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus).

J. M. tvirtina, kad 2014 m. prasidėjus mokslo metams, jam buvo pavesta budėti ir patruliuoti Šilutės mieste didžiąją darbo dalį, vėliau jis dirbo su administracinėmis medžiagomis, darbo krūvis buvo labai didelis. Administracinėje medžiagoje dėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio teigia atlikęs visus įmanomus veiksmus. Kadangi eismo įvykio kaltininkas T. N. buvo išvykęs į užsienį, jo apklausti ir patraukti administracinėn atsakomybėn nebuvo galimybės.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. dėl galimo 2014 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio kaltininko administracinės atsakomybės pareiškėjas negalėjo nuspręsti dėl objektyvių priežasčių, t. y. nedarbingumo laikotarpiais nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. spalio 24 d. ir nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d., ir dėl T. N. buvimo užsienyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neįvertinęs visų bylos aplinkybių.

Faktines aplinkybes, kad J. M. buvo nedarbingas laikotarpiais: nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. spalio 24 d., nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. patvirtina bylos duomenys, todėl ginčo, kad tuo metu pareiškėjas negalėjo atlikti byloje aptariamo eismo įvykio tyrimo, nėra. Byloje taip pat nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 3 – 5 dienomis pareiškėjas dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo kursuose. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino, netyrė ir nevertino aplinkybių dėl pareiškėjo galimybės (ar objektyvaus negalėjimo) atlikti pareigybės aprašyme bei kituose anksčiau nurodytuose teisės aktuose reikalingus veiksmus, tiriant eismo įvykio aplinkybes (nustatyti kaltus dėl eismo įvykio asmenis ir vykdyti pasišalinusių iš eismo įvykio vietos asmenų bei transporto priemonių paiešką, ir pan.), kitu laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. spalio 13 d., nuo 2014 m. spalio 25 d. iki 2014 m. lapkričio 2 d., nuo 2014 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. lapkričio 9 d., nuo 2014 m. gruodžio 6 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d., kuomet medžiaga dėl eismo įvykio buvo būtent pareiškėjo žinioje. Nors teismas sprendime nurodė, kad tikrinant CDB duomenis buvo nustatyta, jog T. N. Lietuvos Respublikos sieną kirto 2014 m. rugsėjo 5 d., 2014 m. lapkričio 9 d. ir 2014 m. gruodžio 15 d., tačiau visiškai nevertino aplinkybės, kad įrodymai apie T. N. buvimą Lietuvoje kitu metu pareiškėjo faktiškai nebuvo renkami.

Teisėjų kolegijos nuomone, toks teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d.). Teismas turi išsiaiškinti ir visapusiškai ištirti visas su 2014 m. rugpjūčio 25 d. galimo eismo įvykio tyrimu susijusias nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, jas įvertinti pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo padarymo aspektu bei priimti motyvuotą teismo sprendimą.

Administracinių bylų nagrinėjimo taisyklės nustato ABTĮ normos. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis numato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisės teorijoje laikomasi nuostatos, jog neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką tuomet, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Tik nustačius, kad valstybės tarnautojas neturėjo objektyvios galimybės laiku ir tinkamai atlikti jam pavestas ar teisės aktais nustatytas užduotis, Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daroma išvada, jog valstybės tarnautojo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nėra įrodyta.

Apibendrindama anksčiau išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas neobjektyviai, neišsamiai, nevisapusiškai išnagrinėjus visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų bei pateiktų dokumentų. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė