2026-01-14 Nr. AB-1205-3-63-3-00221-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-243-492/2026

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00221-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 22.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo dalies panaikinimo ir butpinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja J. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko (toliau – atsakovas, Klaipėdos apskrities VPK) 2024 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 30-V2-11 „Dėl butpinigių mokėjimo nutraukimo“ 1.5 ir 2.5 punktus ir priteisti iš atsakovo po 540,96 eurų butpinigių už kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pagal pareiškėjos pateiktą prašymą Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2023 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 30-V2-48 „Dėl butpinigių mokėjimo J. P.“ pareiškėjai buvo paskirti butpinigiai. Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2024 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 30-V2-11 „Dėl butpinigių mokėjimo nutraukimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.5 ir 2.5 punktais nuo 2024 m. vasario 1 d. butpinigių mokėjimas buvo nutrauktas. Pareiškėja 2023 m. gruodžio 19 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-PR2-14476 informavo Klaipėdos apskrities VPK viršininką, jog jai yra skiriami butpinigiai patalpų nuomos išlaidoms kompensuoti. Sudaryta gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkai yra G. E. ir B. E., kurie nėra pareiškėjai artimi (sutuoktinis, sugyventinis, partneris, taip pat jo arba mano tėvai, įtėviai, vaikai (įvaikiai), brolis (įbrolis), sesuo (įseserė), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai) ar kitas interesų konfliktą galintis kelti fizinis ar juridinis asmuo. Tačiau G. ir B. E. su sūnumi D. E. yra pasirašę panaudos sutartį. D. E. yra pareiškėjos sesers J. E. vyras. Kadangi pareiškėjos sūnus 2023 m. buvo priimtas į Klaipėdos (duomenys neskelbtini) 1b klasę, todėl gyvenamoji vieta buvo renkama netoli mokyklos. Kaip tik tuo metu atsilaisvino G. ir B. E. priklausantis butas adresu (duomenys neskelbtini), todėl buvo sudaryta nuomos sutartis su D. E., kuris butu naudojasi pagal panaudos sutartį. Šis tarnybinis pranešimas buvo svarstomas Materialinių pašalpų, vienkartinių piniginių išmokų, premijų, tarnybinių butų skyrimo ir butpinigių mokėjimo Komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 29 d. posėdyje. Iš Komisijos 2023 m. rugpjūčio 28 d. protokolo Nr. 30-P1-181 (toliau – ir Protokolas) turinio galima daryti išvadą, kad sprendimas nutraukti butpinigių mokėjimą nėra grįstas faktais, o tik prielaidomis.

2.2. Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas), 65 straipsnyje nėra numatytas apribojimas nuomotis būstą iš artimųjų giminaičių. Viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas, kaip jis yra apibrėžiamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje, tai situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Gyvenamosios vietos nuomos santykiai yra civiliniai santykiai, pareigūnas, nuomojantis būstą iš artimojo giminaičio, neatlieka jokių tarnybinių pareigų bei nevykdo jokio tarnybinio pavedimo, todėl tokia nuomos sutartis pati savaime niekaip nesukelia viešųjų ir privačių intereso konflikto. Atsakovas turėtų konstatuoti, jog viešieji ir privatūs interesai nuomojantis būstą iš artimųjų giminaičių bei pateikiant prašymą dėl butpinigių skyrimo buvo supainioti.

2.3. Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 7 punktų, t. y. Įsakyme nurodytas Vidaus tarnybos statuto 64 straipsnis reglamentuoja aprūpinimą tarnybine ir kursantų uniforma, taip pat nėra konstatuotas nei vienas faktas, kad nėra pagrindo skirti butpinigius, nėra nurodyta Įsakymo apskundimo tvarka. Vertinant, ar Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punktą, reiktų įvertinti, kokiais motyvais yra priimtas administracinis sprendimas nutraukti butpinigių mokėjimą. Protokole nurodoma, jog pagrindas nutraukti butpinigių mokėjimą yra siekis išvengti prielaidų viešųjų ir privačių interesų konfliktams, grėsmių institucijos reputacijai ar galimam neskaidriam butpinigių panaudojimui, taip pat galimiems Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimams. Prielaidos ir grėsmės negali būti pakankamas motyvas, kad būtų galima konstatuoti, jog Įsakymo 1.5 ir 2.5 punktai yra teisiškai ir faktiškai pagrįsti ir nėra pagrindo jų naikinti.

3. Atsakovas Klaipėdos apskrities VPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė:

4.1. Klaipėdos apskrities VPK 2023 m. gruodžio 5 d. buvo gautas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gruodžio 5 d. raštas Nr. 5-S-30089 „Dėl teisės aktų nuostatų ir vienodos praktikos taikymo“ (toliau – ir Policijos departamento 2023 m. gruodžio 5 d. raštas) ir jo priedas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2023 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. S-2023-1520-(2.5 E) „Dėl rekomendacijų pateikimo“ (toliau – ir VTEK rekomendacija). Atsakovas, atsižvelgdamas į aukščiau minimų raštų nuostatas bei siekdamas, kad gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo procedūros būtų atliekamos nesudarant prielaidų viešųjų ir privačių interesų konfliktui, neskaidraus paramos lėšų panaudojimo rizikoms rastis ar kelti grėsmę institucijos reputacijai ir siekdamas išvengti tokių rizikų kuomet gyvenamosios patalpos arba jos dalies nuomos sutartys sudaromos su pareigūnams artimais asmenimis ir kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, paprašė pareiškėjos pateikti informaciją, ar asmuo, iš kurio ji nuomojasi gyvenamąjį būstą, nėra jai artimas asmuo ir pateikti argumentus, kodėl ji nuomojasi būtent iš šio asmens, jei asmuo, iš kurio nuomojasi gyvenamąjį būstą, yra jam artimas asmuo. Pareiškėja 2023 m. gruodžio 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-14476 „Dėl nuomos sutarties“ nurodė, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis sudaryta su jos sesers sutuoktiniu D. E.. Komisija, susipažinusi ir įvertinusi pareiškėjos pateiktame tarnybiniame pranešime išdėstytą informaciją priėjo prie išvados, jog tarnybiniame pranešime nepateikta svarių argumentų, kurie įrodytų neišvengiamas aplinkybes, dėl kurių pareiškėja būtų priversta nuomotis gyvenamąjį būstą iš jai artimo asmens. Be to, Komisijos nariams patikrinus viešai publikuojamą informaciją apie nuomojamus gyvenamuosius būstus, Komisija padarė išvadą, kad nuomojamų gyvenamųjų būstų pasiūla yra pakankama, todėl norint išvengti viešų ir privačių interesų konflikto gyvenamasis būstas iš artimų asmenų nesinuomotinas.

4.2. 2024 m. sausio 9 d. posėdyje Komisija, atsižvelgdama į Policijos departamento 2023 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. 5-S-30089 „Dėl teisės aktų nuostatų ir vienodos praktikos taikymo“ bei VTEK 2023 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. S-2023-1520-(2.5 E) „Dėl rekomendacijų pateikimo“ nuostatas, siekdama išvengti grėsmių institucijos reputacijai, galimam neskaidriam butpinigių panaudojimui, taip pat galimiems Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimams, vienbalsiai nutarė siūlyti Klaipėdos apskrities VPK viršininkui nuo 2024 m. vasario 1 d. pareiškėjai, pagal šiuo metu jos pateiktą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, butpinigių neskirti. Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2024 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 30-V2-11 „Dėl butpinigių mokėjimo nutraukimo“ pagrindu (1.5. punktas ir 2.5. punktas) nuo 2024 m. vasario 1 d. pareiškėjai butpinigių mokėjimas nutrauktas. Vidaus tarnybos statuto (aktuali redakcija) 65 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog „pareigūnui gali būti mokami butpinigiai gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje nuomos išlaidoms ar jų daliai kompensuoti“, t. y. nėra imperatyviai nustatyta, jog atsakovas privalo mokėti butpinigius.

4.3. Pareiškėja, būdama valstybės pareigūne, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra ir nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas Įstatymo taikymo praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad šis teisės aktas yra prevencinis, o jo normos yra formalaus pobūdžio. Skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, jo motyvus galima suprasti. Įsakymas atitinka esminius teisės aktui keliamus reikalavimus, jame pateikta informacija yra aiški ir nedviprasmiška, faktiniai pagrindai nurodyti. Įsakymas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimus, tačiau nurodant teisinį pagrindą – Vidaus tarnybos statuto 65 straipsnio 4 dalį, atsakovas padarė rašymo apsirikimą – nurodė Vidaus tarnybos statuto 64 straipsnio 4 dalį. Pareiškėja yra kvalifikuota, aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusi, daugiau kaip 9 metus policijoje tarnaujanti pareigūnė, kuriai skundžiamo Įsakymo trūkumas, jei toks būtų nustatytas, neapribojo galimybės kreiptis į teismą.

II. 5. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 65 straipsnio 4 dalimi, Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 3 dalimi, konstatavo, kad pareiškėja butą nuomojosi iš artimo asmens, kaip tai apibrėžia Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis. Teismo vertinimu, nėra reikšminga, kad D. E. nėra nuomojamo buto savininkas, kadangi nuomos sutartis sudaryta būtent su D. E. – pareiškėjos sesers vyru.

7. Teismas pažymėjo, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Įstatymo įgyvendinimo priežiūrą atliekanti institucija, pateikė siūlymus dėl pareigūnams skiriamų gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo procedūrų. VTEK nuomone, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo procedūros turi būti atliekamos nesudarant prielaidų viešųjų ir privačių interesų konflikto, neskaidraus paramos lėšų panaudojimo rizikoms rastis ar kelti grėsmę institucijos reputacijai. Rekomendacijoje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos arba jos dalies nuomos sutartys neturėtų būti sudaromos su pareigūnams artimais asmenimis (kaip jie apibrėžiami Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje) ir kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Tokio pobūdžio sandoriai, sudaromi su institucijos darbuotojų (ypač vadovų) artimais asmenimis, visuomenei visuomet kels abejonių dėl jų skaidrumo ir pagrįstumo, todėl, VTEK nuomone, yra galimi tik esant ypatingoms aplinkybėms (pvz., nesant kitų alternatyvų). Remiantis šiomis rekomendacijomis policijos įstaigų pareigūnai, gaunantys butpinigius, buvo informuoti, kad jeigu jų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys yra sudarytos su artimais asmenimis ar kitais interesų konfliktą keliančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis, apie tai jie turi nedelsdami, bet ne vėliau kaip per įstaigos nustatytą protingą terminą pranešti policijos įstaigai. Pareigūnams paaiškinta, kad, pateikdami šią informaciją, jie turi teisę nurodyti objektyvias ir pagrįstas tokio sprendimo (nuomoti patalpas iš artimų asmenų) priežastis, kurios bus vertinamos atskirai. Tokių priežasčių nenurodžius, dėl tolesnio butpinigių mokėjimo ir nutraukimo bus sprendžiama pagal turimus duomenis.

8. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos tarnybiniame paaiškinime nurodytą aplinkybę, kad iš artimo asmens nuomojamas butas yra netoli vaiko mokyklos ir įvertinęs tai, kad jokių kitų objektyvių aplinkybių, išskirtinių sąlygų, argumentų, kodėl būtent aptariamą butą pareiškėja nuomojasi, vertino, kad Komisija pagrįstai nusprendė, jog pareiškėja savo tarnybiniame pranešime nepateikė svarių argumentų, kurie įrodytų neišvengiamas aplinkybes, dėl kurių ji būtų priversta nuomotis gyvenamąjį būstą iš jai artimo asmens. Teismas iš Komisijos protokolo nustatė, kad buvo vertinama būstų pasiūla mieste ir konstatuota, kad ji yra pakankama.

9. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, sprendė, kad pareiškėja nenurodė objektyvių, pagrįstų, išimtinių aplinkybių, dėl kurių ji turi nuomotis butą iš artimo asmens, todėl atsakovas pagrįstai nusprendė nutraukti butpinigių mokėjimą pareiškėjai. Teismas atkreipė dėmesį, kad Įsakymas neužkerta kelio pareiškėjai gauti butpinigius, ji turi teisę sudarius naują, Įstatymo nuostatoms neprieštaraujančią buto nuomos sutartį, iš naujo kreiptis į atsakovą dėl butpinigių skyrimo.

10. Teismo vertinimu, Įsakymas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas, be kita ko, atsižvelgiant į Komisijos 2024 m. sausio 29 d. protokolą Nr. 30-P1-24. Teismas sprendė, kad nuoroda į atitinkamą dokumentą yra pakankama ir nėra privaloma perkelti nurodomo dokumento teksto į priimamą Įsakymą, taip pat kaip nėra privaloma perkelti ir nurodomą teisės normą, kuria vadovaujamasi.

11. Teismo vertinimu, Įsakymo motyvai yra iš esmės aiškūs, Įsakymas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų Įsakymo panaikinimo pagrindų.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2024 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. 30-V2-11 „Dėl butpinigių mokėjimo nutraukimo“ (1.5 ir 2.5 punktai) yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

III. 13. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

14. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atskleisti, kaip nuomos teisinių santykiai tarp artimų asmenų pagal Įstatymą gali sukelti turtinę ar neturtinę naudą, moralinę skolą ar moralinį įsipareigojimą deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas. Nuomos sutartis nėra neatlygintina sutartis, todėl pats sutarties sudarymas pareigūnui (nuomininkui) nesukuria jokios turtinės ar neturtinės naudos, moralinės skolos ar moralinio įsipareigojimo, jeigu nuomos mokestis atitinka rinkos kainą.

14.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad buto nuoma iš artimo asmens sudaro galimybę kilti interesų konfliktui, privalėjo pagrįsti, kad galimybė kilti interesų konfliktui didėja. Artimų asmenų egzistavimas pats savaime sudaro galimybę kilti interesų konfliktui, bet tai nereiškia, kad pareigūnas negali sudaryti jokių sandorių su artimais asmenimis, nes tai didintų galimybę supainioti interesus.

14.3. Teismas nepagrįstai Komisijos Protokolą vertino kaip pirminį įrodymą, nors Protokolas yra išvestinis įrodymas, t. y. jame užfiksuota, ką Komisija nagrinėjo, ką pasisakė Komisijos nariai, kaip jie balsavo dėl sprendimo. Butpinigių skyrimas yra administracinė procedūra, o atliekant administracinę procedūrą turi būti renkami įrodymai. Teismo posėdyje atsakovo atstovas negalėjo atsakyti, kiek ir kokių nuomojamų būstų skelbimų Komisija nagrinėjo. Atsakovo atstovas nurodė, kad negali pateikti įrodymų, kurie patvirtintų, kokius skelbimus Komisija analizavo, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas nutraukti butpinigių mokėjimą.

14.4. Komisijos posėdžio metu buvo nagrinėjamas 11 pareigūnų butpinigių mokėjimas, tačiau Protokole visiškai nėra individualizuota, kaip buvo nagrinėjamas pareiškėjos atvejis, t. y. iš Protokolo neaišku, ar buvo tikrinami nuomojamo būsto skelbimai, esantys netoli pareiškėjos nuomojamo būsto, taip pat, ar buvo analizuojami panašaus dydžio butai, ar butai buvo tinkami gyventi vaikui. Teismas nepatikrino, ar Komisija bandė nustatyti, ar arti (duomenys neskelbtini) gatvės Klaipėdoje 2023 m. liepos 1 d. buvo kitų panašių butų, kurie atitiktų tuos pačius kriterijus. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjai pasirašant nuomos sutartį tokiu atstumu buvo kitų butų, ta pačia kaina, kurie atitiktų šeimos poreikius, taigi galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra pagrįstas tinkamais įrodymais.

14.5. Visiškai neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas VTEK rekomendaciją, nevertino tos rekomendacijos dalies, kurioje buvo nurodyta: „Jeigu informacija nebuvo pateikta iki nuomos sutarties sudarymo dienos ir aplinkybė, jog gyvenamosios patalpos nuomininkas yra pareigūnui artimas asmuo, paaiškėja jau pradėjus gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo procedūrą, ji privalo būti sustabdyta iki tol, kol už interesų konfliktų priežiūrą ir kontrolę atsakingas asmuo įvertins iš to kylančias rizikas ir pateiks siūlymus dėl tokios sutarties išlaidų kompensavimo galimybių.“ Pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar atsakovo paskirtas už interesų konfliktų priežiūrą ir kontrolę atsakingas asmuo patikrino, ar pareiškėjos sudaryta nuomos sutartis kelia grėsmę interesų konfliktui kilti. VTEK rekomendacijoje teigiama, kad butpinigių mokėjimas turėtų būti stabdomas, kol tai bus patikrinta, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad tokia procedūra buvo atlikta. Atsakovas iš karto priėmė sprendimą nutraukti butpinigių mokėjimą.

14.6. Kartu su VTEK rekomendacija atsakovas į bylą pateikė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gruodžio 5 d. raštą Nr. 5-S-30089 „Dėl teisės aktų nuostatų ir vienodos praktikos taikymo“, kuriame nurodoma kaip turi būti vertinami atvejai, kai pareigūnai būstą nuomojasi iš artimų asmenų. Minėto rašto 3 punkte nurodoma, kad „Pareigūnui pateikus informaciją, kad nuomos sutartis sudaryta su jam artimu asmeniu, ir pateiktus tokio sprendimo argumentus, vertinant jų objektyvumą ir pagrįstumą, būtų papildomai įvertintos ir kitos aplinkybės, pavyzdžiui, kur iki prašymo pateikimo gyveno pareigūnas (ar buvo registruotas), jeigu pas tėvus (ar kitą artimą asmenį) – ar buvo sudaryta nuomos sutartis, ar ji buvo registruota Registrų centre, koks buvo mokamas nuomos mokestis ir kt.” Taigi, iš esmės tokiu raštu Policijos departamentas nustatė, kokius kriterijus turi analizuoti komisija, svarstanti butpinigių mokėjimo klausimus, tačiau iš Komisijos Protokolo matyti, kad Komisija analizavo tik vieną aspektą, t. y. buvo ar nebuvo būsto pasiūla Klaipėdos mieste. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Tame pačiame rašte Policijos departamentas nurodo, kad „nuoma iš artimų asmenų gali būti svarstoma ir pagrįsta tik esant objektyvioms aplinkybėms ir (ar) ekonominiams kriterijams, išskirtiniais pavieniais ir individualizuotais atvejais, įvertinus iš to kylančias rizikas.“ Iš Protokolo turinio matyti, kad kiekvienas atvejis nebuvo analizuojamas individualizuotai, nebuvo vertinamos jokios rizikos.

15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas atsiliepime pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, nurodo:

16.1. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Įstatymo 1 straipsnio nuostatą, pažymėjo, kad ši nuostata reiškia ir tai, jog institucija, priimdama vienokį ar kitokį sprendimą dėl galimo interesų konflikto kilimo, neprivalo konstatuoti, jog tam tikru atveju viešieji ir privatūs interesai jau buvo supainioti. Įstatymas, be kita ko, skirtas ir tokios galimybės užkardymui.

16.2. Priešingai nei teigia apeliantė, Komisija svarstė kiekvieno darbuotojo, kurie gyvenamąsias patalpas nuomojosi iš jiems artimų asmenų, atvejį, todėl visų tokių darbuotojų buvo paprašyta pateikti informaciją, ar asmenys iš kurių jie nuomojasi gyvenamuosius būstus, nėra jiems artimi asmenys ir pateikti argumentus, kodėl jie nuomojasi būtent iš šio asmens, jei asmuo iš kurio nuomojasi gyvenamąjį būstą, yra artimas jam asmuo. Vienuolika pareigūnų Komisijai nurodė, kad jie gyvenamąjį būstą nuomojasi iš jiems artimų asmenų. Iš jų Komisija kiekvieną atvejį aptarė, vertino, nurodė Protokole ir jame pažymėjo, jog nei vienas pareigūnas nepateikė svarių argumentų, kurie įrodytų neišvengiamas aplinkybes, dėl kurių jie buvo priversti gyvenamąjį būstą nuomotis iš jiems artimų asmenų. Atsižvelgdama į tai, kad visų Komisijos posėdžio metu svarstytų pareigūnų, kurie gyvenamąsias patalpas nuomojosi iš jiems artimų asmenų, atvejai buvo identiški, Komisija vienbalsiai balsavo už siūlymą nuo 2024 m. vasario 1 d. butpinigių neskirti visiems Komisijos posėdžio metu svarstytiems protokole nurodytiems pareigūnams. Komisijos tariamų procesinių pažeidimų pareiškėja skunde nenurodė, tokius nurodo tik teikiamame apeliaciniame skunde.

16.3. Pagrįsti, kodėl nuomojasi būstą iš artimo asmens, turėjo pareiškėja, jai nepateikus įrodymų, leidžiančių spręsti apie nuomojamų butų pasiūlą, Komisija savo iniciatyva patikrino būstų pasiūlą mieste pagal viešai publikuojamus skelbimus apie nuomojamus gyvenamuosius būstus. Tą atlikusi Komisija padarė išvadą, kad nuomojamų gyvenamųjų būstų pasiūla yra pakankama, todėl norint išvengti viešų ir privačių interesų konflikto gyvenamasis būstas iš artimų asmenų nesinuomotinas. Kilus ginčui tokių įrodymų pareiškėja nepateikė ir teismui. Pareiškėjos siekis savo teisę teikti įrodymus perkelti atsakovui kaip pareigą, vertintinas kaip nepagrįstas, neteisėtas ir nesąžiningas.

16.4. Pareiškėja teigia, jog iki tol, kol už interesų konfliktų priežiūrą ir kontrolę atsakingas asmuo įvertins iš to kylančias rizikas ir pateiks siūlymus dėl tokios sutarties išlaidų kompensavimo galimybių, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo procedūra turėjo būti sustabdyta. Tai reikštų, jog sustabdytos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo procedūros metu pareiškėjai butpinigių mokėjimas taip pat būtų sustabdytas. Šiuo atveju pareiškėjai nuo 2023 m. gruodžio 5 d. net iki 2024 m. vasario 1 d. buvo mokami butpinigiai, t. y. kylančių rizikų ir siūlymų dėl nuomos išlaidų kompensavimo vertinimo metu (truko 57 dienas) butpinigių mokėjimas pareiškėjai buvo tęsiamas. Reiškia, jog atsakovo veiksmai buvo naudingi pareiškėjai, todėl atsakovui nesuprantami pareiškėjos prieš save nukreipti argumentai, jog kylančių rizikų ir siūlymų dėl nuomos išlaidų kompensavimo vertinimo metu turėjo būti sustabdyta gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo procedūra (sustabdytas butpinigių mokėjimas). Šiuo atveju atsakovas sprendimą dėl butpinigių mokėjimo nutraukimo priėmė tik po kylančių rizikų įvertinimo procedūros.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Klaipėdos apskrities VPK 2024 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 30-V2-11 „Dėl butpinigių mokėjimo nutraukimo“ 1.5 ir 2.5 punktų teisėtumo ir pagrįstumo ir butpinigių priteisimo.

Įsakymo 1.1 ir 1.5. punktais buvo nurodyta Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Finansų valdybai nuo 2024 m. vasario 1 d. nutraukti butpinigių mokėjimą pareiškėjai, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai J. P..

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl Įsakymo panaikinimo ir butpinigių priteisimo atmetė, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 65 straipsnio 4 dalimi, Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 3 dalimi, konstatavo, kad pareiškėja butą nuomojosi iš artimo asmens, kaip tai apibrėžia Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, kas prieštarauja Įstatymo tikslams užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai, nurodė, kad Komisija pagrįstai nusprendė, jog pareiškėja savo tarnybiniame pranešime nepateikė svarių argumentų, kurie įrodytų neišvengiamas aplinkybes, dėl kurių ji būtų priversta nuomotis gyvenamąjį būstą iš jai artimo asmens.

Pareiškėja, apeliaciniame skunde nesutikdama su teismo sprendimu, nurodė, kad teismas neatskleidė, kaip atlygintiniai nuomos teisiniai santykiai tarp artimų asmenų pagal Įstatymą gali sukelti interesų konfliktą – turtinę ar neturtinę naudą, moralinę skolą ar moralinį įsipareigojimą deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas. VTEK rekomendacijoje teigiama, kad butpinigių mokėjimas turėtų būti stabdomas, kol tai bus patikrinta, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad tokia procedūra buvo atlikta, taip pat nepateikė įrodymų apie Komisijos analizuotus skelbimus, į kuriuos buvo atsižvelgta nusprendžiant nutraukti butpinigių mokėjimą, Įsakymas nėra individualizuotas.

Ginčijamas Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 65 straipsnio 4 dalimi, įgyvendinant Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų aprūpinimo tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr. 1300), nuostatas, vykdant Policijos pareigūnų aprūpinimo tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) ar butpinigių skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-493 „Dėl Policijos pareigūnų aprūpinimo tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) ar butpinigių skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatas ir atsižvelgiant į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gruodžio 5 d. parengtą raštą Nr. 5-S-30089 „Dėl teisės aktų nuostatų ir vienodos praktikos taikymo“, bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato materialinių pašalpų, vienkartinių piniginių išmokų, premijų, tarnybinių butų skyrimo ir butpinigių mokėjimo komisijos 2024 m. sausio 29 d. protokolą Nr. 30-P1-24.

Sprendžiant dėl Įsakymo teisėtumo turi būti įvertinta, ar tie teisės aktai, kurie sudarė jo priėmimo pagrindą, buvo tinkamai aiškinami ir taikomi.

Vidaus tarnybos statuto (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d.) 65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnas, kuris pats ar kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ar kiti kartu su pareigūnu gyvenantys jo šeimos nariai, nurodyti Statuto 33 straipsnio 7 dalyje, pareigūno tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančios tinkamos gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkančios statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus gyvenamosios patalpos, Vyriausybės nustatyta tvarka iš ministerijos ar centrinės statutinės įstaigos atitinkamoje vietovėje turimo tarnybinių butų fondo gali būti aprūpinamas pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas įrengtu, tinkamu gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkančiu statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus suremontuotu tarnybiniu butu (vienas gyvenantis pareigūnas arba pareigūnas, kurio šeimos nariai, nurodyti Statuto 33 straipsnio 7 dalyje, negali persikelti į pareigūno tarnybos vietovę, – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa).

Už suteiktą tarnybinį butą (tarnybinę gyvenamąją patalpą) pareigūnas moka Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą gyvenamosios patalpos nuomos mokestį ir mokesčius už energiją, ryšių ir visas komunalines paslaugas pagal toje vietovėje galiojančius tarifus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, kuris neaprūpintas tarnybiniu butu šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gali būti mokami butpinigiai gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje nuomos išlaidoms ar jų daliai kompensuoti (toliau – butpinigiai) iš ministerijai ar centrinei statutinei įstaigai skirtų lėšų.

Maksimalius butpinigių dydžius, priklausančius nuo tarnybos vietovės, taip pat nuo kartu su pareigūnu gyvenančių šeimos narių skaičiaus, atsižvelgdama į gyvenamųjų patalpų nuomos rinkos kainas, tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. <...> Butpinigiai gali būti mokami ne ilgiau kaip 5 metus per visą pareigūno vidaus tarnybos laiką, išskyrus Statuto 70 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300 patvirtintas „Maksimalių butpinigių vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dydžių aprašas“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl butpinigių mokėjimo nutraukimo turi būti nustatytos aplinkybės, kad pareigūnas neatitinka tų sąlygų, kurios yra įtvirtintos įstatyme – t. y. pareigūnas, nors tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančios tinkamos gyventi gyvenamosios patalpos, nėra sudaręs gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, ar išnuomota pagal nuomos sutartį gyvenamąja patalpa realiai nesinaudoja. Nei Vidaus tarnybos statute, nei Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarime Nr. 1300 nėra įtvirtintų papildomų sąlygų ir / ar apribojimų gyvenamųjų patalpų tarnybos vietoje nuomos sutarčiai sudaryti, nėra nustatyti ribojimai subjektams, su kuriais galėtų būti sudaroma nuomos sutartis, taigi ir įstatymą įgyvendinamuosiuose aktuose papildomi reikalavimai negali būti nustatomi.

Taigi, reikšmingais laikytini faktai, kad egzistuoja poreikis pareigūnui tarnybos vietoje turėti gyvenamąją patalpą bei tokia patalpa yra realiai naudojamasi nuomos sutarties pagrindu. Byloje priešingos aplinkybės nėra nustatytos, jomis Įsakymas nėra grindžiamas, atsakovas jų neįrodinėjo.

Atsakovas byloje ginčijamo Įsakymo pagrįstumą įrodinėjo, be kita ko, Policijos departamento 2023 m. gruodžio 5 d. raštu ir VTEK rekomendacija.

Policijos departamento 2023 m. gruodžio 5 d. rašte nurodyta, kad remiantis VTEK rekomendacija, prašoma informuoti įstaigų pareigūnus, gaunančius butpinigius, kad jeigu jų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys yra sudarytos su artimais asmenimis (kaip jie apibrėžti Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje) ar kitais interesų konfliktą keliančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis, apie tai jie turi nedelsdami, bet ne vėliau kaip per įstaigos nustatytą protingą terminą (rekomenduojame nustatyti dvi savaites), pranešti policijos įstaigai. Pareigūnams turi būti paaiškinta, kad, pateikdami šią informaciją, jie turi teisę nurodyti objektyvias ir pagrįstas tokio sprendimo (nuomoti patalpas iš artimų asmenų) priežastis, kurios bus vertinamos atskirai. Tokių priežasčių nenurodžius, dėl tolesnio butpinigių mokėjimo ir nutraukimo bus sprendžiama pagal turimus duomenis. Apie nurodytas aplinkybes (nuomą iš artimų asmenų) nepranešus ir joms paaiškėjus vėliau, bus sprendžiama dėl butpinigių mokėjimo nutraukimo, pareigūnų atsakomybės teisės aktų nustatyta tvarka.

VTEK rekomendacijoje nurodyta, kad pareigūnams gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo procedūros turi būti atliekamos, nesudarant prielaidų viešųjų ir privačių interesų konflikto, neskaidraus paramos lėšų panaudojimo rizikoms rastis ar kelti grėsmę institucijos reputacijai; siekiant išvengti tokių rizikų, gyvenamosios patalpos arba jos dalies nuomos sutartys neturėtų būti sudaromos su pareigūnams artimais asmenimis (kaip jie apibrėžiami Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje) ir kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Tokio pobūdžio sandoriai, sudaromi su institucijos darbuotojų (ypač vadovų) artimais asmenimis, visuomenei visuomet kels abejonių dėl jų skaidrumo ir pagrįstumo, todėl, VTEK nuomone, yra galimi tik esant ypatingoms aplinkybėms (pvz., nesant kitų alternatyvų).

Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio, įtvirtinančio VTEK įgaliojimus, 9 punkte numatyta, kad VTEK asmenų prašymu ar savo iniciatyva teikia rekomendacijas ir nuomonę Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo įgyvendinimo klausimais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad VTEK įgaliojimai, visų pirma, sietini su Įstatymo nuostatų taikymu, todėl rekomendacijos negali turėti įtakos asmenų teisių įgyvendinimui kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, kai tai nėra susiję su interesų konfliktu, kaip tai apibrėžiama Įstatymo 2 straipsnio 1-4 dalyse. Be to, rekomendacijos nėra privalomo pobūdžio, nes bet kuriuo atveju atsakomybė taikoma ne už rekomendacijų, bet už Įstatymo nuostatų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nėra pritaikyta atsakomybė už Įstatymo nuostatų pažeidimą – nėra nustatyta, kad ji, sudarydama gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su sesers sutuoktiniu, t. y. artimu asmeniu, sukūrė viešųjų ir privačių interesų konflikto situaciją. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymas yra civilinis sandoris, nesietinas su sprendimų priėmimu pareiškėjos tarnyboje. Kai nėra teisės aktų nustatyta tvarka konstatuota pareiškėjos – pareigūnės – atsakomybė dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijos, jos teisė į butpinigių mokėjimą pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį tarnybos vietoje laikytina apribota be teisėto pagrindo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino pareiškėjos teisę į butpinigius pagal Vidaus tarnybos statuto 65 straipsnio 4 dalį, todėl nepagrįstai pripažino ginčijamą Įsakymą teisėtu (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Kitų pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų (dėl butpinigių mokėjimo stabdymo, dėl įrodymų apie Komisijos vertintus duomenis, dėl nepakankamo Įsakymo individualizavimo ir kt.) teisėjų neaptarinėja, nes tai neturi reikšmės nagrinėjamos bylos procesinei baigčiai.

Tenkinant pareiškėjos apeliacinį skundą, teismo sprendimas naikintinas ir pareiškėjos skundas tenkinamas priimant naują sprendimą – panaikinant Įsakymą kaip neteisėtą, neatitinkantį Vidaus tarnybos statuto 65 straipsnio 4 dalies reikalavimų, ir įpareigojant atsakovą išmokėti pareiškėjai Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300 nustatyta tvarka apskaičiuotus butpinigius nuo Įsakymo panaikinimo iki pareiškėjos 2023 m. liepos 1 d. sudarytos nuomos sutarties dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos, pasibaigimoar kitų Vidaus tarnybos statuto 65 straipsnyje numatytų pagrindų nustatymo. Byloje nėra aktualių duomenų apie tai, ar nuomos sutartis yra tebevykdoma, taip pat apie kitas butpinigių priteisimui reikšmingas aplinkybes, todėl pareiškėjos teisės apginamos ne priteisiant konkrečią nuompinigių sumą, bet įpareigojant atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą (ABTĮ 147 str., 88 str. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija.

nusprendžia:

Pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos J. P. skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2024 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 30-V2-11 „Dėl butpinigių mokėjimo nutraukimo“ 1.5 ir 2.5 punktus.

Įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatą išmokėti pareiškėjai J. P. Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300 nustatyta tvarka apskaičiuotus butpinigius nuo 2024 m. vasario 1 d. iki pareiškėjos 2023 m. liepos 1 d. sudarytos nuomos sutarties dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos, pasibaigimo ar kitų Vidaus tarnybos statuto 65 straipsnyje numatytų pagrindų nustatymo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė