a4159646-e261-444f-92f1-319f0bdab94a · Vilniaus apygardos teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. ATP-1038-628/2013Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-02500-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 62.; 45.4.; 45.10. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2013 m. rugsėjo 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal T. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria netenkintas T.

M. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. balandžio 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas;n u s t a t ė :T. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. balandžio 30 d. nutarimu pripažintas kaltu už tai, kad jis 2012 m. balandžio 23 d. apie 15.50 val., Vilniuje, Molėtų plente, vairuodamas automobilį Mercedes Benz S420, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), bei nepateikė transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso.

Tokiais savo veiksmais T. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 2 d. ir 1241 str. 7 d., ir nubaustas galutine subendrinta administracine nuobauda – 200 (dviejų Å¡imtų) litų bauda.Nesutikdamas su tokiu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu, T. M. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimÄ paliko nepakeistÄ .Apeliaciniu skundu T.

M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį: administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti arba grÄ Å¾inti jÄ nagrinėti iÅ¡ naujo apylinkės teisme.Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nors jis (T. M.) pateikė teismui detaliÄ paslaugų ataskaitÄ , kad nekalbėjo mobiliojo ryÅ¡io telefonu, tačiau ataskaitoje nurodyti tik iÅ¡einantys skambučiai, be to, net jeigu bÅ«tų įrodyta, kad jis pažeidimo fiksavimo metu nekalbėjo telefonu, pažeidimui konstatuoti pakanka tokių vairuotojo veiksmų, rankomis naudojantis mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis, kurie nesusiję su vairavimu – telefono laikymas viena ranka, mygtukų spaudymas, SMS žinučių siuntimas ir panaÅ¡Å«s veiksmai.

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada grįsta tik jo galimybe padaryti pažeidimÄ â€“ tikimybe, bet ne nustatytomis aplinkybėmis, yra visiÅ¡kai nepagrįsta, pažeidžianti pamatinius administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo, nekaltumo principus. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. D. ir J. P. tiek tarnybiniuose praneÅ¡imuose, tiek duodami parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog abu matė, kaip jis (T.

M.) kalbėjo mobiliuoju telefonu laikydamas jį prie ausies, todėl akivaizdu, kad apeliantas objektyviai nebÅ«tų galėjęs raÅ¡yti SMS žinučių ar atlikti kitų veiksmų, nesusijusių su kalbėjimu mobiliojo ryÅ¡io priemone.Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo, kuo objektyviai pasireiÅ¡kė jo (T. M.) naudojimasis mobiliojo ryÅ¡io telefonu, nors turėjo konkrečiai nurodyti, kokius konkrečius veiksmus apeliantas atliko.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį rėmėsi vien tik liudytojų parodymais, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (T.

M.) tiek pirminiame paaiÅ¡kinime, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, jį sustabdžiusiems policijos pareigÅ«nams parodė automobilyje įrengtÄ laisvų rankų įrangÄ , įrodančiÄ , kad jam naudotis mobiliojo ryÅ¡io telefonu rankomis vairuojant automobilį nebuvo jokio poreikio. Be to, teismui pateikė ir detaliÄ jÄ mobiliojo ryÅ¡io paslaugų ataskaitÄ , kurioje atsispindi ne tik iÅ¡einantys, bet ir įeinantys skambučiai, jei tokių yra.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nebuvo gauta.Apeliacinis skundas netenkinamas.T.

M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. balandžio 30 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 2 d. ir 1241 str. 7 d. Ginčo dėl Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 7 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo nėra, tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su veiksmų kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 2 d., nurodant, kad mobiliojo ryšio telefonu, vairuojant automobilį, T.

M. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu nesinaudojo.Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 2 d. įtvirtinta atsakomybė už draudimÄ vairuotojams naudotis mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (iÅ¡skyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis iÅ¡jungtas).Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog T. M. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.Policijos pareigūno J.

P. 2012 m. balandžio 23 d. tarnybiniame pranešime (b. l.

14) užfiksuota, kad 2012 m. balandžio 23 d., apie 15.50 val., Vilniuje, Molėtų plente buvo pastebėtas automobilis Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas deÅ¡ine ranka laikė prie ausies pridėtÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Automobilis buvo sustabdytas, vairavo T. M., kuris iÅ¡ karto su pažeidimu sutiko, prašė neraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolo, kadangi kažkada pats dirbo departamente ir turi dar daug pažįstamų, prašė, kad policijos pareigÅ«nai pastarÄ jį tik įspėtų ir paleistų.

Policijos pareigÅ«nui nuėjus į tarnybinį automobilį raÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolo, prie jo priėjo T. M., kurio dar kartÄ paklausus, ar jis sutinka su padarytu pažeidimu, pastarasis savo kaltę pradėjo neigti.AnalogiÅ¡kas nagrinėjamo įvykio aplinkybes J. P. papasakojo ir apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Jas patvirtino ir kartu su juo nagrinėjamo įvykio metu patruliavęs policijos pareigÅ«nas R. D.. Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad abu pareigÅ«nai davė nuoseklius parodymus, neprieÅ¡taraujančius pirminiam J.

P. tarnybiniam paaiÅ¡kinimui bei kitiems byloje surinktiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių minėti liudytojai bÅ«tų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ T. M.. Daromas teisės pažeidimas buvo policijos pareigÅ«nų pastebėtas kelių metrų atstumu nuo jų, todėl abejoti nustatytu faktu nėra jokio pagrindo.Nors apeliaciniu skundu nesutinkama su apeliantui inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, nurodant, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje pateikta detali mobiliojo ryÅ¡io paslaugų ataskaita patvirtina faktÄ , jog mobiliuoju telefonu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu T.

M. nesinaudojo, tačiau, atsakydamas į tokį apeliacinio skundo argumentÄ , apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto atsakomybės nepaneigia ta aplinkybė, jog mobiliojo ryÅ¡io telefono skambučių iÅ¡klotinėje nėra duomenų apie tai, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu, t.y. 15.50 val. kalbėjo mobiliojo ryÅ¡io telefonu, kadangi nuo nurodyto teisės pažeidimo padarymo laiko iki iÅ¡klotinėje užfiksuoto pokalbio (15.54 val.) praėjo tik keturios minutės (b. l. 7).

Ä®vertinus atskirų laiko fiksavimo prietaisų rodmenų neatitikimus, tokia paklaida galima. Tokios pačios pozicijos analogiÅ¡koje situacijoje laikėsi ir Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl detaliosios mobiliojo ryÅ¡io paslaugų ataskaitos patikimumo (žr. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-424-648/2012).Pažymėtina ir tai, kad apelianto atsakomybės nepaneigia ir ta aplinkybė, jog T. M. vairuojamame automobilyje Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra įrengta stacionari laisvų rankų įranga.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia įranga nėra neginčytinas įrodymas, jog byloje inkriminuojamo pažeidimo apeliantas nepadarė. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir pats apeliantas apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad galima kalbėti mobiliuoju telefonu nuėmus jį nuo automobilyje įrengto laisvų rankų įrangos stovo ir jam esant minėtame stove. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar minėta laisvų rankų įranga automobilyje Mercedes Benz buvo įmontuota pažeidimo padarymo metu.

Nei vienas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų, sustabdžiusių T. M., laisvų rankų įrangos automobilyje nematė, o byloje pateiktos automobilio fotonuotraukose, kuriose užfiksuota minėta įranga (b. l. 63-65), kaip apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pažymėjo apeliantas, darytos jau po nagrinėjamo įvykio.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, tinkamai vertino byloje pateiktų įrodymų visumÄ , nutartyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r ė :T.

M. apeliacinio skundo netenkinti.              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėja                  Sigita Bieliauskienė