a413abcd-e1c3-463d-8cf2-3164e6005028 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja DPranešėja Erika Misiūnienė                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-935-524/2014Teisėjas Mantas Ūsas                                                                              (Proceso Nr. 2-24-3-01972-2010-3)Procesinio sprendimo kategorija 43.2; (S) 63.; 71 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. rugsėjo 18 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Erikos MisiÅ«nienės, teisėjų Alonos Romanovienės, Erinijos Kazlauskienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ Nr. 2-28-903/2014 pagal ieÅ¡kovo A. J. ieÅ¡kinį atsakovui A. P., trečiasis asmuo UAB „Alkanta“, dėl skolos priteisimo ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl juridinės veiklos sutarties sudarymo fakto pripažinimo, bei atsakovo apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-02-25 sprendimo.

Teisėjų kolegijan u s t a t ė: ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 60 000 Lt skolos ir 5 proc. procesinių palÅ«kanų. Nurodė, kad 2007-08-01 žodinės paskolos sutarties pagrindu atsakovui bankiniu pavedimu pervedė 60 000 Lt, Å¡alys sutarė, kad skola bus grÄ Å¾inta ieÅ¡kovui pareikalavus. 2010-09-20 ieÅ¡kovas praneÅ¡imu pareikalavo, kad atsakovas paskolÄ grÄ Å¾intų per 30 dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos, tačiau atsakovas skolos negrÄ Å¾ino.Atsakovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kovui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo teismo prašė pripažinti, kad 2005-02-05 tarp jo ir ieÅ¡kovo A.

J. buvo sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, pagal kuriÄ kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ir žinias įsipareigojo bendrai veikti gaminant medinius laiptus, lauko baldus ir kitus gaminius; atsakovo 53 780,50 Lt reikalavimo sumÄ ieÅ¡kovui įskaityti į ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu reikalaujamÄ priteisti sumÄ ir iÅ¡ atsakovo priteisti ieÅ¡kovui 6 219,50 Lt. Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nebuvo susitarta pinigus paskolinti, taip pat nebuvo skolininko įsipareigojimo pinigus grÄ Å¾inti, nenumatyti skolos grÄ Å¾inimo terminai, palÅ«kanų dydis ir mokėjimo tvarka.

IeÅ¡kovo pervesti 60 000 Lt pinigai buvo skirti bendrai veiklai vykdyti – gamybinėms patalpoms įsigyti, kad bÅ«tų galima plėsti veiklÄ . Å alys nuo 2005-02-08 kartu pagal verslo liudijimus dirbo tose pačiose dirbtuvėse, gamino medinius laiptus bei lauko baldus, juos pardavinėdavo, o gautÄ pelnÄ ir turėtas iÅ¡laidas pasidalydavo. Atsakovas paėmė iÅ¡ banko kreditÄ ir bendrai su ieÅ¡kovu veiklai už 185 000 Lt pirko žemės sklypÄ su pastatais. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjui buvo sumokėtas 74 000 Lt avansas – į Å¡iÄ sumÄ patenka ir ieÅ¡kovo sumokėti 60 000 Lt.

Å alims nebegavus užsakymų, patalpos tapo nebereikalingos, prasidėjus ekonominei krizei jų kaina krito, todėl jos buvo parduotos už 50 000 Lt. Patirtas 135 000 Lt nuostolis turi bÅ«ti padalytas proporcingai tarp jungtinės veiklos dalyvių: atsakovui tenkanti nuostolių suma yra 91 219,50 Lt, o ieÅ¡kovui – 43 780,50 Lt. Atskaičiavus ieÅ¡kovui tenkančiÄ nuostolių sumÄ , jam priklauso iÅ¡mokėti 6 219,50 Lt. Kadangi ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu reikalauja 60 000 Lt, atsakovas teismo praÅ¡o įskaityti atsakovo 53 780,50 Lt reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 6 219,50 Lt.Trečiasis asmuo UAB „Alkanta“ palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus.Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-02-25 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 60 000 Lt skolos, 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010-10-26 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei 1 800 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; pripažino, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2007 metais buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, pagal kuriÄ jie susitarė kooperuoti savo lėšas, įsigyjant žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,6500 ha ploto; pastatÄ -verÅ¡idę, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ -svarstykles, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ten plėtojant gamybinę veiklÄ .

KitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė, iÅ¡ atsakovo priteisė 600 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų trečiajam asmeniui ir 1 592,17 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog Å¡alys 2005-02-05 sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, pagal kuriÄ kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ir žinias įsipareigojo bendrai veikti gaminant medinius laiptus, lauko baldus ir kitus gaminius, yra nepagrįstas. Tačiau teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindo pripažinti, kad Å¡alys 2007 metais sudarė žodinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, pagal kuriÄ jie susitarė kooperuoti savo lėšas, įsigyjant gamybines patalpas ir ten plėtojant gamybinę veiklÄ .

Teismas nustatė, kad 185 000 Lt vertės patalpų gamybinei veiklai plėsti įsigijimui ieÅ¡kovas įnešė 60 000 Lt, o atsakovas – 125 000 Lt. Å ias patalpas atsakovas pardavė 2010-06-01 už 50 000 Lt, t. y. Å¡alių jungtinė veikla patyrė 135 000 Lt nuostolių, iÅ¡ kurių proporcingai įnaÅ¡ams 91 219,50 Lt tenka atsakovui, o 43 780,50 Lt ieÅ¡kovui. Kadangi atsakovas bendro turto pardavimo nederino su ieÅ¡kovu, apie bendraturtį neinformavo nei pirkėjo UAB „Alkanta“, nei sandorį tvirtinusio notaro, jis pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, pardavė bendrÄ turtÄ be ieÅ¡kovo sutikimo, bÅ«tent jis pats ir privalo atlyginti dėl tokio sandorio patirtus nuostolius, todėl atsakovo reikalavimas įskaityti ieÅ¡kovui tenkančiÄ nuostolių sumÄ netenkintinas.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 60 000 Lt yra pagrįstas (tik kitu pagrindu, t. y. ne kaip negrÄ Å¾inta paskola, o kaip negrÄ Å¾intas įnaÅ¡as į bendrÄ jungtinę veiklÄ ).Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ : atmestÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 53 780,50 Lt įskaitymo į ieÅ¡kovo reikalaujamÄ priteisti sumÄ tenkinti visiÅ¡kai. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl ieÅ¡kovo sutikimo parduoti patalpas, todėl padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad patalpos buvo parduotos be ieÅ¡kovo sutikimo ir todėl atsakovas turi vienas prisiimti nuostolius.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas pats ne kartÄ pripažino, jog buvo informuotas apie pastatų pardavimÄ , klausimas buvo derinamas ir jis sutiko, jog pastatai bÅ«tų parduoti. Pardavimo nuostoliai kilo ne dėl atsakovo neteisėtų, tyčinių ar neatsargių veiksmų, o dėl objektyvių priežasčių – ekonominės krizės, palietusios nekilnojamojo turto sektorių. Todėl ieÅ¡kovo dalyvavimas patalpų pardavime niekaip nebÅ«tų pakeitęs situacijos. Objektyvi VÄ® Registrų centro informacija patvirtina, kad dėl ekonominės krizės nekilnojamojo turto kaina krito žymiai, taip pat ir panaÅ¡ių sandorių skaičius – nuo 17 sandorių 2007 m. iki 2 sandorių 2009 m.

Taigi patalpų be nuostolių nebuvo įmanoma parduoti. Kadangi jungtinė veikla nebuvo teisiÅ¡kai įforminta, atsakovas vienas galėjo sudaryti patalpų pardavimo sandorį. Jei jungtinė veikla ar patalpų pirkimas bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti raÅ¡ytiniuose dokumentuose, tai nebÅ«tų kilę jokio klausimo dėl jungtinės veiklos ir nebÅ«tų reikėję Å¡ios bylos, kur jungtinė veikla buvo įrodinėjama įvairiais įrodymais ir teismas pripažino, jog jungtinė veikla egzistavo. Tik dėl to, kad dokumentai nebuvo įforminti abiejų jungtinės veiklos dalyvių vardu, ieÅ¡kovas nedalyvavo įforminant patalpų pardavimÄ pas notarÄ .

Teismas, nurodydamas, kad nuostolius turi dengti vienas atsakovas, rėmėsi CK 6.972 str. 4 dalimi, kuri reglamentuoja kitokiÄ situacijÄ , t. y. kad nuostolių patyrę partneriai turi teisę reikalauti iÅ¡ kito partnerio nuostolių atlyginimo, jei Å¡is sandorį sudarė virÅ¡ydamas įgaliojimus. Å iuo atveju ieÅ¡kovas nuostolių nereikalavo, o įrodinėjo, kad tarp Å¡alių apskritai nebuvo jungtinės veiklos. Kadangi patalpos buvo parduotos ieÅ¡kovui žinant ir sutinkant, abu partneriai atsako už bendras iÅ¡laidas ir nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui (CK 6.974 str. 1 d.).

Teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, tačiau proporcingai nepaskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidų – atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo jų nepriteisė, ieÅ¡kovui priteistinų iÅ¡laidų nemažino.IeÅ¡kovas atsiliepime praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad atsakovas nenurodė jokių motyvų ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovas turi dengti atsakovo kreditÄ . Atsakovas neįrodė, kad kas nors jam trukdė su ieÅ¡kovu sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba pirkti pastatus bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pastatai negalėjo bÅ«ti parduoti už didesnę kainÄ , nei pardavė atsakovas, nėra pateiktas joks ieÅ¡kovo sutikimas parduoti už tÄ kainÄ . Ä®rodymai patvirtina, jog atsakovas vienasmeniÅ¡kai sprendė klausimus, susijusius su pastatų pirkimu, kredito gavimu ir pastatų pardavimu, todėl tokie atsakovo veiksmai paneigia jungtinės veiklos egzistavimÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, nuosekliai iÅ¡tyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus.Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė.

Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.           Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formÄ gali įgyti labai įvairÅ«s civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieÅ¡taraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 straipsnis). Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių iÅ¡teklių (įnašų) kooperavimas;

įsipareigojimas naudojant kooperuotus iÅ¡teklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008). Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis Å¡ios sutarties bruožas, leidžiantis jÄ atriboti nuo panaÅ¡ių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas).

Å ioje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino, jog tarp Å¡alių 2007 metais buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, pagal kuriÄ jie susitarė kooperuoti savo lėšas, įsigyjant žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir pastatÄ -verÅ¡idę; pastatÄ -svarstykles, esančius (duomenys neskelbtini), ir ten plėtojant gamybinę veiklÄ . Å io sprendimo ieÅ¡kovas apeliaciniu skundu neskundė, todėl kolegija analizuoti tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių neturi pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad Å¡alių jungtinės veiklos sutarties tikslas buvo tam tikra gamybinės veikla – kooperuoti lėšas paminėto nekilnojamojo turto įsigijimui ir nekilnojamame turte plėtoti gamybinę veiklÄ . Pagal CK 6.974 str. 1 d. bendrų iÅ¡laidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymas nustatytas jungtinės veiklos sutartyje; jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras iÅ¡laidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui.

Pirmosios instancijos teismas atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 53 780 Lt įskaitymo į ieÅ¡kovo reikalaujamÄ priteisti 60 000 Lt sumÄ vadovaudamasis CK 6.972 str. 4 d. Tačiau įvertinus Å¡ios bylos faktines aplinkybes, Å¡alių pozicijas, iÅ¡dėstytas procesiniuose dokumentuose, ir neskundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Å¡alių sudarytos jungtinės veiklos sutarties, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino Å¡iÄ teisės normÄ .

              CK 6.972 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad partneris, visų partnerių vardu sudaręs sandorius, virÅ¡ydamas jam suteiktus įgaliojimus, privalo atlyginti dėl tokių sandorių kitų partnerių patirtus nuostolius, taikymo klausimas yra iÅ¡aiÅ¡kintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2010, kur nurodyta, kad reikalavimas atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo, reiÅ¡kia reikalavimÄ taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CK 6.245 str. 2 d.).

Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡ias CK normas, yra nurodęs, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymÄ arba netinkamÄ Ä¯vykdymÄ arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.1 d., 6.256 str. 1 d.). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 str.), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieÅ¡kovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų, tačiau Å¡ioje byloje Å¡alys neįrodinėjo viena kitos neteisėtų veiksmų, t.y. netinkamo jungtinės veiklos sutarties vykdymo, o atsakovas nuostolius kildino iÅ¡ parduoto nekilnojamojo turto rinkos kainų sumažėjimo. IeÅ¡kovas, neigdamas jungtinę veiklÄ , neįrodinėjo atsakovo neteisėto sutarties vykdymo, t.y. atsakovo realios galimybės parduoti turtÄ už didesnę nei 50 000 Lt kainÄ , todėl CK 6.972 str. 4 d.

šioje byloje netaikytina. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010). Paminėtos aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos. CK 6.971 str. 3d. nustatyta, kad už bendro turto apskaitÄ atsakingas vienas iÅ¡ partnerių, paskirtas visų partnerių bendru sutarimu. Bendras turtas naudojamas, valdomas ir juo disponuojama visų partnerių bendru sutarimu. Kilus ginčui, bet kurio iÅ¡ partnerių reikalavimu Å¡iÄ tvarkÄ nustato teismas.

Partnerių pareigas, susijusias su bendro turto iÅ¡laikymu, taip pat kitokių iÅ¡laidų padengimu, nustato jungtinės veiklos sutartis. Å ioje byloje nustatyta, kad raÅ¡ytine forma tokia sutartis nebuvo sudaryta, ieÅ¡kovas, neskųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, padarydamas 60 000 Lt turtinį įnaÅ¡Ä Ä¯ bendrÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , pripažino jungtinės veiklos su atsakovu sudarymo faktÄ , byloje nėra įrodymų, jog jis kėlė ginÄÄ dėl nekilnojamojo turto disponavimo.

CK 6.972 str. 1d. nustato, kad tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iÅ¡ partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalaus tvarko vienas iÅ¡ partnerių arba visi partneriai kartu. Jeigu reikalus gali tvarkyti tik visi partneriai kartu, kiekvienam sandoriui sudaryti reikia visų partnerių sutikimo. Å ioje byloje iÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimo teisme (t. 4, b. l.9, 14) nustatyta, kad ieÅ¡kovui buvo žinomos nekilnojamojo turto pirkimo ir jo pardavimo aplinkybės, byloje neįrodyta, jog jis kėlė ginÄÄ dėl bendro turto pardavimo, pardavimo kainos, todėl byloje darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas pavedė bendrus reikalus tvarkyti atsakovui kaip partneriui.

            Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ patenkino konstatuodamas, jog tarp Å¡alių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, o bendra jungtinė veikla ir ieÅ¡kovas apeliaciniu skundu Å¡io sprendimo neskundė, nors kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teismo sprendimo motyvai gali bÅ«ti skundžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-452/2013). Ä®vertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus Å¡ioje byloje, bendro turto pardavimo faktÄ , darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių jungtinė veikla pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ pasibaigė.

Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad jo praÅ¡omi priteisti 60 000 Lt yra ne paskola, o negrÄ Å¾intas įnaÅ¡as į bendrÄ jungtinę veiklÄ , todėl pasibaigus Å¡alių bendrai jungtinei veiklai dalijamas yra tik likęs iÅ¡ bendrosios jungtinės veiklos turtas. Pirkimo - pardavimo sutartis ( t.1, b.l. 109-112) įrodo, jog bendras partnerių turtas buvo parduotas ir už jį gauta 50 000 Lt. CK 6.978 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtas, esantis bendrÄ ja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles, t. y.

CK 4.80 straipsnį. Todėl Å¡iuo atveju bylos esmė yra turto padalijimas pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, o ne nuostolių atlyginimas, nes šioje byloje nėra įrodymų, jog Å¡alys netinkamai vykdė bendrosios jungtinės veiklos sutartį. Atsakovo nurodomas nuostolis vertintinas kaip nekilnojamojo turto rinkos kainų pasikeitimas, nes Å¡ioje byloje neįrodyti neteisėti Å¡alių veiksmai vykdant jungtinės veiklos sutartį. Byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovas į bendro turto įsigijimÄ Ä¯nešė 60 000 Lt, o atsakovas 125 000 Lt, bendras turtas buvo įgytas už 185 000 Lt (t.1, b.l. 98, 125 000 Lt : 185 000 Lt – 0,68 dalys, 60 000 Lt : 185 000 Lt – 0,32 dalys), todėl pasibaigus bendrosios jungtinės veiklos sutarčiai, likę 50 000 Lt turi bÅ«ti padalijami atsižvelgiant į proporcijas, kurios nustatomos pagal įneÅ¡tus pinigus, todėl iÅ¡ 50 000 Lt ieÅ¡kovui turi tekti 16 000 Lt ( 50 000 Lt x 0,32 ), o atsakovui - 34 000 Lt( 50 000 Lt x 0,68) ir ieÅ¡kovas turi reikalavimo teisę tik į 16 000 Lt, o ne į visÄ 60 000 Lt sumÄ , įneÅ¡tÄ Ä¯ bendrÄ jungtinę veiklÄ .

Nors atsakovas savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje praÅ¡omÄ Ä¯skaityti sumÄ nurodė kaip nuostolius, tačiau teismas privalo teisingai kvalifikuoti Å¡alių teisinius santykius.         Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo santykio teisinis kvalifikavimas yra teismo prerogatyva. CPK 135 str. nereikalauja, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kininio pareiÅ¡kime nurodytų ieÅ¡kinio teisinį pagrindÄ . Net ir ieÅ¡kovui nurodžius teisės normÄ , kuria jis grindžia savo reikalavimÄ , teismas tokios nuorodos nėra saistomas ir gali iÅ¡spręsti bylÄ pritaikydamas kitÄ teisės normÄ , todėl apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.          Paminėtais motyvais skundžiamas teismo sprendimas keistinas ir priteista ieÅ¡kovui 60 000 Lt suma mažintina iki 16 000 Lt, atitinkamai perskirstytinas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimas pirmosios instancijos teisme proporcingai teismo patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai pagal CPK 93 str.2 d., 5 d., 96 str., 98 str.(CPK 326 str.1d. 3p.).

Apskaičiuojant procentine iÅ¡raiÅ¡ka darytina iÅ¡vada, kad patenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas sudarė 27 procentus, ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio paduodant ieÅ¡kinį ir 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti, o 1500 Lt žyminio mokesčio mokėjimas jam buvo atidėtas, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistini 300 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 405 Lt iÅ¡laidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme bei iÅ¡ atsakovo priteistini 180 Lt žyminio mokesčio valstybei.         Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame buvo suformuluoti 2 reikalavimai, iÅ¡ kurių vienas neturtinis – dėl bendros jungtinės veiklos konstatavimo ir turtinis, kuriuo atsakovas prašė įskaityti 53 780, 50 Lt, tačiau apeliacinės instancijos teisme buvo įskaityti 44 000 Lt į ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti 60 000 Lt sumÄ , todėl turtinis prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas buvo patenkintas 81 procentu.

Pagrįstas apeliacinio skundo motyvas dėl atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisimo, nes bylos medžiaga įrodo, jog atsakovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 735 Lt žyminio mokesčio (t.1, b.l.49, t.2, b.l. 35, 74), todėl patenkinus jo turtinį reikalavimÄ iÅ¡ dalies ir įskaičius 44 000 Lt, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistini 735 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovas 2012-10-11 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (t.2, b.l. 91), todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistini 585 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 93 str.2 d., 5 d., 96 str.).

Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai (t.3, b.l.190, t.4, b.l.16), todėl Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme priteistinos proporcingai teismo patenkintų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (81 procentas) ir iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistini 1215 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5d., 98 str.).          Pirmosios instancijos teismas priteisė 92,17 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei iÅ¡ atsakovo, todėl atsižvelgiant į patenkintų Å¡alių reikalavimų proporcijas Å¡ios iÅ¡laidos paskirstytinos, t. y. iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistini 67, 29 Lt, o iÅ¡ atsakovo 24, 88 Lt valstybei.          Apeliacinės instancijos teisme atsakovas sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio valstybei paduodant apeliacinį skundÄ , o nuo 910 Lt mokėjimo buvo atleistas (t. 4, b. l.77), todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistini atsakovui 300 Lt ir 910 Lt valstybei, nes pirmosios instancijos teismas apskaičiavo mažesnį mokėtinÄ Å¾yminį mokestį - 1210 Lt, negu nustatyta CPK 83 str., nes apeliaciniu skundu atsakovas prašė įskaityti 53 780, 50 Lt, todėl didesnio žyminio mokesčio priteisimas apeliacinės instancijos teisme pažeistų Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principÄ , įtvirtintÄ CPK 17 str., nes atsakovas buvo atleistas nuo 910 Lt žyminio mokesčio mokėjimo.

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str., n u t a r i a: Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-02-25 sprendimo dalis, kuriomis patenkintas ieÅ¡kinys ir atmesta prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis dėl 53 780, 50 Lt įskaitymo, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pakeisti ir ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį dėl įskaitymo tenkinti iÅ¡ dalies.PriteistÄ iÅ¡ A. P. A. J. 60 000 Lt sumÄ sumažinti iki 16 000 Lt, priteistas iÅ¡ A. P. A. J. 1800 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas sumažinti iki 705 Lt.IÅ¡ A.

P. priteistas 1592, 17 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei sumažinti iki 180 Lt. Papildyti 2014-02-25 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir iÅ¡ A. J. priteisti 735 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 1215 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme A. P. ir 585 Lt žyminio mokesčio valstybei.IÅ¡ A. J. priteisti 67, 29 Lt, iÅ¡ A. P. - 24, 88 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.IÅ¡ A.

J. priteisti A. P. 300 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundÄ Â ir 910 Lt žyminio mokesčio valstybei. Kolegijos pirmininkė                                                                 Erika MisiÅ«nienė Kolegijos teisėjos                                                                                           Alona Romanovienė Erinija Kazlauskienė