2024-08-07 Nr. AB-11565-3-61-3-01247-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2030-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01247-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3; 57.2.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. R. C. H. ir A. O. C. H., atstovaujamų pagal įstatymą tėvų S. R. H. P. ir C. O. C. G., ir atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. R. C. H. ir A. O. C. H., atstovaujamų pagal įstatymą tėvų S. R. H. P. ir C. O. C. G., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai A. R. C. H. (gim. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Dukra) ir A. O. C. H. (gim. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sūnus; toliau kartu su Dukra – ir pareiškėjai), atstovaujami pagal įstatymą tėvų S. R. H. P. (toliau – ir Motina) ir C. O. C. G. (toliau – ir Tėvas; toliau kartu su Motina – ir Tėvai), kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 24M18557 (toliau – ir 2024 m. kovo 21 d. sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą 2023 m. rugsėjo 25 d. prašymą Nr. 2309-AS-0034 „Dėl prieglobsčio“ (toliau – ir Prašymas), kuriuo prašoma suteikti pareiškėjams prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva), nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai grindė reikalavimus tokiomis aplinkybėmis ir pagrindiniais argumentais:

2.1. Departamento 2023 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 23M42645 „Suteikti pabėgėlio statusą ir išduoti LNG (jungtinis)“ (toliau – ir 2023 m. kovo 15 d. sprendimas) pareiškėjų Tėvams suteiktas pabėgėlių statusas Lietuvoje, jiems išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimai gyventi Europos Sąjungoje.

2.2. Pareiškėjų Motina 2023 m. rugsėjo 25 d. pateikė prašymą Departamentui suteikti pareiškėjams prieglobstį Lietuvoje.

2.3. Departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimu nepagrįstai nuspręsta nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvoje, neva pareiškėjams jų kilmės valstybėje, t. y. (duomenys neskelbtini) Respublikoje (toliau – ir Kilmės valstybė) nekils persekiojimo grėsmė dėl Tėvų politinių pažiūrų.

2.4. Departamentas tyrimą dėl pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį Lietuvoje atliko atmestinai, nevertino objektyvių galimybių pareiškėjus grąžinti į Kilmės valstybę, kurioje nebus, kas galėtų jais pasirūpinti, neįvertinta, jog Tėvams suteiktas pabėgėlių statusas Lietuvoje.

2.5. Departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimas neatitinka 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatų, 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva) nuostatų, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) nuostatų, aktualios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) reikalavimų.

2.6. Departamentas, priimdamas 2024 m. kovo 21 d. sprendimą, nevertino kumuliacinių įvairių priemonių poveikio pareiškėjams, jiems grįžus į Kilmės valstybę.

2.7. Departamento, kaip viešojo administravimo subjekto, pareiga priimti motyvuotus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai. Todėl teismui panaikinus Departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimą, Departamentas įpareigotinas pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje nagrinėti iš naujo.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti, nurodydamas šias aplinkybes ir pagrindinius argumentus:

3.1. Tik tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su prieglobsčio prašytojais ar vaikai atvyksta prieglobsčio prašytojų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu, vaikams suteikiamas prieglobstis tais pačiais pagrindais, kuriais prieglobstis buvo suteiktas prieglobsčio prašytojams, t. y. jų tėvams. Kitais atvejais prieglobsčio prašytojų vaikų atžvilgiu turi būti atliekamas atskiras tyrimas, t. y. vertinamos visos aplinkybės, susijusios su Konvencijoje numatytais pagrindais dėl prieglobsčio suteikimo.

3.2. Departamentas tyrimą dėl pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį Lietuvoje įvykdė tinkamai, apklausė pareiškėjus ir kitus šeimos narius, įvertino visus pareiškėjų pateiktus dokumentus (pasus).

3.3. Nei apklausų metu, nei atliekant tyrimą nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog Motinos įvardinta grėsmė Dukrai (t. y. patyčios mokykloje) ir Sūnui (t. y. fizinės bausmės mokykloje) gali būti siejama su Tėvų politiniais įsitikinimais, pareiškėjų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Motinos interpretacija, kad pareiškėjai Kilmės valstybėje patyrė netinkamą elgesį dėl Tėvų politinių įsitikinimų, nėra suderinama su pateiktais parodymais apklausų metu. Priežastinis ryšys tarp persekiojimo ir konvencinių priežasčių yra būtina pabėgėlio statuso taikymo sąlyga, kuri, šiuo atveju nenustatyta. Todėl buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjai neatitinka reikalavimų pabėgėlių statusui suteikti.

3.4. Departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimas priimtas ir dėl to, kad nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, jog pareiškėjams Kilmės valstybėje grėstų kankinimai ar mirties bausmė, kad Kilmės valstybės teritorijoje vyktų vidaus ar tarptautinis ginkluotas konfliktas.

3.5. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, vien dėl to, kad tarptautinė apsauga suteikta tėvams, nereiškia, kad valstybės institucijos yra įpareigojamos tarptautinę apsaugą suteikti ir jų vaikams (2023 m. lapkričio 23 d. sprendimas XXX prieš Commissaire général aux réfugiés et aux apatrides, C‑614/22, ECLI:EU:C:2023:903 (toliau – ir 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimas). Valstybės narės savo nacionalinę teisę turi sutvarkyti taip, kad šeimos nariai pagal nacionalines procedūras ir tiek, kiek tai suderinama su šeimos narių asmeniniu teisiniu statusu, galėtų prašyti tam tikrų lengvatų, apimančių, be kita ko, leidimą gyventi, galimybę įsidarbinti arba mokytis, kuriomis siekiama išsaugoti šeimos vienovę (2018 m. spalio 4 d. sprendimo N. R. K. A., R. E. O. A. prieš Zamestnik-predsedatel na Darzhavna agentsia za bezhantsite, C-652/16, EU:C:2018:801 (2018 m. spalio 4 d. sprendimas), 68 p.; 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo LW prieš Bundesrepublik Deutschland, C-91/20, EU:C:2021:898 (toliau – ir 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimas), 36 p.).

3.6. Prieglobsčio procedūra nėra skirta užtikrinti šeimos susijungimą. Užsieniečiai, siekiantys šeimos susijungimo, turi kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. Tėvai gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, tačiau tokia jiems suteikta teise nepasinaudojo. Todėl pareiškėjų argumentas, kad, nesuteikus prieglobsčio Lietuvoje, yra pažeidžiami geriausi vaiko interesai, yra deklaratyvus.

3.7. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad Departamentas turėjo taikyti kumuliacinių priemonių vertinimą, nes, priimant Departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimą, nesprendžiama dėl pareiškėjų grąžinimo į Kilmės valstybę.

II. 4. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 6 d. sprendimu nuspręsta tenkinti pareiškėjų, atstovaujamų pagal įstatymą Tėvų, skundą, panaikinti Departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimą, įpareigoti Departamentą pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje nagrinėti iš naujo.

5. Teismas nustatė:

5.1. pareiškėjų Tėvams suteiktas pabėgėlių statusas Lietuvoje, Departamentui priėmus 2023 m. kovo 15 d. sprendimą;

5.2. pareiškėjų Tėvams išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimai gyventi Europos Sąjungoje;

5.3. pareiškėjai į Lietuvą atvyko 2023 m. rugsėjo 24 d.;

5.4. pareiškėjų Motina 2023 m. rugsėjo 25 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje už pareiškėjus, prašydama pareiškėjams, kurie yra nepilnamečiai jos vaikai, suteikti prieglobstį Lietuvoje, nes jai suteiktas prieglobstis Lietuvoje už tai, kad ji aktyviai dalyvavo opozicinėje veikloje Kilmės valstybėje, siekdama, kad pareiškėjai gyventų kartu su ja. Su šiuo prašymu pateikti pareiškėjų asmens tapatybes patvirtinantys dokumentai (galiojantys pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasas Nr. (duomenys neskelbtini));

5.5. Departamentas priėmė 2024 m. kovo 21 d. sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjams suteikti prieglobstį Lietuvoje. Šiame sprendime:

5.5.1. nurodyta, kad nors Dukros prieglobsčio prašymo motyvas – mokykloje patyrė patyčias iš bendraklasių, nes Tėvai priklauso opozicijai – tačiau nei apklausos metu, nei atliekant tyrimą nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog Motinos įvardinta grėsmė Dukrai gali būti siejama su Tėvų politiniais įsitikinimais ar Dukros rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Motinos interpretacija nėra suderinama su kitais Dukros parodymais, pagal kuriuos Dukra turėjo daug draugų, kurie gerai elgėsi vieni su kitais, ginčai nebuvo sprendžiami, panaudojant smurtą, jai nebuvo sakomi negražūs žodžiai, ar su močiutės I. G. R. (toliau – ir Močiutė) parodymais, pagal kuriuos anūkei mokykloje viskas sekėsi gerai, ji gerai sutardavo su bendraamžiais ir draugais, vaikai tyčiodavosi nebent tik iš anūkės išvaizdos;

5.5.2. konstatuota, kad Motinos nurodyti prieglobsčio motyvai nesudaro pagrindo suteikti Dukrai pabėgėlio statusą Lietuvoje;

5.5.3. nurodyta, kad nors Sūnaus prieglobsčio prašymo motyvas – mokykloje buvo nubaustas – tačiau atliekant tyrimą nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog Motinos įvardinta grėsmė sūnui gali būti siejama su Tėvų politiniais įsitikinimais ar Sūnaus vaiko rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Motinos interpretacija nėra suderinama su kitais Sūnaus parodymais, pagal kuriuos Sūnus mokytoją vertino gerai ir vidutiniškai. Sūnus apklausos metu neatsiminė mokytojos vardo ir nenorėjo plačiau apie ją kalbėti, neįvardino jokių neigiamų patirčių mokykloje, kiek tai susiję su mokytoja. Taip pat Motinos interpretacija nėra suderinama su Dukros parodymais, pagal kuriuos brolis vieną kartą pasipasakojo apie smurtą, kurį patyrė mokykloje, tačiau jai nebuvo žinoma, kada tai prasidėjo ir kiek kartų prieš brolį buvo smurtaujama. Taip pat Motinos interpretacija nėra suderinama su Močiutės parodymais, pagal kuriuos ji apie smurtą mokykloje sužinojo tik jau būdama Lietuvoje, kai anūkė pasipasakojo Motinai. Nei pareiškėjai, nei Močiutė, nei Motina negalėjo pateikti konkrečių indikacijų, kurios leistų daryti prielaidą, kad Sūnus patyrė smurtą dėl Tėvų politinių pažiūrų, veiklos ar sprendimo palikti Kilmės valstybę;

5.5.4. konstatuota, kad Motinos nurodyti prieglobsčio motyvai nesudaro pagrindo suteikti Sūnui pabėgėlio statusą Lietuvoje;

5.5.5. nurodyta, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso Lietuvoje suteikimo, pareiškėjai nenurodė kitų Kilmės valstybėje kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės vertinamos sprendžiant dėl papildomos apsaugos suteikimo kriterijų;

5.5.6. konstatuota, kad pareiškėjams nenustatyta realios ir individualios grėsmės tikimybės Kilmės valstybėje, todėl pareiškėjai neatitinka reikalavimų dėl papildomos apsaugos Lietuvoje skyrimo;

5.5.7. nurodyta, kad, kadangi nėra sprendžiama dėl pareiškėjų grąžinimo į Kilmės valstybę, 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115) 5 straipsnyje numatyti kriterijai (vaiko interesai, šeimos gyvenimas ir sveikatos būklė) nevertinami.

6. Teismas vadovavosi Įstatymo normomis (2 str. 22 d., 86 str. 1 ir 2 d., 87 str. 1 ir 2 d.), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) normomis (6 p., 97 p., 109 p.), Chartijos normomis (18 str.), Direktyvos normomis (preambulės 12 konstatuojamoji dalis, 4 str. 5 d.), Konvencijos normomis (12 str. 1 ir 2 d., 22 str. 1 ir 2 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintas Įstatymo normų turinys, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo pagrįstumo.

7. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjų Tėvams suteiktas pabėgėlių statusas Lietuvoje, yra svarbi, svarstant prieglobsčio Lietuvoje suteikimo klausimą pareiškėjams.

8. Teismas konstatavo, kad Departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendime visiškai nieko nepasisakyta dėl Aprašo 109 punkto taikymo nagrinėjamu atveju bei pareiškėjų ir jų Tėvų, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvoje, šeimos narių sąvokos atitikimo Įstatymo 2 straipsnio 22 daliai ir šiuo atveju – būtinumo atlikti Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą.

9. Teismas nesutiko su Departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjų pasakojimai savaime nelaikytini patikinimais įrodymais, kad nei vienas iš jų negalėjo pateikti konkrečių indikacijų, kurios leistų daryti prielaidą, kad jie patyrė smurtą (priešiškumą) dėl Tėvų politinių pažiūrų, veiklos ar sprendimo palikti Kilmės valstybę. Aplinkybė, kad pareiškėjų nurodytos interpretacijos apklausos metu neatitiko Motinos nurodytoms aplinkybėms, savaime nedaro viso pareiškėjų pasakojimo nepatikimu. Departamentas nepateikė jokių argumentų, jog pareiškėjai adekvačiai vertina savo teisinę padėtį Kilmės valstybėje po jų Tėvų sprendimo išvykti ar politinių pažiūrų, ir kad pareiškėjai nusimano šioje srityje.

10. Teismas nesutiko su Departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendime padaryta išvada, kad šiuo atveju neturėjo būti vertinami Direktyvos 2008/115 5 straipsnyje nustatyti kriterijai, nes tokia pozicija prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams.

11. Teismas konstatavo, kad Departamentas nepasiekė tyrimo tikslo – nebuvo išsamiai įvertinta pareiškėjų individuali padėtis ir nenustatyta, ar pareiškėjai atitinka kriterijus skirti prieglobstį Lietuvoje. Todėl pripažino, kad Departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimas priimtas pažeidus procedūras (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.) ir todėl Departamentas įpareigotinas pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje išnagrinėti iš naujo.

12. Teismas nevertino kitų argumentų, nes padarė išvadą, kad jie neesminiai ir nekeičia padarytų išvadų.

13. Teismas, nusprendęs tenkinti pareiškėjų skundą, priteisė Motinai iš Departamento 22,50 Eur už sumokėtą žyminį mokestį už skundą.

14. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjų atstovas advokatas 2024 m. gegužės 14 d. pateikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) teismui prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o 2024 m. gegužės 14 d. elektronine teisėjo pranešėjo rezoliucija (pasirašyta 15.55 val.) šis prašymas nebuvo prijungtas prie bylos, nes pateiktas po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nustačius, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutartis, kuria nutarta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2024 m. birželio 6 d. 12.55 val., pasirašyta ir paskelbta 2024 m. gegužės 14 d. 10.40 val., o aptariamas prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti pateiktas per EPP 2024 m. gegužės 14 d. 11.34 val., netenkino pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

III. 15. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų, atstovaujamų pagal įstatymą Tėvų, skundą.

16. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde kartoja faktines ginčo aplinkybes, argumentus, išdėstytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo motyvus, nesutikimą su teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė proceso teisės normų taikymo pažeidimą, dėl kurio byla galėjo būti neteisingai išspręsta.

16.2. Pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos, iškreipia Įstatyme nustatytą reglamentavimą ir neatitinka pabėgėlių teisės principų.

16.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog pareiškėjų Tėvams suteiktas pabėgėlių statusas Lietuvoje, yra svarbi, svarstant prieglobsčio Lietuvoje suteikimo klausimą pareiškėjams, t. y. Tėvų nepilnamečiams vaikams, yra per daug kategoriška ir negali būti taikoma visose situacijose, neatsižvelgiant į kiekvienos situacijos individualias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad Tėvams suteiktas pabėgėlių statusas Lietuvoje, buvo įvertinta, tačiau ji nėra pagrindinė ir nulemianti galutinį rezultatą dėl pareiškėjams prieglobsčio Lietuvoje suteikimo. Šiuo konkrečiu atveju teismas nepagrįstai neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad pareiškėjai atvyko į Lietuvą tik po 6 mėnesių, kai Tėvams jau buvo suteiktas pabėgėlių statusas Lietuvoje, ir po 1 metų ir 5 mėnesių, kai Tėvai pateikė prašymus suteikti prieglobstį Lietuvoje. Tai, kad valstybėms narėms nėra nustatyta pareiga suteikti prieglobstį šeimos nariams, kurie neatitinka pabėgėlių statuso ir kuriems negali būti suteikta tarptautinė apsauga, patvirtina Direktyvos 23 straipsnio 2 dalies ir Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies d punkto aiškinimas. Direktyvos leidėjai siekė ne palengvinti prieglobsčio suteikimą šeimos nariams jau įgyto prieglobsčio statusu vienam iš šeimos narių pagrindu, o siekė išsaugoti šeimos vientisumą kitais teisiniais būdais, pavyzdžiui, išduodant leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. Kitoks aiškinimas iškreiptų pabėgėlio sąvokos turinį. Departamento pozicija aptariamu aspektu atitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (2018 m. spalio 4 d. sprendimas; 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimas; 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2024 m. kovo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1296-1188/2024 (toliau – ir 2024 m. kovo 20 d. sprendimas).

16.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimu.

16.5. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Departamentas, priimdamas 2024 m. kovo 21 d. sprendimą, turėjo pasisakyti dėl Aprašo 109 punkto taikymo. Aprašo 109 punktas reiškia, kad vaikams prieglobstis suteikiamas tuo pačiu pagrindu, kaip ir jų tėvams, tik tuo atveju, kai vaikai atvyko kartu su prieglobsčio prašytojais ar jie atvyko prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu. Kitais atvejais – turi būti atliekamas atskiras tyrimas, nustatytas Aprašo 97 punkte, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

16.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino nagrinėjamu atveju reikšmingų aplinkybių, kad pareiškėjų Tėvai, išvykę iš Kilmės valstybės ir pateikę prašymus suteikti prieglobstį Lietuvoje, pareiškėjus paliko Močiutei, gyvenančiai Kilmės valstybėje. Tai leidžia teigti, kad pareiškėjų Tėvai, būdami atsakingi už savo nepilnamečius vaikus, t. y. pareiškėjus ir manydami, jog jiems iš tiesų dėl jų vykdytos veiklos grėsė persekiojimas Kilmės valstybėje, nebūtų taip pasielgę.

16.7. Pirmosios instancijos teismas nevertino nagrinėjamu atveju reikšmingų aplinkybių, t. y. kad Tėvai nepasinaudojo kitomis teisinėmis priemonėmis įteisinti pareiškėjų buvimą Lietuvoje ir (ar) šeimos susijungimą.

16.8. Nors pirmosios instancijos teismas nenustatė Aprašo 6 punkto pažeidimų, tačiau nepagrįstai nurodė, kad Departamentas negalėjo vadovautis pareiškėjų parodymais ir jų lyginti su kitais paaiškinimais. Tokia išvada paneigia pareiškėjų duodamų paaiškinimų tikslingumo vertinimą, galimybes nustatyti įrodomąją tokių paaiškinimų galią ir priežastinį ryšį tarp prieglobsčio motyvų ir konvencinių priežasčių, dėl kurių prieglobstis gali būti suteiktas.

16.9. Pirmosios instancijos teismas padarė nemotyvuotą išvadą, kad šiuo atveju Departamentas nepagrįstai nevertino Direktyvos 2008/115 5 straipsnyje nustatytų vertinimo kriterijų. Teismas nenurodė, kokiems konkretiems Europos Sąjungos teisės aktams prieštarauja tai, kad minėti kriterijai nėra įvertinami, kai nebuvo sprendžiamas pareiškėjų grąžinimo į Kilmės valstybę klausimas.

17. Pareiškėjai, atstovaujami pagal įstatymą Tėvų, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo Departamento apeliacinį skundą atmesti, Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą kartoja ginčo faktines aplinkybes, argumentus, išdėstytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovo Departamento apeliacinio skundo argumentus, nurodo aktualų reglamentavimą ir įvairių teismų praktiką. Pareiškėjai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame padarytomis išvadomis, dėl kurių jų skundo materialieji reikalavimai patenkinti. Pareiškėjai nesutinka su Departamento apeliacinio skundo argumentais, kurie, jų vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pareiškėjai nesutinka su Departamento pozicija dėl riboto vaikų išvestinės teisės į tarptautinę apsaugą įgyvendinimo. Pareiškėjų vertinimu, vaiko interesų neatitinka situacija, kai kartu kilmės valstybėje gyvenę vaikai atskiriami nuo tėvų dėl to, kad į valstybę, kurioje tėvams suteiktas prieglobstis, atvyko vėliau nei tėvai. Šiuo atveju Departamentas ignoruoja faktą, kad pareiškėjams atvykus į Lietuvą, pareiškėjai kreipėsi su prašymu išduoti leidimą gyventi Lietuvoje šeimų susijungimo pagrindu, tačiau toks prašymas buvo atmestas, nurodžius pateikti prašymus dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo.

Šiam susitikimui buvo vykdoma 2023 m. rugsėjo 25 d. registracija, tai patvirtinantys duomenys turi būti išreikalauti iš Departamento. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitete nagrinėjama pareiškėjų byla Nr. 235/2023 prieš Lietuvą dėl vaikų teisės į šeimą pažeidimą, nesudarant sąlygų pareiškėjams susijungti su Lietuvoje esančiais Tėvais, kuriems suteikta tarptautinė apsauga. Savo poziciją šioje byloje Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas grindžia tuo, kad į vaiko teises atsižvelgta pareiškėjams suteikus teisę pateikti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje, kuris nagrinėjamoje byloje ir yra nagrinėjamas.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad ginčo santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato įpareigojimo prieglobsčio prašytojų vaikams prašymus dėl prieglobsčio suteikimo paduoti tą pačią dieną. Pareiškėjai pažymi, kad Departamento apeliacinio skundo argumentai, susiję su Direktyvos normų aiškinimu, yra nepagrįsti, nes Departamentui nesuteikta teisė aiškinti Europos Sąjungos teisės. Šiuo atveju, pareiškėjų vertinimu, jų apklausa neturėjo būti organizuojama, jos metu nebuvo atstovaujami pareiškėjų interesai, Motina, nemokanti lietuvių kalbos, negalėjo užtikrinti pareiškėjų procesinės teisės turėti atstovą.

Pareiškėjų vertinimu, jų baimė būti persekiojamiems turėjo būti vertinta, atsižvelgus į įvairių priemonių kumuliacinį poveikį, tačiau toks vertinimas nebuvo atliktas, nesilaikant procedūros reikalavimų, neužtikrinant gero administravimo, nešališko ir objektyvaus pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo.

19. Pareiškėjai, atstovaujami pagal įstatymą Tėvų, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjų atstovo advokato prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėjimo, ir priteisti pareiškėjams iš Departamento visas pareiškėjų patirtas išlaidas advokato pagalbai pagal pateiktus dokumentus, t. y. 500 Eur. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

20. Pareiškėjai apeliaciniame skunde, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo atsisakymu priteisti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-50-313/2024, teigdami, kad ja buvo pakeista teismų praktika, pagal kurią nebuvo atsižvelgiama į teismo išlaidas, jeigu prašymas dėl jų priteisimo nepateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį Lietuvoje pareiškėjams, kurie yra pabėgėlių statusą Lietuvoje gavusių Tėvų nepilnamečiai vaikai, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų Motinos pareiškėjų vardu pateiktame Prašyme, kuriuo prašoma suteikti pareiškėjams prieglobstį Lietuvoje, išdėstytus prieglobsčio motyvus, įvertinęs pareiškėjų, jų Motinos ir Močiutės apklausų metu pateiktus paaiškinimus, surinktą informaciją, nevertindamas kriterijų, nurodytų Direktyvos 2008/115 5 straipsnyje, priėmė 2024 m. kovo 21 d. sprendimą, kuriame nusprendė pareiškėjams nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlių statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvoje, nes pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

23. Pareiškėjai, atstovaujami pagal įstatymą Tėvų, kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimą ir įpareigoti Departamentą Prašymą nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Pirmosios instancijos teismas nusprendė tenkinti pareiškėjų skundą, panaikinti Departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimą, įpareigoti Departamentą Prašymą, kuriuo prašoma suteikti pareiškėjams prieglobstį Lietuvoje, nagrinėti iš naujo, priteisti Motinai iš Departamento 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, netenkinti pareiškėjų prašymo priteisti pareiškėjams iš Departamento 500 Eur advokato pagalbai apmokėti.

25. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų skundą. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, prašo atmesti Departamento apeliacinį skundą. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

26. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjų prašymo priteisti pareiškėjams iš Departamento 500 Eur advokato pagalbai apmokėti, prašydami atitinkamai teismo sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjams ir Departamento 500 Eur advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas, nei kitų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo Departamento ir pareiškėjų apeliacinių skundų ribos (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl nagrinėjamu atveju byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas, neperžengiant Departamento ir pareiškėjų apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Dėl naujų įrodymų išreikalavimo

28. Pareiškėjų atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktas prašymas išreikalauti iš Departamento 2023 m. rugsėjo 25 d. susitikimo registravimo duomenis, kurie, pareiškėjų įsitikinimu, patvirtintų, jog pareiškėjai kreipėsi į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu išdavimo.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paprastai laikosi išaiškinimų, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas remiantis jau byloje esančia medžiaga; apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme; apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007).

30. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu [apeliacinės instancijos] teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

31. Apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus ABTĮ nustatytas išimtis (ABTĮ 137 str.). Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai; prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.).

32. Spręsdamas dėl naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir tirti pirmosios instancijos teisme, prijungimo ir (ar) išreikalavimo apeliacinės instancijos teisme, teismas saistomas ne tik ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų, bet ir tokių naujų įrodymų sąsajumo, kuris reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. faktiniai duomenys, sudarantys įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020).

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių prašymas išreikalauti naujus įrodymus nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, jam nagrinėjant bylą dėl kilusio ginčo iš esmės, ar dėl kurių tokio prašymo pateikimas apeliacinės instancijos teismui būtų pateisinamas būtinybe jį pateikti būtent šioje proceso stadijoje.

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų ginčijamas Departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimas priimtas ne dėl to, kad pareiškėjai (ne)pateikė prašymų suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu, o dėl to, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, nustatytų prieglobsčio prašytojams, siekiantiems gauti pabėgėlių statusą ar papildomą apsaugą.

35. Nenustačius priežasčių ir būtinybės išreikalauti naujus įrodymus ir tokių naujų įrodymų sąsajos su nagrinėjamos bylos dalyku, pareiškėjų prašymas dėl naujų įrodymų išreikalavimo netenkinamas.

Dėl Departamento apeliacinio skundo

36. Departamentas 2024 m. kovo 21 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlių statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvoje.

37. Pirmosios instancijos teismas panaikino Departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimą, konstatavęs, kad jis priimtas pažeidus pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir priimto sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.), t. y. neįvertinus reikšmingos aplinkybės, kad pareiškėjų Tėvams suteiktas pabėgėlių statusas Lietuvoje, nepagrindus, kodėl buvo būtina atlikti Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, padarius nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjų pasakojimai nelaikytini patikimais, neįvertinus Direktyvos 2008/115 5 straipsnyje nustatytų kriterijų. Todėl teismas įpareigojo Departamentą Prašymą, kuriuo prašoma suteikti pareiškėjams prieglobstį Lietuvoje, nagrinėti iš naujo.

38. Departamentas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis aptartomis išvadomis, taip pat – dėl Aprašo 6 punkto pažeidimo.

39. Vertindama Departamento apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus joje esančius įrodymus (ABTĮ 10 str. 2 d.), aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nes juos teismas įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje.

40. Nagrinėjamu atveju Departamentas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nustatė ir įvertino aplinkybę, kuri nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, ir neįvertino aplinkybių, kurios, Departamento vertinimu, nagrinėjamu atveju yra reikšmingos.

41. Pirmiausia pažymėtina, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus, jais remdamasis nustatė, jo vertinimu, reikšmingas bylos aplinkybes ir jas ištyręs padarė atitinkamas išvadas, kurios nėra palankios Departamentui, ar, kad Departamentas susidariusią situaciją vertina kitaip nei dėl jos kilusį ginčą išnagrinėjęs teismas, savaime nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

42. Kiekvieno ginčo atveju turi būti nustatytos visos konkrečiam kilusiam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis aptartų įrodymų vertinimo taisyklių, turi įvertinti pagal teisinius santykius, iš kurių kilo konkretus ginčas, reglamentuojančias teisės normas (šiuo aspektu pasisakyta, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1039/2013).

43. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kad Departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvoje.

44. Kilusio ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymo, jo nuostatas įgyvendinančio Aprašo (Įstatymo 67 str. 6 d.), Direktyvos, su kurios nuostatomis suderintos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 str. 2 d.), normos, aktualios šiuo konkrečiu atveju:

44.1. Įstatymo 2 straipsnio 22 dalis (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2080 redakcija), kurioje apibrėžta, kad prieglobsčio prašytojo šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo prieglobsčio prašytojas yra sudaręs registruotos partnerystės sutartį, šių porų arba vieno iš jų nesusituokę nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, nepaisant to, ar jie įvaikinti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus), taip pat nesusituokusio nepilnamečio prieglobsčio prašytojo tėvas (įtėvis), motina (įmotė) ar globėjas (rūpintojas), jeigu šeiminiai santykiai jau buvo kilmės valstybėje ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos arba šio Įstatymo IV skyriaus „Prieglobstis ir laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje“ antrojo skirsnio „Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymas“ įgyvendinimo tikslais – kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje; 83 straipsnis (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija; 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2080 redakcija), kuris reglamentuoja prašymo suteikti prieglobstį vertinimą, 86 straipsnio 1 dalis (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2206 redakcija; 2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) ir 87 straipsnis (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2206 redakcija; 2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurie reglamentuoja pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimą; 88 straipsnis (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kuris reglamentuoja prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) nesuteikimą.

44.2. Aprašo (2016 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 1V-131 redakcija) VII skyriaus „Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės ir prieglobsčio suteikimas“ antro skirsnio „Prašymo suteikti prieglobstį motyvų vertinimas“ 97 punktas, kuriame, be kita ko, aptartas prašymo suteikti prieglobstį tyrimo tikslas, nurodyta, kad šis tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, išvardyta, į ką Departamentas turi atsižvelgti, atlikdamas šį tyrimą; 99 punktas, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad Departamentas turi nustatyti esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui dėl prieglobsčio suteikimo; ketvirto skirsnio „Sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) priėmimas“ 109 punktas, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad, priėmus sprendimą suteikti prieglobsčio prašytojui prieglobstį, jo šeimos nariams, kaip jie apibrėžti Įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, kurių prašymai suteikti prieglobstį taip pat nagrinėjami iš esmės, suteikiamas tos pačios formos prieglobstis, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojo šeimos nariui nebūtų suteikiamas prieglobstis Lietuvoje pagal Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 3–5 punktus arba 3 dalį; užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis, prašymu jo vaikui, gimusiam tokio užsieniečio naudojimosi prieglobsčiu Lietuvoje laikotarpiu, suteikiamas tos pačios formos prieglobstis, kaip ir užsieniečiui, neatliekant dėl vaiko Aprašo 97 punkte nurodyto tyrimo.

44.3. Direktyvos preambulės 18 punktas, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos Direktyvą, pirmiausia turėtų atsižvelgti į geriausius vaiko interesus pagal Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją; preambulės 28 punktas, kuriame nurodyta, jog būtina, kad, vertindamos nepilnamečių pateiktus tarptautinės apsaugos prašymus, valstybės narės atsižvelgtų į specifines vaikų persekiojimo formas; preambulės 36 punktas, kuriame nustatyta, kad šeimos nariams vien dėl jų giminystės su pabėgėliu ryšio paprastai gali grėsti tokie persekiojimo veiksmai, kurie gali būti pagrindu pabėgėlio statusui suteikti; 2 straipsnio j dalis, kurioje apibrėžta, kas yra šeimos nariai; 3 straipsnis, kuris nustato, kad valstybės narės gali nustatyti arba palikti galioti palankesnius reikalavimus, skirtus nustatyti, kuris asmuo gali būti priskiriamas prie pabėgėlio ar papildomą apsaugą galinčio gauti asmens, ir tarptautinės apsaugos pobūdį, jei tie reikalavimai yra suderinami su Direktyva; 20 straipsnio 3 dalis, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad, įgyvendindamos šios skyriaus („Tarptautinės apsaugos pobūdis“) nuostatas, valstybės narės atsižvelgia į specifinę pažeidžiamų asmenų, pvz., nepilnamečių padėtį; šio straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad įgyvendindamos šio skyriaus nuostatas dėl nepilnamečių, valstybės narės visų pirma atsižvelgia į geriausius vaiko interesus.

45. Departamentui priimant sprendimus nesuteikti prieglobsčio Lietuvoje aktualus ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija; iki 2020 m. lapkričio 1 d. – 8 str.), kurio 5 dalies 5 punkte (administraciniame spendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkte (administraciniame spendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo motyvai) nustatyti imperatyvūs reikalavimai, taikytini administraciniams sprendimams, priimamiems migracijos kontrolės srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5-662/2023).

46. Chartijos 51 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Chartijos nuostatos skirtos valstybėms narėms tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę. Atsižvelgus į tai, Departamentas, priimdamas sprendimus, kuriais įgyvendinamos Įstatymo nuostatos, kurios suderintos su Direktyvos nuostatomis, turi vadovautis ir Chartija, be kita ko, garantuoti jos 41 straipsnyje nustatytą asmenų teisę į gerą administravimą, kuri, be kita ko, apima pareigą pagrįsti savo priimamus sprendimus.

47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eA-3467-520/2021, kuri yra panaši ta apimtimi, kad joje prašymą suteikti prieglobstį taip pat pateikė nepilnametis vaikas, yra išaiškinęs, kad nagrinėjant vaiko pateiktą prašymą suteikti pabėgėlio statusą reikia nustatyti pagrįstą persekiojimo baimę; vertinant prašymus suteikti prieglobstį Lietuvoje individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, ypač įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui, kurio asmens statusas – vaikas; kai sprendžiamas vaiko prieglobsčio prašymas, vaiko amžius ir priklausomybė nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikė įtaka vaiko fizinei ir psichologinei raidai ir gerovei yra kriterijai, kuriuos būtina deramai įvertinti. Šiais išaiškinimais remtasi vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. spalio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3749-556/2021; 2022 m. kovo 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1303-602/2022; 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3868-556/2022).

48. Aptarto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eA-3467-520/2021, 68 punkte, be kita ko, paminėtas Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro raginimas dėl objektyviai ribotų galimybių vaikams išreikšti politines pažiūras jų prašymus vertinti jų šeimos narių padėties kontekste; pristatyta, kad Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro Vadove dėl procedūrų ir kriterijų, nustatant pabėgėlio statusą ir Gairėse dėl tarptautinės apsaugos (1979 m., pakartotinis leidimas 2019 m., HCR/1P/4/ENG/REV. 4), nurodyta, jog ypač svarbu atsižvelgti į šeimos narių aplinkybes, kurios gali būti esminės sprendžiant vaiko prašymą; nors vaikas gali išgyventi asmeninę baimę ar patirti persekiojimą, dažnai jis gali bijoti arba gali būti paveiktas kitų persekiojimo priemonių, kurias patiria visa jo šeima (218 p.); vaikai dažniausiai kilmės valstybę palieka ne savo iniciatyva. Paprastai juos išsiunčia tėvai arba globėjai. Jeigu yra priežasčių manyti, kad tėvai siekia, jog jų vaikas būtų už kilmės valstybės ribų dėl savo pagrįstos baimės būti persekiojamiems, reikia preziumuoti, kad vaikas turi tokią pačią baimę (219 p.).

49. Nustatyta ir ginčo nėra, kad pareiškėjai yra nepilnamečiai Tėvų, kuriems Departamentas 2023 m. kovo 15 d. sprendimu nusprendė suteikti pabėgėlių statusą, vaikai; pareiškėjai į Lietuvą atvyko 2023 m. rugsėjo 24 d.; pareiškėjų Motina pareiškėjų vardu 2023 m. rugsėjo 25 d. pateikė Prašymą, kuriuo prašoma pareiškėjams suteikti prieglobstį Lietuvoje.

50. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų Motina pareiškėjų vardu pateiktame Prašyme nurodė, kad prašo suteikti savo nepilnamečiams vaikams (pareiškėjams) prieglobstį Lietuvoje, nes jai suteiktas prieglobstis Lietuvoje, dėl ko ji turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, todėl jos nepilnamečiai vaikai turi gyventi kartu su Tėvais; Departamentas, vertindamas pareiškėjų Motinos pareiškėjų vardu 2023 m. rugsėjo 25 d. pateiktą Prašymą, atliko Aprašo 97 punkte aptartą tyrimą, apklausė pareiškėjus, Motiną ir Močiutę, ištyrė pareiškėjų Motinos nurodytas pareiškėjų grėsmes. Atlikęs šį tyrimą, Departamentas nenustatė, kad pareiškėjų Motinos įvardintos individualizuotos pareiškėjų grėsmės gali būti siejamos su Tėvų politiniais įsitikinimais ir pačių pareiškėjų rase, religija, tautybe, priklausytu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Atlikęs tyrimą, Departamentas nenustatė ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju Departamentas tyrimą atliko netinkamai, nes neįvertino ir neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjų Tėvams yra suteiktas pabėgėlių statusas. Departamentas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad šią aplinkybę jis įvertino, tačiau įvertino ir kitas reikšmingas aplinkybes, t. y. kad pareiškėjų Tėvai atvyko į Lietuvą be pareiškėjų, pareiškėjai į Lietuvą atvyko praėjus 6 mėnesiams po to, kai Departamentas 2023 m. kovo 15 d. sprendimu suteikė pareiškėjų Tėvams pabėgėlių statusą, o tai reiškia, kad pareiškėjai į Lietuvą atvyko tik po 1 metų ir 5 mėnesių, kai Tėvai pateikė prašymus suteikti prieglobstį Lietuvoje, taip pat įvertino Prašymo argumentus ir tyrimo metu nustatytų aplinkybių visumą.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi Departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimo turinį, nesutinka su Departamentu, kad jis, vertindamas pareiškėjų Motinos pareiškėjų vardu pateiktą Prašymą, įvertino aplinkybę, jog pareiškėjai yra nepilnamečiai Tėvų, kuriems Departamentas 2023 m. kovo 15 d. sprendimu suteikė pabėgėlių statusą, vaikai. Departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendime nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, susijusių su Tėvų prašymais suteikti prieglobstį Lietuvoje ir pabėgėlių statuso jiems suteikimu. Departamentas, vykdydamas pirmosios instancijos teismo įpareigojimą pateikti teismui visą su ginču susijusią medžiagą, pateikė tik Departamento 2023 m. kovo 15 d. sprendimą, kurį sudaro tik sprendimo rezoliucinė dalis, kuria suteikiamas pareiškėjų Tėvams pabėgėlių statusas, tačiau kartu su juo nepateikė Departamento 2023 m. kovo 15 d. sprendime nurodytos Departamento Prieglobsčio skyriaus 2023 m. kovo 13 d. išvados Nr. 23VD19510, kuria vadovaujantis ir buvo priimtas sprendimas pareiškėjų Tėvams suteikti pabėgėlių statusą. Departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendime ir medžiagoje, kuria remiantis buvo priimtas šis sprendimas, nesant jokių faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjų Tėvams suteiktu pabėgėlių statusu, šio sprendimo priėmimo metu nesiremiant jokia su tuo susijusia surinkta medžiaga, jame padarytos išvados, kad pareiškėjų Motinos individualizuotos pareiškėjų grėsmės negali būti siejamos su Tėvų „politiniais įsitikinimais“, nekilo dėl Tėvų „politinių įsitikinimų“ nėra aiškios ir suprantamos.

52. Departamentas poziciją, kad aplinkybė, jog pareiškėjų Tėvams yra suteiktas pabėgėlių statusas, nėra svarbi, vertinant pareiškėjų Motinos pareiškėjų vardu pateiktą Prašymą, kuriuo prašoma suteikti pareiškėjams prieglobstį Lietuvoje, grindžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendime, 2021 m. lapkričio 9 d. sprendime ir 2023 m. lapkričio 23 d. sprendime pateiktais Europos Sąjungos teisės, t. y. dėl Direktyvos atitinkamų nuostatų turinio išaiškinimais. Tačiau nurodytuose Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose pateikti Direktyvos nuostatų išaiškinimai pagal pagrindinėse bylose susiklosčiusias faktines aplinkybes, kurios nėra analogiškos ar panašios toms, kurios susiklostė nagrinėjamu atveju: Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimu priimtas prejudicinis sprendimas pagrindinėje byloje, kurioje ir motinos sutuoktinio ir sūnaus tėvo prašymas suteikti prieglobstį, ir motinos savo ir sūnaus vardu pateiktas prašymas suteikti prieglobstį buvo atmesti; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu priimtas prejudicinis sprendimas pagrindinėje byloje, kurioje susiklostė tokia situacija: nepilnametės dukros tėtis yra (duomenys neskelbtini), o motina – (duomenys neskelbtini); nepilnametė dukra turi (duomenys neskelbtini) pilietybę, kurią ji turi per savo motiną; nepilnametės dukros tėvui, kuris yra (duomenys neskelbtini), suteiktas pabėgėlio statusas, tačiau nepilnametės dukros motinai, kuri savo ir jos vardu pateikė prieglobsčio prašymą, prieglobstis nebuvo suteiktas, konstatavus, kad (duomenys neskelbtini), t. y. motinos ir dukros kilmės valstybėje joms nekyla persekiojimo baimė; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimu priimtas prejudicinis sprendimas pagrindinėje byloje, kurioje motinos prašymas suteikti prieglobstį buvo atmestas, o jos vienam iš vaikų pabėgėlio statusas buvo suteiktas.

53. Aptariamu aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendime pateikti išaiškinimai taip pat nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes šis sprendimas priimtas byloje, kurios aplinkybės (buvo sprendžiama dėl atsisakymo suteikti prieglobstį Lietuvoje prieglobsčio prašytojui, kuris su sutuoktine turi du nepilnamečius vaikus, kuriems buvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo) nėra analogiškos ar panašios nagrinėjamu atveju susiklosčiusiai faktinei bylos situacijai.

54. Nustačius, kad aptartų teismų sprendimų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusia faktine situacija, su šiais sprendimais susiję Departamento apeliacinio skundo argumentai atmetami.

55. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nustatytas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad dėl to, jog pareiškėjai, 2023 m. rugsėjo 24 d. atvykę į Lietuvą, tapo Tėvų, kurių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvoje buvo išnagrinėti iš esmės ir priimtas Departamento 2023 m. kovo 15 d. sprendimas suteikti jiems pabėgėlių statusą Lietuvoje, šeimos nariais (nepilnamečiai vaikai), kaip apibrėžta Įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje (taip pat – Direktyvos 2 str. j d.), pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad aplinkybė, jog pareiškėjai yra Tėvų, kuriems suteiktas pabėgėlių statusas Lietuvoje, yra svarbi, vertinant pareiškėjų Prašymo, kuriuo prašoma suteikti pareiškėjams prieglobstį Lietuvoje, pagrįstumą pareiškėjų individualios situacijos kontekste.

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas, nagrinėdamas šį Prašymą, turėjo ne tik nustatyti šią svarbią aplinkybę, bet ir, nustatęs visas su pareiškėjais susijusias individualias aplinkybes (pvz., jų amžių, priklausomybę nuo Tėvų, ilgalaikę įtaką vaiko fizinei ir psichologinei raidai ir gerovei), būtent jos kontekste vertinti pareiškėjų Prašymą, t. y. pareiškėjų Prašymo prieglobsčio motyvus ir pareiškėjų Motinos individualizuotas pareiškėjų grėsmes vertinti pareiškėjų Tėvų prieglobsčio prašymų motyvų, dėl kurių Tėvams suteiktas pabėgėlių statusas, kontekste, o ne atsietai nuo jų. Kadangi Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų Prašymą, tokio vertinimo neatliko, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tai lėmė, jog Departamentas pareiškėjų Prašymą išnagrinėjo, pažeidęs esmines prašymo suteikti prieglobstį vertinimo taisykles, dėl kurių pažeidimo Departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

57. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Departamentas pareiškėjų Prašymą išnagrinėjo pažeidęs esmines prašymo suteikti prieglobstį vertinimo taisykles, taip pat nurodė, kad Departamentas turėjo pasisakyti ir dėl Aprašo 109 punkto taikymo nagrinėjamu atveju. Departamentas apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju Aprašo 109 punktas netaikytinas, nes pagal Aprašo 109 punktą, tos pačios formos prieglobstis vaikams suteikiamas tik tokiu atveju, jeigu vaikai atvyko kartu su tėvais, kurie kartu yra prieglobsčio prašytojai, arba vaikai atvyko jų tėvų prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, t. y. kai nėra atotrūkio tarp tėvų ir vaikų prieglobsčio prašymų pateikimo. Departamento vertinimu, tokį aiškinimą patvirtina ir Aprašo 109 punkto antrame sakinyje aptarta gimusio vaiko situacija.

58. Pirmiausia pažymėtina, kad, priimant administracinius sprendimus, turi būti vadovaujamasi, be kita ko, teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektų veikla nebūtų pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, kad jų priimami sprendimai būtų pagrįsti, o priimamų sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3023-821/2022).

59. Sistemiškai su aptartomis Įstatymo ir Direktyvos nuostatomis bei lingvistiškai įvertinusi Aprašo 109 straipsnio turinį, teisėjų kolegija nepritaria, kaip Departamentas aiškina ir nagrinėjamu atveju taiko Aprašo 109 punktą. Šiame punkte, priešingai nei teigia Departamentas, nėra nustatyta, kada prieglobsčio prašytojų šeimos nariai turi pateikti prašymus suteikti prieglobstį (ar tuo pačiu metu su prieglobsčio prašytojais, ar iki sprendimo suteikti prieglobsčio prašytojams prieglobstį) tam, kad jų pateikti prašymai suteikti prieglobstį būtų vertinami kartu su jų šeimos narių pateiktais prašymais suteikti prieglobstį, t. y. būtų galima jiems suteikti tokios pačios formos prieglobstį, koks suteiktas jų šeimos nariams, priėmus sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo. Aprašo 109 punktą sudarantys du sakiniai yra savarankiški savo turiniu. Todėl ir šio punkto antru sakiniu sureguliuota situacija nepagrindžia Departamento pozicijos, kad galimybė prieglobsčio prašytojų šeimos nariams suteikti tos pačios formos prieglobstį galima tik, jeigu šeimos nariai į Lietuvą atvyksta kartu su prieglobstį Lietuvoje gavusiais prieglobsčio prašytojais arba iki priimant sprendimą jiems suteikti prieglobstį.

60. Departamento apeliaciniame skunde nurodomos, Departamento vertinimu, reikšmingos, tačiau pirmosios instancijos teismo neįvertintos aplinkybės, nėra aplinkybės, kurios nurodytos Departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje, kaip turėjusios įtakos, nusprendžiant nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvoje. Todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas jų nevertino, neturi esminės teisinės reikšmės, sprendžiant dėl teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

61. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismo sprendime cituojamas Aprašo 6 punktas, tačiau nekonstatuotas šio punkto pažeidimas, su tuo susiję Departamento apeliacinio skundo argumentai atmetami.

62. Nors Departamentas apeliaciniame skunde nurodo daugiau argumentų, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau jų vertinimas nėra teisiškai reikšmingas ir (ar) nekeičia padarytų išvadų. Todėl kiti Departamento apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, taip pat dėl to paties likę neaptarti pareiškėjų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai atskirai nevertinami ir dėl jų iš esmės nepasisakoma.

63. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikinęs Departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimą ir įpareigojęs Departamentą pareiškėjų Motinos pareiškėjų vardu pateiktą Prašymą, kuriuo prašoma suteikti pareiškėjams prieglobstį Lietuvoje, nagrinėti iš naujo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti Departamento apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl pareiškėjų apeliacinio skundo

64. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas priteisti 500 Eur advokato pagalbai apmokėti, ir priteisti šių atstovavimo išlaidų atlyginimą.

65. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

66. CPK 98 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

67. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija) nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja, priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

68. Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad: pareiškėjai skunde suformulavo prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; Departamentas atsiliepime į skundą neišreiškė prieštaravimo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka; Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi, be kita ko, nutarta siūlyti teismo pirmininkui ar jo paskirtam teisėjui skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. gegužės 14 d. 10.30 val., paskyrus teismo posėdį, proceso dalyviams pranešti apie teismo posėdį ABTĮ nustatyta tvarka;

Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotoja 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi nutarė sudaryti teisėjų kolegiją nagrinėti šią bylą ir skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje 2024 m. gegužės 14 d. 10.30 val.; pareiškėjo atstovui advokatui teismo šaukimai, kuriuose nurodyta data, laikas ir vieta, kur vyks teismo posėdis rašytinio proceso tvarka, jam ir jo atstovaujamiesiems išsiųsti 2024 m. gegužės 6 d. per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį; Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi, be kita ko, nutarta teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2024 m. birželio 6 d. 12.55 val.;

šią teismo nutartį pasirašė bylą paskirtos nagrinėti teisėjų kolegijos nariai teisėjai atitinkamai 10 val. 34 min. 46 sek., 10 val. 39 min. 44 sek., 10 val. 40 min. 55 sek.; pareiškėjų atstovas advokatas per EPP 2024 m. gegužės 14 d. 11 val. 34 min. 14 sek. pateikė teismui pareiškėjų skunde nurodyto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apskaičiavimą ir pagrindimą, iš kurio matyti, kad pareiškėjų Motina Advokatų profesinei bendrijai „Relex“, kurioje dirba jų atstovas advokatas, 2024 m. kovo 29 d. pervedė 522,50 Eur už skundo parengimą ir už skundą sumokėtą žyminį mokestį; bylą paskirtos nagrinėti teisėjų kolegijos narys teisėjas pranešėjas 2024 m. gegužės 14 d. 15 val. 55 min. 47 sek. rezoliucija šio prašymo nepridėjo prie bylos, nes jis pateiktas po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos; atitinkamai Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 6 d. sprendime pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo dėl 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes šis prašymas nebuvo pridėtas prie bylos, nes pateiktas po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

69. Pareiškėjai apeliaciniame skunde grindžia prašymus pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priteisti 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024.

70. Šioje kasacinio teismo nutartyje suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė: CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (106 p.).

71. Kasacinis teismas, suformulavęs šią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę dėl atstovavimo išlaidų realumo (apmokėjimo) kriterijaus, pakoregavo ankstesnę kasacinio teismo praktiką (nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 96 p.) dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, pagal kurią buvo draudžiama priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, jeigu jos nebuvo apmokėtos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos ir teismui nebuvo pateiktas tai patvirtinantis dokumentas, nes to nepadariusi šalis turėjo galimybę iš naujo kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

72. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo priteisti 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ne dėl to, kad prašomos priteisti išlaidos neatitinka realumo kriterijaus, t. y. nebuvo apmokėtos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Todėl aptarta kasacinio teismo nutartyje suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, pakoregavusi ankstesnę kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamu atveju nėra aktuali.

73. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo priteisti 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes šių išlaidų apskaičiavimas ir pagrindas teismui buvo paduoti po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

74. Kaip matyti, CPK 98 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas reglamentavimas identiškas – prašymas su jame prašomų priteisti išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ar jau pateiktame prašyme prašomų priteisti išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas turi būti pateikti teismui iki bylos (iš)nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

75. Iš nustatytų nagrinėjamos bylos aplinkybių aišku, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigą laiko momentą, kada bylą paskirtos nagrinėti teisėjų kolegijos nariai teisėjai baigė pasirašyti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutartį, kuria, be kita ko, nutarta teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2024 m. birželio 6 d. 12.55 val. Paskutinis bylą paskirtos nagrinėti teisėjų kolegijos narys teisėjas šią nutartį pasirašė 2024 m. gegužės 14 d. 10 val. 40 min. 55 sek. Pareiškėjo atstovas advokatas per EPP prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas apskaičiavimą ir pagrindimą, t. y. priteisti 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pateikė teismui 2024 m. gegužės 14 d. 11 val. 34 min. 14 sek., t. y. kai paskutinis bylą paskirtos nagrinėti teisėjų kolegijos narys teisėjas jau buvo pasirašęs nurodytą nutartį, kuria, nutarus atidėti teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą, išeita į pasitarimų kambarį priimti ir paskelbti teismo procesinį sprendimą.

76. Kaip nustatyta, Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojai 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi nutarus sudaryti teisėjų kolegiją nagrinėti šią bylą ir skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje 2024 m. gegužės 14 d. 10.30 val., pareiškėjo atstovui advokatui per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį 2024 m. gegužės 6 d. buvo išsiųsti teismo šaukimai, kuriuose nurodyta data, laikas ir vieta, kur vyks teismo posėdis rašytinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad pareiškėjo atstovui advokatui apie teismo posėdį, kurio metu byla bus išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, buvo pranešta ABTĮ 74 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka („Advokatams, <...> teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis.“) ir ABTĮ 72 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu („<...> proceso dalyviams šaukimas turi būti įteikiamas ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas iki teismo posėdžio dienos.“) (ABTĮ 74 str. 8 d. „<...> procesinio dokumento įteikimo proceso dalyviui <...> diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.“). Taigi, pareiškėjo atstovui advokatui buvo sudarytos galimybės žinoti, kada byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, t. y. kai į bylos nagrinėjimą proceso dalyviai nekviečiami ir jame nedalyvauja.

77. Nustatyta ir tai, kad aptarta Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutartis paskelbta Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, nagrinėjamos bylos proceso 2024 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio įvykyje, paskelbus „Atidėtas sprendimo (nutarties) priėmimas, paskelbimas“, nurodžius kito posėdžio „Posėdis (sprendimo / nutarties priėmimas / paskelbimas)“ datą ir laiką.

78. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023, yra išaiškinęs ir pritaikęs CPK 98 straipsnio 1 dalį esant panašioms nagrinėjamam atvejui aplinkybėms, t. y. jau pateiktame prašyme prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti apskaičiavimas ir pagrindimas pateiktas per EPP tą pačią dieną, kai teisėjų kolegija teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ir priėmė nutartį teismo nutarties priėmimą ir paskelbimą atidėti. Tokiu atveju, kasacinis teismas, nustatęs, kad prašymo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti apskaičiavimas ir pagrindimas pateiktas per EPP tuo metu, kai teisėjų kolegijos nutartis atidėti teismo nutarties priėmimą ir paskelbimą teisėjų buvo baigta pasirašyti, padarė išvadą, kad prašomų priteisti išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai teismui nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Todėl kasacinis teismas konstatavo, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas.

79. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad, iki bylos, kuri buvo nagrinėjama teismo posėdyje, apie kurio laiką ir vietą pranešta tinkamai, rašytinio proceso tvarka nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikus prašymo raštu su atstovavimo išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, atstovavimo išlaidos nepriteisiamos (žr., pvz., 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-892-624/2023).

80. Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė aptartas proceso teisės normas, konstatavęs, kad pareiškėjų Tėvų, kurie atstovauja pareiškėjus pagal įstatymą, atstovas advokatas iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš esmės pabaigos teismui nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas apskaičiavimo ir pagrindimo.

81. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos ir teisinių santykių, iš kurių kilo nagrinėjamas ginčas, pobūdį, taip pat į tai, kad pareiškėjai yra užsieniečiai, nepilnamečiai vaikai ir prieglobsčio prašytojai, dėl to yra pažeidžiamoje padėtyje, įvertinusi, kad pareiškėjų Motina 2024 m. kovo 29 d., t. y. iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš esmės pabaigos sumokėjo 500 Eur advokatui už skundo parengimą, ir nenustačiusi, jog nagrinėjamu atveju būtent dėl pareiškėjų Tėvų, kurie atstovauja pareiškėjus pagal įstatymą, nesąžiningo procesinio elgesio jų atstovas advokatas iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš esmės pabaigos teismui negalėjo pateikti prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas apskaičiavimo ir pagrindimo, konstatuoja, kad esant šios aplinkybėms tinkamas aptartų proceso teisės normų taikymas lemia tik formalų situacijos vertinimą, pagal kurį tik išimtinai dėl pareiškėjų, atstovaujamų pagal įstatymą Tėvų, atstovo advokato, kuriam buvo sudarytos galimybės žinoti rašytinio proceso tvarka nagrinėjamos bylos eigą, netoleruotino procesinio elgesio pareiškėjai nepagrįstai praranda galimybę atgauti patirtas atstovavimo išlaidas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju esant nustatytoms aplinkybėms egzistuoja pakankamas pagrindas nukrypti nuo aptarto proceso teisės normų taikymo ir spręsti dėl pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, pagrįstumo.

82. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, nes pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo tenkino pareiškėjų skundą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

83. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjų Tėvus, kurie atstovauja pareiškėjus pagal įstatymą, atstovauja tas pats atstovas advokatas Rytis Satkauskas (2023 m. sausio 29 d. atstovavimo sutartys), byloje nėra pranešimų, kad atstovavimo santykiai buvo pasibaigę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Iš į bylą pateiktos 2024 m. kovo 29 d. sąskaitos faktūros Serija: RL Nr. 0197 ir 2024 m. kovo 29 d. patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą matyti, kad už skundo parengimą pareiškėjų Motina 2024 m. kovo 29 d. sumokėjo 500 Eur Advokatų profesinei bendrijai „Relex“, kurioje dirba Tėvų atstovas advokatas.

84. Prašoma priteisti 500 Eur išlaidų suma už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, rengiant skundą, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyto priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas (Rekomendacijų 7, 8.2 p.) (maksimali suma 4 497,50 Eur (1 799 Eur * 2,5)).

85. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų Tėvų, kurie atstovauja pareiškėjus pagal įstatymą, atstovo advokato suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, bylos procesinę baigtį pirmosios instancijos teisme ir išnagrinėjus Departamento apeliacinį skundą, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad nėra pagrindo mažinti pareiškėjų prašomą priteisti 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą.

86. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju esant nustatytoms aplinkybėms pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas priteisti 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, keičiama, priteisiant pareiškėjams iš Departamento 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

87. Apibendrinant tai, kas nutarta, atsakovo Departamento ir pareiškėjų apeliaciniai skundai atmetami, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

88. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

89. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d., 137 str.).

90. Nagrinėjamu atveju tenkinus pareiškėjų apeliacinį skundą, pareiškėjai įgijo teisės į išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pateikiant apeliacinį skundą, atlyginimą. Tačiau pareiškėjai iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme iš esmės pabaigos teismui nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, rengiant apeliacinį skundą, apskaičiavimo ir pagrindimo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie egzistuojantį susitarimą dėl pareiškėjų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, rengiant apeliacinį skundą, apmokėjimo ateityje. Todėl pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, rengiant apeliacinį skundą, netenkinamas.

91. Nagrinėjamu atveju atmetus Departamento apeliacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundas patenkintas, pareiškėjai įgijo teisę į išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atlyginimą.

92. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjų atstovus pagal įstatymą Tėvus atstovauja tas pats atstovas advokatas Rytis Satkauskas, byloje nėra pranešimų, kad atstovavimo santykiai pasibaigę. Prie pareiškėjų atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėta 2024 m. birželio 21 d. sąskaita faktūra Nr. RL 0222, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme byloje dėl Departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimo advokatas suteikė paslaugų už 300 Eur. Iš prie pareiškėjų atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėto patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą matyti, kad pareiškėjų Motina 2024 m. birželio 23 d. sumokėjo šią sumą.

93. Prašoma priteisti 300 Eur išlaidų suma už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, pateikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, neviršija Rekomendacijose nustatyto priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas (Rekomendacijų 7, 8.11 p.) (maksimali suma 2 470,39 Eur (1 900,30 Eur * 1,3)).

94. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų Tėvų, kurie atstovauja pareiškėjus pagal įstatymą, atstovo advokato suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir bylos procesinę baigtį apeliacinės instancijos teisme, atmetus Departamento apeliacinį skundą, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjams priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atlyginimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjų A. R. C. H. ir A. O. C. H., atstovaujamų pagal įstatymą tėvų S. R. H. P. ir C. O. C. G., apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjų A. R. C. H. ir A. O. C. H., atstovaujamų pagal įstatymą tėvų S. R. H. P. ir C. O. C. G., prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti pareiškėjams A. R. C. H. ir A. O. C. H., atstovaujamiems pagal įstatymą tėvų S. R. H. P. ir C. O. C. G., iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus penkiasdešimt centų) ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“

Kitą Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjams A. R. C. H. ir A. O. C. H., atstovaujamiems pagal įstatymą tėvų S. R. H. P. ir C. O. C. G., iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė