a41321d7-2ba6-4ff0-bbff-e345c91ba47a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

NUOSPRENDIS   Baudžiamoji byla Nr.1-3087-873/2013 Teisminio proceso Nr.1-12-1-01058-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 19 d.Vilnius             Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė,sekretoriaujant Joanai Krivaitei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui M. Å ., kaltinamajam V. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje           V.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2010 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., n u s t a t ė :

V. M. 2013 m. kovo 30 d., apie 02.30 val., vieÅ¡oje vietoje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia be jokios pagrįstos priežasties sudavė M. Å . rankomis, kojomis ir nenustatytu daiktu ne mažiau 5 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, tuo padarydamas M. Å . nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį muÅ¡tine žaizda pakauÅ¡io virÅ¡utinėje kairėje pusėje, muÅ¡tine žaizda smakro kairėje pusėje su poodine kraujosruva bei minkÅ¡tųjų audinių patinimu, apatinių dantų kairėje pusėje vainiko lūžimu ir poodinėmis kraujosruvomis deÅ¡inės akies vokuose, deÅ¡inio peties srityje bei nugaros deÅ¡inėje pusėje, tuo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .

           Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino. Duodamas parodymus paaiÅ¡kino, kad jis buvo namuose, atvažiavo nukentėjusysis su A. Z., siÅ«lė V. M. tėvui iÅ¡gerti. Nepagarbiai su juo elgėsi. V. M. paprašė visus iÅ¡eiti. Visi įsėdo į automobilį, kažkur važinėjosi, visÄ laikÄ nukentėjusysis nepagarbiai, įžūliai kalbėjo, siÅ«lė amfetaminÄ . V. M. kantrybė trÅ«ko, gavosi, kad sumušė nukentėjusįjį, Tai buvo girtas konfliktas. Prie V.

M. namų vyko statybos, jis susirado prie krÅ«mų pagalį, su juo davė nukentėjusiajam per galvÄ , po to pagalį iÅ¡metė. Sudavė su pagaliu gal 2 kartus. Dar buvo R. Su nukentėjusiuoju buvo anksčiau kažkur susitikę per bendrus pažįstamus, jie atėjo iÅ¡gerti brendžio, buvo neblaivÅ«s. V. M. prieÅ¡ tai buvo blaivus, po to iÅ¡gėrė. Išėję jie sėdo į A. maÅ¡inÄ , priėjo R., jie įsėdo gerti brendžio. Važinėjo gana ilgai per kiemus Antakalnyje, sustojo vėl jo kieme.

V. M. sėdėjo priekyje, nukentėjusysis – gale, vairavo, atrodo, A., V. M. buvo paprašęs pavažiuoti per savo kiemÄ . Nukentėjusysis siÅ«lė važiuoti į miestÄ , V. M. sakė, kad nenori prarasti teisių. Viskas pasibaigė konfliktu. Nukentėjusysis pasakė „paÅ¡niojam amfos“, sunervino V. M., jis davė per galvÄ . Nukentėjusysis perlipo į priekį, V. M. priėjo prie maÅ¡inos, atidarė duris, jis dar kažkÄ negero pasakė, V. M. sudavė kumščiu į galvÄ . Po to nukentėjusysis iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, tada V.

M. porÄ kartų davė per galvÄ , pirma kumščiu. Tada jis nukrito, pradėjo keltis, kažkÄ rėkė. V. M. rado pagalį ir porÄ kartų davė per nugarÄ , per galvÄ . Mušė rankomis per nugarÄ , virÅ¡utinę galvos dalį, lyg nespardė, neatsimena. Kodėl sudavė, nežino. Buvo iÅ¡gėręs, sutinka, kad taip negalima elgtis. Tada buvo A., R. pamatė, kad muÅ¡tynės, dingo. Vėliau jie įsėdo į maÅ¡inÄ , iÅ¡važiavo, nukentėjusysis liko. IÅ¡važiavo kartu su A. ir R.

          Nukentėjusysis M. Š. paaiškino, kad kovo 29 d. buvo jo gimtadienis, šventė Žvėryne su draugais. Paskambino A., pasakė, kad nori pasveikinti, pasiūlė susitikti. Jis atvažiavo su bendru draugu A., pasiūlė išgerti. Nuvažiavo į naktinę parduotuvę, M. Š. nupirko brendžio. A. nuvežė iki draugo namų, jam paskambino, išlipo su buteliu, dviese, A. ir V. M., nuėjo į namus. M. Š. sėdėjo mašinoje, laukė, galvojo, kaip jį čia jį paliko, tada užėjo į namus.

Butelis jau buvo atidarytas, V. M. su A. gėrė, taip pat gėrė ir tėvas. V. M. apsirengė, jie išėjo iÅ¡ tų namų, jokio konflikto nebuvo. A. pasiÅ«lė važiuoti pas draugÄ . Vairavo V. M., nors buvo iÅ¡gėręs. Važiavo kiemais, pasiskambino, bet neišėjo susitikti, apsisukę grįžo prie V. M. namų. M. Å . persėdo į priekį, A. išėjo į laukÄ parÅ«kyti, R. sėdėjo gale. Niekas narkotikų nesiÅ«lė, V. M. nepatiko, kad M. Å . atsisėdo priekyje. V. M. pabeldė į langÄ , M.

Å . atidarė duris, V. M. smogė į galvÄ . M. Å . jautė, kad tai buvo metalinis daiktas, bandė atstumti, paslydo ant sniego, nukrito. V. M. daužė jam Å¡onus kojomis, nes Å¡onai buvo mėlyni. R. sakė, kad užtenka, nebemuÅ¡tų jo, M. Å . taip pat prašė baigti. A. atsisėdo vairuoti, V. M. – Å¡alia, R. į galÄ , ir jie iÅ¡važiavo. M. Å . nuėjo prie „Iki“ parduotuvės, iÅ¡kvietė policijÄ , atvažiavo greitoji. M. Å . sėdėjo maÅ¡inoje priekyje, keleivio pusėje.

Buvo daug smÅ«gių, kruÅ¡a. V. M. atidarė duris ir trenkė, jis automobilyje M. Å . pradėjo daužyti į galvÄ , veidÄ . Pora smÅ«gių tokių, kad net dantis buvo nulaužtas. A. vairuotojo vietoje nebuvo, jis rÅ«kė. M. Å . rietėsi, stengėsi iÅ¡lipti iÅ¡ maÅ¡inos. Ten buvo ne pagalys, o metalinė armatÅ«ra. Policija ieÅ¡kojo, bet nerado. SmÅ«gių buvo ne mažiau 5, daugiausia į veidÄ , akis; žandas, galva buvo pilni mėlynių, prakirsta kairėje pusėje. M. Å . buvo iÅ¡gėręs simboliÅ¡kai, kadangi buvo jo gimtadienis.

M. Å . suprato, kad V. M. nepatiko, jog jis ne iÅ¡ to rajono, ne vietinis, parodė nepagarbÄ , atsisėdo priekyje. Buvo A. ir R., daugiau gatvėje nieko nebuvo.            Protokolo-pareiÅ¡kimo duomenimis, M. Å . 2013 m. kovo 30 d. kreipėsi dėl to, kad apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini), draugo pažįstamas be jokios priežasties panaudojo fizinį smurtÄ , kuris pasireiÅ¡kė smÅ«gių sudavimu metaliniu daiktu per galvÄ ir įvairias kÅ«no vietas, smÅ«gių sudavimu kojomis į įvairias vietas ( b. l. 2).

          Bendrosios pagalbos informacijos registravimo centro duomenimis, pranešėjas kreipėsi dėl to, kad sumušė prie namų (duomenys neskelbtini) buvo trise, vienÄ pažįsta. Mušė pažįstamo draugas, pasiÅ¡alino su „Ford Mondeo“ raudonos spalvos. PraneÅ¡imas registruotas 2013-03-30, 02.44 val. ( b. l. 5).           ApžiÅ«ros 2013-03-30 protokolo duomenimis, nustatyta įvykio vieta – ties (duomenys neskelbtini) ( b. l. 6).           Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G1033/13(01) duomenimis, M.

Š. padaryta muštinės žaizdos pakaušio viršutinėje dalyje kairėje pusėje, smakro kairėje pusėje su poodine kraujosruva bei minkštųjų audinių platinimu, apatinio danties kairėje pusėje vainiko lūžimas, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio peties srityje, nugaros dešinėje pusėje, paveikus kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2013-03-30. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nustatyti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ( užduotyje nurodyta, kad 2013-03-30, apie 02.30 val., panaudotas fizinis smurtas, kurio metu metaliniu daiktu suduoti smÅ«giai per galvÄ Ä¯ įvairias kÅ«no vietas, suduoti smÅ«giai kojomis į įvairias kÅ«no vietas). Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti dėl penkių trauminių poveikių. Nustatyti kÅ«no sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui, nebÅ«dingi savęs žalojimui. Sužalojimų vietose nėra požymių, kuriais remiantis galima bÅ«tų nustatyti konkretų žalojusį daiktÄ ar įrankį (b. l. 11-12).          Teismas, vertindamas bylos nagrinėjimo metu surinktų duomenų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad V.

M. kaltė, padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta. Kaltinamasis neneigė sudavęs smÅ«gių nukentėjusiajam, tikslaus smÅ«gių skaičiaus nurodyti negalėjo, nurodė, kad sudavė kumščiu, porÄ kartų – pagaliu, ar spardė, neatsimena.Nukentėjusysis parodė, kad smÅ«gių buvo ne mažiau penkių, daugiausia į veidÄ , akis, - žandas, galva buvo pilni mėlynių, prakirsta kairėje pusėje. Buvo daug smÅ«gių, kruÅ¡a. V. M. atidarė duris ir trenkė, jis automobilyje M.

Å . pradėjo daužyti į galvÄ , veidÄ . Pora smÅ«gių tokių, kad net dantis buvo nulaužtas. M. Å . jautė, kad tai buvo metalinis daiktas. M. Å . rietėsi, stengėsi iÅ¡lipti iÅ¡ maÅ¡inos. M. Å . bandė atstumti, paslydo ant sniego, nukrito. V. M. daužė jam Å¡onus kojomis, nes Å¡onai buvo mėlyni.   Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G1033/13(01) duomenimis, sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti penkiais trauminiais poveikiais, sužalojimų vietose nėra požymių, kuriais remiantis galima bÅ«tų nustatyti konkretų žalojusį daiktÄ ar įrankį.

Daiktas, kuriuo padaryti sužalojimai, ikiteisminio tyrimo metu nesurastas ( apžiÅ«ros protokolo duomenys).           Teismas vertina, kad Å¡iais tarpusavyje sutampančiais duomenimis įrodyta, jog kaltinamasis, nukentėjusiajam M. Å . rankomis, kojomis ir nenustatytu daiktu sudavė ne mažiau 5 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinamasis parodė, kad jis sudavė nukentėjusiajam dėl to, kad Å¡is nepagarbiai su juo elgėsi, siÅ«lė pavartoti amfetamino.Nukentėjusysis parodė, kad, jo nuomone, V.

M. nepatiko, jog jis ne iÅ¡ to rajono, ne vietinis, parodė nepagarbÄ , atsisėdo automobilio priekyje.Teismas vertindamas kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus, atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad kaltinamasis, jo paties parodymais, veikos padarymo metu iÅ¡gėręs, kaip jis teigė – tai buvo girtas konfliktas. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamojo suvokimÄ , jo gebėjimÄ atsiminti aplinkybes galėjo įtakoti alkoholis, todėl vertina jo parodymus kaip subjektyvų situacijos suvokimÄ . Taip pat teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, nors nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymai dėl kaltinamojo veiksmų priežasties iÅ¡ dalies skiriasi, dėl esminės aplinkybės, inkriminuotos kaltinamajam, t. y., kad smÅ«giai buvo suduoti be pagrįstos priežasties, parodymai sutampa, ginčo, jog kaltinamasis veikė neadekvačiai, agresyviai, be tarpusavio santykių priežasties, byloje nėra.

          Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje veikimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Laikoma, kad veikimas padarytas viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms.

Vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo – būdų yra įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad viešoje vietoje, namo kieme, į kurį galėjo išeiti gyventojai, be nukentėjusiojo ir kaltinamojo ten esant ir kitiems asmenims, kaltinamasis elgėsi įžūliai: nors vietoje buvęs vienas iš asmenų prašė kaltinamojo nutraukti savo veiksmus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė nukentėjusiajam M.

Å . rankomis, kojomis ir nenustatytu daiktu smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tuo demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . V. M. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. Nukentėjusysis M. Å . byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį- 400 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 9000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ( b. l. 15).           Dėl turtinės žalos nukentėjusysis paaiÅ¡kino, jog patyrė iÅ¡laidas gydymui, pateikė patvirtinančius dokumentus. 2013-05-02 sÄ skaitos faktÅ«ros serija DAO Nr. 0451 duomenimis, M.

Å . už gydymÄ sumokėjo 400 Lt ( b. l. 14). Kaltinamasis ieÅ¡kinio nepripažino, nurodė, kad jam atlyginti neturi pinigų. Nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytas apatinių dantų kairėje pusėje vainiko lūžimas, dėl gydymo nukentėjusysis patyrė iÅ¡laidų, ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos pagrįstas, tenkintinas.            Civiliniame ieÅ¡kinyje dėl neturtinės žalos nukentėjusysis nurodė, kad veikos metu kaltinamasis jam iÅ¡daužė dantį, jam buvo praskelta galva, padarytas veido sužalojimas.

Iki Å¡iol yra randas ant veido. Dėl patirtų sužalojimų jis patyrė didelį stresÄ , gėrė raminančiuosius vaistus.            Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad ateityje jis norės iÅ¡sigydyti randus, nes kas dienÄ , žiÅ«rėdamas į veidrodį, prisimena, kas įvyko. M. Å . gydėsi namų sÄ lygomis jam skauda galvÄ , viena pusė – kaip užšaldyta. Dėl įvykio labai pergyveno tėvai. M. Å . sužalojimas buvo padarytas per jo gimtadienį, jis važinėjo po ligonines, kitÄ dienÄ buvo Velykos, o jis sėdo prie stalo su siÅ«lėmis, iÅ¡tinusiu veidu.

         Kaltinamasis ieškinio nepripažino, nurodė, kad jam atlyginti neturi pinigų.         Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.          Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 d. numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.           Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius.           Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikÅ¡mingumas. Kitas reikÅ¡mingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalÄ padariusio asmens kaltė, veikos pobÅ«dis, jos pavojingumo laipsnis.

Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaujamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje bÅ«tų užtikrinta protinga prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.           Teismas vertina, kad nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimais, specialisto iÅ¡vada byloje yra įrodyta, kad dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo M. Å . buvo padaryta neturtinė žala, pasireiÅ¡kusi fiziniu skausmu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais.

Neturtinė žala Å¡ioje byloje padaryta V. M. tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, tiek V. M., tiek M. Å . – jauno amžiaus, darbingi asmenys. Nusikalstama veika padaryta ir turtinė žala, jos dydis nėra žymus.           Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime byloje Nr. 33/3 suformuluota nuostata, kad vienas iÅ¡ veiksnių, turinčių lemiamÄ reikÅ¡mę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose gali bÅ«ti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali bÅ«ti kuriami tik tada, kai tai yra neiÅ¡vengiamai, objektyviai bÅ«tina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi bÅ«ti deramai (aiÅ¡kiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose.

Jau esami aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiÅ¡kose bylose, bet ir tuos precedentus sukÅ«rusius aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismÄ ir Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ ). Nuo esamų precedentų gali bÅ«ti nukrypstama ir nauji precedentai gali bÅ«ti kuriami tik tais ypatingais iÅ¡imtiniais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiamai, objektyviai bÅ«tina, konstituciÅ¡kai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiÅ¡kiai ir racionaliai) argumentuojant.          Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo analogiÅ¡kose bylose.

          Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170/2013 atmestas nuteistojo kasacinis skundas. Šioje byloje G. L. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., iš jo priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti (nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas)           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje atmestas nuteistojo skundas. Šioje byloje V. S. pripažintas kaltu pagal BK 286 str., 187 str. 1 d., nukentėjusiajai M.

R. (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas) priteista 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-680/2012 atmestas nuteistojo kasacinis skundas. Šioje byloje V. K. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. (nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusiajam priteista 2700 Lt neturtinei žalai atlyginti.           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 gruodžio 13 d. nutartimi atmestas nukentėjusiojo kasacinis skundas.

Šioje byloje A. P. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., iš jo priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti ( nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas).           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-378/2011 atmestas nuteistojo kasacinis skundas. Šioje byloje P. J. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d., nukentėjusiajai A. M. priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas).             Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144/2010 atmestas nuteistojo kasacinis skundas.

Å ioje byloje M. J. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., nukentėjusiajam (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas) priteista 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.           Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, atlygintinos M. Å ., dydį, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį – yra moksleivis, taip pat į aplinkybę, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas. Ä®vertinęs bylos aplinkybių visumÄ , vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad M.

Å . ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iÅ¡ dalies, atlygintina 2000 Lt neturtinės žalos.           Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė 262,46 Lt ieÅ¡kinį ( b. l. 20-23). IÅ¡ 2013 m. gegužės 31 d. nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus matyti, kad V. M. Valstybinei ligonių kasai pervedė 262,46 Lt ( b. l.27). Vilniaus teritorinė ligonių kasa informavo, kad žalÄ dėl M. Å . gydymo V. M. atlygino, Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisako ieÅ¡kinio ( b. l. 72).

Byla dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinio nutrauktina.          V. M. esmines kaltinimo aplinkybes pripažino, todėl teismas jo prisipažinimÄ ir gailėjimÄ si dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe.          Tarpusavyje sutampančiais kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, V. M. veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kaltinamojo parodymais – alkoholis turėjo įtakos veikos padarymui. V. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

       Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.              Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika - nesunkus nusikaltimas. V. M. teistas (b. l. 51-54), administracine tvarka baustas vienÄ kartÄ , 2010 metais, (b. l. 44), nėra registruotas Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje, 2011-09-15 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiÅ«ros kabinetÄ ; iÅ¡vada: lengvas girtumo laipsnis (b. l. 47), VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VÅ¡Ä® Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 46, 48).         Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad V.

M. yra jauno amžiaus, neigiamai įvertino savo poelgį. Å iÄ aplinkybę teismas vertina mažinančia kaltinamojo pavojingumÄ . Bylos duomenimis, sužalojimai nukentėjusiajam padaryti panaudojant įrankį, tai teismas vertina aplinkybe, didinančia veikos pavojingumÄ . V. M. buvo teistas 2010 metais, bÅ«damas nepilnamečiu, teistumas, vadovaujantis BK 97 str. 4 d., yra iÅ¡nykęs. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai V. M. gali bÅ«ti pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojimus, galinčius teigiamai paveikti jo elgesį.

        V. M. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 38-39), paliktina.        Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas n u s p r e n d ž i a :         V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., skirti bausmę - laisvės apribojimÄ 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių, įpareigojant 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; visu laisvės apribojimo laikotarpiu mokytis arba pradėti dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje.         KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, V.

M. palikti.          M. Å . ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos tenkinti, dėl neturtinės žalos – tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti iÅ¡ V. M. 400 Lt M. Å . turtinei žalai atlyginti, 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.          BylÄ dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinio nutraukti.        Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                              Nijolė Žimkienė