2024-04-30 Nr. AB-7056-3-64-3-00283-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-296-624/2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00283-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Heksas“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Heksas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – pareiškėjas, NMA) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Heksas“ (toliau – ir atsakovas, Bendrovė) 48 608 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2024 m. gegužės 20 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos; 2) įregistruoti turto areštą, t. y. areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir (ar) pas kitus trečiuosius asmenis, 48 608 Eur sumai.

Pareiškėjas paaiškino, kad reikalavimą dėl skolos priteisimo patvirtina NMA 2024 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. SKP-80 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo vadovaujantis Bendrovė privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. Pareiškėjas akcentavo, kad susigrąžintina paramos suma (48 608,00 Eur) yra akivaizdžiai didelė. Be to, atsakovas elgėsi nesąžiningai – dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą, t. y. veikdamas kartu su kitomis įmonėmis sąmoningai derino veiksmus, siekdamas gauti finansavimą ir įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą. Atsižvelgiant į Sprendime nurodytą pažeidimą reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas. NMA prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones siekia apsaugoti Lietuvos ir Europos Sąjungos finansinius interesus. NMA pasirinko leistiną ir įmanomą savo pažeistų teisių gynimo būdą, prašymo reikalavimus pagrindžia faktiniais ir teisiniais argumentais bei pridedamais įrodymais. Nagrinėjamu atveju egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi priėmė pareiškėjo NMA prašymą dėl skolos priteisimo bei patenkino prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė ir areštavo atsakovui UAB „Heksas“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 48 608 Eur sumai, o tokio turto nesant arba turint nepakankamai, areštavo atsakovui priklausančias turtines teises, neviršijant 48 608 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; iš areštuoto turto leisti UAB „Heksas“ atsiskaityti su NMA dėl pareikšto šioje administracinėje byloje reikalavimo.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Sprendime konstatuota, jog Bendrovė dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti, t. y. veikdama kartu su SIA „G43“ bei UAB „Manufakta“, derino veiksmus, siekė gauti finansavimą ir įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašomos priteisti skolos suma yra didelė, be to, nustatyti pažeidimai, jų pobūdis bei atsakovo elgesys įgyvendinant projektą leidžia įvertinti atsakovo nesąžiningumą ir suponuoja išvadą, jog, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Aplinkybė, kad atsakovui Europos Sąjungos parama išmokėtos lėšos, tikėtina, buvo panaudotos nesilaikant paramos sutarties sąlygų ir teisės aktų reikalavimų, savaime suponuoja žalą Europos Sąjungos biudžetui.

III. Atsakovas Bendrovė atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas teismui nepateikė argumentų, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės reikšmingai pasunkės ar taps neįvykdomas būsimas teismo sprendimas. Pareiškėjas rėmėsi deklaratyviais teiginiais ir neaktualia bendrosios kompetencijos teismų praktika.

Atsakovas akcentuoja, kad, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vien tik didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pakankamas laikinųjų apsaugos priemonių (šiuo atveju – reikalavimo užtikrinimo priemonių) taikymui. Byloje, kurioje reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai, reikšminga taip pat atsakovo turtinė padėtis, jos pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą.

Teismas nepagrindė, kad šiuo atveju egzistuoja būtinoji sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika. Sprendime nurodyti argumentai, kuriais remiasi teismas, yra nepagrįsti. Atsakovo vertinimu, Sprendimas yra nenuoseklus ir prieštaringas. Be to, vien tik Sprendime nurodytos aplinkybės negali būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumo klausimą turi nustatyti faktines aplinkybes, kurios patvirtina atsakovo procesinį nesąžiningumą, o ne remtis vien tik tariamu materialiuoju nesąžiningumu, kuris nurodytas pareiškėjo neįsiteisėjusiame individualiame administraciniame akte.

Vien tik Sprendimo priėmimas bei pareiškimo teismui pateikimas nereiškia, kad atsakovas savaime laikytinas nesąžiningu procesine prasme. Teismo teiginiai apie tariamą atsakovo procesinį nesąžiningumą remiasi materialiuoju nesąžiningumu ir gali būti paneigiami tik sprendžiant klausimą dėl Sprendimo teisėtumo. Argumentai, kad atsakovui Europos Sąjungos parama išmokėtos lėšos, tikėtina, buvo panaudotos nesilaikant paramos sutarties sąlygų ir teisės aktų reikalavimų, savaime suponuoja žalą Europos Sąjungos biudžetui, yra susiję taip pat tik su materialiu teisiniu santykiu, o ne reikalavimo užtikrinimo priemone.

Sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pirmiausiai sprendžiami procesiniai teisiniai klausimai, kuriems aktualios procesiniuose įstatymuose nurodytos faktinės aplinkybės, o pagal NMA pateiktus bei byloje esančius duomenis nėra pagrindo daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar atlikti kitus sąmoningus veiksmus, dėl kurių būsimo teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas.

Kartu su atskiruoju skundu Bendrovė teikia įrodymus, patvirtinančius, kad jos finansinė padėtis yra gera, todėl atsakovas nesutinka su išvada, kad prašoma priteisti suma yra didelė ir sukelia riziką būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui. Atsakovui nėra iškelta jokių kitų bylų, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad atsakovo finansinė padėtis yra bloga.

Be to, NMA turi imtis visų būtinų priemonių paramai susigrąžinti tik po 60 kalendorinių dienų nuo Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Taisyklės), 9.2 papunktyje nurodyto pranešimo užregistravimo administruojančiojoje institucijoje dienos. Šiuo atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraėjus minėtam terminui. Esant situacijai, kai pagal teisinį reguliavimui praėjus atitinkamam dienų skaičiui pareiškėjas turi imtis atitinkamų veiksmų, pareiškėjo kreipimasis į teismą turėtų būti vertintinas kaip perteklinis. Aiškaus teisės akte nustatyto termino nesilaikymą galėtų pagrįsti išimtinės faktinės aplinkybės, t. y. realūs faktiniai duomenys, kad būsimas teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas, tačiau tokių duomenų pareiškėjas nepateikė. Nesant faktinių duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, veiksmus, kuriais jis siekia padaryti būsimą teismo sprendimą sunkiai įvykdymu, taip pat teisės aktuose nustatytų terminų ignoravimas kelia abejonių dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą tinkamo laikymosi. Vien tai, kad į teismą kreipėsi valstybės institucija, nesuteikia pagrindo teikiant prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nesilaikyti reikalavimo pateikti realius įrodymus.

Pareiškėjas NMA atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

NMA sutinka su teismo argumentais dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei akcentuoja, kad atsakovas dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti, todėl atsakovui buvo taikyta išmokėtos 48 608 Eur paramos susigrąžinimo sankcija.

NMA nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja abi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas įsitikino NMA reikalavimo pagrįstumu, preliminariai įvertinęs Sprendimą, kuris prašymo teikimo metu nebuvo apskųstas.

NMA nuomone, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad susigrąžintina paramos suma yra akivaizdžiai didelė. Šiuo atveju aktualu tai, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai – dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, jog byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Pareiškėjo vertinimu, egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas. Atsižvelgiant į tai atmestinas argumentas, kad byloje nėra duomenų, kad Bendrovė yra nesąžininga.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ginčui aktualios reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos nepriklausomai nuo to, kad nebuvo praėję 60 kalendorinių dienų nuo administracinio sprendimo išsiuntimo. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas vertinamas iš karto, nelaukiant, kol atsakovas apmokės skolą ar pareikš nesutikimą, nes tik tokiu būdu valstybės institucijos gali užtikrinti, kad išvengs didelės žalos atsiradimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalies, kuria buvo patenkintas pareiškėjo NMA prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto galiojimas ir vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; ir kt.).

Taigi procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtinoji sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-377-1047/2023).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas NMA kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl skolos (48 608 Eur) priteisimo iš atsakovo bei siekė, kad laikinai, kol bus išnagrinėta byla, būtų taikomas atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms turto areštas 48 608 Eur sumai.

Pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė Sprendime pateikta informacija apie nesąžiningą atsakovo elgesį (paramos gavėjas (atsakovas) dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą, t. y., veikdamas kartu su kitomis įmonėmis, sąmoningai derino veiksmus, siekdamas gauti finansavimą ir įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą), akivaizdžiai didele ketinama susigrąžinti paramos suma bei tikimybe, kad paramos gavėjas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra būtina, ja siekiama apsaugoti valstybės finansinius interesus.

Susipažinus su byloje esančiu NMA Sprendimu nustatyta, kad NMA konstatavo, jog paramos gavėjas veikė nesąžiningai, jis dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą, pateikė NMA neteisingą informaciją, taip pat nepateikė informacijos, turinčios reikšmės tinkamai projekto kontrolei vykdyti. NMA paramos gavėjui, atsižvelgusi į nustatyto pažeidimo reikšmingumą, mastą, bei kitas aktualias aplinkybes, nusprendė taikyti išmokėtos 48 608,00 Eur (t. y. 100 proc.) paramos sumos susigrąžinimo sankciją.

Atsižvelgus į tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, Sprendimo turinį, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl tikėtino skundo reikalavimo pagrįstumo, nes Sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodyti atsakovo, tikėtina, padaryti pažeidimai, argumentai dėl paramos gavėjui pritaikytos 100 proc. dydžio paramos susigrąžinimo sankcijos, t. y. pareiškėjas pateikė duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjo prašymo pateikimo metu nebuvo suėjęs 60 kalendorinių dienų lėšų grąžinimo terminas, nepaneigia fakto, jog NMA, nustačiusi paramos gavimo ir naudojimo sąlygų pažeidimus, priėmė Sprendimą, taip pat kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo nagrinėjamu atveju 48 608 Eur skolą nėra preliminariai pagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-75-968/2024, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-599-415/2023). Kadangi suma, kurią pareiškėjas siekia susigrąžinti, yra akivaizdžiai didelė, kyla rizika, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Lietuvos Respublikos biudžetui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nagrinėjamu atveju nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad egzistuoja neabejotinas poreikis panaikinti ar sumažinti pirmosios instancijos teismo taikytus suvaržymus, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą. Taip pat nenustatyta, kad taikant reikalavimo užtikrinimo priemones būtų pažeistas proporcingumo principas, suteikiant pareiškėjui nepagrįstą prioritetą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti efektyvios ir pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės buvo taikytos, visų pirma, atsakovo turtui bei, jo nesant arba turint jo nepakankamai, turtinėms teisėms ir (ar) piniginėms lėšoms 48 608 Eur dydžio sumai, įvertinus pareiškėjo keliamo reikalavimo administracinėje byloje pobūdį bei dydį, taip pat tai, kad, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Todėl su tuo susiję atskirojo skundo argumentai vertintini kritiškai ir atmestini.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjo teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. Atsakovo argumentai, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti ir (ar) apsunkinti turimą turtą, taip pat dėl jo turtinės padėties šioje proceso stadijoje nėra reikšmingi, kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų duomenų (skolos sumos dydis bei pažeidimų tyčinis pobūdis) pakanka antrajai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygai – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo tikimybei (jei sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas) – pagrįsti.

Likę ginčo šalių argumentai šiuo atveju nepaneigia šioje nutartyje padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atsižvelgiant į atsakovo atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Heksas“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan