2020-03-25 Nr. CB-3508-2-68-3-09896-2018-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1377/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09896-2018-2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2020 m. kovo 17 d. gautu atsakovės K. A. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimas, kuriuo ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ priteista iš atsakovės K. A. 164,29 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi konstatuota, kad automobilių stovėjimo aikštelėje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta UAB „Merkurija“ priklausanti stovinti transporto priemonė „AUDI A5“.

Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės „TOYOTA PRIUS“ valdytojos atsakovės K. A. kaltės. „TOYOTA PRIUS“ valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėja A. G. 164,29 Eur žalos atlyginimo sumą atitinkančią draudimo išmoką AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo įmonei UAB „Merkurija“. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 išaiškino, kad sprendžiant asmens atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Administracinio teisės pažeidimo byloje padarius išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos fakto, sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės, nėra pagrindo daryti išvadą nagrinėjamoje civilinėje byloje, kad asmuo buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nėra būtina konstatuoti tyčinio vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą – pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu. Atsakovė iš eismo įvykio vietos išvyko ir už apgadintos mašinos priekinio stiklo valytuvo paliko raštelį su savo kontaktiniais duomenimis. Atsakovė su nukentėjusiuoju eismo įvykio deklaraciją užpildė tik praėjus maždaug 3 mėnesiams po įvykusio eismo įvykio.

Atsakovės veiksmai neatitiko atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesio modelio įvykus eismo įvykiui. Atsakovė iškart neužpildė eismo įvykio deklaracijos, neiškvietė policijos, pasišalino iš įvykio vietos, todėl teismai priteisė ieškovei iš atsakovės sumokėtą draudimo išmoką atitinkančią sumą, t. y. 164,29 Eur.

Atsakovė K. A. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimą, ir ieškinį atmesti.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės K. A. paduotas kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui eismo įvykio dalyvis apie eismo įvykį nedelsdamas privalo pranešti policijai Kelių eismo taisyklių (KET) nustatytais atvejais. Teismai netinkamai taikė KET 222 punktą, nustatantį, kad tuo atveju, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. Taigi, įvykus eismo įvykiui, KET nustato pareigą nedelsiant informuoti nukentėjusį asmenį apie įvykį ir nesieja informavimo pareigos su būtinybe nedelsiant užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis susisiekė su atsakove praėjus vos kelioms valandoms, t. y. eismo įvykį ir nukentėjusiojo asmens skambutį skiria trumpas laiko tarpas, nukentėjusiojo asmens informavimas negali būti vertinamas kaip pavėluotas.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, atsisako priimti atsakovės kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti atsakovei K. A. 15 (penkiolika) Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2020 m. kovo 13 d. AB Swedbank.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas

Algirdas Taminskas