A-822-3148-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr. A822-3148/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00052-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatei D. R., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, VGTPT) 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui baudžiamojoje byloje Nr. PKS-1047-659/2011.

Skunde (b. l. 2) nurodė, kad atsakovas 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1820-11 suteikė jam antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. PKS-1047-659/2011, kurioje pareiškėjas yra nukentėjusiuoju, paskiriant advokatę D. R. Tarp minėtos advokatės ir pareiškėjo yra interesų konfliktas, advokatė jo neatstovavo, vengė bendrauti, nesiėmė jokių veiksmų dėl bylos. Teigia, jog skundžiamu sprendimu atsakovas nepagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą, priėmė nesąžiningą, neteisingą sprendimą, neatitinkantį faktinių aplinkybių.

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 37–43) nurodė, kad 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1 820-11 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, pagal jo 2011 m. lapkričio 11 d. pateiktą prašymą, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėjui pirmosios instancijos teisme baudžiamojoje byloje Nr. PKS-1047-659/2011. Sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė D. R.. 2011 m. gruodžio 7 d. Tarnyboje gautas advokatės D. R. pranešimas, kuriame ji nurodė, kad 2011 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje baudžiamoje byloje Nr. PKS-1047-659/2011) pareiškėjas J.

S. labai nustebo pamatęs, kad advokatė D. R. yra paskirta jam teikti teisinę pagalbą ir pasiūlė advokatei rašyti Tarnybai pranešimą apie advokato pakeitimą. Advokatė nurodė, kad 2011 m. lapkričio 23 d. kabineto pašto dėžutėje rado pareiškėjo J. S. prašymą paskirti susitikimą dėl pozicijos suderinimo minėtoje byloje. 2011 m. lapkričio 28 d. registruotu paštu advokatė J. S. išsiuntė pranešimą apie paskirto susitikimo datą, tačiau nurodytu laiku pareiškėjas neatvyko ir nepranešė apie neatvykimo priežastis. Advokatė mano, kad tarp jos ir pareiškėjo J.

S. yra iškilęs interesų konfliktas, nes pareiškėjas ne kartą ją yra pažeminęs pareigūnų akivaizdoje, garsiai abejodamas advokatės išsilavinimu, kvalifikacija, kas advokatei sukėlė neigiamas emocijas ir nuoskaudas. Kaip nurodė advokatė, pareiškėjas kreipiasi į teisėsaugos institucijas dėl bylų advokatams iškėlimo, rašo nepagrįstus skundus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes advokatė prašė pakeisti pareiškėjui J. S. antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą. 2011 m. gruodžio 15 d. Tarnyboje gautas advokatės D.

R. pranešimas, kuriame ji pakartotinai informuoja Tarnybą apie tai, jog pareiškėjas jam paskirtu laiku pas ją neatvyko, pozicijos nesuderino. Baudžiamosios bylos Nr. PKS-1047-659/2011 teismo posėdis Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo paskirtas 2011 m. gruodžio 14 d. Kaip nurodė advokatė, atvykus į bylos nagrinėjimą, teismo posėdyje pareiškėjas ją įžeidinėjo, vadino melage, paprašė teismo skirti jai baudą už tai, kad ji ateina į bylos nagrinėjimą. Advokatės nuomone, iš šių aplinkybių akivaizdu, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba pareiškėjui yra nereikalinga, nes su paskirtu advokatu jis nebendrauja.

Esant tokiai situacijai advokatė prašė spręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui nutraukimo dėl nebendradarbiavimo su advokatu ir dėl piktnaudžiavimo jam suteikta teisine pagalba. 2011 m. gruodžio 20 d. Tarnyboje gauta Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2011 m. gruodžio 14 d. vykusio teismo posėdžio protokolo kopija (baudžiamoji byla Nr. PKS-1047-659/2011) iš esmės patvirtina advokatės nurodytas faktines aplinkybes. 2012-01-04 Tarnyboje gautas pareiškėjo J. S. prašymas „Dėl advokatės D. R. paslaugų atsisakymo, antrinės teisinės pagalbos teikimo užtikrinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1217-113/2011“.

Tarnyba 2012 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-2-12 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau ir − VGTPĮ) 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 рunktais, nes pareiškėjas piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, nebendradarbiavo su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu. Taip pat, vadovaujantis VGTPĮ 24 straipsnio 1 dalimi, skundžiamu sprendimu pareiškėjas įpareigotas sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 610,00 Lt.

Pažymėjo, kad toks pareiškėjo nebendradarbiavimas su paskirta advokate bei esant tokiai situacijai, kai pareiškėjas tiesiogiai net nebendravęs su ja, nurodo abstrakčius kaltinimus advokatės ir Tarnybos specialistų atžvilgiu, atsisako paskirtos advokatės, teismo posėdžio metu ją įžeidinėja ir teismo prašo skirti advokatei baudą, pažeidžia antrinės teisinės pagalbos tikslus, prieštarauja antrinės teisinės pagalbos principams inter alia lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, todėl yra pagrindas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė D. R. prašė pareiškėjo skundą atmesti, nes antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas pagrįstai, pareiškėjas su ja kaip advokate nebendravo, nebendradarbiavo, buvo nusistatęs prieš ją.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Pareiškėjui tokia antrinė teisinė pagalba buvo suteikta privataus kaltinimo byloje Nr. PKS-389-549/2012 (buv. Nr. PKS-1047-659/2011). Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai), darytina išvada, kad net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPTĮ numato tam tikrus apribojimus. Tokiais apribojimais laikytini ir VGTPTĮ 23 straipsnio 1 dalyje išvardinti pagrindai, kuriems esant antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas. Tarnyba savo sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga. Vienu iš pagrindų antrinės teisinės pagalbos nutraukimui yra VGTPTĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas antrinės teisinės pagalbos nutraukimo atvejis, kai pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais.

Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad paskirta teikti antrinę teisinę pagalbą advokatė D. R. atliko procesinius veiksmus atstovaudama pareiškėją, informavo jį apie paskirtą datą dėl pozicijos suderinimo byloje, dalyvavo teismo posėdyje 2011 m. gruodžio 14 ir 20 dienomis.

Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-714/2007, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-693/2008, 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-558/2009), teismas konstatavo, kad pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu suderinti poziciją byloje, nebendravimas ir nebendradarbiavimas, advokato įžeidinėjimas teismo posėdyje, prašymas jam skirti baudą už tai, kad atvyko į posėdį, pripažintinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba. Nustačiusi tokią faktinę aplinkybę, Klaipėdos VGTPT turėjo teisę nutraukti antrinę teisinę pagalbą vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas, nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, savo iniciatyva ėmėsi procesinių veiksmų atlikimo, kurie nebuvo derinami su advokatu, paskirtu padėti tinkamai įgyvendinti jo teises, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba nebuvo reikalinga. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad procesinius dokumentus rengė pats pareiškėjas, apie jų rengimą ir jų turinį neinformavo skirto antrinę teisinę pagalbą teikti advokato, posėdžiuose atstovavo save pats. Pareiškėjas 2012 m. sausio 4 d. prašymu atsisakė advokatės D. R. antrinės teisinės pagalbos teikimo paslaugų ir nurodė, kad draudžia bet kokia forma dalyvauti bylos Nr. PKS-1047-659/2011 nagrinėjime. Tokie veiksmai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, bei paneigia pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Išvardintos aplinkybės ir sąlygojo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą ir nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo naikinti ginčijamo sprendimo dėl šio nutraukimo pagrindo pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų, advokatės D. R. paaiškinimų teismo posėdyje, teismas nustatė, kad pareiškėjas jau nuo Tarnybos 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimo priėmimo pats nesiekė bendrauti ir bendradarbiauti su advokate D. R., inter alia aktyviai siekti savo teisių ir interesų gynybos, dėl išankstinio nusistatymo prie advokatę. Pareiškėjas savo elgesio nepakeitė ir gavęs Tarybos 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą, kuriame expressis verbis nurodoma jo pareiga bendradarbiauti su advokatu, laikytis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų, nes tik taip gali būti suformuluota tinkama pozicija byloje, užtikrintas teisinių argumentų išsamumas, tinkamumas, savalaikė ir kokybiška teisinė pagalba. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su advokate D. R., paskirta teikti antrinę teisinę pagalbą bei Tarnyba (VGTPĮ 23 str. 1 d. 10 p.) nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą padavimo, nesilaikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnyje nustatytų pareigų. Tokie pareiškėjo veiksmai (neveikimas) aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, bei paneigia pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktus nusprendė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą.

III. Pareiškėjas J. S. apeliaciniu skundu (b. l. 98–99) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Apeliacinį skundą grindžia skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais motyvais, taip pat nurodo, kad jo skundo nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo šališkas. Bylą nagrinėjusi teisėja atsisakė priimti jo skundą, o kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šią nutartį panaikino, teisėja nenusišalino ir bylą nagrinėjo toliau. Priimdamas sprendimą teismas vadovavosi subjektyvia nuomone, visiškai neatskleidė aplinkybių, susijusių su atstovavimu ir pareiškėjo konfrontacija su advokate. Sprendime akcentuojamos pareiškėjo pareigos ir nevertinama, kaip savo pareigas atliko Tarnybos paskirta advokatė.

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu (b. l. 104–105) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas palaiko savo atsiliepime pirmosios instancijos teismui pateiktą poziciją. Taip pat nurodo, kad pareiškėjo argumentai dėl teismo šališkumo ir sprendimo subjektyvumo nepagrįsti, o nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų ABTĮ 57 straipsnyje numatytų proceso priemonių surinkti ir ištirti bylai reikšmingus įrodymus. Byla išnagrinėta dalyvaujant advokatei, kuri teismui davė išsamius paaiškinimus dėl skundo argumentų. Teismas taip pat įvertino paties pareiškėjo ir Tarnybos pateiktus argumentus ir juos pagrindžiančius dokumentus, ištyrė bylai reikšmingus privataus kaltinimo bylos duomenis. Atsakovas pažymėjo, kad asmeninės pareiškėjo pretenzijos advokatei dėl jos elgesio teikiant antrinę teisinę pagalbą, turėtų būti nagrinėjamos ne šioje byloje, o bendrosios kompetencijos teisme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė D. R. atsiliepime prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 103). Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai išnagrinėjus teismui pateiktus įrodymus, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-2-12, kuriuo pareiškėjui buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas baudžiamojoje byloje Nr. PKS-1047-659/2011, pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-l 820-11.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis atvejų, kuriems esant turi būti nutraukiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas, sąrašas. Tarp jų paminėti ir atvejai, kai teisinė pagalba nutraukiama, kai asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, ja piktnaudžiauja, piktnaudžiauja savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais (VGTPĮ 23 str. 1 d. 6 p.), nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 23 str. 1 d. 10 p.). Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis įpareigoja antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą nedelsiant pranešti Tarnybai apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio, nustatančio šio įstatymo paskirtį, 1 dalį, valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama fiziniams asmenims tam, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Vienas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų, įtvirtintų VGTPĮ 3 straipsnyje, yra draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas. Pagal VGTPĮ 4 straipsnio 1 ir 2 punktus pareiškėjas, t. y. fizinis asmuo, kuris pateikė prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir (ar) kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (VGPTĮ 2 str. 7 d.) privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Vadinasi, fizinis asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gegužės 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-565/2007 pažymėjo, jog siekiant suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą bei išvengti galimų negatyvių teisinių pasekmių dėl netinkamos pradinės pozicijos pasirinkimo, fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai. Advokatų pareiga – užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas.

Iš paminėtų teisės normų ir jas aiškinančios teismų praktikos išplaukia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas turi būti paremtas abipusiu asmens, kuriam teikiama teisinė pagalba, ir šią pagalbą teikiančio advokato bendradarbiavimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-2408/2011).

Nagrinėjamu atveju Tarnyba, remdamasi advokatės pateiktais rašytiniais dokumentais, kaip vienais iš galimų įrodymų šaltiniais (VGTPĮ 23 str. 2 d.), įvertinusi pareiškėjo elgesį antrinės teisinės pagalbos teikimo procese VGTPĮ 3 ir 4 straipsnių požiūriu, 2012 m. sausio 13 d. sprendime Nr. (1.31)-TPD-2-12 padarė išvadą, jog pareiškėjas piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, nebendradarbiavo su paskirta antrinę teisinę pagalbą teikti advokate, – savo iniciatyva ėmėsi procesinių veiksmų atlikimo, kurie nebuvo derinami su advokate (pats rengė procesinius dokumentus, apie jų rengimą ir jų turinį advokatės neinformavo, posėdžiuose atstovavo save pats), atsisakė advokatės D. R. antrinės teisinės pagalbos teikimo paslaugų (2012 m. sausio 4 d. prašymas) ir draudė bet kokia forma dalyvauti bylos Nr. PKS-1047-659/2011 nagrinėjime, teismo posėdyje advokatę įžeidinėjo, prašė skirti jai baudą už atvykimą į posėdį, todėl yra pagrindas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, atlikęs išsamią Tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-2-12 reviziją, konstatavo, kad minėtas Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinės bylos medžiagą, įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, sutinka su tinkamai motyvuotomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, paremtomis išsamia ir visapusiška bylos aplinkybių ir ją patvirtinančių įrodymų analize. Byloje nustatytų duomenų visuma leidžia teigti, kad advokatė savo pareigas antrinės teisinės pagalbos teikimo procese vykdė tinkamai, buvo pakankamai aktyvi, kad padėtų suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą, bei kad būtų išvengta galimų neigiamų teisinių pasekmių dėl netinkamos pradinės pozicijos pasirinkimo, t. y. informavo pareiškėją apie paskirtą datą dėl pozicijos suderinimo byloje, tačiau pareiškėjas pas advokatę neatvyko ir apie neatvykimo priežastis nepranešė, taip pat dalyvavo teismo posėdyje 2011 m. gruodžio 14 ir 20 dienomis.

Atsižvelgusi į ankščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog Tarnyba pagrįstai nutraukė teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, nustačiusi aplinkybių, kurios pagal VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktus yra pagrindas nutraukti antrinę teisinę pagalbą, buvimą ir nesvarsčiusi jo prašymo dėl advokato atsisakymo. Vertinant šią situaciją priešingai, teismo nuomone, būtų paneigtas draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas, o pareiškėjui sudaromos galimybės piktnaudžiauti savo teisėmis teikiant prašymus pakeisti advokatą, esant, jo manymu, interesų konfliktui, ar tiesiog atsisakyti teisinės pagalbos ir išvengti dėl to kylančių pasekmių. Pažymėtina, jog pareiškėjo 2012 m. sausio 4 d. prašymo dėl advokatės D. R. paslaugų atsisakymo turinys tik patvirtina aplinkybes dėl pareiškėjo nebendradarbiavimo su advokate (b. l. 65). Nors pareiškėjas bendradarbiavimo galimybę neigė teiginiais apie advokatės veikimą prieš jo interesus, šios aplinkybės yra neįrodytos.

Teisėjų kolegija vertina, kad įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, byloje nėra, jų nepateikė ir pats pareiškėjas, apsiribodamas tik abstraktaus pobūdžio teiginiais. Konfliktas tarp advokatės ir pareiškėjo nepaneigia šių aplinkybių. Taigi šioje byloje nustatytas ir išsamiai pirmosios instancijos teismo apibūdintas pareiškėjo nebendradarbiavimas su advokate nepagrįstas jokiomis byloje nustatytomis pagrįstomis priežastimis. Priešingai, sutinkant su pirmosios instancijos teismo nuomone, toks pareiškėjo elgesys, vadovaujantis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu, buvo teisėtas pagrindas nutraukti teikiamą antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančia advokate, pasireiškianti atsisakymu suderinti poziciją byloje, nebendravimu ir nebendradarbiavimu, advokatės įžeidinėjimu teismo posėdyje, prašymu jai skirti baudą už tai, kad atvyko į posėdį, pagrįstai pripažintas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba (VGTPĮ 23 str. 1 d. 6 p.).

Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.). Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino teisėjos A. Mažrimienės 2012 m. vasario 20 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą buvo nutarta laikyti nepaduotu, todėl ta pati teisėja neteisėtai dalyvavo priimant šioje byloje skundžiamą sprendimą. Pažymėtina, kad ABTĮ 46 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutarimą, nutartį), išsprendžiant bylą iš esmės, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai tą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Iš paminėtos nuostatos matyti, jog draudimas pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą pirmiausia siejamas tik su dalyvavimu toje pačioje byloje, kuri jau buvo išnagrinėta iš esmės. Aplinkybės, kad tas pats teisėjas yra dalyvavęs nagrinėjant kitas panašaus pobūdžio bylas arba teisėjas jau yra nagrinėjęs bylas pagal to paties pareiškėjo skundus, nėra pagrindas pripažinti tokią situaciją kaip keliančią abejonių dėl teismo sudėties teisėtumo ir savaime nesudaro pagrindo nusišalinimui (2008 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1967/2008). Kadangi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjo skundas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, nėra pagrindo teigti, kad teisėja, sprendusi jo skundo priėmimo klausimą, negalėjo dalyvauti nagrinėjant jo skundą iš esmės.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančią medžiagą ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė jokių pareiškėjo argumentus patvirtinančių aplinkybių. Priešingai, Klaipėdos apygardos administracinis teismas išsamiai ir argumentuotai pasisakė dėl pareiškėjo skundo reikalavimų, remdamasis teisės aktų nuostatomis ir aktualia teismų praktika, priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą. Naujų argumentų, kurie paneigtų padarytas išvadas, pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nepateikė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuotas, priimtas įvertinus byloje esančius įrodymus, jį naikinti ar keisti kolegija nenustatė pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė