2019-10-16 Nr. AB-19972-3-61-3-00524-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2091-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00524-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui (teisių perėmėja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra), trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (toliau – ir Fondas, teisių perėmėja - Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir Agentūra, atsakovas)) 2018 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. (2)-S-98 ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti kompensacinę sumą pagal pareiškėjo 2016 m. spalio 20 d. mokėjimo prašyme nurodytą prašomą kompensacinės išmokos sumą – 7 861,85 Eur.

2. Pareiškėjas nurodė, kad norėdamas gauti paramą savo projektui pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2016 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę „Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, geoterminės energijos ar kitų, išskyrus biokuro) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose“, kreipėsi į atsakovą, kuris nurodė, kad pareiškėjo projektui maksimali paramos suma gali siekti 7 895 Eur ir ši suma bus rezervuojama. Pareiškėjas 2016 m. spalio 20 d. nusiuntė mokėjimo prašymą 7 861,85 Eur kompensacinei išmokai gauti, tačiau Fondas skundžiamu sprendimu skyrė tik 4 694,10 Eur dydžio kompensacinę išmoką.

3. Pareiškėjas teigė, kad Fondas nenurodė motyvų, kuriais grindžiamas toks kompensacinės išmokos apskaičiavimas. Sprendimą mažinti mokėjimo prašyme nurodytą sumą lėmė tai, kad apklaustų elektroniniu paštu kelių įmonių nurodytos kainos buvo mažesnės, tačiau atsakovas jokio ekspertinio palyginimo neatliko, specialistų, kurie galėtų pasakyti, kad lyginama lygiavertė įranga su tokiomis pačiomis savybėmis, nekvietė. Kainų palyginimas buvo atliktas apytikriai. Pareiškėjas abejojo, ar tokia formalia apklausa galima remtis apskaičiuojant skiriamą kompensacinės išmokos sumą. Fondas nenurodė, kokiomis metodikomis remdamasis pasirinko tam tikras įmones apklausoms, nenurodė kriterijų, pagal kuriuos pareiškėjas turėjo rinktis atsinaujinančių energijos šaltinių įrangą, todėl atsakovo atlikti kainų palyginimai negali būti pagrįsti. Pažymėjo, kad pasirinko retos „Axitec“ firmos saulės paneles, kurios yra labai kokybiškos ir joms suteikiama 5 metais ilgesnė gamintojo garantija nei vidutiniškai, bei žymiai geresni efektyvumo rodikliai po 25 metų eksploatacijos, o inverteris puikiai „draugauja“ su išmaniojo namo sistema, kuri leidžia efektyviai valdyti namo inžinerines sistemas ir taupiai naudoti įvairių formų energetinius resursus, tačiau Fondas nepaaiškino, kuo netinkama pasirinkta įranga. Mano, jog ginčijamas sprendimas dėl kompensacinės išmokos dydžio sumos priimtas remiantis nepagrįstais kainų palyginimais, todėl negali būti laikomas teisėtu.

4. Atsakovas Fondas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjo pateiktą mokėjimo prašymą kompensacinei išmokai gauti, buvo pastebėta, jog pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitoje faktūroje nurodytos akivaizdžiai didesnės įrangos kainos nei pagal praktiką daugelio kitų pareiškėjų vykdytų analogiškų projektų atveju. Taip pat buvo nustatyta, kad saulės elektrinės įrangą pardavusi ir jos montavimą pareiškėjui atlikusi įmonė UAB „Edonum“ viešojoje erdvėje skelbėsi užsiimanti DNR tyrimais, prekiaujanti vaistais ir maisto papildais, teikė įvairias paslaugas sveikatos apsaugos srityje, bet nebuvo nustatyta jokių sąsajų su saulės elektrinių pardavimu ar įrengimu ar dalyvavimu panašaus pobūdžio veikloje, be to, šios įmonės (duomenys neskelbtini) yra pats pareiškėjas A. K.. Kadangi projekto tinkamų išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į pareiškėjo išlaidų realumą ir būtinumą bei reikalavimus, keliamus tinkamoms finansuoti išlaidoms, siekiant nustatyti, kad pareiškėjo išlaidos realios ir būtinos, pareiškėjas buvo paprašytas pateikti paaiškinimą dėl įrangos kainų bei paaiškinti, kodėl 2016 m. birželio 8 d. kasos pajamų orderyje nurodytas 2016 m. spalio 13 d., t. y. būsimos PVM sąskaitos faktūros numeris. Be to, el. paštu buvo apklaustos 6 įmonės, kurios prekiauja saulės elektrinių įranga ir ją montuoja. Apklausoje gauti rezultatai parodė, kad rinkoje tiek analogiškos, tiek iš esmės lygiavertės įrangos kainos, lyginant su pareiškėjo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytomis kainomis, yra 1,5–2 kartus mažesnės.

6. Atsakovas pažymėjo, kad, vertindamas pareiškėjo projekto įgyvendinimo aplinkybes, taip pat kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT). Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informavo, kad išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenyse nėra informacijos apie A. K. UAB „Edonum“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, o FNTT nurodė, kad pareiškėjo Fondui pateiktos saulės fotovoltinės sistemos įrangos savikaina padidinta daugiau nei du kartus. Tik po kreipimosi į FNTT, pareiškėjas pateikė duomenis, jog UAB „Edonum“ pateikė patikslintus PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis, pagal kuriuos UAB „Edonum“ išrašė pareiškėjui PVM sąskaitą faktūrą 21 658 Eur sumai.

7. Fondas nurodė, kad atsakinga institucija turi teisę dalį išlaidų priskirti prie netinkamų, jei projekto išlaidos viršija vidutines rinkos kainas. Šiuo atveju tokios aplinkybės buvo nustatytos, nes pareiškėjo įgyvendinto projekto saulės fotovoltinių modulių, inverterių ir atliktų montavimo darbų kainos viršijo vidutines rinkos kainas, todėl viso pareiškėjo projekto išlaidų suma paskaičiuota pagal vidutines rinkos kainas ir įvertinta kaip galinti siekti 15 647 Eur su PVM. Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, projekto vertė sudarė 26 206,18 Eur su PVM, todėl 10 559 Eur pareiškėjo nurodytos sumos buvo priskirta prie netinkamų išlaidų, o mokėtina kompensacinės išmokos suma nustatyta 4 694,10 Eur, t. y. 30 proc. nuo 15 647 Eur. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nenustato papildomų vertinimo metodikų rinkos kainoms nustatyti ar apklausiamoms įmonėms parinkti, todėl rinkos kainų palyginimas turėtų atitikti bendrąjį gero administravimo principą, kurį jis šiuo atveju atitiko. Fondas pažymėjo, kad pats pareiškėjas palyginimui jokių kainų, kurios iš esmės skirtųsi nuo pateiktų, nei projekto vertinimo metu, nei skunde teismui, nenurodė ir nepateikė, savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju nebuvo keliamas klausimas dėl pareiškėjo techninio pasirinkimo ar įdiegtos technologijos netinkamumo.

8. Atsakovas nurodė, kad projektui įgyvendinti rezervuojama maksimali suma, nereiškia, jog pareiškėjai kaip nors įpareigojami projektą įgyvendinti būtent už tokią sumą. Visoms projekto išlaidoms taikomi išlaidų pagrįstumo ir būtinumo kriterijai ir atsakinga institucija vertina, ar projekto išlaidos neviršija vidutinių rinkos kainų. Pareiškėjo veiksmų analizė leido įtarti, kad pareiškėjas siekia nesąžiningai pasinaudoti valstybės skiriama kompensacine išmoka jo įgyvendinamam projektui. FNTT pateikta informacija tik patvirtino Fondo abejonių pagrįstumą.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepiame su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Nurodė, kad Fondas, atlikdamas projekto išlaidų vertinimą, turi pareigą vertinti pareiškėjo patirtų išlaidų įgyvendinant projektą realumą ir būtinumą, ar projekto išlaidos neviršija vidutinių rinkos kainų. Atsakovas skundžiame rašte nurodė tiek faktinį, tiek teisinį rašto priėmimo pagrindus, motyvus dėl kompensacinės išmokos dydžio sumos apskaičiavimo, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 5 d. pateikė Fondui projekto pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2016 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę „Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, geoterminės energijos ar kitų, išskyrus biokuro) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties namuose“ registracijos formą, kurioje nurodė, kad numato įgyvendinti projektą, ketindamas įdiegti 10 kW saulės fotovoltinę elektrinę be akumuliatorių. Fondo 2016 m. birželio 8 d. raštu Nr. (2)-S-1092 „Dėl projekto registracijos patvirtinimo“ patvirtinta pareiškėjo projekto registracija ir pareiškėjas informuotas, kad maksimali paramos suma gali siekti 7 895 Eur.

13. Pareiškėjas 2016 m. spalio 19 d. pateikė atsakovui 2016 m. spalio 17 d. mokėjimo prašymą 7 861,85 Eur kompensacinei išmokai gauti bei išlaidas pagrindžiančius, jų apmokėjimą įrodančius ir kitus su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus, o 2016 m. lapkričio 10 d. pateikė patikslintą 2017 m. spalio 20 d. mokėjimo prašymą 7 816,30 Eur kompensacinei išmokai gauti. Fondas, įvertinęs pareiškėjo mokėjimo prašymą, 2018 m. sausio 12 d. sprendime Nr. (2)-S-98 konstatavo, kad pareiškėjo įgyvendinto projekto saulės fotomodulių, inverterių ir atliktų montavimo darbų kainos (laikiklių sistema (aliuminis) į rinkos palyginamąjį tyrimą nebuvo įtraukta) viršija vidutines rinkos kainas, todėl viso pareiškėjo projekto išlaidų suma paskaičiuotina pagal vidutines rinkos kainas, t. y. 36 vienetai saulės fotomodulių vidutinė rinkos kaina skaičiuojama 7 653 Eur su PVM, inverterio kaina – 3 033 Eur su PVM, laikiklių sistema – 3 267 Eur su PVM, montavimo darbų kaina – 1 694 Eur. Sprendimu apskaičiuota viso projekto kaina – 15 647 Eur su PVM. Kadangi pagal pareiškėjo pateiktus duomenis projekto vertė sudaro 26 206,18 Eur su PVM, Fondas dalį (10 559 Eur) pareiškėjo prašomos sumos priskyrė prie netinkamų išlaidų, o mokėtiną kompensacinės išmokos sumą nustatė 4 694,10 Eur.

14. Teismas, remdamasis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, nurodė, kad netinkamomis finansuoti išlaidomis gali būti pripažįstamos ir tos išlaidos, kurios viršija vidutines rinkos kainas, neatitinka realumo ir būtinumo reikalavimų. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 7 816,30 Eur dydžio kompensacinės išmokos prašymą, be kita ko, grindė tokiais dokumentais: 2016 m. birželio 8 d. rangos sutartimi, pasirašyta su UAB „Edonum“, kurios direktorius yra pats pareiškėjas, 2016 m. spalio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 00000000207, UAB „Edonum“ išrašytais 2016 m. birželio 8 d. kasos pajamų orderiais Nr. 160608 ir Nr. 161013. Pagal šiuos dokumentus pareiškėjas iš UAB „Edonum“ įsigijo 36 saulės modulius „AC-275M/156-60S AXIpremium“ už 15 376,68 Eur (1 vnt. kaina – 427,13 Eur su PVM), inverterį „SMA Sunny Tripower 10000TL-20) už 4 537,50 Eur (su PVM), laikiklių sistemą (aliuminis) už 3 267 Eur (su PVM) ir montavimo darbus už 3 025 Eur (su PVM). Vertinant, ar išlaidos yra tinkamos finansuoti, atsižvelgiama ir į vidutines rinkos kainas. Teismas pažymėjo, kad nei Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarkos apraše (toliau tekste – ir Tvarkos), kurį patvirtino aplinkos ministras savo 2010 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr.D1-275

15. Tvarkos aprašas, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja, kokiu būdu Fondas turi atlikti paraiškose nurodytų kainų atitikties rinkos kainoms apskaičiavimą. Šiuo atveju atsakovas pasirinko atlikti įmonių, prekiaujančių saulės elektrinių įranga, apklausą, pagal kurios rezultatus pareiškėjo nurodyto modelio 36 vnt. saulės fotovoltinių modulių vidutinė rinkos kaina yra 7 653 Eur su PVM, o inverterio vidutinė rinkos kaina – 3 033 Eur su PVM, montavimo darbų vidutinė rinkos kaina – 1 694 Eur su PVM. Taigi pareiškėjo nurodytos sumos gerokai viršija vidutines rinkos kainas. Tai, kad pareiškėjo mokėjimo prašyme nurodytos sumos (išskyrus mokėjimą už laikiklius) viršija rinkos kainas patvirtino ir FNTT 2017 m. spalio 25 d. Fondui adresuotas raštas Nr. 25/9-2-3-16757. Nors pareiškėjas teigia, kad atsakovo skaičiavimai yra nepagrįsti ir neteisingi, tačiau pats nepateikia jokių įrodymų, jog jo UAB „Edonum“ sumokėtos sumos už įrangą ir darbų atlikimą atitiko rinkos kainas, taip pat nepateikė jokių konkrečių skaičiavimų ar paaiškinimų, kodėl atsakovo skaičiavimas yra netikslus. Teismas pažymėjo, kad būtent asmuo, siekiantis gauti kompensacinę išmoką, turi pagrįsti prašomų kompensuoti išlaidų realumą, būtinumą bei atitiktį rinkos kainoms, tačiau pareiškėjas jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo skaičiavimus, nepateikė.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jam buvo rezervuota 7 895 Eur kompensacijos suma sutiko su atsakovo pozicija, jog nustatytas maksimalus galimas kompensuoti išlaidų dydis nereiškia, kad pareiškėjas įpareigojamas projektą įgyvendinti būtent už tokią sumą ir būtent tokia suma jam bus atlyginta. Kaip nustatyta Tvarkos apraše, tinkamų išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į pareiškėjo išlaidų realumą ir būtinumą bei reikalavimus, keliamus tinkamoms finansuoti išlaidoms. Teismas sprendė, kad atsakovas, nustatęs, jog pareiškėjo prašomos kompensuoti išlaidos viršijo vidutines rinkos kainas, pagrįstai dalį pareiškėjo prašomos kompensuoti sumos pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis ir kompensacinės išmokos sumą apskaičiavo pagal inverterio, saulės modulių ir montavimo darbų vidutines rinkos kainas.

17. Teismas nurodė, kad skundžiamo Fondo sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas atsakovo turimais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo panaikinti Fondo 2018 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. (2)-S-98 ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti kompensacinę sumą pagal pareiškėjo 2016 m. spalio 20 d. mokėjimo prašyme nurodytą prašomą kompensacinės išmokos sumą – 7 861,85 Eur. Teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 18. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti kompensacinės išmokos sumą pagal pareiškėjo 2016 m. spalio 20 d. mokėjimo prašyme nurodytą prašomą kompensacinės išmokos sumą – 7 861,85 Eur. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog vertinant ar išlaidos yra tinkamos finansuoti, be kita ko, atsižvelgiama ir į vidutines rinkos kainas. Nei Tvarkos aprašas, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja, kokiu būdu Fondas turi atlikti paraiškose nurodytų kainų atitikties rinkos kainoms apskaičiavimą. Šiuo atveju atsakovas pasirinko atlikti įmonių, prekiaujančių saulės elektrinių įranga, apklausą, pagal kurios rezultatus paaiškėjo, kad nurodyto modelio 36 vnt. saulės fotovoltinių modulių vidutinė rinkos kaina yra 7 653 Eur su PVM, o inverterio vidutinė rinkos kaina – 3 033 Eur su PVM, montavimo darbų vidutinė rinkos kaina – 1 694 Eur su PVM. Pareiškėjo nurodytos sumos gerokai viršija vidutines rinkos kainas. Asmuo, siekiantis gauti kompensacinę išmoką, turi pagrįsti prašomų kompensuoti išlaidų realumą, būtinumą bei atitiktį rinkos kainoms.

20. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas, nustatęs, jog pareiškėjo prašomos kompensuoti išlaidos viršijo vidutines rinkos kainas, pagrįstai dalį pareiškėjo prašomos kompensuoti sumos pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis ir kompensacinės išmokos sumą apskaičiavo pagal inverterio, saulės modulių ir montavimo darbų vidutines rinkos kainas. Jis įsigijo 36 saulės modulius „AC-275M/156-60S AXIpremium“, inverterį „SMA Sunny Tripower 10000TL-20“, laikiklių sistemą (aliuminis) ir montavimo darbus. Klimato kaitos programos projektų skyriaus vyriausioji specialistė 2016 m. lapkričio 17 d. elektroniniu paštu apklausė įmones, kurios užsiima saulės elektrinių įrangos prekyba ir jos montavimu, kiek kainuotų pareiškėjo projekte nurodyta įranga ir kokia gali būti tokių saulės fotomodulių montavimo kaina. Specialistė konstatavo, kad pareiškėjo prašomos kompensuoti išlaidos viršijo vidutines rinkos kainas. Pareiškėjas nesutinka su tokiomis išvadomis. Teigia, kad vidutinei rinkos kainai apskaičiuoti buvo apklausta per mažai įmonių - buvo apklaustos maždaug septynios įmonės (imtis neviršijo 10). Kainų palyginimas buvo atliktas apytikriai. Didžioji dalis įmonių nurodė, kad tokiais saulės moduliais neprekiauta, galėtų pasiūlyti tik analogiškus (pvz., UAB „Informacinių technologijų pasaulis“; UAB „Mazgas“; UAB „Solet Technics“). Saulės moduliu kainas jie nurodė pasiremdami savo subjektyvia nuomone. Tik dvi įmonės galėjo pasiūlyti tokio modelio saulės modulius. Taigi remiantis tik dviem pateiktomis kainomis nėra galimybės objektyviai nustatyti saulės modulių rinkos kainos. Remtis analogiškų saulės modulių kainomis negalima, nes skiriasi jų specifikacijos - patvarumas, atsparumas, garantinis laikas, gaminamos elektros kiekiai ir pan. Tuo labiau nepagrista iš tokio tyrimo daryti išvadą, kad kaina, kurią sumokėjo pareiškėjas už saulės modulius, yra per aukšta, neatitinkanti rinkos kainų. Be to, Smartenergy.lt nurodė, kad peržiūrėjus modulių gamintoją ir jų technines charakteristikas, matyti, jog jie gaminami su specialiais priedais, integruotomis sistemomis, gamina vokiečių gamintojas, taigi kaina nebus mažiausia rinkoje.

21. Pareiškėjas pažymi, kad Fondas jokio ekspertinio palyginimo neatliko, specialistų, kurie galėtų pasakyti, jog lyginama lygiavertė įranga su tokiomis pačiomis savybėmis, nekvietė, todėl sprendimas, kuriuo sumažinta skiriama kompensacinės išmokos suma, remiantis tokiu nepagristu rinkos kainos nustatymu, negali būti laikomas teisėtu ir pagristu.

22. Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvoje įsigyti tokį saulės modulių modelį („AC-275M/156-60S AXIpremium“) yra sudėtinga dėl mažos pasiūlos. Tokiu atveju kyla rizika įsigyti prastos kokybės įrangą. Dėl šios priežasties verta rinktis tik patikimas įmones, ką pareiškėjas ir padarė, pasirinkęs vokiečių gamintoją. Pagal įrangos specifikacijas matyti, kad saulės modulių „AC-275M/156-60S AXIpremium“ ypatybės - geras našumas esant silpnai saulės spinduliuotei, patikimas modelis ilgai gyvuojantis ekstremaliose situacijose, su pastorintu grūdintu stiklu labiau atsparesnis krušai ir kitiems mechaniniams poveikiams, ypatingai gerai hermetizuotas celių laminatas pritaikytas drėgnam Lietuvos klimatui. Tokių saulės modulių kaina rinkoje gana aukšta, atitinkanti jų kokybę. Lyginant saulės modulio rinkos kainas turėtų būti parinkti modeliai su tokiomis pat savybėmis, tokios pat aukštos kokybės, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta.

23. Nurodo, kad saulės elektrinių įrengimas - tai investicija, kuri atsiperka tik per ilgą laiką. Neprotinga, neekonomiška būtų rinktis nekokybišką, nepatikimą įrangą. Teikdamas paaiškinimus Fondui nurodė, kad pasirinko kokybiškesnę saulės elektrinės įrangą, patikimesnio gamintojo, su ilgesne garantija, todėl nėra pagrindo teigti, kad išlaidos saulės elektrinės įrengimui nepagristos, nebūtinos bei neatitinkančios rinkos kainos. Be to, nuo įmonių Lietuvoje pasirinkimo pareiškėją sulaikė ir tas faktas, kad didžioji dalis įmonių, kurios skelbėsi užsiimančios saulės elektrinių įrengimu, pripažino, jog tuo jau nebeužsiima, tokios veiklos nebevykdo arba laikinai yra sustabdę veiklas, todėl ieškojo įrangos užsienyje. Pareiškėjas nebuvo įpareigotas ieškoti absoliučiai mažiausios kainos, jis neviršijo Fondo jam rezervuotos sumos. Pačią mažiausią pirkimo kainą pareiškėjas būtų radęs, jei būtų kreipęsis į visus įrangos pardavėjus, tačiau tai pareikalautų neproporcingai didelių išlaidų, laiko ir pastangų vien tik tam, kad būtų surasta tik šiek tiek mažesnė pirkimo kaina. Terminas įgyvendinti projektą buvo pakankamai trumpas ir pareiškėjas neturėjo galimybių atlikti išsamaus ir nuodugnaus kainų rinkoje tyrimo, kad rastų mažiausiai kainuojančią, tačiau kokybišką saulės elektrinių įrangą. Pareiškėjas neišsirinko pačių brangiausių saulės modulių. Tokiu atveju atsakovas, vertindamas saulės modulių kainą, turėtų atsižvelgti ir į žymiai brangesnius modelius, dėl to vidutinė rinkos kaina smarkiai išaugtų. Siunčiant užklausas apie inverterį „SMA Sunny Tripower 10000TL-20“ įmonės nurodė, kad prekiauja tokiais modeliais. Tačiau iš jų pateiktų kainų negalima teigti, kad jų siūlomos kainos būtų žymiai mažesnės nei mokėjo pareiškėjas. Taigi atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atsakovas netinkamai nustatė saulės elektriniu įrangos rinkos kainą ir todėl nepagrįstai sumažino skiriamos kompensacinės išmokos sumos dydį, be to nepagrindė, kad pareiškėjo išlaidos saulės elektrinės įrangai nebuvo būtinos.

24. Atsakovas Agentūra atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

25. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, o projektą vertinusios institucijos veiksmai ir sprendimai pagrįstai buvo pripažinti kaip atitinkantys teisės aktų reikalavimus.

26. Agentūra pažymi, kad projektą vertinusi institucija savo sprendimą grindė Tvarkos aprašo nuostatomis. Teisės aktai nenumato papildomų vertinimo būdų rinkos kainoms nustatyti ar apklausiamoms įmonėms (rinkos dalyviams) parinkti, todėl rinkos kainų palyginimas turėtų atitikti bendrąjį gero administravimo principą, o projektą vertinusios institucijos veiksmai jį atitiko. Projektą vertinusi institucija 2016 m. lapkričio 17 d. el. paštu pasirinktinai apklausė šešias įmones, kurios prekiauja saulės elektrinių įranga ir ją montuoja, prašydama pateikti informaciją, kiek galėtų kainuoti saulės fotovoltiniai moduliai „AC-275M/156-60S AXIpremium“ ir inverteris „SMA Sunny Tripower 10000TL-20“ (pareiškėjo projekte įdiegta įranga).

Apklausoje gauti rezultatai parodė, kad rinkoje tiek analogiškos, tiek iš esmės lygiavertės įrangos kainos, lyginant su pareiškėjo nurodytomis kainomis, yra 1,5-2 kartus mažesnės. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 19 d. el. paštu buvo informuotas apie nustatytas aplinkybes ir jam pasiūlyta mokėjimo prašyme nurodytų patirtų saulės elektrinės įrengimo išlaidų dalį priskirti tinkamoms finansuoti išlaidoms, o likusią dalį laikyti netinkamomis finansuoti išlaidomis. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 22 d. el. laišku su tokiu pasiūlymu nesutiko.

Jeigu pareiškėjas būtų pateikęs prieštaravimus dėl projektą vertinusios institucijos nustatytų vidutinių rinkos kainų ir nurodęs jos apklausos netikslumus ar pateikęs savo pagrįstą rinkos kainų palyginimą, projektą vertinusi institucija privalėtų įvertinti ir atsižvelgusi į visas aplinkybes. Tačiau pareiškėjas apsiribojo pozicija nesutikti, nors jokių argumentų ar pagrindimo neteikė. Vertindama pareiškėjo projekto įgyvendinimą projektą vertinusi institucija nustatė, kad pareiškėjas saulės fotovoltinės elektrinės įrangą įsigijo iš susijusios su pareiškėju UAB „Edonum", kuri pirko įrangą kainomis, kurios daugiau nei du kartus mažesnės nei pardavė pareiškėjui.

Tai buvo nustatyta, kai projektą vertinusi institucija kreipėsi į FNTT, kuri 2017 m. spalio 25 d. raštu Nr. 25/9-2-3-16757 „Dėl infonnacijos pateikimo" informavo apie patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. UAB „Edonum" saulės fotovoltinius modulius „AC-275M/156-60S AXIpremium“ pirko už 156,20 Eur (be PVM), o inverterį „SMA Sunny Tripower 10000TL-20“ pirko už 1 709 Eur (be PVM) (krovinių gabenimo išlaidos nesudarė reikšmingo kainos padidėjimo). Projektą vertinusi institucija pareiškėjo projekto išlaidas skaičiavo tokiomis vidutinėmis rinkos kainomis, kai vienas saulės fotovoltinis modulis kainuotų 212,58 Eur (su PVM), inverteris – 3 033,00 Eur (su PVM).

Šios paskaičiuotos vidutinės rinkos kainos netgi yra aukštesnės, nei su pareiškėju susijusi UAB „Edonum" mokėjo įsigydama iš įrangos tiekėjo.

27. Agentūra nurodė, kad pareiškėjas nei skunde pirmos instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikė kitokių vidutinių rinkos kainų skaičiavimų, kuriais būtų galima paneigti projektą vertinusios institucijos sprendimą ir skaičiavimus. Vien pareiškėjo teiginiai, kad jis neturėjo galimybių atlikti išsamaus rinkos kainų tyrimo, kad rastų mažiausiai kainuojančią, tačiau kokybišką saulės elektrinių Įrangą ar rinkoje siūlomi daug brangesni modeliai, vidutinei rinkos kainai apskaičiuoti buvo apklausta per mažai įmonių, remiantis tik dviem pateiktomis kainomis nėra galimybės objektyviai nustatyti saulės modulių kainos, negali savaime paneigti projektą vertinusios institucijos sprendimų dėl vidutinės rinkos kainos nustatymo.

Projektą vertinusiai institucijai nekilo abejonių dėl pareiškėjo pasirinktos projekto įgyvendinimo technologijos (modulių) ir diegimo sprendimų pasirinkimo, tačiau tai, kad pareiškėjas panaudojo su juo susijusią įmonę UAB „Edonum" ir įsigijo įrangą kainomis, kurias UAB „Edonum" padidino daugiau nei du kartus lyginant su įrangą pardavusio „gamintojo", daro pareiškėjo veiksmus neatitinkančius gerosios praktikos, o elgesį - nesąžiningu noru pasipelnyti ir siekiu dirbtinai padidinti projekto įgyvendinimo išlaidas siekiant gauti kuo didesnę kompensacinę išmoką.

Nekyla abejonių, kad pareiškėjas ir pats tiesiogiai galėjo įsigyti iš „gamintojo" projektui reikalingą įrangą. Šios aplinkybės, kaip ir pareiškėjo kontroliuojamos įmonės UAB "Edonum" veiksmai neteikiant VMI gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų nustatyta tvarka, taip pat nustatytos aplinkybės, kad saulės elektrinės įrangą pardavusi ir jos montavimą pareiškėjui atlikusi su pareiškėju susijusi įmonė UAB „Edonum“ viešojoje erdvėje skelbėsi užsiimanti DNR tyrimais, prekiaujanti vaistais ir maisto papildais, teikusi įvairias paslaugas sveikatos apsaugos srityje, bet neturėjusi jokių sąsajų su saulės elektrinių pardavimu ar įrengimu ar dalyvavimu panašaus pobūdžio veikloje, taip pat prisidėjo prie to, kad pareiškėjo veiksmai būtų vertinami kaip siekis nepagrįstai manipuliuoti ir neteisėtai pasinaudoti valstybės skiriama kompensacine išmoka jo įgyvendinamam projektui.

Projektą vertinusi institucija išnagrinėjo visas faktines aplinkybes ir motyvavo, kodėl dalį išlaidų priskyrė prie netinkamų finansuoti. Pareiškėjas jų nepaneigė. Projektą vertinusios institucijos sprendimas dalį išlaidų priskirti prie netinkamų atitiko Tvarkos aprašo reikalavimus, teisėtumo ir protingumo principus ir buvo priimtas tinkamai įvertinus visas su projekto įgyvendinimu susijusias aplinkybes.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį su juo nesutiko ir prašo jį atmesti.

29. Ministerija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas bylai aplinkybes, taikė ir aiškino proceso ir materialiosios teisės normas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

30. Pažymi, kad Fondas, atlikdamas projekto išlaidų vertinimą, turėjo pareigą vertinti pareiškėjo patirtų išlaidų įgyvendinant projektą realumą ir būtinumą, ar projekto išlaidos neviršija vidutinių rinkos kainų, todėl sutinka su teismo sprendimo išvada, kad asmuo, siekiantis gauti kompensacinę išmoką, turi pagrįsti prašomų kompensuoti išlaidų realumą, būtinumą, atitiktį rinkos kainoms. Iš skundžiamo rašto turinio matyti, kad Fondas, vertindamas pareiškėjo mokėjimo prašymą ir deklaruotų išlaidų realumą, elektroniniu paštu atliko įmonių, kurios užsiima saulės elektrinių įrangos prekyba ir jos montavimu, apklausą, siekdama patikrinti pareiškėjo projekto išlaidų atitiktį vidutinėms rinkos kainoms, be to, atsižvelgdamas į surinktus duomenis, apskaičiavo kompensacinę išmoką. Ministerijos nuomone, Fondo skundžiamo rašto turinys parodo, kad šiame rašte nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis rašto priėmimo pagrindas, pateikti motyvai dėl kompensacinės išmokos dydžio ir šios sumos apskaičiavimas. Todėl sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo skaičiavimus, nepateikė. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pateikė Fondo atliktos apklausos vertinimą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jo prašomos kompensuoti išlaidos atitinka vidutines rinkos kainas.

31. Ministerija pritaria teismo sprendimo išvadoms, kad atsakovas, nustatęs, jog pareiškėjo prašomos kompensuoti išlaidos viršijo vidutines rinkos kainas, pagrįstai dalį pareiškėjo prašomos kompensuoti sumos pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis ir kompensacinės išmokos sumą apskaičiavo pagal inverterio, saulės modulių ir montavimo darbų vidutines rinkos kainas. Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovo ginčijamo sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas atsakovo turimais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Fondo 2018 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. (2)-S-98 „Dėl kompensacinės išmokos“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo perskaičiuoti kompensacinę sumą.

33. Šioje byloje esminis ginčas kilo dėl vidutinių rinkos kainų apskaičiavimo pagrįstumo.

34. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nei Tvarkos aprašas, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja, kokiu būdu Fondas turi atlikti paraiškose nurodytų kainų atitikties rinkos kainoms apskaičiavimą. Vertinant šį apeliacinio skundo argumentą pažymėtina, kad pagal Tvarkos aprašo 441 punktą, atsakinga institucija ar Aplinkos ministerija informacinių ir tiriamųjų klimato kaitos projektų atveju turi teisę dalį išlaidų priskirti prie netinkamų, jei projekto išlaidos viršija vidutines rinkos kainas (aktuali punkto redakcija galiojanti nuo 2014 m. balandžio 30 d.). Nagrinėjamu atveju atsakinga institucija yra Fondas. Minėtos Tvarkos aprašo 71 punkte nustatyta, kad vertinimo metu Atsakingai institucijai nustačius, jog pateiktoje paraiškoje numatytų projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir prašomas projektui skirti lėšų dydis yra didesni už Atsakingos institucijos kainų pagrįstumo įvertinimą pagal rinkos kainas, Atsakinga institucija raštu informuoja pareiškėją apie siūlomą skirti subsidijos dydį. Vadinasi, šiame punkte Atsakingai institucijai (nagrinėjamu atveju Fondui/Agentūrai) yra pavesta atlikti kainų pagrįstumo įvertinimą pagal rinkos kainas.

35. Sutiktina su apeliantu, kad Tvarkos aprašas nenumato kaip atliekamas prekių kainų pagrįstumo įvertinimas pagal rinkos kainas.

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad asmuo, prisiėmęs įsipareigojimus atlikti pirkimus už mažiausią kainą, turi siekti mažiausios rinkoje pirkimo kainos, o Agentūra, kai jai kyla įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlieka ekspertizę, ir vadovaudamasi jos rezultatais priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (žr., pvz., 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017). Pažymėtina, kad teismų praktikoje tam, jog būtų galima vertinti ekspertinį tyrimą bei jo pagrindu padarytas išvadas kaip patikimas, atsižvelgiama į keletą esminių aspektų. Pirma, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstą teisę atlikti ekspertinį tyrimą, derančią su kvalifikaciniais gebėjimais (profesionalumo principą). Antra, daromų išvadų pagrįstumą: išvadų pagrindimą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstomis metodikomis (skaičiavimais), kalbant apie darbų ir paslaugų kainas, inter alia (be kita ko) aiškų ir suprantamą palyginamąjį vertinimą su paramos gavėjo prisiimtais įsipareigojimais ir šių vertinimų paaiškinimą (profesinių sprendimų skaidrumo principą). Visa tai tiesiogiai implikuoja ir objektyvumo principo taikymą, kuris yra prielaida suinteresuotų asmenų abejonėms dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų bei sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo paneigti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017). Teisėjų kolegija savo 2018 m. kovo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-83-1062/2018 yra konstatavusi, kad nagrinėjamu atveju ankstesnėje nutartyje išdėstytos nuostatos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytinos ir vertinant 2018 m. kovo 7 d. byloje aptariamų prekių rinkos kainos apskaičiavimo vidurkį.

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str., 57 str.), turi įvertinti pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo paskirstymo pareigą administracinių bylų teisenoje, Agentūrai pateikus UAB „CIVITTA“ 2015 m. gegužės 6 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitą, kurioje konstatuojama, kad ginčo prekių kaina viršijo vidutinę rinkos kainą, įrodyti, kad prekių (įrangos – WPC ekstruderio ir smulkintuvo) kaina visgi buvo pagrįsta, tenka pareiškėjui (žr., pvz., 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-83-1062/2018). Šioje byloje taip pat pasisakyta, kad ne kiekvienu atveju atliekant turo vertinimą turi būti skiriama ekspertizė.

38. Pirmiau nurodyta taisyklė taikoma ir nagrinėjamu atveju. Taigi, Projektą vertinusiai institucijai pareiškėjo projekto išlaidas apskaičiavus vidutinėmis rinkos kainomis, kad vienas saulės fotovoltinis modulis kainuotų 212,58 Eur (su PVM), inverteris – 3 033,00 Eur (su PVM), pareiškėjas turėjo tai paneigti pateikus kitus (priešingus) rašytinius įrodymus. Be to, vertinant išvados dėl prekių kainų ir jų vidurkio apskaičiavimo pagrįstumą svarbu nustatyti, ar yra aiškus ir suprantamas palyginamasis vertinimas su paramos gavėjo prisiimtu įsipareigojimu pirkti prekes (įrangą) už vidutinę kainą ir šių vertinimų paaiškinimas, ar apskaičiavimas atliktas nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstų metodikų (kai tokios patvirtintos).

39. Iš bylos medžiagos matyti, kad saulės elektrinių įranga vertinta pagal įrangos pasiūlymų kainas, apklausiant šešias įmones pasirinktinai. Pareiškėjo teigimu tik dvi įmonės galėjo pasiūlyti tokio modelio saulės modulius ir dėl to nebuvo galima remiantis tik dviem pateiktomis kainomis objektyviai nustatyti saulės modulių rinkos kainos, o remtis analogiškų saulės modulių kainomis negalima. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, kaip analogiški saulės moduliai (taip juos įvardija pareiškėjas) skiriasi pagal savo konkrečius techninius parametrus, nepateikė jokio palyginimo tarp analogiškų modulių ir tokių modulių, kuriuos įsigijo pareiškėjas. Todėl vien abstraktus teiginys, kad skiriasi jų specifikacijos – patvarumas, atsparumas, garantinis laikas, gaminamos elektros kiekiai ir pan., nepaneigia Agentūros apskaičiuotos saulės elektrinių įrangos vidutinės rinkos kainos. Pareiškėjas nepateikė kitokių vidutinių rinkos kainų skaičiavimų, taip pat nenurodo, kad atliekant vidutinės rinkos kainos paskaičiavimą buvo pažeisti teisės aktai. Priešingai, pareiškėjas nurodo, kad tokių teisės aktų nėra. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 6 straipsnyje yra nustatyta, kad turto ar verslo vertinimas atliekamas Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytais turto ir verslo vertinimo metodais šiuose standartuose nustatytais vertinimo atvejais. Turto vertinimo metodas pagal įvykdytus sandorius yra labiau patikimas (tiksliau atspindintis realią kainą) ir paprastai jo metu nustatoma kaina yra žemesnė nei turto vertinimas pagal pasiūlymų kainą. Tačiau atsakovo pasirinktas įrangos vertinimas pagal pasiūlymų kainos metodą yra galimas ir nagrinėjamu atveju buvo palankesnis pareiškėjui.

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios Nutarties 37–39 punktuose nurodytus argumentus konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, jog Fondo (teisių perėmėjos Agentūros) apskaičiuota saulės elektrinių įrangos vidutinės rinkos kaina yra neteisinga. Fondo/Agentūros pateiktas aiškus ir suprantamas įrangos pareiškėjo įsigytos projekto vykdymo metu vidutinės rinkos kainos apskaičiavimas, kuri 1,5-2 kartus buvo mažesnė nei paramos gavėjo įsigyta įranga, taip pat papildomi paaiškinimai dėl įrangos įsigijimo aplinkybių, kurių pareiškėjas nepaneigė.

41. Pareiškėjo argumentas, kad jis nebuvo įpareigotas ieškoti absoliučiai mažiausios kainos, nes jis neviršijo Fondo jam rezervuotos sumos, atmestinas kaip neteisingas. Pagal Tvarkos aprašo 441 punktą, atsakinga institucija ar Aplinkos ministerija informacinių ir tiriamųjų klimato kaitos projektų atveju turi teisę dalį išlaidų priskirti prie netinkamų, jei projekto išlaidos viršija vidutines rinkos kainas (aktuali punkto redakcija galiojanti nuo 2014 m. balandžio 30 d.). Ši nuostata galiojo pareiškėjo įgyvendinamo projekto pradžioje ir galioja iki šiol (šiuo metu Tvarkos aprašo 71 punktas). Todėl vien tai, kad pareiškėjas neviršijo jam Fondo rezervuotos sumos, nereiškia, jog pareiškėjas galėjo pirkti tokią įrangą, kuri 1,5-2 kartus viršija įrangos vidutines rinkos kainas.

42. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovas, nustatęs, jog pareiškėjo prašomos kompensuoti išlaidos viršijo vidutines rinkos kainas, pagrįstai dalį pareiškėjo prašomos kompensuoti sumos pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis ir kompensacinės išmokos sumą apskaičiavo pagal inverterio, saulės modulių ir montavimo darbų vidutines rinkos kainas.

43. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė