a4085077-463e-4e8c-9168-e25535bafed0 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-104-450/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00550-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 3.2.4.8.2; 2.6.39.2.5.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU 2021 m. vasario 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir JÅ«ratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rhenus Logistics“ (buvęs pavadinimas „Rhenus svoris“), trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „ACC Distribution“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rhenus Logistics“ 205 108,89 Eur žalos atlyginimÄ subrogacijos pagrindu, 5 procentų metines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė 2020 m. gegužės 11 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl atsisakymo nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimo – 40 854,20 Eur sumos, nes atsakovė 2020 m. vasario 14 d. sumokėjo 61 229,05 Eur dėl ginčo įvykio, todėl prašė priteisti likusiÄ reikalavimo dalį – 164 254,69 Eur žalos atlyginimÄ .

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apdraudė UAB „ACC Distribution“ priklausančius krovinius nuo pervežimo metu gresiančių dingimo pavojų. Užsakovė UAB „ACC Distribution“ su vežėja UAB „Rhenus Logistics“ sudarė transporto paslaugų (pervežimo) sutartį (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ atsakovė (vežėja) įsipareigojo draudėjos krovinį – kompiuterinę technikÄ â€“ pervežti marÅ¡rutu Olandija – Lietuva.

Gabenant krovinį, vilkiko vairuotojas sustojo nakčiai nesaugomoje aikÅ¡telėje Vokietijos Federacinėje Respublikoje (toliau – Vokietijoje) ir ryte pastebėjo, kad vilkiko priekabos durys iÅ¡laužtos, puspriekabėje krovinio nėra, pavogta 5 155 kg krovinio. IeÅ¡kovė krovinio vagystės įvykį pripažino draudžiamuoju ir iÅ¡mokėjo UAB „ACC Distribution“ 205 108,89 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , todėl jai perėjo teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakovės. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo užtikrinti, kad reiso metu maÅ¡ina stovėtų tik saugomose teritorijose, tačiau vilkikas ir puspriekabė buvo apvogti tuo metu, kai stovėjo nesaugomoje aikÅ¡telėje, todėl konstatuotinas atsakovės didelis neatsargumas, prilygintinas tyčiniams veiksmams.

Atsakovei buvo žinoma gabenamo krovinio sudėtis (brangi kompiuterinė technika), toks krovinys laikytinas lengvai realizuojamu ir jo vagystei nereikia specialios įrangos. Vežėjos atsakomybė nėra ribojama Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 23 straipsnyje nustatytu maksimaliu dydžiu ir vežėja privalo atsakyti visa apimtimi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 22 d. sprendimu priėmė ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio reikalavimo dalies (40 854,20 Eur sumai) ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 3 339,66 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė valstybei 16,34 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas.

5. Teismas sprendė, kad šalių ginčas yra kilęs iš tarptautinių pervežimų kelių transporto priemonėmis taisyklių, todėl jo išsprendimui taikė tarptautinio teisės akto – CMR konvencijos nuostatas.

6. Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių nėra ginčo, jog faktinio vežėjo vairuotojas sustojo poilsiui nakčiai su kroviniu, skirtu gavėjai, nesaugomoje aikÅ¡telėje, kad žala galimai atsirado dėl trečiųjų asmenų įvykdytos vagystės, kurios metu buvo prarasta dalis krovinio, tačiau sprendė, jog nėra pagrindo tokius atsakovės (kaip vežėjos) veiksmus kvalifikuoti kaip tyčinius, laikyti sÄ moningais ir pripažinti dideliu neatsargumu CMR konvencijos nuostatų prasme.

7. Teismas iÅ¡ Nyderlandų Karalystės Zeeland-West-Brabant teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. C/02/329931 / HA ZA 17-290 nustatė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo iÅ¡spręstas ginčas, įvertinus aplinkybes, ar vežėjo veiksmai gabenant ginčo krovinį gali bÅ«ti laikytini dideliu neatsargumu, dėl ko nebÅ«tų taikomi vežėjo atsakomybės kompensacijos dydžiu ribojimai pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punktÄ ir iÅ¡ UAB „Rhenus Logistics“ galėtų bÅ«ti visa apimtimi reikalaujama žalos atlyginimo.

IÅ¡nagrinėjęs reikalavimÄ dėl ribotos atsakomybės taikymo CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies pagrindu ir šį reikalavimÄ patenkinęs, Nyderlandų Karalystės Zeeland-West-Brabant teismas pasisakė dėl Å¡alių materialiųjų teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktu, sprendė, kad minėtas įsiteisėjęs teismo sprendimas turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamoje byloje. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė naujų įrodymų ir nenurodė naujų aplinkybių, kurios negalėjo bÅ«ti žinomos ir nebuvo įvertintos, priimant Zeeland-West-Brabant teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. C/02/329931 / HA ZA 17-290.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė 2020 m. vasario 14 d. pervedė ieÅ¡kovei 61 229,05 Eur kompensacijÄ pagal Nyderlandų Zeeland-West-Brabant teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ , jį įvykdydama.

8. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neribotos civilinės atsakomybės taikymo CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punkto nuostatų prasme ir praÅ¡omos priteisti likusios nekompensuotos sumos – 164 254,69 Eur atlyginimo yra nepagrįstas ir neįrodytas.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad nei 2017 m. sausio 23 d. Sutartyje, nei CMR važtaraÅ¡tyje nėra nurodyta krovinio vertė. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad UAB „ACC Distribution“ nuostolių paskaičiavimo lentelėje nurodytos ir negautos prekės, įsigytos pagal joje nurodytas sÄ skaitas faktÅ«ras, buvo perduotos vežėjai UAB „Rhenus Logistics“.

10. Teismas nesutiko, kad ginčas nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismui, nes analogiÅ¡kas ieÅ¡kinys buvo pateiktas Nyderlandų Karalystės Zeeland-West-Brabant teismui. Pažymėjo, kad ginčo teismingumo klausimas buvo iÅ¡spręstas atskirame procese ir pripažinta, kad jurisdikcija priklauso Lietuvos Respublikos teismams, nes Nyderlanduose pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl atsakomybės ribų nustatymo pagal CMR konvencijos 23 straipsnį (dėl pripažinimo) nelaikytinas tapačiu Kauno apygardos teisme pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui dėl žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu, tačiau pirmesnėje byloje nustatytos aplinkybės gali turėti prejudicinę galiÄ nagrinėjamai bylai, nes ginčas kilęs dėl to paties krovinio vežimo, jo praradimo bei vežėjo atsakomybės ribų nustatymo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2- 888-516/2018 konstatavo, kad abiejų bylų faktinis pagrindas yra tapatus – prarastas krovinys ir iÅ¡ to kylanti apeliantės atsakomybė, tačiau apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo atveju CMR konvencijos nuostatų dėl jurisdikcijos netaikė, o taikė Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012) nuostatas, atsižvelgiant į sudarytÄ susitarimÄ dėl jurisdikcijos ir Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas; kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ (toliau – ir ESTT) su praÅ¡ymu priimti prejudicinį sprendimÄ Å¡iais klausimais:

1) Ar Reglamento Nr. 1215/2015 25 straipsnio 1 dalies nuostata dėl išimtinės jurisdikcjos turi būti aiškinama taip, kad Nyderlandų Karalystės teismas, gavęs UAB „Rhenus Logistics“ ieškinį dėl pripažinimo, ir žinodamas, kad šalys vežimo sutartyje susitarė dėl išimtinės jurisdikcijos Lietuvos teisme, negalėjo ir neturėjo bylos nagrinėti, o pagal Reglamento Nr. 1215/2015 25 straipsnio 1 dalį ir kitas susijusias nuostatas, atsisakyti jurisdikcijos?;

2) Ar Reglamento Nr. 1215/2015 25 straipsnio 1 dalies nuostata dėl iÅ¡imtinės jurisdikcjos turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad Kauno apygardos teismas, turintis iÅ¡imtinę jurisdikcijÄ pagal ReglamentÄ Nr. 1215/2012 spręsti iÅ¡ vežimo sutarties kylančius ginčus, ir nagrinėjantis netapačiÄ bylÄ , privalo aiÅ¡kinti ir taikyti vežėjo veiksmus taip, kaip juos aiÅ¡kino ir taikė Nyderlandų Karalystės teismas, neturintis iÅ¡imtinės jurisdikcijos, iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. C/02/329931/HA ZA 17-290 priimtame 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendime pagal Nyderlandų Karalystės teismų praktikÄ ?;

3) Ar Reglamento Nr. 1215/2015 25 straipsnio 1 dalies nuostata dėl iÅ¡imtinės jurisdikcjos turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad Kauno apygardos teismas, turintis iÅ¡imtinę jurisdikcijÄ pagal ReglamentÄ Nr. 1215/2012 spręsti iÅ¡ vežimo sutarties kylančius ginčus, ir nagrinėjantis ne tapačiÄ bylÄ , neprivalo aiÅ¡kinti vežėjo veiksmus taip, kaip juos aiÅ¡kino ir taikė Nyderlandų Karalystės teismas, neturintis iÅ¡imtinės jurisdikcijos, civilinėje byloje Nr. C/02/329931/HA ZA 17-290 pagal Nyderlandų Karalystės teismų praktikÄ ? Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1.

Pagal Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalies nuostatÄ dėl iÅ¡imtinės jurisdikcijos ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikÄ dėl iÅ¡imtinės jurisdikcijos (kurie taikytini byloje), Nyderlandų Karalystės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. C/02/329931/HA ZA 17-290 neturi ir negali turėti prejudicinės galios Å¡ioje civilinėje byloje. IÅ¡imtinė jurisdikcija pagal ReglamentÄ Nr. 1215/2012 spręsti visus ginčus, kylančius iÅ¡ ginčo vežimo sutarties, priklauso tik Kauno apygardos teismui.

TÄ pripažino tiek pats teismas sprendime, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-888-516/2018. Tai, kad yra priimtas teismo, neturinčio iÅ¡imtinės jurisdikcijos nagrinėti tokį ginÄÄ (Nyderlandų Karalystės) sprendimas, neturi ir negali turėti prejudicinės galios Å¡iai bylai, o turi bÅ«ti arba nevertinamas apskritai, nes priimtas iÅ¡imtinės jurisdikcijos neturinčio teismo, pažeidžiant iÅ¡imtinės jurisdikcijos taisykles pagal ReglamentÄ Nr. 1215/2012, arba vertintinas kaip dokumentas, kurio pagrindu atsakovė tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ iÅ¡ dalies. 11.2.

FaktÄ , kad Nyderlandų Karalystės teismo sprendimas neturi ir negali turėti prejudicinės galios ar kitos įrodomosios galios Å¡ioje byloje, patvirtina, kad Å¡i byla ir Nyderlandų Karalystės teisme iÅ¡nagrinėta byla, remiantis Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatomis ir jas aiÅ¡kinančia ESTT praktika, nėra tapačios ar susijusios. Nyderlandų Karalystės teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje UAB „Rhenus Logistics” (vežėja) pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl to paties įvykio (krovinio dalies praradimas Vokietijoje) pripažinti ribotÄ atsakomybę pagal CMR konvencijÄ , o Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė prašė priteisti subrogacijos pagrindu iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ dėl atsakovės (vežėjos) didelio neatsargumo.

Todėl nors abu ieÅ¡kiniai pareikÅ¡ti dėl to paties įvykio, tačiau skiriasi ieÅ¡kinių pagrindas, tikslas, dalykas, reikalavimai. 11.3. Nyderlanduose sÄ moningu netinkamu elgesiu laikomas tyčinis, sÄ moningas asmens neatsargumas ar nusižengimas nurodytoms taisyklėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015). Atitinkamai Lietuvos teismų praktikoje vežėjo didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rÅ«pestingumo taisyklių nepaisymas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009), nesiejant jo su tyčiniu, sÄ moningu elgesiu, o analogiÅ¡ki atvejai kaip Å¡ioje byloje vertinami kaip didelis neatsargumas, kuris prilyginamas tyčiniams veiksmams CMR konvencijos prasme ir taikoma neribota vežėjo atsakomybė (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012). 11.4.

Å iuo atveju nustatytas atsakovės (vežėjos) didelis neatsargumas, kuris CMR konvencijos prasme pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ yra prilyginamas tyčiniams veiksmams. Darydamas prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ , vertinimÄ ir teismo sprendimo motyvavimÄ (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl vežėjo didelio neatsargumo, ja nesivadovavo. Teismas netyrė ir nevertino nei vieno ieÅ¡kovės pateikto įrodymo ir argumento dėl atsakovės didelio neatsargumo, netyrė ir neargumentavo, kodėl negali bÅ«ti taikoma nurodoma kasacinio teismo praktika dėl vežėjo didelio neatsargumo analogiÅ¡kose bylose. 11.5.

Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ (CPK 185 straipsnio 1 dalis), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl CMR važtaraščio ir jo turinio vertinimo. CMR konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokie duomenys turi bÅ«ti CMR važtaraÅ¡tyje, nenumatyta, kad turi bÅ«ti nurodyta krovinio vertė; vežimo sutartyje taip pat nėra privaloma nurodyti krovinio vertę. Be to, atsakovė bylos nagrinėjimo metu krovinio vertės ir krovinio perdavimo fakto neginčijo.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Rhenus Logistics“ praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 12.1. CMR konvencijos, kuri taikytina ginčo santykiams, 31 straipsnis įtvirtina alternatyvias tarptautinio teismingumo nustatymo taisykles, kurios negali bÅ«ti susiaurintos iki iÅ¡imtinio sutartinio teismingumo. Sutartimi papildomai įtvirtinta sutartinio teismingumo taisyklė, nepanaikina kitų CMR konvencijos 31 straipsnyje įtvirtintų alternatyvių tarptautinio teismingumo nustatymo taisyklių.

TokiÄ CMR konvencijos nuostatų aiÅ¡kinimo praktikÄ formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-75-916/2017, kuri yra analogiÅ¡ka nagrinėjamai. Taigi Å¡alių ginčas galėjo bÅ«ti nagrinėjamas dviejų jurisdikcijų – Nyderlandų Karalystės ir Lietuvos Respublikos – teismuose. 12.2. Nustatant kilusio ginčo jurisdikcijÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi ne Reglamentu Nr. 1215/2012, o CMR konvencija. CMR konvencijai pirmenybė suteikiama paties Reglamento Nr. 1215/2012 preambulės 35 punkte, 71 straipsnio 1 dalyje, todėl teisinio reglamentavimo nesuderinamumai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami CMR konvencijos naudai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., 2007 m. sausio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2007) pasisakė dėl CMR konvencijos 31 straipsnio, įtvirtinančio teismingumo taisykles, prioriteto santykyje su Europos SÄ jungos teise. 12.3. Nyderlandų Karalystės teismas turėjo jurisdikcijÄ spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ pagal CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies b punktÄ , o Å¡io teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir galiojantis bei vykdytinas ne tik Nyderlandų Karalystėje, bet ir visoje Europos SÄ jungoje, taip pat ir Lietuvos Respublikoje, todėl teismas, priimdamas sprendimÄ , pagrįstai juo tiesiogiai vadovavosi. 12.4.

Nyderlandų Karalystės teisme išnagrinėtas atsakovo negatyvus ieškinys dėl atsakomybės pripažinimo ir Kauno apygardos teismui pareikštas ieškovės atgręžtinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytini tapačiais / susijusiais ieškiniais, kadangi kyla iš to paties faktinio pagrindo – to paties krovinio pervežimo ir jo metu atsiradusios žalos. Todėl Kauno apygardos teismas pagrįstai vadovavosi Nyderlandų Karalystės teismo, į kurį buvo kreiptasi pirmiausiai, priimtu įsiteisėjusiu sprendimu. 12.5.

Nei ieÅ¡kovė, nei trečiasis asmuo neteikė apeliacinio skundo dėl Nyderlandų Karalystės teismo sprendimo (dėl Nyderlandų Karalystės teismo kompetencijos spręsti ginÄÄ ), taip pripažindami tiek atsakovės ribotÄ atsakomybę dėl prarasto krovinio, tiek ir Nyderlandų Karalystės teismo jurisdikcijÄ . 12.6. Nyderlandų Karalystės teismas sprendė klausimÄ dėl atsakovės, kaip vežėjos, kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylÄ nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį.

Jeigu Nyderlandų Karalystės teismas bÅ«tų konstatavęs, jog vežėjos veiksmuose yra kaltės, prilyginamos tyčiniams veiksmams, jis nebÅ«tų taikęs vežėjos atsakomybės kompensacijos dydžio ribojimu pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį. Kauno apygardos teismas negalėjo iÅ¡ naujo vertinti faktinių aplinkybių, dėl kurių pasisakyta įsiteisėjusiu Nyderlandų Karalystės teismo sprendimu. Nustačius atsakovės ribotÄ atsakomybę, Å¡is klausimas iÅ¡ naujo negali bÅ«ti sprendžiamas, nes Nyderlandų Karalystės teismo sprendimas yra vykdytinas Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Reglamentu Nr. 1215/2012.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų 14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. sausio 23 d. tarp trečiojo asmens UAB „ACC Distribution“ ir UAB „Rhenus Logistics“ buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo trečiojo asmens krovinį (kompiuterinę technikÄ ) pervežti marÅ¡rutu Nyderlandai – Lietuva. Atsakovė (sutartinė vežėja) pati krovinio negabeno, o faktinis vežėjas buvo Lenkijos įmonė PPHU „KARK-TRANS“. Krovinio gabenimo metu, 2017 m. sausio 24 d. naktį, dalis krovinio buvo pavogta Vokietijos Federacinėje Respublikoje (toliau – Vokietija), nesaugomoje stovėjimo aikÅ¡telėje, iÅ¡laužus vilkiko puspriekabės duris.

15. UAB „ACC Distribution“ kroviniai laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo apdrausti draudimo bendrovėje ADB „Gjensidige“. IeÅ¡kovė krovinio vagystę pripažino draudiminiu įvykiu ir 2017 m. balandžio 21 d. iÅ¡mokėjo trečiajam asmeniui 205 108, 89 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

16. Atsakovė ir „Post & Co Belgium“ BVBA, vadovaudamos CMR konvencijos 31 straipsnio 1 punkto b papunkčiu, Nyderlandų Karalystės 2017 m. vasario 3 d. teisme pareiÅ¡kė negatyvų ieÅ¡kinį atsakovėms UAB „ACC Distribution“, ADB „Gjensidige“, taip pat „Syncreon Netherlands B.V.“, „Dell Technology & Solutions Ltd.“ bei „Dell (PS) Ltd.“ dėl pripažinimo, kuriuo siekė nustatyti civilinės atsakomybės ribas pagal CMR konvencijos 23 straipsnį. Nyderlandų Karalystės teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. C/02/329931/HA ZA 17-290, kuriame nustatė, kad atsakovė yra atsakinga pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį, t. y. vežėjai taikoma ribota civilinė atsakomybė ir priteisė UAB „Rhenus Logistics“ kompensacijÄ už prarastÄ krovinį 8,33 SDR (angl.

– Special Draiwing Right) už vienÄ prarasto krovinio bruto svorio kilogramÄ ir 5 procentų dydžio palÅ«kanas (nuo 2017 m. spalio 25 d. iki visiÅ¡ko įvykdymo). Å alys Nyderlandų Karalystės teismo sprendimo neskundė. Atsakovė UAB „Rhenus Logistics“, vykdydama Nyderlandų Karalystės teismo sprendimÄ , 2020 m. vasario 14 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo ADB „Gjensidige“ 61 229,05 Eur sumÄ (40 854,20 Eur kompensacijÄ bei palÅ«kanas).

17. IeÅ¡kovė 2017 m. balandžio 27 d. pateikė ieÅ¡kinį Kauno apygardos teismui, kuriuo prašė atsakovei taikyti neribotÄ atsakomybę ir priteisti žalos atlyginimÄ subrogacijos pagrindu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad įsiteisėjęs Nyderlandų Karalystės teismo sprendimas, kuriuo nustatyta ribota atsakovės atsakomybė, nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galiÄ , todėl, ieÅ¡kovei nepateikus naujų įrodymų ir nenurodžius naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos Nyderlandų Karalystės teismo, ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neribotos civilinės atsakomybės taikymo pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punkto nuostatas ir praÅ¡omÄ priteisti likusiÄ kompensacijos dalį (164 254,69 Eur) atmetė.

IeÅ¡kovė nesutinka su teismo iÅ¡vadomis ir nurodo, kad teismas be pagrindo prejudicinę galiÄ suteikė Nyderlandų Karalystės teismo sprendimui; privalėjo taikyti Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl vežėjo didelio neatsargumo prilyginamo tyčiniams veiksmams CMR konvencijos prasme.

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl jurisdikcijos, dėl Nyderlandų Karalystės teismo sprendimo prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje bei atsakovės civilinės atsakomybės ribų. Dėl ginčo jurisdikcijos 19. Apeliantė teigia, kad pagal Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalies nuostatÄ dėl iÅ¡imtinės jurisdikcijos ir ESTT praktikÄ dėl iÅ¡imtinės jurisdikcijos, tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ turėjo teisę spręsti iÅ¡imtinai Kauno apygardos teismas, o ne Nyderlandų Karalystės teismas, todėl pastarojo teismo priimtas sprendimas negali turėti prejudicinės galios nagrinėjamam ginčui.

20. Nagrinėjamu atveju Å¡alių ginčas kilo iÅ¡ vežimo sutarties, pagal kuriÄ pakrovimo vieta buvo numatyta Nyderlanduose, o iÅ¡krovimo – Lietuvoje (žr. nutarties 14 punktÄ ), todėl sprendžiant ginčo teismingumo klausimÄ yra aktualios tiek Reglamento 1215/2012, tiek ir specialaus teisės akto, t. y. CMR konvencijos, nuostatos.

21. CMR konvencijos 31 straipsnio numato, kad teisines procedÅ«ras, kylančias iÅ¡ pervežimų pagal Å¡iÄ konvencijÄ , ieÅ¡kovas gali pradėti bet kuriame Å¡alių – konvencijos dalyvių teisme, pasirinktame susitarimu tarp Å¡alių, taip pat teismuose valstybių – konvencijos dalyvių, kurių teritorijoje: (a) atsakovas turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , ar pagrindinę verslo vietÄ , firmos filialÄ ar agentÅ«rÄ , per kuriuos buvo sudaryta vežimo sutartis, arba (b) yra krovinio priėmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta. Ä® jokius kitus teismus ar tribunolus kreiptis negalima, t. y. numatytas tiek sutartinis teismingumas (31 straipsnio 1 punktas), tiek ir teismingumas pagal aplinkybes, nurodytas 31 straipsnio 1 punkto a ir b papunkčiuose.

22. Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu Å¡alys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ (buveinės) vietÄ , yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikcijÄ spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iÅ¡ konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikcijÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra iÅ¡imtinė, jeigu Å¡alys nesutarė kitaip.

23. Vadinasi, esant atitinkamam vežimo sutarties Å¡alių susitarimui dėl jų ginčų nagrinėjimo vietos, ieÅ¡kinys Lietuvos Respublikos teismui galėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas vadovaujantis tiek Reglamento 1215/2012 25 straipsnio 1 dalies pagrindu (iÅ¡imtinis teismingumas), tiek CMR konvencijos 31 straipsnio 1 punkto pagrindu (sutartinis teismingumas), tiek, alternatyviai, remiantis CMR konvencijos 31 straipsnio 1 punkto b papunkčiu, t. y. pagal krovinio pristatymo vietÄ , kuri buvo numatyta Lietuvoje. Taip pat ginčas galėjo bÅ«ti nagrinėjamas krovinio pakrovimo vietos teisme, t. y. Nyderlandų Karalystės teisme, į kurį Å¡iuo atveju su ieÅ¡kiniu to paties vežimo pagrindu kreipėsi atsakovė.

24. Taigi pagal CMR konvencijoje numatytas teismingumo taisykles, net ir esant sutartyje nustatytai išlygai dėl ginčų sprendimo jurisdikcijos, tarp šalių kilęs ginčas galėjo būti nagrinėjamas dviejų jurisdikcijų, t. y. Nyderlandų Karalystės ir Lietuvos Respublikos, teismuose. Tokios pačios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, nurodydamas, kad į CMR konvencijos taikymo sritį patenkančius ginčus turi teisę nagrinėti dviejų kategorijų teismai. Pirma, šalies CMR konvencijos dalyvės teismai, kuriuos bendru susitarimu nurodo sutarties šalys, antra – 31 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodyti teismai.

CMR konvencijos komentare ir doktrinoje nurodoma, kad tik minėti teismai turi jurisdikcijÄ nagrinėti į CMR konvencijos taikymo sritį patenkančias bylas, tačiau Å¡alių susitarimas neturi virÅ¡enybės kitų nuostatoje nurodytų teismų atžvilgiu ir nepaneigia jų jurisdikcijos nagrinėti ginčus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75-916/2017, 16 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju apeliantė akcentuoja, kad esant konkurencijai tarp CMR konvencijoje ir Reglamente Nr. 1215/2012 nustatytų teismingumo taisyklių, prioritetas turėtų būti teikiamas Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalyje numatytai teisės normai dėl išimtinio teismingumo. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

26. ESTT praktikoje išaiškinta, kad nustačius, jog ginčo jurisdikcija patenka tiek į Reglamento Nr. 1215/2012, tiek į CMR reguliavimo sritį, CMR, kaip specialiosios sutarties nuostatos taikomos tokia apimtimi, kiek nepažeidžiami esminiai, pagrindiniai Reglamento Nr. 1215/2012 principai (pvz.: jurisdikcijos nuspėjamumas, geras teisingumo administravimas) ir nėra sukeliamos mažiau palankios tinkamo vidaus rinkos veikimo įgyvendinimui pasekmės nei tos, kurias lemia minėto reglamento nuostatos (ESTT 2010 m. gegužės 4 d. sprendimas byloje C- 553/08, paragrafai 51, 56; 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje C-452/12, paragrafai 37- 38; 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimas byloje C-157/13, paragrafas 38).

Tačiau absoliutus Å¡ios teismų praktikoje formuluojamos taisyklės taikymas visais atvejais, kai yra sudarytas susitarimas dėl teismingumo, bÅ«tų nesuderinamas su Reglamento Nr. 1215/2012 preambulės 35 punkto, 71 straipsnio 1 dalių nuostatomis bei visiÅ¡kai paneigtų CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies taikymo galimybes. Dėl nurodytos priežasties atsakymas į klausimÄ , ar alternatyvųjį teismingumÄ numatančios CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies nuostatos gali bÅ«ti vertinamos kaip kuriančios mažiau palankų teisinį reglamentavimÄ , nei iÅ¡imtinį teismingumÄ nustatančios Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio nuostatos, priklauso nuo konkrečioje byloje susiklosčiusios situacijos, t. y. nuo to, kokias pasekmes konkrečioje situacijoje sukurtų CMR konvencijos taikymas.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad Nyderlandų Karalystės teisme 2017 m. vasario 3 d. buvo iÅ¡kelta civilinė byla Nr. C/02/329931/HA ZA 17-290 pagal atsakovės negatyvų ieÅ¡kinį dėl civilinės atsakomybės ribų nustatymo. Nagrinėjant bylÄ Nyderlandų Karalystės teisme pagal atsakovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė Å¡alutinėje byloje iÅ¡kėlė jurisdikcijos klausimÄ , kurį iÅ¡nagrinėjęs, Nyderlandų Karalystės teismas Å¡alutinėje byloje Nr. C/02/329931/ HA ZA 17-290 2017 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimÄ ir konstatavo, jog turi jurisdikcijÄ spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ . 2019 m. rugsėjo 25 d.

Nyderlandų Karalystės teismas priėmė sprendimÄ , kuriuo nustatė, kad atsakovė yra atsakinga pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį, t. y. jai, kaip vežėjai, taikoma ribota civilinė atsakomybė ir priteisė kompensacijÄ už prarastÄ krovinį 8,33 SDR (angl. – Special Draiwing Right) už vienÄ prarasto krovinio bruto svorio kilogramÄ ir 5 procentų dydžio palÅ«kanas. Minėtu baigiamuoju 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu taip pat buvo patvirtintas ir Å¡alutinėje byloje priimtas sprendimas dėl jurisdikcijos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė Nyderlandų Karalystės 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo neskundė, t. y. ieÅ¡kovė nekvestionavo nei atsakovės ribotos atsakomybės nustatymo, nei jurisdikcijos klausimų. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė 2020 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu pervesdama ieÅ¡kovei 61 229,05 Eur sumÄ , įvykdė Nyderlandų Karalystės 2019 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimÄ , o ieÅ¡kovė atitinkamai tokį įvykdymÄ priėmė, sumažindama pervesta suma (40 854,20 Eur kompensacijos dydžiu) reikalavimÄ nagrinėjamoje byloje.

28. IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų taip pat matyti, kad Kauno apygardos teismui ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl žalos priteisimo subrogacijos pagrindu buvo pateiktas 2017 m. balandžio 27 d., t. y. beveik po trijų mėnesių nuo civilinės bylos Nyderlandų Karalystės teisme iÅ¡kėlimo. 2018 m. kovo 12 d. Kauno apygardos priėmė nutartį, kuria sustabdė bylos nagrinėjimÄ iki įsiteisės procesinis sprendimas Nyderlandų Karalystės teismo nagrinėjamoje byloje, bei akcentavo, jog nurodytas Nyderlandų Karalystės teismo procesinis sprendimas bus reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai.

Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovės atskirÄ jį skundÄ dėl Å¡ios pirmosios instancijos teismo nutarties, 2018 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-888-516/2018, pastebėjęs, kad ginčo dalykÄ iÅ¡ esmės sudaro pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalis, kuria atmestas atsakovės praÅ¡ymas ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , remdamasis nutarties 26 punkte nurodytomis teisės aiÅ¡kinimo taisyklėmis, atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ konstatuoti jurisdikcijos nebuvimÄ ir palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu.

Lietuvos apeliacinis teismas nurodytoje nutartyje sprendė, kad nagrinėjamas ginčas dėl neribotos atsakovės civilinės atsakomybės nustatymo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, tačiau prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantė, nepaneigė kitos valstybės teismo kompetencijos nagrinėti jam pateiktÄ savo apimtimi siauresnį ginÄÄ dėl ribotos atsakomybės nustatymo. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartyje, atsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, plačiau dėl civilinės bylos sustabdymo klausimo nepasisakė, tačiau palikdamas nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo nutartį dėl civilinės bylos sustabdymo, kol bus iÅ¡nagrinėta Nyderlandų Karalystės teisme nagrinėjama byla, nepaneigė kitos valstybės teismo kompetencijos nagrinėti jam pateiktÄ ginÄÄ .

29. Taigi atsižvelgiant į nutarties 27–28 punktuose nustatytas aplinkybes, kad Nyderlandų Karalystės teismo jurisdikcija nagrinėti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl atsakovės ribotos atsakomybės nustatymo nėra paneigta nei paties Nyderlandų karalystės teismo (Nyderlandų Karalystės teismas Å¡alutinėje byloje, inicijuotoje ieÅ¡kovės, priėmė sprendimÄ , jog turi jurisdikcijÄ spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , kurio ieÅ¡kovė neskundė, t. y. pripažino Nyderlandų Karalystės teismo sprendimÄ dėl jurisdikcijos; ieÅ¡kovė taip pat pripažino ir Nyderlandų Karalystės 2019 m. rugsėjo 25 d. baigiamÄ jį sprendimÄ dėl atsakovės ribotos atsakomybės nustatymo bei iÅ¡ atsakovės priėmė jo įvykdymÄ ; nutarties 27 punktas), nei Lietuvos Respublikos teismų (nutarties 28 punktas), teisėjų kolegija sprendžia, kad CMR konvencijoje įtvirtintų jurisdikcijos taisyklių taikymas tarp Å¡alių kilusiems ginčams nagrinėjamu atveju nesukuria tokių pasekmių, kaip nutarties 26 punkte aptartose bylose, todėl negali bÅ«ti vertinamas kaip nesuderinamas su Reglamento Nr. 1215/2012 tikslais ir principais.

Be to, kaip pagrįstai nurodė atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovė neatskleidė, kaip alternatyvųjį teismingumÄ numatančios CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies nuostatos Å¡io ginčo kontekste gali bÅ«ti vertinamos kaip kuriančios mažiau palankų teisinį reglamentavimÄ , nei iÅ¡imtinį teismingumÄ nustatančios Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio nuostatos.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Nyderlandų Karalystės teismo jurisdikcija dėl išnagrinėto šalių ginčo dėl civilinės atsakomybės ribų nustatymo nepaneigta, o apeliantės argumentai dėl kitokio jurisdikcijos vertinimo stokoja pagrįstumo. Dėl Nyderlandų Karalystės teismo priimto sprendimo prejudicinės galios, sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės ribų 31. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad bylos šalims nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.

32. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teismo sprendimo prejudicinę galiÄ , yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 31 punktas).

33. Ieškovė, nesutikdama su nagrinėjamoje byloje priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad Nyderlandų Karalystės teismo sprendimas neturi prejudicinės galios ar kitos esminės įrodomosios galios, nes nagrinėjama byla ir Nyderlandų Karalystės teisme nagrinėta byla, remiantis Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatomis ir jas aiškinančia ESTT praktika, nėra tapačios ar susijusios. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas tapačių ieÅ¡kinių sÄ vokÄ pagal ReglamentÄ Nr. 1215/2012, konstatavo, kad tam, jog galima bÅ«tų konstatuoti esant pagrindÄ taikyti lis pendens taisyklę pagal Reglamento Nr. 1215/2012 29 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , turi bÅ«ti konstatuojama, kad skirtingose valstybėse narėse pradėtose bylose sutampa bylos Å¡alys, ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindas, kuris suprantamas kaip apimantis ne tik faktines aplinkybes, bet ir teisės normÄ , kurios pagrindu reiÅ¡kiamas reikalavimas.

Tam, kad galima bÅ«tų konstatuoti ieÅ¡kinio pagrindo sutapimÄ , turi bÅ«ti įvertinamos ne tik kiekviename ieÅ¡kinyje nurodomos faktinės aplinkybės, bet turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į teisės normÄ , kuria grindžiamas atitinkamas ieÅ¡kinys. Net sutampant faktinėms aplinkybėms, bet skiriantis teisės normai, kuria grindžiamas ieÅ¡kinys, nebus teisinio pagrindo konstatuoti ieÅ¡kinio pagrindo sutapimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-611/2020, 79 punktas).

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė ir „Post & Co Belgium“ BVBA Nyderlandų Karalystės 2017 m. vasario 3 d. teisme pareiÅ¡kė negatyvų ieÅ¡kinį atsakovėms UAB „ACC Distribution“, ADB „Gjensidige“, taip pat „Syncreon Netherlands B.V.“, „Dell Technology & Solutions Ltd.“ bei „Dell (PS) Ltd.“ dėl pripažinimo, kurio siekė nusistatyti civilinės atsakomybės ribas pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį. Tuo tarpu ieÅ¡kovė 2017 m. balandžio 27 d. pateikė ieÅ¡kinį Kauno apygardos teismui, kuriuo prašė atsakovei taikyti neribotÄ atsakomybę pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punktÄ , ir priteisti žalos atlyginimÄ subrogacijos pagrindu; trečiuoju asmeniu byloje nurodė UAB „ACC Distribution“.

Taigi nors Nyderlandų Karalystės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. C/02/329931/HA ZA 17-290 skirtingais procesiniais statusais dalis dalyvavusių asmenų buvo kaip ir nagrinėjamoje byloje, tačiau reikalavimÄ Nyderlandų Karalystės teisme buvo pareiÅ¡kusi ne tik nagrinėjamos bylos atsakovė, bet ir dar vienas asmuo, kuris nėra nagrinėjamos bylos dalyvis, be to, reikalavimas buvo reiÅ¡kiamas ne tik nagrinėjamos bylos ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui, bet ir dar trims juridiniams asmenims. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad Nyderlandų Karalystės teismo nagrinėtoje byloje ir Å¡ioje byloje skiriasi bylų Å¡alys.

36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek Nyderlandų Karalystės teisme nagrinėtoje byloje pagal atsakovės negatyvųjį ieškinį dėl atsakomybės pripažinimo ir nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu ieškinių faktiniai pagrindai sutampa, nes ginčai abiejuose bylose kilę iš tos pačios vežimo sutarties, dėl to paties krovinio vežimo, jo metu atsiradusios žalos ir vežėjo atsakomybės ribų nustatymo.

37. Sprendžiant dėl ieÅ¡kinių dalyko (ieÅ¡kinių tikslo) sutapties, pažymėtina, kad Nyderlandų Karalystės teisme pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu atsakovė siekė pripažinimo, kad jos civilinė atsakomybė yra ribota. Tuo tarpu Kauno apygardos teisme pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė siekė įrodyti neribotÄ atsakovės civilinę atsakomybę, įpareigojant atlyginti visus nuostolius, patirtus dėl krovinio praradimo. Subrogacija nėra lygiavertis reikalavimas pagrindiniam reikalavimui, kadangi subrogacija galima tik iÅ¡ iÅ¡vestinio santykio – Å¡iuo atveju iÅ¡ draudimo sutarties. Teisėjų kolegija sprendžia, kad abiejų ieÅ¡kinių dalykas yra toks pat, nes klausimas dėl civilinės atsakomybės yra esminis abiejuose ieÅ¡kinio reikalavimuose. Be to, faktas, kad Å¡alis siekia pripažinimo, kad atsakomybė yra ribota, reiÅ¡kia, jog ji ginčija atsakomybę visa apimtimi.

38. Teisėjų kolegija, vertindama teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , pripažįsta, kad skiriasi teisės normos, kuriomis buvo grindžiami Nyderlandų Karalystės teisme ir Lietuvos Respublikos teisme pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai. Atsakovė Nyderlandų Karalystės teisme siekė nustatyti savo civilinės atsakomybės ribas, remdamasi CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalimi. Tuo tarpu ieÅ¡kovė 2017 m. balandžio 27 d. Kauno apygardos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje prašė atsakovei taikyti neribotÄ atsakomybę pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punktÄ . Taigi skiriasi ieÅ¡kinių teisiniai pagrindai.

39. Teisėjų kolegija, apibendrindama savo motyvus, nurodytus nutarties 35–38 punktuose, remdamasi kasacinio teismo praktika, nurodyta nutarties 34 punkte, sprendžia, kad apeliantės pozicija, jog nagrinėjama byla ir Nyderlandų Karalystės teisme nagrinėta byla nėra tapačios, yra pagrįsta, nes skiriasi tiek bylos Å¡alys, tiek ir teisės normos, kuriomis buvo grindžiami Nyderlandų Karalystės teisme ir Lietuvos Respublikos teisme pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai, t. y. nesutampa jų teisinis pagrindas. Taigi nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija neatitinka ginčų tapatumo sÄ lygos.

Tačiau, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, Nyderlandų Karalystės teisme nagrinėta byla pagal atsakovės negatyvųjį ieÅ¡kinį dėl atsakomybės pripažinimo ir nagrinėjama byla pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu laikytinos besÄ lygiÅ¡kai susijusiomis, nes sutampa abiejų bylų tikslai (esminis klausimas abiejuose bylose yra dėl civilinės atsakomybės apimtis) bei abiejų bylų pagrindu esančios faktinės aplinkybės (ginčai abiejuose bylose kilę iÅ¡ tos pačios vežimo sutarties, dėl to paties krovinio vežimo, jo metu atsiradusios žalos ir vežėjo atsakomybės ribų nustatymo, t. y. kyla iÅ¡ to paties faktinio pagrindo).

40. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Nyderlandų Karalystės teisme nagrinėta byla pagal atsakovės negatyvųjį ieÅ¡kinį dėl atsakomybės pripažinimo ir nagrinėjama byla pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu yra tarpusavyje besÄ lygiÅ¡kai susijusios, kas nagrinėjamu atveju lemia Nyderlandų Karalystės teismo sprendimo prejudicijÄ .

41. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Lietuvos Respublika, tiek Nyderlandų Karalystė yra Europos SÄ jungos narės, Nyderlandų Karalystės teismo sprendimų teisinių padarinių taikymas Lietuvoje reglamentuojamas Europos SÄ jungos teisės aktuose, konkrečiai – Reglamente Nr. 1215/2012.

42. Lietuvos Aukščiausias Teismas, aiÅ¡kindamas Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatas dėl kitos Europos SÄ jungos valstybės narės teismo sprendimų pripažinimo, nurodo, kad pagal bendrÄ jÄ nurodytame teisiniame reglamentavime įtvirtintÄ taisyklę Lietuvos teismai, nagrinėdami susijusiÄ bylÄ , turėtų remtis kitos Europos SÄ jungos valstybės narės teismo sprendimais, t. y. teismų sprendimai turėtų bÅ«ti pripažinti ir jų teisiniai padariniai turėtų bÅ«ti automatiÅ¡kai ir be specialių procedÅ«rų taikomi Lietuvoje ex lege (pagal įstatymÄ ). Tokie sprendimai turėtų prejudicinę galiÄ nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318-403/2019, 39–41 punktai).

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek ir trečiasis asmuo dalyvavo Nyderlandų Karalystės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje atsakovių statusu bei buvo atstovaujamos profesionalaus atstovo – advokato, bylos nagrinėjimo metu teikė iÅ¡samius argumentus tiek dėl jurisdikcijos klausimo (Å¡alutinė byla dėl jurisdikcijos buvo inicijuota bÅ«tent ieÅ¡kovės), tiek dėl atsakovės, kaip vežėjos, civilinės atsakomybės ribų, tame tarpe ir dėl jos kaltės. Taigi ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo buvo informuoti apie teismo procesÄ užsienio valstybėje ir jiems buvo sudaryta galimybė gintis.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Å¡alys Nyderlandų Karalystės teismo sprendimo neskundė; atsakovė jį įvykdė, sumokėdama ieÅ¡kovei priteistÄ kompensacijÄ 40 854,20 Eur sumÄ (bei palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos), o ieÅ¡kovė tokį įvykdymÄ priėmė, nagrinėjamoje byloje savo reikalavimÄ sumažindama atsakovės pagal Nyderlandų Karalystės teismo sprendimÄ sumokėtu dydžiu.

44. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika dėl susijusioje byloje kitos Europos SÄ jungos valstybės narės priimto teismo sprendimo įrodomosios vertės nagrinėjamai bylai (nutarties 42 punktas), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės civilinės atsakomybės ribų, pagrįstai rėmėsi Nyderlandų Karalystės teismo sprendimu, kaip prejudiciniu, nes nurodytoje byloje konstatuota nagrinėjamai bylai reikÅ¡minga aplinkybė, jog atsakovei taikoma CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta ribotos atsakomybės taisyklė.

Kita vertus, jeigu reikalavimas dėl ribotos civilinės atsakomybės taikymo bÅ«tų buvęs atmestas, tik tokiu atveju nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas bÅ«tų turėjęs pareigÄ vertinti sÄ lygų civilinei atsakomybei taikyti egzistavimÄ , todėl apeliantės argumentai, kad teismas netyrė ir nevertino įrodymų ir argumentų dėl atsakovės didelio neatsargumo, atmestini kaip nepagrįsti.

45. Minėta, kad Nyderlandų Karalystės teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. C/02/329931/HA ZA 17-290 vertino atsakovės civilinės atsakomybės apimtį. Sprendime pažymėta, kad teismas buvo įpareigojęs UAB „ACC Distribution“ ir ADB „Gjensidige“ pateikti įrodymus, jog Karkowski ir / arba Karkowskio vairuotojas sÄ moningai prisidėjo prie neÅ¡iojamų kompiuterių ir kompiuterinės įrangos vagysčių. Tačiau UAB „ACC Distribution“ ir ADB „Gjensidige“ tokių įrodymų nepateikus, Nyderlandų Karalystės teismas konstatavo, kad UAB „Rhenus Logistics“ yra atsakinga CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies ribose, t. y. jai, kaip vežėjai, taikoma ribota civilinė atsakomybė ir priteisė kompensacijÄ pagal CMR 23 straipsnio 3 dalį.

Taigi UAB „Rhenus Logistics“ civilinės atsakomybės apimtis buvo Nyderlandų Karalystės teismo civilinės bylos Nr. C/02/329931/HA ZA 17-290 nagrinėjimo dalykas, Å¡is faktas yra reikÅ¡mingas abiejose bylose. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėtu Nyderlandų Karalystės teismo sprendimu, ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neribotos civilinės atsakomybės taikymo CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punkto nuostatų prasme atmetė, taip patvirtindamas Nyderlandų Karalystės teismo sprendimu konstatuotÄ atsakovės ribotÄ civilinę atsakomybę.

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai rėmėsi Nyderlandų Karalystės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendime nustatytais faktais dėl atsakovės ribotos civilinės atsakomybės, o ne iš naujo vertino atsakovės atsakomybės ribas.

46. Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus, sprendžia, kad Nyderlandų Karalystės teismo nagrinėta byla ir nagrinėjama byla yra besÄ lygiÅ¡kai susijusios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Nyderlandų Karalystės teismo sprendimu, kuriuo nustatyta ribota atsakovės civilinė atsakomybė (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis), kaip prejudiciniu faktu ir darė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl didesnės apimties atsakomybės (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punktas) taikymo nėra pagrindo.

47. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodo argumentus dėl CMR važtaraščio ir jo turinio vertinimo, tačiau atsižvelgiant į aukščiau padarytas teisėjų kolegijos iÅ¡vadas, tokie apeliacinio skundo argumentai nebeturi esminės teisinės reikÅ¡mės bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatui ir yra nebeaktualÅ«s, dėl ko teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako ir jų nevertina. Dėl kreipimosi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ 48. Apeliantė reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ kreiptis į ESTT teismÄ dėl prejudicinio sprendimo priėmimo Å¡iais klausimais:

1) Ar Reglamento Nr. 1215/2015 25 straipsnio 1 dalies nuostata dėl išimtinės jurisdikcjos turi būti aiškinama taip, kad Nyderlandų Karalystės teismas, gavęs UAB „Rhenus Logistics“ ieškinį dėl pripažinimo, ir žinodamas, kad šalys vežimo sutartyje susitarė dėl išimtinės jurisdikcijos Lietuvos teisme, negalėjo ir neturėjo bylos nagrinėti, o pagal Reglamento Nr. 1215/2015 25 straipsnio 1 dalį ir kitas susijusias nuostatas, atsisakyti jurisdikcijos?;

2) Ar Reglamento Nr. 1215/2015 25 straipsnio 1 dalies nuostata dėl iÅ¡imtinės jurisdikcjos turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad Kauno apygardos teismas, turintis iÅ¡imtinę jurisdikcijÄ pagal ReglamentÄ Nr. 1215/2012 spręsti iÅ¡ vežimo sutarties kylančius ginčus, ir nagrinėjantis netapačiÄ bylÄ , privalo aiÅ¡kinti ir taikyti vežėjo veiksmus taip, kaip juos aiÅ¡kino ir taikė Nyderlandų Karalystės teismas, neturintis iÅ¡imtinės jurisdikcijos, 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. C/02/329931/HA ZA 17-290 pagal Nyderlandų Karalystės teismų praktikÄ ?;

3) Ar Reglamento Nr. 1215/2015 25 straipsnio 1 dalies nuostata dėl iÅ¡imtinės jurisdikcjos turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad Kauno apygardos teismas, turintis iÅ¡imtinę jurisdikcijÄ pagal ReglamentÄ Nr. 1215/2012 spręsti iÅ¡ vežimo sutarties kylančius ginčus, ir nagrinėjantis netapačiÄ bylÄ , neprivalo aiÅ¡kinti ir taikyti vežėjo veiksmus taip, kaip juos aiÅ¡kino ir taikė Nyderlandų Karalystės teismas, neturintis iÅ¡imtinės jurisdikcijos, 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. C/02/329931/HA ZA 17-290 pagal Nyderlandų Karalystės teismų praktikÄ ? 49.

Remiantis CPK 3 straipsnio 5 dalimi, teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos SÄ jungos teisės normas iÅ¡kilo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimas, privalo praÅ¡yti kompetentingos Europos SÄ jungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimu. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo (toliau – SESV) 267 straipsnio 1 dalimi, ESTT priima prejudicinius sprendimus dėl Europos SÄ jungos sutarčių aiÅ¡kinimo ir institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir iÅ¡aiÅ¡kinimo.

Tokiam klausimui iÅ¡kilus nagrinėjant bylÄ valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali bÅ«ti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas kreipiasi į ESTT (SESV 267 straipsnio 3 dalis).

50. ESTT praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad galutinės instancijos teismo pareiga kreiptis į ESTT pagal SESV 267 straipsnio 3 dalį nėra absoliuti, taikomos jos iÅ¡imtys. SESV 267 straipsnio 3 dalis pagal nusistovėjusiÄ ESTT praktikÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad tokie teismai gali, spręsdami Europos SÄ jungos teisės klausimÄ , nesilaikyti pareigos kreiptis dėl prejudicinio sprendimo tik tuo atveju, jei jie konstatavo, kad iÅ¡keltas klausimas nėra svarbus bylai, kad dėl nagrinėjamos Europos SÄ jungos teisės nuostatos ESTT jau pateikė savo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ arba kad tinkamas Europos SÄ jungos teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl to negali kilti jokių pagrįstų abejonių (žr., pvz., ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimo byloje Intermodal Transports BV prieÅ¡ Staatssecretaris van Financin, C-495/03, ECLI:EU:C:2005:552, 33, 45 punktus).

Be to, nacionalinis teismas nėra saistomas bylos Å¡alių iniciatyvos ir sprendimÄ kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiÅ«ra (ex officio) (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieÅ¡ Ministero della sanita, C-283/81, ECLI:EU:C:1982:335, 9 punktas).

51. Sprendžiant dėl kreipimosi į ESTT ieÅ¡kovės suformuluotais klausimais, pažymėtini keli aspektai. Pirma, viena iÅ¡ bÅ«tinųjų kreipimosi į ESTT prielaidų yra klausimų dėl Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo kilimas, tačiau nagrinėjamu atveju klausimai dėl jurisdikcijos taisyklių, įtvirtintų Reglamente Nr. 1215/2012, taip pat dėl Reglamento Nr. 1215/2012 ir CMR konvencijoje nustatytų teismingumo taisyklių santykio yra pakankamai plačiai iÅ¡aiÅ¡kinti tiek ESTT praktikoje, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Antra, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, keliami klausimai yra susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių vertinimu. Remdamasi Å¡iais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad kreiptis į ESTT su praÅ¡ymu priimti prejudicinį sprendimÄ ieÅ¡kovės suformuluotais klausimais nėra pagrindo, todėl šį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmeta. Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 52. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialiosios bei proceso teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi iÅ¡laidoms, patirtoms bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Netenkinus ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, tuo tarpu UAB „Rhenus Logistics“ įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

54. UAB „Rhenus Logistics“ praÅ¡o jos naudai priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 3 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė pateikė iÅ¡laidas patvirtinančius mokėjimo dokumentus, iÅ¡laidos apmokėtos 2020 m. trečiÄ jį ketvirtį. Atsakovės praÅ¡omas priteisti advokato iÅ¡laidų atlyginimas virÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nustatytÄ rekomenduojamÄ priteisti maksimalų dydį – 1,3 už praėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį Å¡alies Å«kyje už atsiliepimÄ Ä¯ kasacinį skundÄ (Rekomendacijų 8.11 punktas). 2020 m. pirmo ketvirčio vidutinis darbo užmokestis – 1 381 Eur, maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis – 1 795,30 Eur.

Todėl atsakovės turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas sumažinamas, atsakovei priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 795,30 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rhenus Logistics (juridinio asmens kodas 120145513) iÅ¡ ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) 1 795,30 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis eurus 30 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Vilija Mikuckienė Asta Radzevičienė Jūratė Varanauskaitė