a4083ccb-b3f4-4e9f-ba0a-e43006c01851 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-403-790/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02453-2017-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.2.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio KailiÅ«no ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A.

Z., B. Z. ir L. Z. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje – akcinė bendrovė Lietuvos draudimas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai A. Z., B. Z. ir L. Z. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ 40 546,80 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad J. Z. (ieÅ¡kovų sutuoktinė ir motina) 2014 m. gruodžio 14 d. sudarė su atsakove draudimo sutartį. Draudimo liudijime buvo nurodyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui, be kita ko, draudėjos mirties atveju, bus iÅ¡mokama 100 proc. draudimo iÅ¡moka, kurios suma siekia 140 000 Lt (40 546,80 Eur). (duomenys neskelbtini) J. Z. mirė, mirties priežastis – nepatikslintas piktybinis krÅ«ties navikas. IeÅ¡kovas A. Z., kaip mirusiosios įpėdinis, kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) Lietuvos draudimas, administruojanti atsakovės žalÄ , pateikė ieÅ¡kovui atsakymÄ , kad J.

Z. mirtis nepripažintina draudiminiu įvykiu, nes ji nuslėpė nuo atsakovės svarbiÄ informacijÄ apie savo sveikatos bÅ«klę, kuriÄ Å¾inodama, draudikė nebÅ«tų sudariusi draudimo sutarties. J. Z. mirties nebuvo pripažinta draudiminiu įvykiu, todėl ieÅ¡kovams nebuvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės pateiktuose draudėjos medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad iki draudimo sutarties sudarymo jai buvo nustatytas piktybinis krÅ«ties navikas, buvęs jos mirties priežastimi. Nors pateiktuose dokumentuose yra duomenų apie tam tikrus draudėjos sveikatos sutrikimus ir jai atliktus tyrimus, kurių ji nenurodė atsakovei pildydama anketÄ , nėra pagrindo teigti, kad Å¡ie sutrikimai – tai esminė ir pagrindinė draudiminio įvykio atsiradimo priežastis.

5. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, atsisakydama iÅ¡mokėti ieÅ¡kovams draudimo iÅ¡mokÄ , rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.993 straipsnio 7 dalimi, kurioje nustatyta pareiga draudėjui įrodyti, kad nė vienas draudikas, žinodamas draudėjo dėl neatsargumo nenurodytas aplinkybes, nebÅ«tų sudaręs draudimo sutarties. Atsakovė, įrodinėdama Å¡iÄ aplinkybę, apklausė Lietuvoje veikiančias draudimo bendroves, tačiau tik viena iÅ¡ apklaustų bendrovių pateikė kategoriÅ¡kÄ atsakymÄ , kad draudimo sutartis, esant tokioms aplinkybėms, nebÅ«tų sudaryta.

Teismas taip pat nurodė, kad J. Z. nuo 2009 m. gruodžio 16 d. buvo sudariusi gyvybės draudimo sutartį su akcine bendrove (toliau – AB) „Swedbank gyvybės draudimas“, o gyvybės draudimo sutartis su atsakove buvo sudaryta atsakovei pasiÅ«lius geresnes draudimo sÄ lygas. Å i aplinkybė taip pat patvirtina, kad draudėja nesiekė slėpti informacijÄ apie savo sveikatÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 6.1. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , draudimo sutarties Å¡alių tarpusavio santykiai turi bÅ«ti grįsti didžiausiu pasitikėjimu, todėl draudėjas turi atskleisti draudikui visas aplinkybes, nurodytas draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse, praÅ¡ymuose, draudiko pateiktuose anketose. Byloje nėra ginčo, kad J. Z., pildydama anketÄ , kurioje atsakovė prašė pateikti duomenis apie sveikatos bÅ«klę, diagnozuotas ligas ir paskirtÄ gydymÄ , pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad ji neturėjo jokių sveikatos sutrikimų.

Draudėja, be kita ko, nepateikė domenų apie jai diagnozuotÄ mastopatijÄ , kuri didina tikimybę susirgti krÅ«ties piktybiniu naviku. J. Z. dėl neatsargumo neatskleidus Å¡ios informacijos, turėjusios įtakos draudimo rizikos vertinimui, atsakovė neturėjo galimybės tinkamai įvertinti draudimo rizikÄ . Jeigu draudimo sutarties sudarymo metu draudėja bÅ«tų pateikusi tikrovę atitinkančiÄ informacijÄ , atsakovė nebÅ«tų sudariusi draudimo sutarties esamomis sÄ lygomis. 6.2. Teismas netinkamai aiÅ¡kino CK 6.993 straipsnio 7 dalį.

Pagal Å¡iÄ nuostatÄ turi bÅ«ti vertinamas ne pats draudimo sutarties sudarymo ar nesudarymo faktas, o tai, ar kiti analogiÅ¡kÄ draudimo apsaugÄ teikiantys draudikai apdraustų klientÄ tapačiomis sÄ lygomis, jei Å¡is asmuo nuo pat pradžių jiems bÅ«tų suteikęs informacijÄ , kuriÄ nuslėpė nuo jį apdraudusio draudiko. IÅ¡ byloje pateiktų draudimo bendrovių atsakymų matyti, kad nė viena iÅ¡ jų nebÅ«tų prisiėmusi draudimo rizikos, susijusios su krÅ«ties piktybiniu naviku. 6.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad J.

Z. ir AB „Swedbank gyvybės draudimas“ 2009 m. gruodžio 15 d. sudarytos draudimo sutarties liudijimas įrodo draudėjos sÄ Å¾iningumÄ atskleidžiant duomenis apie savo sveikatos bÅ«klę. Vien tik iÅ¡ pateikto draudimo liudijimo nėra aiÅ¡ku, kokiomis sÄ lygomis buvo sudaryta draudimo sutartis, nėra žinoma, ar sudarydama Å¡iÄ sutartį, draudėja pateikė draudikei informacijÄ apie anksčiau jai atliktus tyrimus ir kaip draudimo bendrovė Å¡iÄ informacijÄ Ä¯vertinto (ar sutarties individualiose sÄ lygose nėra iÅ¡lygų dėl draudžiamųjų įvykių ir pan.).

Be to, dauguma tyrimų ir diagnozių, kurių draudėja nenurodė atsakovei, buvo nustatyta po pirmiau minėtos draudimo sutarties su kita draudike sudarymo. Dėl nurodytų argumentų teismas neturėjo vadovautis šiuo draudimo liudijimu, nes jis nepatvirtina ir nepaneigia bylai reikšmės turinčių aplinkybių.

7. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai A. Z., B. Z. ir L. Z. praÅ¡o apeliacinį skunda atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 7.1. Atsakovė netinkamai aiÅ¡kina CK 6.993 straipsnio 7 dalies taikymo sÄ lygas. Å ioje normoje įtvirtintas atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrindas gali bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad draudėja nuo draudimo bendrovės nuslėpė esminę informacijÄ , kuri lemia, kad draudimo sutartis sudaryta ne dėl tikėtino draudžiamojo įvykio, bet dėl objektyviai neiÅ¡vengiamo draudžiamojo įvykio, ir visos Lietuvos teritorijoje veikiančios draudimo bendrovės nebÅ«tų sudariusios draudimo sutarties tokioje situacijoje. 7.2.

Atsakovė neįrodė, kad draudėja nuslėpė esminę informacijÄ ir draudimo sutartis sudaryta dėl objektyviai neiÅ¡vengiamo draudžiamojo įvykio. Byloje nėra duomenų, kad J. Z. iki gyvybės draudimo sutarties sudarymo bÅ«tų sirgusi kokia nors liga, kuri buvo jos mirties priežastimi arba sudarė pagrindÄ teigti, kad mirtis dėl Å¡ios ligos yra neiÅ¡vengiama. Draudėjos sveikatos pakitimų, dėl kurių atsakovė atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , ir draudėjos mirties nesieja priežastinis ryÅ¡ys.

J. Z. galimai nuslėpta informacija Å¡iuo atveju galėtų lemti draudimo rizikos padidėjimÄ ir sudaryti pagrindÄ didinti draudimo įmokÄ ar mažinti iÅ¡mokÄ , tačiau Å¡ių aplinkybių atsakovė neįrodė. 7.3. Atsakovė neįrodė, kad visos kitos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės bÅ«tų atsisakiusios sudaryti draudimo sutartį su J. Z. dėl draudimo sutarties sudarymo metu buvusios jos sveikatos bÅ«klės. Tik viena iÅ¡ apklaustų bendrovių nurodė, kad bÅ«tų atsisakiusi sudaryti sutartį.

Dalis draudimo bendrovių bÅ«tų atidėjusios sprendimo dėl sutarties sudarymo priėmimÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jos apskritai nebÅ«tų sudariusios sutarties, o atsakovė tokių aplinkybių neįrodė. 7.4. Aplinkybė, kad J. Z. iki draudimo sutarties su atsakove sudarymo, buvo sudariusi draudimo sutartį su kitu draudiku, patvirtina, kad ji neturėjo tikslo sÄ moningai nuslėpti informacijÄ nuo atsakovės. Negalima vertinti, kad draudėjos praeityje atlikti tyrimai ir / ar nustatyti sveikatos sutrikimai draudimo sutarties sudarymo metu buvo tokie reikÅ¡mingi, kad apie juos buvo bÅ«tina informuoti draudimo bendrovę.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

9. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, draudėjai tinkamai neatskleidus draudikės praÅ¡omos informacijos apie savo sveikatos bÅ«klę. J. Z. ir atsakovė 2012 m. gruodžio 14 d. buvo sudariusios gyvybės draudimo sutartį, pagal kuriÄ draudėjos mirties atveju ar jos mirties nuo nelaimingo atsitikimo atveju atsakovė įsipareigojo sumokėti draudėjos įpėdiniams 140 000 Lt (40 546,80 Eur) draudimo iÅ¡mokÄ . (duomenys neskelbtini) J. Z. mirė, draudėjos mirties priežastis – nepatikslintas krÅ«ties piktybinis navikas. 2017 m. kovo 4 d. ieÅ¡kovas A.

Z. pateikė atsakovei praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau trečiasis asmuo AB Lietuvos draudimas, administruojanti įvykius pagal atsakovės gyvybės draudimo sutartis, 2017 m. liepos 24 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , kad atsakovė, vadovaudamasi CK 6.993 straipsnio 7 dalimi, atsisako iÅ¡mokėti draudėjos įpėdiniams draudimo iÅ¡mokÄ . Priimdama tokį sprendimÄ , atsakovė rėmėsi iÅ¡ medicinos įstaigų gautais duomenimis apie draudėjos sveikatÄ , pagrindžiančiais, kad J.

Z., pildydama draudiko pateiktÄ anketÄ , neatskleidė esminės reikÅ¡mės turinčių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, diagnozuotas ligas ir paskirtÄ gydymÄ , bei visų draudikų, teikiančių gyvybės draudimo paslaugas Lietuvoje, raÅ¡tais, kuriuose, anot atsakovės, nurodyta, kad nei vienas draudikas, žinodamas visas aplinkybes, kurių J. Z. nenurodė iki draudimo sutarties sudarymo, nebÅ«tų sudaręs su ja draudimo sutarties arba bÅ«tų sudaręs draudimo sutartį su iÅ¡lygomis.

10. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė neįrodė draudėjos neatskleistų sveikatos sutrikimų ir jos mirties ryÅ¡io, taip pat nesutiko su atsakovės pozicija, kad visi draudimo paslaugas teikiantys subjektai, žinodami draudėjos J. Z. neatskleistus duomenis apie jos sveikatos bÅ«klę, nebÅ«tų sudarę su ja draudimo sutarties. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovės pateiktus duomenis, tik vienas draudikas kategoriÅ¡kai nurodė atsisakysiÄ s sudaryti draudimo sutartį, tuo tarpu kiti draudikai sutiktų sudaryti draudimo sutartis su tam tikromis iÅ¡lygomis arba papraÅ¡ytų pateikti papildomus duomenis, atlikti tyrimus ar pan.

Savo ruožtu atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pažodžiui aiÅ¡kina CK 6.993 straipsnio 7 dalies turinį – pagal Å¡iÄ nuostatÄ turi bÅ«ti nustatomas ne pats draudimo sutarties sudarymo faktas, o tai, ar analogiÅ¡kÄ draudimo apsaugÄ teikiantys draudikai apdraustų klientÄ tokiomis pačiomis sÄ lygomis. Atsakovės vertinimu, iÅ¡ pateiktų draudimo bendrovių atsakymų matyti, kad tuo atveju, jei J. Z. bÅ«tų pateikusi tikrovę atitinkančius duomenis apie savo sveikatos bÅ«klę, nė viena iÅ¡ jų nebÅ«tų prisiėmusi draudimo rizikos, susijusios su krÅ«ties piktybiniu naviku.

Taigi, nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti nustatyta, ar duomenų apie J. Z. sveikatos bÅ«klę neatskleidimas galėjo sÄ lygoti atsakovės teisės atsisakyti iÅ¡mokėti ieÅ¡kovams draudimo iÅ¡mokÄ atsiradimÄ .

11. Vadovaujantis CK 6.986 straipsniu, draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudimo sutartis pagal savo pobÅ«dį yra rizikos sutartimi, sudarant Å¡iÄ sutartį nėra aiÅ¡ku, ar draudimo rizika materializuosis, kada tai įvyks, todėl sutarties sudarymo metu draudikui nėra žinoma, ar jam atsiras pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Siekdamas prognozuoti galimai atsirasiančių sutartinių įsipareigojimų mastÄ , kiekvienu konkrečiu atveju draudikas turi įvertinti draudimo rizikÄ , o atlikdamas šį vertinimÄ , jis turi remtis draudėjo pateikta informacija, nes faktai, kuriais remiantis gali bÅ«ti nustatyta draudimo rizika, paprastai bÅ«na žinomi tik draudėjui.

12. Kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos Å¡alių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, todėl draudimo sutarties Å¡alys privalo atskleisti viena kitai visÄ informacijÄ , kuri gali bÅ«ti reikÅ¡minga Å¡iai sutarčiai sudaryti bei jos sÄ lygoms nustatyti ir vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; 2011 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011).

Å alių bendradarbiavimo principas turi ypatingÄ svarbÄ draudimo teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011). Draudimo sutartimi draudikas perima draudėjo nuostolių atsiradimo rizikÄ , todėl prieÅ¡ sudarydamas sutartį jis turi turėti galimybę sužinoti visas rizikos įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagal jas nustatyti, ar sutartis gali bÅ«ti sudaroma draudimo rÅ«Å¡ies taisyklių (t. y. standartinių sÄ lygų, nustatytų atsižvelgiant į įprastomis aplinkybėmis atsirandantį rizikos laipsnį) pagrindu, ar dėl netipiÅ¡kų aplinkybių ar iÅ¡skirtinių draudėjo poreikių, galinčių sukelti didesnę ar mažesnę nei įprasta nuostolių atsiradimo tikimybę, tam tikros standartinės sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti pakeistos ir nustatytos individualiai.

Draudikas pasitiki draudėjo atskleidžiamais faktais ir prisiima rizikÄ manydamas, kad Å¡is nenuslėpė jokių draudžiamojo įvykio tikimybei ir Å¡io įvykio galimų nuostolių dydžiui reikÅ¡mingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015).

13. Draudėjo pareiga prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį atskleisti draudikui informacijÄ , turinčiÄ Ä¯takos draudiko apsisprendimui dėl Å¡ios sutarties sudarymo, prisiimamos rizikos ir konkrečių draudimo sÄ lygų, yra tiesiogiai įtvirtinta CK 6.993 straipsnyje. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 1 dalimi, prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visÄ Å¾inomÄ informacijÄ apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir Å¡io įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi bÅ«ti žinomos draudikui. CK 6.993 straipsnio 2 dalyje detalizuojama, kad esminėmis aplinkybėmis, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudikÄ , pripažįstamos aplinkybės, nurodytos standartinėse draudimo sutarties sÄ lygose (draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse), taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raÅ¡tu prašė draudėjo suteikti informacijÄ .

14. Šios nutarties 13 punkte nurodytos informacijos neatskleidimo draudikui padariniai reglamentuoti minėto CK 6.993 straipsnio 4–7 dalyse. Aptariamo straipsnio 7 dalyje, kuria remiasi atsakovė, nustatyta, tuo atveju, jeigu draudikas, žinodamas aplinkybes, apie kurias draudėjas neinformavo dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties, tai jis per du mėnesius nuo sužinojimo, kad draudėjas nepateikė šio straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos dėl neatsargumo, turi teisę reikalauti nutraukti draudimo sutartį;

įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas turi teisę atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ tik įrodęs, kad nė vienas draudikas, žinodamas aplinkybes, kurių draudėjas nenurodė dėl neatsargumo, nebÅ«tų sudaręs draudimo sutarties. Tai reiÅ¡kia, kad vertinant, ar draudikas pagrįstai atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Å¡iuo pagrindu, turi bÅ«ti nustatyta, kad, pirma, draudėja, sudarydama sutartį, neatskleidė draudikui tam tikrų reikÅ¡mingų aplinkybių, antra, nė vienas draudikas, žinodamas nuslėptas aplinkybes, nebÅ«tų sudaręs draudimo sutarties.

Pažymėtina, kad analogiškai ši nuostata yra aiškinama ir kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2014).

15. Byloje nėra ginčo, kad draudėja J. Z., sudarydama draudimo sutartį su atsakove, tinkamai neatskleidė jai visų prašomų pateikti duomenų apie savo sveikatos būklę. Iš byloje pateiktos 2012 m. gruodžio 14 d. draudžiamo asmens anketos matyti, kad draudėja neigiamai atsakė į visus atsakovės pateiktus klausimus, kurių pagrindu draudikė turėtų įvertinti galimas rizikas dėl draudžiamo asmens sveikatos būsenos. J. Z. draudžiamo asmens anketoje nurodė neturinti nepiktybinių auglių ir piktybinių ligų ar kitų, anketoje nepaminėtų susirgimų (9 ir 10 punktai), taip pat nurodė, kad per pastaruosius 5 metus ji nebuvo gydoma ligoninėje, operuota ar tiriama ir artimiausiu metu jai nėra planuojama atlikti operacijų ir tyrimų, ji neplanuoja gydytis ligoninėje ar sveikatos priežiūros centre (poliklinikoje) (11 ir 12 punktai).

Tačiau byloje esantys J. Z. medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ai patvirtinta, kad dar (duomenys neskelbtini) atlikus skydliaukės ir krÅ«tų ultragarsinį tyrimÄ bei mamografijos tyrimÄ jai, be kita ko, buvo nustatytos abiejų krÅ«tų mikrocistos, o nuo (duomenys neskelbtini) J. Z. buvo stebėta ir gydyta Vilniaus universiteto Onkologijos institute dėl cistinės mastopatijos. Å iÄ informacijÄ J. Z. nuslėpė nuo atsakovės.

16. Pirmiau minėta, kad pagal CK 6.993 straipsnio 2 dalį, esminėmis aplinkybėmis, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudikÄ , pripažįstamos aplinkybės, apie kurias draudikas raÅ¡tu prašė draudėjo suteikti informacijÄ . Taigi, Å¡ios nuostatos prasme draudžiamo asmens anketoje nurodytos aplinkybės turėtų bÅ«ti vertinamos kaip esminės aplinkybės. Nagrinėjamu atveju J. Z. nepateikė atsakovei anketoje nurodytų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, diagnozuotas ligas, atliktus tyrimus ir teikiamÄ medicininę priežiÅ«rÄ , todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad sudarant draudimo sutartį, nebuvo atskleista esminė informacija, turėjusi įtakos draudikei sprendžiant dėl konkrečios draudimo rizikos prisiėmimo.

Dėl Å¡ios priežasties atsakovė neturėjo galimybės objektyviai įvertinti draudimo sutartimi prisiimamos rizikos mastÄ , o tai neabejotinai apsunkino jai galimybę spręsti dėl draudimo sutarties sudarymo ir / ar draudimo sutarties sÄ lygų (taikomos apsaugos lygio, draudimo įmokų ir iÅ¡mokų dydžio ir kt.). Tokiu bÅ«du nagrinėjamoje byloje yra nustatyta pirmoji CK 6.993 straipsnio 7 dalies taikymo sÄ lyga – draudėja, sudarydama sutartį, dėl neatsargumo neatskleidė draudikui reikÅ¡mingų aplinkybių, Å¡iuo atveju, susijusių su jos sveikata, atliktais tyrimais ir teikiama medicinine priežiÅ«ra ar gydymu.

17. Å ios teismo iÅ¡vados nepaneigia aplinkybė, kad J. Z. prieÅ¡ sudarydama draudimo sutartį su atsakove, nuo 2009 m. gruodžio 16 d. buvo sudariusi draudimo sutartį su AB „Swedbank gyvybės draudimas“, kas, anot pirmosios instancijos teismo, patvirtina, kad draudėja neturėjo tikslo nuslėpti nuo atsakovės informacijÄ apie savo sveikatÄ . Visų pirma, nagrinėjamoje byloje nėra įrodinėjama, kad draudėja nuslėpė reikÅ¡mingÄ informacijÄ apie savo sveikatos bÅ«klę tyčia, sÄ moningai siekdama suklaidinti atsakovę ir tokiu bÅ«du paskatinti jÄ sudaryti gyvybės draudimo sutartį.

Å ioje nutartyje jau ne kartÄ minėta, kad atsakovė remiasi CK 6.993 straipsnio 7 dalimi, kurioje reglamentuojama situacija, kai asmuo neatskleidė duomenų dėl neatsargumo. Antra, kaip pagrįstai pažymėjo atsakovė, byloje yra pateiktas tik draudimo bendrovės AB „Swedbank gyvybės draudimas“ draudimo liudijimas, tačiau nėra pateikta draudimo sutartis, todėl Å¡iuo atveju nėra aiÅ¡ku, ar draudėja buvo atskleidusi visÄ reikÅ¡mingÄ informacijÄ , kokiomis sÄ lygomis buvo sudaryta draudimo sutartis ir kokias rizikas jos pagrindu prisiėmė draudikė.

Be to, iš pateikto draudimo liudijimo matyti, kad draudimo sutartis su AB „Swedbank gyvybės draudimas“ buvo sudaryta 2009 m. gruodžio 15 d., kai tuo tarpu dalis tyrimų ir diagnozių, kurių neatskleidė draudėja, atsirado vėliau (pvz., Vilniaus universiteto Onkologijos instituto išraše iš gydymo stacionare istorijos nurodyta, kad J. Z. pastarojoje įstaigoje stebėta ir gydyta dėl cistinės mastopatijos nuo (duomenys neskelbtini). Todėl, teismo vertinimu, ši aplinkybė neturi įtakos vertinant, ar draudėjos neatskleista informacija turi būti laikoma esmine informacija, turinčia reikšmės draudiko apsisprendimui sudaryti sutartį ir nepaneigia išvados, kad nagrinėjamu atveju J.

Z. nepateikė atsakovei esminių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę. Vis dėlto, kaip buvo nurodyta Å¡ios nutarties 14 punkte, aplinkybė, kad draudėja neatskleidė draudikei tam tikrų reikÅ¡mingų duomenų, per se (pati savaime) nesudaro pagrindo atsakovei atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Pagal CK 6.993 straipsnio 7 dalį atsakovei kilo pareiga įrodyti, kad J. Z. atskleidus nuslėptÄ informacijÄ , visi analogiÅ¡kas paslaugas teikiantys draudikai nebÅ«tų sudarę su ja draudimo sutarties.

18. Å iame kontekste pažymėtina, kad Å¡i CK 6.993 straipsnio 7 dalies taikymo sÄ lyga nagrinėjamu atveju neturėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama tokiu bÅ«du, kad draudėjai atskleidus dėl neatsargumo nuslėptus duomenis, nė vienas draudikas nebÅ«tų sudaręs su ja draudimo sutarties kaip tokios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju turi bÅ«ti nustatyta, ar žinodami draudėjos nuslėptus duomenis apie jos sveikatos bÅ«klę, jai atliktus tyrimus ir teiktÄ gydymÄ , apklaustos draudimo bendrovės bÅ«tų prisiėmusios jos gyvybės draudimo rizikÄ ir, be kita ko, bÅ«tų sutikusios iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ mirties nuo krÅ«ties piktybinio naviko atveju, o ne, pavyzdžiui, pasiÅ«liusios paslaugÄ , kuriai neturi įtakos nuslėpta informacija (eliminavusios draudimo rizikÄ , susijusiÄ su krÅ«ties piktybiniu naviku ar, kaip buvo nustatyta pirmiau minėtoje kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2014, pasiÅ«liusios gyvybės draudimo produktÄ be prisiimamos gyvybės draudimo rizikos, kai įvykus draudžiamajam įvykiui yra iÅ¡mokama vien tik draudėjo sukaupta suma (sumokėtų draudimo įmokų suma, atskaičius atitinkamos draudimo sutarties sudarymo ir administravimo kaÅ¡tus).

Todėl nagrinėjamu atveju būtent šiuo aspektu turi būti vertinami atsakovės pateikti kitų bendrovių, teikiančių gyvybės draudimo paslaugas Lietuvoje, atsakymai dėl draudimo sutarčių (ne)sudarymo.

19. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, dalis atsakovės apklaustų bendrovių, žinodamos apie J. Z. sveikatos bÅ«klę, bÅ«tų atsisakiusius sudaryti su ja gyvybės draudimo sutartį ar nebÅ«tų apdraudusios jos nuo mirties dėl krÅ«ties piktybinio naviko. Viena draudimo bendrovė – UAB „SEB gyvybės draudimas“ – kategoriÅ¡kai nurodė, kad žinodama draudėjos nuslėptÄ informacijÄ , nebÅ«tų sudariusi gyvybės draudimo sutarties. Draudimo bendrovė „Compensa Life Vienna Insurance Group“ taip pat atsisakytų suteikti J.

Z. draudiminę apsaugÄ mirties nuo krÅ«ties piktybinio naviko atveju – nors Å¡i bendrovė nurodė, kad bÅ«tų sudariusi gyvybės ir papildomo draudimo nuo kritinių ligų sutartį, tačiau ji pakeistų sutarties sÄ lygas, pripažindama nedraudžiamaisiais įvykiais mirtį nuo skydliaukės ir krÅ«ties piktybinio naviko bei kritinės ligos diagnozavimÄ . Draudimo bendrovės „Ergo Life Insurance“ SE ir „Mandatum Life Insurance Baltic“ SE nurodė, kad negavusios papildomų duomenų ar medicininių dokumentų iÅ¡rašų nebÅ«tų sudariusios draudimo sutarties.

Vadinasi, šios draudimo bendrovės taip pat patvirtino, kad draudimo sutartis esant tokios aplinkybėms nebūtų sudaryta.

20. Tačiau kitos atsakovės apklaustos draudimo paslaugas teikiančios bendrovės nurodė, kad pagal esamus duomenis draudimo sutartis su J. Z. būtų sudaryta. Bendrovė „Swedbank Life Insurance“ SE nurodė, kad būtų sudariusi gyvybės draudimo sutartį su padidinta rizika ir nepateikė duomenų dėl kritinių ligų apsaugos, nes tokių paslaugų ši bendrovė neteikia; uždaroji akcinė gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė „Aviva Lietuva“ nurodė, kad universalios gyvybės draudimo sutarties sudarymas būtų svarstomas apdraustajai atlikus ir pateikus papildomus tyrimus, jai galėtų būti siūlomi keli gyvybės draudimo variantai: universalus gyvybės draudimas su kritinių ligų apribojimu dėl skydliaukės navikų (taigi, nenurodant mirties dėl krūties piktybinio naviko kaip nedraudiminio įvykio); universalus gyvybės draudimas su kritinių ligų apribojimu dėl skydliaukės, krūtų ir gimdos priedų navikų ar tik investicinio pobūdžio draudimas, kuriame nėra atsižvelgiama į sveikatos rizikos faktorius.

Gyvybės draudimo bendrovė UAB „Bonum publicum“ pateikė du atsakymus, kuriuose nurodė skirtingas galimo gyvybės draudimo sÄ lygas – 2017 m. balandžio 25 d. raÅ¡te pastaroji bendrovė nurodė, kad atsisakytų suteikti kritinių ligų draudimo apsaugÄ , tačiau kaip ir „Swedbank Life Insurance“ SE, bÅ«tų suteikusi gyvybės draudimÄ , atitinkamai padidindama rizikÄ , savo ruožtu 2017 m. liepos 14 d. raÅ¡te nurodė, kad nebÅ«tų suteikusi draudimo apsaugos nuo kritinių ligų, bet bÅ«tų suteikusi gyvybės draudimÄ , kuriame krÅ«ties piktybinis navikas bÅ«tų nurodytas kaip papildomas nedraudžiamasis įvykis – todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad Å¡i bendrovė neabejotinai bÅ«tų atsisakiusi apdrausti J.

Z. gyvybę ar būtų sudariusi gyvybės draudimo sutartį, kurioje mirtis nuo krūties piktybinio naviko būtų nurodyta kaip nedraudiminis įvykis.

21. Taigi, kaip matyti iÅ¡ Å¡ios nutarties 19–20 punktuose iÅ¡dėstytų aplinkybių, ne visos bendrovės, teikiančios gyvybės draudimo paslaugas Lietuvoje, bÅ«tų atsisakiusios sudaryti gyvybės draudimo sutartį su J. Z. ar bÅ«tų sudariusios tokiÄ sutartį, paÅ¡alindamos iÅ¡ draudžiamųjų įvykių mirties nuo krÅ«ties piktybinio naviko atvejį. Bendrovė „Swedbank Life Insurance“ SE ir UAB „Bonum publicum“ (minėta, byloje yra du pastarosios bendrovės atsakymai) aiÅ¡kiai nurodė, kad žinodamos atsakovei neatskleistas aplinkybes, bÅ«tų sudariusios gyvybės draudimo sutartį su J.

Z. atitinkamai padidindamos rizikÄ . Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ teigti, kad atsakovė neįrodė antrosios privalomos CK 6.993 straipsnio 7 dalies taikymo sÄ lygos – atsakovė neįrodė, kad nė viena iÅ¡ draudimo bendrovių, žinodama draudėjos neatskleistÄ informacijÄ , nebÅ«tų suteikusi jai draudiminės apsaugos, nors pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalį, bÅ«tent draudikė privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jÄ nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ .

Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė nepagrįstai nagrinėjamoje situacijoje rėmėsi CK 6.993 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu reglamentavimu ir Å¡iuo pagrindu atsisakė iÅ¡mokėti ieÅ¡kovams (J. Z. įpėdiniams) draudimo iÅ¡mokÄ .

22. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusiÄ situacijÄ ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė CK 6.993 straipsnio 7 dalies taikymo sÄ lygų. Atsakovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Bajoras Kazys KailiÅ«nas Asta Radzevičienė